Lietuviams tai buvo pirmoji nesėkmė šiame cikle, o šveicarams – antroji pergalė, smarkiai priartinusi juos prie pirmosios vietos.

Lietuvos rinktinė prieš tai Šiauliuose 39:20 nugalėjo Ukrainą, o šveicarai išvykoje 69:12 sutriuškino švedus.

Dėl įvairių priežasčių lietuviai į kovą su Šveicarija stojo su smarkiai pasikeitusia ir atjaunėjusia sudėtimi. Keletui žaidėjų tai buvo debiutas nacionalinėje komandoje.

Šveicarai agresyviai pradėjo rungtynes ir jau pirmosiomis minutėmis išsiveržė į priekį 7:0.

Vėliau Lietuvos regbininkams pavyko išlyginti žaidimą ir kėliniui perkopus pusiaukėlę, mūsiškiai turėjo galimybę atlikti žeminimą, bet po varžovų pražangos nusprendė pasitenkinti garantuotu Donato Vilimavičiaus baudos smūgiu (3:7).

Deja, netrukus šveicarai surengė dar vieną rezultatyvią ataką (3:14). Kėlinį užbaigė tikslus tolimas D. Vilimavičiaus baudos smūgis.

Antrajame kėlinyje lietuviams atsilaikyti nepavyko. Didelę persvarą grumtynėse ir standartinėse situacijose turėję šeimininkai ėmė didinti pranašumą. Keturis žeminimus be atsako antrajame kėlinyje pelniusi Šveicarijos rinktinė iškovojo užtikrintą pergalę su papildomu tašku.

Beje, praėjusiame Europos čempionato „Trophy“ diviziono cikle lietuviams buvo pavykę nugalėti šveicarus išvykoje 28:20.

Ciklą mūsiškiai užbaigs kitų metų kovo 25 dieną namuose vyksiančia akistata su Kroatija bei balandžio 1 dieną maču išvykoje su Švedija.

Rungtynių pradžioje lietuviai pirmi išsiveržė į priekį, tačiau vėliau pateko į duobę ir leido šveicarams laimėti atkarpą 7:0. Šeimininkai net 12 minučių negalėjo pelnyti įvarčio. Vien per pirmą kėlinį šveicarų vartininkas atrėmė net 7 metimus, tarp jų – du 7 metrų baudinius. Po pirmo kėlinio varžovai pirmavo 17:11.

Antro kėlinio viduryje Lietuvos rankininkai sukilo į lemiamą šturmą ir sumažino atsilikimą iki 2 įvarčių. Šeimininkai turėjo keletą puikių progų sumažinti šveicarų persvarą iki minimalios, tačiau tai pavyko padaryti tik pačioje rungtynių pabaigoje. Šveicarijos rinktinė išlaikė persvarą iki finalinės sirenos ir laimėjo rezultatu 27:26.

„Metimų realizacija buvo esminė pralaimėjimo priežastis. Pirmą kėlinį per daug leidome atitrūkti varžovams. Antrame kėlinyje parodėme fantastišką charakterį, grįžome į rungtynes ir iki pat pabaigos vyrai kovojo. Bet pagrindinis dalykas yra įmesti įvartį. Deja, neišnaudojome daug progų iš susikurtų labai patogių situacijų ir dėl to galime kaltinti tik patys save, – rungtynes komentavo Lietuvos rinktinės treneris Gintaras Savukynas. – Buvau labai nepatenkintas mūsų pralaimėtomis rungtynėmis Vengrijoje, nes ten nemačiau jokios ugnies. Bet esu patenkintas tuo, kas įvyko per paskutines tris dienas nuo pralaimėjimo Vengrijoje ir kaip vyrai kovėsi šiandien aikštelėje.“

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Rezultatyviausiai Lietuvos rinktinės gretose žaidė Gerdas Babarskas, pelnęs 6 įvarčius, po 5 įvarčius surinko Aidenas Malašinskas ir Tadas Stankevičius, po 2 – Modestas Štarolis, Laurynas Palevičius ir Mykolas Lapiniauskas, po kartą pasižymėjo Benas Petreikis, Lukas Simėnas ir Mindaugas Dumčius.

„Pralaimėjimą lėmė neišnaudotos progos. Kūrėme geras atakas, bet nesugebėjome jų užbaigti įvarčiais. Vien per pirmą kėlinį neįmetėme virš dešimties metimų nuo 6 metrų linijos. Bent pusę jų pavertus įvarčiais, rezultatas būtų buvęs lygus. Deja, visas rungtynes teko vytis. Antrame kėlinyje, sulaukę fantastiško žiūrovų palaikymo, parodėm nerealų charakterį. Pritrūko kelių minučių ir būtume perlaužę rungtynių eigą. Deja, patys įkritome į per gilią duobę. Bandėme kastis iš jos, bet pritrūko šiek tiek“, – teigė G. Babarskas.

Du pralaimėjimus Šveicarijos ir Vengrijos rinktinėms patyrę Lietuvos rankininkai 6 atrankos grupėje lieka be taškų. Šveicarų sąskaitoje – abi pergalės. Kitos šios grupės 2 turo rungtynės tarp Vengrijos ir Sakartvelo rinktinių vyks sekmadienį vakare.

Lietuvos rinktinė kovas Europos čempionato atrankos turnyre atnaujins kitų metų kovo mėnesį, kai dukart iš eilės – svečiuose ir namuose susitiks su Sakartvelo komanda.

Į Vokietijoje vyksiantį Europos čempionatą pateks dvi geriausios grupės komandos ir keturios geriausios trečią vietą grupėse užėmusios ekipos. Geriausios keturios trečią vietą užėmusios rinktinės bus nustatytos atsižvelgiant tik į rungtynes su dvi pirmąsias vietas grupėje užėmusiomis komandomis.

Europos čempionato finaliniame etape Lietuvos rinktinė yra dalyvavusi du kartus – 1998 ir 2022 metais.

Rekordiškai daug – 52 proc. – respondentų pritarė tam, kad Šveicarija judėtų Vakarų aljanso link, nors įstoti į jį norėtų tik 27 proc. apklaustųjų.

35 proc. šveicarų dabar galvoja, kad prisijungimas prie kokios nors Europos gynybos grupės saugumą padidintų labiau nei neutralumo išsaugojimas. Taip manančių šveicarų yra 12 proc. daugiau nei 2021 metų sausį.

Su Šveicarijos federaliniu technologijos institutu Ciuriche susijusios Karo akademija ir Saugumo studijų centras kasmet paskelbia ataskaitą apie visuomenės nuomonės tyrimą dėl užsienio politikos, saugumo ir gynybos politikos klausimų, atliekamą norint įvertinti ilgalaikes tendencijas.

Tyrimas „Saugumas 2022“ buvo atliktas sausio mėnesį, bet visuomenės nuomonės tyrimų institutas LINK taip pat nuo gegužės 30-osios iki birželio 17-osios – po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario mėnesį – telefonu apklausė 1 003 rinkėjus.

Ilgą laiką Šveicarijos pozicija buvo „ginkluotas neutralumas“, šalies vyrai šaukiami į privalomąją karinę tarnybą.

89 proc. šveicarų vis dar remia neutralumo principą, bet pirmą kartą per daugiau kaip 20 metų parama jam sumažėjo.

„Tik 58 proc. Šveicarijos gyventojų tebėra įsitikinę, kad neutralumas saugo Šveicariją nuo tarptautinių konfliktų, palyginti su 69 proc. sausio mėnesį“, – sakoma vyriausybės pareiškime dėl šio tyrimo.

80 proc. pritaria tam, kad Šveicarija laikytų armiją, o visiškai parengtai armijai pritaria 74 proc. – rekordiškai daug.

30 proc. šveicarų mano, kad jų šalis per daug išleidžia gynybai, bet 19 proc. galvoja, kad išleidžiama per mažai – tai 12 proc. daugiau ir daugiausiai nuo tyrimų pradžios 9-ajame dešimtmetyje.

Šveicarija nusprendė nusipirkti 36 naikintuvus F-35A iš gamintojos „Lockheed Martin“ ir jie turi pakeisti senstančius dabartinius šalies naikintuvus. Tačiau šis klausimas dar gali būti sprendžiamas prie balsadėžių, nes kairiojo sparno šalininkai ir antimilitaristai nori išprovokuoti referendumą.

Dauguma (58 proc.) šveicarų laikosi nuomonės, kad ginkluoti konfliktai Europoje dabar dažnės. Trečdalis respondentų sakė dėl karo Ukrainoje nerimaujantys labiau.

Šveicarija įvedė Rusijai tokias pačias sankcijas kaip ir ES, teigdama, kad karinio neutralumo nepažeidžia.

„Mikron Group“ padalinys Lietuvoje gamins automatizavimo sistemų modulius, daugiausia skirtus automobilių pramonei. Dalis „Mikron“ sistemų turėtų atsidurti „Continental“ elektronikos komponentų gamykloje. Į „Mikron“ produkciją taikosi ir kita Vokietijos automobilinės elektronikos dalių tiekėja ir inovatorė „Hella“, kuri nuo praėjusio rugpjūčio jau vykdo gamybą Kauno LEZ teritorijoje.

„Hella Lithuania“ vadovas Michaelis Jareckis sakė, kad „Hella“ su „Mikron“ kol kas nebendradarbiauja, tačiau po įvykusių pokalbių matogeras prielaidas bendradarbiauti ateityje.

BNS primena, kad „MikronGroup“ padalinys „MikronAutomation“ šių metų vasarą atidarys gamyklą Kauno rajone. Kiek įmonė ketina investuoti Lietuvoje, neskelbiama.

Per kelerius metus „Mikron“ žada suburti iki 50 specialistų komandą, kurioje dirbs technikai, inžinieriai, elektrikai, tiekimo grandinės vadovai ir kiti darbuotojai.

Grupėje dirba daugiau nei 1,3 tūkst. darbuotojų, ji turi padalinius Vokietijoje, Singapūre, Kinijoje ir Jungtinėse Valstijose.

Valstybinė televizija RTS ir nacionalinė naujienų agentūra ATS skelbia, kad kampanija „už“ atitiko abu būtinus kriterijus norint pasiekti pergalę ir surinko daugumą balsų bei gavo 26 Šveicarijos kantonų pritarimą.

Šveicarijos vyriausybė, kaip ir daugelis įstatymų leidėjų bei politinių partijų, pritaria siūlymui leisti imigrantų anūkams išvengti kelių etapų ilgame Šveicarijos pilietybės gavimo procese. Tačiau referendumo rezultatą temdo nacionalistinė Šveicarijos liaudies partija (SVP), per kampaniją daug kalbėjusi apie islamą ir nacionalinę tapatybę.

Migracijos departamento duomenys rodo, kad šiuo metu maždaug 8 mln. gyventojų turinčioje šalyje gyvena mažiau nei 25 tūkst. trečiosios kartos imigrantų, kurie įgytų teisę į pilietybę. Tokie žmonės turi bent vieną senelį ar senelę, kurie gimė Šveicarijoje ar gavo teisę čia gyventi.

Beveik 60 proc. šių žmonių yra italų kilmės, taip pat yra išeivių iš Balkanų šalių ir turkų.