Tarptautinė moters diena pirmą kartą buvo paminėta 1909 m. Jungtinėse Valstijose, tačiau tai buvo daugiau vietinis renginys, kuriame dalyvavo aršiausios kovotojos už moterų teises.

Dabartinė Moters diena pradėta švęsti po to, kai 1910 m. kovo 8 d. Kopenhagoje (Danija) vykusioje tarptautinėje moterų konferencijoje aktyvi moterų teisių gynėja Klara Cetkin pasiūlė kasmet vieną dieną skirti dėmesio moterų kovai už laisvę ir lygias teises.

Taigi jau kitais metais Tarptautinė moters diena buvo švenčiama Austrijoje, Danijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Australijoje, Švedijoje ir tik 1913–1914 m. ją pradėta švęsti Rusijoje.

Lietuvoje Tarptautinė moters diena aktyviau imta švęsti sovietmečiu, iki to buvo švenčiama Motinos diena, kuri vėl atgaivinta atgavus Nepriklausomybę. Tačiau toliau minima ir Kovo 8-oji.

Daugelyje šalių Tarptautinė moters diena – laisvadienis, skiriamas pažymėti politinius, ekonominius bei socialinius moterų pasiekimus, ypač XXI a., kai iš vaikų gimdytojų, ilgą laiką neturėjusių teisės net balsuoti, jos išaugo į išdidžias, finansiškai nepriklausomas pilietes, pakilo net iki pasaulio lyderių.

Kovo 8-oji skirtingose šalyse švenčiama kitaip. Pavyzdžiui, Italijoje Moters dienos proga vyrai damoms dovanoja geltonas akacijas, prie puokštės priderinę dėžutę saldainių.

Portugalijoje ir Rumunijoje vyrauja paprotys šią progą švęsti išimtinai moteriškoje kompanijoje.

Kovo 8-oji labai svarbi Indijoje. Ten rengiama daugybė šou pasirodymų, vaizduojančių moters galią šiuolaikiniame pasaulyje ir moters svarbą visuomenėje.

O Armėnijoje Moters diena minima ištisą mėnesį, periodas nuo kovo 8-osios iki balandžio 7-osios dar vadinamas Moters mėnesiu.

Pagal praeito amžiaus tradicijas Lietuvoje Kovo 8-ąją daugiausia dovanojamos gėlės ir saldumynai.

Prašymai leidimams gauti buvo priimami nuo vasario 7-osios, o pratęsti iki šiandien, vasario 28-osios. Iš viso jau išduoti 58 leidimai.

Prašymai priimami per informacinę sistemą „Prekybos vietų žemėlapis“, čia galima pamatyti ir populiariausių prekybos vietų sąrašą, jame – Taikos pr. 115, Taikos pr. 24, Vingio g. 29 bei prie prekybos centrų esančios vietos.

Licencijų ir leidimų skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Mačiulės teigimu, poreikis dėl papildomų vietų prekybai didelis.

„Kadangi poreikis prekiauti gėlėmis Kovo 8-osios proga didelis, kasmet sudaroma papildoma galimybė prekiauti jomis direktoriaus įsakymu patvirtintose, laisvose, vaisių ir daržovių prekybai numatytose vietose (išskyrus vietas, kuriose numatyta prekyba nuosavuose sklypuose užauginta produkcija)“, – teigė R. Mačiulė.

Anot jos, daugiausia prekiaujama tulpėmis.

Iš viso atsirado 13 papildomų vietų prekybai gėlėmis: Liepojos g. 43A, Klaipėdos universiteto ligoninės prieigose, Mokyklos g. 15, Sausio 15-osios g. 8, Taikos pr. 18, Taikos pr. 52, Taikos pr. 63, Taikos pr. 83, Debreceno g. 17, Taikos pr. 137, I. Simonaitytės g. 32, I. Simonaitytės g. 27A prie spaudos kiosko, Statybininkų pr. 1 prie spaudos kiosko, Šilutės pl. 62 prie prekybos centro.

Asmuo gali negauti leidimo prekiauti, jei neturi verslo liudijimo prekybai tomis dienomis, jei nesumokėjo vietinės rinkliavos arba jei pateikia kelis prašymus į atskiras vietas su vienu verslo liudijimu, tada išduodamas leidimas į anksčiausiai pateiktą vietą, o kiti prašymai atmetami.

Pasak JAV lyderio, kovo 8-ąją minima Tarptautine moters diena „pagerbiama tiesa... kad moterys ir mergaitės yra būtinos sėkmei ir pažangai kiekvienu mūsų visuomenės aspektu“.

Tačiau „nepaisant pažangos dešimtmečių, pernelyg daug kur pasaulyje moterų ir mergaičių teisės vis dar puolamos“, įspėjo prezidentas.

Jis paminėjo sąlygas Afganistane, kur 2021-aisiais į valdžią sugrįžęs Talibanas uždraudė „moterims ir mergaitėms lankyti mokyklas ir siekti užimtumo“.

Tuo metu Rusija naudoja „žaginimą kaip karo ginklą“ Ukrainoje, kur iškilo „nesuskaičiuojamai daug istorijų, kai moterys drąsiai kovojo už žmogaus teises ir pagrindines visų ukrainiečių laisves“, sakė J. Bidenas.

Jis taip pat apkaltino Irano vadovybę „brutaliai tildant moterų, drąsiai stojančių už savo laisvę, balsus“.

Valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) vėliau paskelbė, kad JAV įves sankcijas keliems Irano saugumo pareigūnams ir kelioms kompanijoms dėl „brutalaus susidorojimo su protestais, kilusiais po Mahsos Amini mirties“.

Kalbėdamas apie moterų padėtį Jungtinėse Valstijose, J. Bidenas nepaminėjo pernai priimto Aukščiausiojo Teismo sprendimo panaikinti federaliniu lygiu garantuotą teisę į abortą ar respublikonų vadovaujamų valstijų, smarkiai apribojusių galimybes atlikti tokią procedūrą.

Vietoje to trečiadienio kalboje J. Bidenas gyrė savo administracijos „istorines investicijas“, naudingas šeimoms ir dirbančioms moterims, taip pat kovos su smurtu artimoje aplinkoje įstatymą.

„Dabar, kai Rusija susiduria su tiesioginėmis grėsmėmis savo saugumui ir suverenitetui, matome daug drąsos ir ryžto pavyzdžių“, – ceremonijos metu sakė jis.

„Šioje salėje yra moterų, kurios garbingai atlieka savo karines, tarnybines ir profesines pareigas“, – pridūrė V. Putinas.

Jis įteikė apdovanojimus moterims, kurios, Kremliaus nuomone, pasižymėjo profesinėje veikloje arba buvo daugiavaikės motinos.

Tarp gavėjų – žurnalistė, dirbanti Rusijos pajėgų kontroliuojamoje Ukrainos pietinėje Chersono srityje, ir gydytoja iš rytinės Luhansko srities.

„Mūsų šalyje profesionaliai dirbančių moterų nuopelnų pripažinimas harmoningai dera su giliu motinystės ir tradicinių vertybių svarbos supratimu“, – sakė V. Putinas.

Rusijos lyderis save vaizduoja kaip konservatyvių socialinių normų gynėją bei nuolat perspėja dėl „dekadentiškos“ Vakarų įtakos.

Praėjusių metų pabaigoje išleistame prezidento dekrete tradicinės vertybės apibūdinamos kaip „Rusijos visuomenės pamatas, padedantis saugoti ir stiprinti Rusijos suverenitetą“.

V. Putinas taip pat pagerbė ir dvi „Motinas didvyres“ – šiemet atgaivintas sovietmečio laikų

Iki šiol kai kuriose pasaulio šalyse moterys kovoja už savo teises karo, smurto ir politikos fone. Daugelyje šalių jos neturi teisės ne tik išreikšti nuomonės, bet ir įgyti išsilavinimą ar vairuoti.

Lietuvoje kovo 8 d. vyksta įvairūs koncertai, padvigubėja gėlių pardavimai, ypač populiaru dovanoti tulpes.

Kinijoje šią dieną daugelis moterų dirba tik pusę dienos.

Italijoje per Tarptautinę moters dieną dovanojami mimozos žiedai. Šios tradicijos kilmė neaiški, tačiau manoma, kad ji pradėta puoselėti Romoje po Antrojo pasaulinio karo.

JAV kovas – Moterų istorijos mėnuo. Kasmet išleidžiama prezidento proklamacija, kuria pagerbiami Amerikos moterų pasiekimai.

Tačiau yra ir skaudi šios dienos prasmė. Pavyzdžiui, moterims Afganistane, Irane, Ukrainoje ir kitose kariaujančiose šalyse iki šiol tenka kovoti už savo teisę apskritai gyventi.

2022 m. Irane vyko protestai, kurie kilo dėl 22 m. Mahsa Amini mirties. Ją pernai rugsėjo 13 d. Teherane suėmė moralės policija už tai, kad tariamai pažeidė griežtas Irano taisykles – nedėvėjo plaukų ir veido dengiančios skarelės. Už tokį pažeidimą buvo žiauriai nužudyta.

Nuo to laiko visoje šalyje tęsėsi demonstracijos, kurių metu daugelis iraniečių – tiek moterų, tiek vyrų – reikalavo geresnių teisių moterims ir politinės vadovybės pokyčių.

Protestų šūkis – „Moteris, gyvenimas, laisvė“. Valdžios institucijos protestus pavadino riaušėmis ir atsakė jėga. Žuvo daugiau kaip 500 žmonių.

2022 m. birželio 24 d. JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino teisės aktą, kuris saugojo amerikiečių moterų teisę į abortą. Tai sukėlė visuotinį pasipiktinimą.

Nemažai JAV moterų, norėdamos nutraukti nėštumą, kreipėsi paramos Meksikoje, kur 2021 m. istoriniu sprendimu abortai faktiškai buvo dekriminalizuoti.

Juk ji net kalendoriuje nėra pažymėta raudonai. Tai paprasta darbo diena, per kurią reikia ne švęsti kažkokią mistinę komunistų šventę, o dirbti. Nes lietuviai dirba per mažai, o poilsio dienų turi daugiausiai visoje ES.

O kalbant apie pačią „šventę“, kyla klausimas, kodėl tai tik Moterų diena? Kodėl ne mergaičių, ne merginų?

Taip išeina, kad merginų kovo 8-ąją visai nereikėtų sveikinti. Bet kaip čia vienoms duosi tą tulpę, o kitoms jau ne. O kaip dėl mergaičių?

Ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba galėtų pasakyti, kam pagaliau skirta ši „šventė“, nes dailiosios lyties atstovės čia aiškiai skirstomos nekaltybės praradimo (defloracijos) pagrindu. Išeitų, kad praradusiosios nekaltybę gali švęsti ir būti sveikinamos vyrų, o jos dar nepraradusios – ne.

Tik komunistai galėjo susikurti tokią nesąmonę ir dar pavadinti ją švente. Baisu.

Jei jau vyrai nori pagerbti savo moteris, galėtų tai daryti kokia nors kita proga. Žinoma, geriausia būtų, kad pagerbtų kasdien.

Gindami Ukrainos žemę vyrai niekada nepamiršta to, kas brangiausia – savo artimųjų. Jie visada kartu – mintyse.

Ačiū jums už jūsų palaikymą ir jūsų maldas. Dėl jūsų maldų mes tampame stipresni.

„Brangios moterys, sveikiname jus su Tarptautine moters diena. Linkime jums laimės, sveikatos, viso ko geriausia. Taikaus dangaus virš galvos. Ir norime, kad visada liktumėte su mumis ir palaikytumėte mus, kaip tai darote dabar“, – sveikinimą kovo 8-ąją moters siuntė vyrai.

„Ačiū jums už jūsų palaikymą ir jūsų maldas. Dėl jūsų maldų mes tampame stipresni“, – sakė kitas karys.

„Taikų dangų mes jums netrukus užtikrinsime. Su švente“, – kalbėjo kariai.

Ši Moters diena ukrainietėms – kaip ir visos kitos po vasario 24-osios – nulaistyta ašaromis.

„Šiemet aš net negalvojau apie šią dieną. Ši diena buvo tikrai siaubinga“, – kalbėdama ašarų nesulaikė ukrainietė Alina Rudakova.

Sunku keliauti su vaiku, bet aš paaiškinau, kad mes vykstame atostogauti ir tikrai grįšime namo vieną dieną, kai baigsis karas.

„Žinote, būti su mažu kūdikiu ir bėgti paliekant savo šeimą, vyrą, seserį, tėvus  labai sunku. Nes aš čia viena ir neturiu palaikymo. Mano šeima vis dar yra Kyjive ir vis dar gyvena kare“,  – pasakojo Irina Okhrimenko.

Šios moterys – tik dalis iš maždaug 1,5 mln. žmonių, pabėgusių iš Ukrainos. „Sunku keliauti su vaiku, bet aš paaiškinau, kad mes vykstame atostogauti ir tikrai grįšime namo vieną dieną, kai baigsis karas. Jaučiuosi atsakinga už savo vaiką, todėl mano buvo lengviau žengti šį žingsnį ir išeiti. Nes jeigu nebūčiau turėjusi vaiko, tikriausiai nebūčiau išdrįsusi eiti į nežinią“, – atviravo moteris.

„Norėčiau palinkėti moterims išlikti tvirtoms, šaltai mąstyti, sveikai mąstyti. Geriau išsaugoti savo gyvybę ir šiek tiek palaukti. Ukrainiečių dvasia stipriausia. Viskas bus gerai, mes tuo tikime ir meldžiamės“, – sakė kita moteris.

Belieka tik viltis, kad moterų maldos bus išgirstos.

Šiemet Tarptautinė moters diena minima šioje katalikiškoje šalyje sausį įsigaliojus beveik visiškam abortų draudimui, kurį įvedė konservatyvi valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“.

Tačiau kaip prieš protestą naujienų agentūrai AP sakė Lenkijos „Moterų streiko“ („Ogolnopolski Strajk Kobiet“) lyderė Marta Lempart, Lenkija taip pat yra greitai pasaulėjanti valstybė, kur sparčiai auga palaikymas abortų įstatymų liberalizavimui.

Ji ir kitos judėjimo lyderės įsitikinusios, kad ilgainiui vykstant socialinėms permainoms jų kova už reprodukcinę laisvę bus sėkminga. Pirmadienio protestuose pagrindinis dėmesys skiriamas teisei į abortą, tačiau jų dalyviai taip pat reikalauja didesnės valstybės paramos apvaisinimo „in vitro“ procedūroms ir lytiniam švietimui.

„Turime priežasčių švęsti, nes tai masinis judėjimas, mes esame vienintelė šalis, kuri taip greitai sekuliarėja ir taip greitai tampa feministine“, – kalbėjo M. Lempart.

Greta jos judėjimo būstinėje Varšuvoje susirinkę „Moterų streiko“ rėmėjai ruošė plakatus ir kitus reikmenis savo protestui.

„Mes tęsiame kovą. Nematau priežasties, kodėl turėtume liautis“, – sakė kita „Moterų streiko“ lyderė Klementyna Suchanow (Klementyna Suchanov), knygos „Tai karas. Moterys, fundamentalistaii ir naujieji viduramžiai“ (To jest wojna. Kobiety, fundamentaliści i nowe średniowiecze) autorė.

„Mus atakuoja religiniai radikalai, ir tai yra tarptautinis judėjimas, todėl mums, įvairių šalių moterims, reikia tai pripažinti ir su tuo kovoti, – sakė ji. – Su tuo susiduriame mes visos: argentinietės. amerikietės, lenkės, kroatės.“

Aktyvistės pabrėžė, kad lenkės nutraukinėja nėštumus, nežiūrint į tai, ką reglamentuoja įstatymai. Kai kurios iš jų vartoja tam tikrus medikamentus, o kitos vyksta į Slovakiją, Vokietiją, Norvegiją ar kitas šalis.

„Jeigu moteris nori nutraukti nėštumą, jos niekas nesustabdys“, – sakė aktyvistė Marta Krzynowek (Marta Kžynovek), pasak kurios, teisės į abortą suvaržymas yra išpuolis prieš demokratiją Lenkijoje.

„Abortai yra tik viena sudedamoji bendro vaizdo dalis, – pridūrė ji. – Mes visos esame labai labai pavargusios, bet turime energijos, kad bandytume ką nors pakeisti. Ši padėtis nėra gera ir dėl to verta kovoti.“

Pasak K. Suchanow, daug aktyvisčių buvo suimtos, joms pareikšti kaltinimai nusikaltimais, arba susidūrė su policijos pareigūnų smurtu per protestus.

„To negalima užmiršti, negalima, kad tai būtų buvę veltui“,  – sakė ji.

Moterų ryškiaspalviais sariais minios rinkosi Indijos sostinės pakraščiuose, kur prisidėjo prie mėnesius trunkančių ir šalį supurčiusių protestų prieš žemės ūkio reformas.

Daugelis buvo be kaukių ir nesilaikė socialinio atstumo, nors Indijos užsikrėtimo koronavirusu ir mirties nuo COVID-19 atvejų skaičiai yra tarp didžiausių Azijoje.

„Mūsų moterys, seserys... labiausiai prisidės prie šio protesto“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kulwinder Kaur (Kulvinder Kaur) iš šiaurinės Pandžabo valstijos, ūkininkėms kalbant mitinge nuo savadarbių pakylų.

Moterys vaidina svarbų vaidmenį lapkričio pabaigoje prasidėjusiuose protestuose, tapusiuose vienu didžiausių iššūkių premjero Narendros Modi (Narendros Modžio) vyriausybei.

Kaimyniniame Mianmare, kur kilo pasipiktinimas kariškių praėjusį mėnesį įvykdytu perversmu, moterys išdidžiai stovėjo priešakinėse protestų prieš perversmą eilėse, tačiau skundėsi jaučiančios diskriminaciją.

Komerciniame šalies centre Jangone, rajone, kur nuolat kyla demonstrantų ir teisėsaugininkų susirėmimų, kai kurios moterys per protestą mojavo tradiciniais sijonais.

Visoje šalyje policija ir kariškiai pasipriešinimą slopina vis didesne jėga. Jau žuvo per 50 žmonių, kone 1,8 tūkst. buvo areštuoti.

„Šis politinis reikalas visų – vyrų ir moterų, – sakė 33 metų protestuotoja Cora (Kora). – Bendrai vadovavimas atrodo skirtas tik vyrams. Per šį sukilimą moterys išėjo į gatves ir vadovavo protestams.“

„Padidino nelygybę“

Demonstracijos vyko ir itin konservatyviame Pakistane, nuo Lahoro miesto iki Beludžistano prie Afganistano sienos.

Šimtai moterų Filipinų sostinėje Maniloje protestavo prieš kelių aktyvistų nužudymą sekmadienį.

Protestuotojos, daugiausia moterų organizacijos „Gabriela“ narės, žygiavo sostinės gatvėmis netoli prezidentūros, o per mitingą kritikavo vyriausybės darbą pandemijos metu bei taikomas kruvinas priemones.

Sekmadienį devyni žmonės žuvo per virtinę saugumo pajėgų reidų prieš įtariamus komunistų sukilėlius. Kairiųjų grupės teigia, kad žuvusieji buvo neginkluoti aktyvistai.

Įstatymų leidėja Sarah Elago (Sara Elago) AFP per protestą sakė, kad moterims nėra lengva reikštis politikoje.

„COVID-19 padidino nelygybę ir paveikė tai, kaip moterys organizuojasi, – sakė ji. – Dabar tai daryti sunkiau, nes jos pačios puolamos už tai, kad kalba.“

Tarptautinę moters dieną surengta ceremonija vyko virtualiai, o ne Valstybės departamente dėl koronaviruso pandemijos.

Pirmoji ponia teigė, kad apdovanojamų moterų pasakojimai leidžia jas lengvai laikyti „mitinėmis herojėmis ar angelais tarp mūsų“, tačiau jos taip pat yra žmonės, norintys mėgautis paprastais gyvenimo malonumais.

„Kai kurios iš šių moterų visą gyvenimą kovojo dėl savo reikalo. Kitos tik pradeda kelionę, kurios jos neprašė“, – sakė J. Biden.

„Jos kovoja už savo gyvybes ir savo vaikus. Jos nori ištaisyti mūsų praeities skriaudas, sukurti visiems šviesesnę ateitį. Jos nėra atsparios baimei. Niekas nėra“, – kalbėjo ji.

J. Biden sakė, kad gyvendamos įprastą gyvenimą šios moterys padarė „nepaprastą pasirinkimą“.

Iš 21 premija pagerbtos moters septynios iš yra afganistanietės, kurioms apdovanojimas skirtas po mirties.

14 kitų laureačių yra iš Baltarusijos, Gvatemalos, Irano, Ispanijos, Kamerūno, Kinijos, Kolumbijos, Kongo Demokratinės Respublikos, Mianmaro, Nepalo, Somalio, Šri Lankos, Turkijos ir Venesuelos.

JAV valstybės departamentas į Tarptautinio moterų drąsos apdovanojimo laureatų sąrašą įtraukė suimtą Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos prezidiumo narę Maryją Kalesnikavą.

„Prieš 2020 metų rugpjūčio 9-ąją įvykusius [Baltarusijos] prezidento rinkimus baltarusių moterys įtakinga politine jėga ir visuomeninių pokyčių Baltarusijoje varikliu tapo didele dalimi Maryjos Kalesnikavos dėka“, – sakoma pirmadienį paskelbtame Valstybės departamento pranešime.

Jame pažymima, kad „nepaisydama sulaikymo Maryja toliau palaiko demokratinio judėjimo Baltarusijoje gyvybingumą“.

M. Kalesnikava buvo sulaikyta rugsėjo 8 dieną prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos. Remiantis oficialiai paskelbta Baltarusijos valstybinės sienos komiteto spaudos tarnybos versija, M. Kalesnikava drauge su Konstitucinės tarybos nariais Ivanu Kravcovu ir Antonu Radniankovu bandė prasiveržti pro sieną ir buvo išstumta iš automobilio salono.

Vėliau M. Kalesnikavos bendražygiai pranešė, kad ją pareigūnai norėjo prievarta išsiųsti iš šalies, bet ji prie sienos suplėšė savo pasą, norėdama išvengti prievartinės deportacijos.

Ji buvo apkaltinta viešais raginimais imtis veiksmų, kuriais siekiama pakenkti nacionaliniam saugumui, o taip pat dalyvavimu sąmoksle, siekiant perimti valdžią nekonstituciniu keliu. Be to M. Kalesnikava kaltinama įkūrusi ekstremistinę grupę ir jai vadovavusi.

Baltarusių teisių gynimo organizacijos ją laiko politine kaline.

Baltarusijoje jau daugiau kaip pusmetį vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-osios rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Baltarusijos valdžia suėmė virtinę opozicijos lyderių, dalis buvo priversti išvykti iš šalies. Protestuotojai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių išlaisvinimo ir naujų rinkimų. Jėgos struktūroms nuožmiai slopinant protesto akcijas, jos iš gatvių persikėlė į kiemus ir vyksta įvairiuose Minsko rajonuose.

Kasmet skiriamą Tarptautinį moterų drąsos apdovanojimą JAV Valstybės departamentas įsteigė 2007 metais. Nuo to laiko jo laureatėmis tapo 155 moterys iš 75 valstybių.