„Atsiliepdami į savivaldybės kvietimą, gyventojai iš viso pateikė vienuolika pasiūlymų, kaip pagerinti kurorto gyvenamąją aplinką ir viešąsias erdves. Galutiniam Neringos savivaldybės dalyvaujamojo biudžeto etapui – balsavimui – buvo atrinktos keturios Neringos gyventojų pasiūlytos idėjos“, – rašoma savivaldybės pranešime spaudai.

Susumavus neringiškių balsus, didžiausio palaikymo, savivaldybės teigimu, sulaukė idėja Nidoje įrengti sveikatingumo taką. Šį taką, kurio sąmata siekia 37312,77 euro, siūloma įrengti vietoj anksčiau buvusio, nuo Neringos sporto mokyklos iki kopų.

Neringos savivaldybės dalyvaujamojo biudžeto įgyvendinimui iš viso numatyta 40 tūkst. eurų.

Sveikatingumo taką Nidoje numatoma įrengti per šiuos metus, gavus derinančių institucijų pritarimą.

Anot savivaldybės, imtis kapitalinio remonto darbų paskatino tako būklė. Pėstiesiems ir dviratininkams skirto tako danga buvo susidėvėjusi ir nereprezentatyvi, iškilnota šalia augančių medžių šaknų. Dėl darbų gyventojų ir svečių laukia laikini nepatogumai.

Rangos darbų metu bus įrengta nauja 1,3 km ilgio tako konstrukcija bei asfalto danga. Taip pat bus įrengtos pėstiesiems ir dviratininkams skirtos poilsio zonos su suolais, šiukšliadėžėmis bei dviračių stovais.

Atsižvelgiant į tai, kad takas eina per mišką ir tai yra vienintelė patekimo į juos priemonė, numatyta įrengti nuovažas miško kvartalų susijungimo vietose. Taip nebūtų gadinama tako danga sunkiasvoriui transportui nusukant nuo tako. Numatytas ir inžinerinių tinklų, skirtų apšvietimui įrengti, tiesimas.

Kaip skelbia savivaldybė, rangos darbus siekiama organizuoti taip, kad kuo daugiau jų būtų įgyvendinta, kol vyrauja šiltesni rudeniški orai. Siekiant sklandžiai ir operatyviai organizuoti kapitalinio remonto darbus, rangovo transporto priemonės naudosis pėsčiųjų taku, jungiančiu centrinę Juodkrantės dalį su pajūriu.

Rangos darbų sutartį Neringos savivaldybės administracija sudarė su bendrove „VVARFF“. Sutarties vertė – 730 tūkst. eurų.

Kaip penktadienį pranešė Kalėjimų departamentas, skurti Sebastiano Kneipo holistine samprata paremtą taką sumanė įstaigos psichologės, norėdamos prisidėti prie Alytaus pataisos namuose vykdomo pozityvaus užimtumo nuteistiesiems priemonių kūrimo ir puoselėti aplinką aplink centrą.

Nuspręsta sukurti poilsio erdvę, kuri prisidėtų prie nuteistųjų emocinės gerovės atstatymo ir sveikatinimo.

Nuteistieji buvo skatinami patys susikurti šį taką ir puoselėti erdvę aplink jį. Per porą metų nuo darbų pradžios į tako ir erdvės aplink jį kūrimą įsitraukė apie dešimt nuteistųjų, iš kurių kai kurie šiuo metu jau yra atlikę bausmę ir išėję į laisvę.

Pasak pranešimo, nors tako įrengimo procesas užtruko, šių metų gegužės – birželio mėnesiais šeši lengvosios grupės nuteistieji galutinai įrengė patį taką ir patys jį išbandė.

Taip pat šalia tako vykdant projektą „Žalioji oazė“ jau anksčiau buvo įrengta lauko bibliotekėlė, suoliukas ir vabalų viešbutis.

Tikimasi, kad ši erdvė ne tik bus vieta, kurioje nuteistieji galės trumpam pailsėti, susitelkti į dabarties momentą, tačiau taip pat įrengtos aplinkos puoselėjimas ir priežiūra reikšmingai prisidės prie jų socialinių ir kasdienių įgūdžių ugdymo, tvaraus požiūrio į aplinką skatinimo.

Nevykęs palyginimas?

Viena klaipėdietė, kuri su šeima praėjusį savaitgalį leidosi sveikatingumo taku Karklėje, buvo nemaloniai nustebinta, nes fizinį aktyvumą ir sveikatą garsinančiame informaciniame stende esą pastebėjo paslėptą reklamą.

"Buvau šokiruota – Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras, įrengęs informacinius stendus Pajūrio regioniniame parke, kuriuose puikuojasi naudinga informacija apie fizinį aktyvumą bei jo svarbą sveikatai, nusprendė lankytojų nueitus kilometrus palyginti su sudegintomis kalorijomis, kurios gaunamos valgant su gera sveikata niekaip nesuderinamą maistą", – piktinosi moteris.

Maža to, sveikatos takų schemoje esą propaguojama ir net skatinama nesveika mityba.

Pastebėjimai: viena klaipėdietė šmaikščiame Pajūrio regioninio parko informaciniame stende įžvelgė užslėptą nesveiko maisto reklamą ir tuo labai pasipiktino savo feisbuko paskyroje. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Anot moters, visa tai daroma ne atsitiktinai, o net labai apgalvotai.

"Žemai apačioje – vaikų akių lygyje matome pakabintą atskirą informacinę kortelę, kuri informuoja, kad nuėjus 8 km buvo sudegintos kalorijos, atitinkančios dvigubo mėsainio ir bulvyčių kompleksą užgeriant kola. Ir čia aš jau įžvelgiu daug problemų: sveikatingumo take, skatindami sveiką gyvenseną bei fizinį aktyvumą, jūs taip pat raginate vaikus maitintis būtent taip?" – klausė klaipėdietė.

Įžvelgė prekės ženklus

Moteris susidomėjo, kas yra atsakingas už tokį informacinio stendo dizainą ir "kada šis ir kiti Lietuvoje esantys panašaus pobūdžio stendai bus išvalyti nuo tokios reklaminės informacijos, kuri programuoja mus ir svarbiausia – mūsų vaikus rinktis vienokį ar kitokį maistą".

Į kitus stendo "meniu" esančius patiekalus moteris teigė tiek daug dėmesio nekreipusi, bet neabejojo, kad ir ten gali slypėti vienas ar keli žinomesni prekių ženklai.

Šioje nevaikštančiųjų visuomenėje žmogui nueiti 4–8 km nėra tokia jau lengva pramoga, kuri jį paskatintų valgyti nesveiką maistą.

"Visi turime laisvą valią rinktis, ką ir kada valgyti bei kaip maitinti savo vaikus. Bet ar kitą kartą po šaunaus pasivaikščiojimo miške vaikui paprašius nuvykti į greito maisto užkandinę, nes "labai norėtųsi mėsainio su bulvytėmis, na, ir kolos su ledu", vis dar jausitės, kad mūsų laisva valia rinktis yra tokia pati laisva? Reklama ir jos gudrios strategijos kuriamos tam, kad pasiektų vartotojus ir įsitvirtintų giliai bei ilgam", – savo feisbuko paskyroje rašė parko lankytoja.

Sveiko humoro dozė

Pajūrio regioninio parko vadovybė teigė labai nustebusi dėl tokios informacinių stendų turinio interpretacijos, kuris, jų teigimu, buvo viso labo šmaikštūs palyginimai tarp sveiko gyvenimo būdo laikymosi ir nesveiko maisto vartojimo.

Esą sveiku maistu besimaitinantys žmonės šį sugretinimą paprastai vertina su šypsena.

Anot parko direktoriaus Dariaus Niciaus, tai pirmas atvejis, kad kažkas tame įžvelgtų paslėptą reklamą, juolab kad ten nėra jokių prekės ženklų ar kokių paslėptų kėslų.

Erlandas Paplauskis / Redakcijos archyvo nuotr.

Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis tvirtino, kad parko sveikatingumo takai skirti tam, kad žmonės "pajustų kalorijų tirpimą", būtent todėl ir atsirado toks kai kuriuos papiktinęs palyginimas su nesveiku maistu.

"Šioje nevaikštančiųjų visuomenėje žmogui nueiti 4–8 km nėra tokia jau lengva pramoga, kuri jį paskatintų valgyti nesveiką maistą", – įsitikinęs E.Paplauskis.

Miške įrengti takai, suoliukai, pavėsinė, treniruokliai. Takas vingiuoja netoli Rykštynės kaimo. "Rykštynėje turime labai aktyvią bendruomenę – jų iniciatyva šis takas ir buvo įrengtas. Vietiniai juo pradėjo aktyviai naudotis dar iki tako atidarymo", – pastebėjo Karmėlavos seniūnė Violeta Armolaitienė. Vietiniai pasivaikščioti taku ateina pėsti, iki jo galima atvažiuoti ir automobiliu. Sveikatingumo tako pradžios – didžiulių medinių vartų – reikia ieškoti važiuojant nuo miestelio centro Pušyno gatve pravažiavus kapines, netoli krepšinio aikštelės.

Rekreacinė zona Pilėnų miške įrengta vadovaujantis Valstybinio miškotvarkos instituto parengtu miškotvarkos projektu, skirtu įrengti rekreacinę miško infrastruktūrą ir ugdyti jaunuolynus.

Prieš kelerius metus Klaipėdoje iškeltas tikslas neišleidus nė lito atkurti Smiltynės sveikatingumo taką – sparčiai juda finišo link. Čia jau atkurta istorinė takos dalis, o penktadienį iniciatyvūs klaipėdiečiai plušėjo toliau – statė lauko treniruoklius. Gyventojams talkino ir kariūnai.

Atkūrė sveikatingumo taką

Idėja atkurti Smiltynės sveikatingumo taką klubui „Mes galim“ kilo 2012-aisiais. Projekto „Atstatykime Smiltynėje sveikatingumo taką neišleidžiant nė lito“ vadovas Andrius Ignatjevas patikino, kad šiuo metu sparčiai judama tikslo link.

Penktadienį Smiltynėje triūsė klubo atstovai bei kariūnai, planuota pabaigti antrąjį šio projekto etapą.

2013-aisiais viename iš keturių, esančių Kuršių nerijoje – Smiltynės sveikatingumo take buvo pradėti pirmieji realūs atkūrimo darbai. Tada atkurta istorinė tako dalis.

837 metrų ilgio take įrengti iš medžio pagaminti liepteliai, buomai, laipynės, skersiniai, jėgos ir šuolio į aukštį treniruokliai.

Planuoja atidarymo šventę

Pernai, kartu su Dragūnų bataliono kariais buvo atlikta apie 20 proc. antrojo etapo darbų.

 „Šiandien statomi nauji sportavimo įrenginiai, darbuojasi Krašto apsaugos savanorių pajėgos Žemaičių apygardos trečia rinktinė. Optimistinis mūsų planas – viską pabaigti šiandien“, – penktadienį sakė projekto vadovas.

Užpernai, kai buvo pabaigti istorinės tako dalies atkūrimo darbai gyventojams surengta ir nuotaikinga tako atidarymo šventė.

Pašnekovo teigimu, šiemet taip pat planuojamas šeimas sukviesiantis renginys. Viso tako atidarymo šventė planuojama gegužės 16 d.

Vasarą – dar viena iniciatyva

Projekto vadovas patikino, jog atnaujinus taką klaipėdiečius džiuginančios iniciatyvos nesibaigs.

„Turime ir daugiau idėjų, galbūt vasarą pavyks įgyvendinti „Vamzdomorfozę“, – ateities planus dar labiau papuošti Klaipėdą atskleidė A.Ignatjevas.

„Vamzdomorfoze“ kūrybingi klaipėdiečiai pavadino skulptūrą iš vamzdžių, kuri groja pučiant vėjui. Tikimasi, kad šis kūrinys sveikins į Klaipėdą atplaukiančius laivus ir miestui teiks išskirtinumą.

Angelo sparnus priminsianti grojanti skulptūra bus statoma prie molo, ant esamų betoninių pamatų – vietoje, kuri simbolizuoja Kuršių nerijos pradžią.

Kūrinio aukštis  sieks 6-8 metrus, tai užtikrins, kad kūrinys bus gerai matomas. Kūrinio viršuje planuojama pritvirtinti vėtrungę, rodysiančią vėjo kryptį.

Iniciatorių teigimu,  su rėmėjų pagalba bus iškelta ir Lietuvos trispalvė, kuri kabėtų ir bylotų, jog čia – Lietuva.

Palangoje gyvenantys ar atostogaujantys sporto entuziastai kasdien mielai naudojasi per pušyną, visai šalia jūros nusidriekusiu sveikatingumo taku „Labrytys“. Juo labiau kad šiemet Palangos miesto savivaldybė baigė įgyvendinti šio tako pratęsimo ir aktyvaus poilsio zonų įrengimo projektą.

Prieš keliasdešimt metų įrengtas sveikatingumo takas „Labrytys“, prasidedantis ties Jūratės gatve bei per pušynus keletą kilometrų besidriekiantis link Kunigiškių, niekad nestokojo populiarumo. Atsižvelgiant į tai, kad čia kasdien mielai renkasi sporto ir aktyvaus poilsio mėgėjai, buvo nutarta šį taką padaryti dar patrauklesnį. Tad, įgyvendinant projektą „Sveikatingumo ir aktyvaus poilsio tako ,,Labrytys“ pratęsimas ir aktyvaus poilsio zonų įrengimas Palangos miesto savivaldybėje“, sveikatingumo takas pailgėjo dvigubai – trijų kilometrų ilgio takas buvo šiek tiek pratęstas link Kontininkų bei sužiedintas, įrengiant ir naują, arčiau jūros besidriekiantį maršrutą, vedantį atgal į miestą.  Atlikus šiuos darbus, bendras tako ilgis siekia maždaug šešis kilometrus.

Pasak Savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros skyriaus vyriausiosios specialistės Ingos Juozapaitienės, antrojo tako, sužiedinusio trasą, vieta buvo pasirinkta ne atsitiktinai.

„Miške jau buvo bėgikų suformuota takas – tai akivaizdžiai parodė sporto mėgėjų poreikį šioje vietoje įrengti sveikatingumo taką. Todėl nutarta „Labrytį“ suaktyvinti jį sužiedinant, pasirūpinant naujojo tako žymėjimu, įrengiant reikiamą infrastruktūrą“, – sakė Savivaldybės specialistė.

Taip pat buvo atnaujintas „Labryčio“ žymėjimas, įrengtos nuorodos, miesto svečių patogumui išleistas ir lankstinukas, kuriame nurodytas per pušynus susidriekusio sveikatingumo tako maršrutas.

Palangiškių ir miesto svečių neliko nepastebėta ir kita naujovė – išnaudojant „Labrytyje“ natūraliai susiformavusias aikšteles, buvo įrengtos penkios aktyvaus poilsio zonos su sporto įrenginiais bei lauko treniruokliais, skirtais suaugusiesiems. Aikštelėse taip pat įrengti stovai dviračiams, mediniai suolai bei šiukšlių dėžės.

„Kas dieną čia ateiname pasportuoti. Puiku, kad galime tai daryti pušyne, kur oras – ypač grynas“, – teigė vienoje iš sporto aikštelių sutikti palangiškiai.

Jie tikino norintys, jog panašių aktyvaus poilsio vietų sporto mėgėjams kurorte būtų įrengta ir daugiau.
Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė atkreipė dėmesį, jog „Labrytys“ populiarus ne tik vasarą ar ankstyvą rudenį – žiemą, jei tik leidžia oro sąlygos, čia mielai sportuoja slidininkai.

„Atnaujinę bei praturtinę šį sveikatingumo taką, palangiškiams ir kurorto svečiams sudarėme palankesnes sąlygas aktyviai leisti laisvalaikį, o kartu ir kryptingai siekiame miesto strateginiame plėtros plane numatytų tikslų – Palangą plėtoti kaip sveikatingumo, gydymo bei sporto industrijos pramogų kurortą“, – sakė A. Kilijonienė. 

Projektas „Sveikatingumo ir aktyvaus poilsio tako ,,Labrytys“ pratęsimas ir aktyvaus poilsio zonų įrengimas Palangos miesto savivaldybėje“ finansuotas iš Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondo. Projekto vertė – 321,380 tūkst. litų, iš jų 15 proc. prisidėjo Palangos miesto savivaldybė.

Sveiko gyvenimo būdą propaguojantiems palangiškiams ir kurorto svečiams – gera žinia. Šiuo metu tvarkomame sveikatingumo take „Labrytys“ jau statomi lauko treniruokliai, praturtinsiantys sporto mėgėjų laisvalaikį.

Per pušynus, visai šalia jūros besidriekiantis sveikatingumo takas nestokoja populiarumo. Taku, nusidriekusiu nuo Jūratės g. iki viešbučio „Medūza“, noriai naudojasi ne tik sporto mėgėjai, bet ir profesionalai. Čia galima sutikti net sportininkų, besirengiančių atsakingoms tarptautinėms varžyboms.

Įvertinus tako populiarumą, apsispręsta jį padaryti dar patrauklesnį aktyvaus poilsio mėgėjams, tad „Labrytyje“ užvirė darbai. Sveikatingumo taką nutarta pratęsti bei sužiedinti, įrengiant naują, arčiau jūros esanti maršrutą, vedantį atgal į miestą. Tad sutvarkyto „Labryčio“ ilgis sieks maždaug šešis kilometrus.

Penkiose natūraliai susiformavusiose poilsio aikštelėse rengiamos aktyvaus poilsio zonos su sporto įrenginiais bei lauko treniruokliais, skirtais įvairioms raumenų grupėms stiprinti.
Naujais treniruokliais pasipuošė dvi iš penkių numatomų „Labryčio“ sporto aikštelių, artimiausiu metu įrenginiai atsiras ir likusiose.

Visiškai sutvarkyti palangiškių pamėgtą sveikatingumo taką ketinama iki spalio vidurio. Čia, be jau minėtų penkių aikštelių su treniruokliais, atsiras mažoji architektūra – suolai, šiukšlių dėžės, stovai dviračiams. Naujoji „Labryčio“ atkarpa bus pažymėta nukreipiamaisiais ženklais, čia bus įrengti informaciniai stendai.

Tikslas atkurti Smiltynės sveikatingumo taką neišleidus nė lito – pasiektas. Jūros link keliaujantys klaipėdiečiai jau gali pasinaudoti naujais sporto ir fizinio aktyvumo įrenginiais, kurie, jei ne aktyvūs rėmėjai, kišenes būtų patuštinę nemaža pinigų suma.

Klubo "Mes galim", inicijavusio projektą "Atstatykime Smiltynėje sveikatingumo taką neišleidžiant nė lito", vadovas Andrius Ignatjevas patikino, kad tik dėl gausaus būrio pagalbininkų graži idėja virto realybe.

"Bandėme apskaičiuoti, kiek tokio projekto įgyvendinimas būtų kainavęs be geranoriškai nusiteikusių žmonių paramos. Suma siektų apie 51 tūkst. litų. Didelę dalį pinigų būtų "suvalgę" techninio projekto parengimas ir medžiagos", – kalbėjo A.Ignatjevas.

Pasak jo, 837 metrų ilgio take įrengti iš medžio pagaminti liepteliai, buomai, laipynės, skersiniai, jėgos ir šuolio į aukštį treniruokliai. Aktyviai laisvalaikį praleisti skirtoje trasoje poilsiautojai dabar gali išbandyti 13 įrenginių. Rugsėjį Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai pastatys dar dešimt.

"Atkurtas sveikatingumo takas turėtų būti naudingas ne tik vasarą ir pavasarį, bet ir šaltuoju metų laiku. Kai kuriais įrenginiais norintieji galės naudotis ir žiemą. Manome, kad take pastatyti įrenginiai žmonėms tarnaus bent dešimt metų", – į ateitį žvelgė klubo "Mes galim" vadovas.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas vylėsi, kad atkurtas Smiltynės sveikatingumo takas taps ta vieta, kurioje besilankantys žmonės turės progą pabėgti nuo rūpesčių ir pasikrauti teigiamų emocijų.

"Projekto iniciatoriai subūrė daugybę geranoriškų žmonių, kad visiems gerai pažįstamas takas taptų jaukia ir vėl lankoma vieta. Tikiuosi, jog klubas "Mes galim" neapsiribos šiuo nuveiktu darbu ir ateityje pradžiugins naujomis idėjomis", – ragino meras.

Smiltynės tako atkūrimo projektas buvo pradėtas įgyvendinti praėjusių metų rugpjūtį. Prie iniciatyvos prisidėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Klaipėdos savivaldybė, Klaipėdos universitetas, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė bei kiti rėmėjai.

Sekmadienį, rugpjūčio 25 dieną, Smiltynėje atidaromas atstatytas sveikatingumo takas.

Smiltynės sveikatingumo takas buvo pastatytas 1989 m. Algimanto Laurinaičio, bendradarbiaujant su sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centru Klaipėdoje. Šio tako tikslas buvo pritraukti didesnį žmonių srautą aktyviai ir sveikai leisti laiką bei apsaugoti Smiltynės mišką nuo gaisrų. Žmonės, traukdami prie jūros, čia vaikščiodavo su šeimomis, vaikais, buvo įrengtos poilsio ir sportavimo zonos. Tako unikalumas buvo tas, kad viskas buvo natūralu - padaryta iš medžio. Visa tai buvo nemokama ir skirta visiems žmonėms.

Bėgant metams takas nyko, medinės konstrukcijos išsiardė, pirminė sveikatingumo tako paskirtis lyg ir užsimiršo.

Lygiai prieš metus prasidėjo projekto "Atstatykime Smiltynės sveikatingumo taką" darbai. Projekto iniciatorius klubas "Mes galim" - savanoriška, pelno nesiekianti organizacija, įkurta 2012 metais. Klubo nariai - skirtingų profesijų ir amžiaus žmonės, kurie siekia gerovės visuomenei savo idėjomis, darbais ir pagalba.

Šiandien pirmoji Smiltynės sveikatingumo dalis jau baigta. Pastatyti įrenginiai, sutvarkyta aplinka. Svarbiausias projekto tikslas buvo - atstatyti Smiltynės sveikatingumo taką, neišleidus nė lito.

Sveikatingumo tako atidarymas - rugpjūčio 25 d. 12.15 val. Smiltynėje.