Vietoje pinigų – žinomumas

Šis susitikimas kultūros bare „Godo“ – Kauno apskrities viešosios bibliotekos jaunimui skirto projekto „Stotelė – hiphopas“ dalis. Su Kaunu nemažai sąsajų turintis Svaras daugiau kaip dešimtmetį dirbęs vienoje mūsų miesto bendrovių, jo mama – kaunietė.

Hiphopo Lietuvoje pradininkas neslėpė, kad iš savo garsiausio albumo „Gatvės lyga“, išleisto prieš dvidešimtmetį, grupė nieko neuždirbo, tačiau jis atnešė didžiulį žinomumą. Neturėdami pinigų albumui išleisti muzikantai sutiko su leidybinės bendrovės „Bomba“, kuri vienintelė jais susidomėjo, pasiūlymu.

„Pasirašėm kontaktą, pagal kurį mes beveik nieko neuždirbom, bet galėjome išleisti albumą. Jokių pretenzijų „Bombai“ nėra. Žinojom, ką pasirašom. Iš tikrųjų stipriai laimėjom. Jie nesikišo į albumą, jį padarėm tokį, kaip mums atrodė. „Gatvės lyga“ tapo perkamiausiu repo albumu. Mums atėjo didžiulis žinomumas“, – pasakojo G.Liaudanskas, gerai žinomas ir dėl visuomeninės veiklos: dalyvavimo įvairiuose socialiniuose, švietimo judėjimuose, projektuose, Lietuvos šaulių sąjungos veikloje.

Gabrielius Liaudanskas-Svaras/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Jo manymu, dalis grupės sėkmės yra ir tame, kad niekada nevaidino tokių, kokiais nėra. Net nesisiuva specialių scenos drabužių.

Svaras – ilgametis radijo laidos apie repą „Gatvės lyga“ vedėjas. Nuo laidos kūrimo jau dveji metai kaip yra atsitraukęs, tačiau ją seka. Ši laida visuomet buvo paremta tik savanorystės principu. Už ją pinigų nėra mokėjusi nė viena radijo stotis, nors laidos reitingai – puikūs.

Gyvenau „linksmaisiais“ 90-aisiais. Aš taip džiaugiuosi, kad mano vaikams nebereikia muštis kiekvieną dieną.

„Repas yra apie tai, kaip iš tikrųjų gyvenama. Mes irgi nuo pirmo albumo repavome apie tai, ką matome. Gyvenau „linksmaisiais“ 90-aisiais. Aš taip džiaugiuosi, kad mano vaikams nebereikia muštis kiekvieną dieną. Repas dabar jau tapo daugiatautis ir multikultūrinis“, – atsakydamas į klausimą apie buvusį stereotipą, kad repas yra neatsiejamas nuo ginklų ir smurto.

„Pagal tai aš vis dar esu vienintelis tikras reperis – turiu džipą ir ginklų“, – juokėsi G.Liaudanskas, rimtai pridūręs, kad nors turi ginklų, moka jais naudotis, niekada nėra šovęs į žmogų ir vylėsi, kad to niekada neprireiks.

Rūpinasi vieni kitais

Prabilęs apie savanorystę Svaras sakė, kad ypač pastarieji metai įrodė, kad Lietuvos gyventojai – nuostabūs žmonės, rūpinasi vieni kitais. Jis pats per karantiną daug valandų praleido kartu su kitais šauliais savanoriaudamas gydymo įstaigose.

„Pati didžiausia savanorystė, kurioje jūs kiekvienas savanoriaujate, yra draugystė. Žmogus žmogui yra savanoris. Jūs draugui nemokate, kad jis išklausytų jūsų raudas ir džiaugsmus“, – pateikė pavyzdį vyras. Anot jo, didelė savanorystė yra ir kai rūpinamės savo šeima, artimaisiais, net kai vaikai patys pasikloja lovą.

„Aišku, dar yra didžioji scena – visuomeninė savanorystė. Man svarbu padėti kitiems. Tokios mano vertybės. Esu patriotas, myliu Lietuvą. Tiesiog. Normalu žmogui čia gimusiam rūpintis savo visuomene“, – kalbėjo G.Liaudanskas, pradėjęs kalbą ir apie kraujo donorystę.

Jis iki šiol jaučia kaltę, kad susirgus draugo merginai tuomet taip ir neprisiruošė dovanoti kraujo, tačiau ši sąžinės graužatis jį saugo nuo kitų klaidų. Šiuo metu jis yra ir kraujo donoru, ir yra išreiškęs valią po mirties tapti audinių, organų donorų. „Kodėl išeidamas negaliu išgelbėti vieno ar kelių žmonių? Man inkstų po mirties nebereikės. Nieko tokio, kad kirminai mažiau turės ką pavalgyti“, – šmaikštavo Svaras.

Dažnas žmonių pasiteisinimas, kodėl neaukoja kraujo, yra adatų baimė. Kaip į tokį pasiteisinimą reaguotumėte, jeigu nuo to priklausytų jūsų ar jūsų vaikų gyvybė? Prašote pagalbos, o jums atsakoma, žinokit, mes bijom adatų.

Auditorijos baimė

Svaras pasakojo ir apie didžiulę paauglystėje kamavusią problemą – viešo kalbėjimo baimę. „Man jeigu mokykloje sakydavo eiti atsakinėti prie lentos, sakydavau, rašyk du nors viską mokėjau. Nebuvo baisiau nei pakelti akis ir kalbėti žmonėms. Muštis galėdavau prieš penkis, bet pasikalbėti arba iškviesti mergaitę pašokti – nebuvo nieko baisiau. Nebėra drąsuolio. Viskas. Tai buvo labai didelė problema“, – pasakojo G.Liaudanskas.

Anot jo, norint kažką pasiekti, svarbiausia yra pajudėti ta linkme. „Pradžia gali būti bet kokia, svarbu, kad ji būtų. Nereikia bijo klysti“, – patarė  renginio svečias. Auditorijos baimę jam padėjo įveikti muzika, tačiau vis tiek liko gana uždaras.

„Kaip keistai beatrodytų, esu intravertas, žmonių nemėgstu. Geriausiai jaučiuosi vienas dirbtuvėje sėdėdamas – pusiau rimtai, pusiau juokais pasakojo Svaras, – Bet džiaugiuosi žmonėmis, bendrauju, vis duodu jiems šansą. Beje, jau daug metų apie žmones nesprendžiu iš to, ką, kaip kalba, kaip atrodo. Dėk ant stalo savo darbus, ką esi nuveikęs. Gali būti ir nieko dar nenuveikęs. Tai irgi nieko blogo“.

Muštis galėdavau prieš penkis, bet pasikalbėti arba iškviesti mergaitę pašokti – nebuvo nieko baisiau. Nebėra drąsuolio.

Išgelbėjo rankdarbiai

Jau minėtas ilgametis darbas Kauno bendrovėje buvo paskutinė jo darbovietė. „Manau, buvau geras darbuotojas. Viskas su manim buvo gerai, bet niekada nebuvau pirklys. Ir man reikėjo labai daug drąsos, kad išeičiau iš darbo. Aš ne naivuolis. Suprantu, kad iš kažko reikės valgyti. Pareisiu namo, sakysiu vaikai, tėvas nori būti reperis, nuo šiol nevalgysim. Dabar bus menas mūsų pasaulyje. Labai gerai suvokiu, kaip baisu yra ką nors keisti. Bet jeigu pradedi keisti, pamatai, kad niekas nebyra. Atsiranda kitos galimybės. Pradedi uždirbti iš to, kuo anksčiau tik domėjaisi“, – drąsino imtis pokyčių G.Liaudanskas.

Gabrielius Liaudanskas-Svaras/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Jis teigė, kad jau dvejus metus gyvena iš savo rankdarbių. Dėklų gamyba, piešimas ant drabužių, šalmų, sienų iki tol buvo tik hobi.

Prisipažino, kad yra namisėda, bet būna labai dėkingas, kai kas nors jį ištraukia į kokią nors kelionę. Beje, jis yra sudalyvavęs daugybėje išgyvenimo pamokų, žygių bet kokiu oru su nakvyne lauke. Jis patarė, kad geriausias porų tarpusavio santykių patikrinimas yra trijų dienų baidarių žygis.

„Mes gyvename geriau nei 80 proc. pasaulio. Nakvynė vasarą miške mums jau yra tai, apie ką mėnesį draugams galima pasakoti kaip žygdarbį, apie du žingsnius nuo mirties“, – juokavo Svaras, pridūręs, kad į įvairius išbandymus jis žvelgia kaip į treniruotę, kaip į atranką.

Jis pats pasirašytų ir nėrimui į Marianų lovį ar kelionei į kosmosą. „Žmonių nemėgstu, man vienam ten būtų visai normaliai. Būtų pirmas repo albumas, įrašytas kosmose“, – ėmė planuoti G.Liaudanskas, mėgstantis skaityti fantastiką.

Fantastika, anot jo, – tai būsima realybė. Vieninteliai dalykai iš fantastikos knygose aprašytų ir  mokslininkų, inžinierių kol kas dar nerealizuotų dalykų yra tik kelionės laiku ir tarpgalaktinės kelionės.

Antrasis susitikimas vyks vasario 12 d., šeštadienį, 16 val. kultūros bare „Godo“ (Laisvės al. 89-1D). Jo svečias – populiarios repo grupės „G&G Sindikatas“ lyderis Gabrielius Liaudanskas-Svaras. Reperis gerai žinomas ne tik dėl savo muzikinės, bet ir visuomeninės veiklos – jis dalyvauja įvairiuose socialiniuose bei švietimo judėjimuose, projektuose, yra Lietuvos šaulių sąjungos narys. Svaras taip pat yra ilgametis repo laidos „Gatvės lyga“ vedėjas, o kadaise netgi grojo pankroko grupėje „Depresija“.

2010 m. Lietuvos jaunimo organizacijų taryba Svarą išrinko metų žmogumi, labiausiai nusipelniusiu jaunimui. 2013 m. už savanorišką visuomeninę veiklą ir pilietinį aktyvumą Vasario 16-osios proga apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. 2016 m. Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos socialinės iniciatyvos „Už saugią Lietuvą“ ambasadorius.

Renginiuose uždarose patalpose privaloma dėvėti ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius (išskyrus, kai asmuo negali dėvėti medicininių veido apsaugos priemonių dėl negalios).

Projektą „Stotelė – hiphopas“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Šį mėnesį mirusiųjų nuo COVID-19 skaičius pasaulyje viršijo 5,5 milijono, o Lietuvoje tiesiogiai ir netiesiogiai su koronavirusu susijusių mirčių skaičiuojama kiek daugiau nei 14 tūkst. Ir nors pasaulyje pastarosiomis savaitėmis vis dažniau kalbama apie jaunėjantį susirgusiųjų ir nesiskiepijusių mirusiųjų amžių, o viso pasaulio mokslininkai įspėja apie naują, itin užkrečiamą omikron atmainą, vis dar netrūksta skeptikų, netikinčių ne tik viruso egzistavimu, vadinančių jį eiliniu gripu, vengiančių skiepytis, besipiktinančių suvaržymais.

„Nesiskiepijau ir nesiskiepysiu – šitą labai dažnai girdim... Na, tai ką aš galiu atsakyti – tai tada, kai susirgsi, būk geras, žmogau, neskambink greitajai – aš taip norėčiau paprašyti, ir visiškai to nebijau. Tiesiog neužkišk vietos lovoj, yra gi krūva kitų ligų, dabar žmonės negali sveikti, gydytis, gauti planinių paslaugų, nes kažkas tamposi lyg dusinamas pagalvės“, – emocijų neslėps 34-erių televizijos laidų prodiuserė, žurnalistė Justina Ragauskaitė. Moters pasakojimai apie tai, ką matė ir patyrė, kaip ir Svaras, savanoriaudama COVID-19  sergančiųjų skyriuose beveik keturis mėnesius, sukrės.

„Kai matai, kaip prie karsto rauda jauna mama, palaidojusi dar jaunesnį sūnų, tai yra tragiškas vaizdas, absoliučiai tragiškas... Todėl norėtųsi, kad žmonės susivoktų ir saugotų ne tik save, bet ir savo artimuosius ir nekeltų jiems skausmo“, – sako šokėjas, grupės „Džentelmenai“ lyderis Vytautas Mackonis. Spalio mėnesį buvo palaidotas artimas šokėjo draugas, Vilniaus regbio akademijos regbininkas Artūras Vigūra, miręs nuo COVID-19 viruso sukeltų komplikacijų. Vyrui tebuvo 32-eji, jis – Vytauto bendraamžis.

Tuo metu fotografas, tyrimų žurnalistas Vidmantas Balkūnas, arti fiksavęs priekinėje COVID-19 fronto linijoje dirbančius medikus, pasakos apie tai, ką pamatė šiuose skyriuose. „Mano tikslas buvo parodyti visuomenei tai, ko iki to nematėme, tik girdėjome, kad būtų kuo mažiau sąmokslo teorijų ir klaidingų įsivaizdavimų. Kai tu matai 60-ies moterį, kuri pati nieko negali padaryti, ir turi jai keisti sauskelnes, suvoki, kad bet kada gali pats ten atsidurti. Verkti neverkdavau, bet ašaros kartais kaupdavosi iš bejėgiškumo, kas gali nutikti, kai viena dieną džiaugiesi gyvenimu, o kitą dieną gali gulėti vienoje tų lovų...“, – pasakos V. Balkūnas.

Ekonomistai sako, kad svaras turėtų sustiprėti, jei pasitraukimas iš ES įvyks sklandžiai.

„Su svaro kritimu išaugo infliacija, tai labai jaučiasi žmonių išlaidoms. Brangsta produktai, prekės. Sumažėjęs skirtumas tarp pajamų ir išlaidų daro įtaką tiek lietuviams, tiek nelietuviams, nes tai atsiliepia santaupoms, gyvenimo kokybei“, – BNS sakė lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.

„Kartais kalbama apie „Brexit'o“ poveikį lietuviams kaip ES piliečiams, kalbama apie mūsų galimybes būti čia, likti dirbti. Visgi didžiausią įtaką visgi daro ekonomikos pokyčiai“, – teigė ji.

Pernai į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės grįžo 7,6 tūkst. žmonių – trečdaliu daugiau nei 2017-aisiais, rodo oficiali statistika.

Pasak D. Asanavičiūtės, tikėtina, kad per artimiausius metus bus galima matyti dar didesnius grįžtančiųjų skaičius.

Pasak jos, Londone nebeišgyvenantys lietuviai dažniausiai arba grįžta į gimtinę, arba keliasi į pigesnius miestus Jungtinėje Karalystėje.

„Londone pragyventi jau yra be galo brangu ir žemesnės kvalifikacijos darbus dirbantys lietuviai jau keliasi iš Londono į žymiai pigesnes vietoves, kur pigesnė nuoma, kur tą patį minimumą uždirbant, tu išleidi šiek tiek mažiau ir gali turėti šiek tiek kokybiškesnį gyvenimą“, – sakė lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Jos teigimu, norint oriai išgyventi Londone per mėnesį reikia uždirbti apie 2500 svarų „į rankas“. D. Asanavičiūtė pabrėžia, kad šios sumos pakanka „per daug neišlaidaujant“.

Vidutinis atlyginimas Jungtinėje Karalystėje siekia apie 570 eurų per savaitę arba arba 2280 eurų per mėnesį. Minimali alga balandį, oficialiais duomenimis, siekė 8,21 svaro per valandą – dirbant 8 valandas per dieną, per mėnesį uždirbama 1313 svarų.

Svaras gali „atšokti“ – ekspertai

Svaro kursas jau kurį laiką svyruoja apie 1,10–1,17 euro. Jis itin jautrus politinėms peripetijoms Jungtinėje Karalystėje. Pavyzdžiui, šalies valiuta jautriai reaguodavo kaskart, kai parlamente būdavo atmetamas premjerės Theresos May (Terezos Mei) siūlytas „Brexit“ susitarimas su Europos Sąjunga (ES).

Nepaisant to, SEB banko ekonomistai prognozuoja, kad iki metų pabaigos svaro kursas euro atžvilgiu gali kiek „atšokti“ – iki maždaug 1,19-1,20 euro. Tačiau tokias prognozes ekonomistai daro su prielaida, jog Jungtinė Karalystė išvengs vadinamojo kietojo „Brexit“.

SEB ekonomisto Tado Povilausko teigimu, svaras euro atžvilgiu yra nuvertintas kiek per daug.

„Mes manome, kad svaras yra pernelyg atpigęs ir prognozuojame, kad jis iki metų pabaigos šiek tiek sustiprės, bet su sąlyga, kad nebus kietojo „Brexito“, – BNS sakė T. Povilauskas.

Anot jo, svaro kurso dinamika itin priklausys nuo tolesnių politinių įvykių. Vienas galimų T. May įpėdinių Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) kategoriškai pasisako, kad spalį Jungtinė Karalystė turi palikti ES, nesvarbu, pavyks pasiekti susitarimą su Europa, ar ne.

„Jei į Vyriausybės vadovo poziciją iš tiesų ateis B. Johnsonas arba panašią strategiją turintys asmenys, kurie sako, kad ekonominės ir verslo priežastys nėra svarbiausios šiame sprendime ir reikia žiūrėti į politinio sprendimo įvykdymą – kai taip yra kalbama, dėl to rinkos ir reaguoja“, – pastebi T. Povilauskas.

„Gali būti, kad bus tų „atšokimų“ vėl į viršų, bet tai yra absoliučiai susiję su politiniais sprendimais“, – teigė ekonomistas.

Tuo metu „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas neatmeta galimybės, kad kietojo „Brexit“ atveju svaro ir euro kursas susilygins.

„Vertinant tai, kad Jungtinės Karalystės ekonomika iš esmės yra visiškai nepasiruošusi kietojo „Brexito“ scenarijui, visas dėmesys kryps į centrinį banką, kuris, tikėtina, sumažins palūkanas gana agresyviai ir imsis kiekybinio skatinimo. Tokiu atveju tikėtina, kad svaro kursas galėtų susilyginti su euru arba netgi tapti silpnesnis“, – LRT radijui sakė Ž. Mauricas.

Dilema norintiems pirkti būstą Lietuvoje

Emigrantų, ateityje planuojančių grįžti į Lietuvą bei įsigyti būstą ar kitą didesnės vertės turtą, santaupos nuo „Brexit“ referendumo pastebimai nuvertėjo.

„Jei čia (Jungtinėje Karalystėje – BNS) gyvenantys ir dirbantys taupo įnašui nusipirkti būstą ar nusipirkti didesnį daiktą Lietuvoje, tai jau tos santaupos, deja, nebeturi tokios vertės kaip anksčiau ir jau, ko gero, nebeapsimoka tokiu atveju tuos pinigus investuoti Lietuvoje“, – svarstė lietuvių bendruomenės pirmininkė D. Asanavičiūtė

T. Povilauskas pataria – artimoje perspektyvoje planuojant pirkinius eurais, pinigus iškart reikėtų konvertuoti į eurus.

„Jeigu planuoji daryti investicijas eurais, tai reikėtų tuos pinigus iškart persikonvertuoti į eurus, o nelaukti, kad kažkas įvyks (...). Patarimas – jei planuojami pirkiniai eurais, reikia eurais ir turėti tuos pinigus“, – sakė T. Povilauskas.

Ilgesnėje perspektyvoje situaciją prognozuoti sunkiau.

„Jeigu „kietojo Brexit“ pavyktų išvengti – būtų pratęstas išėjimo laikotarpis tolyn, arba būtų pasiektas ekonomikai naudingas susitarimas – tikimybė, kad svaras pastiprėtų, iš esmės yra labai nemaža. Tačiau jei artimiausiu metu planuojami pirkiniai eurais, tuomet eurus ir reikėtų turėti“, – teigė jis.

Svečią gimnazijoje priėmė švietimo įstaigos direktorius Dalius Vibrantis ir Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius. Pristatydamas G.Liaudanską vedėjas pabrėžė, kad šis yra sektinas pavyzdys jaunimui: "Manau, kad Gabrielius savo patriotiškumu ir pilietine veikla gali teigiamai užkrėsti jaunimą. Jo darbai ir visuomeniškumas – įkvepiantis."

Už aktyvumą ne kartą apdovanotas, labiausiai nusipelniusiu Lietuvos jaunimui žmogumi išrinktas atlikėjas papasakojo apie vaikystę, įsitraukimą į pilietiškumo akcijas, muzikos pasaulį.

Svaras prisipažino, kad didžiąją laiko dalį skiria ne muzikai: "Visada turėjau daug idėjų, žinojau, kur būti ir ką veikti", – pasakojo atlikėjas.

Aš turiu dvi rankas, dvi kojas, galvą ant pečių, esu sveikas žmogus – kaip galiu neduoti kraujo?

G.Liaudanskas daugelį metų užsiima kraujo donoryste – kas du mėnesius duoda kraujo. "Aš turiu dvi rankas, dvi kojas, galvą ant pečių, esu sveikas žmogus – kaip galiu neduoti kraujo?" – pasakojo reperis, dažnai vykstantis į mokyklas, ligonines ir prisipažino, kad kraujo trūkumas Lietuvoje jam kelia nuostabą. "Juk gatvėse vaikšto tiek žmonių – nesuprantu, kaip jo gali trūkti?" Garsus atlikėjas įsiliejęs ne tik į Šaulių sąjungos gretas ir užsiima su kariuomene susijusia veikla, bet ir yra akcijos "Vienas kraujas" sumanytojas. Subūręs bendraminčius feisbuke G.Liaudanskas organizuoja donorystės išvykas.

Susitikimo metu Svaras ragino moksleivius nebijoti būti savimi ir teigė, kad geriausiai seksis daryti tai, kas patinka, blogiausiai – kai tai bus daroma tik dėl pinigų. "Viskas, ką darai, turi būti tikra", – sakė atlikėjas ir ragino vaikus domėtis juos supančiais įvykiais, nebijoti užduoti klausimų, kai kyla neaiškumų.

Atlikėjas pasidalijo ir linksma istorija, kaip įsigijo pravardę Svaras. "Kai buvau trečiokas, klasiokai pradėjo vadinti Svaru, pagalvojau – kodėl gi ne, visai kieta pravardė. Nesipriešinau ir sutikau būti Svaru. O kitas bendraklasis buvo pramintas Svareliu," – prisiminimais dalijosi Domeikavos gimnazijos svečias.

Aktyvus ir visuomeniškas atlikėjas dalyvauja įvairiose akcijose ir projektuose: donorystė, "Misija Sibiras", "Nacionalinė ekspedicija", socialinė iniciatyva "Už saugią Lietuvą", švietimo judėjimas, akcijos prieš skurdą, Šaulių sąjungos veikla, laidų vedimas, ligonių ir nuteistųjų lankymas, vaidmenys teatre, kine.

„Kaip klydo tas, kuris pasakė, kad vyras dovanot gyvybės nesutvertas... mes padarykime nuo savęs, ką galime kiekvienas. Šiandien aš duodu, o ryt gali prireikti man ar mano artimiesiems“, – sakė jau 34-ąjį kartą aukojantis kraujo Svaras.

Dovanojęs kraujo, kikbokso čempionas Sergejus  Maslobojevas džiaugėsi, kad gali padėti ligoniams kovoti ir įveikti ligas. „Man svarbiausia, kad kažkam padės, kažką išgelbės. Nuo to man širdy labai gera. Juk gera daryti nekainuoja“.

Be pompastikos, visai paprastai, bet neprastai, abu garsūs ir nusipelnę Lietuvai vyrai padarė gerą darbą – kažkam padėjo susigrąžint sveikatą ar net gyvybę išgelbėjo.

Iškart po referendumo rezultatų svaras krito į rekordines žemumas, prarado šeštadalį vertės. Vėliau kiek atsigavo, tačiau pastaruoju metu ėmė stiprėti euras.

Pastaraisiais metais vis gerėja euro zonos šalių ekonominiai rodikliai, todėl ir euro vertė kyla. Tai – geras ženklas Jungtinės Karalystės gamintojams, kurie eksportuoja savo produkciją į euro zonos šalis, nes dėl silpnesnio svaro ir prekės tampa pigesnės. Tačiau importuotos prekės britams brangsta. 

Karalystės gyventojams tampa brangiau keliauti, bet turistams, kurie atvyksta į šalį, čia viskas pigiau nei anksčiau. Pigesnis svaras sumažina ir emigrantų perlaidas į Lietuvą, nes už svarus gaunama gerokai mažiau eurų.

Ne vienerius metus jie rinkti geriausiais Lietuvos hiphopo muzikos atstovais. Tad jų dainos – nuolat tarp radijo stočių grojamiausių.

Į drąsius reperių pasirodymus susirenka daugiatūkstantinės gerbėjų minios, jų dainos vienija kartas, o kiekvieno kūrinio žodžiai neša žinią, kuria muzikantai nori keisti pasaulį.

Ne viena populiari daina gimė mažoje ir kuklioje įrašų studijoje, įrengtoje daugiaaukščio rūsyje.

Grupės įkūrėjas ir lyderis, dainų autorius Gabrielius Liaudanskas-Svaras idėjų tekstams semiasi stebėdamas aplinką ir skaitydamas knygas.

43-ejų metų vyras šį mėnesį spėjo įveikti keturias. Fantastikos žanrą labiausiai mėgstantis atlikėjas įsitikinęs, kad tik skaitymas padeda plėsti žodyną ir netapti nuoboda.

„Jeigu esi sofos karalius ir tavo gyvenimas apsiriboja televizijos laidų žiūrėjimu arba tūsais savaitgaliais su draugais, nuobodžiu darbu, kurio nemyli, tai vieną dieną temų pritrūksi“, – mano jau dvidešimt metų jų nepritrūkstantis Svaras.

DJ Mamania įsitikinęs, kad grupę labiausiai kartu laiko tai, kad nariai laisvi ir elgiasi taip, kaip norisi, o ne pagal primestas taisykles.

Tačiau atlikėjai neslepia, kad visiškai skirtingoms asmenybės išsilaikyti kartu – milžiniškų pastangų reikalaujantis darbas. Per 20 grupės gyvavimo metų tarp jų būta visko.