Katedros aikštėje eitynių dalyviai būriavosi su trijų Baltijos šalių, Ukrainos, Tautininkų sąjungos vėliavomis, pasipuošę tautine atributika, su Gediminaičių stulpus vaizduojančiomis detalėmis, laikė skelbimą „Už jūsų ir mūsų laisvę“ lietuvių ir ukrainiečių kalbomis.

Eitynių dalyviai eiseną link Lukiškių aikštės pradėjo skanduotėmis „Lietuva – lietuviams“, „Lietuva“, „Viens su puse, du su puse, graži Lietuva be rusų”, „Slava Ukraini“ („Šlovė Ukrainai“).

Nuolatinis šių eitynių dalyvis, buvęs Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila sakė, kad anksčiau eitynės kaip opozicinės sulaukdavo daugiau dalyvių, tačiau Rusijos karas prieš Ukrainą tapo vienijančiu faktoriumi ir alternatyvos poreikis – mažesnis.

„Čia ne kokios partinės eitynės, čia tradicinės tokių pažiūrų žmonių eitynės, matyt, nebus, kaip prieš dešimt metų, kai buvo apie dešimt tūkstančių žmonių, jos buvo tokios kaip opozicinės eitynės, o Ukrainos karo kontekstas verčia ieškoti vienybės, dialogo. Eitynės ir yra dialogo būdas, o kitiems gal atrodo, kad čia kažkokie fašistai renkasi, arba taip bent propaganda skelbdavo anksčiau“, – BNS sakė G. Songaila.

Eitynės ir yra dialogo būdas, o kitiems gal atrodo, kad čia kažkokie fašistai renkasi, arba taip bent propaganda skelbdavo anksčiau.

Jis taip pat teigė, kad eitynėmis norima atkreipti dėmesį į valdančiųjų politiką, kuria vadino dviveidiška – ginti Ukrainos teisę būti ukrainietiška, bet naikinti lietuviškumą.

„Tikslas yra atkreipti dėmesį į lietuviškumą, lietuvybės padėtį šalyje, Ukrainos karo kontekste – valdančiųjų veidmainiškumą, kad Ukrainai reikia padėti ginti jos ukrainietiškumą, o Lietuvoj kitas veidas atsuktas, reikia tą lietuviškumą naikint, tą rodo ir asmenvardžių įstatymo rašybos priėmimas, ir siūlomas atseit konstitucinis lietuvių kalbos įstatymo projektas“, – kalbėjo G. Songaila.

Eitynių dalyvė 42 metų „jaunąja pensininke“ prisistačiusi Laima Trinkienė sakė jose dalyvaujanti pirmą kartą, apie eitynes sužinojusi iš feisbuko.

„Esu lietuvė, bet bendrauju su kitų tautų irgi žmonėmis, nes pasaulis, žemė, yra skirta visiems, ar lietuvis, ar rusas, ar lenkas, ar vokietis. O dalyvauju todėl, kad tai ypatinga mūsų diena, mūsų iškovota nepriklausomybės diena, kai tapome nepriklausomi ir galime kalbėti savo gimtąja kalba, kas yra labai svarbu, suprasti, užjausti, palaikyti viena skitą“, – BNS sakė eitynių dalyvė.

Patriotinėmis Kovo 11-osios eitynėmis vadinamas renginys ankstesniais metais sutraukdavo daugiau žmonių, kaip ir sulaukdavo kritikos kaip nacionalistinės. Pernai šiose eitynėse dalyvavo apie 200 žmonių, anksčiau – keli šimtai, tūkstantis žmonių.

1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė.

Už Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“ balsavo 124, susilaikė šeši deputatai.

Ankstesniais metais į šį renginį atvykdavo keli šimtai, tūkstantis žmonių.

Pasak nuolatinio eitynių dalyvio, buvusio Tautininkų sąjungos pirmininko Gintaro Songailos, šiemet nedaug žmonių susirinko, nes dalis jų dalyvavo kituose Kovo 11-osios renginiuose, nemažai aktyvių piliečių yra išvykę padėti Ukrainai.

„Važiuoja mūsų žmonės, veža pagalbą, dažniausiai per „Dešinįjį sektorių“. Dabar išvažiavo vilkstinė pagelbėti baltarusių batalionui, kuris gina Kijyvą“, – BNS sakė G. Songaila.

Penktadienį eitynių dalyviai skandavo šūkius, reiškė paramą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai.

Eitynės pradėtos tradiciniu šūkiu „Lietuva – lietuviams“. Jis kartojamas kasmet, kartais pridedant pabaigą – „Lietuviai – Lietuvai“.

G. Songailos teigimu, šis šūkis nepaseno, nepaisant to, kad Lietuva dabar aktyviai priima nuo karo ir diktatorių režimo bėgančius ukrainiečius, baltarusius, rusus.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Šūkis „Lietuva – lietuviams“ aktualus nuo Kudirkos laikų, nes tai yra Kudirkos šūkis. (...) Nuo to (kad Lietuva priima kitų tautybių žmones – BNS) valstybė nepasidaro ne lietuviams, ji vis tiek lieka lietuviams, nes tai yra lietuvių tautos valstybė“, – BNS sakė G. Songaila.

Šiemet taip pat skambėjo šūkiai „Garbė Ukrainai, didvyriams – garbė“, „Lietuva, būk laisva“, „Zelenskis – maladec, o Putinui – pi...ec“ (Zelenskis – šaunuolis, o Putinui – galas), „Viens su puse, du su puse graži Lietuva be rusų, kaip gėlelė žydi visada“.

Eitynių dalyviai nešė plakatą su partizanų nuotrauka, ant jo ukrainiečių ir lietuvių kalbomis buvo parašyta „Už jūsų ir mūsų laisvę“, pavaizduotas Ukrainos herbas ir lietuviškas Vytis.

Kitame plakate buvo šūkis „Didžiuojuosi, jog esu lietuvis“.

Eitynės prasidėjo Vilniaus Katedros aikštėje ir baigėsi Lukiškių aikštėje, išklausius Lietuvos bei Ukrainos himnus.

Penktadienį Lietuvoje minima Nepriklausomybė atkūrimo diena.

1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba paskelbė atstatanti nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Po susijungimo Tautos ir teisingumo sąjungos (centristams-tautininkams) pirmininku tapo iki šiol partijai vadovavęs Petras Gražulis, pirmuoju pavaduotoju išrinktas buvęs tautininkų partijos pirmininkas Sakalas Gorodeckis.

Pavaduotojais tapo buvęs Seimo narys Naglis Puteikis ir Kristupas Krivickas, politinės tarybos pirmininku patvirtintas buvęs Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Gintaras Songaila.

Teisingumo ministerijai oficialiai pateiktais duomenimis, šios dvi partijos po susijungimo turi apie 7 tūkst. narių.

Pasak pranešimo, Tautos ir teisingumo sąjungos suvažiavime taip pat buvo patvirtinta Vyriausybės ir valdančiųjų politiką kritikuojanti rezoliucija, kuria pareikalauta Ministrų kabineto atsistatydinimo ir priešlaikinių Seimo rinkimų paskelbimo.

„Šiandien vėl turime telktis ir pakilti naujam vertybiniam sąjūdžiui už prigimtinę šeimą, už Konstituciją, už tautines, tradicines vertybes, už lietuvių kalbą, už istorinę atmintį, už žodžio laisvę ir jų išsaugojimą“, – pranešime teigia vienas iš mitingo organizatorių, Centro partijos-tautininkų pirmininkas Naglis Puteikis.

Anot organizatorių, mitinge turėtų dalyvauti iki pusės tūkstančio žmonių – tokiam skaičiui suteiktas savivaldybės leidimas.

Mitinge, kaip skelbia organizatoriai, dalyvaus „Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariai, iškilūs Lietuvos žmonės, istorikai, filosofai, žurnalistai, visuomenininkai, mokslininkai, skambės Sąjūdžio laikų dainos“.

Taip pat dalyvių vardu ketinama paskelbti pareiškimą valdžiai.

Organizatoriai tvirtina, kad dabartinės valdžios politika „iš esmės prieštarauja svarbiausiems Sąjūdžio siekiams – žodžio ir saviraiškos laisvei, tautos suverenitetui ir pilietinei savivaldai“.

Anot mitingo rengėjų, „valdantieji kėsinasi į valstybės pagrindus – prigimtinę šeimą, valstybinę kalbą ir tautinę tapatybę, kuria dirbtinius šeimos pakaitalus, atveria Lietuvą pasaulio perėjūnams, steigia teritorinius rezervatus kitakalbiams Lietuvos piliečiams, skatina tautinį ir pilietinį pasipriešinimą ir susipriešinimą“.

Anot jo, praėjusią savaitę judėjimo „Lietuva yra čia“ valdyba pareikalavo, kad A. Juozaičio 11,6 tūkst. eurų skolą televizijai LNK grąžintų jo rinkimų štabe dirbę pagalbininkai, tarp jų ir tautininkai.

Posėdžio protokole nurodoma, kad minėta sutartis sudaryta rinkimų štabo vadovo, Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos tarybos nario Gintaro Songailos iniciatyva. Tai esą įrodo sutartyje įrašytas jo mobilusis telefonas, elektroninio pašto adresas. Be to, anot protokolo, G. Songaila buvo žadėjęs 3 tūkst. eurų skolai grąžinti, bet pažado netesėjo.

Apie tai, kad reikia tą problemą spręsti, aš girdėjau. Bet kad tai yra tautininkų sąjungos rūpestis, tai drįsčiau paprieštarauti.

„Sunkiai įsivaizduoju „Lietuva yra čia“ ir tautininkų derybas dėl galimo kitų partijų ir judėjimų pajėgų vienijimo, neišsprendus skolos LNK likvidavimo. Apie kokią bendrą ateitį galime galvoti, jei praeityje suformuotas abipusio pasitikėjimo kreditas su kiekviena diena senka“, – posėdžio protokole cituojamas A. Juozaitis.

Tautininkų ir respublikonų sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis portalui teigė žinąs apie A. Juozaičio skolą, tačiau negirdėjęs apie raginimą prie jos grąžinimo prisidėti tautininkams.

„Apie tai, kad reikia tą problemą spręsti, aš girdėjau. Bet kad tai yra tautininkų sąjungos rūpestis, tai drįsčiau paprieštarauti“, – sakė jis.

Per prezidento rinkimus A. Juozaitis surinko 4,69 proc. rinkėjų ir į antrą turą nepateko.

„Eitynių esmė - išvesti žmones į gatves švęsti Sovietų Sąjungos griuvimą. Patriotinio šventimo monopolio nėra ir būti negali. Mūsų tikslas - suvienyti tautą švęsti ir neieškoti baubų“, - spaudos konferencijoje eitynėms pristatyti, kuri penktadienį buvo surengta naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje, sakė LTRS pirmininkas Sakalas Gorodeckis.

Kaip atkreipė dėmesį S. Gorodeckis, oficialioje Kovo 11-osios programoje - tuštuma, taigi, tautininkai antroje dienos pusėje į Vilnių kviečia sostinės gyventojus ir visos Lietuvos žmones švęsti, kad ir kokio tikėjimo, orientacijos būtų.

„Eitynės nėra paskelbtos Vilniaus savivaldybės puslapyje, todėl daliai žmonių sukelia abejonių, ar yra teisėtos. Šios spaudos konferencijos metu norime pasakyti, kad lietuviai švenčia ir švęs, nieko nereikia bijoti“, - pabrėžė S. Gorodeckis.

Eitynių esmė - išvesti žmones į gatves švęsti Sovietų Sąjungos griuvimą. Patriotinio šventimo monopolio nėra ir būti negali.

Mykolo Romerio universiteto profesorius, psichologas Gediminas Navaitis atkreipė dėmesį į naują kartą, gyvenusią laisvėje. „Nauja karta nebenori gyventi pagal senas tradicijas, supranta, kad tik stipri valstybė yra prielaida ir garantija materialiai bei dvasiškai gero gyvenimo. Jei pirmose tautininkų eitynėse dalyvavo apie 50 žmonių, šiandien į tautinius renginius renkasi tūkstančiai jaunų žmonių“, - pastebi profesorius.

Pasak Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos garbės pirmininko Jono Buroko, jis ne kartą stebėjo tautininkų eitynes ir ne kartą pats jose dalyvavo. „Demokratinėje valstybėje nevalia tokiems renginiams prieštarauti. Viskas vyks sklandžiai, o jei pasitaikys provokacijų - pareigūnai išspręs“, - įsitikinęs J. Burokas.

S. Gorodeckis pridūrė, kad su teisėsaugininkais komunikuojama sklandžiai ir be įtampos. „Džiaugiuosi, kad į Lietuvos policiją atėjo nauja karta, dar spėjusi pamatyti sausio 13-osios laužus, bet jau be sovietinio tvaiko. Lietuvos pareigūnai - patriotai“, - sakė eitynių, kuriose laukiama 1500-2000 žmonių, organizatorius.

Į Kovo 11-osios eitynes dalyviai kviečiami rinktis sekmadienį, Katedros aikštėje 15.30 val. Eitynės Gedimino prospektu pajudės 16.00 val., o 16.30 val. Lukiškių aikštėje prasidės mitingas.

Šiemet pagrindiniais eitynių šūkiais pasirinkti: „Už Vytį ir kalbą“ ir „Už Kovo 11-osios valstybę!“ Skambės ir tradicinis „Lietuva lietuviams“.

Organizatorių žiniomis, į eitynes atvyks ne tik skirtingų Lietuvos miestų gyventojų, bet ir estų, latvių, ukrainiečių, kurie supranta, kad mūsų nepriklausomybė - ir jų nepriklausomybė.

Penktadienį naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje patriotinių eitynių organizatoriai taip pat priminė jų istoriją, pareiškė savo poziciją dėl renginio teisėtumo.

Kaip pabrėžė kalbėtojai, visus Tautą ir Tėvynę mylinčius Lietuvos piliečius švęsti Kovo 11-ąją kviečia ne tik tautininkai, bet ir „Vilniaus forumas“, „Talka: kalbai ir tautai“, Lietuvos gynybinius pajėgumus padedančių stiprinti nevyriausybinių organizacijų koordinacinė taryba, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga ir kitos organizacijos.

„Vilniaus Forumo“ kreipimesi į Lietuvos Respublikos piliečius dėl Kovo 11-osios eitynių primenama, kad Lietuvos valstybė buvo atkurta remiantis kelią į nepriklausomybę tiesusio Sąjūdžio idealais ir tikslais.

Vėl išsikovota valstybė turėjo tapti saugiais ir tvirtais lietuvių tautos ir visų šiai valstybei ištikimų šalies piliečių namais. Tačiau šis tikslas nebuvo įgyvendintas.

„Lietuvos valstybė, kaip tautos namų ir bendrojo gėrio laiduotojos vizija, liko svajonė. Atėjo laikas ją prikelti ir pagaliau paversti tikrove. Tai įmanoma padaryti tik vėl, kaip Sąjūdžio laikais, sutelkus kolektyvinę tautos politinę valią. Artimiausias jos telkimo žingsnis galėtų ir privalėtų būti nacionalinė piliečių politinės valios manifestacija „Už Kovo 11-osios Respublikos idealus“. Būtina prisiminti atkurtos Lietuvos valstybės idealą ir jį atspindėjusius Sąjūdžio programinius siekus“, - teigia eitynių organizatoriai.

Pasak „Vilniaus forumo“, atėjo laikas vienytis ir kelti esminius politinius reikalavimus už Kovo 11-osios Lietuvos valstybę.

„Tikėdami, kad tai įmanoma, kviečiame surengti tikrai nacionalinę manifestaciją, kuri visiems mums primintų ir įpareigotų veikti drauge dėl vienintelio tikslo: išsaugoti Lietuvą“, - rašoma „Vilniaus forumo“ kvietime į Kovo 11-osios eitynes.

Kaip priminė S. Gorodeckis, tradicinėmis tapusių patriotinių Kovo 11-osios eitynių ištakos - spontaniškos jaunimo, nepatenkinto Kovo 11-osios oficioziniais renginiais, akcijos 2000 metais.

Tuomet Lietuvos Respublikos teisėsaugos tarnybų suskaičiuoti 46 asmenys su patriotinėmis dainomis pražygiavo Vilniaus Senamiesčio gatvėmis. 2001 m. šie ir kiti jaunuoliai išėjo į Gedimino prospektą. Nuo to laiko kovo 11 dieną patriotinės eitynės organizuojamos kasmet.

Pasak šiųmetinių eitynių organizatorių, iki 2008 metų Vilniaus, Lietuvos sostinės, valdžia Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventės viešai nešvęsdavo ir gatvės būdavo tuščios. Žmonės gautą laisvadienį praleisdavo kaip išmanė.

„Daug metų eitynių dalyviai buvo ir yra persekiojami už patriotinių jausmų reiškimą viešumoje. Įsibaiminę statutinių Lietuvos valstybės tarnybų vadovai šalindavo kolegas už dalyvavimą Kovo 11-osios eitynėse, nors jokių formalių administracinių nuobaudų nebūdavo.

Pirmą kartą „leidimas“ eitynėms išduotas 2009 metais. „Tačiau tai nereiškė, kad baigėsi eitynių idėjų ir dalyvių demonizavimas. Kilusi jaunimo patriotinių jausmų banga privertė Lietuvos valdžią ir politikus, įtikėjusius patriotizmo monopoliu, atsibusti ir rengti šventes viešumoje, kurios pradėjo žadinti žmones, kad ir kokių pažiūrų ar orientacijų jie būtų, Kovo 11-ąją švęsti viešai“, - atkreipė dėmesį spaudos konferencijos dalyviai.

Pasak kalbėtojų, 2013 metais Vilniaus miesto valdžia, vadovaujama tuometinio mero liberalo Artūro Zuoko, išsigandusi patriotų pakilimo, visaip kliudė eitynes, organizuojant dirbtines lankytojų nesutraukusias atrakcijas Gedimino prospekte.

„Tačiau tai tik dar labiau paskatino žmones išeiti į nesankcionuotas eitynes. Tą patį rengė ir dabartinė Vilniaus miesto valdžia, vadovaujama kito liberalo - mero Remigijaus Šimašiaus, švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį Vasario 16-ąją Vilniuje. Dėl to yra pateiktas organizatorių ieškinys Vilniaus apygardos administraciniam teismui“, - atkreipė dėmesį S. Gorodeckis.

Jaunimui bręstant ir jungiantis įvairių patriotinių nuostatų žmonėms, eitynės kito ir plėtėsi, tačiau išlaikė pagrindinę idėja - Lietuva yra vieninteliai pasaulyje lietuvių tautos namai.

„Tik Lietuvos priešams ir okupantams Lietuva be lietuvių - labiausiai jiems priimtinas šios teritorijos likimo variantas“, - sakė Užupio respublikos premjeras.

Jo teigimu, šiais metais prie tradicinių patriotinių eitynių pareiškė norą jungtis daug visuomenių judėjimų, organizacijų ir partijų atstovų.

„Dėkojame visiems geros valios Lietuvos žmonėms, remiantiems patriotines eitynes, palaikome plačių nacionalinių eitynių, remiančių pamatines nepriklausomos valstybės ir tautos suverenumo vertybes, idėją, ir kviečiame visus, kuriems brangi Tėvynė, Tauta ir Kovo 11-osios idealai, nepriklausomai nuo partinių skirtumų dalyvauti šiose patriotinėse eitynėse“, - sakė S. Gorodeckis.

Prašymą Vilniaus miesto savivaldybei eitynėms pateikė trys fiziniai asmenys. Tarp jų - Mažvydas Jasinevičius, šių eitynių pradininkas, daug kartų tąsytas po įvairias institucijas, bet taip ir negavęs jokios administracinės nuobaudos.

Pasak S. Gorodeckio, pirmą kartą per daugelį metų šių eitynių prašymas buvo suderintas per tris dienas, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos susirinkimo įstatyme numatytų terminų. „Taip grąžinamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos visavertis veikimas mūsų kasdieniame gyvenime“, - pabrėžė jis.

Pasak S. Gorodeckio, į eitynes yra pakvieti Baltarusijos tautinių jėgų opozicijos lyderiai, nelengvomis sąlygomis rengiantys Baltarusijos Liaudies Respublikos paskelbimo, įvykusio 1918 kovo 25 dieną, manifestaciją Minske.

„Labai tikimės, kad nebus trikdžių jiems atvykti ir priminti Lietuvai, kad mūsų valstybingumo atkūrimo šimtmečio džiaugsmas turi ir gali būti perduotas gudų tautai“, - sakė S. Gorodeckis.

Į socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtą renginį prie Aušros vartų Vilniuje susirinko apie 300 žmonių. Dauguma jų turėjo deglų, keletas atsinešė valstybės, istorinių, Jogailos kryžių žyminčių vėliavų. Vienas dalyvis prie krūtinės buvo prisisegęs trispalvę su užrašu „Lietuva – lietuviams“.

Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė suderinti šias tautinio jaunimo organizuojamas eitynes.

Tautininkų sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis teigė renginio neatšaukęs, kad patikrintų, kaip veikia demokratija. Jis priminė, kad abu savivaldybės atsisakymai suderinti eitynes apskųsti teismui.

Pasak S. Gorodeckio, tautinis jaunimas sukviestas prie Aušros vartų, nes tai reikšminga Lietuvai vieta.

„Mūsų karta vieną kartą švęs šimtmetį. Norime prisiminti brangias vietas, kurios tikriausiai pamirštos oficialioje programoje. Esame prie Aušros vartų. Tikriausiai tik tikėjimo dėka Lietuva atsigavo ir gyva buvo. Esame prie Aušros vartų 19-a, kur gyveno Jonas Basanavičius. Pirmieji Lietuvos Tarybos posėdžiai, kur, ko gero, buvo parašytas akto juodraštis, greičiausiai yra įvykę šitoje vietoje, o šita vieta nėra niekaip pažymėta“, – žurnalistams sakė S. Gorodeckis.

Kiti renginio dalyviai teigė atėję būtent čia, nes nori su draugais, bendraminčiais švęsti šalies jubiliejų.

„Aš noriu būti kartu su jais, nes jie man rodo tą tautiškumą. Norisi kitaip praleisti šimtmetį, įsimintinai ir norisi išbandyti naujų dalykų“, – BNS sakė Greta prisistačiusi mergina.

Kitas dalyvis Arijus tvirtino, kad tautinio jaunimo akcijas lankantys žmonės nėra niekam priešiški.

Kaunietis Justas Jarumbauskas raginęs būti vieningus, pabrėžė, kad „visus, nepaisant skirtumų, jungia svarbiausias dalykas – mūsų lietuviškumas, mūsų lietuviškas kraujas“.

Tautinio jaunimo organizuojamos eitynės anksčiau susilaukdavo kritikos dėl nacionalistinių šūkių ir plakatų. Šiemet Vilniaus savivaldybė jas atsisakė suderinti motyvuodama, kad eitynės trukdys oficialiems renginiams.

Susirinkimų įstatymas numato prievolę savivaldybei suderinti su organizatoriais susirinkimą, apie kurį pranešama iš anksto, tačiau minint valstybės šventes pirmumo teisė pasirinkti renginio vietą ir laiką suteikiama valstybės ar savivaldybių institucijoms.

Po kunigo palaiminimo bei kalbų prie Aušros vartų eitynių dalyviai su deglais pajudėjo link Katedros aikštės, čia vyks oficialus šventinis koncertas.

Lietuva penktadienį mini atkurtos valstybės šimtmetį. 1918 metų vasario 16-ąją Vilniuje posėdžiavusi Lietuvos Taryba pasirašė nutarimą, kuriuo paskelbė „atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę“.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis BNS patvirtino, kad Renginių komisija trečiadienį pakartotinai nesuderino su organizatoriais eitynių, argumentuodama kitais tuo metu eitynių maršrute vyksiančiais renginiais.

„Eitynių neleidome. Priežastys: iš anksto suplanuoti net penki renginiai maršrute, kurį jie siūlo, pačio maršruto nepraeinamumas bei didelio kiekio gyventojų, kurie bus renginiuose, saugumas“, – sakė P. Poderskis.

Tautininkų sąjungos vadovas Sakalas Gorodeckis BNS sakė, kad šį savivaldybės sprendimą skųs teismui.

„Pirmas veiksmas – elgtis įstatymų nustatyta tvarka, sprendimą skųsti teismui. Mums keista, kad savivaldybė specialiai tempia laiką, manyčiau, kad liktų viena darbo diena skundimui“, – sakė S. Gorodeckis.

Jis savivaldybės sprendimą vadina politiniu.

„Jie atsakė tą patį, faktas, kad jie nedraudžia ir negali drausti susirinkimo prie Aušros vartų, jie įsivaizduoja, kad jei žmonės ims ir patys neorganizuotai nueis į Katedros aikštę, koncertą, jie irgi to negali drausti. Jų kažkokia baimė, kad jie eis organizuotai. Tada baimė – vienintelis kliuvinys, kurį aš matau, ir manau, kad jis yra dirbtinis“, – kalbėjo S. Gorodeckis.

Tautininkai eitynes su deglais planuoja rengti penktadienį 18 val. nuo Aušros vartų per Pilies gatvę iki Katedros aikštės, kur rengiamas oficialus šventinis koncertas. Kvietimas dalyvauti eitynėse paskelbtas socialiniame tinkle „Facebook“.

Neigiamą atsakymą dėl eitynių savivaldybė pateikė ir praėjusią savaitę, siūlydama tautininkams keisti renginio laiką arba vietą. Eitynių organizatoriams nesutikus eitynių perkelti dar vėliau į vakarą arba išvis jų atsisakyti, apsiribojus susirinkimu prie Aušros vartų, savivaldybė trečiadienį atsisakė suderinti jų renginį.

Susirinkimų įstatymas numato, kad organizatoriai apie planuojamą susirinkimą, jei jame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių, ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas raštiškai turi pranešti savivaldybei. Rengiant eitynes, reikia pranešti maršrutą, planuojamą laiką, dalyvių skaičių. Pranešimas apie organizuojamą susirinkimą savivaldybėje turi būti suderintas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo.

Tačiau minint valstybės šventes: vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, pirmumo teisė pasirinkti renginio vietą ir laiką suteikiama valstybės ar savivaldybių institucijoms.

S. Gorodeckis teigė, kad žinia apie eitynes paskelbta viešai, o organizatoriai „negalime įtakoti visų žmonių, kurie seka (naujienas dėl renginio – BNS), kviečiam švęsti Vasario 16, kas turi galimybę atvykti iki Aušros vartų, aš manau, kad mes tikrai susitarsime, kad kunigas mus palaimintų. Dar ne vakaras, pusantros dienos, aiškinsimės (del renginio galimybių – BNS)“, – į klausimą, ar eitynės vyks ir be savivaldybės leidimo, atsakė tautininkų vadovas.

Anksčiau tautinio jaunimo organizuotos vasario 16-osios bei kovo 11-osios eitynės buvo susilaukdavo kritikos dėl nacionalistinių šūkių ir plakatų.

Tokį sprendimą savivaldybės renginių komisija argumentuoja teigdama, kad eitynės kirstųsi su oficialiais renginiais.

Eitynių organizatorius, Tautininkų sąjungos vadovas Sakalas Gorodeckis tai vertina kaip bandymą trukdyti eitynėms ir sako, kad žmonės į jas gali susirinkti ir be savivaldybės leidimo.

Tautininkai eitynes su deglais planavo rengti penktadienį 18 val. nuo Aušros vartų per Pilies gatvę iki Katedros aikštės, kur rengiamas oficialus šventinis koncertas. Kvietimas dalyvauti eitynėse paskelbtas socialiniame tinkle „Facebook“.

„Prašymuose nurodytu laiku jau suplanuoti valstybinės ir savivaldybės reikšmės renginiai, todėl Renginių derinimo komisija nusprendė nepritarti renginio organizavimui prašyme nurodytose vietose ir nurodė, kad renginys galėtų vykti kitoje Vilniaus miesto vietoje, kur nebūtų trikdomi Lietuvos valstybės atkūrimo dienos renginiai“, – savivaldybės BNS perduotame komentare sprendimą aiškino Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas.

Savivaldybė patvirtino praėjusios savaitės pabaigoje gavusi patikslintą organizatorių prašymą dėl eitynių. Jį Renginių derinimo komisija svarstys trečiadienį, likus dviem dienoms iki vasario 16-osios.

Komisijos posėdžiui pirmininkavęs ponas Henrykas Surovičius pradėjo, švelniai tariant, iš mūsų šaipytis, kad su fakelais Vilniaus mieste nieko neleis. Gana piktai mes išsiskyrėme.

S. Gorodeckis sako pakartotiniame prašyme nurodęs tą pačią vietą – nuo Aušros vartų iki Katedros.

„Žinome tvarką, kad yra valstybės renginiai, kurie nejudinami. Sulaukėme, kol bus aiškūs visi valstybiniai renginiai, pateikėme prašymą, kad jų laikas nesikirstų, vienas kitam netrukdytų. Buvome pakviesti į Vilnius miesto savivaldybės renginių komisiją, prašė viską papasakoti, viską papasakojome, komisijos posėdžiui pirmininkavęs ponas Henrykas Surovičius pradėjo, švelniai tariant, iš mūsų šaipytis, kad su fakelais Vilniaus mieste nieko neleis. Gana piktai mes išsiskyrėme“, – BNS sakė tautininkų vadovas.

„Penktadienį gavome raštišką atsakymą, kad jie leidimo neduoda, bet nedraudžia, prašo pateikti kitą vietą, patys kitos vietos nesiūlo. Pateikiau jiems pakartotiną prašymą, kuriame renginio vietos mes nekeičiame, šeštą valandą nuo Aušros vartų Pilies gatve ateina žmonės į šventinį koncertą“, – situaciją aiškino S. Gorodeckis.

Anot jo, prie Katedros aikštės deglai iš eitynių dalyvių būtų organizuotai surinkti.

Tautininkų vadovas sakė, kad savivaldybei pakartotinai davus neigiamą atsakymą „niekas nedraudžia žmonėms susirinkti prie Aušros vartų, išgirsti kunigo palaiminimą, paminėti tą vietą (kur vienu metu rinkosi Lietuvos Taryba – BNS), ir nueiti į šventinį koncertą“.

„Ar tai yra eitynės, nežinau“, – sakė S. Gorodeckis.

Susirinkimų įstatymas numato, kad organizatoriai apie planuojamą susirinkimą, jei jame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių, ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas raštiškai turi pranešti savivaldybei. Rengiant eitynes, reikia pranešti maršrutą, planuojamą laiką, dalyvių skaičių. Pranešimas apie organizuojamą susirinkimą savivaldybėje turi būti suderintas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo.

Minint valstybės šventes: vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, pirmumo teisė pasirinkti renginio vietą ir laiką suteikiama valstybės ar savivaldybių institucijoms.

Anksčiau tautinio jaunimo organizuotos vasario 16-osios bei kovo 11-osios eitynės buvo susilaukusios kritikos dėl nacionalistinių šūkių ir plakatų.

Pastatas Šiaulių miesto centre nacionalizuotas sovietmečiu, pastaruoju metu ten veikė biblioteka, tačiau ją numatoma perkelti į Kuršėnus, todėl ir spręsta, ką daryti su atsilaisvinančiu pastatu.

Savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Alfredas Budrys antradienį posėdyje sakė, kad šiuo metu galiojantys įstatymai nesuteikia teisės savivaldybei grąžinti pastatą tautininkams. Tą pabrėžė ir Vyriausybės atstovė Šiaulių apskrityje Asta Jasiūnienė.

„Šio sprendimo atidėliojimai tiktai suponuoja papildomas biudžeto išlaidas turto priežiūrai“, – aiškino A.Jasiūnienė.

Savivaldybėje dar pavasarį parengtas projektas dėl pastato įtraukimo į viešame aukcione parduodamo turto sąrašą, tačiau tuomet pretenzijas pareiškė tautininkai ir sprendimas buvo atidėtas.

Aušros alėjoje esantis dviejų aukštų mūrinis pastatas statytas tarpukariu, jo plotas – beveik 800 kvadratinių metrų.

Partijos, kuri dabar vadinasi Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga, pirmininkas Sakalas Gorodeckis BNS anksčiau sakė, kad ir jo paties giminės aukojo pastatui, kurį siekia atsiimti partija. Jis yra žadėjęs, kad sulaukę nepalankaus savivaldybės sprendimo tautininkai jį skųstų teismui. Savivaldybės nenorą gražinti pastatą jis lygino su komunistų politika.

„Teisiniais dalykais remiantis nenorima grąžinti turto visuomeninėms ir politinėms organizacijoms, kai tie pastatai išlikę natūroje. Vedama ta pati komunistų nacionalizacijos politika – tik naujos valdžios. (...) Dokumentų tikrai netrūksta, trūksta pilietinės drąsos. Yra dokumentai, iš nario mokesčio rinkta, leidimai visi yra, yra nacionalizacijos dokumentai, kuriais komunistai nacionalizuoja, viskas surašyta“, – prieš kelias savaites tikino S.Gorodeckis.