Talka vyks gegužės 7 d. 11 val. prie senosios parduotuvės. Atvykstant į talką patariama pasiimti šiukšlių maišą.

Pasak iniciatyvinės Šernų miško išsaugojimo grupės vadovės Dalios Kiseliūnaitės, kad žmonėms būtų maloniau gyventi, savo aplinką tvarkyti – būtina.

"Talkas sodininkų bendrija organizuodavo kasmet. Talkoje dalyvaus savanoriai. Jeigu žmonės norės tvarkingai gyventi ir jeigu jie neabejingi, tai ateis ir valandą ar porą valandų parankios šiukšles. Miškelis jų pilnas, niekas kitas ten neprimetė – tik patys sodininkai ir gyventojai, todėl reikia susitvarkyti. Bandome pakviesti ir vaikų, kad auklėtųsi nauja karta su kitokiu požiūriu. Jeigu bus geras oras, vaikams bus smagu palandžioti po krūmus. Ruošiamės tvarkyti sodininkų bendrijos "Šernai" teritoriją aplink parduotuvę ir šalia esantį miškelio gabaliuką. Žiūrėsime, kiek žmonių susirinks. Jeigu bus nemažai, galbūt dalis jų nueis tvarkyti ir Paupio", – teigė D.Kiseliūnaitė.

Pašnekovė minėjo, kad viena talka jau vyko. Balandžio 2-ąją savanoriai tvarkė Žiaukų kaimo kapinaites.

"Prie kapinaičių reikėjo padirbėti grėbliais, viskas buvo apžėlę. Seniūnija atvažiavo, iškirto priaugusius sąžalynus, tad mums liko tik gražiai išgrėbti. Atsivėrė gražesnis vaizdelis. Dar prašysime Priekulės seniūnijos, kad aptvertų kapines", – užsiminė D.Kiseliūnaitė.

Dabar teritorija prie kapinaičių išties tvarkinga, o ją aptvėrus ir paženklinus, tikimasi, kad šiukšlės čia nebebus mėtomos.

Paskutinę balandžio savaitę įvyko kelios talkos, o gegužės 2-ąją bus dar viena tokia talka. Ji tikrai nebus paskutinė, kadangi dar liko nemažai darbų, kurių rezultatais bus galima džiaugtis netolimoje ateityje.

Pasak asociacijos "Paupių bendruomenė" vadovės Reginos Baguckienės, į talkas atvyksta ir nauji bendruomenės nariai.

"Sekasi visai neblogai. Į kiekvieną talką susirenka mažiausiai po 15 žmonių. Ateina ne tik tie patys gyventojai, prisijungia ir naujokai. Džiaugiamės, nes per talkas į pačią bendruomenę įsitraukia naujų narių", – mintimis dalijosi R.Baguckienė.

Pernai paupiškiai rašė projektą ir gavo 5 tūkst. paramą naujam mediniam takui prie Dangės upės įrengti.

Kada bus baigtas takas, dar sunku pasakyti, tačiau planuojama talkas rengti mažiausiai kartą per savaitę.

Įprastą darbo dieną į talkas paupiškiai ateina jau po dienos darbų ir tvarkosi iki kol pradeda temti.

Tikimasi, kad šylant orams daugės ir norinčiųjų prisijungti prie miesto gražinimo.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiosios specialistės Sandros Dabrienės teigimu, nedidelį talkininkų skaičių galbūt lemia oro sąlygos.

"Pirmieji į talkas užsiregistravo kovo 28-ąją. Dažniausiai tai daro mokyklos. Šiuo metu iš viso jau užsiregistravo dešimt mokyklų, kultūros centro Žvejų rūmų bendruomenės namai ir Klaipėdos žalieji. Palyginti su ankstesnių talkų intensyvumu, šiais metais skaičiai kol kas maži. 2019 m. buvo užsiregistravę 68 dalyviai. Per karantiną, 2020 m., talkos nebuvo organizuojamos, o 2021 m. vyko minimalios. Tačiau ir dabar žmonės domisi, klausia, planuoja talkas balandžio pabaigoje. Veikiausiai aktyvumui įtakos daro ir oro sąlygos. Manau, kad pirmieji metai po karantino – laisvesni, talkų bus mažiau, bet po to ir vėl įsivažiuosime, talkos suintensyvės", – kalbėjo S.Dabrienė.

Balandžio pradžioje Miesto tvarkymo skyrius parengė miesto teritorijų, kurias būtina tvarkyti, sąrašą.

Talkininkai ir patys gali pasirinkti viešąją teritoriją, kurią nori sutvarkyti. Tokių iniciatyvų jau yra.

Neseniai "Facebook" grupėje "Melnragės bendruomenė" viena klaipėdietė pasiūlė surengti talką ir sutvarkyti netoli gyvenamųjų namų esantį šabakštyną, kuriame – kažkieno paliktas čiužinys, baldų dalys, maišeliai, pilni atliekų.

Pavasariui įsibėgėjant, bus planuojamos ir kitos talkos. Viena populiariausių Lietuvoje – "Darom", kurios metu visų mokyklų moksleiviai bus kviečiami prisijungti prie aplinkos švarinimo.

Klaipėdos savivaldybė žada, kad iki balandžio 1 d. bus parengtas miesto teritorijų, kurias reikėtų sutvarkyti, sąrašas.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiosios specialistės Sandros Dabrienės, uostamiesčio gyventojai, kaip ir kasmet, organizuoti talkas galės ir savarankiškai.

"Vadovaujantis savivaldybės direktoriaus įsakymu, nuo balandžio 4 d. iki gegužės 6 d. skelbiamas švaros laikotarpis. Per šį laikotarpį talkininkai – mokiniai, studentai, garažų bendrijų, visuomeninių organizacijų atstovai bei gyventojai kviečiami tvarkyti viešąsias miesto teritorijas. Miesto tvarkymo skyrius iki balandžio 1 d. parengs miesto teritorijų, kurias būtina tvarkyti, sąrašą. Taip pat talkininkai patys gali pasirinkti viešąją teritoriją, kurią nori sutvarkyti", – teigė S.Dabrienė.

Pernai gegužę net 70 Vitės bendruomenės narių valė aplinkines savo rajono teritorijas. Talkininkų tada nesutrikdė net pliaupęs lietus.

Pavasariui įsibėgėjant, vyksta ir kitos talkos. Viena populiariausių Lietuvoje – "Darom", kurios metu visų mokyklų moksleiviai kviečiami prisijungti prie aplinkos švarinimo.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiosios specialistės Sandros Dabrienės, garantijos, kad talkos įvyks, nėra.

„Dar kol kas nėra sprendimo. Kai žinosime tikslią informaciją, tada pranešime. Įprastai talkos vyksta balandžio mėnesį. Bet kokiu atveju, stengsimės kuo greičiau per šį mėnesį viską išsiaiškinti, nes talkoms reikia pasiruošti, ir įsakymą išleisti, ir žmones informuoti. Žiūrėsime, kaip čia bus, darysime ar nedarysime šiais metais“, – teigė S.Dabrienė.

Net jei savivaldybė atsisakytų organizuoti talkas, neabejingi klaipėdiečiai patys imtųsi miesto tvarkymo akcijų.

Pernai gegužę Vitės bendruomenės nariams į tradicija tapusią talką atvykti nesutrukdė net pliaupiantis lietus. Aplinkines savo rajono teritorijas tvarkė 70 savanorių.

Pirmoji talka uostamiestyje šiemet įvyks kovo 26 d., 10 val. Klaipėdiečiai bus kviečiami prisijungti prie pajūrio švarinimo.

Norintieji dalyvauti turės atvykti prie pagrindinių įėjimų į paplūdimius – I ir II Melnragėje, Neįgaliųjų paplūdimyje, Giruliuose ir Smiltynėje prie pagrindinės gelbėjimo stoties.

Biudžetinė įstaiga „Klaipėdos paplūdimiai“ informavo, kad vienkartiniais šiukšlių maišais bus pasirūpinta, taip pat bus ir grėblių, o visame paplūdimių ruože bus išdėstyti dideli plastikiniai maišai, į kuriuos bus galima sunešti surinktas šiukšles.

Paskutinė talka, vykusi rugpjūčio 27 d. Kuršių nerijos nacionaliniame parke, atskleidė, kad nors ši saugoma teritorija, lyginant su kitais nacionaliniais Lietuvos parkais, yra švariausia, čia taip pat galima aptikti daugybę atliekų, kurias į krantą išplukdo Baltijos jūra.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos viešųjų ryšių specialistė Diana Rakauskaitė teigia, kad po penkių „Misija – švari vasara“ talkų nacionaliniuose parkuose tenka pripažinti, kad dar pasitaiko žmonių, kurie ne tik palieka šiukšles gamtoje ten pabuvoję, bet netgi specialiai veža įvairias statybines, autoservisų atliekas ir ten jas palieka.

„Saugomose teritorijose galioja pagrindinė taisyklė – ką žmogus atsineša į gamtą, tą ir privalo išsinešti. Deja, situacija nėra tokia gera, kaip to norėtųsi. Lietuvoje yra penki nacionaliniai ir trisdešimt regioninių parkų, kiekvieno iš jų lankytojų centruose kviečiame pasiimti specialų nemokamą šiukšlių maišelį bei einant į gamtą savanoriškai surinkti net ir kitų žmonių paliktas šiukšles. Kiekvienas galime prisidėti prie švaresnės gamtos ir jos išsaugojimo“, – teigė D. Rakauskaitė.

Organizatorių nuotr.

Iniciatyvos „Misija: švari vasara 2021“ užbaigimo renginyje Juodkrantėje aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ vadovė Vaida Griškevičienė susirinkusiems pristatė penkių talkų rezultatus. Vieni pavyzdžiai liūdina, kiti – dar labiau skatina prisiimti atsakomybę už mus supančią aplinką bei joje gyvenančius gyvus padarus.

Saugomose teritorijose galioja pagrindinė taisyklė – ką žmogus atsineša į gamtą, tą ir privalo išsinešti.

„Antrą vasarą organizuodami ir kartu patys intensyviai dalyvaudami talkose, pastebėjome, kad atliekų susidarymo tendencijos miškuose nesikeičia. Pati populiariausia atlieka išlieka statybinės atliekos, kurios yra atgabenamos po remontų, antroje vietoje – tikėtina, nelegalių autoservisų atliekos, padangos, taip pat seni užkasti nedideli sąvartynai, galiausiai įvairios pakuotės, kurios lieka po žmonių iškylų gamtoje ir, žinoma, švenčių likučiai, nuorūkos ir balionai, kurie paliekami tiesiog po akimis. Tiesa, galime pasidžiaugti, kad talkų metų išvaduotas ne vienas žaltys ir gluodenas, kirstukų šeima, būrys kitų mažaūgių laukinių gyvūnų“, – teigia V. Griškevičienė.

Vienas iš akcijos organizatorių, pirmosios ir didžiausios licencijuotos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius Kęstutis Pocius pasidžiaugė, kad iš 45 tonų iš miškų išgabentų šiukšlių, pagrindinės atliekos – ne pakuotės. Anot jo, tai tik patvirtina faktą, kad konteinerinė sistema šalyje yra veiksminga, o investicija į visuomenės švietimą yra labai svarbi.

Organizatorių nuotr.

„Inicijuodami nacionalinių parkų tvarkymą ir patys dalyvaudami talkose, savo pavyzdžiu norime parodyti, kad niekada nesiekėme būti tik instituciniai operatoriai. Norisi asmeniškai žinoti, su kokiomis problemomis susiduria Lietuva, o tą geriausiai galima padaryti ne kabinete, bet būnant pačiose problemų susidarymo vietose. Per 18 veiklos metų įsitikinome, kad ir maži kasdieniai veiksmai lemia didelius pokyčius aplinkosaugoje, todėl kalbėdami apie būtinybę rūšiuoti ir motyvuodami gyventojus tvarkyti savo atliekas teisingai, tikime, kad visi kartu galime prisidėti prie švaresnės aplinkos ir ekologiškesnės ateities kūrimo“, – sakė K. Pocius.

Pranešime rašoma, jog šia iniciatyva tęsiama pavasarinių švaros akcijų tradicija, kadangi dabar dėl karantino negalima surengti masinių talkų.

Tačiau lankantis gamtoje ir pavieniui ar su šeima ir renkant šiukšles būtina laikytis visų atsargumo ir apsaugos priemonių – nepriartėti prie kitų arčiau kaip per 2 m, dėvėti kaukę, mūvėti pirštines.

Nors pajūrio teritorijas nuolat valo ir tvarko seniūnijų ar savivaldybių darbuotojai, tačiau buitinių atliekų čia pasitaiko nuolat.

Tik prasidėjus karantinui vien iš Pajūrio regioninio parko Kretingalės seniūnijos tvarkdariai per savaitę išveždavo po kelias traktoriaus priekabas buitinių atliekų.

Būtent todėl poilsiautojų nuolat prašoma pirmiausia išsinešti bent jau savo šiukšles. O dabar jie kviečiami prisidėti prie savotiškos „karantininės“ talkos tvarkant pajūrį.

Pajūrio regioninio parko atstovų teigimų, parke kiekvieną pavasarį masinės talkos būdavo labai populiarios.

Pasikeitus situacijai, kiekvienas lankytojas šiuo metu kviečiamas iš gamtos išnešti nors po šiukšlę.

Kai kuriuose pažintiniuose takuose, prie gamtos paveldo objektų pastaruoju metu sąmoningai nebestatomos šiukšliadėžės, laikantis beveik visose Europos saugomose teritorijose taikomo principo – ką atsinešei į gamtą, tą ir išsinešk.

Aplinkosaugininkai tikisi, kad vis daugiau gyventojų laikysis šio principo ir neterš gamtos.

Vaizdo įraše aiškiai matyti, kaip vairuotojas lengva ranka atsikrato šūsnimi statybinių atliekų. Iš mašinos bagažinės šiukšlės skrieja tiesiai ant žemės. 

Antradienį toje vietoje, šalia Statybininkų prospekto, žurnalistai užfiksavo krūvą senų rakandų: išardytą šaldytuvą, padangas, sofą, plyteles.

Įžūlų šiukšlintoją nufilmavęs dviratininkas labai pagelbėjo Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistams. Jau pradėtas tyrimas pažeidėjo tapatybei nustatyti.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Sauliaus Valiulio, vyras neišvengs atsakomybės.

Šiuo metu tikslinamos įvykio aplinkybės. Informacija bus perduota ir aplinkosaugininkams.

S. Valiulis apgailestavo, kad pirmą kartą prasižengusiam asmeniui kontrolieriai gali taikyti tik juokingai mažą 15 eurų baudą (pusę minimalios) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 367 straipsnį.

Savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 140 eurų.

Vytauto Petriko nuotr.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų.

Specialistai ragina nebūti abejingais ir pranešti apie pažeidėjus el. paštu viesojitvarka@klaipeda.lt.

Miestiečiai pastebėjo, jog Artojo gatvėje esančioje teritorijoje kurį laiką stūkso kalnai statybinių atliekų, stiklo šukių.

"Artojo gatvėje mėtosi daugybė atliekų. Jos netvarkomos jau ne vieną mėnesį. Artėja šventės, švarinimosi metas. Žmonės pluša gražindami miestą, o kažkas be sąžinės graužaties mieste išverčia statybinių atliekų, stiklo. Užlipus ant šukių galima ne tik susižeisti, bet ir užsikrėsti įvairiomis ligomis", – piktinosi dienraščio skaitytoja.

Miesto savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Sauliaus Valiulio teigimu, klaipėdiečių pranešimas buvo pagrįstas.

"Nuvykus į nurodytą vietą aptikome statybinių atliekų, žemių sąvartų, šiukšlių, padangų, senų baldų liekanų. Bus aiškinamasi, kam priklauso sklypai. Savininkams įteiksime reikalavimus nedelsiant sutvarkyti teritoriją", – teigė poskyrio vedėjas.

Jeigu per nurodytą terminą savininkai atliekų nepašalins, jiems bus taikoma administracinė atsakomybė.

Vykdami apžiūrėti minėtos gatvės, specialistai aptiko ir daugiau užterštų miesto vietų.

"Taikos prospekte pastebėjome, dar vieną plotą, kuriame mėtėsi padangos ir kitokios atliekos. Kasdien vykdome patikras mieste. Šiemet dėl gamtos teršimo įspėti 134 asmenys.  Baudos skirtos vienuolikai pažeidėjų", – pažymėjo S.Valiulis.

Poskyrio vedėjo teigimu, neretai apie užterštas miesto vietas praneša ir patys klaipėdiečiai.

Daugiausia pranešimų sulaukiama po žiemos, kai nutirpus sniegui pasimato šiukšlynės.

Nustačius pažeidėjus dažniausiai jiems taikomi įspėjimai arba nuobaudos.

Už pirmą kartą įvykdytą nusižengimą skiriama bauda nuo 20 iki 140 eurų.

Neįvykdžius reikalavimų ir nesutvarkius teritorijos, baudos gali siekti nuo 140 iki 600 eurų.

Savivaldybė pasirūpino, kad kiekvienoje seniūnijoje aktyvios bendruomenės burtųsi prie seniūnijų, gautų šiukšlių surinkimo maišų darbui, o su atliekų vežėjais susitarta, kad po talkos surinktos šiukšlės iš bendrojo naudojimo teritorijų ar viešųjų erdvių būtų operatyviai išvežtos. Apie talkas kiekvienoje seniūnijoje informaciją bus galima rasti socialiniame tinkle „Facebook“, kur kiekviena seniūnija turi savo paskyrą, arba seniūnijoje. Savo pagalbą per talkas pasiūlys ir savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai, kurie rūpinsis, kad po talkų neatsirastų papildomi savavaliai sąvartynai neleistinose vietose.

„Vilnius  –  pilnas bendruomeniškų žmonių, kuriems rūpi juos supanti aplinka. Po žiemos matome, kad šiai aplinkai reikia švaros ir tvarkos. Tam dirba miesto tvarkymo tarnybos ir savivaldybės padaliniai, tačiau kartu su miesto gyventojais rezultatų pasieksime greičiau. Kviečiame iniciatyvias bendruomenes, aktyvius vilniečius organizuoti savo gyvenamosios aplinkos tvarkymosi talkas. Pranešus seniūnams apie datą ir vietą, organizuosime atliekų išvežimą iš sutvarkytos teritorijos, skirsime atliekų maišų bei pirštinių besitvarkantiems“, - kviečia administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Viena aktyviausių tvarkymosi dienų per balandį bus 21-oji, kai sostinėje ir visoje Lietuvoje vyks visuotinė akcija „Darom 2018“. Tradicija tapusios iniciatyvos „Mes darom!“ atstovai sako, kad Vilniaus apylinkėse akcijos metu neretai aptinka per metus tose pačiose vietose piktybiškai užaugusių atliekų krūvų.

„Akcijų metu pastebime, kad Vilniaus apylinkėse, pamiškėse ir miškuose didžiausia problema yra padangos ir didelės įvairių buitinių atliekų krūvos. Šalia sodų bendrijų didžiausia problema – šiukšliavežių atvažiavimas ir surinkimas. Daugelis sodų bendrijų gyventojų, nuolatinių ar vasarojančių, mielai šiukšles mestų į tam skirtas vietas, bet skundžiasi, kad nėra kam jų išvežti. Tuomet ir kyla problemos dėl aplinkos teršimo, savavalių sąvartynų susidarymo. Žmonės ima piktnaudžiauti ir veža šiukšles į mieste esančius konteinerius daugiabučių kiemuose“, – sako „Mes darom!“ iniciatyvos organizatoriai.

Savavaliai sąvartynai, kurie kuriasi pamiškėse, atokiose apylinkėse, tampa didele finansine našta visiems miestiečiams. Pavyzdžiui, 2015 ir 2016 m. šiai problemai spręsti buvo skirta po 150 tūkst. eurų, praėjusiais metais – 130 tūkst. eurų. Apie 15 tūkst. eurų kasmet yra skiriama „Mes darom!“ akcijų metu surinktų atliekų išvežimui.

Nuo 2018 m. gegužės 1 d. ši situacija iš esmės pasikeis – kiekvienas būsto savininkas bus įpareigotas pasirūpinti savo atliekų tvarkymu. Vilniaus miesto teritoriją padalinus į skirtingas zonas, kiekviena jų yra paskirta konkrečiam atliekų vežėjui. Vilniaus miesto savivaldybė iš Registrų centro gaus duomenis apie būsto savininkus ir jiems periodiškai išsiųs sąskaitą už atliekų tvarkymą. Gyventojams atliekų vežėjas pastatys konteinerius – tai sumažins savavalių sąvartynų problemą ir neužkraus papildomos naštos sąžiningai atliekas tvarkantiems Vilniaus miesto gyventojams“, – sako  Vilniaus miesto savivaldybės Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas Valdas Juodis.