Šeštadienį startavusiu erdvėlaiviu į TKS atskrido pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja, patyręs rusų kosmonautas Olegas Novickis ir JAV astronautė Tracy Dyson (Treisi Daison).

„Sojuz MS-25“ prisijungė prie TKS“, – sakoma „Roskosmos“ pranešime.

O. Novickis ir M. Vasilevskaja orbitoje praleis 14 dienų ir namo sugrįš erdvėlaiviu „Sojuz MS-24“ su JAV astronaute Loral O'Hara (Loreil O'Hara), o T. Dyson kosmose praleis 184 dienas.

Ketvirtadienį „Sojuz MS-25“ startas paskutinę minutę buvo atidėtas, tad kilo naujų klausimų dėl Rusijos kosmoso programos patikimumo. Tai buvo dar viena nesėkmė Rusijos kosmoso programai, kurią persekioja finansinės problemos, skandalai, korupcija ir gedimai.

TKS, tapusi tarptautinio bendradarbiavimo po Šaltojo karo simboliu, dabar, tvyrant įtampai dėl Maskvos karo Ukrainoje, yra viena iš nedaugelio likusių Rusijos ir Vakarų bendradarbiavimo sričių. NASA ir jos partneriai tikisi toliau eksploatuoti orbitoje skriejančią stotį iki 2030 metų.

NASA sustabdžius savo daugkartinių erdvėlaivių programą, rusiški „Sojuz“ beveik dešimtmetį  buvo vieninteliai erdvėlaiviai astronautams skraidyti tarp Žemės ir TKS, tačiau dabar JAV pradeda naudotis privačiomis „SpaceX“ raketomis ir kapsulėmis, ir Rusijos monopolija pilotuojamiems skrydžiams į kosmosą baigėsi.

Nauji atvykėliai, atskridę „SpaceX Crew Dragon“ erdvėlaiviu, kurį užsakė privačiai finansuojama JAV įmonė „Axiom Space“, įsikūrusi Hiustone, TKS liks dvi savaites.

Ispanijoje gimęs NASA astronautas Michaelas Lópezas-Alegría, italas Walteris Villadei, švedas Marcusas Wandtas ir turkas Alperas Gezeravci ketvirtadienį pakilo iš Kanaveralo kyšulio Floridoje.

A. Gezeravci yra pirmasis Turkijos pilietis kosmose.

Europos kosmoso agentūra (ESA) pranešė, kad M. Wandtas yra pirmasis iš naujos kartos Europos astronautų, dalyvaujančių pilotuojamuose komerciniuose skrydžiuose per „Axiom Space“.

Tarp 20 eksperimentų, kuriuos jis turi atlikti, yra erdvės patalpų projektavimo poveikis astronautų streso lygiui ir ląstelių struktūros pokyčių nesvarumo sąlygomis dekodavimas.

Kelionę surengė „Axiom Space“, bendradarbiaudama su NASA ir „SpaceX“. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, išlaidos vienam keleiviui siekia 50 mln. eurų (55 mln. USD).

Ketvirtadienį 16 val. 49 min. vietos (23 val. 49 min. Lietuvos) laiku iš Kennedy (Kenedžio) kosminio centro Floridoje planuojama paleisti „SpaceX Crew Dragon“ kapsulę, pritvirtintą prie raketos „Falcon 9“ viršaus.

„Ši misija atveria naujas galimybes šalims prisijungti prie tarptautinės kosmoso bendruomenės“ ir „keičia kosmoso agentūrų prieigos prie Žemosios Žemės orbitos paradigmą, skirtą žvalgybai ir moksliniams tyrimams mikrogravitacijos sąlygomis“, apie „Axiom Mission 3“ (Ax-3) sakė „Axiom Space“ misijų integracijos ir operacijų vadovas Derekas Hassmannas (Derekas Hasmanas).

Tai pirmoji „Axiom Space“ TKS misija, kai visas tris mokamas vietas nusipirko nacionalinės agentūros, o ne turtingi asmenys.

Prie turkų piloto ir karinių oro pajėgų pulkininko Alpero Gezeravci (Alpero Gezeravdžio) prisijungs švedas Marcusas Wandtas (Markusas Vantas), kuris bus antrasis į kosmosą pakilęs švedas, ir Italijos karinių oro pajėgų pulkininkas Walteris Villadei'us (Valteris Viladėjus), anksčiau įmonės „Virgin Galactic“ erdvėlaiviu skridęs į kosmoso pakraščius.

Įgulai vadovauja „Axiom Space“ vyriausiasis astronautas Michaelas Lopezas-Alegria (Maiklas Lopesas-Alegrija), Ispanijos ir JAV pilietis, buvęs NASA astronautas.

Tikslios išlaidos nebuvo atskleistos, tačiau 2018 metais, kai bendrovė pirmą kartą paskelbė apie programą, pagal kurią užsakoma „SpaceX“ techninė įranga ir mokama NASA už paslaugas, ji nustatė 55 mln. dolerių (50,57 mln. eurų) už vieną vietą kainą.

Neseniai portalas „SpaceNews“ pranešė, kad Vengrija planuoja sudaryti 100 mln. dolerių (91,94 mln. eurų) vertės sutartį su „Axiom Space“ dėl būsimos misijos, kurioje dalyvaus vienas astronautas.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) skyrė daug dėmesio šiai misijai ir pernai prieš savo perrinkimą pristatė A. Gezeravci Turkijos visuomenei, 21 metus tarnavusį karinių oro pajėgų veteraną pavadindamas „didvyrišku turkų pilotu“.

„Mes tai laikome nauju augančios, stipresnės ir tvirtesnės Turkijos simboliu“, – antradienį apie kosminę misiją sakė R. T. Erdoganas.

Tuo metu švedas M. Wandtas pateikė paraišką tapti 2022 metų Europos kosmoso agentūros (EKA) astronautų komandos dalimi, tačiau buvo įtrauktas į rezervą. Taigi „Axiom-3“ leidžia Švedijai į kosmosą iškelti antrąjį savo pilietį.

„Axiom-3“ komanda prisijungs prie šiuo metu TKS esančių septynių specialistų iš Japonijos, Danijos, Jungtinių Valstijų bei Rusijos ir atliks 30 eksperimentų, kurių metu sužinos daugiau apie mikrogravitacijos poveikį žmogaus organizmui, pramonės procesų tobulinimą ir kitus dalykus.

Anksčiau buvo suplanuota, kad „Axiom-3“ startuos trečiadienį, tačiau „SpaceX“ socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad skirs dar vieną dieną, kad „užbaigtų raketos patikrinimus prieš paleidimą ir duomenų analizę“.

Antradienį „SpaceX“ žmonių skrydžių į kosmosą programų direktorius Benji Reedas (Bendžis Rydas) sakė, kad inžinierių komandos aptiko tam tikrų techninių problemų, susijusių su „Dragon“ kapsulės nusileidimo parašiutų išsiskleidimu ir jos pritvirtinimu prie raketos „Falcon 9“, tačiau teigė, kad abi problemos buvo išspręstos.

Du rusų kosmonautai ir vienas amerikiečių astronautas trečiadienį grįžo į Žemę iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“.

„Roskosmos“ kosmonautai Sergejus Prokopjevas ir Dmitrijus Petelinas bei NASA astronautas Francisco Rubio (Frankas Rubijus), TKS praleidę metus, nusileido netoli Žezkazgano Kazachstane“, – sakė „Roscosmos“.

Agentūra teigė, kad astronautus gabenęs erdvėlaivis „Sojuz MS-23“ Žemę pasiekė 11 val. 17 min. Grinvičo (14 val. 17 min. Lietuvos) laiku.

Skrydis surengtas tvyrant didelei įtampai tarp Vašingtono ir Maskvos dėl pastarosios surengtos invazijos į Ukrainą.

Anksčiau penktadienį „Roskosmos“ kosmonautai Olegas Kononenka ir Nikolajus Čubas, taip pat NASA astronautė Loral O'Hara (Loreil O'Hara) išskrido erdvėlaiviu „Sojuz MS-24“. Po trijų valandų erdvėlaivis prisijungė prie TKS, pranešė Rusijos kosmoso agentūra.

40-metė L. O'Hara TKS praleis šešis mėnesius, o 59-erių O. Kononenka ir 39-erių N. Čubas – metus. Nei L. O'Hara, nei N. Čubas anksčiau nėra skridę į kosmosą, tačiau jie keliauja kartu su kosmonautu veteranu O. Kononenka, kuris į kosmosą skrido jau keturis kartus.

Naujai atskridusi įgula TKS prisideda prie trijų rusų, dviejų amerikiečių, japono ir Europos kosmoso agentūros atstovo.

Pakilimas įvyko po to, kai praėjusį mėnesį žlugo pirmoji Rusijos Mėnulio misija per beveik 50 metų.

Orbitinė stotis yra viena iš nedaugelio JAV ir Rusijos bendradarbiavimo sričių, nes jų ryšiai smarkiai pašlijo po to, kai Maskva pernai pradėjo puolimą Ukrainoje.

O. Kononenka ketvirtadienį per spaudos konferenciją prieš skrydį užsiminė apie įtampą, sakydamas, kad „kitaip nei Žemėje“ kosmonautai ir astronautai kosmose rūpinasi vieni kitais.

„Mes ten girdime vieni kitus, suprantame vieni kitus ir esame labai jautrūs savo santykiams, – kalbėjo jis. – Mes visada rūpinamės vieni kitais.“

Skrydis surengtas tvyrant didelei įtampai tarp Vašingtono ir Maskvos dėl pastarosios surengtos invazijos į Ukrainą.

NASA astronautė Loral O'Hara (Loreil Ohara) ir rusų kosmonautai Olegas Kononenka bei Nikolajus Čubas pakilo „Roskosmos“ erdvėlaiviu „Sojuz MS-24“ 20 val. 44 min. vietos (18 val. 44 min. Lietuvos) laiku.

40-metė L. O'Hara TKS praleis šešis mėnesius, o 59-erių O. Kononenka ir 39-erių N. Čubas – metus. Nei L. O'Hara, nei N. Čubas anksčiau nėra skridę į kosmosą, tačiau jie keliauja kartu su kosmonautu veteranu O. Kononenka, kuris į kosmosą skrido jau keturis kartus.

Trijulė turėtų pasiekti kosminę stotį po maždaug trijų valandų skrydžio.

Pakilimas įvyko po to, kai praėjusį mėnesį žlugo pirmoji Rusijos Mėnulio misija per beveik 50 metų.

Orbitinė stotis yra viena iš nedaugelio JAV ir Rusijos bendradarbiavimo sričių, nes jų ryšiai smarkiai pašlijo po to, kai Maskva pernai pradėjo puolimą Ukrainoje.

O. Kononenka ketvirtadienį per spaudos konferenciją prieš skrydį užsiminė apie įtampą, sakydamas, kad „kitaip nei Žemėje“ kosmonautai ir astronautai kosmose rūpinasi vieni kitais.

„Mes ten girdime vieni kitus, suprantame vieni kitus ir esame labai jautrūs savo santykiams, – kalbėjo jis. – Mes visada rūpinamės vieni kitais.“

L. O'Hara savo ruožtu gyrė TKS palikimą ir sakė, kad ji suartina šalis.

„Džiaugiuosi galėdama įžengti į stotį ir pamatyti įgulos draugus, kurie mūsų laukia“, – pridūrė ji.

N. Čubas sakė, kad kelionė į kosmosą buvo jo vaikystės svajonė ir kad šiam tikslui pasiekti jis paskyrė visą savo gyvenimą.

Jų „SpaceX“ kapsulė su parašiutais sėkmingai nusileido į Atlanto vandenyną netoli Floridos pakrantės.

Grįžo NASA astronautai Stephenas Bowenas (Stivenas Bouenas) ir Warrenas Hoburgas (Vorenas Hoburgas), rusas Andrejus Fediajevas ir pirmasis astronautas iš Jungtinių Arabų Emyratų, ilgą laiką praleidęs orbitoje, Sultanas al Neyadi (Sultanas Nejadis).

Prieš išskrisdami iš kosminės stoties jie sakė, kad nuo pat atvykimo kovo mėnesį pasiilgo karšto dušo, garuojančios kavos ir gaivaus vandenyno oro. Jų grįžimas namo buvo atidėtas vienai dienai dėl prastų oro sąlygų nusileidimo vietose.

Daugiau nei prieš savaitę „SpaceX“ išsiuntė pakaitinę misiją.

Dar vienas įgulos pasikeitimas įvyks vėliau šį mėnesį, kai namo sugrįš du rusai ir vienas amerikietis, kurie ten praleido visus metus. Jų viešnagė dvigubai pailgėjo po to, kai iš „Sojuz“ kapsulės ištekėjo visas aušinimo skystis ir teko paleisti naują erdvėlaivį.

Tarptautinėje kosminėje stotyje, kol viena įgula pakeis kitą, gyvena septyni įgulos nariai.

„Starlab“ TKS turėtų pakeisti iki dešimtmečio pabaigos.

„Voyager Space“ prezidentas Matthew Kuta (Metjus Kjuta) pareiškime teigė, kad JAV vadovaujama įmonė, įsikūrusi Vokietijoje, kur yra keletas „Airbus Defence and Space“ gamyklų, patikimai patenkins žinomą pasaulinių kosmoso agentūrų paklausą ir kartu atvers naujų galimybių komerciniams naudotojams.

Pakeisdama TKS, NASA planuoja pirkti paslaugas, o ne pati valdyti programas, kaip jau daro siųsdama astronautus į kosmosą.

2021 metų pabaigoje „Voyager“ laimėjo 160 mln. dolerių (145,85 mln. eurų) vertės sutartį su NASA dėl „Starlab“ kūrimo.

NASA taip pat skyrė 130 mln. dolerių (118,5 mln. eurų) Jeffo Bezoso (Džefo Bezoso) įkurtai bendrovei „Blue Origin“ ir 126 mln. dolerių (114,86 mln. eurų) milžinei „Northrop Grumman“ jų kosminės stoties projektams.

JAV įmonė „Axiom Space“ taip pat kuria stotį, remiama NASA ir Prancūzijos bei Italijos įmonės „Thales Alenia Space“.

„Starlab“ įtraukus „Airbus“, kuri sausį pradėjo teikti techninę paramą, „Voyager Space“ galės teikti paslaugas Europos kosmoso agentūrai (EKA), priimti jos astronautus.

Planuojama, kad „Starlab“ bus paleista į orbitą 2028 metais. Jos skersmuo bus 8 m – beveik dvigubai didesnis nei TKS, bet tūris bus maždaug dvigubai mažesnis, nes TKS turi kelis modulius, teigė „Voyager Space“ generalinis direktorius Dylanas Tayloras (Dilanas Teiloras).

Stotis bus skirta moksliniams tyrimams ir darbui mikrogravitacijos sąlygomis, kurie yra svarbūs farmacijos pramonei, tačiau kosminiu turizmu kompanija neketina užsiimti, pridūrė jis.

Per kosmoso bendrovės „Axiom Space“ organizuotą privačią misiją į TKS atskrido pirmieji Saudo Arabijos atstovai – mokslininkė Rayyanah Barnawi (Rajana Barnavi), pirmoji į kosmosą nuskridusi moteris iš Saudo Arabijos, ir naikintuvų pilotas Ali al Qarni (Ali Karnis).

„Linkėjimai iš kosminės erdvės; aš čia atstovauju ne tik sau, bet ir visų, kas liko namuose, visų [žmonių] regione viltims ir svajonėms“, – sakė R. Barnawi.

„Mes tikrai nepaprastai džiaugiamės būdami čia“, – sakė misijos vadė Peggy Whitson (Pegi Vitson), buvusi NASA astronautė, anksčiau tokią kelionę atlikusi tris kartus.

„Buvo puikus startas, puikus skrydis, mums pakeliui buvo labai linksma ir mes išties nekantraujame čia, viršuje, nudirbti daug darbų“, – pridūrė ji.

Ketvirtas įgulos narys yra amerikiečių verslininkas Johnas Shoffneris (Džonas Šofneris).

Maždaug dvi valandos po kapsulės prisijungimo ketvertas pateko į TKS ir prisidėjo prie septynių ten jau seniau esančių astronautų – trijų rusų, trijų amerikiečių ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) atstovo.

„SpaceX“ raketa sekmadienį pakilo iš Floridos, kelionė į TKS, skriejančią 400 km aukštyje, truko maždaug 16 valandų.

„Ax-2“ yra antra visiškai privati misija į TKS. Pirmoji tokia misija įvyko 2022 metų balandį. „Ax-2“ nariai orbitinėje stotyje išbus maždaug 10 dienų ir įvykdys maždaug 20 eksperimentų.

NASA siekia skatinti komercinį kosmoso naudojimą vadinamosios žemosios Žemės orbitos srityje, kad galėtų savo dėmesį skirti misijoms į tolimesnius Saulės sistemos rajonus ir už Saulės sistemos ribų.

Pernai balandį surengta misija „Axiom Mission 1“, kai skrido trys privatūs ir vienas „Axiom“ pasamdytas astronautas, kaip pranešama, atsiėjo po 55 mln. dolerių (50,8 mln. eurų) kiekvienam. Kiek kainavo vieta misijoje „Ax-2“, neskelbiama.

„SpaceX Falcon 9“ raketa pakilo į dangų iš NASA Kennedy (Kenedžio) kosminių skrydžių centro Floridos rytinėje pakrantėje, vykdydama bendrovės „Axiom Space“ organizuotą misiją.

Kartu su Rayyana Barnawi (Rajana Barnavi) ir Ali al Qarni (Ali Karniu) į TKS išvyko dar du įgulos nariai: buvusi NASA astronautė Peggy Whitson (Pegi Vitson) ir amerikiečių verslininkas Johnas Shoffneris (Džonas Šofneris).