„Neįgaliesiems, ypač moterims, ir kyla daugiau rizikų patirti smurtą, ir jie susiduria su akivaizdžiais sunkumais, kai reikia kreiptis pagalbos. Dažnai žmonės su negalia būna socialiai, emociškai ir fiziškai izoliuoti namie. Ir labai priklausomi nuo aplinkos bei šalia esančiųjų“, – sekmadienį išplatintame pranešime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, vienas iš smurto prevencijos būdų – sudaryti sąlygas žmonėms su negalia išeiti iš namų, dirbti, susitikti su bendraminčiais, dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

„Sportas ar kita įdomi veikla stiprina fizinę sveikatą, kartu gerėja emocinė ir psichologinė savijauta, atsiranda daugiau pasitikėjimo, savarankiškumo, taip pat ir finansinio, kuriami socialiniai ryšiai. O tai yra labai svarbu. Kaip ir tai, kad žmogus neliktų vienas smurtinėje aplinkoje ir nebijotų kreiptis pagalbos“, – tvirtino Seimo pirmininkė.

Tarptautinė neįgaliųjų diena kasmet minima gruodžio 3-iąją. Ją 1992 metais paskelbė Jungtinių Tautų Organizacija.

Pirmosios šalies ponios teigimu, negalia neturi būti kliūtis oriam žmogaus gyvenimui. Ir kad kiekvienas turėtume žvelgti į esantį šalia per žmogiškumo, atjautos prizmę.

„Kiekvienas esate svarbus, kiekvienas esate vertingas. Linkiu, kad jūsų gyvenimuose būtų kuo daugiau įdomių ir prasmingų dienų. Linkiu skleisti šilumą, gerumą ir meilę. Patys gražiausi dalykai dažnai slypi kasdienybėje. Pastebėkime juos“, – linkėjo D. Nausėdienė.

Kiekvienas esate svarbus, kiekvienas esate vertingas.

Tarptautinei neįgaliųjų žmonių dienai skirtoje šventėje „Dainuok, širdie, gyvenimą“ dalyvavusi pirmoji šalies ponia pasidžiaugė, kad šiandien sostinėje iš visos Lietuvos atvykusiems neįgaliesiems svetingai savo duris atvėrė Valstybės pažinimo centras, Valdovų rūmai, muziejai ir galerijos.

Susirinkusieji džiaugėsi teatro bendruomenės dovana – Leonardo Bernsteino operete „Kandidas“.

„Kasmet daug šnekama apie būtinybę neįgaliuosius integruoti į visuomenę, bet dažnai viskas ir lieka tik kalbomis. Šiandien jau laikas pripažinti, kad tai yra pilnaverčiai visuomenės nariai ir, užuot pabrėžę skirtumus, turėtume sutelkti dėmesį į mūsų visų vienodumus, taip išties mažindami socialinę atskirtį. Todėl renginiai šiemet nebus kažkuo specifiniai ir išskirtinai dedikuoti žmonėms su negalia. Priešingai – jie bus tradiciniai, tačiau tikrai nebanalūs ir nepabodę“, – sakė Kauno mero patarėja socialiniais klausimais Irena Segalovičienė.

Kauno mieste Neįgaliųjų dienai skirti renginiai vyks ne vieną dieną ir ne vienoje vietoje, kaip anksčiau būdavo įprasta. Veiklos skirtingose erdvėse bus orientuotos įvairiems pomėgiams, turiningam laisvalaikio praleidimui ir jaukiam pabendravimui.

Meninėje akcijoje „Muzika tamsoje“ kiekvienas galės patirti, kaip pasaulį mato ir jaučia aklieji, o paslaugų ir rankdarbių mugėje – įsigyti įvairių dirbinių. Apsilankiusieji meno kolektyvų pasirodymuose susipažins su jų veiklomis, pasigėrėti kūrybiniais sugebėjimais ir visiems smagiai praleisti laiką koncertuose.

Šiomis dienos vyks ir netradicinės edukacinės veiklos apie akluosius ir silpnaregius Kauno mokyklose. Jų metu moksleiviai bus supažindinami, kaip regėjimo negalios paliesti žmonės naudojasi visomis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, ryšio priemonėmis ir panašiai. Sekmadienį kauniečiai kartu su visa Lietuva jungsis prie akcijos „Aš ir Tu – tai MES“ Rotušės aikštėje.

Renginių programa:

Lapkričio 30 d.

16 val. Meninė akcija „Muzika tamsoje“ („Vero Coffee House, Kęstučio g. 70).

Gruodžio 1 d.

12–16 val. Paslaugų ir rankdarbių mugė bei meno kolektyvų pasirodymai Kauno kultūros centre „Tautos namai“ (Vytauto pr. 79).

16 val. „Dainos magija“ Kauno kultūros centre „Tautos namai“ (Vytauto pr. 79). Edmundo Kučinsko koncertas.

Gruodžio 3 d.

13 val. Socialinės įtraukties akcija „Aš ir Tu – tai MES“ Rotušės aikštėje.

14 val. „Judesio magija“ Kauno kultūros centre „Tautos namai“ (Vytauto pr. 79). Vaikų mados teatro ir DEMO šokių grupės pasirodymas.

Gruodžio 2 d. 11.30 val., 13.00 val., 14.30 val. ir gruodžio 3 d. 11.30 val.

„Pojūčių paveikslai“ Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55).

Ekskursijos dalyvių registracija vyksta darbo dienomis 9.00–16.30 val. telefonu (8-37) 221418.

Tai rodo Eurostato tyrimas, paskelbtas prieš šeštadienį minimą Tarptautinę neįgaliųjų dieną.

Vertinant tik mažiausias pajamas gaunančią gyventojų dalį, sudarančią apie 40 proc. šalies populiacijos, kas antras jų nurodo, jog dėl įvairių fizinių ir psichinių sveikatos sutrikimų turi sunkumų dalyvauti kasdienėje veikloje: dirbti, mokytis, atlikti namų ruošą, užsiimti laisvalaikio veikla ir tokių problemų turi ilgiau, nei pusę metų.

Europos statistikos agentūros 2015-aisiais surinktais duomenimis, su tokiomis problemomis susiduria kas ketvirtas vyresnis nei 16 metų Europos Sąjungos (ES) gyventojas - pagal bendrus rodiklius Lietuvoje, problemų užsiimti kasdiene veikla dėl sveikatos sutrikimų turi kas trečias apklaustasis.

„Tarptautinė neįgalių žmonių diena mums primena, kiek dar daug turime nuveikti, kad   taptume bendruomeniška ir visiems pagarbia visuomene, kurioje kiekvienas negalios paliestas žmogus būtų išgirstas ir suprastas“, - Prezidentės spaudos tarnybos pranešime cituojama prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Mažiausiai su šiomis problemomis susiduria maltiečiai ir švedai - tik kas dešimtas, vertinant visas pajamų grupes.

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pagal šį rodiklį taip pat stebimas didžiausias atotrūkis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų. Jei problemas užsiimti kasdiene veikla įvardija kas antras skurdžiausiai gyvenantis, jų turi tik kas aštuntas didžiausias pajamas turintis Lietuvos gyventojas.

Vyrai su minėtomis problemomis ES nurodė susiduriantys rečiau, nei moterys. Tačiau Lietuvoje pagal šį rodiklį tarp abiejų lyčių pastebimas didesnis atotrūkis: sveikatos bėdas, kaip trukdį, nurodė kiek daugiau nei trečdalis visų moterų ir per ketvirtadalį vyrų.

Minint Tarptautinę neįgaliųjų žmonių dieną, prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi neįgaliųjų dienos centre „Šviesa“ ir susitiko su šio centro lankytojais. Vilniuje įsikūręs centras – vienas sėkmingiausių Lietuvoje. Žmonėms, turintiems proto ir psichikos negalią, čia sudarytos sąlygos stiprinti savarankiško gyvenimo įgūdžius, pagal galimybes dirbti, atskleisti savo kūrybiškumą.

„Neįgaliųjų dienos centras „Šviesa“ – sėkmės pavyzdys. Svarbu, kad čia sukurta aplinka, kurioje žmogus jaučiasi saugus, gali išreikšti save ir aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime. Modernios socialinės paslaugos yra gyvybiškai būtinos, todėl jos turi būti prieinamos visoje šalyje. Pažeidžiamiausi mūsų visuomenės nariai ir jų šeimos neturi likti socialinėje atskirtyje“, – sakė Prezidentė.

Dienos centre „Šviesa“ Prezidentė kartu su centro lankytojais pynė advento vainikus, taip pat apžiūrėjo kūrybines keramikos, medžio darbų ir žvakių dirbtuves bei dalyvavo šventiniame renginyje.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena per 250 000 įvairios negalios paliestų žmonių. Pagalbą neįgaliesiems ir jų šeimos nariams teikia 230 įvairių centrų, daugiausia – dienos socialinės globos ir priežiūros centrai, šeimos paramos centrai, bendruomenių centrai.

Pasak Prezidentės, būtina užtikrinti visavertį ir orų gyvenimą neįgaliems žmonėms. Todėl tiek Vyriausybė, tiek savivaldybės turi sparčiau vykdyti didelių globos įstaigų pertvarką ir glaudžiau bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis ir bendruomenėmis, kurios turi daug gerų iniciatyvų. Sujungus socialines ir slaugos paslaugas, būtų geriau užtikrinama pagalba žmonėms namuose, ne tik įstaigose.

1992 m. Vilniuje įkurtas dienos centras „Šviesa“ buvo pirmasis Lietuvoje, skirtas  suaugusiems žmonėms, turintiems proto negalią. Šiuo metu centras teikia socialines paslaugas 86 žmonėms. Pagrindinis centro tikslas – skatinti žmonių, turinčių negalią, savarankiškumą, atskleisti jų kūrybiškumą ir padėti jų šeimoms gyventi visavertį gyvenimą.

„Tai buvo vakaras, kai širdys virpėjo ir ministrams, ir nominantams. Džiaugsmas buvo garsus, o plojimai tylūs. Tai buvo pagarbos ir žmogiškumo valandos, per kurias nenustojama žavėtis vieni kitais, juk už kiekvieno – žygdarbis“, –  iš karto po koncerto, skirto Tarptautinei neįgaliųjų dienai, įrašo kalbėjo vedėja Edita Mildažytė. 

Iškilmingą pirmąkart surengtą neįgaliųjų apdovanojimo koncertą „Griaunantys sienas“ kviečiame žiūrėti Tarptautinę neįgaliųjų dieną, gruodžio 3-ąją, 19 val. per LRT televiziją. Apdovanojimų ceremonija bus  transliuojama su vertimu į gestų kalbą. Koncertą ves Edita Mildažytė ir Marijus Žiedas.

Neįgaliuosiems scenoje kūrinius dovanos Liepa Mondeikaitė, Irena Starošaitė, Vytautas Šiškauskas, Stanislovo Stavickio-Stano vadovaujamas Lietuvos aklųjų choras „Feniksas“, Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro „Imituojamos dainos“ kolektyvas, kiti atlikėjai.

LRT televizijos eteryje bus įteikti apdovanojimai daugiausiai sporto ir meno srityse pasiekusiems neįgaliesiems, draugiškiausiai neįgaliesiems bendruomenei, neįgaliesiems palankias darbo sąlygas sukūrusiems verslininkams, taip pat už savanorystę.

                                                                                                                                                                                                                    Apdovanojimus organizuoja ir remia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. „Džiaugiuosi, jog galime pagerbti žmones su negalia, kurių daugelis yra kuriantys, įveikiantys iškilusias kliūtis, siekiantys daugiau nei turi šiandien ir trokštantys įprasminti savo gyvenimus. Matydami tokius įkvepiančius pavyzdžius, mes dar kartą susimąstome, jog mūsų sėkmė yra mūsų pačių rankose“, –  sakė ministrė Algimanta Pabedinskienė.

„Griaunantys sienas“ pristatys žiūrovams aktyviai į socialinį gyvenimą įsitraukusius neįgaliuosius, socialiai atsakingus verslininkus, meno vadovus. Šventės dalyvius sveikins žinomi politikos, kultūros, švietimo ir  sporto pasaulio atstovai.

Besirengiant gražiausioms metų šventėms, kilniausi poelgiai ir šilčiausi jausmai – koncerte „Griaunantys sienas“ ketvirtadienio vakarą 19 val. per LRT televiziją.

Minint tarptautinę neįgaliųjų dieną Lietuvos neįgaliųjų forumas sostinės centre surengė eitynes, nukreiptas prieš šalyje netinkamai vykdomą neįgaliųjų socialinės integracijos politiką. Neįgaliųjų forumas vienija 15 žmonių su negalia organizacijų ir atstovauja daugiau nei 300 tūkstančių žmonių.

Susirinkę prie Vyriausybės rūmų neįgalieji reikalavo pateikti konkrečių veiksmų planą, kaip bus sprendžiamos jiems aktualios problemos, peržiūrėti socialinių paslaugų mokėjimo tvarką, reikalavo laikytis 2010 metais Seime ratifikuotos Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvencijos reikalavimų.

Elektroninėje erdvėje neįgalieji siūlo visuomenei pasirašyti jų socialiniai integracijai skirtą peticiją ir taip neįgaliųjų judėjimą palaikyti.

Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė tikina, kad po keturių konvencijos ratifikavimo metų nemato progreso. „Norime, kad būtų atstatytos krizės metu panaikintos arba sumažintos išmokos, slaugos kompensacijos. Nacionalinis socialinės integracijos programos biudžetas ir iki šiol nėra atstatytas, ir siekia 2008 metų lygmenį. Tačiau kainos per tuos metus kilo, kito minimali alga, o dėl mažo biudžeto neįgaliųjų organizacijos jau nebegali teikti elementarių ir pagrindinių paslaugų“, – kalbėjo Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis sako, kad iki kriziniu laikotarpiu buvo atstatytas, o nuo kitų metų dar šiek tiek didės.

„Per Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra skiriami 25 mln. programom ir visom kitom veikom vykdyti, 15 mln. per savivaldybes, kurios tikrai geriau mato, kokios neįgaliųjų organizacijos veikia pas juos rajone, o 10 mln. – tiesiogiai per Neįgaliųjų reikalų departamentą“, – vardija A. Šešelgis.

Elektroninėje erdvėje neįgalieji siūlo visuomenei pasirašyti jų socialiniai integracijai skirtą peticiją ir taip neįgaliųjų judėjimą palaikyti.