Grūmėsi ne tik dėl medalių

33 metų T. Tamašausko atsisveikinimas ir pagerbimas įvyko Panevėžyje Lietuvos suaugusiųjų bokso čempionato metu. 80 vyrų ir 19 moterų keturias dienas „Kalnapilio“ arenoje aiškinosi kam atiteks pirmenybių titulai ir medaliai, grūmėsi dėl vietų Lietuvos rinktinėse.

Finalinę varžybų dieną atidarė moterų svorio kategorijos iki 57 kg dvikova, kurioje šiaulietė Žydrūnė Staškevičiūtė 5:0 nugalėjo kaunietę Viltę Savickaitę. Rungtyje iki 63 kg klaipėdietė Beata Galdikaitė čempione paskelbta, kai finalo susitikimas trečiajame raunde buvo nutrauktas susižeidus jos varžovei iš Kalvarijos Saulei Kardokaitei.

Panaši akistatos pabaiga užfiksuota ir kategorijos iki 66 kg finale – šilutiškė Austėja Aučiūtė pirmajame kovos raunde aiškia persvara pranoko pasvalietę Viktoriją Strekaitę. Rungtyje iki 70 kg triumfavo kaunietė Augustina Markelionytė, kurios oponentė biržietė Gabrielė Sernaitė į ringą finalinėje kovoje neužlipo.

Tas pats scenarijus nutiko ir moterų iki 81 kg varžybose, kai tauragiškė Iveta Majauskaitė atsisakė kautis finale su savo kraštiete Iveta Lešinskyte.

Technika: šalies pirmenybėse Panevėžyje netrūko įspūdingų atakų. (S. Čirbos nuotr.)

Retino traumos

Vėliau į ringą lipo vyrai. Svorio kategorijos iki 57 kg finale kėdainietis Mindaugas Bankauskas aiškia persvara įveikė kaunietį Nedą Keršulį. Iki 60 kg rungties finale vienbalsiu teisėjų sprendimu triumfavo kaunietis Lukas Simonavičius, nurungęs marijampolietį Henriką Kuniauską.

Gilvinas Lukošiūnas iš Kauno iki 63,5 kg finale 3:1 pranoko kitą kaunietį Andriejų Lavrenovą ir trečią kartą tapo šalies čempionu. Kategorijos iki 67 kg finale jonavietis Alanas Plavko 4:1 įveikė kaunietį Laimoną Raibikį, neleisdamas pastarajam apginti Lietuvos čempiono vardo.

Visaginietis Aleksandras Trofimčiukas laimėjo iki 71 kg finale, 5:0 patiesęs kaunietį Eriką Laurikietį. Kaunui atstovaujantis Vytautas Balsys iki 75 kg rungties nugalėtoju tapo be kovos – jo varžovas Lukas Kamnevas finale nekovojo dėl traumos. Neįvyko ir dviejų kauniečių finalinė akistata iki 86 kg rungtyje – Aras Dudėnas tapo Lietuvos čempionu, nes Augustas Garmus į ringą kovoti neužlipo. Kategorijos iki 80 kg finale Lietuvos čempiono vardą trečią kartą iš eilės pelnė kaunietis Robertas Liorančas, 5:0 palaužęs vilnietį Eigirdą Kasmočių.

Bokso nepaliks

Paskutinėje turnyro akistatoje bokso mėgėjų laukė intriguojantis sunkiasvorių kauniečių susitikimas. Kategorijoje per 92 kg triumfavo Jonas Jazevičius, 4:1 nugalėję Algirdą Baniulį ir susigrąžinęs pernai prarastą Lietuvos čempiono vardą.

Kas toliau? Turiu savo klubą ir treniruoju, tad nuo bokso toli tikrai nepabėgsiu.

Rungtyje iki 92 kg Simonas Urbonavičius iš Kauno vienbalsiu teisėjų sprendimu pranoko vilnietį Darių Vaišnoravičių ir apgynė nugalėtojo titulą. Apdovanojant pastaruosius prizininkus buvo pagerbtas karjerą baigęs šios kategorijos daugkartinis čempionas T. Tamašauskas. Per savo karjerą vilnietis yra pasiekęs ir skambesnių tarptautinių pergalių. Pasaulio studentų universiadoje jis puošėsi bronzos medaliu, 2019 ir 2013 m. planetos suaugusiųjų pirmenybėse prasibrovė į pajėgiausių dalyvių dešimtuką.

„Labai smagu, kad likau nepamirštas ir turėjau galimybę atsisveikinti tokiu gražiu akcentu. Kas toliau? Turiu savo klubą ir treniruoju, tad nuo bokso toli tikrai nepabėgsiu“, – atviravo T. Tamašauskas.

Iššūkio nesulaukė

Lietuvos čempionėmis be kovų tapo tauragiškės Gerda Kutujevaitė (iki 48 kg) ir Rugilė Altaravičiūtė (iki 52 kg), kėdainiškė Gabrielė Ragoziūtė (iki 54 kg), klaipėdietė Ana Starovoitova (iki 60 kg) ir šilutiškė Agnė Kilpienė (virš 81 kg).

Tas pats likimas ištiko ir tituluočiausią šalies pirmenybių dalyvę Gabrielę Stonkutę. Šiemet pasaulio ir Europos čempione tapusi Kauno atstovė prie trofėjų kolekcijos pridėjo ir Lietuvos pirmenybių (iki 75 kg) auksą.

Vyrų įskaitoje turnyro nugalėtojais be konkurencijos tapo dviejų svorio kategorijų atstovai – Mantvydas Leonavičius iš Kalvarijos (iki 48 kg) ir marijampolietis Gabrielius Mačiulis (iki 51 kg).

Lietuvos bokso federacijos prezidento Dariaus Šalūgos teigimu, šalies čempionatas tapo pagrindiniu atrankos akcentu formuojant Lietuvos rinktines, atstovausiančias kitais metais vyksiančiose atrankos varžybose į 2024 m. Paryžiaus olimpiadą.

„Yra kelias visada dalyvauti profesionaliame bokse. Aišku, tas nieko bendro neturi su olimpinėmis žaidynėmis. Kiek save atsimenu, visada svajojau apie Olimpiadą.“,–   prisipažino boksininkas T. Tamašauskas. 

Tado svajonė gali ir neišsipildyti. Tarptautinė bokso federacija (IBA) priėmė sunkiai protu suvokiamą sprendimą – grąžino Rusijos ir Baltarusijos boksininkus į savo rengiamas varžybas. Dėl šio veiksmo atsirado rizika, kad boksas bus tiesiog pašalinamas iš olimpinių žaidynių.

„Nebetęstum karjeros?– žurnalistas paklausė T. Tamašausko.

„Taip. Greičiausiai taip ir įvyks“, – sakė sportininkas.

Ukrainą atvirai palaikantis Tadas tikisi, kad boksininkai tiesiog boikotuos IBA turnyrus. „Aš iš savo pusės tiesiog nedalyvauju IBA organizuojamuose turnyruose. Labai džiugu matyti, kad ir daugiau yra tokių sportininkų, kurie palaiko. Ne aš vienas toks“, – savo pozicijos neslepia T. Tamašauskas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Tarptautinei bokso federacijai vis dar vadovauja rusas Umaras Kremliovas. artimas V. Putino bičiulis. Anot Lietuvos bokso federacijos, tai – pagrindinė priežastis, kodėl pasirinktas toks šokiruojantis sprendimas.

„Vienareikšmiškai smerkiame, nepritariame, ieškosime protestų formų. Pasižiūrėsime, kiek  federacijų jungsis“, – kategoriškas Lietuvos bokso federacijos prezidentas Darius Šaluga.

Darius Šaluga/ boksofederacija.lt nuotr. 

Apmaudžiausia, kad Lietuvos boksui šie metai buvo itin sėkmingi. Eimantas Stanionis tapo profesionalaus bokso čempionu, o Gabrielė Stonkutė Pasaulio bokso čempionate  iškovojo aukso medalį.

tai yra iškastas kapas bokso sporto šakai. Ir tiek

„Tarptautinis olimpinis komitetas greičiausiai ir taip jau kabančią ant plauko sporto šaką kaip olimpinę, gali atsitikti taip, kad jos neliks. Tokiu atveju galima įvardinti labai paprastai: tai yra iškastas kapas bokso sporto šakai. Ir tiek“,- įsitikinęs D. Šaluga.

Pasak Švietimo mokslo ir sporto ministerijos, išbraukus boksą iš ollimpinių žaidynių, Lietuva potencialiai prarastų du galimus medalius.

„Treneriai dirba sinchroniškai, deleguoja geriausius sportininkus, yra rengimo sistema. Tai yra mūsų  strateginė sporto šaka. Labai skaudus praradimas“, – apmaudo neslėpė  švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas.

Taptautinis olimpinis komitetas (TOK) rekomendavo neleistu varžybose dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams vos tik agresorės šalys pradėjo karą prieš Ukrainą. 

VBF steigėjais tapo sostinėje aktyviai veikiantys ir privačiomis lėšomis modernias bokso sales įrengę klubai: „City Boxing“, „Karališkasis bokso klubas“, „Vilniaus boksas“ ir Vilniaus bokso akademija.

„Pastaruoju metu boksas Vilniuje sparčiai populiarėja dėka privačių investicijų ir atkaklaus bokso entuziastų darbo. Nusprendėme, kad susivieniję tapsime dar stipresni ir mūsų balsas bus išgirstas Lietuvos bokso federacijoje ir Vilniaus miesto savivaldybėje. Pastarąjį dešimtmetį sostinėje situacija buvo tikrai prasta – Vilniuje nevyksta nacionaliniai čempionatai, Lietuvos vaikinų ir merginų rinktinėse nėra didžiausio šalies miesto atstovų. Pirmi mūsų žingsniai ir pagrindiniai uždaviniai – grąžinti boksą į sostinę, o vilniečius į Lietuvos rinktines, – sako VBF prezidentu ketverių metų kadencijai išrinktas Olegas Mamedovas. – Bendradarbiaudami su Vilniaus miesto savivaldybe, stengsimės gerinti ir Vilniaus miesto sporto centro darbą, nes ši biudžetinė įstaiga dirba toli gražu neefektyviai“.

VBF prezidentas O. Mamedovas, kuris yra ir Lietuvos bokso federacijos (LBF) Prezidiumo narys, ragina prie naujai įkurtos federacijos jungtis ir kitus Vilniaus bokso klubus. Nes pastaruoju metu sostinės klubai neturėjo juos vienijančio atstovo, kai iš LBF narių buvo pašalinta Vilniaus apskrities bokso federacija.

VBF viceprezidentais išrinkti „Karališkojo bokso klubo“ vadovas Andrius Pusvaškis ir daugkartinis Lietuvos čempionas, vienas „City Boxing“ klubo įkūrėjų Tadas Tamašauskas.

„Vilnius turi gilias bokso tradicijas. Pirmasis Lietuvos olimpinis čempionas Danas Pozniakas yra vilnietis. Nepriklausomybės laikotarpiu Vilniuje išugdyti pasaulio ir Europos čempionatuose medalius iškovoję olimpiečiai Jaroslavas Jakšto, Ivanas Stapovičius, Rolandas Jasevičius. Deja, pastaruoju metu situacija Vilniuje tapo apverktina ir tai mūsų netenkina. Norime sostinėje rengti Lietuvos čempionatus, kurie ženkliai prisideda prie bokso populiarinimo, deleguoti Vilniaus komandas į šalies pirmenybes, ko pastaruoju metu nebuvo daroma. Daug dėmesio skirsim trenerių ir teisėjų mokymams“, - teigia kelialapio į Tokijo olimpines žaidynes siekiantis T.Tamašauskas.

Steigiamajame susirinkime patvirtinti VBF įstatai ir logotipas, nustatytas stojimo ir narystės mokestis bei nuspręsta artimiausiu metu stoti į LBF.

Išrinkti ir Vilniaus miesto rinktinių treneriai. Suaugusiųjų rinktinės vairas patikėtas Lietuvos rinktinės boksininką T.Tamašauską treniruojančiam Vitalijui Vasiljevui. Jaunių ir jaunimo rinktinių treneriu tapo Vilniaus bokso akademijos vadovas Aleksandras Baranovas.

"Olimpinėse žaidynėse mano svorio kategorijoje varžysis šešiolika boksininkų. Kadangi 2019-aisiais pasaulio čempionate patekau tarp dešimt geriausių planetos boksininkų, savo šansus praverti olimpines duris vertinu optimistiškai", – "Kauno dienai" prieš keletą mėnesių gera nuotaika tryško T.Tamašauskas.

Per tą laiką vieno rinktinės lyderių svajonė patekti į olimpiadą nutolo lyg miražas, o gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis.

30-metis atletas pateko į Europą sukausčiusio koronaviruso gniaužtus. Tikėtina, kad virusu boksininkas užsikrėtė maždaug prieš mėnesį, kai Londone kovėsi dėl savo išsvajoto olimpinio kelialapio atrankos turnyre. Lietuvis spėjo išeiti tik į vieną kovą, kurioje nusileido pajėgiam Izraelio atstovui. Nors kvalifikacinės varžybos dėl COVID-19 buvo nutrauktos jau po trijų dienų, vietoj planuotų dešimties, netrukus buvo pranešta, kad net šešių Turkijos ir Kroatijos rinktinių narių testas buvo teigimas. Varžybose Londone dalyvavę lietuviai Paulius Zujevas, Edgaras Skurdelis, Vytautas Balsys, Algirdas Baniulis, Rugilė Altravičiūtė ir T.Tamašauskas savijauta nesiskundė. Tačiau vėliau T.Tamašauskas pajuto silpnumą.

Aiškių simptomų nejautė

"Aš net neįtariau, kad turiu virusą, ir nežinau, kada jis prie manęs prikibo, bet, kadangi grįžęs iš Anglijos laikiausi saviizoliacijos, po dviejų savaičių norėjau būti tikras, kad jo neturiu, ir šeimai jau saugu grįžti į namus. Dėl šventos ramybės pasidariau testą, jaučiausi šiek tiek apspangęs nuo dviejų savaičių sėdėjimo namuose, tad silpna savijauta atrodė pateisinama. Testo atsakymas atėjo tik penktą dieną, rezultatas buvo teigiamas", – pasakojo atletas.

Šitą kovą laimėjau, kai buvo atliktas pakartotinas testas. Simboliška, kad tai įvyko per šv.Velykas.

Jis tuoj pat greitosios pagalbos automobiliu buvo nugabentas ir paguldytas Santariškių ligoninę. Sportininką gydę medikai patikrino plaučius, atliko kraujo tyrimus. Galiausiai nustačius, kad komplikacijų nėra, jį išleido namo tęsti izoliaciją.

"Šitą kovą laimėjau, kai buvo atliktas pakartotinas testas. Simboliška, kad tai įvyko per šv.Velykas, – dėstė T.Tamašauskas. – Virusas išties klastingas, man teko tai patirti. Jis puikiai slepiasi ir plinta, tai jo stiprybė. Tikiu, kad ir visa mūsų tauta bus vieninga bei kartu nugalėsime grėsmę."

Boksininkas džiaugėsi pagaliau galėsiąs apkabinti savo šeimą – žmoną ir pernai rugpjūtį gimusią dukrelę, su kuriomis daugiau nei mėnesį bendravo tik telefonu ar per palatos stiklą.

Ne vieną varžovą ringe patiesusiam T.Tamašauskui įveikti ligą padėjo šeimos palaikymas. („Instagram“ nuotr.)

Sveiksta ir lengvaatletis

COVID-19 virusas aukštyn kojomis apvertė ir Lietuvos lengvaatlečių metus, o vienas jų pateko į negandos gniaužtus. Apie tai pranešė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidentas Eimantas Skrabulis. Pasak jo, neįvardijamo lengvaatlečio ligos forma yra nesunki, jis sėkmingai sveiksta.

"Lengvaatlečių šeima yra didelė, o atvejis žinomas tik vienas. Sportininkų charakteris yra kovoti, nepasiduoti ir laimėti", – dėstė E.Skrabulis.

Lengvaatlečių vadovas paneigė, kad užkrėstasis buvo iš keturiolikos atletų ir personalo narių, kurie, apeinant tuo metu galiojusias griežtas priverstinio karantinavimo taisykles, po skrydžio iš Turkijos buvo nuvežti į Palangos viešbutį, o ne kaip reikalaujama izoliuojami sostinės viešbučiuose su visais kitais kovo pabaigoje į Vilnių atskridusiais keleiviais.

Anot E.Skrabulio, LAF turėjo spręsti ir daugiau logistikos problemų, kaip saugiai pargabenti sportininkus, trenerius, aptarnaujantį personalą į Lietuvą.

"Sportininkai, kurie norėjo sugrįžti į Lietuvą, visi sėkmingai sugrįžo. Tik keli nusprendė likti tose šalyse, kur buvo suplanuotos treniruočių stovyklos: Ignas Brasevičius su šeima yra Portugalijoje, Modesta Morauskaitė – Ispanijoje, Simas Bertašius jau ilgą laiką treniruojasi Slovakijoje, Agnė Šerkšnienė su šeima liko Šveicarijoje", – vardijo pašnekovas.

LAF prezidentas viliasi, nepaisant atšauktų svarbiausių sezono startų, geriausi Lietuvos lengvaatlečiai turės bent retų galimybių startuoti šalies ir tarptautinėse arenose. Juolab kad vis dar turima vilčių, jog rugpjūčio pabaigoje bus surengtas Europos čempionatas Paryžiuje.

Primename, kad Lietuvoje iš viso patvirtinta 1070 koronaviruso atvejų.

Iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso – 42 690.

Lietuvoje nuo koronaviruso mirė 24 žmonės, pasveikusiųjų – 101. Iš jų 15 – sveikatos priežiūros specialistai, 1 farmacininkas.

Geriausią rezultatą suaugusiųjų vyrų grupėje pasiekė Tadas Tamašauskas. 30-metis vilnietis šiais metais Jekaterinburge vykusiame pasaulio vyrų bokso čempionate užėmė 9 vietą, o Lietuvos čempionate iškovojo eilinį – šeštą – čempiono titulą ir taip pat sulaukė specialios Bokso federacijos padėkos.

"Galima sakyti, kad šiais metais merginos vyrams nušluostė nosis, jos tarptautinėje arenoje pasiekė geresnius rezultatus, tad ir jų pergalės rinkimuose yra dėsningos. Tikiuosi, kad vyrai padarys išvadas ir kitais metais įrodys, kad irgi yra verti apdovanojimų. Man asmeniškai šis sezonas buvo vienas iš geresnių, bet ne pats geriausias. 2013 m. pasaulio čempionate aš taip pat užėmiau 9 vietą, bet tada dar ir Universiadoje iškovojau bronzą. Šiais metais į kolekciją pridėjau šeštą Lietuvos čempiono titulą, tačiau ryškiausiu įvykiu tapo rugpjūtį gimusi dukra. Galiu tvirtai sakyti, kad bent jau asmeninio gyvenimo prasme metai buvo puikūs", – "Vilniaus dienai" sakė T.Tamašauskas.

Nors sezono uždanga Lietuvos bokso pasaulyje nusileido vos prieš kelias savaites, ilgai ilsėtis T.Tamašauskas neketina. Jau kitų metų kovą jo laukia bene svarbiausias sezono iššūkis – atrankos į 2020 m. Tokijo olimpines žaidynes turnyras. "Olimpinėse žaidynėse mano svorio kategorijoje varžysis 16 boksininkų. Kadangi šiais metais pasaulio čempionate patekau tarp 16 geriausių planetos boksininkų, savo šansus praverti olimpines duris vertinu optimistiškai", – konstatavo T.Tamašauskas.

– Kokia bus olimpinės atrankos sistema?

– Vyks du bokso turnyrai. Kovo mėnesį Londone varžysis tik europiečiai, o kelialapius gaus keturi geriausiai pasirodę kiekvienos svorio kategorijos boksininkai. Gegužę Paryžiuje dalyvaus boksininkai iš viso pasaulio, o kelialapius iškovos trys geriausi iš svorio kategorijos. Tai reiškia, kad tame turnyre patekimas į pusfinalį vietos olimpinėse žaidynėse negarantuos, dar teks kovoti ir dėl trečios vietos. Vis dėlto Paryžiuje jau nebus pačių pajėgiausių boksininkų, tad šansai išplėšti kelialapį turėtų būti didesni. Aišku, nebūčiau prieš vietą olimpiadoje užsitikrinti ir pirmuoju bandymu.

– Prieš 2016 m. Rio de Žaneiro olimpines žaidynes taip pat dalyvavote atrankos varžybose, bet į žaidynes nepatekote. Ko tada pritrūko?

– Pergalių. Bent dviejų. Pamenu, tada turnyras vyko Turkijoje, pirmą kovą laimėjau ir reikėjo laimėti dar dvi. Bet nepavyko. Po tų varžybų labai rimtai galvojau apie karjeros pabaigą, pusmetį nesiboksavau, tik šiek tiek palaikiau sportinę formą. Bet galiausiai nusprendžiau nepasiduoti ir toliau siekti savo olimpinės svajonės.

Vilniuje su aukšto meistriškumo boksininkais turime gan ryškią problemą, vis labiau atsiliekame nuo Kauno ir kitų miestų.

– Kaip jaučiatės dabar? Kas pasikeitė per paskutinius keletą metų?

– Didžiausias pokytis – sukaupta patirtis. Vis dėlto per tuos ketverius metus teko ne kartą kopti į ringą, dalyvavau Europos ir pasaulio čempionatuose, įvairiuose turnyruose. Prieš kelerius metus dar galėjau save vadinti jaunu boksininku, dabar esu prie vyresnių. O ta patirtis ir yra didžiausias mano pranašumas prieš jaunesnius varžovus. Dar viena permaina tapo darbas su treneriu Vitalijumi Vasiljevu. Anksčiau aš treniruodavausi vienas, o dabar turiu žmogų, kuris su manimi dirba kiekvieną dieną, padeda man treniruotėse, analizuoja klaidas, stebi bendras tendencijas, varžovų pasirodymus. Boksas yra individuali sporto šaka, tad toks asmeninis santykis yra labai reikalingas. Esu labai dėkingas Vitalijui, nes su jo pagalba tikrai tapau geresniu boksininku. Iki tol man neteko dirbti pagal treniruočių planą, nors ir baigiau studijas Lietuvos sporto universitete, bet tų žinių nepakako. Su Vitalijumi mano treniruočių sistema pasidarė gerokai rimtesnė, daug dėmesio skiriame ir teorijai, pasirengimui, įvairių bokso mačų įrašų peržiūroms. Tik apmaudu, kad jis su manimi dirba be jokio atlygio, o dažnai dar ir pats turi susimokėti už galimybę padėti man varžybose. Taip tikrai neturėtų būti, bet iki šiol mums nepavyko rasti šios problemos sprendimo. Neabejoju, kad olimpinis kelialapis viską pakeistų ir Vitalijaus nuopelnai būtų oficialiai pripažinti.

– Esate ne tik boksininkas, bet ir treneris, bokso klubo "City Boxing" įkūrėjas. Kaip gimė idėja imtis šios veiklos?

– Prieš ketverius metus su V.Vasiljevu nusprendėme, kad reikia supažindinti su boksu kuo daugiau žmonių. Iš pradžių rengėme treniruotes visiems norintiems Vilniaus Vingio parke, vėliau glaudėmės nedidelėse salėse. Mūsų treniruotes lankė apie 100 žmonių, bet matėme, kad norinčiųjų yra gerokai daugiau. Galiausiai sutarėme, kad reikia imtis ryžtingų veiksmų ir už savo pinigus Kalvarijų gatvėje suremontavome patalpas, įrengėme drabužines, pastatėme modernų bokso ringą, apsirūpinome naujausiais treniruokliais. Į naujas patalpas persikėlėme tik šių metų pradžioje, bet per tuos kelis mėnesius klubo narių gretos stipriai išsiplėtė. Šiuo metu bokso treniruotes lanko apie 500 žmonių, iš jų – apie 200 vaikų. Su jais dirba šeši treneriai, padedu ir aš pats.

– Kokia šiuo metu yra bokso padėtis Lietuvoje?

– Nors lankančiųjų bokso treniruotes netrūksta, aukšto meistriškumo boksininkų dabartinė sistema parengia vis mažiau. Bent jau Vilniuje su aukšto meistriškumo boksininkais turime gan ryškią problemą, vis labiau atsiliekame nuo Kauno ir kitų miestų. Ir ne tik pagal Lietuvos čempionatuose iškovojamus medalius, bet ir pagal bendrą dalyvių skaičių. Man asmeniškai sunkumų kyla dėl sparingo partnerių. Vilniuje neturiu su kuo boksuotis, nėra lygiaverčių varžovų, su kuriais galėčiau išmėginti skirtingas kovos taktikas. Šiuo metu geriausi Lietuvos boksininkai telkiasi Kaune, galima sakyti, ten įkurtas savotiškas Lietuvos bokso rinktinės centras. Tačiau aš nesu tikras, ar toks centralizuotas bokso modelis yra teisingas. Tiems boksininkams, kurie yra tame centre, sudaromos puikios sąlygos treniruotis, be to, jie gali studijuoti Lietuvos sporto universitete. Bet mažesniuose miestuose faktiškai nebelieka aukštesnio meistriškumo boksininkų, nes geriausi boksininkai išvyksta į Kauną. O miestelių vaikams nėra į ką lygiuotis, nes jų aplinkoje tiesiog nėra ryškių lyderių.

– Kokie galimi sprendimai?

– Aš manau, kad sprendimą galėtų pasiūlyti klubinės bokso kultūros ugdymas. Jei kiekviename mieste būtų bent po vieną ar kelis bokso klubus, su visa reikiama struktūra – vaikų ir jaunuolių grupėmis bei aukšto lygio suaugusiais boksininkais. Tokia klubinė struktūra didintų konkurenciją Lietuvoje, kartu skiepytų jaunuoliams tam tikrus idealus, prisirišimą prie klubo spalvų. Dabar boksininkų rengimu iš esmės užsiima sporto centrai, bet jų darbo rezultatai nėra tokie jau geri. Šiuo metu mes visi verdame savose sultyse, o tai apsunkina net ir perspektyviausių boksininkų tobulėjimą.

– Kokie jūsų ateities planai, tikslai?

– Artimiausias tikslas – patekimas į Tokijo olimpines žaidynes. Tam skirsiu visas jėgas ir energiją, nes man tai gal jau paskutinis šansas įgyvendinti savo olimpinę svajonę. Jei ir šį kartą nepasiseks, tada teks labai rimtai apsvarstyti tolesnius žingsnius. Tikrai nenoriu prisikalbėti, kad baigsiu boksininko karjerą, tačiau minčių ir planų yra įvairių. Vis dėlto galiu užtikrinti, kad nuo bokso nepabėgsiu ir kažkokiu būdu vis tiek dalyvausiu šioje veikloje. Bet dabar toli į priekį neplanuoju ir koncentruojuosi į olimpinius metus.

– Ar nesvarstote galimybės po olimpinių metų išmėginti save profesionalų bokso ringe?

– Tiesą sakant, 2016 m. dalyvavau komerciniame turnyre ir turėjau galimybę kovoti pagal profesionalų taisykles. Bet tai buvo tik vienintelis bandymas. Aš niekada rimtai negalvojau apie profesionalų boksą, o kadangi Lietuvoje profesionalaus bokso nėra, tai reiškia, kad, norint kovoti, reikėtų išvykti iš namų. Artimiausia šalis, kurioje galima profesionaliai boksuotis, yra Vokietija arba Anglija, o geriausias variantas JAV. Bet aš ir Vilniuje turiu ką veikti, čia yra sporto klubas, daug pradėtų ir dar nebaigtų darbų, o dabar dar turiu ir šeimą, kurios nepalikčiau už jokius pinigus.

Geriausiųjų rinkimuose suaugusiųjų gretose šis titulas atiteko Europos ir pasaulio moterų bokso čempionatuose penktąją vietą užėmusiai tauragiškei Ivetai Lešinskytei, o jaunimo grupėje triumfavo Europos jaunimo čempionate auksą iškovojusi panevėžietė Gabrielė Stonkutė. Geriausią rezultatą suaugusiųjų vyrų grupėje pasiekė T.Tamašauskas. Jis Jekaterinburge vykusiame pasaulio vyrų bokso čempionate užėmė 9 vietą, o Lietuvos čempionate iškovojo eilinį – šeštąjį čempiono titulą ir taip pat sulaukė specialios Bokso federacijos padėkos.

"Mūsų merginos tarptautinėje arenoje pasiekė geresnių rezultatų, tad ir jų pergalės rinkimuose yra dėsningos. Tikiuosi, kad vyrai padarys išvadas ir kitais metais įrodys, kad irgi yra verti apdovanojimų. Man asmeniškai šis sezonas buvo vienas iš geresnių, bet ne pats geriausias. 2013 m. pasaulio čempionate aš taip pat užėmiau 9 vietą, bet tada dar ir universiadoje iškovojau bronzą. Šiais metais į kolekciją pridėjau šeštą Lietuvos čempiono titulą, tačiau ryškiausiu įvykiu tapo rugpjūčio mėnesį gimusi dukra. Galiu tvirtai sakyti, kad bent jau asmeninio gyvenimo prasme metai buvo puikūs", – "Kauno dienai" sakė T.Tamašauskas.

Nors sezono uždanga Lietuvos bokso pasaulyje nusileido vos prieš kelias savaites, bet ilgai ilsėtis T.Tamašauskas neketina. Jau kitų metų kovą jo laukia bene svarbiausias sezono iššūkis – atrankos į 2020 m. Tokijo olimpines žaidynes turnyras.

"Olimpinėse žaidynėse mano svorio kategorijoje varžysis 16 boksininkų. Kadangi šiais metais pasaulio čempionate patekau tarp 16 geriausių planetos boksininkų, tad savo šansus praverti olimpines duris vertinu optimistiškai", – konstatavo T.Tamašauskas.

– Kokia bus olimpinės atrankos sistema?

– Vyks du bokso turnyrai. Kovo mėnesį Londone varžysis tik europiečiai, o kelialapius gaus keturi geriausiai pasirodę kiekvienos svorio kategorijos boksininkai. Gegužę Paryžiuje dalyvaus boksininkai iš viso pasaulio, o kelialapius iškovos trys geriausi iš svorio kategorijos. Tai reiškia, kad tame turnyre patekimas į pusfinalį vietos olimpinėse žaidynėse negarantuos, dar teks kovoti ir dėl trečios vietos. Vis dėlto, Paryžiuje jau nebus pačių pajėgiausių boksininkų, tad šansai išplėšti kelialapį turėtų būti didesni. Aišku, nebūčiau prieš vietą olimpiadoje užsitikrinti ir pirmuoju bandymu.

– Prieš 2016 m. Rio de Žaneiro olimpines žaidynes taip pat dalyvavote atrankos varžybose, bet į žaidynes nepatekote. Ko tada pritrūko?

– Pergalių. Bent dviejų. Pamenu, tada turnyras vyko Turkijoje, pirmą kovą laimėjau ir reikėjo laimėti dar dvi. Bet nepavyko. Po tų varžybų labai rimtai galvojau apie karjeros pabaigą, pusmetį nesiboksavau, tik šiek tiek palaikiau sportinę formą. Bet galiausiai nusprendžiau nepasiduoti ir toliau siekti savo olimpinės svajonės.

Didžiausias pokytis – sukaupta patirtis.

– Kas pasikeitė per pastaruosius kelerius metus?

– Didžiausias pokytis – sukaupta patirtis. Vis dėlto, per tuos ketverius metus teko ne kartą kopti į ringą, dalyvavau Europos ir pasaulio čempionatuose, įvairiuose turnyruose. Prieš kelerius metus dar galėjau save vadinti jaunu boksininku, o dabar esu prie vyresnių. Ta patirtis ir yra didžiausias mano pranašumas prieš jaunesnius varžovus. Dar viena permaina tapo darbas su treneriu Vitalijumi Vasiljevu. Anksčiau aš treniruodavausi vienas, o dabar turiu žmogų, kuris su manimi dirba kiekvieną dieną, padeda man treniruotėse, analizuoja klaidas, stebi bendras tendencijas, varžovų pasirodymus. Apmaudu tik, kad Vitalijus su manimi dirba be jokio atlygio, o dažnai dar ir pats turi susimokėti už galimybę padėti man varžybose.

Beje, su V.Vasiljevu už savo pinigus Kalvarijos gatvėje suremontavome patalpas, įrengėme rūbines, pastatėme modernų bokso ringą, apsirūpinome naujausiais treniruokliais. Į naujas patalpas persikėlėme tik šių metų pradžioje, bet per tuos kelis mėnesius bokso klubo "Cityboxing" klubo narių gretos stipriai išsiplėtė. Šiuo metu bokso treniruotes lanko apie 500 žmonių, iš jų – apie 200 vaikų. Su jais dirba šeši treneriai, padedu ir aš pats.

– Kokia šiuo metu yra bokso padėtis Lietuvoje?

– Nors lankančių bokso treniruotes netrūksta, bet aukšto meistriškumo boksininkų dabartinė sistema parengia vis mažiau. Bent jau Vilniuje su aukšto meistriškumo boksininkais turime gan aiškią problemą, vis labiau atsiliekame nuo Kauno ir kitų miestų. Ir ne tik pagal Lietuvos čempionatuose iškovojamus medalius, bet ir pagal bendrą dalyvių skaičių. Man asmeniškai sunkumų kyla dėl sparingo partnerių. Vilniuje neturiu su kuo boksuotis, nėra lygiaverčių varžovų su kuriais galėčiau išmėginti skirtingas kovos taktikas. Šiuo metu geriausi Lietuvos boksininkai telkiasi Kaune, galima sakyti, kad ten įkurtas savotiškas Lietuvos bokso rinktinės centras. Aš manau, kad sprendimą galėtų pasiūlyti klubinės bokso kultūros ugdymas. Jei kiekviename mieste būtų bent po vieną ar kelis bokso klubus, su visa reikiama struktūra – vaikų ir jaunuolių grupėmis bei aukšto lygio suaugusiais boksininkais, augtų konkurencija visoje Lietuvoje.

– Lietuvos laiku ankstyvą sekmadienio rytą (apie 5 val.) Niujorke lietuvis Egidijus Kavaliauskas stos į vieną svarbiausių kovų šalies bokso istorijoje. Kaip vertinate jo galimybes iškovoti WBO pusvidutinio svorio kategorijos čempiono diržą?

– Žinau, kad lažybų kontoros ryškiu šios dvikovos favoritu laiko Egidijaus varžovą amerikietį Terence‘ą Crawfordą. Bet aš tikiu, kad Egidijus gali laimėti prieš bet ką. Kai jis dar boksavosi Lietuvoje teko kartu dalyvauti įvairiuose turnyruose, mačiau ne vieną jo kovą ir tikrai neturiu nė menkiausios abejonės dėl jo lygio ir sugebėjimų. Tiesa, kovojančio profesionalų ringe aš jo dar nemačiau, bet būtent šią akistatą su T.Crawfordu planuoju stebėti gyvai. Manau, kad tai bus labai įdomus reginys ir labai noriu, kad jį vainikuotų istorinė Egidijaus pergalė.

Šeštadienį nuo 12.00 val. vyksiančiuose finaluose bus 14 kovų – šešiose moterų ir aštuoniose vyrų svorio kategorijose.

Į sunkiausios vyrų svorio kategorijos virš 91 kg finalą užtikrintai pateko šių metų pasaulio kariškių sporto žaidynėse bronzos medalį iškovojęs Algirdas Baniulis. Pusfinalyje A. Baniulis jau antrame raunde įrodė savo pranašumą prieš Joną Jazevičių. Finale A. Baniulis susitiks su Vladislavu Nedzveckiu. Jam pergalė pusfinalyje atiteko kovos, nes varžovas – daugkartinis šalies čempionas Mantas Valavičius negalėjo kovoti dėl ligos.

Intriguojanti finalo kova laukia svorio kategorijoje iki 91 kg. Šių metų pasaulio čempionate į geriausiųjų dešimtuką patekęs daugkartinis šalies čempionas Tadas Tamašauskas dėl aukso kovos su Europos jaunimo čempionato prizininku Aru Dudėnu.

Svorio kategorijoje iki 81 kg į finalą užtikrintai žengė trečio Lietuvos čempiono titulo iš eilės siekiantis Paulius Zujevas. Pusfinalyje P. Zujevas vieningu teisėjų sprendimu 5:0 nugalėjo Andrejų Tkaličių. Finale čempioną įveikti sieks Robertas Liorančas, kuris pusfinalyje 5:0 įveikė Darių Vaišnarovičių.

Svorio kategorijos iki 75 kg finale nugalėtojo titulą ginantis geriausias praėjusių metų Lietuvos boksininkas Vytautas Balsys susikaus su Tomu Sinkevičium.

Į svorio kategorijos iki 69 kg finalą jau trečius metus iš eilės pateko Deividas Girulis. Jis pusfinalyje 5:0 įveikė Aleksandrą Mironovą. Finale D. Girulis susitiks su Renaldu Dirse, kuris taškais 4:1 įveikė Evaldą Balsį. Dvejus pastaruosius metus D. Girulis finaluose pralaimėdavo karjerą jau baigusiam Saimoniui Baniui.

Naujas čempionas paaiškės ir svorio kategorijoje iki 63 kg. Finale susitiks Gilvinas Lukošiūnas ir Laimonas Raibikis. Praėjusiais metais bronzos medalį iškovojęs L. Raibikis pusfinalyje 4:1 pranoko Modestą Zmuidiną. Pernai lengvesnės iki 57 kg svorio kategorijos vicečempionu tapęs Gilvinas Lukošiūnas pusfinalyje 5:0 nugalėjo Deivydą Bogdanovičių.

Svorio kategorijos iki 57 kg finale titulą gins Edgaras Skurdelis, jis pirštines surems su 2016 m. Europos jaunimo čempionato prizininku Artūru Zinkovskiu. Pusfinalyje E. Skurdelis vieningu teisėjų sprendimu 5:0 nugalėjo Klaidą Juozaitį, o A. Zinkovskis 5:0 pranoko Alaną Galinaitį.

Įspūdingą pasiekimą gali pakartoti Marius Vyšniauskas, kuris sieks jau 16-o Lietuvos čempiono titulo. Į svorio kategorijos iki 52 kg finalą M. Vyšniauskas pateko be kovos. Finale daugkartinis čempionas susikaus su Mindaugu Bankausku, kuris pusfinalyje 5:0 nugalėjo Marių Kontrimą.

Iki šiol rekordas priklauso boksininko karjerą jau baigusiam Vitalijui Subačiui, kuris Lietuvos čempionu tapo net 16 metų iš eilės.

Šešios finalo kovos vyks moterų varžybose. Svorio kategorijos iki 51 kg pusfinaliuose Rugilė Altaravičiūtė ir Kristina Normantienė savo pranašumą prieš varžoves įrodė jau pirmame raunde ir finale kovos dėl aukso medalio.

Iki 57 kg finale susitiks Greta Žukauskaitė ir Paulina Lazdauskaitė. Daugkartinė šalies čempionė Ana Starovoitova (iki 60 kg) finale kovos su Laura Krasauskaite. Praėjusių metų čempionė Vaida Masiokaitė (iki 64 kg) finale susitiks su Gabriele Lapekaite. Titulą taip pat ginanti Austėja Aučiūtė (iki 69 kg) kovos su Augustina Markelionyte.

Europos jaunimo čempionė Gabrielė Stonkutė (buvusi Diekontaitė) svorio kategorijos iki 75 kg finale susitiks su Gintare Sadauskaite.

Jau 95 kartą vykstančiame Lietuvos čempionate dalyvauja 74 boksininkai: 58 vyrai ir 16 moterų.

Svorio kategorijos iki 91 kg antroje preliminarioje kovoje T. Tamašauskas taškais 4:1 nugalėjo aštuntuoju pasaulio čempionate skirstytą marokietį Younessą Baallą. Antradienį vyksiančiame aštuntfinalyje T. Tamašauskas pirštines surems su bulgaru Radoslavu Pantalejevu.

Šešioliktfinalio barjero nepavyko įveikti kitiems Lietuvos boksininkams, kurie burtų dėka pateko į antrą etapą.

Svorio kategorijoje iki 57 kg Edgaras Skurdelis po atkaklios kovo taškais 1:4 pralaimėjo marokiečiui Mohamedui Hamoutui.

Svorio kategorijoje iki 75 kg Vytautas Balsys 0:5 turėjo pripažinti airio Maiklo Nevino pranašumą.

Pasaulio čempionai paaiškės rugsėjo 21 dieną vyksiančiuose finaluose. Čempionate kovoja 365 boksininkai iš 78-ių valstybių, iš viso vyks net 357 kovos.

Svorio kategorijoje iki 91 kg Tadas Tamašauskas pirmoje kovoje taškais 3:2 išplėšė pergalę iš kroato Tonio Filipo. Antrame pasaulio čempionato etape sekmadienį T.Tamašauskas susitiks su aštuntuoju čempionate skirstytu marokiečiu Younessu Baalla.

Debiutas pasaulio čempionate nebuvo sėkmingas Pauliui Zujevui. Svorio kategorijoje iki 81 kg lietuvis taškais 1:4 pralaimėjo Filipinų atstovui Johnui Nobeliui Marvinui ir pasitraukė iš tolesnės kovos.

Vido Bružo treniruojamos Lietuvos rinktinės gretose kovos dar du Lietuvos boksininkai, kuriems burtai lėmė čempionatą pradėti nuo antro etapo.

Svorio kategorijos iki 75 kg šešioliktfinalyje Vytautas Balsys šeštadienį kovos su airio Maiklo Nevino ir moldavo Andre Vremės poros nugalėtoju.

Sekmadienį į ringą kops Edgaras Skurdelis (svorio kategorijoje iki 57 kg). Šešioliktfinalyje E.Skurdelis susitiks su marokiečio Mohamedo Hamouto ir tadžiko Bakhtovaro Sagizovo poros nugalėtoju.

Pasaulio čempionate dalyvauja 365 boksininkai iš 78-ių valstybių. Planetos pirmenybėse vyks net 357 kovos.

Svorio kategorijoje iki 91 kg lietuvis burtų dėka pateko į aštuntfinalį.

Kovoje dėl vietos ketvirtfinalyje ir kelialapio į pasaulio čempionatą T.Tamašauskas vieningu teisėjų sprendimu taškais 0:5 (27:30, 27:30, 27:30, 27:30, 27:30) pralaimėjo baltarusiui Vladislavui Smiahlikui ir pasitraukė iš kovos dėl medalių.

Dėl Europos čempionato apdovanojimų kovą tęs tik vienas Lietuvos boksininkas – Evaldas Petrauskas, kuris svorio kategorijos iki 64 kg ketvirtfinalyje trečiadienį susitiks su Norvegijai atstovaujančiu Hadi Hassanu Srouru.