Palestiniečių islamistų organizacijos „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad per ankstesnes 24 valandas anklave žuvo mažiausiai 82 žmonės.

Ministerijos pranešime sakoma, kad per daugiau nei penkis mėnesius trunkantį Izraelio ir islamistų grupuotės karą šioje teritorijoje iš viso žuvo mažiausiai 32 705 žmonės.

Nuo karo pradžios, kai spalio 7 dieną „Hamas“ kovotojai užpuolė Izraelį, Gazos Ruože buvo sužeista dar 75 190 žmonių.

„Hamas“ spaudos tarnyba pranešė, kad per pastarąją parą Izraelis sudavė daugiau kaip 50 aviacijos smūgių ir kad esą taikytasi į civilių namus visoje teritorijoje.

Izraelio kariuomenė šeštadienį nurodė smogusi dešimtims taikinių, įskaitant kovotojus ir jų kompleksus Gazos Ruožo centrinėje ir šiaurinėje dalyse.

Palestiniečių Raudonasis Pusmėnulis paskelbė, kad penki žmonės žuvo, o dar dešimtys buvo sužeisti dėl šaudymo ir spūsties per pagalbos dalijimą Gazos Ruožo šiaurėje. Tai dar vienas panašaus pobūdžio incidentas šiame rajone, kur, kaip prognozuojama Jungtinių Tautų remiamoje ataskaitoje, gegužę gresia badas, jei nebus skubaus įsikišimo.

Karas prasidėjo po beprecedenčio „Hamas“ spalio 7-osios išpuolio Izraelyje, oficialiais duomenimis, pareikalavusio apie 1 160 žmonių, daugiausia civilių, gyvybių.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 31 žuvusį įkaitą.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą.

B. Netanyahu biuras pranešė, kad artimiausiomis dienomis Dohoje ir Kaire prasidės naujos derybos dėl ugnies nutraukimo Gazos Ruože.

„Prieš kurį laiką Šiaurinė vadavietė apie šį sprendimą pranešė miesto merui. Planą valdys vietos valdžia, Turizmo ministerija ir Gynybos ministerija“, – sakoma Izraelio kariuomenės pranešime.

Rugsėjo pabaigoje maždaug 30 ginkluotų užpuolikų dalyvavo susišaudyme su Kosovo policija šiauriniame Kosovo kaime, per kurį žuvo vienas pareigūnas.

Tai buvo vienas rimčiausių pastarųjų metų konfliktų tarp Kosovo etninės albanų daugumos policijos ir etninės serbų mažumos atstovų.

Per kelias valandas trukusį susišaudymą Banskos kaime žuvo trys ginkluoti serbai, surengę pasalą patruliui ir vėliau užsibarikadavę stačiatikių vienuolyne netoli šiaurinės sienos su Serbija.

A. Kurti sakė, kad Kosovo policija konfiskavo dokumentus, iš kurių matyti, kad incidentas Banskoje, kurį jis pavadino teroro išpuoliu prieš policiją, „buvo didesnio plano aneksuoti Kosovo šiaurę dalis“, kai koordinuotai buvo užpulta dešimtys pozicijų šiame regione.

„Sukūrus koridorių į Serbiją, būtų galima tiekti ginklus ir telkti karius“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“.

Po susirėmimų Kosovo pareigūnai sulaikė tris įtariamus užpuolikus ir konfiskavo ginklų, kuriais, anot jų, būtų galima apginkluoti šimtus žmonių.

Jungtinės Valstijos penktadienį paragino Serbiją atitraukti savo pajėgas nuo sienos su Kosovu, pastebėjusios, Vašingtono žodžiais, beprecedentį serbų pajėgų telkimą.

Atsižvelgdama į dabartinę situaciją, Jungtinė Karalystė pareiškė siunčianti karius, kurie prisidės prie NATO vadovaujamų taikos palaikymo pajėgų.

Serbų kariuomenės vadas savo ruožtu pirmadienį sakė, kad karių, dislokuotų prie sienos su Kosovu, skaičius vėl tapo įprastas, per savaitę jis buvęs sumažintas nuo 8 tūkst. 350 iki 4,5 tūkstančio.

Sukūrus koridorių į Serbiją, būtų galima tiekti ginklus ir telkti karius.

Po išpuolio Kosovo vyriausybė pademonstravo didelį ginklų ir įrangos arsenalą ir apkaltino Belgrado vyriausybę, kad ji rėmė šį incidentą.

Penktadienį pagrindinės Kosovo serbų politinės partijos „Serbų sąrašas“ vicepirmininkas Milanas Radoičičius atsistatydino prisipažinęs, kad kūrė ginkluotą grupuotę.

Tačiau jis neigė, kad gavo kokią nors pagalbą iš Belgrado.

Rugsėjo 24 dieną įvykęs susirėmimas yra tik vėliausias iš daugelio incidentų, sukrėtusių šį regioną nuo 2008-ųjų, kai Priština paskelbė nepriklausomybę nuo Belgrado.

Serbija ir jos sąjungininkės Kinija bei Rusija atsisakė pripažinti Kosovo nepriklausomybę.

Nepaisant ne vienerius metus trukusių Europos Sąjungos remiamų abiejų šalių derybų dėl santykių normalizavimo, situacija nelabai pasikeitė.

Kosovo etninės albanų daugumos ir serbų mažumos santykiai tebėra įtempti.

Apie tai pranešta po to, kai opozicijos demonstrantai susirinko paraginti ministrą pirmininką Nikolą Pašinianą atsistatydinti dėl Kalnų Karabacho krizės.

Televizija parodė, kad kai kurie protestuotojai bandė prasiveržti pro policijos kordoną į vyriausybinius pastatus ir svaidė  butelius į policiją bei langus.

Keliomis valandomis anksčiau N. Pašinianas pasmerkė raginimus įvykdyti perversmą, Azerbaidžanui pradėjus karinę operaciją armėnų apgyvendintame Kalnų Karabache.

Pasak įvykio vietoje buvusio naujienų agentūros AFP žurnalisto, šimtai protestuotojų susirinko Jerevano Respublikos aikštėje prie N. Pašiniano biuro, kad pasmerktų jo elgesį sprendžiant Karabacho krizę, o demonstrantai šaukė „Nikolas išdavikas!“ ir „Nikolai, atsistatydink!“.

N. Pašinianas, susiduriantis su protestais nuo pat 2020-ųjų, kai Armėnija pralaimėjo karą Azerbaidžanui, anksčiau antradienį pasmerkė raginimus įvykdyti perversmą jo šalyje.

„Negalime leisti, kad tam tikri žmonės, tam tikros jėgos suduotų smūgį Armėnijos valstybei“, – sakė N. Pašinianas per televiziją transliuotame kreipimesi.

„Jau dabar iš įvairių vietų pasigirsta raginimų surengti Armėnijoje perversmą“, – pridūrė jis.

Armėnijos opozicija kaltina N. Pašinianą silpnumu Kalnų Karabacho, separatistinio regiono, kuriame gyvena daugiausia etniniai armėnai ir dėl kurio Jerevanas ir Baku jau dešimtmečius ginčijasi, atžvilgiu.

Per atsinaujinusias kovas „Ain al Helweh“ stovykloje žuvo šeši žmonės ir 13 buvo sužeista, naujienų agentūrai AFP telefonu sakė Palestinos Raudonojo Pusmėnulio padalinio Libane atstovas Imadas Hallakas (Imadas Halakas).

„Sužeisti 22 policininkai, daugiausia per akmenų svaidymo incidentus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė regiono policija.

Maždaug tūkstantis policininkų buvo dislokuoti 80 tūkst. gyventojų turinčiame ir į šiaurę nuo Frankfurto esančiame Gysene, kur pernai šis festivalis taip pat užsibaigė smurtu.

Šiemetiniame festivalyje, turinčiame trukti iki sekmadienio, turėjo dalyvauti 2–3 tūkst. žmonių. Policija nurodė, kad buvo sulaikyta dešimtys asmenų.

Pasak policijos, buvo svaidomi buteliai ir padeginėjamos dūminės bombos, kai eritrėjiečiai, nepritariantys autokratiniam Eritrėjos valdytojui, bandė patekti į festivalio vietą.

Organizatoriai yra siejami su valdžia Eritrėjoje, kur kritikai dingsta ir patenka į priverstinio darbo stovyklas, o civiliai visam gyvenimui pašaukiami – prireikus jėga – į darbus, prilyginamus vergijai.

Pariju pasaulio scenoje laikomai Eritrėjai taikomos sankcijos už kišimąsi į regiono konfliktus, įskaitant jos kariuomenės vykdytus pažeidimus per Tigrėjaus karą Etiopijoje.

Eritrėja 1991 metų gegužę atsiskyrė nuo Etiopijos, o 1993 metų gegužės 24-ąją oficialiai paskelbė nepriklausomybę. Šalį geležiniu kumščiu valdo Issaiasas Afeworki (Isajasas Afevorkis).

Po praėjusių metų festivalio Vokietijos valdžia bandė uždrausti šį renginį, bet teismas draudimą panaikino.

Iš Eritrėjos į Europą yra pabėgę dešimtys tūkstančių žmonių; daugelis jų tvirtina, kad juos persekiojo I. Afwerki vyriausybė.

Apie tai pranešta praėjus dienai po to, kai dėl kruvinų susirėmimų kilo grėsmė sužlugdyti Europos Sąjungos vadovaujamas savaitgalį planuojamų taikos derybų tarp Kaukazo priešininkių pastangas.

Baku ir Jerevanas jau dešimtmečius ginčijasi dėl armėnų gyvenamo Azerbaidžano Kalnų Karabacho regiono. Dėl jo jau vyko du karai.

Penktadienio rytą „Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos, naudodamos bepiločius orlaivius, pažeidė paliaubas Sotko kryptimi (rytinė valstybės sienos dalis)“, sakoma armėnų gynybos ministerijos pranešime.

Jame teigiama, kad buvo sužeisti du Armėnijos ginkluotųjų pajėgų kariai, o vieno iš jų būklė yra kritinė.

Ketvirtadienį per susirėmimus pasienyje žuvo azerbaidžaniečių karys ir buvo sužeisti keturi armėnų kariai.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas (Ilchamas Alijevas) sekmadienį Briuselyje susitiks derybose, kurioms vadovaus Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

Be to, ES pranešė, kad birželio 1-ąją Moldovoje vyksiančio Europos viršūnių susitikimo metu varžovių lyderiai susitarė kuluaruose kartu susitikti su Prancūzijos ir Vokietijos vadovais.

N. Pašinianas ketvirtadienį apkaltino Azerbaidžaną siekiu sužlugdyti derybas Briuselyje. Jis įspėjo, kad tikimybė, jog susitikime bus pasirašyta taikos sutartis su Azerbaidžanu, yra labai maža.

Premjeras teigė, kad susitarimo projektas „vis dar yra labai preliminarioje stadijoje ir dar per anksti kalbėti apie galimą pasirašymą“.

ES vadovaujama diplomatija pradėta po to, kai gegužės pradžioje JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) į Vašingtoną deryboms pasikvietė Azerbaidžano ir Armėnijos užsienio reikalų ministrus.

Vakarai suaktyvino tarpininkavimą, nes Rusijos, istoriškai pagrindinės taikdarės tarp buvusių sovietinių respublikų, įtaka sumažėjo dėl jos invazijos į Ukrainą.

Armėnija, kuri tradiciškai pasikliauja Rusija kaip savo saugumo garantu, vis labiau nusivilia Maskva. Ji apkaltino Kremlių neatlikus savo taikos palaikymo vaidmens, kai Azerbaidžano aktyvistai užblokavo vienintelę Karabacho sausumos jungtį su Armėnija.

2020 metais ir XX a. dešimtajame dešimtmetyje abi šalys kariavo dėl ginčytinų teritorijų, daugiausia Kalnų Karabacho. Per du dėl šio regiono vykusius karus žuvo dešimtys tūkstančių žmonių.

Sostinės Chartumo pagrindiniame oro uoste, kurį šiuo metu kontroliuoja sukarintos greitosios paramos pajėgos (RSF), prasidėjo intensyvūs susirėmimai.

Kai kurie žmonės yra evakuojami iš Port Sudano uosto esančio prie Raudonosios jūros, nutolusio nuo Sudano sostinės per 850 km.

Toliau apžvelgiama, ką įvairios šalys daro sekmadienį, kad pargabentų įstrigusius piliečius į saugią vietą.

Saudo Arabija

Saudo Arabija šeštadienį surengė pirmąją sėkmingą evakuaciją – iš Port Sudano jūrų pajėgos išvežė daugiau kaip 150 žmonių, įskaitant užsienio diplomatus ir pareigūnus.

Rijadas paskelbė, kad sėkmingai ir saugiai grįžo 91 Saudo Arabijos pilietis ir maždaug 66 piliečiai iš 12 kitų šalių – Kuveito, Kataro, Jungtinių Arabų Emyratų, Egipto, Tuniso, Pakistano, Indijos, Bulgarijos, Bangladešo, Filipinų, Kanados ir Burkina Faso.

JAV

JAV kariuomenė sekmadienį išsiuntė tris sraigtasparnius „Chinook“ tam, kad iš Chartumo evakuotų JAV ambasados darbuotojus.

Daugiau nei 100 JAV karių dalyvavo gelbėjimo operacijoje.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) sakė, kad nurodė evakuoti darbuotojus ir jų šeimos narius dėl, jo žodžiais tariant, rimtos ir didėjančios grėsmės saugumui vykstant kovoms, per kurias jau žuvo šimtai žmonių ir tūkstančiai buvo sužeisti.

Spėjama, kad šalyje vis dar yra likę keli tūkstančiai JAV piliečių, įskaitant ir dvigubą pilietybę turinčius asmenis.

Prancūzija

Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas sekmadienį pranešė, kad po sudėtingos gelbėjimo operacijos iš Sudano buvo evakuota apie 100 įvairių tautybių žmonių.

Pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, žurnalistams sakė, kad sekmadienio vakarą turėtų pakilti dar vienas lėktuvas su 100 žmonių, taip pat skrendančių į Džibutį. Jis taip pat nurodė, kad evakuacijos metu buvo kirsta fronto linija aplink Sudano sostinę Chartumą.

Jungtinė Karalystė

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) sekmadienį pranešė, kad Jungtinės Karalystės kariuomenė iš Sudano evakavo JK ambasados darbuotojus ir jų šeimas.

„Jungtinės Karalystės ginkluotosios pajėgos užbaigė sudėtingą ir greitą britų diplomatų ir jų šeimų evakuaciją iš Sudano, smarkiai sustiprėjus smurtui ir grėsmėms ambasados darbuotojams“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė R. Sunakas.

Turkija

Sekmadienio rytą Ankara pradėjo operacijas ir iš dviejų Chartumo rajonų ir pietinio Vat Medanio miesto sausumos keliais išvežė kai kuriuos iš maždaug 600 savo piliečių.

Turkijos ambasada Sudane praneša, kad po sprogimų mečetėje, kuri buvo numatyta kaip susitikimo vieta, buvo pasirinkta nauja paėmimo vieta.

Europos Sąjunga, Vokietija, Italija, Graikija, Nyderlandai

Penktadienį Europos Sąjunga pareiškė, kad bando koordinuoti operaciją, kurios metu iš Sudano būtų kuo greičiau evakuoti jos civiliai gyventojai. Septynios ES valstybės narės turi misijas šioje šalyje.

Pasak Italijos naujienų agentūros, sekmadienį šalis paskelbė, kad bandys evakuoti savo piliečius ir šiuo metu pagal savo galimybes koordinuoja gelbėjimo darbus.

Nyderlandų užsienio reikalų ministerija pranešė, kad prisideda prie tarptautinės evakuacijos operacijos. Šalies užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra (Vopkė Hukstra) nurodė, kad komandos „dės visas pastangas kad kuo greičiau ir saugiau paimtų Nyderlandų piliečius“.

Vokietija pradėjo evakuoti savo piliečius iš Sudano, sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Gynybos ir Užsienio reikalų ministerijos.

„Mūsų tikslas – evakuoti kuo daugiau (Vokietijos) piliečių iš Chartumo esant tokiai pavojingai padėčiai Sudane. Pagal savo galimybes taip pat skraidinsime ES ir kitų šalių piliečius“, – nurodė Vokietijos ministerijos.

Graikijos užsienio reikalų ministras Nikas Dendijas (Nikos Dendias) sekmadienį pranešė, kad šalies premjeras Kiriakas Micotakis (Kyriakos Mitsotakis) nurodė perkelti oro pajėgų lėktuvus ir karius į Egiptą, kad šie prisidėtų prie galimos Graikijos ir Kipro piliečių gelbėjimo iš Sudano operacijos.

Jordanija, Irakas, Libanas, Libija

Jordanijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Sinanas Majali (Sinanas Majalis) šeštadienį pranešė, kad Amanas pradėjo maždaug 300 Jordanijos piliečių evakuaciją, ir pridūrė, nuolat tariasi su Jungtiniais Arabų Emyratais ir Saudo Arabija.

Irako užsienio reikalų ministerijos atstovas Ahmedas al-Sahhafas (Ahmedas Sahafas) teigė, kad šalies ambasados darbuotojai šeštadienį išvyko iš Chartumo, o sekmadienį 14 piliečių sėkmingai pasiekė Port Sudaną.

Libanas nurodė, kad 60 piliečių taip pat išvyko iš Chartumo sausumos keliais ir yra visiškai saugūs prieš planuojamą jų evakuaciją jūra.

Libijos ambasada Chartume penktadienį pranešė, kad iš šio miesto evakavo 83 Libijos piliečius ir nugabeno juos į Port Sudaną.

Kinija, Japonija, Pietų Korėja, Indonezija

Evakuacijai ruošiasi ir kitos užsienio šalys – Pietų Korėja ir Japonija, kurios dislokavo savo pajėgas netoliese esančiose šalyse.

Sudano kariuomenė pranešė, kad taip pat stengiasi suderinti veiksmus, kuriais siekiama evakuoti Kinijos diplomatus.

Indonezija pareiškė, kad 43 jos piliečiai slepiasi ambasados komplekse Chartume.

Tai ketvirtas JT darbuotojas, žuvęs nuo šeštadienio, kai Sudane prasidėjo kovos.

Sudano rytuose esančiame Šiaurės Darfūro regione žuvo trys Pasaulio maisto programos (WFP) darbuotojai.

„Sunkia širdimi patvirtinu, kad šį rytą žuvo atsidavęs Sudano TMO darbuotojas, kai automobilis, kuriuo jis su šeima važiavo į pietus nuo al Ubeido, pateko į dviejų kariaujančių pusių kryžminę ugnį“, – sakoma TMO vadovo Antonio Vitorino (Antoniju Vitorinu) pareiškime.

„Labai nuliūdau dėl mūsų kolegos, humanitarinės pagalbos darbuotojo, mirties ir gedžiu kartu su jo žmona, naujagimiu ir mūsų komanda Sudane“, – teigė jis.

Beprasmiškos civilių gyventojų, tarp jų ir humanitarinių darbuotojų, žūtys...

Žuvusysis yra 49-erių Sudano pilietis, važiavęs asmenine transporto priemone, naujienų agentūrai AFP sakė TMO atstovas spaudai.

A. Vitorino teigė, kad darbuotojų saugumas yra svarbiausias jo prioritetas ir kad jis bendradarbiaus su kitomis JT agentūromis, siekdamas atnaujinti jų saugumo priemones.

Anksčiau penktadienį Pasaulio sveikatos organizacija pranešė, kad, jos žiniomis, nuo šeštadienio, kai prasidėjo susirėmimai, Sudane žuvo 413 žmonių, o dar 3 551 buvo sužeistas.

Susirėmimai vyksta tarp Sudano kariuomenės vadui Abdel Fattahui al Burhanui (Abdel Fatahui Burhanui) ištikimų pajėgų ir jo pavaduotojo Mohamedo Hamdano Daglo vadovaujamų sukarintų Greitojo reagavimo pajėgų (RSF).

„Beprasmiškos civilių gyventojų, tarp jų ir humanitarinių darbuotojų, žūtys... turi liautis, turi būti atkurta taika“, – sakė A. Vitorino.

„Vėliausias smurto protrūkis privertė TMO sustabdyti savo humanitarines operacijas Sudane. Visos šalys turi užtikrinti humanitarinių darbuotojų saugumą ir leisti jiems nevaržomai patekti į šalį, kad jie galėtų padėti labiausiai pažeidžiamiems asmenims“, – sakė jis.

A. Vitorino pažymėjo, kad maždaug 3,7 mln. žmonių Sudane buvo priversti palikti savo namus ir kad prieš naujausią smurto protrūkį humanitarinės pagalbos reikėjo 15,8 mln. žmonių – trečdaliui šalies gyventojų.

Po to, kai keli mitingo priešakyje buvę juodai apsirengę ir veidus užsidengę žmonės įsiveržė į maisto prekių parduotuvę, ir, eitynėms artėjant prie Nacijos aikštėje Paryžiaus rytuose, sukėlė gaisrą, policija panaudojo ašarines dujas.

Sostinės policija pranešė, kad iki popietės buvo suimti mažiausiai 22 žmonės.

Prancūzijos vidaus reikalų ministerija nurodė, kad antradienį protestuose dalyvavo apie 740 tūkst. žmonių visoje šalyje. 

Vyriausybės duomenimis, šis skaičius šiek tiek sumažėjo, palyginti su paskutine didele protestų diena praėjusį ketvirtadienį, kai visoje šalyje protestavo 1,09 mln. žmonių.

Ministerija nurodė, kad Paryžiuje susirinko 93 tūkst. mitinguotojų, o CGT profsąjungos tvirtinimu, sostinėje į gatves išėjo 450 tūkst. žmonių.