Mintis sukurti virtualius turus apie du ryškiausius muziejaus padalinius – Gedimino pilies bokštą ir Vilniaus gynybinės sienos bastėją – muziejininkams kilo pirmo karantino metu, ieškant sprendimų, kaip pasiekti muziejaus lankytojus virtualioje erdvėje ir leisti jiems ne tik apsilankyti muziejuje neišeinant iš namų, bet ir patirti istoriją. Muziejininkai ieškojo įvairių pasakojimo formų, o kad jas pavyktų įgyvendinti – pasitelkė technologinius sprendimus, pažymima Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) pranešime.

„Dviejuose interaktyviuose turuose lankytojai išvys videoreportažus su rekonstruktoriais, kurie pavaizdavo XIV amžiaus pabaigos arbaleto strėlių gamybą ir sparnuotųjų husarų šarvuotę, iš arti pamatys 3D technologija suskaitmenintus muziejaus eksponatus, o pasitelkę trimatę 360 laipsnių aprėpties vaizdo technologiją, galės persikelti į animuotą paslaptingąją Bazilisko legendą.

Keli virtualūs turo taškai pritaikyti ir virtualios realybės patirčiai, tad turintieji specialius akinius galės pasijusti, lyg iš tikrųjų vaikščiotų po muziejų. Dar kitokios atmosferos suteikia animacija, kurią studija OKTA kūrė kartu su Vilniaus universitetu, o dalis jų sukurto „Vilniaus istorijos“ animacinio ciklo integruota ir šiuose turuose“, – pasakoja projekto vadovė Eglė Paulauskienė.

Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniams užvėrus duris, vakare muziejaus „Facebook“ ir „YouTube“ socialiniuose tinkluose lankytojų lauks pianisto Dariaus Mažinto atliekama Ludwigo van Beethoveno „Patetiškoji sonata“. Ji skambės Kazio Varnelio namuose-muziejuje, optinio meno meistro Kazio Varnelio darbo kambaryje, kur jis mėgdavo klausytis klasikinės muzikos tapydamas.

Antradienį lankytojai nemokamai laukiami šiuose muziejaus padaliniuose: Istorijų namuose, Gedimino pilies bokšte, Senajame ir Naujajame arsenaluose, Signatarų namuose, Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje, Kazio Varnelio namuose-muziejuje, Jono Basanavičiaus gimtinėje (Ožkabaliai, Vilkaviškio r.), Vinco Kudirkos muziejuje (Kudirkos Naumiestis), Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje. Muziejų padaliniai dirbs įprastomis jų darbo valandomis. Išankstinė registracija nebūtina, tačiau, atkreipia dėmesį Lietuvos nacionalinis muziejus, esant dideliam skaičiui žmonių, lankytojų srautas gali būti ribojamas.

Lietuvos nacionalinį muziejus – vienas pirmųjų muziejų Lietuvoje, įkurtas 1855 metais. Šiandien muziejus saugo daugiau nei 1,5 mln. eksponatų ir vienija vienuolika padalinių, iš kurių aštuoni veikia Vilniuje, trys – Lietuvos regionuose.

Įprastai pirmadienis ir antradienis KKKC Parodų rūmuose – nedarbo dienos ir ekspozicinės salės lankytojams būna uždarytos. Vis dėlto gegužės 18-oji – išskirtinė: šią dieną bus minima Tarptautinė muziejų diena, todėl Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras siūlo galimybę nuo 11 iki 17 val. nemokamai aplankyti tris šiuo metu KKKC Parodų rūmuose eksponuojamas parodas: Živilės Minkutės instaliacijų parodą „Nertis iš kailio“, Jolantos Kyzikaitės tapybos parodą „Maskaradas“ ir Dainiaus Trumpio instaliacijų parodą „Ir visa tai žolė apgaubs“.

Geraisiais ikipandeminiais laikais KKKC Parodų rūmai Muziejų naktį kviesdavo švęsti siautulingai. Šiemet dideli susibūrimai draudžiami, todėl KKKC prisitaikė prie laikmečio reikalavimų, pažvelgė į situaciją kitu kampu ir nuo 17 iki 20 val. kviečia pasivaikščioti po Parodų rūmus mažomis grupelėmis su asmeniniu palydovu. Keturios nemokamos ekskursijos rengiamos lankytojams – individualistams, šeimoms, draugams ir romantikams, norintiems išgirsti tik jiems vieniems skirtą pasakojimą apie parodas.

17 val. laukiamas individualistas, norintis pasivaikščioti po parodas su gidu, skirsiančiu dėmesį jam vieninteliam (gidė – edukatorė Rūta Petniūnaitė).

17.45 val. – laikas, skirtas daugiausia penkių asmenų šeimai, norinčiai bendrų kultūros patirčių (gidė – edukatorė Inga Norkūnienė su klaipėdiečiams gerai pažįstamu Kuršiu).

18.30 val. laukiami du bičiuliai, norintys laisvalaikio vakarą praleisti su menu (gidė – edukatorė Rūta Petniūnaitė).

19.15 val. prasidės vakaras, skirtas romantikų porai, norinčiai surengti įsimintiną pasimatymą tarp unikalių meno kūrinių (gidė – edukatorė Vida Narveišytė).

Asmeniniams pasivaikščiojimams po parodas su gidu būtina registracija.

Registruotis e. paštu: edukacija@kkkc.lt iki gegužės 16 d. 12 val.

Jūsų laukia pilnas išbandymų savanorio kelias, kurį dar prieš 100 metų įveikdavo patys drąsiausi, stebuklų kupinas iliuzionisto pasirodymas ir pirmą kartą organizuojamas pasivaikščiojimas muziejuje visiškoje tamsoje.

2019-ieji – Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metai. Lietuvos Nepriklausomybės kovos yra svarbus Lietuvos ir jos kariuomenės istorijos etapas. Jos įrodė, kad pradėta kurti Lietuvos kariuomenė yra pajėgi atremti bet kokį agresorių, net ir daug stipresnį, o dėka savanorių ir karių, ryžtingai stojusių ginti savo Tėvynės, Lietuva išsaugojo Nepriklausomybę. Per šią muziejų naktį turėsite išskirtinę galimybę praeiti visą savanorio kelią – nuo šaukimo tapti savanoriu iki mūšio fronte.

Jūsų kelionė 1919 m. savanorio keliu prasidės jau muziejaus sodelyje. Susipažinę su to meto aplinkos ypatumais sutiksite savanorį, kuris pakvies Jus pradėti išbandymų kelią – praeiti komendantūrą, pasitikrinti sveikatą ir gauti žaidimo lapą. Patvirtinus, kad esate sveikas, pradėsite ruoštis tapti kariu – žengsite į muziejų, kuriame Jūsų lauks ginklininko instruktažas – turėsite susipažinti ir išmokti užtaisyti ginklus. Po instruktažo Jūsų lauks kitas iššūkis – ne tik susipažinti su įvairiais to meto daiktais, bet ir atrinkti reikalingus savanoriui. Taktiniai pamokymai ir žinių įtvirtinimas – trečiasis savanorio išbandymas. Praėję šiuos tris punktus būsite pasiruošę pagrindiniam ir svarbiausiam išbandymui – mūšio frontui, kuriame patikrinsite savo taiklumą su pistoletu „Mauser C96“. Visuose punktuose ant muziejaus sodelyje gauto žaidimo lapo turėsite rinkti antspaudus, o atnešę juos į pirmąjį tašką – komendantūrą – būsite apdovanoti.

Sunkius išbandymus palengvins šaunios pramogos – galėsite įsiamžinti fotobūdelėje, apsilankyti poilsio erdvėje, kurioje Jūsų lauks Kauno technologijos universiteto komanda ir leis išbandyti interaktyvius žaidimus, o jau sutemus išvysite magišką iliuzionisto pasirodymą ir turėsite progą muziejuje pasivaikščioti visiškoje tamsoje, nes eiti miegoti anksti nesiruošiame. Tad gavęs šaukimą nedvejok, ateik į muziejų, išbandyk savanorio kelią ir sudalyvauk magiškos nakties nuotykiuose.

Apie muziejų naktį:

Tarptautinė muziejų taryba (ICOM) kasmet gegužės 18-ąją kviečia švęsti Tarptautinę muziejų dieną. Nuo 2005 m. organizuojamoje akcijoje Muziejų naktis dalyvauja ir Lietuva. Akcijos tikslas – pritraukti į muziejus bendruomenės narius neįprastu laiku – naktį. Prie šios akcijos kasmet prisideda ir Vytauto Didžiojo karo muziejus. Tai yra viena iš nedaugelio progų, kai Muziejus gali sulaužyti susiformavusius stereotipus, prisistatydamas visuomenei laisva forma.

RENGINIO PROGRAMA:

20.00–20.10 val. – dalyvauk iškilmingame renginio atidaryme

20.00–23.00 val. – išbandyk virtualią realybę ir fotopramogas

20.00–24.00 val. – pasinerk į aktyvų žaidimą „Praeik savanorio keliu“  ir stok į mūšį fronte

21.00–21.30 val. – pasiklausyk vakaro varpų koncerto

24.00–01.00 val. – išvysk magišką iliuzionisto pasirodymą

01.00–02.00 val. – pažink muziejų tamsoje

Nuo 2005 m. organizuojamoje akcijoje "Europos muziejų naktis" dalyvaujantys Lietuvos muziejai siekia bendruomenės narius supažindinti su savo turtais neįprastu metu – naktį. 145 valstybes ir 35 tūkst. muziejų apimančią iniciatyvą palaikantys Kauno muziejai nakvišų laukia šeštadienį. O naktinėtojams tereikia nesnausti – į daugelį ekskursijų, edukacinių užsiėmimų muziejai prašo registruotis iš anksto.

Iš garsenybių spintų

Memorialiniai A. ir P.Galaunių namai dirbs neįprastai ilgai – iki 20 val. Rengiami pasivaikščiojimai ir diskusijos tarpukario dvasia alsuojančioje parodoje "Kasdienybės geometrija. Art Deco Kauno interjeruose". Vienos dienos parodoje "Dedikacija Adelei" pirmą kartą lankytojams bus pristatytas S.Kirijevskio Paryžiuje 1927 m. tapytas ir po restauravimo į A. ir P.Galaunių namus sugrįžęs Adelės Galaunienės portretas, dirbtiniais perlais ir stiklo karoliukais siuvinėta suknelė, kurią žinoma atlikėja įsigijo Paryžiuje apie 1927 m. iš savo dainavimo mokytojos Felijos Litvinne, vėduoklė, kurią operos solistė naudojo Džiuljetos vaidmenyje operoje "Hofmano pasakos" (1925 m.) ir kiti asmeniniai primadonos daiktai. Nemokamos ekskursijos rengiamos ir egzotiškomis detalėmis turtingoje L.Truikio ir M.Rakauskaitės memorialinio muziejaus aplinkoje. Nemokamos ekskursijos rengiamos ir J.Zikaro memorialiniame muziejuje, kurio prieigose nuo 18 val. skambės "Kadujo" sutartinės.

Kaip nepasiklysti

Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus vidurdienį pakviesime dalyvauti edukacinėje programoje "Eksperimentas – betonas". 2018 m. – Europos kultūros paveldo metai. A.Žmuidzinavičiaus namai – vienas iš Kauno miesto tarpukario architektūros simbolių. Namų projekto autorius – Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Autentiškame namų sode visi norintieji galės pasimatuoti architekto profesiją.

Nuo 17 val. jaunųjų rotariečių klubas "Kaunas Interact club" kartu su Velnių muziejaus kolektyvu kvies visus Kauno miesto moksleivius domėtis mūsų kultūriniu paveldu ir patirti buvimą muziejuje kitaip: čia rengiamos orientacinės varžybos.

Sugebėti orientuotis erdvėje bei žinių pasaulyje kvies ir Istorinės Lietuvos Respublikos prezidentūra. Nuo 11 val. iki pat vidurnakčio čia vyks "Prezidento rūmų iššūkis" – žaidimas šeimai, draugams ir pavieniams lankytojams. 17–20 val. orientacinio pažintinio žaidimo "Triumfo keliu" dalyviai, įkvėpti sodelyje eksponuojamos naujos fotografijų parodos "Pirmoji Lietuvos Respublika (1918–1940 m.): didieji pasiekimai" ieškos užkoduotų miesto vietų, o jas radusios – atliks įvairias užduotis, tikrinančias sumanumą, bendravimo įgūdžius ir istorines žinias.

Prieš srovę

Kaip visada išradingas Kauno paveikslų galerijos kolektyvas rengia "Fluxus naktį" su persirengimais, norų galvojimu, mačiūniškomis vaišėmis, fliuksiškais stalo žaidimai J.Mačiūno "Fluxus" kabinete. 20.30 val. Kauno paveikslų galerijos vasaros paviljone suvešės nepaprastas augalas – čia bus atidaryta garsioji menininkės Yoko Ono instaliacija "Troškimų medis".

M.Žilinsko dailės galerijoje iki pat vidurnakčio veiks įvairios kūrybinės dirbtuvės šeimoms, vyks parodos "XIX amžiaus interpretacijos" atidarymas. Taikomosios dailės ekspozicijoje, greta autentiškų muziejaus eksponatų tik Muziejų nakties proga bus eksponuojami Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno fakulteto Keramikos ir porceliano katedros III kurso studentų darbai, kurių autoriai bendraus su lankytojais. 20 val. britų menininko Duncano Higginso parodoje "Down on the Farma" prasidės unikalus muzikinis projektas "Ambiente Gallery". 21, 22, 23 val. tikriems nakvišoms M.Žilinsko galerijos požemiuose vyks aklosios ekskursijos šiuolaikinio meno ekspozicijoje "Muziejus neregiui".

Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje mažiesiems lankytojams bus įkurta čiurlioniškų kūrybinių dirbtuvių erdvė, kurioje žaisti, piešti ir fantazuoti galima bus nuo ryto iki pat vėlaus vakaro. 21.30 val. Valentinas Masalskis, Erika Gaidauskienė ir "Taško teatras" pristatys spektaklį "Laikas iš antrų rankų", sukurtą pagal to paties pavadinimo rašytojos Svetlanos Aleksijevič knygą.

22 val. VDA Kauno fakulteto vidiniame kiemelyje iki vidurnakčio vyks renginys "Tapyba prie žvakių šviesos", bus pristatytos vizualios architektūros instaliacija "Šviesa interjere" ir dizaino instaliacija "Studentų improvizacijos medijose".

O naktinėtojams tereikia nesnausti – į daugelį ekskursijų, edukacinių užsiėmimų muziejai prašo registruotis iš anksto.

Naktiniai svajų skrydžiai

Nuo kolegų neatsilieka ir Lietuvos aviacijos muziejaus darbuotojai. 18–24 val. visi norintys galės muziejaus ekspozicijas aplankyti nemokamai. Didžiulio susidomėjimo sulaukę muziejaus skrydžių imituokliai kvies visus norinčius išbandyti savo jėgas pilotuojant virtualius orlaivius, drąsiausiųjų lauks naujiena – skrydis parasparnio simuliatoriumi. Istorijos taku po S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą pasivaikščioti ir pasiklausyti įdomių istorijų kvies muziejininkas-istorikas bei akrobatinio skraidymo meistras Eugenijus Raubickas, o muziejuje vyks trumpos ekskursijos po atskiras ekspozicijas.

Muziejaus istorijos salėje bus rodomas filmas apie XVII a. raketų ir artilerijos teorijos kūrėją Kazimierą Semenavičių "Didysis artilerijos menas". Muziejaus kiemelyje improvizuotoje lauko kavinėje, patogiai įsitaisę prie stalelių, lankytojai besimėgaudami kava ir desertais galės grožėtis saulėlydžiu, temstant ant skrydžių valdymo bokšto dideliame ekrane lankytojus džiugins akrobatinių skrydžių akimirkos, sutemus renginį vainikuos DJ "Apostol Ray" grojama hausas, technomuzika, transo muzika ir šviesų šou, o vidurnaktį muziejaus kiemelį nušvies muziejų nakties fejerverkas.

Žvilgsnis į istoriją

Iki vidurnakčio bus atvertas ir Kauno miesto muziejaus M. ir K.Petrauskų skyrius. 12, 14 ir 16 val. rengiamos ekskursijos po ekspoziciją "Valstybės teatras. Tautą burianti muzika". Lydimi specialiai šiai ekspozicijai Laimės Kiškūnės sukurto liepžiedžių kvapo, lankytojai susipažins su gražiausiomis Valstybės teatro artistų asmeniniais daiktais, galės pasimatuoti specialiai parengtus 2D kostiumus. 18 val. koncertas "Muzikinė kelionė laiku: nuo operetės iki miuziklo".

Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje nuo vidurdienio bus pristatomos Stanislovo Lukošiaus fotoprojekcijos, atskleisiančios miesto virsmus. 15–19 val. rotušės rūsio galerijoje pristatomas Paulinos Kunevičiūtės meninis projektas "Pasaka apie Pasaką". menininkė kviečia prisiminti buvusias kavines Laisvės alėjoje ir papasakoti savo asmeninius prisiminimus: juos lankytojai galės atskleisti popieriuje, skaidrėje arba papasakoti į diktofoną. Lankytojai kviečiami atsinešti jų atmintį gaivinančių ir saugančių artefaktų – nuotraukų, daiktų ar kt.

18 ir 20 val. rengiamos ekskursijos po J.Vileišio rezidenciją, o 21 val. architektas Joris Šykovas pristatys projektą "Grybai miestų: Kaunas?!" ir kvies diskutuoti apie grybus, architektūrą, miestą bei jo įvaizdį. Architekto idėja Kaunui – pasitelkiant naujo tipo statybos technologijas, paremtas grybų biostruktūrų pritaikomumu architektūroje, rekonstruoti ir išplėsti Kauno geležinkelio stoties rūmus. Kantriausieji parodoje galės užsiauginti ir vieną kitą grybą – atkartoti projekto autoriaus atliktą eksperimentą.

Teminės ekskursijos

Kauno miesto muziejaus J.Gruodžio skyrius nuo vidurnakčio iki 18 val. atviras net ir be bilieto. 13 val. čia vyks holograminės piramidės dirbtuvės su Eigulių agente iš "Kaunas 2022 Fluxus Labas!" programos, 15 val. rengiama muilo burbulų fiesta vaikams.

12.30–14 val. ir 14.30–16 val. rengiama ekskursija "Kaunas – dizaino miestas", kurios dalyviai aplankys K.Sklėriaus namą, Kauno technikos kolegijos muziejų, susipažins su architektu S.Kudoku ir keliaudami Tvirtovės alėjos kalnu pasieks Juozo ir Stasės Gruodžių namus, apžiūrės ten veikiančią ekspoziciją "Mano darbas taurus". 15, 16 ir 17 val. rengiama ekskursija "Ekskursas: Prisikėlimo bažnyčia".

Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje 18–19.30 val. Folkloro improvizacijų koncertas (muziejaus kiemelyje). 20–22 val. renginys "Atgyjančios ekspozicijos".

Kauno miesto muziejaus Pilies skyrius bus atviras iki vidurnakčio. Visą dieną čia vyks edukaciniai užsiėmimai: 14 val. Kauno pilies lankininkai susipažins su pilies istorija, jos gynybos metodika, viduramžių medžioklės ir karybos principais, egzistavusia ginkluote, nuo 16 val. bus galima pažaisti senovinius žaidimus vilkelį, kvirkatą, kroketą, raketmūšį bei krepšiasvydį.

Muziejų naktį nesnaus ir Maironio lietuvių literatūros muziejus: iki vidurnakčio kvies garsiojo poeto bute tyrinėti laiko žymes, o 21 val. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto "Raudonojo kilimo" teatras muziejaus rūsyje pristatys spektaklį "Ponas Kolpertas" (Davido Gieselmanno pjesės motyvais).

Poezija skambės ir Tumo-Vaižganto memorialiniame bute-muziejuje: 19 val. Sergejaus Jesenino poezijos skaitymai, lyrikos vakarą dovanos aktorė Aušra Keliuotytė, 22 val. rengiama ekskursija po Vaižganto butą.

Edukacija kitaip

Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje 18 val. prasidėsiančiame renginyje "Žengia pulkas linksmai" aidės XVIII a. pabūklo salvės, Lietuvos kariuomenės orkestrai, Gen.Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos muzikinio instrumentinio ansamblio atliekama muzika. 18.30–21 val. rengiama ekskursija į karilioną, iki vėlumos bus galima lankyti muziejaus ekspozicijas. Nuo 22 val. muziejus pakvies į folkroko grupės "Žalvarinis" koncertą.

Naktinėtojų lauks ir Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, iki pat vidurnakčio rengsiantis paskaitas ir pakviesiantis nemokamai apžiūrėti ekspoziciją. Kauno IX forto muziejus lankytojams atviras iki 18 val.

Lietuvos sporto muziejus lankytojų laukia 17–22 val. Muziejuje bus galima susipažinti su visomis muziejaus ekspozicijomis, veiks Vytauto Didžiojo universiteto krepšinio komandos trofėjų ir prizų paroda, o kiemelyje bus galima pamėtyti kamuolį trikrepšio žaidime, paspardyti kamuolį futbolo lauke.

Lietuvos švietimo istorijos muziejaus programa, supažindinanti su montesorine vaikų ugdymo metodika "Padėk man padaryti pačiam", prasidės 14 val.

Pailgintą muziejaus darbo dieną bus galima ne tik dalyvauti renginiuose, apžiūrėti nuolatines ekspozicijas, bet ir aplankyti net tris tarptautines parodas, viena jų – „Senasis Baltijos sidabras iš privačios kolekcijos“ – dedikuota specialiai šiai šventei.

„Tarptautinė muziejų diena – tai tarsi įžanga į visų laukiamą Muziejų naktį, kurios tema šiais metais telkia visas nutikusias, tačiau nepapasakotas istorijas. Valdovų rūmų muziejus šiais metais mėgins prakalbinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą ir papasakoti ekspozicijose apsigyvenusių eksponatų istorijas. Bus galima susipažinti ne tik su muziejuje nuolat eksponuojamomis vertybėmis, bet ir su tomis, kurios atvyksta laikinai – iš muziejaus fondų ir net užsienyje saugomų turtingą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą atspindinčių rinkinių“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus kultūrinių renginių koordinatorė Arnita Petrulytė.

Tarptautinę muziejų dieną Valdovų rūmų lankytojai muziejuje galės lankytis iki 20 val. ir, įsigiję lankytojo bilietą, apžiūrėti ne tik muziejaus ekspozicijas, bet ir tris veikiančias tarptautines parodas. Specialiai šia proga atidarytos parodos „Senasis Baltijos sidabras iš privačios kolekcijos“ lankytojų laukia puiki galimybė susipažinti su bendromis europinėmis pasaulietinės auksakalystės tradicijomis, pasigrožėti subtiliomis sidabro dirbinių formomis ir išraiškingais ornamentais, artimiau pažinti šalies kaimynės – Latvijos – istorinį paveldą, jį palyginti su Lietuvoje išsaugotu palikimu, permąstyti Lietuvos auksakalystės paveldo raidos kontekstus ir vertę.

Kita tarptautinė paroda – „Slanime atgijusi Antika. Lietuvos etmono Mykolo Kazimiero Oginskio gobelenai“, skirta vienos žymiausių XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei visos Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir kultūros asmenybių – Mykolo Kazimiero Oginskio – gobelenų kolekcijai, atskleis tiek išlavintą skonį turėjusio užsakovo mecenatystės užmojus, tiek senosios Lietuvos kultūrinio paveldo tradicijas ir to meto Europos meninius ryšius. Svarbiausi šios parodos akcentai – tai septyni per stebuklą išsaugoti aukšto meninio lygio, subtilių spalvų dirbiniai iš buvusios 12 gobelenų serijos. Apie 1784–1790 m. vietinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės meistrų Slanime, M. K. Oginskio įsteigtoje manufaktūroje, sukurti audiniai vaizduoja antikines dievybes ir kitus personažus.

Trečioje tarptautinėje parodoje – „Pranciškaus Skorinos palikimas. Pirmoji Lietuvoje išspausdinta knyga“ – bus galima susipažinti su senąsias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės knygų leidybos paveldo vertybes pristatančiomis ir į istorinę atmintį grąžinančiomis dviem P. Skorinos spaustuvėje išleistomis knygomis. Pirmoji – 1517 m. Prahoje išleista „Jobo knyga“. Tai viena iš Senojo Testamento dalių, taip pat viena iš „Rusėniškosios Biblijos“ knygų. Antrasis parodoje pristatomas leidinys – „Mažoji kelionių knygelė“. Tai pirmoji Lietuvos Didžiojoje

Kunigaikštystėje išspausdinta knyga, dienos šviesą išvydusi P. Skorinos dirbtuvėse Vilniuje (1522).

Tarptautinę muziejų dieną lankytojų laukia ir nemokami renginiai. 17 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) prasidėsianti nemokama šios bibliotekos direktoriaus dr. Sigito Narbuto vieša paskaita „Išaugintas LDK raštijos tradicijų: Pranciškus Skorina ir jo „Rusėniškoji Biblija“ tęsis Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijose, kur prelegentas taps gidu ir supažindins su čia eksponuojamu P. Skorinos paveldu.

Vėliau, 18 val., Valdovų rūmų muziejaus Mokslinių tyrimų centro darbuotojai susitikime su lankytojais atskleis dar negirdėtas archeologinių radinių istorijas: restauratorius Mantvidas Mieliauskas pasakos, kaip muziejuje atgimsta įvairūs radiniai, o archeologė Rasa Valatkevičienė pristatys, ką jie atskleidžia apie auksą ir sidabrą Viduramžių Vilniuje. Šiame susitikime bus galima iš arčiau susipažinti su Valdovų rūmų muziejuje dirbančių mokslininkų profesijomis ir atliekamo darbo ypatumais. Taip pat bus galima apžiūrėti per Valdovų rūmų rezidencijos archeologinius tyrimus rastus tauriųjų metalų dirbinius, sužinoti, kuo mėgo puoštis vilniečiai ir dvariškiai, kokias prabangias dovanas dovanodavo, iš kur atsigabendavo aukso ir sidabro žaliavos.

Tarptautinė muziejų diena pasaulyje minima 39 kartą. Ji buvo inicijuota 11-ojoje Tarptautinės muziejų tarybos konferencijoje ir nuo 1978 m. minima 150 šalių.

Profesinio apdovanojimo nominacija buvo įsteigta 2004 m. ir yra teikiama kasmet pasitinkant Tarptautinę muziejų dieną. Šiais metais apdovanojimas įteiktas gegužės 18 d. Kretingos muziejuje, atidarant Lietuvos muziejų kelio projektą „Dvarų kultūros atspindžiai“. L. Valužienę sveikino muziejų bendruomenė, susirinkusi iš visos Lietuvos.

„Ši nominacija man labai svarbi ir nekeisčiau jos į jokią kitą. Po studijų Vilniaus universitete svajojusi tapti „žymia“ archeologe, šiandieną didžiuojuosi galimybe dirbti su jumis kartu“, – dėkodama atviravo muziejininkė.

L. Valužienės muziejininkystės kelias buvo kryptingas. 1980 m. Vilniaus universitete baigusi istorijos ir visuomenės mokslų studijas su archeologijos-muziejininkystės specializacija, gavo „privalomą paskyrimą“ į Revoliucijos muziejų. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę ir šį muziejų reorganizavus į Lietuvos valstybės istorijos muziejų, o galiausiai jį prijungus prie Lietuvos nacionalinio (sovietmečiu buv. Istorijos ir etnografijos) muziejaus, dirbo vyr. moksline bendradarbe, muziejininke. Nuo 1996 m. L. Valužienė dirbo Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centre Informacijos ir leidybos skyriaus vyr. redaktore, nuo 2000 m. – Lietuvos muziejų asociacijoje atsakingąja sekretore, projektų vadove ir koordinatore, leidinių redaktore-sudarytoja. L. Valužienė nuo 2003 m. yra Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) Tarptautinio personalo parengimo komiteto narė, nuo 2011 m. – Lietuvos kultūrai ir istorijai nusipelniusių asmenybių jubiliejinių datų minėjimo projektų ekspertų komisijos prie LR kultūros ministerijos narė, Kultūros komiteto prie Trišalės tarybos narė.

Metų muziejininkė nuolat inicijuoja ir yra įgyvendinusi ne vieną svarbų Europos socialinio fondo ir Lietuvos valstybės lėšomis finansuotą projektą: „XXI amžiaus muziejininkų kompetencijos ir gebėjimų ugdymas“ (2006–2008), „XXI amžiaus muziejininkų kompetencijos ir gebėjimų ugdymas: II etapas“ (2009–2011 m.)“ ir „Muziejus-mokykla-moksleivis. Muziejų ir bendrojo lavinimo mokyklų nacionalinis partnerystės tinklas“ (2012-2015). Jau ketvirtus metus L. Valužienė vadovauja kultūros paveldo aktualinimo ir kultūros bei meno sklaidos edukaciniam projektui „Lietuvos muziejų kelias“, kurio muziejiniai renginiai penkiuose Lietuvos regionuose turi didžiulį atgarsį visuomenėje, prisideda prie muziejų veiklos garsinimo Lietuvoje ir už jos ribų. L. Valužienė taip pat yra Lietuvos muziejų asociacijos projektų „Muziejaus švietimas bendruomenei“ ir „Muziejų specialistų kvalifikacijos tobulinimo programa 2015–2017 m.” vadovė. Ji aktyviai prisideda ir rengiant įvairius leidybinius projektus, redagavo ir buvo periodinių leidinių: „Muziejininkystės biuletenis“ (1997–2002), „Lietuvos muziejai“ (2003–2010), straipsnių rinkinių „XXI amžiaus muziejininkų kompetencijos ir gebėjimų ugdymas“ (2008), „Muziejus-mokykla-moksleivis. Muziejų ir bendrojo ugdymo mokyklų nacionalinis partnerystės tinklas“ (2015) ir kt. sudarytoja.

Kasmet teikiama Metų muziejininko vardo nominacija šiais metais yra dvyliktoji.

Anksčiau ši nominacija buvo suteikta: Lietuvos jūrų muziejaus vyriausiajai fondų saugotojai Rūtai Mažeikienei (2005), Lietuvos nacionalinio muziejaus Ikonografijos skyriaus vyresniajai muziejininkei Daliai Keršytei (2006), Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių literatūros skyriaus vedėjai dr. Virginijai Paplauskienei (2007), Žemaičių muziejaus „Alka“ vyriausiajai fondų saugotojai (dabar – direktorei) Elvyrai Spudytei (2008), Trakų istorijos muziejaus vyriausiajai fondų saugotojai Irenai Senulienei (2009), Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjui Juliui Kanarskui (2010), Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Taikomosios dailės skyriaus vedėjai dr. Aldonai Snitkuvienei (2011), Lietuvos liaudies buities muziejaus etnologei Janinai Samulionytei (2012), M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus muzikologei Kristinai Mikuličiūtei-Vaitkūnienei (2013), Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėjui Daliui Avižiniui (2014), Biržų krašto muziejaus „Sėla“ vyriausiajai fondų saugotojai, muziejininkei Jadvygai Kriščiūnienei (2015).

Tai - sudominti kuo daugiau turistų mūsų krašto istorija ir skatinti poilsiautojų žingeidumą. Jau pradėtas platinti bendras bilietas į visus tris muziejus.

„Kažkodėl Lietuvoje manoma, kad pradėjus užsiimti verslu, žmogaus širdyje išnyksta patriotizmo jausmas. Tai visiška netiesa. Aš asmeniškai jaučiu atsakomybę už tai, kokį įspūdį apie Lietuvą išsiveš mano įmonėje apsilankę užsienio turistai”,-teigia Romualdas Spulis, prieš metus Druskininkų rajone iškepęs Gineso rekordų knygoje užregistruotą didžiausią pasaulio šakotį ir jam patalpinti atidaręs vienintelį pasaulyje Šakočių muziejų.

Privačių muziejų vadovai įvardija tris pagrindinius keliautojų poreikius: nakvynė, maistas ir įspūdžiai. Kaip kokybiškai šie poreikiai bus patenkinti, toks įvaizdis apie šalį išliks apsilankiusiųjų atmintyje. "Neturime naftos ar kitų vertingų gamtos išteklių, tačiau mūsų istorija įdomi ir turtinga. Nors joje būta daug liūdnų laikotarpių, mes išlikome ir pakilome, turime tuo didžiuotis”,-tikina Grūto parko įkūrėjas Viliumas Malinauskas.

Nors į privačių muziejų veiklą "rimtosios” kultūros ir istorijos tyrinėtojai ne visad žvelgia rimtai, tačiau R.Spulis sako, kad mintis atidaryti Šakočių muziejų kilo tuomet, kai šakočių kepimo verslas virto gyvenimu, o lietuvių nacionalinės virtuvės istorija didžiausia gyvenimo aistra. "Galbūt iš šakočių kepimo nesusikrausi milžiniškų turtų, tačiau mane asmeniškai žeidžia, kuomet sako, kad šakočiai, anksčiau vadinti raguoliais, tėra nukopijuoti nuo vokiško "bankūcheno”.  Surinkau viską, ką įmanoma sužinoti apie šio deserto istoriją nuo XV amžiaus, receptūras, įrangą, kad įrodyčiau, jog mes esame vertivadintis šakočių tėvyne. Vokiški "bankūchenai” kepami tuo pačiu principu, tačiau tai visiškai kitoks gaminys”,-užsidegęs pasakoja R.Spulis.

Medžio skulptorius Antanas Česnulis, kurio sodyboje veikia skulptūrų ir poilsio parkas, sako eksponuojatis tik tuos darbus, į kuriuos jam pačiam gera žiūrėti: "Drožiu 38 metus, tačiau niekada nekopijavau jokių kitų kūrėjų, nei išRytų, nei išVakarų, todėl visi apsilankiusieji sako, nieko panašaus nėra matę. Net savo paties darbų, kuriuos man teko parduoti, nors ir buvo gaila, neatkartoju.”

Privačių muziejų įkūrėjai pripažįsta, kad muziejų susivienijimas įmanomas tik ten, kur nėra konkurencijos, o  valstybinių muziejų darbuotojus siūlo skatinti premijomis už papildomai pritraukiamus lankytojus. "Manau, kad muziejuose turėtų būti daugiau dulkių ant grindų nuolankytojų batų, o ne ant nelankomų eksponatų”,- juokaudamas sako R.Spulis.

Asmuo kontaktams:

Romualdas Spulis

Parodoje „Amžinybės atspaudas. Italų Renesanso ir Baroko šedevrų krikščioniškieji siužetai XIX a. graviūrose” lankytojams pristatomi techniškai subtilūs reprodukcinės grafikos meno kūriniai, atkeliavę iš Gardino valstybinio religijų istorijos muziejaus rinkinių.

„Valdovų rūmuose pristatomi XIX a. italų grafikos kūriniai suteikia puikią galimybę vienoje vietoje pamatyti Italijos Renesanso ir Baroko epochų garsiausių meistrų religinės tematikos šedevrus, pasigėrėti XIX a. raižytojų meistryste, susipažinti su bendrosiomis europinio grafikos meno raidos tendencijomis“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus dailės istorikė, parodos kuratorė Rita Lelekauskaitė.

Tarptautinėje parodoje iš viso pristatomos 63 graviūros, kuriose galima išvysti garsių Italijos Renesanso ir Manierizmo dailininkų, tokių kaip Sandras Botičelis (Sandro Botticelli), Ticianas (Tiziano Vecellio), Paolas Veronezė (Paolo Veronese), Džovanis Belinis (Giovanni Bellini), Andrėja del Sartas (Andrea del Sarto), Domenikas Puligas (Domenico Puligo), darbus. Renesanso epochos meistrų darbai išsiskiria ypatinga įtaiga, stipria emocine ar net dramatine išraiška, daug dėmesio teikiama simboliams. O Baroko dailė įnešė pompastikos ir puošnumo, imta ypač natūralistiškai perteikti Šventojo Rašto pasakojimus bei šventuosius. Apie šias permainas liudija tuo metu kūrusių Matėjo Roselio (Matteo Rosselli), Gvido Renio (Guido Reni), Džovanio Lanfranko (Giovanni Lanfranco), Karlo Dolčio (Carlo Dolci) ir kitų dailininkų darbai. Pagal juos sukurta reprodukcinė grafika taip pat rodoma parodoje.

Pasak R. Lelekauskaitės, parodoje pristatomi ne originalūs kūriniai, o XIX a. reprodukuotos graviūros, tačiau menine verte šie meistriški grafikos darbai nenusileidžia originalams. Kuriant grafiką reikėjo gero profesinio pasirengimo ir puikaus techninių subtilybių išmanymo. Dailininkas turėjo mokėti perteikti kompoziciją, piešinį, šviesokaitą, gebėti pakeisti kūrinio formatą, mokėti kaitalioti kompozicijos elementus ir atskleisti reprodukuojamo dailininko kūrybos stilių. Todėl parodoje pristatomus dailininkų Antonijaus Vivianio (Antonio Viviani), Džuzepės Rosio (Giuseppe Rossi), Ignacijaus Bonajučio (Ignazio Bonaiuti) ir daugelio kitų reprodukcinės grafikos kūrinius galima vertinti kaip puikiausios meistrystės darbus.

„Reprodukcinė grafika klestėjo ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje. XIX a. pradžioje Vilniaus universitete net buvo įkurta Raižybos (grafikos) katedra, ji tapo svarbia Vilniaus meno mokyklos dalimi, veikė iki pat uždarant universitetą ir išugdė daugybę gabių menininkų. Jos dėstytojai ir studentai buvo susiję ir su to meto Italijos grafikos tradicija, nes buvo mokęsi Romos, Florencijos ir Milano mokyklose”, – teigia parodos kuratorė ir pabrėžia, kad ir šiuo požiūriu surengta tarptautinė paroda gali būti labai įdomi visiems, besidomintiems grafikos kaip žanro istorija ir raida.

Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Baltarusijos Respublikoje Evaldo Ignatavičiaus ir Baltarusijos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Lietuvos Respublikoje Aleksandro Korolio globojamos parodos atidarymo renginį filmuos, o gegužės 21 d. transliuos „LRT Kultūra“. Nuo gegužės 19 d. tarptautinėje parodoje laukiami visi muziejaus lankytojai – su muziejaus bilietu bus galima apžiūrėti ne tik išskirtinę parodą, bet ir muziejaus nuolatines ekspozicijas. Paroda veiks iki rugsėjo 25 dienos.

Šiemetė tema – „Dvarų kultūros atspindžiai“. 

Visame pasaulyje gegužės 18 d. švenčiama Tarptautinė muziejų diena, kurios 2016 m. tema „Muziejai ir kultūriniai kraštovaizdžiai“ skatina muziejus pristatyti visuomenei ne tik savo rinkinius, bet ir aplink esantį kultūros bei gamtos paveldą. Jau tampa tradicija, kad įpusėjus gegužės mėnesiui prasideda ir nacionalinis kultūros paveldo aktualinimo, kultūros ir meno sklaidos bei modernių muziejinių iniciatyvų edukacinis projektas „Lietuvos muziejų kelias“, šiais metais atkreipiantis dėmesį į dvarų kultūrą. Gražus sutapimas, kad Tarptautinę muziejų dieną pradedamas projektas per dvarų kultūrą atskleis ir kultūrinius Lietuvos regionų kraštovaizdžius.

„Dvarų kultūros atspindžiai“ pirmieji sužibs Kretingos muziejuje, kur gegužės 18 d. 14 val. įvyks oficialus programos atidarymas, 17 val. persikelsiantis į Palangos gintaro muziejų. Atidarymo renginiuose dėmesys sutelkiamas į grafų Tiškevičių rūmų istorines verandas – nuo istorinių aristokratų rezidencijų vasaros terasų iki kultūros įstaigų meno erdvių. Grafų rūmus Kretingoje ir Palangoje simboliškai sujungs kelionė didikų Tiškevičių laikų automobiliu.

Projektas „Lietuvos muziejų kelias“ tradiciškai vyks visuose Lietuvos regionuose, savo kelionę pradėdamas Žemaitijoje (gegužės18–birželio 19 d.), nuvingiuodamas per Aukštaitiją (birželio 20–liepos 24 d.) ir Dzūkiją (liepos 25–rugpjūčio 21 d.), užsukdamas į Suvalkiją (rugpjūčio 22–rugsėjo 11 d.) ir pasibaigdamas Mažojoje Lietuvoje (rugsėjo 12–rugsėjo 27 d.). Baigiamasis renginys įvyks rugsėjo 27 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje.

Per daugiau nei 4 mėnesius lankytojus į įvairaus pobūdžio renginius ir veiklas kvies 50 muziejų, kurie yra numatę per 100 renginių dvarų kultūros tema. „Projekte dalyvaujančių muziejų renginių programoje daugiausia susitelkta į muziejuose bei kitose institucijose išsaugoto dvarų paveldo aktualinimo muziejines formas ir dvarų kultūros nematerialiosios atminties populiarinimą per dailę, muziką, fotografijas, memuarinę ar grožinę literatūrą. Tačiau gausu ir gyvąją dvarų gyventojų dabartį XXI a. pristatančių ekskursijų, aplankant šiandienos dvarų savininkus, susitikimų su dvarų kultūros tyrinėtojais bei puoselėtojais“, – veiklų įvairovę vardija LMA vadovas-valdybos pirmininkas R. Balza.

„Dvarų kultūros atspindžiai“ – trečiasis projektas iš Lietuvos muziejų kelių penkerių metų ciklo, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejui. 2017 m. bus plėtojama „Vasario 16-osios kūrėjų ir puoselėtojų“ tema, o 2018 m. visas dėmesys bus skiriamas „Nepriklausomybės metų ženklams“.