Jos teigimu, šiuo metu Seime guli mažiausiai penki šio įstatymo projektai, ir nė vienas jų toliau pateikimo stadijos nepasistūmėjo.

„Tikėtina, kad įvyks pateikimas, bus dar kartą parodytas noras kažką veikti, bet jis prisidės prie tų įstatymo projektų, kurie yra pateikti, bet guli komitetuose ir kurių komitetas nesvarsto“, – BNS sakė Seimo narė.

„Mano vertinimu, tai šiek tiek politinis gudravimas prieš rinkimus. (...) Man atrodo, kad tai grynai politinis ėjimas parodyti, jog kažką nuveikėme“, – teigė ji.

Pasak R. Tamašunienės, pasirinktas netinkamiausias laikas pateikti projektą, kadangi ši, pavasario Seimo sesija, yra paskutinė pilna sesija.

„Tikėtis, kad bus iki galo priimtas įstatymo projektas, aš nesiryžčiau, nes negirdėjau kitų valdančiosios daugumos partnerių labai konkrečios nuostatos ar ženklo, kad tai tikrai įvyks“, – tvirtino ji.

Teisingumo ministerija praėjusią savaitę pranešė pateikusi derinti naują Tautinių mažumų įstatymo projektą.

„Seimas Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją be išlygų ratifikavo dar 2000 metais. Nuo tada tarptautinės organizacijos nuolat pabrėžia, kad Lietuvoje dar trūksta išsamaus teisinio reguliavimo, skirto tautinių mažumų teisių apsaugai. Tai sukuria netikrumą dėl Lietuvos piliečių, turinčių kitokį tautinį identitetą, orumo ir pagarbos užtikrinimo“, – pranešime teigė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Projekte tautinei mažumai priklausantį asmenį siūloma apibrėžti kaip Lietuvos teritorijoje gyvenantį Lietuvos pilietį, kuriam būdinga kitokia nei tautinei daugumai tautinė tapatybė ir kuris siekia ją išsaugoti.

„Taip aiškiai yra atskiriamas tautinių mažumų, kaip Lietuvos piliečių, ir kitataučių imigrantų reguliavimas“, – nurodo ministerija.

Įstatymu būtų garantuojama, kad niekas negalėtų būti verčiamas įrodinėti savo priklausomybės tautinei mažumai, viešai atskleisti tautinės tapatybės ar atsisakyti priklausomybės tautinei mažumai.

Kiekvienam tautinės mažumos atstovui būtų užtikrinama teisė laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą, jungtis į organizacijas ir partijas, mokytis savo kalba mokyklose, turėti savo žiniasklaidos priemonių, puoselėti savo kultūrą, papročius ir kalbą.

Ministerija atkreipė dėmesį, kad atliepiant geopolitinės situacijos iššūkius, įstatymo projekte numatyta, jog Tautinių bendrijų tarybos atstovais turėtų būti asmenys, priklausantys tautinei mažumai, ir kurių veikla individualiai arba kartu su kitais asmenimis neprieštarauja Lietuvos įstatymams, suverenitetui, teritoriniam vientisumui bei nacionaliniam saugumui.

Pasak R. Tamašunienės, šis projektas labai panašus į prieš dešimtmetį LLRA-KŠS parengtą variantą.

Mano vertinimu, tai šiek tiek politinis gudravimas prieš rinkimus.

„Kitaip sudėliojami žodžiai ir viena naujovė – siūloma papildoma taryba. Ne tik Tautinių mažumų bendrijų taryba, bet Tautinių mažumų švietimo taryba“, – teigė ji.

Parlamentarės tvirtinimu, į Tautinių mažumų įstatymą paprastai įrašomos tik deklaratyvios normos, tačiau, kaip realiai tautinių mažumų politika įgyvendinama, lemia kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai, reguliuojantys konkrečias gyvenimo sritis.

„Pasigendu labai konkrečių nuostatų, kad tikrai bus išlaikoma, kad tikrai nebus daromas spaudimas, kad valstybė dės pastangas gerbti piliečius, kurie tapatina save su kita tauta, ir sudarys jiems sąlygas puoselėti savo tautinį tapatumą, bet kartu auginti ir jų pilietiškumą, bendruomeniškumą ir patriotiškumą“, – BNS sakė R. Tamašunienė.

Projekte, be kita ko, numatyta, jog valstybės institucijos privalėtų užtikrinti, kad nebūtų dirbtinai keičiamas tautinėms mažumoms priklausančių asmenų skaičius ar kad nebūtų keičiamos rinkimų apygardos ribos, siekiant daryti poveikį tautinėms mažumoms priklausančių asmenų pilietinių ir politinių teisių įgyvendinimui.

„Čia gera nuostata, išplaukianti iš kitų teisės aktų, Venecijos komisijos normų, kad turi būti vertinama tautinė sudėtis ten, kur gyvena tautinės mažumos, ir tie pokyčiai, kaip yra šiuo metu, negali būti daromi neatsižvelgus į tautinės mažumos sudėtį. Matome, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), šiuo metu apygardas padalinusi Vilniaus krašte, į tai tikrai neatsižvelgė ir nepažiūrėjo į konkrečių apylinkių tautinę sudėtį“, – teigė Seimo narė.

Dėl kai kurių rinkimų „lenkiškų“ apylinkių perkėlimo į kitas rinkimų apygardas R. Tamašunienė VRK apskundė teismui, jo sprendimo laukiama šį mėnesį.

Tautinių mažumų įstatymo Lietuvoje nėra nuo 2010 metų, kai baigė galioti tuometinė redakcija.

„Ką rodė ir rodo vizitai, ką mes matome apskritai iš to, ką pateikė leidėjai nuo planų ir ką planuoja leisti dabar, ir kitais metais, tai tikrai gimtųjų kalbų vadovėliai yra iššūkis“, – antradienį Seime vykusiame susitikime su Darbo partija sakė viceministras.

Anot jo, ministerija trejus metus iš eilės bandė inicijuoti pradinio ugdymo gimtosios kalbos vadovėlių pirkimus, jų vyko 5-6, tačiau visi buvo nesėkmingi.

„Vienas galėjo įvykti, bet netenkino sąlygos, nes vieno vadovėlio kaina buvo virš 200 eurų. Suprantame, kad auksinių šaukštų istorijos mes negalime leisti šitoje situacijoje. Nevyko pirkimai ir rodo, kokia maža yra rinka“, – teigė viceministras.

Jo teigimu, tautinių mažumų mokyklos situaciją sprendžia vadovėlius parsivežant iš kilmės šalių, pavyzdžiui, Lenkijos.

Pasak R. Skaudžiaus, išlieka problema ir dėl vadovėlių rusų kalba, tačiau, ministerijos žiniomis, į rinką ateis naujas leidėjas „Klett“, turintis rusų kalbos vadovėlius, tad tikimasi, kad pasiūlos bus daugiau.

Jo teigimu, siekiama, kad gimtosios kalbos vadovėliais rūpintųsi Nacionalinė švietimo agentūra. Pasak viceministro, būtų paruošta medžiaga, o mokyklos gaudamos lėšas galėtų tartis su leidyklomis ir vadovėlius atsispausdinti.

Vasarį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pristatė planus palaipsniui didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių ir lietuvių kalbos vartojimą tautinių mažumų mokyklose, taip pat stiprinti jose dirbančių mokytojų lietuvių kalbos gebėjimus, suteikti daugiau savarankiškumo savivaldybėms ir pačioms mokykloms priimti sprendimus dėl ugdymo lietuvių kalba.

Šią iniciatyvą kritikuoja dalis tautinių mažumų atstovų – protesto akciją praėjusią savaitę surengusi Lietuvos lenkų sąjunga tvirtina, kad tai atvers kelią atsisakyti iki šiol privalomos tautinių mažumų kalbos kai kuriose įstaigose.

Ministras po susitikimo su saivaldybės vadovu lankysis Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijoje, taip pat Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centre.

Kaip BNS informavo ministerija, vizito metu bus aptariami tautinių mažumų švietimo klausimai, G. Jakštas taip pat domėsis „Tūkstantmečio mokyklų“ programos įgyvendinimu savivaldybėje, sėkminga bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo derme profesinio rengimo centre.

Ministerija vasario pabaigoje pasiūlė palaipsniui didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių ir lietuvių kalbos vartojimą tautinių mažumų mokyklose, tačiau dėl konkrečių valandų dar žada tartis su visuomene.

Visaginas kartu su Vilniumi ir Klaipėda yra miestai, kuriuose yra daugiausiai besimokančiųjų rusų mokomąja kalba. Iš viso rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose šalyje mokosi apie 14 tūkst. moksleivių.

Iki kovo vidurio trukti turėjusi diskusija užsitęsė po pasipiktinimo tarpiniais patikrinimais.

„Pamatę jau įvairiapusį vaizdą, norėčiau per porą savaičių turėti jau galutinius siūlymus, bet suprantame, kad šiuo metu vyksta kitų dalykų, kitų temų, kurios nukreipia dėmesį“, – žurnalistams Seime komentavo G. Jakštas.

Kaip skelbta anksčiau, prasidėjus vienuoliktokų tarpinių patikrinimų sesijai, kilo švietimo bendruomenės nepasitenkinimas dėl netinkamai parengtų užduočių. G. Jakštas pavedė atlikti ekspertinį žinių patikrinimo vertinimą.

ELTA primena, kad po daugiau nei mėnesį trukusių diskusijų apie rusų tautinės mažumos ugdymo įstaigų švietimo kokybės gerinimą, antradienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija viešai diskusijai pateikė savo siūlymus, tarp kurių – raginimai didinti lietuvių kalbos mokymą ir vartojimą didinti savivaldybių savarankiškumą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas sausio pradžioje Eltai teigė ieškantis teisinių būdų palaipsniui atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų. Visgi, vėliau ministras patikslino, kad uždaryti tautinių mažumų mokyklų neplanuojama.

Tarp jų – svarstymai pusę visų mokomųjų dalykų dėstyti lietuvių kalba. Taip pat siūloma daugiau užsiėmimų valstybine kalba vesti ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams.

Tokius siūlymus savivaldybių atstovai pristatė šią savaitę vykusio susitikimo metu, Eltai teigė ŠMSM viceministras Ramūnas Skaudžius.

„Ikimokykliniame ugdyme procesas lietuvių kalba turėtų vykti ne 8 valandas, o 20 valandų. Dar buvo siūlymas, kad ne tik visuomeniniai dalykai, o 50 proc. visų dalykų vyktų lietuvių kalba. Tai lietuvių kalba, geografija, istorija, pilietiškumas. Dar pačios mokyklos savo nuožiūra pasirinktų dalykus“, – trečiadienį vykusio susitikimo metu išgirstus pasiūlymus Eltai komentavo R. Skaudžius.

Ikimokykliniame ugdyme procesas lietuvių kalba turėtų vykti ne 8 valandas, o 20 valandų.

„Kitos savivaldybės siūlė, kad į tą procentą reikėtų įskaičiuoti ne tik formaliojo, bet ir neformaliojo ugdymo valandas, kitos prieštaravo, kad taip bus sunkiau“, – apie vykusias diskusijas pasakojo viceministras.

Visgi, kalbėdamas apie didesnį savivaldybių savarankiškumą šiuo klausimu, R. Skaudžius mano, kad tokiu atveju reikėtų numatyti minimalią ribą, kiek valandų per savaitę būtų mokoma lietuvių kalba. Pasak jo, savivaldybės turėtų teisę nustatyti ir didesnį nei minimalų skaičių pamokų, dėstomų lietuvių kalba.

„Reikia nubrėžti aiškią minimalią ribą, kiek yra mokoma lietuvių kalbos, ir tai būtų privalu visoms savivaldybėms, visoms tautinių mažumų mokykloms. O pati savivaldybė, jeigu matytų galimybių, noro ir resursų tą daryti didesniu pagreičiu ir mastu, tą galėtų padaryti“, – sakė R. Skaudžius.

Viceministro teigimu, kai kurios mokyklos jau ir dabar dalį visuomeninių dalykų moko lietuvių kalba.

„Kai kurios mokyklos jau dabar moko istorijos, geografijos ir pilietinio ugdymo lietuvių kalba. Yra noras užbrėžti tą bendrą vardiklį visoms mokykloms, o jeigu jos norės daryti dar daugiau, tam bus sudarytos sąlygos ir galimybės“, – kalbėjos jis.

R. Skaudžiaus teigimu, ministerija planuoja ir toliau tęsti diskusijas, kurių metu ketinama susitikti su suinteresuotais Seimo nariais, tautinių mažumų komisija, tėvų atstovais.

ELTA primena, kad po daugiau nei mėnesį trukusių diskusijų apie rusų tautinės mažumos ugdymo įstaigų švietimo kokybės gerinimą, antradienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija viešai diskusijai pateikė savo siūlymus, tarp kurių – raginimai didinti lietuvių kalbos mokymą ir vartojimą didinti savivaldybių savarankiškumą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas sausio pradžioje Eltai teigė ieškantis teisinių būdų palaipsniui atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų. Visgi, vėliau ministras patikslino, kad uždaryti tautinių mažumų mokyklų neplanuojama.

Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje. Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.

Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praėjusių metų rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.

„Nuspręsta, kad būtina didinti lietuvių kalbos mokymo prieinamumą ir kokybę, nes tai tiesiogiai lemia mokymosi pasiekimus ir galimybes įgyti išsilavinimą. Visgi, tai negali būti daroma skubotai – būtinas palaipsnis perėjimas prie lietuvių kaip ugdomosios kalbos taikymo tautinių mažumų ugdymo įstaigose“, – į Eltos užklausą atsakė Vilniaus miesto savivaldybė.

Pasak savivaldybės, pokyčius planuojama pradėti nuo ikimokyklinių tautinių bendrijų įstaigų.

„Planuojama pokyčius pradėti nuo ikimokyklinių įstaigų, kur būtų didinamas lietuvių kalbos mokymosi valandų skaičius (keičiama gimtosios ir lietuvių kalbos mokymosi proporcija), steigiama daugiau grupių, kuriose ugdymas vyktų lietuvių kalba“, – sakė savivaldybės atstovai.

„Dedant daugiau pastangų ugdyti vaikų lietuvių kalbos įgūdžius ikimokyklinėse įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklas jie pasiektų jau turėdami tvirtesnius lietuvių kalbos pamatus. Ilguoju laikotarpiu tai lemtų jų galimybes siekti aukštesnių akademinių rezultatų, labiau savimi pasitikėti kuriant savo ateitį Lietuvoje“, – sprendimą argumentavo jie.

ELTA primena, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas sausio pradžioje Eltai teigė ieškantis teisinių būdų palaipsniui atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų. Visgi vėliau ministras patikslino, kad uždaryti tautinių mažumų mokyklų neplanuojama.

Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje. Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.

Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.

„Suformuoti tikslai, užduotys visų mokyklų vadovams, nustatyti rodikliai kertasi su elementaria logika“, – antradienį per spaudos konferenciją sakė LLRA-KŠS atstovė, Seimo narė Rita Tamašunienė.

„(...) tikrai bendruomenė su tuo nesitaikstys ir pasakys savo aiškų sprendimą kiekvieno reikalavimo atveju“, – tvirtino ji.

Sostinės ugdymo įstaigos yra gavusios vicemero raštą „Dėl bendrojo ugdymo įstaigų vadovų veiklos užduočių 2024 metais nustatymo“.

Jame, be kita ko, nurodoma pradinį ugdymą vykdančių įstaigų vadovams stiprinti moksleivių gebėjimą skaityti lietuvių kalba, tam skiriant ne mažiau kaip valandą per dieną, tautinių mažumų mokyklų vadovams keliama užduotis mažiausiai 10 proc. didinti mokinių, pasirinkusių laikyti lietuvių kalbos valstybinį brandos egzaminą, dalį siekti, kad neišlaikiusiųjų šio egzamino skaičius mažėtų bent 5 procentais.

Be to, kaip pageidautinas siekis, tautinių mažumų mokyklų vadovams siūloma atidaryti klases, kuriose ugdymas vyktų lietuvių kalba. Anot vicemero, nuo rugsėjo 1-osios, tautinių mažumų mokyklose galėtų būti suformuota bent viena pirma tokia klasė.

„Pradinėse klasėse vaikai skaityti ir rašyti mokosi tik savo gimtąja kalba, todėl išskirti gebėjimą tik lietuvių kalba skaitymo stiprinimą yra nei logiška, nei protinga“, – antradienį sakė R. Tamašunienė.

Tikrai bendruomenė su tuo nesitaikstys ir pasakys savo aiškų sprendimą kiekvieno reikalavimo atveju.

Ji stebėjosi užduotimi didinti laikančiųjų lietuvių kalbos valstybinį brandos egzaminą skaičių.

„Lenkų gimnazijose jau dabar šis rodiklis yra per 90 procentų. Tai kiek jie turi pasiekti – 106 ar 108 procentus?“ – klausė politikė.

Jos vertinimu, nelogiškas ir pageidavimas tautinių mažumų mokyklose steigti lietuviškas klases, nes Vilniuje lietuviškai mokytis galima lietuviškose mokyklose, kurių netrūksta.

„Šeima sąmoningai nusprendžia atiduoti vaiką ugdyti gimtąja kalba norėdama geriausios aplinkos ir geriausių pasiekimų“, – tvirtino R. Tamašunienė.

Jos teigimu, minėtas vicemero raštas neturi kokios nors didesnės teisinės galios.

„Vicemeras kažkodėl pasinaudojęs mero blanku ir įsivaizduoja, kad jo parašytas raštas turi didelę teisinę galią – noriu nuraminti mokyklų vadovus ir bendruomenes, kad tai yra vieno žmogaus parašytas raštas“, – sakė ji.

„Mokyklos negali tapti vicemero matymo įkaitais“, – pabrėžė parlamentarė ir ragino sostinės valdžios atstovus nekelti „nereikalingų įtampų, nerimo“.

LLRA-KŠS atstovai taip pat neigiamai įvertino švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto svarstymus dėl galimo rusiškų mokyklų atsisakymo.

„Esant tokiai sudėtingai geopolitinei situacijai, esant iššūkiams, su kuriais susiduria Europos valstybės, ypač Baltijos valstybės, mano manymu, nepelnytai, ne vietoje, ne laiku ir neleistinai keliamas klausimas tautinių mažumų mokyklų“, – teigė R. Tamašunienė.

„Pirmiausia priešinama visuomenė eilinį kartą, gąsdinami kitų tautybių žmonės eilinį kartą. Džiaugiuosi, kad kai kurie vadovai jau pasisakė partijų nuomonę šiuo klausimu“, – tvirtino ji.

Sausio pradžioje G. Jakštas paskelbė apie ketinimus Lietuvoje laipsniškai atsisakyti rusiškų mokyklų. Jis teigė, kad tuomet šalyje liktų veikti tautinių mažumų mokyklos, kuriose mokoma Europos Sąjungos ar Lietuvai draugiškų šalių kalba.

Pagal įstatymą, vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei, savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.

Daugiausiai tautinių mažumų mokyklų yra pietryčių Lietuvoje.

Rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausiai Vilniuje, Visagine, Klaipėdoje. 

– Ar jau žinot, kas bus tam plane, kuris rengiamas?

– Šiuo metu yra vykdoma analizė ir žiūrimi mokinių pasiekimų duomenys. Nes, taip, ką minėjo ministras, siekiame, kad būtų sudarytos lygiavertės sąlygos kiekvienam vaikui, tuo tarpu ir iš tautinių bendrijų mokyklų. Nes ką dabar rodo mūsų pirminiai rezultatai, tikrai labai skiriasi tai, kokia dalis sėkmingai baigia vidurinio ugdymo programas, kokia dalis renkasi universitetą, o visa tai labai susiję ir su tuo, ko gali siekti toliau mokiniai.

– Tautinių mažumų mokyklose rezultatai yra prastesni?

– Taip, tą rodo ir tarptautiniai tyrimai. Tarkim, neseniai paskelbti PISA penkiolikmečių tyrimų rezultatai parodė, kad kalba turi labai ženklią įtaką mokinių rezultatams. Tai tą rodo ir mūsų nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai.

– Bet ar aš teisingai suprantu, kad programos yra vienodos, tik kalba skiriasi?

– Tikrai taip, mokiniai mokosi pagal tą pačią programą Tai, matyt, čia ir yra tas indėlis pačios kalbos, kultūros, bendruomenės ir mokytojų.

– Jūs turbūt jau girdėjote, ką kalba Aušrinė Armonaitė. Ji sako, kad jeigu nuo rytojaus mes uždarytume visas mokyklas, tai būtų klaiki klaida. Ji siūlo to nedaryti. Įdomu, kokios yra idėjos Švietimo ministerijoje?

– Tai apie pačias idėjas dar anksti kalbėti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet ar jūs galvojate apie laipsnį ir kas yra laipsniškas atsisakymas? Ar tokių mokyklų nebeliktų nuo sekančio rugsėjo? Kaip reikėtų elgtis ten dabar esantiems moksleiviams arba darželinukams, kurie turėtų pradėti jas lankyti?

– Kaip ir minėjau, dabar yra vertinama situacija. Galima sakyti, kad šita tema aktualizuojasi jau ne pirmą kartą. Pirmas toks didesnis raundas buvo, kai prasidėjo Ukrainoje karas. Po to buvo suaktyvėjusi šita tema, kai paskelbė apie savo sprendimus Latvija ir Estija. Jos paskelbė, kad laipsniškai iki 2026 m. pereina prie tautinių bendrijų mokymo situacijos pakeitimo, kada nebeliks rusakalbių mokyklų. Pas mus situacija yra kitokia. Mes turime ir lenkų tautinę bendriją. Su Lenkija mes turime dvišalį susitarimą, kur sakome, kad tiek jie užtikrina savo kalbos mokymą savo šalyje, tiek mes užtikrinam lietuvių kalbos mokymą Lenkijos teritorijoje. Taip pat mes turime rusų kalbos tautinę bendriją, kur rezultatai yra skirtingi.

– Kalba eina tiktai apie rusiškas mokyklas ar taip pat ir apie lenkiškas mokyklas?

– Situacija vertinama bendrai ir žiūrima, ką ministras buvo minėjęs apie galimybę laipsniškai pereiti prie, tarkim, tik lietuvių kalbos mokymo. Tai jis buvo minėjęs tik rusų kalbos tautinę bendriją.

– Daug šitose diskusijose yra minimi atvykėliai iš Ukrainos arba relokantai iš Baltarusijos. Kai kurie iš jų lanko šitas rusiškas mokyklas. Ką reikėtų jiems daryti?

– Tai atvykę čia Ukrainos piliečiai turėjo galimybę rinktis ir dabar turi galimybę rinktis, kurioj mokykloj mokytis. Bet kokiu atveju, siekis yra, kad atvykę tiek Ukrainos piliečiai, tiek kitų šalių piliečiai mokytųsi ir išmoktų lietuvių kalbą. Nes nacionalinės kalbos mokėjimas įgalina žmones geriau integruotis, pritapti ir siekti geresnio gyvenimo šalyje, į kurią jie atvyksta.

– Kaip tuomet yra su propaganda? Rusiškos mokyklos skamba kaip blogis tik dėl to, kad ten kalba rusų ar ten dar yra įvairių idėjų, kurių moksleiviai neturėtų pasigauti?

– Mes matom, kad yra pavienių propagandos atvejų ne tik tautinių bendrijų mokyklose, bet ir lietuviškose mokyklose. Buvo tokių atvejų, kai netgi lietuvių kalbos mokytojas remia oficialiai socialiniuose tinkluose neteisėtą karą Ukrainoje. Tai tikrai tų pavienių atvejų pasitaiko ne tik tautinių bendrijų mokyklose.

Jeigu būtų imtasi kažkokių sprendimų, tai, matyt, reikėtų ir švietimo įstatymo keitimo.

– Tai nesusiję su kalba, kuria kalbama mokykloje, ar ne?

– Man atrodo, svarbiausia remtis duomenimis. Naujausias tyrimas apie pilietiškumą rodo, kad tas pilietiškumas šiek tiek silpniau išreikštas yra tautinių bendrijų mokyklose. Tai, matyt, irgi turi įtakos. Bet nereikėtų sakyt, kad kalta tik mokyklinė aplinka. Labai dažnai svarbi ir ta aplinka, kuri yra namuose t. y. kokia kalba kalbama šeimoje, kokia televizija pasirenkama, kokios yra diskusijos, vertybės. Tai turi tikrai ne mažesnę įtaką negu pati mokykla.

– Kad ir ką ministras nuspręstų, užtektų jo parašo, norint laipsniškai atsisakyti ar čia reikia pereiti visus procesus Seime?

– Kai buvo sakoma, kad yra analizuojama situacija, tai analizuojami ne tik mokinių pasiekimai, bet ir peržiūrima visa teisėkūra. Šiuo metu matoma, kad jeigu būtų imtasi kažkokių sprendimų, tai, matyt, reikėtų ir švietimo įstatymo keitimo.

„Departamentas įsitikinęs, kad vienos tautinės grupės marginalizavimas atneštų daugiau žalos mūsų valstybei ir sugriautų tris dešimtmečius kurtą įvairiatautės visuomenės struktūrą“, – Eltai teigė Tautinių mažumų departamento atstovė Vaiva Vėželytė-Pokladova.

„Staigus didelio įvairaus amžiaus vaikų perkėlimas iš vienos kalbinės aplinkos į kitą sukeltų didelį stresą moksleiviams, jų tėvams bei patiems mokytojams ir būtų traktuojamas ne kaip siekis integruoti tautinių mažumų atstovus, o kaip ketinimas juos asimiliuoti“, – pridūrė ji.

Teiginiui, kad ministro siūlomas būdas neišspręstų su integracija kylančių problemų pritaria ir Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Daumantas Todesas.

„Draudimas nėra sprendimas, reikia ieškoti kitų kelių kaip integruoti. Mes turime ugdyti savo piliečius, net jeigu piliečių ugdymas valstybei gali būti sudėtingas iššūkis“, – sakė D. Todesas.

„Tik apgailestauti galiu, kad toks pareiškimas buvo padarytas ir kuo anksčiau mes jį užmiršime, tuo visiems bus geriau“, – pridūrė jis.

V. Vėželytė-Pokladova tikina, kad siūlymas naikinti vienos tautinės mažumos mokyklų tinklą yra diskriminuojantis. Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad mokyklas tautinių mažumų ar užsienio mokomosiomis kalbomis dažnai renkasi ir prieglobsčio nuo karo Ukrainoje ieškantys pabėgėliai. Apie galimą diskriminaciją kalba ir D. Todesas, kurio nuomone, kiekvieno piliečio pasirinkimas turi būti gerbiamas.

„Lietuvoje yra 26 mokyklose, kuriose mokomoji kalba yra rusų, jose mokosi apie 14 tūkst. moksleivių. Tikriausiai dauguma jų yra Lietuvos piliečiai ir jų pasirinkimas turi būti gerbiamas“, – sakė D. Todesas.

ELTA primena, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas trečiadienį Eltai teigė ieškantis teisinių būdų atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų.

„Vertiname ir tariamės dabar su komanda, ar įmanomi kažkokie keliai, kad galėtume palaipsniui atsisakyti rusiškų tautinių mažumų mokyklų. Vertiname teisinę bazę, ar bus tai išvis įmanoma padaryti“, – Eltai teigė G. Jakštas.

Viešojoje erdvėje prie diskusijų, ar Lietuvoje turėtų likti rusų tautinės mažumos mokyklos ir ar jose mokomoji kalba gali būti rusų, grįžta po to, kai pora paauglių, besimokančių rusų tautinės mažumos Vilniaus Naujamiesčio mokykloje, dėl politinių pažiūrų apšaudė bendramokslį pneumatiniu ginklu.

Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje.

Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.

Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. visuose Latvijos vaikų darželiuose, taip pat pirmoje, ketvirtoje ir septintoje klasėse pereita prie visų dalykų mokymo latvių kalba. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. prie mokymo latvių kalba pereis antros, penktos ir aštuntos klasės, o nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. – trečios, šeštos ir devintos klasės.

Estija 2023 metais taip pat pradeda rusakalbių mokyklų reformą. Pirmiausia 2024–2025 mokslo metais prie mokymo estų kalba pereis vaikų darželiai ir pirmos bei ketvirtos bendrojo lavinimo mokyklų klasės. Visiškai pereiti prie mokymo estų kalba planuojama 2029 m.

Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.

Šių metų forumo šūkis – „Yra skirtumas“, juo norima atkreipti dėmesį į socialinius klausimus, tokius kaip diskriminacija darbo rinkoje, lyčių nelygybė bei atskirtis dėl tautybės, tikėjimo ar negalios.

Tarptautinės žmogaus teisių dienos išvakarėse vyksiantis renginys yra skiriamas Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 75-mečiui ir Lietuvos narystės Europos Taryboje 30-mečiui paminėti.

Šiais metais forume numatyta 10 diskusijų, kuriose dalyvaus Lietuvos ir užsienio ekspertai, aktyvistai, politikos ir visuomenės atstovai, žurnalistai. Dėmesys bus skiriamas tautinių mažumų, žmonių su negalia, įvairių lyčių, vyresnio amžiaus ir kitoms visuomenės grupėms.

Taip pat bus diskutuojama apie pagalbą nusikaltimų aukoms, šiuolaikinį antisemitizmą ir islamofobiją, migrantų ir prieglobsčio prašytojų teises, Lietuvos patirtis ir pamokas Europos Žmogaus Teisių Teisme bei kitas temas.