Prekyba auksu

"Kauno dieną" pasiekė informacija apie vieną Kaune veikiančios bendrovės vadovą. K.Eigėlis skatina investuoti į auksą. Verslininkas yra rengęs seminarų, kuriuose aiškino, kodėl verta investuoti į auksą, kada geriausia jį pirkti, kaip kaupti.

"Komercinę ūkinę veikla su tauriaisiais metalais pradėjo vykdyti nuo 2010 m. ir iki dabar vadovauja įmonei, kurios pagrindinė veikla yra tauriųjų metalų supirkimas ir prekyba. Per septynerių metų laikotarpį sukaupė nemažą patirtį tauriųjų metalų srityje, todėl jo patirtis ir pasiūlymai gali būti labai naudingi daugeliui investuotojų. Karolio pagrindinis tikslas yra patarti, kaip sėkmingai susitaupyti papildomai savo ateičiai, kiekvienam klientui, pagal jo galimybes, parinkti geriausią investavimo, kaupimo ir taupymo modelį", – taip prieš metus vykusiame seminare buvo pristatomas K.Eigėlis.

Vaizdo kvietime į seminarą verslininkas taip pat viliojo skambiomis frazėmis: "Neprižadu, kad jus visus padarysiu turtingus, bet pateiksiu pavyzdžių, kaip gyventi ramiau."

Didelė skola

Vis dėlto kaip galima pasitikėti tokiu finansų konsultantu, kai jis pats turi tūkstantinių skolų? Žinomas boksininkas su aukso verslininku K.Eigėliu susipažino maždaug prieš septynerius metus. Pradėjus bendradarbiauti, verslininkas įgijo pasitikėjimą ir pradėjo skolintis pinigų.

Boksininkas pasakojo, kad K.Eigėliui iš pradžių skolino mažas pinigų sumas, kurias laiku grąžindavo. Nekilo įtarimų dėl apgaulės, nes K.Eigėlis tuo metu turėjo kelis biurus Kaune, vystė verslą, todėl buvo tikima, kad pinigus grąžins.

Iki 2016 m. birželio per kelis kartus aukso investavimo verslininkui žinomas boksininkas paskolino 16 tūkst. eurų, kurių K.Eigėliui reikėjo neva investuoti į verslą. Buvo sutarta, kad spalį suma bus grąžinta, tačiau to nebuvo padaryta. Aukso investuotojas įtikino kreditorių, kad dabar patiria laikinų sunkumų, tačiau vėliau galės laisvai grąžinti sumą su palūkanomis. Skolos grąžinimo terminas buvo pratęstas kelis kartus. Iki 2016 m. spalio K.Eigėlis buvo grąžinęs tik 200 eurų, o 15,8 tūkst. eurų skola vilkosi toliau.

Žinomas boksininkas, supratęs, kad pinigų be teismų neatgaus, tačiau ilgam procesui neturėjo laiko, 2017 m. balandį už atlyginimą skolą perleido kitam kreditoriui. Apie skolos perdavimą K.Eigėlis informuotas registruotu laišku. Naujasis kreditorius įgijo visas teises iš K.Eigėlio reikalauti tūkstantinės skolos, tačiau verslininkas ir toliau piktybiškai nenorėjo grąžinti pinigų.

Iki 2016 m. spalio K.Eigėlis buvo grąžinęs tik 200 eurų, o 15,8 tūkst. eurų skola vilkosi toliau.

Parašų machinacijos

Pasikeitus skolos administratoriui, aukso verslininkas pradėjo įvairiais būdais įrodinėti, kad nėra skolingas jokių pinigų, nepasirašė vekselių. Jis net bandė pateikti versiją, kad vekseliai suklastoti, nes ant jų esantis parašas ne jo.

Po šio teiginio naujam kreditoriui kilo įtarimų dėl galimo dokumentų klastojimo atvejo, todėl buvo kreiptasi į policiją su prašymu ištirti K.Eigėlio nurodytas aplinkybes dėl parašų tikrumo. 2017 m. birželį Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau rugpjūtį jis buvo nutrauktas. Apklausus verslininką K.Eigėlį, jis prisipažino, kad ant vekselių padėti būtent jo parašai ir dokumentai nesuklastoti.

Prieš kreipdamasis į Kauno apylinkės teismą naujasis kreditorius dar bandė su K.Eigėliu susitarti taikiai, net siūlyta padaryti nuolaidų ir išdėstyti skolos grąžinimą dalimis, nereikalauti palūkanų. Kelių susitikimų metu jokių konkrečių susitarimų pasiekti nepavyko, o aukso investuotojas dar ir gąsdino, kad, skolą perdavus antstoliams, jis viską sutvarkys taip, kad pinigus galės grąžinti per dešimt ar daugiau metų.

Teismo kirtis

Kauno apylinkės teisme K.Eigėlis atstovavo pats sau, nes, kaip pats teigė, turi teisinį išsilavinimą. Teismo proceso metu jis neneigė skolos, tačiau dėstė įvairias teorijas, kodėl jis skolos neturėtų mokėti. Teisėjai nesutiko nė su vienu K.Eigėlio argumentu, kadangi jie prieštaravo galiojančiam teisiniam reglamentavimui. Jo net buvo perklausta, ar tikrai nereikia advokato, tačiau K.Eigėlis jo atsisakė.

Sugraudinti teisėjų tauriųjų metalų verslininkui nepavyko. Kauno apylinkės teismas kreditoriaus ieškinį visiškai patenkino ir priteisė iš K.Eigėlio sumokėti ne tik 15,8 tūkst. eurų siekiančią skolą, bet taip pat kreditoriui sumokėti daugiau kaip 800 eurų palūkanų, dar 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos. K.Eigėlį teismas įpareigojo padengti 467 eurų bylinėjimosi išlaidas ir sumokėti beveik 10 eurų į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą už dokumentų siuntimą.

Išieškos iš algos

Įsiteisinus teismo sprendimui, seminarus apie investavimą vedęs verslininkas kreditoriui sumokėjo 1,3 tūkst. eurų. Dar kartą susitikus su kreditoriumi, K.Eigėlis nieko nesumokėjo, todėl skolos išieškojimas perduotas antstoliui. "Kauno dienai" antstolis Marekas Petrovskis patvirtino, kad išieškojimas iš K.Eigėlio jau prasidėjo.

"Jau yra baigęsis raginimo terminas. Praėjusią savaitę pradėtas išieškojimo procesas. Bandome išieškoti iš darbo užmokesčio. Viskas tik prasidėjo", – sakė jis.

Asmeninis reikalas

"Kauno diena" susisiekė su pačiu aukso investuotoju ir pasidomėjo, kaip jis moko kitus žmones investuoti, užsitikrinti geresnę ateitį, jei pats skolingas dideles sumas ir negali jų grąžinti. K.Eigėlis nukirto, kad seminarai apie investavimą ir susidariusi skola neturi nieko bendro.

"Buvo tik vienas seminaras, kur manęs seminaro vadovai paprašė, kad aš perteikčiau informaciją. Mokymo medžiaga pateikta anksčiau nei mano skolos. Tai tarpusavyje nesusiję. Skola yra mano asmeninio pobūdžio informacija. Daug kas skolų turi, ne tik aš. Tai normalus dalykas. Juk jei įmonė bankrutuoja po 20 metų darbo, taip pat, vadinasi, kažkas kažkur nepasisekė, gal buvo krizė, darbuotojai prastai dirbo. Yra įvairių dalykų", – aiškino K.Eigėlis.

Gąsdino, kad, skolą perdavus antstoliams, jis viską sutvarkys taip, kad pinigus galės grąžinti per dešimt ar daugiau metų.

Po kurio laiko perskambinęs į redakciją verslininkas bandė aiškinti, kad skola esą negalėjo būti perduoda kitam kreditoriui.

"Byloje medžiagoje nurodyta, kad jis man nepateikė objektyvių įrodymų, kad jis yra apmokėjęs ir išsipirkęs kreditorinį reikalavimą, jis tiesiog perleido. Teismas pasakė, kad taip galima, bet aš asmeniškai prašiau mokėjimo kvitų. Kokia nauda pradiniam kreditoriui, jei jis nė cento negauna? Be to, dabar neaišku, ar antrasis kreditorius teikia teisines paslaugas, ar administruoja skolą", – bandė gintis K.Eigėlis, tačiau vėliau pripažino, kad jam nėra skirtumo, kuriam kreditoriui grąžinti skolą.

Jis nesutiko pasakyti, kokių skolos grąžinimo sąlygų jis norėjo, taip pat neatsakė, per kiek laiko planuoja grąžinti beveik 16 tūkst. eurų sumą.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) tiria tauriųjų metalų kontrabandos bylą, kurioje alytiškiai įtariami gabenę tauriuosius metalus, kuriuos deklaruodavo kaip molį.

FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai, bendradarbiaudami su Kauno teritorinės muitinės Alytaus krovinių posto pareigūnais, patikrino transporto priemonę, kurios vairuotojas buvo pateikęs deklaracijas, kad gabenamas šamotinis molis. Apžiūrėjus transporto priemonę, buvo rasta ne mažiau kaip 3 tonos elektronikos prietaisų susmulkintų detalių, kuriose paslėpti maišeliai, kaip įtariama, su auksu ir sidabru padengtomis jungtimis.

Tyrimo duomenimis, Alytaus tauriųjų metalų prekybos bendrovės direktorius ir tos pačios įmonės darbuotojas įtariami elektronikos prietaisų laužo su tauriųjų metalų priemaišomis be apskaitos dokumentų įsigyjamu iš Rusijos ūkio subjektų, į Lietuvą kontrabanda buvo gabenamas dokumentuose nurodant, kad vežamas šamotinis molis. Vėliau kontrabanda atgabentas iš Rusijos elektronikos laužas, suklastojus jo įsigijimo dokumentus, buvo išvežamas į Europos Sąjungos valstybes perdirbti.

Įtariama, kad nusikalstamu būdu gautos lėšos nebuvo įtraukiamos į Alytuje registruotos bendrovės apskaitą. Tauriųjų metalų kontrabandos organizavimu įtariamas Alytaus bendrovės vadovas ir jo bendrininkas buvo laikinai sulaikyti.

FNTT Kauno apygardos valdyboje tęsiamas ikiteisminis tyrimas dėl tauriųjų metalų kontrabandos, pinigų plovimo ir apgaulingos apskaitos tvarkymo. Įtariamiesiems laikinai apribotos nuosavybės teisės į jų turimą turtą, kurio bendra vertė siekia 700 tūkst. litų. Šiuo metu specialistai tiria, kokia gabento vertingo metalo, tarp kurio, įtariama, yra nemažas kiekis aukso ir sidabro, tiksli vertė.

Tinkamai nesutvarkius seno automobilio galima prarasti po 1 gramą platinos, paladžio ir aukso.

Gaminant automobilius yra naudojamos įvairiausios medžiagos, tarp jų ir taurieji metalai – platina, paladis, rodis, auksas ir kt. Automobilio gamybai panaudojama apie 700 kg juodųjų metalų, 200 kg plastikų, 200 kg plastiko ir gumos mišinio, 100 kg stiklo. Mažesniais kiekiais automobilių gamyboje naudojami spalvotieji metalai, alyvos, įvairūs skysčiai ir prietaisai, kurių sudedamąsias dalis galima panaudoti dar kartą, taip pat ir ypač vertingi taurieji metalai, todėl ypač svarbu tinkamai sutvarkyti senus automobilius, taip sumažinti vertingų medžiagų panaudojimą ir sumažinti gaminių savikainą.

Siekiant išvengti nelegalaus automobilių ardymo ir automobilio atliekų patekimo į buitinių atliekų sąvartynus,  jau ne vienerius metus organizuojamas projektas „Mes rūšiuojam. Daugiau erdvės kiemuose“.  Šiemet rudenį vykusios akcijos metu legaliems projekte dalyvavusiems tvarkytojams buvo priduota 350 automobilių. Gauta 80 pranešimų apie kiemuose be priežiūros paliktus automobilius, 8 pranešimai apie galimai nelegalius senų automobilių ardytojus.

„Džiaugiamės, kad automobilių savininkų sąmoningumas pamažu didėja, todėl smagu atsakingus žmones paskatinti“, - sako projektą organizuojančios Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis.

Kadangi akcijos dalyviams šiemet buvo numatyti prizai, laimėtojai buvo išrinkti burtų keliu. Laimingiesiems atiteko privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas metams,  4 kvietimai į pramogų parką, 12 kino bilietų, 4 elektriniai virduliai, 500 litų vertės baldai,  originalus MINI kompaktiškas iškylos krepšys. Laimėtojų sąrašas skalbiamas www.mesrusiuojam.lt.

Taip pat apdovanoti du savivaldybių darbuotojai, kurie daugiausiai prisidėjo prie projekto viešinimo – Jovita Gražulevičienė iš Kėdainių rajono savivaldybės ir Vesta Kuskytė iš Rietavo savivaldybės. Jos laimėjo projekto partnerio „Officeday“ įsteigtus prizus „Esselte“ ekologiškus biuro prekių rinkinius.

GIA ir Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija ir toliau organizuoja senų automobilių surinkimą, ragina gyventojus pranešti apie kiemuose paliktus be priežiūros automobilius bei nelegalius ardytojus. Projektas „Mes rūšiuojam. Daugiau erdvės kiemuose“, kurio metu galima laimėti prizus, tęsis ir kitais metais.

Kaip žinoma, naudojimui netinkamas, nevažiuojantis automobilis yra laikomas atlieka. Iš jo į dirvožemį gali ištekėti aplinkai žalą darantys skysčiai (kuro, alyvos likučiai, įvairios rūgštys), išdaužyti automobilio stiklai ne tik teršia aplinką, bet ir gali sužeisti greta žaidžiančius vaikus. Plastikas, guma ar kitos automobilyje esančios medžiagos, pakliuvusios į aplinką, ilgai nesuyra, o netinkamai deginamos dar ir užteršia orą. Gyventojai ir įmonės, dėl įvairių priežasčių kiemuose laikantys nebenaudojamus, nebevažiuojančius automobilius, nusižengia teisės aktų reikalavimams ir gali būti baudžiami už aplinkos taršą, todėl rekomenduojame visiems pasinaudoti galimybe ir atsikratyti nebevažiuojančio automobilio, taip prisidedant prie švarios aplinkos kūrimo.