Vilnietė Ana prieš kurį laiką dirbo pardavėja. Moteris prisimena, kad pirkėjai vogdavo net sėklas.

„Būdavo, net pakelį su brūkšniniu kodu išardo, o sėklas išima. Ir pagyvenusios moterys. Tai jei pamatydavau, sakydavau: „Miela ponia, ar jūs turite sąžinės?“ – pasakojo pašnekovė.

Problema – ne nauja, bet pastaruoju metu paaštrėjo.

„Dvigubai daugiau vagysčių, kurių metu pavagiama už 150 eurų prekių“, – komentavo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.

„Tokios tendencijos yra stebimos, tačiau sunku pasakyti, su kuo tai susiję“, – teigė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Manau, iš dalies lemia ekonominė situacija, o iš dalies ir nebaudžiamumas“, –  savo įžvalgomis pasidalino R. Vainienė.

Šiuo atveju nekalbama apie savitarnos kasas, kai pirkėjai, prisidėję brangesnių sveriamų prekių, paspaudžia pigesnes. Pavyzdžiui, vietoj obuolių paspaudžia svogūnus.

„Nėra problema tie pavieniai žmonės, kurie kartais per neatsargumą ar iš tos didelės bėdos įsideda vieną ar kitą prekę ir už ją nesumoka. Bėda yra etatiniai vagys, kurie eina į parduotuvę kaip į darbą“, – sakė R. Vainienė.

Nėra problema pavieniai žmonės, kurie kartais per neatsargumą ar iš tos didelės bėdos įsideda vieną ar kitą prekę ir už ją nesumoka. Bėda yra etatiniai vagys, kurie eina į parduotuvę kaip į darbą.

 

Sektorius atviras. Vagys įžūlėja. Vagia net nesislėpdami.

„Pastebime, kad yra susikūrusios gaujos, kurios vagia specifiškai tam tikrus produktus. Būna, ateina į tą pačią parduotuvę vogti po kelis kartus per dieną, nes baudos labai mažos“, – konstatavo prekybos tinklo „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.

Praėjusių metų statistika rodo, kad vagysčių iš prekybos vietų ženkliai padaugėjo. „Jų fiksuojama 50 proc. daugiau“, – kalbėjo R. Matonis.

„Per pandemiją, kuomet buvo uždarytos turgavietės, vagysčių buvo mažiau“, – teigė R. Vainienė.

„Manau, jei dvigubai padaugėjo vagysčių, tai pirmiausiai turbūt žmonėms trūksta pinigų“, – savo nuomonę  išsakė prekybos centre užkalbinta pašnekovė.

„Juk gauna žmonės algas, pensijas, tegul perka. O kur žiūri apsauga, policija“, – porino kita moteris.

„Kai kurie senyvo amžiaus žmonės paima nesusimokėję ėdalo gyvūnėliams. Tai tikrai nesusiję nei su infliacija, nei su ekonomika. Tai – pakankamai stabilus rodiklis“, – aiškino V. Budrienė.

Įprastai vagiama tai, kas negenda ir ką galima greitai parduoti. Tačiau pastaruoju metu vagys neaplenkia net pieno skyriaus.

„Populiariausi vagišių produktai – brangūs alkoholiniai gėrimai, antroje vietoje – sviestas“, – sakė „Iki“ atstovė.

Pažeidėjai, būna, sulaikomi net su keliomis dešimtimis sviesto pakuočių.

„Dažniausiai žmogus sulaikomas jau pavogęs prekių arba bandydamas išsinešti pro kasas už jas  nesusimokėjęs“, – sakė R. Matonis.

„Nuolatos investuojame į prevencijos priemones, kad galėtume sumažinti tų vagysčių skaičių. Tobuliname vaizdo stebėjimo sistemas. Ant tam tikrų brangesnių prekių dedama elektroninė apsauga“, – kalbėjo „Lidl Lietuvos“ atstovė Lina Skersytė.

Prekybininkai sako, kad ieško būdų, technologinių sprendimų, kaip vagis pažaboti. Tačiau, anot jų, išeitis viena – griežtinti įstatymą, nes vagiant iki 150 eurų baudžiamoji atsakomybė netaikoma. 

„Teisės aktai neleidžia tokių vagių išgaudyti ir jie turi viršenybę prieš teisę. Tad turbūt reikia pakeisti tuos teisės aktus“, – svarstė R. Vainienė.

Pernai per mažiau nei metus smulkių vagysčių kartu su sukčiavimu ir turto pasisavinimu ar iššvaistymu fiksuota  daugiau kaip 32 tūkstančiai.

„Praėjusį mėnesį, atsiradus galimybei prekybos tinklui pieno produktų iš gamintojų įsigyti pigiau, pirmieji ėmėmės lyderystės ir sumažinome jų kainas pirkėjams. Džiaugiamės, kad tai paskatino ir kitus rinkos dalyvius imtis ilgalaikių kainų mažinimo priemonių. Nuolat ieškome būdų, kurie padėtų mūsų pirkėjams sutaupyti, todėl 29 proc. sumažinome vieno populiariausių mūsų tinklo privačių prekių ženklų „Iki“ sviesto kainą. Stebime situaciją, ieškome naujų galimybių ir pirmiausia pokyčius taikome tiems produktams, kurių kaina ypač jautri vartotojams“, – sakė V. Budrienė.

„Iki“ ženklu pažymėtas 82 proc. riebumo sviestas (170 g) nuo šiol vietoje 2,39 Eur kainuos 1,69 Eur. Mažinamų kainų pokytis „Iki“ tinkle taip pat jau palietė ir populiarius „Pieno žvaigždžių“ produktus – pieną, grietinę, varškę.

„Iki“ nuotr.

„Esame už laisvę rinktis. Pas mus pirkėjas už palankią kainą gali įsigyti ne tik mūsų privačios etiketės prekių, bet ir populiariausių, pirkėjų mėgstamiausių prekių ženklų produktus. Jam nereikia rinktis tik iš vieno gamintojo“, – sakė V. Budrienė.

Negana to, prekybos tinklas ypač daug dėmesio skiria tiek vienkartinėms ar trumpalaikėms, tiek ilgalaikėms taupymo programoms. Tarp jų – itin didelio pirkėjų dėmesio susilaukęs „IKI Pigintuvas“, taip pat prekybos tinklo „Iki“ ir mobiliosios programėlės #walk15 iniciatyva – už žingsnius gaunamos nuolaidos vaisiams bei daržovėms. Taip pat nuolat peržiūrimi ir kas savaitę atnaujinami nuolaidų pasiūlymai kainų leidinyje, papildomai taikomi valandiniai pasiūlymai ar nuolaidos tam tikroms prekių kategorijoms.

Prekybos tinklą „Iki“ šiuo metu sudaro 237 parduotuvės, kulinarijos gamybos centras bei 3 regioninės kepyklos. Nuolat naujoves diegiantis prekybos tinklas kartu su „Pixevia“ Vilniuje atidarė jau dvi autonomines parduotuves su „Iki“ prekių ženklu. Tai pirmos tokios parduotuvės Lietuvoje ir Šiaurės šalyse. Prekybos tinkle dirba beveik 6 tūkst. darbuotojų. Prekybos tinklas taip pat valdo prekių pristatymo į namus startuolį „LastMile“ bei nuosavo prekės ženklo elektroninę parduotuvę. Šiemet prekybos tinklas „Iki“ buvo įvertintas prestižiškiausiu „Top Employer 2023 Lietuva“ sertifikatu.

Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnams Rusijos pilietis deklaravo krovininiu automobiliu gabenantis žaislus ir dirbtines eglutes.

Dokumentuose nurodytas krovinio svoris – 611 kilogramų, vertė – 22 367 Lenkijos zlotai.

Tačiau muitininkams krovinio svoris sukėlė įtarimų, todėl buvo atliktas detalus prekių muitinis patikrinimas, transporto priemonė peršviesta mobiliąja rentgeno kontrolės sistema.

Tada ir paaiškėjo, kad tarp žaislų bei dirbtinių eglučių vairuotojas gabeno ir nedeklaruotų prekių – įvairių lenkiškų sūrių ir sviesto.

Kontrabanda gabento sūrio svoris didesnis nei 3,6 tonos, o vertė didesnė nei 22 400 eurų, sviesto svoris – 24 kilogramai, vertė – 76 eurai.

Prekės ir transporto priemonė sulaikyti. Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Rusijos piliečiui gresia bauda arba laisvės atėmimas, taip pat kontrabandinių prekių bei transporto priemonės, kuria jos gabentos, konfiskavimas.

"Maisto kontrabanda – tikrai labai retas atvejis. Nepamenu, kada pastaruoju metu buvo sulaikyta tiek daug kontrabandinio maisto produktų. Bus paimti visų sulaikytų prekių mėginiai. Jei prekės bus tinkamos realizacijai, jos bus realizuojamos, jei ne – sunaikinamos. Sprendimą dėl to priims F tipo muitinės sandėlio darbuotojai", – teigė Klaipėdos teritorinės muitinės direktorė Rita Kunickienė.

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys rodo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį šalies gyventojai sviesto nupirko 37 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Tuo metu dietistė Vaida Kurpienė pažymi, kad saikingai vartojamas sviestas gali suteikti organizmui reikalingų medžiagų ar net padėti numesti svorį.

Naujausi tyrimai – sviesto naudai

„Nors sviestas, kaip ir kiti sotieji riebalai, ilgą laiką buvo siejami su cholesterolio kiekio padidėjimu ir su tuo susijusiomis rizikomis, tačiau kiti pastarųjų metų tyrimai tiesioginio ryšio tarp sviesto vartojimo ir širdies ligų ar diabeto neatranda. Su maistu žmogus gauna tik 15-20 proc. cholesterolio, o likusią dalį pagamina mūsų pačių kepenys, kurios tai daro gerokai sparčiau, kai vartojama daug cukrų ir kitų greitai pasisavinamų angliavandenių. Tad riebalų, o tarp jų ir sviesto, vartojimo įtaka cholesterolio lygiui tikriausiai nėra tokia didelė, kaip manyta anksčiau“, – sako V. Kurpienė.

Tuo pačiu, anot V. Kurpienės, yra įrodyta daug naudingųjų sviesto savybių. Pavyzdžiui, svieste esančios trumpųjų grandinių riebiosios rūgštys gali padėti sumažinti virškinimo sistemos uždegimų riziką. Natūraliame svieste taip pat yra daug organizmui reikalingų omega-3 riebiųjų rūgščių, saugančių nuo uždegimų, stiprinančių imuninę ir nervų sistemas, padedančių užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms.

Pasak dietistės, sviestas padeda organizmui įsisavinti A, D, E, K vitaminus, kurie gerai tirpsta riebaluose. Galiausiai, V. Kurpienės teigimu, svieste yra konjuguotos linolo rūgšties, kuri gali padėti numesti svorį – be abejo, su sąlyga, kad sviestas vartojamas saikingai. Mokslininkų įrodyta, kad svieste esanti konjuguota linolo rūgštis taip pat gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio riziką, stimuliuoti imuninę sistemą, sumažinti uždegimines reakcijas ir padeda palaikyti kaulų tankį.

„Be abejo, sviestą daugelis pirmiausiai vertina dėl skonio savybių. Kaip bebūtų, sviestą sudarantiems riebalams sąveikaujant su skonio receptoriais, žmogaus smegenys išskiria malonumo hormonus. Negana to, riebaluose gerai tirpsta kitos medžiagos, todėl sviestas gali padėti išryškinti įvairių patiekalų skonį. Taigi, įvertinus naudingąsias ir skonio savybes, sviestas virtuvėje gali būti išties nepamainomas produktas – tik svarbu juo nepiktnaudžiauti. Pati šaldytuve paprastai visuomet turiu net kelių skirtingų rūšių sviesto“, – pažymi V. Kurpienė.

Sviesto perka vis daugiau ir įvairesnio

Prekybos tinklo „Maxima“ duomenys rodo, kad dauguma lietuvių, užsukę į parduotuves, apsirūpinti sviestu taip pat nepamiršta. Vien per paskutinius metus sviesto pardavimai tinklo parduotuvėse išaugo beveik dviem penktadaliais (37 proc.). Be to, vis dažniau lietuviai renkasi ir augalinės kilmės veganišką sviestą, kurio pardavimai per metus išaugo tris kartus.

„Sviestą lietuviai mėgo visuomet, tačiau pastaraisiais metais stebime dar didesnį šio produkto populiarumo augimą. Sviestą vis daugiau gyventojų renkasi vietoje kitų alternatyvų – margarino ar riebalų mišinių. Be to, vis dažniau sviestas perkamas ne tik tepimui ant duonos, bet ir kepimui ar virimui. Pavyzdžiui, vis daugiau nuperkama lydyto arba vadinamojo ghi sviesto, kuris paprastai naudojamas kepimui vietoj aliejaus ir yra vertinamas dėl išskirtinių skonio ir maistinių savybių“, – sako „Maximos“ Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

E. Dapkienė taip pat pažymi, kad pirkėjai prioritetą teikia Lietuvos gamintojų sviestui – maždaug 70 proc. viso prekybos tinklo parduotuvėse nuperkamo sviesto yra lietuviška produkcija. Antroje vietoje pagal populiarumą yra lenkiškas sviestas, o iš viso „Maximos“ asortimente siūloma sviesto iš devynių šalių.

„Rinkdamiesi sviestą gyventojai vis atidžiau skaito produktų etiketes ir ieško jų poreikius geriausiai atitinkančių gaminių, nevengia išmėginti naujų skonių. Pavyzdžiui, šiandien populiarėja „Linkėjimai iš kaimo“ linijos natūralūs ir ekologiški sviestai. Gyventojai taip pat noriai renkasi sviestą be laktozės, augalinės kilmės ar ožkų bei buivolų pieno sviestą, sviestą su jūros druska, žolelėmis ar džiovintais pomidorais ir bazilikais. Matydami tokias apsipirkimo tendencijas iš tiesų galime teigti, kad lietuviai sviestą atranda iš naujo“, – sako E. Dapkienė.

Preliminariais duomenimis, minimu laikotarpiu Lietuvos pieno gaminių gamintojai pagamino 10,54 tūkst. tonų šviežių (nebrandintų arba nekonservuotų) sūrių, t. y. 1,2 proc. mažiau nei prieš metus.

Analizuojamu laikotarpiu, palyginti su 2018 metų trečiu ketvirčiu, 3,5 karto daugiau šių gaminių buvo parduota į trečiąsias šalis (iš viso 0,23 tūkst. tonų), o vidaus rinkoje ir į kitas ES šalis pardavimai sumažėjo atitinkamai 14,5 proc. (iki 2 tūkst. tonų) ir 0,4 proc. (iki 8,10 tūkst. tonų).

Kaip teigiama leidinyje, vidutinė šviežių sūrių pardavimo kaina minimu laikotarpiu Lietuvos rinkoje padidėjo 6,1 proc. (iki 4,01 euro už kilogramą), kitų ES šalių rinkose minėta kaina sumažėjo 2,3 proc. (iki 3,25 euro už kilogramą), o į trečiąsias šalis buvo parduota 9,5 proc. pigiau (vidutiniškai po 3,50 euro už kilogramą).

Sviesto, kurio riebumas ne didesnis kaip 85 proc., gamyba minimu laikotarpiu sumažėjo 12,9 proc. (iki 3,02 tūkst. tonų). Lietuvos pieno gaminių gamintojai sviesto pardavimą padidino: Lietuvos rinkoje – 16,2 proc. (iki 2,18 tūkst. tonos), trečiosiose šalyse – 5,9 karto (iki 0,59 tūkst. tonų), o kitose ES valstybėse sumažino 20 proc. (iki 0,67 tūkst. tonų).

Nagrinėjamu laikotarpiu, palyginti su trečiu praėjusių metų ketvirčiu, vidutinė sviesto pardavimo kaina Lietuvos rinkoje sumažėjo 5,1 proc. (iki 4,39 euro už kilogramą), trečiųjų šalių rinkose – 23,7 proc. (iki 3,90 euro už kilogramą), ES šalių rinkose – 22,7 proc. (iki 4,16 euro už kilogramą).

Trečią ketvirtį Lietuvos pieno gaminių gamintojai pagamino 5,06 tūkst. tonų nugriebto pieno miltelių, t. y.  8,6 proc. daugiau nei trečią praėjusių metų ketvirtį.

Analizuojamu laikotarpiu šalies pieno gaminių gamintojai Lietuvos rinkoje pardavė 42,5 proc. daugiau (iš viso 1,13 tūkst. tonos), o į trečiąsias šalis – 2,1 karto daugiau (iš viso 3,28 tūkst. tonų) nei prieš metus, tačiau šių gaminių pardavimas į kitas ES valstybes sumažėjo 78,5 proc. (iki 1,02 tūkst. tonos).

Vidutinė nugriebto pieno miltelių pardavimo kaina nagrinėjamu laikotarpiu, palyginti su 2018 metų trečiu ketvirčiu, Lietuvos rinkoje padidėjo 40,5 proc. (iki 2,01 euro už kilogramą), kitų ES šalių rinkose – 44,3 proc. (iki 2,06 euro už kilogramą), trečiųjų šalių rinkose – 40,3 proc. (iki 2,14 euro už kilogramą).

Italijos pieno pramonės konsultavimo bendrovės CLAL duomenimis, šių metų birželį sūrio kaina Europos Sąjungoje sumažėjo 6,5 proc., o sviestas atpigo net 34,1 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Minimu laikotarpiu 32 proc. išaugo nugriebto pieno miltų kaina, o išrūginiai baltymai pabrango 9,8 proc.

Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, žaliavinio pieno kaina Europoje šiuo metu išlieka aukštesnė nei pernai, o tuo pat metu išaugusi nugriebto pieno miltų kaina iš dalies kompensuoja žemumose esančias pieno riebalų kainas.

Jo teigimu, šių metų pirmojo pusmečio tendencijos Europos didmeninėje pieno gaminių rinkoje Lietuvos pienininkų kol kas nedžiugina

„Lietuvos pieno pramonės pagrindinė eksporto prekė yra sūriai, kurie sudaro apie 40 proc. visos lietuviškų pieno gaminių eksporto vertės. Todėl sūrių kainų kritimas Europos rinkoje – prasta žinia mūsų eksportuotojams“, – sakė E. Simonis.

Lietuvos eksporto struktūroje Europos Sąjunga yra pagrindinė prekybos partnerė – Bendrijos šalims tenka 80 proc. viso šalies pieno gaminių eksporto.

Mūsų šalies pieno perdirbimo įmonės eksportuoja apie 60 proc. pagamintos produkcijos, todėl pieno gaminių paklausos ir kainų svyravimai eksporto rinkose tiesiogiai veikia superkamos žaliavos kainą mūsų šalyje.

„Nepaisant sūrio ir sviesto kainų mažėjimo didmeninėje Europos rinkoje, metinės žaliavos kainos per tą laiką ūgtelėjo“, – sakė E.Simonis.

Sausio-balandžio mėnesiais Lietuvoje iš šalies pieno gamintojų supirkto žalio natūralaus riebumo pieno kiekis, palyginti su 2018 metų atitinkamu laikotarpiu, beveik nepakito, o supirkimo kaina tuo metu padidėjo apie 5,4 proc.

„Pagal tai, ką stebime eksporto rinkose, atitinkamai koreguojasi ir žalio pieno supirkimo kainos Lietuvoje – pastaruosius tris mėnesius jos mažėja“, – sakė E.Simonis.

Ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė BNS sakė, kad toks sprendimas priimtas įvertinus visuomenės nuomonę ir reakcijas, išsiskiriančias ekspertų nuomones tuo pačiu klausimu.

„Šiuo pakeitimu atsisakyta konkrečios rekomendacijos sviestą keisti aliejumi arba mažo riebumo margarinu ir siūloma gyvūninės kilmės riebalus keisti aliejais. Jos tiesiog nebelieka“, – BNS sakė patarėja.

Pasak jos, nepaisant to, kad užsienio ekspertai rekomenduoja keisti sviestą aliejumi arba margarinu, akivaizdu, kad Lietuvos žmonės nėra tam pasiruošę, vis dar abejoja tokia rekomendacija ir jos tikslingumu.

Patarėjos teigimu, ministerija neinicijuos esminių naujovių organizuojant vaikų mitybą tol, kol su vaikų mityba dirbantys specialistai, dietologai ir kiti ekspertai neprieis vieningos nuomonės.

„Ministras A. Veryga apgailestauja ir atsiprašo, kad atsakingi SAM specialistai, dirbantys šiuo klausimu, nebuvo išdiskutavę tokių pokyčių su ekspertais iš šalies ir kitomis suinteresuotomis šalimis, pavyzdžiui, tėvų, ugdymo įstaigų atstovais, ir jie sukėlė nerimą žmonėms“, – sakė patarėja.

Griebęsi finansų ir pensijų reformos, kuri Lietuvoje gali sukelti, anot pramonininko V.Sutkaus, Venesuelos chaosą, jie iškart sugebėjo šitą baimės erzelį paslėpti paskelbę apie mokyklose uždraudžiamą sviestą.

Jei, neduok pagonių dieve Karvaiti, V.Sutkaus prognozė imtų pildytis, veikiausiai būtų sugalvotas koks nors naujas triukas su jūrų kiaulytėmis, kuriuo galima atkreipti tautos dėmesį į kokią nors "svarbesnę" iniciatyvą.

Tenka pastebėti, kad Seimo kolūkiečiai, kaip juos vadina V.Landsbergis, yra išties nuoseklūs, realizuodami savąją draudimų politiką. Matyt, po sviesto netrukus eilė ateis vėl kokiam nors kitam reikšmingam dalykui. Pavyzdžiui, pasinaudojus P.Gražulio vojažų atveju, galima būtų uždrausti orgazmą, prezervatyvus ir atsitiktinius lytinius santykius apskritai. Tereikia tik, kad Seime vėl atsirastų lobistinė įstatymo pataisa apie naujas mokesčių lengvatas stambiesiems ūkininkams ir privalomus valstybinius apdovanojimus neorganinių trąšų maišytojams. Net ir šitokią galvijišką iniciatyvą visada galima pridengti kokio nors naujo idiotizmo figos lapu. Sakykime, garsiai pareiškiant, kad nuo šiol įvedamas draudimas gėjams gyventi Lietuvos teritorijoje.

Tauta, aišku, pritars, nes kaip čia nepritarsi, kai kalbama apie tokį strateginį reikalą.

Tačiau po to, kai, mojuojant kanabėkais, paskutinis iškrypėlis bus išvarytas iš šalies, staiga visi praregės, kad žemvaldžiai į biudžetą moka dar mažiau, o salietrą lopetomis maišę agrokoncernų kriviai tapo nusipelniusiais ordinų kavalieriais ir juos dabar kažkaip nepatogu teisti už manipuliacijas chemikalais ir kontrabandą.

Neuždraudė tik vandens

Klaipėdos miesto tarybos narė, šiuo metu auginanti tris vaikus, Alina Velykienė vos tramdė pyktį išgirdusi, kaip sveikatos ministras Aurelijus Veryga nusprendė sveikatinti lietuvaičius.

"Šį sveikatos ministro sprendimą aptariau su savo vaikais. Jie paklausė: o ko politikai Lietuvoje dar neuždraudė? Mano vaikai atsakė filosofiškai – vandens juk neuždraus. Aš visą gyvenimą valgiau sviestą, sūrį, gėriau pieną ir neturiu nei antsvorio, nei sveikatos problemų. Suprantu kovą su priklausomybe nuo cukraus, tačiau politikai neturėtų drausti valgyti sviesto", – nuomonę išrėžė mama.

A.Velykienė pastebėjo, jog dėl tokio mitybos klausimo mokyklose niekas nediskutavo su pačiais vaikų tėvais.

"Lyg būtume neišprusę, gyventume nežinia kokiame amžiuje. Esą jie geriau supras, ką mūsų vaikams valgyti. Margariną sudaro hidrinti riebalai, kurie sukelia daug ligų ir net vėžį. Nesu gyvenime pirkusi margarino ir nepirksiu", – patikino moteris.

A.Velykienė pridūrė, jog dėl tokių tvarkų tėvams teks ieškoti priešpiečių dėžučių vaikams.

"Mokykloje pavalgęs vaikas jau po poros valandų nori valgyti. O pavalgęs namuose sočiai ir riebiai, labai atsiprašau politikų, mano vaikas visą vakarą gali lakstyti. Kur mes ritamės? Gal mes Europoje daugiausia ir sviesto suvartojame, ne tik alkoholio?" – ironizavo klaipėdietė.

Ligoniams – tik sviestas

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis patikino, jog jo vadovaujamoje gydymo įstaigoje margarino nebuvo ir nebus.

Vaikai paklausė: o ko politikai Lietuvoje dar neuždraudė?

"Mes savo ligoninėje ligonių maistui naudojame tik sviestą. Manau, jog dauguma medikų galvoja, jog margarinas yra daug blogiau už sviestą. Mano galva, tai – netikę riebalai. Geriau mažiau sviesto, bet tik ne margariną vartoti. Dideliais kiekiais niekas sviesto mokyklose nevalgo. Aš nežinau, kokios tvarkos kitose ligoninėse, bet mes savo ligoniams margarino neduodame", – patikino ligoninės vadovas.

V.Janušonis stebėjosi, kas paskatino imtis tokių potvarkių.

"Ar dėl pinigų, ar dėl sveikatos dalykų? Gal nėra lėšų ir verčiama pereiti prie margarino vartojimo?Jei mums pavyzdžiu keliamos Danija ar Norvegija, galiu paklausti, o kodėl kažką mes  turime laikyti pavyzdžiu? Gal mes galime būti kai kam pavyzdys?" – pabrėžė V.Janušonis.

Ligoninės vadovas priminė, jog Lietuvoje galiojanti viešųjų pirkimų sistema kol kas tokia, jog brangaus ir itin sveiko maisto biudžetinėms įstaigoms kažin ar pavyktų įpirkti.

"Laimi pasiūlęs mažiausią kainą. Gal yra visokių margarinų – ypač gerų ir itin prastų. Tačiau ar įpirksime tuos itin kokybiškus? Tikėtis, kad ten bus auksinis margarinas, kažin ar verta. Ar ne geriau tada sviestas?" – retoriškai klausė gydytojas.

Margarino nesibaido

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė neslėpė, jog neturi nuomonės dėl tokių naujovių.

"Nuomonių yra visokių, kaip ir skonių. Aš vartoju margariną. Man atrodo, kad tai yra keistini dalykai", – prisipažino L.Prižgintienė.

Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė, išgirdusi klausimą, ar verta keisti sviestą margarinu, paklausė, ar neturėtų būti atvirkščiai?

"Tų tyrimų yra visokių, ir kiekvienas mokslinis darbas turi daugybę tyrimų, kaip ir kiekviena knyga turi savo tiesą. Mes turėtume patys atsirinkti. Tačiau aš sakau, kad nėra nesveiko maisto, yra nesveikas valgymas. Nieko blogo nenutiks, jei vieną kartą pavalgysite ko nors nesveiko. Tikimybė susirgti atsiras tik tuomet, kai nuolat valgysite nesveiką maistą. Aš, kaip subiurokratėjęs daktaras, nuomonės negaliu turėti. Kaip valdžia nuspręs, taip ir bus", – kalbėjo J.Asadauskienė.

Sulaukė grasinimų

Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas prisipažino, jog šis ministerijos potvarkis sukėlė tokią gyventojų nepasitenkinimo bangą, kad valdininkai sulaukė net grasinimų.

"Lyg būtume širdį lietuviui išplėšę. Pasirodo, štai kokios emocijos, kai iš lietuvio pamėgini atimti sviestą. Mes nesame pataikavimo ministerija, mūsų tikslas – sveikatinti žmones. Aš suprantu, kad žmonės reaguoja labai karštai. O iš tiesų žmonės nesidomi ir neseka naujienų. Gyventojai ieško tik paviršinių žinių, kurias publikuoja šalies interneto portalai. O tam, kad būtų išsiaiškinta dalyko esmė iki pat šaknų, reikia skirti laiko", – patikino A.Kranauskas.

Ministerijos atstovas aiškino, jog ažiotažas sukeltas dėl perdėtų dalykų.

Pirmas akcentas – ministerija tik rekomenduoja, o ne draudžia mokyklose vartoti sviestą.

"Niekas nebus baudžiamas, jokių sankcijų nebus. Mokyklose mes siūlome sviestą keisti aliejais, jei nenorima margarino. Jei jau neįmanoma be sviesto, tegul deda sviesto. Mes pavyzdžiu keliame šiaurės Europos šalis, kurios yra lyderės sveikatinimo klausimais ir jose sviestas mokyklose uždraustas jau dešimtmečiais. O pienas ten vartojamas ne daugiau kaip pusės procento riebumo. Tai mes čia pataikaujame visuomenei, kad ji nedarytų revoliucijos?" – klausė A.Kranauskas.

Tiki dietologais

Paklaustas, tad kuo tikėti vartotojui, kai jis jau kurį laiką iš televizijos ekrano girdi vieno medicinos profesoriaus aiškinimus, jog sviestas yra kur kas geriau nei margarinas, A.Kranauskas pareiškė, jog iš nacionalinio transliuotojo laidų sklinda žiauri nekompetencija.

"Kaip galima taip neatsakingai viešai kalbėti? Tuo siekiama tik populiarumo, o ne visuomenės švietimo. Iš lietuvio negalima atimti bulvės ir sviesto, geriau jis numirs, bet neatiduos. O sveikatos rodikliai Lietuvoje yra patys prasčiausi Europoje. Aš keturis dešimtmečius dirbu šioje srityje ir mačiau įvairiausių tyrimų. Bėda tik ta, kad Lietuvoje labiau tikima dietologais, turinčiais vidurinį išsilavinimą, nei specialistais. Dietologas dar nėra mitybos specialistas, kuris gali pasakyti, kuo viena ar kita mityba virs po dešimtmečio", – pabrėžė A.Kranauskas.

Technologijos keitėsi

Sveikatos ministerijos atstovai įsitikinę, kad lietuviai patikėjo mitu, jog sviestas yra sveikas, o margarinas – blogis.

"Aš sutinku, kad hidrinti riebalai sukelia vėžį ir kitas ligas. Bet niekas šiais laikais margarino nebegamina senąja technologija. Tai jau yra atgyvena ir susikompromitavusi technologija. Su naujos kartos gamybos procesu tai nėra sietina. Gaminant senąjį margariną, buvo pilamas saulėgrąžų aliejus, prapučiant jį vandeniliu. Tai vadinama hidrinimu, o jo metu susidaro transriebalai, kurie vadinami riebalais žudikais. Jie sukelia infarktą, insultą, vėžį. Nuo kitų metų įsigalios ministro įsakymas, kuriuo bus uždrausti transriebalai bet kokiame maiste", – akcentavo A.Kranauskas.

Tokiam Europos Komisijos sprendimui pritarė ir Lietuva, todėl nuo kitų metų maisto kokybės kontrolieriams teks paplušėti aiškinantis, kokių sudedamųjų dalių yra produktuose.

Kas pučia miglą?

A.Kranauskas tikino, jog neaptiko Lietuvoje nė vieno margarino gamintojo, kuris taikytų senąsias technologijas.

"Sviestas yra vienas labiausiai pamėgtų gyvulinės kilmės sočiųjų riebalų produktų. Antroje vietoje – taukai. Kas jums sakė, kad reikia vietoj aliejaus kepimui naudoti taukus? Visiškai baisu. Pučiama migla į akis ir iš to daromi dividendai arba pinigai", – rėžė A.Kranauskas.

Pasak specialisto, dabar margarinas gaminamas iš augalinių aliejų, juos maišant.

"Kuo tirština? Palmių aliejumi. Jau geriau nedideli kiekiai palmių aliejaus nei sviestas. Taip, palmių aliejus yra blogis, jei jį valgysite vieną, kaip sviestą", – įtikinėjo A.Kranauskas.

Paklaustas, kaip valstybė yra pasiruošusi kontroliuoti, ar vartotojams nepakišama transriebalų dozė, valdininkas atsakė, jog, paaiškėjus tokiam faktui, kiltų tikras skandalas.

"Tokiam tiekėjui grėstų sankcijos, kurios privestų prie bankroto", – patikino valdininkas.

Pasidomėjus, kokiu būdu ugdymo įstaigos turės atsirinkti tiekėjus, A.Kranauskas priminė, jog ministerija rekomenduoja tik mažiausio riebumo margariną.

Medikai – neišmanėliai?

Vis dėlto šis siūlymas sukėlė ne tik gyventojų, bet medikų bendruomenės pasipiktinimą. Į tai valdininkais atsakė, kad medikai neišmano.

"O iš kur gydytojas gali žinoti naujausias tendencijas ir tyrimus, jei nedalyvauja jokiuose mokymuose? Iš naujienų portalo "Delfi" žinių gauna. Kodėl žmonės tiki pseudodietologais? O kai pasako valdžiažmogis, būtinai reikia daryti atvirkščiai", – nuomonę išsakė ministerijos atstovas.

Sveikatos apsaugos klerko kritikos sulaukęs LRT televizijos laidos "Klauskite daktaro" vedėjas  profesorius Alvydas Unikauskas pokalbio su dienraščiu metu išsakė viską, ką galvoja apie tokią tvarką.

Tačiau medikas nusprendė į sviesto karą šiuo metu nesivelti. Vis dėlto A.Unikauskas pabrėžė, jog savo laidoje kalbėjo ir kalbės tai, ką išmano ir ką galvoja, ir jokia valdžia jam to neudžraus.

Sviestas pasaulyje smerkiamas jau nuo 1970 -ųjų, kuomet jis pradėtas sieti su širdies ligų pavojumi. Margariną pradėta labai plačiai gaminti Vakarų šalyse, juo buvo rekomenduojama pakeisti sviestą. Sakoma, kad jo gausa susijusi ir su Vakarų šalyse likdavusiomis daugybe atliekų nuo žaliavos (medvilnės, kukurūzų), kuriuos reikėjo kažkur panaudoti, rašoma Lietuvos sveikuolių sąjungos pranešime spaudai.

Sviestas yra pavojingas sveikatai?

Sviestas smerkiamas visų pirma už aukštą jame esančių sočiųjų rūgščių santykį (apie 50 proc.). Tačiau šis teiginys jau ne kartą sukritikuotas naujausiais klinikiniais tyrimais. Pačių tyrimų, kuriuose sočiųjų rūgščių vartojimas yra siejamas su didesne širdies ligų rizika (17 proc.), rezultatai yra migloti, nes nėra aišku, kokie kiti mitybos faktoriai buvo įtraukti. 2015 metaus išanalizavus 636151 žmonių gyvenimus, įskaitant 28271 mirties atvejus, nerasta tiesioginio ryšio tarp sviesto vartojimo, širdies ligų ir diabeto.

Kito tyrimo metu išanalizuoti 150000 širdies ligų atvejai ir nustatyta, kad tiriamieji nevartojo sočiųjų riebalų daugiau nei rekomenduojama.

Sviestas dar buvo kaltintas ir aukšto cholesterolio kiekiu. Cholesterolis yra būtinas mūsų organizmo funkcionavimui ir gaminasi jį pats. Tačiau dabar jau yra aišku, kad gaudamas daugiau cholesterolio su maistu, jis tiesiog jo mažiau gaminasi pats.

Sviesto privalumai

Visų pirma, sviestas yra natūralus produktas, jo gamyboje nenaudojami jokie cheminiai procesai. Kuo natūralesnis maistas, tuo jis naudingesnis mūsų organizmui ir lengviau virškinamas.

Sviestas, gaunamas iš tik žole šertų gyvulių pieno, turi ir daugiau teigiamų savybių:

Jame yra vitamino K. Moksliniais tyrimais įrodyta jo nauda organizmui, ypač norint išvengti vėžio, osteoporozės bei širdies ligų.

Svieste yra linoleino rūgšties, turinčios priešvėžinių savybių ir galinčios padėti mažinti kūno riebalus.

Žole šertų gyvulių svieste yra Omega 3 rūgšties (skirtingai nuo grūdais šeriamų, kuomet formuojasi Omega 6). Omega 3 labai svarbi mūsų organizmui riebalų rūgštis, nes ji mažina uždegiminius procesus tuomet, kai Omega 6 sukelia chronišką uždegimą, kuomet jos yra per daug. Idealiai santykis turėtų būti 1:1, tačiau šiuolaikinėje dietoje jis 20:1, todėl Omega 6 reiktų kiek įmanoma vengti.

Margarinas – ne natūralus produktas

Margarinas pradėtas labai plačiai gaminti pradėjus smerkti sviestą. Jį mielai ėmė naudoti maisto pramonė kepiniams ir gaminiams dėl jo pigumo ir pageidaujamos struktūros.

Margarinas hidrogenizacijos būdu gaminamas iš augalinių riebalų (aliejų), dalį nesočiųjų riebalų rūgščių paverčiant sočiosiomis, siekiant, kad skysti riebalai įgautų kietą konsistenciją kambario temperatūroje. Tam naudojami cheminiai procesai, aukštos temperatūros, katalizatoriai. Dėl to susidaro dideli transriebalų kiekiai, pavojingi mūsų organizmui.

Margarinas, nuolat kritikuotas už transriebalus, imtas gaminti ir kitu būdu, kuomet transriebalai pašalinami. Nepaisant to, didžioji dalis margarino rinkoje  yra vis tiek hidrogenizuota, o jo gamyba yra cheminis procesas. Šis produktas – visiškai nenatūralus. Į margariną dažnai pridedama emulsinimo druskų, kvapų, kitų maisto priedų.

Moksliniai tyrimai įrodė, kad vartojant hidrintus riebalus kartu su cukrumi, jie sukelia priklausomybę, nutukimą.

Margarine yra daug Omega 6, kuri, kaip minėta, dideliais kiekiais sukelia chroniškus uždegiminius procesus, širdies ligas, nutikimą.

Susirūpinimą kelia ir tai, kad margarinas gaminamas iš sojų, kukurūzų aliejaus, kurie dažniausiai – genetiškai modifikuoti.

Moksliniai tyrimai įrodė, kad vartojant hidrintus riebalus kartu su cukrumi, jie sukelia priklausomybę, nutukimą.

Natūralus produktas visada geriau

Panašu, kad ši diskusija, kas sveikiau – sviestas ar margarinas, dar netils ilgai. Oficiali medicina vis dar laikosi sviesto ir apskritai riebalų smerkimo politikos dėl kelių mokslinių tyrimų, kurių išvados nėra įtikinamos ir aiškios, visiškai ignoruodama naujausias studijas, paremtas ilgamečiais stebėjimais.

Pamirškime tyrimus, pasitelkime tiesiog sveiką protą: ar gali produktas, kuriamas laboratorijose, paveikiamas daugybės cheminių procesų, sveikesnis už tą, kuris yra visiškai natūralus ir kurį žmonės vartojo šimtus metų? Mityboje visuomet reikia vadovautis paprasta taisykle – jei jūs nesuprantate, kaip produktas pagamintas, jūsų organizmas irgi nesupras. O tai sukelia ne tik virškinimo sutrikimus – chemiškai pakeistos, natūraliai maiste neegzistuojančios medžiagos sukelia uždegimus, alergijas, lėtines ligas bei vėžinius susirgimus.

Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė teigia, kad sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojo, Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo A. Kranausko, daug metų atsakingo už mitybos srities reguliavimą šalyje, veikla niekada nebuvo orientuota į rezultatą.

"Jo asmeninių nuostatų dėka vegetarinė ir veganinė mityba, kuri jau seniai vertinama civilizuotose šalyse, Lietuvoje buvo įvardijama kaip nepalanki sveikatai. Galimybė rinktis vegetarišką maistą valstybinėse ugdymo įstaigose kelią pradėjo skintis tik prieš keletą metų, o iniciatyva išleisti palankių sveikatai receptų knygą su technologinėmis kortelėmis buvo tampoma porą metų ministerijos koridoriuose, rekomenduojant sviestą pakeisti margarinu", – sako S. Kriaučiūnienė.