Trečiadienį vykusio susitikimo metu Arūnas Dulkys ir Agnė Bilotaitė taip pat tvirtino, jog bus žiūrima, kaip tobulinti ginklų išdavimo tvarką.

Susitikime ministrai aptarė situaciją ir galimus sprendimus dėl geresnio policijos informavimo apie psichikos sveikatos sutrikimus įvairiose situacijose, susijusiose su ginklų išdavimu, vykimu į iškvietimus ir kita.

Anot A. Dulkio, ginklų leidimų išdavimo ir ginklų savininkų tikrinimo procesas turi per daug biurokratijos.

„Policijos informavimas apie ginklų savininkų psichinės sveikatos pokyčius vyksta ir dabar, bet jis vyksta raštais, popieriniu būdu, nors nuo 2017 metų e. sveikatoje yra tas funkcionalumas, kuris galėtų padėti supaprastinti tą procesą. (....) Policija galėtų iškart tai matyti sistemoje, nereikėtų siųsti raštų“, – spaudos konferencijoje po susitikimo kalbėjo  A. Dulkys.

Pasak jo, policija turės dar pasitikrinti, ar jos turimos sistemos turi technines galimybes gauti informaciją iš e. sveikatos.

„Pereitume pilnai į skaitmenizuotą variantą, kai visa informacija yra tik skaitmeniniu būdu, gauna tą informaciją tik tie, kuriems tikrai priklauso, (...) eliminuojam visokius raštiškus susirašinėjimus ir kartu dirba dvi sistemos“, – teigė A. Dulkys.

Pasak A. Dulkio, verta peržiūrėti, ar ginklų išdavimo procesas yra tinkamas.

„Ar tikrai tie klausimynai tobuli? Kartais išgirstu priekaištų, kad tai daroma formaliai, neatidžiai. Bet čia tokie generalizuoti pasaisakymai. Mes sakome – pasižiūrėkime konkrečiai“, – teigė ministras.

Jo teigimu, taip pat bus vertinama, kaip informaciją apie psichikos sveikatos sutrikimus galėtų gauti ikiteisminį tyrimą vykdantys pareigūnai.

Tuo metu A. Bilotaitė sakė, kad diskutuojant, kaip e. sveikatos ir policijos informacinės sistemos galėtų veikti geriau tarpusavyje, sutarta suburti ekspertų grupę, kuri „pasižiūrės į visus šituos dalykus ir pritaikys, kad tiek pareigūnai, tiek medikai galėtų tarpusavyje geriau dirbti ir užtikrinti visuomenės saugumą“.

A. Bilotaitė taip pat sakė, kad didesnis dėmesys bus skiriamas išduodant ginklus.

Pirmas etapas – bendri mokymai, bendra programa tarp greitosios medicinos pagalbos ir policijos, kaip jie turėtų kontaktuoti.

„Tokių A ir B kategorijos ginklų leidimų yra išduoti apie 57 tūkst., labai svarbu, kad išduodant ginklą, būtų atidžiai įvertinama, ar toks asmuo gali turėti ginklą. Suprantame kontekstą, kad nacionalinio saugumo prasme yra svarbus mūsų visuomenės pasirengimas ir gynyba, bet ginklas turi būti suteikiamas tik tiek asmenims, kuris gali juo disponuoti ir nekelti grėsmės kitų asmenų saugumui“ – teigė A. Biloitė.

Anot A. Bilotaitės, nors diskutuojama, kad ginklų savininkai būtų tikrinami dažniau nei kas penkerius metus, vertinama, ar tai nebūtų per didelė našta institucijoms.

„Dabar yra kas penkerius metus apie 11 tūkst. Tokių patikrinimų. Jei būtų priimtas sprendimas kas dvejus, kas trejus metus tai daryti, skaičiai būtų didesni“, – teigė ministrė. 

Ministrės teigimu, susitikimo metu taip aptartas policijos pareigūnų ir medikų vykimas į iškvietimus.

„Akivaizdu, kad reikalinga tobulinti kompetencijas tiek pareigūnų, tiek medikų tokiose situacijose, kai žmonės turi psichikos sveikatos problemų“, – teigė vidaus reikalų ministrė.

Pasak A. Dulkio, stengiantis gerinti tarnybų informavimą, bus atsižvelgiama ir į asmens duomenų apsaugos kriterijus.

„Kiekvieną vietą tikrinsime su Duomenų apsaugos inspekcija, ar tikrai mes galime padaryti kažkokį patobulinimą, ar tikrai galime atskleisti informaciją“, – sakė ministras.

Anot A. Dulkio, bus organizuojami medikų ir policininkų mokymai.

„Pirmas etapas – bendri mokymai, bendra programa tarp greitosios medicinos pagalbos ir policijos, kaip jie turėtų kontaktuoti“, – teigė ministras.

Pernai gruodį Vilniaus rajone įvykus incidentui policininkas nušovė moterį.

Policija skelbė, kad buvo gautas greitosios medicinos pagalbos dispečerės pranešimas, kad Baraškų kaime agresyvi moteris kastuvu užpuolė atvykusius medikus, sužalojo 35-erių paramediką. Moteris taip pat apgadino greitosios medicinos pagalbos automobilį.

Naujienų portalas „Delfi“ tuomet skelbė, kad pagalbą kvietęs vyras dispečeriams nurodė, jog moteris serga psichikos liga.

Į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus moteris puolė su peiliu, buvo panaudotos dujos, elektros impulsinis prietaisas „Taser“.

Gindamasis nuo užpuolimo 32 metų pareigūnas iš tarnybinio pistoleto „Glock 19“ iššovė penkis šūvius į moterį. Ji mirė įvykio vietoje.

Po įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo ir galimo piktnaudžiavimo.

Jie siūlo 5 mėnesiams, iki 2024 m. birželio 1 d.,  atidėti šios pernai Seimo priimtos  įstatymo pataisos, numatančios, kad laiku sveikatos nepasitikrinusių vairuotojų pažymėjimai bus skelbiami negaliojančiais, įsigaliojimą.

Imtis tokios iniciatyvos parlamentarus paskatino ryškėjančios praktinės šios nuostatos įgyvendinimo problemos.

Kelių transporto priemonių vairuotojų registro duomenimis, šiuo metu yra apie 245 tūkst. asmenų, neturinčių galiojančios vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos, t y. jų  vairuotojo pažymėjimai nuo 2024 m. sausio 1 d. bus paskelbti negaliojančiais ir jie negalės dalyvauti viešajame eisme. Statistika skelbia, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos per vieną mėnesį išduoda nuo 23 iki 35 tūkst. vairuotojų sveikatos patikrinimo medicininių pažymų.

„Vertinant tai, kad šaltuoju metų sezonu padidėja pacientų apsilankymų skaičius  dėl virusinių kvėpavimo takų infekcijų plitimo, t. y. padidėja pacientų srautai gydymosi įstaigose, (...) tikėtina nebus galimybių visiems asmenims, kurie šiuo metu neturi galiojančios vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymos, pasitikrinti sveikatos iki 2024 m. sausio 1 d., t. y. iki įstatymo įsigaliojimo dienos“, – sako projektą parengę Seimo nariai A. Matulas ir I. Haase.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2023 m. sveikatą pasitikrino 286 tūkst. vairuotojų, kai tuo tarpu 2022 m. – 237 tūkst.

Tikimasi, kad įstatymo įsigaliojimo datos nukėlimas 5 mėnesiams sudarys sąlygas vairuotojams pasitikrinti savo sveikatą, o asmens sveikatos priežiūros įstaigoms aptarnauti išaugusį pageidaujančių pasitikrinti sveikatą vairuotojų srautą.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimas 2022 m. spalio 10 d. priėmė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisą, numatančią, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. vairuotojų pažymėjimai bus paskelbti negaliojančiais, jei vairuotojai nustatytu periodiškumu nepasitikrins sveikatos.

„Šventasis Tėvas nuo popietės yra Gemelli (Džemelio) ligoninėje, kur jam atliekami iš anksto suplanuoti patikrinimai“, – teigiama Vatikano atstovo spaudai Matteo Bruni (Matėjo Brunio) pranešime.

2021-ųjų liepą pontifikas praleido 10 dienų Gemelli ligoninėje po operacijos dėl žarnyno susiaurėjimo. Tuomet jam buvo pašalinta 33 cm gaubtinės žarnos.

Netrukus jis jau kalbėjo, kad visiškai pasveiko ir gali normaliai valgyti, tačiau sausį duodamas interviu naujienų agentūrai AP nurodė, kad divertikuliozė – storosios žarnos gleivinės išvaržos – sugrįžo.

Vatikano šaltinis trečiadienį pranešė, kad ketvirtadienį numatyti popiežiaus susitikimai buvo atšaukti po to, kai jis buvo paguldytas į ligoninę, ir pridūrė, kad pontifikas ten tikriausiai praleis naktį.

„Popiežiaus darbotvarkė atlaisvinta, kad būtų galima atlikti papildomus tyrimus“, – naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis.

Verslas sutinka, kad sveikatos patikra suinteresuoti ir darbdaviai, ir patys žmonės, tačiau kelia klausimų, kaip procesas bus kontroliuojamas, kad per laisvadienį darbuotojai nueitų pas medikus, o ne jį išnaudotų kitaip.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija abejoja dar vienos laisvos dienos reikalingumu, esą galima pas medikus apsilankyti ir per tėvadienius, atostogas, darbdavio suteikiamą nemokamą laisvą laiką šeimos poreikiams ir kitais atvejais.

Suteikti laisvą dieną profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų siūlantys parlamentarai sako, kad tai padaryti galima per vieną dieną. 

Socialdemokratės Orintos Leiputės teigimu, žmonės dabar nepakankamai rūpinasi savo sveikata, kad ligos būtų diagnozuotos ankstyvose stadijose. Pasak jos, dėl penkių ligų ateina pasitikrinti tik 30 proc. žmonių.  

„Valstietės“ Rimantės Šalaševičiūtės įsitikinimu, laisva diena paskatins gyventojus profilaktiškai tikrintis sveikatą. 

„Norime sudaryti maksimalias sąlygas  žmogui pasitikrinti“,– Trišalės tarybos posėdyje šią savaitę teigė Seimo narė.  

Pasak jos, pavyzdžiui, 2021 metais prevencinėms programoms buvo skirta 25 mln. eurų, bet panaudota tik pusė šių lėšų: „Gydyti kainuoja keturis kartus brangiau nei patikrinti visus, kurie pagal amžių patenka į tokias programas“. 

Jeigu nebus privalomumo, darbdaviai neišleis, o jeigu nebus kontrolės, darbuotojai nenueis pasitikrinti.

Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas įsitikinęs, kad nėra problema sveikatą pasitikrinti per atostogas ar kitas laisvas dienas.  

Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis suabejojo, ar vienos dienos pakaktų: „Abejoju, ar tai įmanoma padaryti per dieną“. Jis prognozuoja, kad padaugėjus pacientų padidėtų krūvis medikams: „Ligonių kasoms spaudimas dėl vizitų skaičiaus išaugtų“.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis mano, kad darbdaviai pas medikus darbuotojų gali ir neišleisti.

„Jeigu nebus privalomumo, darbdaviai neišleis, o jeigu nebus kontrolės, darbuotojai nenueis pasitikrinti“, – taryboje svarstė R. Garuolis.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Kristina Jokimaitė įspėjo apie didelę administracinę naštą darbdaviams „sekti situaciją“.  

Asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė priminė, kad darbuotojas šešias dienas per metus dėl blogos savijautos gali neateiti į darbą neturėdamas nedarbingumo, o tik informavęs darbdavį.

Gal skatinkime žmones bonusais, kad tikrintųsi – pasitikrinai, gauni 50, ar 20 eurų bonusą. Neveiks? Veikia. Vakcinos nuo koronaviruso parodė – kai gydytojams pradėjo mokėti priedus, pradėjo veikti.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis neatmeta, kad įteisinus dar vieną laisvą dieną sveikatos patikrai, būtų dar vienas papildomas laisvadienis: „Sukontroliuoti nebus įmanoma, ką tą dieną veiks žmogus – tikrinsis sveikatą ar išvažiuos į kelionę“.

Jis apgailestavo, kad dabar sveikatos apsaugos sistema neskatina žmonių tikrintis sveikatos: „Yra pinigai, bet ar dėl to, kad terapeutai apkrauti, ar dėl kitų priežasčių, sistema neveikia“.

A. Romanovskis siūlo, kad Valstybinė darbo inspekcija išsiaiškintų, kaip darbuotojai dabar naudojasi galimybe susitarti su darbdaviu ir gauti kelias valandas apsilankyti pas medikus. Be kita ko, siūlo įteisinti žmonių, kurie naudojasi prevencijos programomis, skatinimą piniginėmis išmokomis.  

„Gal skatinkime žmones bonusais, kad tikrintųsi – pasitikrinai, gauni 50, ar 20 eurų bonusą. Neveiks? Veikia. Vakcinos nuo koronaviruso parodė – kai gydytojams pradėjo mokėti priedus, pradėjo veikti“, – kalbėjo A. Romanovskis.

V. Šilinskas informavo, kad, pavyzdžiui, vyrų sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje tėra 55 metai – Lietuva Europos Sąjungoje pagal šį rodiklį lenkia tik Latviją: „Esame antri nuo galo ES“.

Problemos analizę turėtų atlikti Trišalės tarybos Darbo santykių komisija bei ministerijos Darbuotojų saugos ir sveikatos komisija.

Seime nuo praėjusios vasaros svarstomos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisos, kurios įpareigotų darbdavius suteikti apmokamą dieną darbuotojams, jei jie pagal amžių bei lytį patenka į ligų prevencijos programas, kurias finansuoja valstybė.

Lietuvoje biudžeto lėšomis apmokamos penkios prevencinės programos, iš kurių keturios yra vėžio (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ir prostatos) ankstyvoji diagnostika, taip pat širdies ir kraujagyslių ligų rizikos tyrimai. Tam 2021 metais buvo skirta 24,9 mln. eurų – 5 proc. daugiau nei 2020-aisiais bei 26 proc. daugiau nei 2019 metais.

Pažymų teks eiti kasmet

Seimas tyliai pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, kurios įsigalios 2024 m. sausio 1-ąją.

Visiems vairuotojams, norintiems gauti vairuotojo pažymėjimą, "Regitroje" reikia pateikti galiojančią medicininę pažymą.

Iki 55 metų žmonėms A, AM, B kategorijai vairuotojo pažymėjimui gauti medicininė pažyma galioja dešimt metų.

Tačiau tie, kurių amžius siekia nuo 56 iki 69 metų, sveikatą turės tikrintis kas penkerius metus.

O nuo 70 iki 79 metų amžiaus vairuotojams bus privalu sveikatą pasitikrinti kas dvejus metus.

Pensininkai nuo 80 metų pažymos į medicinos įstaigas turės eiti kasmet.

Vairuotojai profesionalai C ir D kategorijoms turi tikrintis sveikatą kas dvejus metus, o nuo 80 metų – kasmet.

Jei tokios pažymos pagyvenęs žmogus neturės, jo vairuotojo pažymėjimo galiojimas bus iškart stabdomas.

Poliklinikose ir taip eilės

Nors aiškinama, kad sustabdytų vairuotojo pažymėjimų galiojimas dėl to, kad nepateikta medicininė pažyma, bus atnaujintas automatiškai, kai tik tokias pažymas jie gaus, tai visiškai neguodžia pačių senjorų.

"Vizito pas gydytoją reikia laukti ir pusę metų. Kas dėsis poliklinikose, kai senjorai kas dvejus metus bus priversti lakstyti medicininių pažymų? O tokiai medicinos įstaigų apgulčiai valdžia tikrai pasiruošė? Jei iki šiol jie negali paaiškinti, kodėl net pas šeimos gydytojus tokios eilės", – piktinosi Girulių seniūnaitis Viktoras Kavolis, ne vieną dešimtmetį vairuojantis automobilį.

Vyras pripažino, kad kiekvieno save gerbiančio senjoro pareiga yra rūpintis sveikata.

"Aš suprantu, visko pasitaiko, juk būna ir tokių, kuriems jau laikas padėti vairuotojo pažymėjimą į stalčių. Gal ir reakcija ne ta, ar yra kitų ligų. Tačiau pastarųjų dienų snygis keliuose parodė, kas iš tiesų sukelia avarijas. Pasižiūrėkime, kieno automobiliai grioviuose gulėjo. Jaunuomenės. Kas sankryžas "užkišo"? Ogi tie jaunuoliai, kurie spaudė akceleratorius iki dugno, tie ir sėdėjo įklimpę sniege. Tik su amžiumi patirtis ateina. Kai taip slidu, iš vietos reikia pajudėti labai lėtai, ir tokios bėdos neištiks. Bet visa tai reikia iš patirties žinoti", – pastebėjo V. Kavolis.

Grėsmės: Girulių seniūnaitį V. Kavolį nustebino politikų sprendimas vaikyti senjorus tikrintis sveikatos, tarsi jie keltų didžiausią grėsmę keliuose. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Seime ligonių nėra?

V. Kavolis pripažino, kad laukia 70-ojo jubiliejinio gimtadienio ir save laiko padoriu vairuotoju.

"Požiūris turėtų būti kitas. Tokias pažymas žmogus turėtų gauti supaprastinta tvarka. Blogiausiu atveju bent kas trejus metus. Yra žmonių, kurie tikrai turi sveikatos problemų. Tačiau yra visiškai sveikų, kurie, sulaukę 70-ies, jokio pavojaus kelyje nekels. Na, kam juos taip vaikyti reikia?" – klausė V. Kavolis.

Seniūnaitis kėlė klausimą – jei Seimui atrodo, kad visi pensinio amžiaus žmonės – ligoniai ir keliantys pavojų gatvėse, kaip Seimo nariai vertina patys save?

"O ten pensininkų nėra? Ir ligonių nėra? O žinote, kaip žodis "Seimas" iššifruojamas? Seimas – tai saujelė etatinių idiotų, mąstančių tik apie save. Pas mus ne Rusija ir ne Baltarusija, todėl galiu kalbėti tą, ką galvoju", – rėžė V. Kavolis.

Seimas – tai saujelė etatinių idiotų, mąstančių tik apie save.

Anot jo, Seimui gal pirmiau vertėtų susirūpinti dabartine vadinamąja sveikatos priežiūros sistema.

"Sistema tik vadinasi "priežiūros". Tegul pabando kuris nors Seimo narys užsiregistruoti pas kardiologą. Kartą per mėnesį internetinėje sistemoje sudaroma galimybė registruotis, tačiau po aštuonių minučių visos vietos jau būna užimtos. O prisiskambinti telefonu iš viso neįmanoma. Nuo širdies smūgio greičiau numirsi taip ir nesulaukęs pagalbos", – piktinosi žmogus.

V. Kavolis tikino, kad keičiantis laikams keičiasi ir žmonių supratingumas.

"Būdamas tokio amžiaus, aš važiuoju ne 100 km/val. greičiu, o tik 70 km/val. O jaunimas, užuot judėjęs 70 km/val., lekia 170 km/val. greičiu. Čia ir skirtumas. Idiotams kelio ženklai negalioja", – tikino V. Kavolis.

Vairuoja geriau, nei vaikšto

Girulių seniūnaičiui pritarė ir Gintaras Vaičekauskas, ilgametis laidos apie avarijas "Reidas" kūrėjas.

"Per tiek metų esu nufilmavęs įvairiausių avarijų, tačiau nepamenu tokios, kad avariją būtų sukėlęs koks nors senukas dėl ligos. O mačiau įvairių vairuotojų. Esu matęs 1936 m. gimusio vairuotojo pažymėjimą. Amžius šiais laikais – ne riba. Visuomenė sensta visai kitaip", – tikino G. Vaičekauskas.

Seimo nario patarėjo pareigas einantis G. Vaičekauskas pripažino, kad įstatymo pataisos ir jam kelia minčių apie senjorų diskriminaciją.

"Aš pritarčiau – tokios pataisos eismo saugumo klausimų neišspręs. Visa tai neliečia girtuoklių, kurie yra didžiausi avarijų kaltininkai. Tik bus dar daugiau galvos skausmo dėl eilių sveikatos priežiūros įstaigose. Visų mūsų kelias – į vieną pusę. Visi mes senstame, tačiau visuomenė dabar ne ta, kaip prieš 50 metų", – nuomonę išsakė G. Vaičekauskas.

Statistika: laidos apie avarijas kūrėjas, buvęs Seimo narys G. Vaičekauskas tvirtai įsitikinęs, kad jaunuoliai daro kur kas daugiau avarijų nei senjorai. Asmeninio archyvo nuotr.

Senukams – žalią šviesą

Klaipėdietis prisiminė vieną eismo įvykį, kuriame buvo sudaužyta 1929 m. gimusios moteriškės mašina.

"Bet ji net nebuvo kalta dėl avarijos. Atvažiavo kažkoks asilas ir įkalė bobutės mašinai į šoną. Aš įsitikinau, kad vyresnio amžiaus vairuotojai važiuoja kur kas atidžiau nei jaunuoliai. Tiesa, yra viena kategorija vairuotojų. Tai tie, kurie įsėdę į mašiną nenusiima kepurės. Jie nieko nemato, tik save. Jiems nesvarbu, kas aplinkui vyksta. Su tokiais tai blogai yra", – kalbėjo G. Vaičekauskas.

Jis įvardijo ir kitą grupę vairuotojų.

"Tai tie, kurie iš garažų išvažiuoja tik kartą per metus, iki kapinių. Jie nevairuos, kai tamsu, nevažinės greitai ir iš viso juos keliuose matai tik kartą per metus", – kalbėjo G. Vaičekauskas.

Vyras iki šiol administruoja buvusios televizijos laidos vardu "Reidas" pavadintą paskyrą socialiniame tinkle "Facebook".

"Atkreipiu dėmesį, kad čia skelbiami įvairių vairuotojų iš visos Lietuvos užfiksuoti kadrai. Ir tikrai nėra taip, jog susidarytų įspūdis, kad avarijas sukelia vyresnio amžiaus vairuotojai. Jokiu būdu. Nežinau, kas tokią statistiką gali turėti. Gal draudimas? O draudimas juk jaunuoliams yra brangesnis", – pastebėjo G. Vaičekauskas.

Jis prisiminė visiškai neseniai stebėtas futbolo rungtynes.

"Komentatorius stebėjosi, kad štai ši futbolo žvaigždė praskriejo per aikštę, o jam juk – 39 metai. Esą jau senukas. Aš galvojau, kad senoliai turėtų ant automobilio nuo 80 metų klijuotis raudoną klevo lapą. O gal rudą, nes jau ruduo? Ir tegul jiems visur žalia šviesa keliuose šviečia", – juokavo G. Vaičekauskas.

Tai numatyta ketvirtadienį Seimo priimtose Advokatūros, Antstolių ir Notariato įstatymų pataisose, kurias inicijavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Jo teigimu, taip siekiama sumažinti kliūtis vykdyti advokatų, notarų ir antstolių profesines veiklas.

„Atestacijų metu galima įvertinti viską – dalykinius klausimus ir taip pat gebėjimą vykdyti pareigas, o į tai kartais įeina ir tam tikra asmens psichologinė būklė. Advokatūroje taip pat – kai gaunamas skundas dėl advokato, jie turi savo komisijas, jos taip pat gali įvertinti. Ir jei kyla klausimas – laikinai ar visam laikui suspenduoti tokio advokato galimybę teikti paslaugas“, – sako S. Šedbaras.

Pasak jo, Teisingumo ministerija pasiūlius, nuspręsta šias nuostatas taikyti visoms trims panašiu modeliu dirbančioms institucijoms: Advokatūros tarybai, Notarų rūmams ir Antstolių rūmams.

„Sutarėme, kad ta papildoma administracinė našta, kuri nieko neduoda, būtų keičiama į kitą modelį, kuris veikia pagal kitas tų pačių įstatymų nuostatas – periodinės atestacijos, etikos, drausmės komisijos ir pan. Šis modelis būtų daug efektyvesnis nei kas kelerius metus pateikiami popieriukai“, – įsitikinęs  Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras.

Įstatymų pataisos įsigalios 2022 m. sausio 1 d.

Keliasdešimt tūkstančių. Tiek mokinių dėl pandemijos praėjusiais metais nepasitikrino sveikatos. 

Pasak medikų, po daugiau nei metų pertraukos vaikai neatpažįstami: jie prasčiau mato, suprastėjo laikysena, gerokai padidėjo svoris. 

Ekspertai nesutaria, ar taip galėjo nutikti dėl to, kad pernai dėl karantino pasitikrinimai buvo neprivalomi ir priduria: jei sveikatos būklė nesikeitė, nereikia ir gydytojo kabineto durų varstyti.

Medikai į tokius komentarus žiūri skeptiškai ir nesutinka, kad vaiko sveikatą įmanoma pasitikrinti namuose. 

Visgi net ir nustačius nutukimą medikai jaučiasi bejėgiai ir padėti nebegali. Tenka apsiriboti pašnekesiu ir rekomendacijomis. 

Patraukti vaikų nuo ekranų nelinkę ir tėvai. 

O kol ir tėvai, ir gydytojai skėsčioja rankomis, pasiūlymų turi sporto bendruomenės atstovai. Šie kritikuoja nuobodžias kūno kultūros pamokas ir siūlo jas iškeisti į fizines veiklas už mokyklos ribų. 

Sporto klubo vadovas įsitikinęs: turi didėti ir neformalaus mokinio krepšelio suma, nes 10 ar 15 eurų vaiko problemų neišspręs. 

O kol valdžia iniciatyvų nesiima, pasak sporto klubo vadovo, problemas išspręsti padės įprasti buities darbai.

Mokinio sveikatos pažymėjimas galioja visus metus. Tačiau sveikatos specialistai pastebi – didžiausi vaikų srautai poliklinikų koridorius užplūsta tik prieš mokslo metus. Anot jų, būtent dėl to, kaip ir kasmet, pasipylė skundai dėl neveikiančios sistemos. 

Kasmetinis sveikatos patikrinimas privalomas visiems vaikams, kurie lanko mokyklas ir darželius. Tėvams tokia paslauga nemokama, tačiau jai valstybė kasmet išleidžia beveik 4 mln. eurų.

Kaip Eltą informavo šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis, G. Nausėdai buvo atlikti kraujo tyrimai, profilaktiškai patikrinta širdies veikla, plaučiai bei kiti vidaus organai.

„Preliminarūs tyrimų rezultatai rodo, kad prezidento sveikatos būklė yra gera. Jis jaučiasi puikiai. Prezidentas dėkoja Santaros klinikų medikams už rūpestį“, – teigė A. Bubnelis.

Pranešama, kad karo prievolininkams duoti nurodymai atvykti pasitikrinti sveikatos bus atšaukti arba perkelti į vėlesnį laiką.

„Su kiekvienu karo prievolininku bus susisiekta individualiai ir suderintas naujas sveikatos patikrinimo laikas“,– rašoma antradienį išplatintame pranešime.

Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba prašo prievolininkų, kuriems yra duoti nurodymai pateikti dokumentus ar susisiekti, tai daryti nuotoliniu būdu.

Pirmadienį Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos batalione tarnybą pradėjo 170 šauktinių ir savanorių.

Gegužės 11 dieną dar 60 piliečių pradės tarnybą Lietuvos karinėse jūrų pajėgose.

Situacija dar kontroliuojama

Gydytojo pažymą, pateisinančią vaiko neatėjimą į mokyklą dėl ligos, nuo šių mokslo metų pakeitė tėvų ranka rašyti rašteliai.

"Gilijos" pradinės mokyklos direktorė Renata Mikienė teigė, kad,  pasikeitus nelankomumo pateisinimo tvarkai, kol kas nepastebėta, jog vaikai praleistų daugiau pamokų.

"Mes jau analizavome situaciją ir tikrai nematome, kad lankomumas suprastėjo. Žiūrėsime, ar, prasidėjus peršalimo ligų sezonui, kas nors keisis. Tačiau piktnaudžiavimo atvejų kol kas neužfiksavome", – tvirtino R. Mikienė.

Anksčiau, kai buvo privaloma gydytojo pažyma, pateisinanti praleistas pamokas, tėvai ateidavo tų pažymų ir be vaiko.

S.Dacho progimnazijos direktorė Daiva Marozienė atkreipė dėmesį, kad tėvų raštelių dėl praleistų pamokų kiek padaugėjo, tačiau ne itin gausiai.

"Gal daugiau problemų kyla dėl fizinio lavinimo ar šokio pamokų, kai vaikas grįžta po ligos. Anksčiau gydytojas paprastai rašydavo atleidimą vaikui nuo šių pamokų kažkuriam laikotarpiui. Mes manome, kad jei jau vaikas atėjo į mokyklą, jis yra pasveikęs ir gali lankyti minėtas pamokas", – teigė D. Marozienė.

Vis dėlto, ar mokinį papildomai reikia atleisti nuo fizinio ugdymo pamokų ir kuriam laikui, nuspręsti gali tik gydytojas.

Jis turi tėvams pateikti rekomendacijas, tėvai – mokyklos nustatyta tvarka apie tai informuoti ugdymo įstaigą.

Anot S. Dacho progimnazijos direktorės, kartą per mėnesį peržiūrimas visų mokinių lankomumas ir, jei matoma, kad vaikas praleidžia daug pamokų, kviečiami jo tėvai, kad būtų išsiaiškintos praleistų pamokų priežastys.

Gali ir išbraukti iš sąrašų

Ta pati situacija yra ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Lopšelio darželio "Puriena" direktorė Virginija Letukienė teigė, kad už tas dienas, kai vaikai darželio nelanko, už maistą mokėti nereikia, tik – privalomą 15 eurų mokestį kas mėnesį.

"Tėvai turi užtikrinti vaikų lankomumą. Ir kad nebūtų piktnaudžiavimų, kiekviena įstaiga sukuria savo vidaus tvarką, kaip jie administruos tą vaikų lankomumą. Būna, kai tėvai pateisina praleistas dienas, bet pasitaiko atvejų, kai vaikas darželio nelanko itin ilgai, o tėvai aiškina, kad vaikas sirgo, tuomet mes pasiliekame teisę patikrinti, ar tikrai taip ir buvo", – kalbėjo V. Letukienė.

Kai vaikas ugdymo įstaigos nelanko keletą mėnesių ir tėvai neturi kuo paaiškinti praleistų dienų, esą vaikas gali būti ir išbrauktas iš darželio ugdytinių sąrašų.

Ką sutaupys, neaišku

Klaipėdos miesto poliklinikos vyriausiosios gydytojos Loretos Venckienės teigimu, nauja tvarka, kai buvo panaikintos medikų pažymos apie vaiko ligą, teoriškai turėjo palengvinti gydytojų darbą.

Tačiau vaikų ligų gydytojų darbo krūvis įstaigoje, nepaisant tam tikrų niuansų, vis dėlto yra gana didelis.

Loreta Venckienė. (Redakcijos archyvo nuotr.)

"Anksčiau, kai buvo privaloma gydytojo pažyma, pateisinanti praleistas pamokas, tėvai ateidavo tų pažymų ir be vaiko. Gydytojas pakliūdavo į dviprasmišką padėtį – nematydamas ligonio, turėdavo rašyti pažymą, kad jis pasveiko. Tačiau tas pažymų atsisakymas nesusijęs su gydymu. Jei reikia pagalbos, pacientai kreipiasi", – paaiškino L. Venckienė.

Teigiama, kad pažymų atsisakymas turėtų sumažinti pacientų eiles prie šeimos gydytojų kabinetų.

Patiems gydytojams tokiu būdu esą turėjo sumažėti biurokratinio darbo, jie daugiau laiko gali skirti pacientui.

Sveikatos apsaugos ministerijos skaičiavimais, naujoji tvarka turėtų sutaupyti apie 1,2 mln. eurų.

"Nežinau, kas čia ką sutaupys, nes už apsilankymus pas gydytoją nėra mokama. Viskas priklauso nuo to, kiek gydymo įstaigoje yra prirašyta pacientų ir kiek yra atlikta papildomų paslaugų. Todėl sunku suprasti, kaip galima suskaičiuoti, kas šiuo atveju sutaupoma", – stebėjosi L. Venckienė.