Kelias link šiaurinio molo dar prieš valandą iki himno giedojimo buvo judrus, o automobilių aikštelė prisipildė sausakimšai. Mašinos suko link išvažiavimo iš aikštelės ir stojo šalikelėje.

Žmonės nešini vėliavomis ir vedini vaikais traukė ant molo.

Čia jau laukė Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestras, vadovaujamas Egidijaus Mikniaus. Prieš 21 val. orkestras pradėjo groti lietuviškas melodijas. Karių virtinė išvyniojo kelias dešimtis metrų siekiančią Lietuvos trispalvę.

Didžiule Lietuvos vėliava buvo padabintas ir keltas „Nida“.

Prieš 21 valandą jis susilygino su ant molo stovinčia minia. Žmonės sveikino vieni kitus mojuodami.

Sutartą valandą pasigirdo kelto signalas ir orkestras pradėjo groti Tautišką giesmę. Žmonių balsai nuvilnijo per marias ir siaurą taką į jūrą. Vieningumo jausmas, apėmęs kelias minutes, kol visi drauge traukė „Lietuva, Tėvyne mūsų“, nenutrūko ir nuskambėjus paskutiniam himno akordui.

Ryčio Laurinavičiaus nuotr. 

Keltas netrukus apsisuko ir patraukė į Klaipėdą.

Nuo molo žmonės neskubėjo skirstytis – šiltas romantiškas vakaras ir orkestro koncertas vertė daugelį mėgautis reginiu.

Klaipėdiečiai giedojo himną ir Teatro aikštėje, kur iki 21 valandos koncertavo Martynas Kavaliauskas, o po giedojimo ant scenos lipo jaunimo pamėgta grupė „FC Baseball“.

Dar viena grupė traukė Tautišką giesmę prie Dangės krantinės, kur ant Lietuvos jūrų muziejaus eksponato – laivo „Sūduvis“ susirinko ir prijaučiančius kvietė muziejaus darbuotojai.

Šventiniuose renginiuose dalyvaus Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) su žmona.

Ketvirtadienį į aukščiausią Lietuvos statinį – Vilniaus televizijos bokštą – bus iškelta didžiausia šalies Trispalvė. 540 kvadratinių metrų ploto ir 70 kg sverianti vėliava pakils į 160 metrų aukštį. Sutemus TV bokštas bus iliuminuojamas šviesine kompozicija, atkartojančia Trispalvės spalvas.

Sostinėje planuojamos šventinės eitynės ir triumfo arka, Nerimi plauks Karaliaus Mindaugo iššūkio dalyviai, o kauniečiai ir klaipėdiečiai kviečiami į miesto muziejus, kurių lankymas bus nemokamas.

Vakare, 21 val., viso pasaulio lietuviai jau penkioliktus metus giedos šalies himną.

Šventiniai renginiai numatyti daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių.

Valstybės dieną švenčiamas Mindaugo karūnavimas Lietuvos karaliumi 1253 metų liepos 6 dieną.

Ši diena valstybės švente paskelbta 1990 metais, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę.

Vilniuje – iškilmingos eitynės

Sostinėje Prezidentūroje tradiciškai vyks valstybės apdovanojimų įteikimo ceremonija, vidurdienį S. Daukanto aikštėje bus iškilmingai pakeltos valstybinės vėliavos, o vakare rengiamos triumfo eitynės nuo sostinės Aušros Vartų iki Valdovų rūmų – tuo pačiu keliu, kuriuo į Lietuvos sostinę iškilmingai įžengdavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai ir karo vadai, miestui ir tautai pranešdami apie pasiektas pergales.

Eitynėse žygiuos Lietuvos ir NATO sąjungininkų karinių dalinių atstovai, lydimi spalvingų istorinių kostiumų, orkestro ir Geležinio Vilko.

Prie Valdovų rūmų stovės triumfo arka, kur bus galima išvysti Lietuvos istoriją, prisiminti žygius ir svarbiausias istorines asmenybes. Po to Katedros aikštėje vyks koncertas, Tautiškos giesmės giedojimas. 

Dėl šventinių renginių kai kuriose sostinės senamiesčio gatvėse bus neleidžiama stovėti automobiliams, o dėl eitynių trumpam bus stabdomas eismas.

Kaip ir kasmet, liepos 6-ąją viešasis transportas keleivius sostinėje veš nemokamai. Autobusai ir troleibusai kursuos pagal sekmadienio tvarkaraščius.

Kaunas apdovanos nusipelniusius

Prieš vidurdienį Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune skambės kariliono muzika, vyks koncertas, bus iškilmingai keliama Vyčio Kryžiaus ordino vėliava.

Vakare vyks tarptautinio festivalio „Operetė Kauno pilyje“ koncertas „Tegyvuoja miuziklas!“ Iškilmingame renginyje nusipelniusiems kauniečiams bus įteiktos Kultūros premijos, Santakos garbės ženklai ir kiti iškilūs apdovanojimai. Skambės Tautiška giesmė.

Šventinę dieną Kauno miesto muziejus siūlo nemokamai aplankyti ekspozicijas. Duris atvers M. ir K. Petrauskų, Pilies bei Tautinės muzikos skyriai.

Lankytojus pasitiks ir Vytauto Didžiojo karo muziejus bei VI forte įrengta karo technikos ekspozicija.

Kauniečių dėmesio lauks Istorinė Prezidentūra – muziejaus sodelyje vyks edukacinis žaidimas, istorikės pasakojimai, ekskursija ir kitos pramogos.

Klaipėdoje – kario rekonstrukcijos pristatymas

Klaipėdoje liepos 6-osios proga vidurdienį vyks valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Jono kalnelio saloje.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Klaipėdoje šventinę dieną vyks uostamiesčio kapinynais paremtos archeologinės XIII amžiaus Klaipėdos kuršio rekonstrukcijos pristatymas.

Tai pirmoji tokia rekonstrukcija ne tik Klaipėdoje, bet ir Lietuvoje.

Kad lankytojai geriau suvoktų kaip atrodė dabartinės Klaipėdos miesto ir apylinkių kuršių atstovas, pagamintos XIII amžiaus kuršio kario aprangos, papuošalų ir ginklų rekonstrukcijos.

Šventinę dieną skambės kariliono muzikos koncertas. Šventė numatyta ir Teatro aikštėje, taip pat suplanuota išvyka keltu „Nida“ iki uosto vartų. 

Gargždai. Liepos 6 d. miesto parko amfiteatre 20 val. programa prasidės pristatant Gargždų miesto himną, kurį atliks Gargždų kultūros centro vokalistės Milda Šeškevičienė ir Erika Kripienė. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dainavimo katedros prof. Vladimiro Prudnikovo klasės studentai, susibūrę iš skirtingų Lietuvos kampelių, atvyks į Gargždus ir dovanos koncertą, kuriame skambės lietuvių liaudies, klasikinės ir patriotinės dainos. Programoje girdėsite Vakario Lopo, Juozo Tallat-Kelpšos, Vytauto Klovos, Kazimiero Vytauto Banaičio ir kitų kompozitorių kūrinius, o koncerto pabaigoje lauks muzikinė dovana – Bob Chilcott „Mažosios džiazo mišios“.

Priekulė. Liepos 6-toji Priekulėje skirta teatrui. 17 val. prie paminklo „Priekulei 450“ vyks kūrybinės dirbtuvės „Gatvės teatras“. 20 val. veiksmas persikels į Priekulės kultūros centrą, kur bus pristatytas Priekulės Ernsto Vicherto teatro spektaklis „Donelaitis“ pagal Vydūną. 21 val. Kultūros centre skambės „Tautiška giesmė“. Temstant, 22.30 val., Priekulės turgaus aikštėje pirmą kartą pasitiks XXII tarptautinis gatvės teatrų festivalis „Šermukšnis“. „Teatr Akt“ (Lenkija) pristatys spektaklį „Aš liepsnoju“. Šis spektaklis – tai ritualinis žmonių, gyvenančių gamtos ritmu, harmonijoje su keturiais elementais, susitikimas. Ugnis, potenciali gyvybės ir sunaikinimo, meilės ir kovos, aistros ir mirties nešėja yra pagrindinė veikėja ir spektaklio vedlė. Šis sentimentalus ir susižavėjimą keliantis pasirodymas jungia ugnies šou, oro akrobatiką, pantomimos ir šokio, fizinio teatro ir šiuolaikinio cirko meną.

Dovilai. Dovilų etninės kultūros centras Valstybės dieną 10 val. kviečia pradėti švęsti ekskursija „Kelionė po Dovilano miestą“. Tai vienos valandos žygis per mažo Klaipėdos krašto miestelio – Dovilų – didingus istorijos vingius, aplankant Dovilų dvarus, susipažįstant su svarbiomis šiam kraštui asmenybėmis ir vietos gyventojų tikybos istorija. Nuo 16.30 val. šventiniai renginiai tęsis fotografijos parodos „Dovilai ir doviliškiai“, bendruomeninės parodos „Atmintis kavos puodelyje“ pristatymais. Gastronomijos tyrinėtojas prof. dr. Rimvydas Laužikas pasakos apie lietuvininkų ir vokiečių kavos gėrimo tradicijas, vaišins senoviška kava. Centras kvies atsikvėpti palaunagės (lietuvivininkų pavakarių vaišės) metu. Vaikus linksmins klounų studijos „Dulidu“ gatvės spektaklis „Let’s Jazz”. Kiemelyje veiks įvairios meninės veiklos ir edukacijos: tvarumo dirbtuvės „steampunk“ kūrybos stiliumi, medinių žaislų gamyba, keramikos dirbtuvės, žvakių fabrikėlis, mezgimo suolelis, kvepės vofeliais ir kava. Dovilų etninės kultūros centro kiemelį papuoš grakštūs sklandytuvo sparnai doviliškio lakūno Eriko Mačkaus garbei ir atminimui. Šiemet minimos 120-osios jo gimimo metinės. Po Lino Adomaičio koncerto bus giedama Tautiška giesmė. Šventę užbaigs grupės „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ koncertas.

Vėžaičiai. Liepos 6-osios renginys vyks Šv. Kazimiero bažnyčios šventoriuje – 20.30 val. organizuojamas Gargždų kultūros centro šokių ir dainų ansamblio „Minija“ vokalo grupės koncertas, po kurio bus giedama „Tautiška giesmė“, vyks teletiltas su Emilia Romagna lietuvių bendruomene Italijoje. Liepos 7-ąją 18 val. Vėžaičių kultūros centras kviečia registruotis dalyvauti „Volmerio vakarienėje“.

Kretingalė. Valstybės dieną Kretingalė pradeda minėti liepos 5 d. 17 val. lauks Lietuvos dailininkų sąjungos nario, Kretingalės seniūnijos kūrėjo Kęstučio Balčikonio dailės darbų parodos atidarymas „Kelionė švieson“. Minint 770 metų jubiliejų, liepos 6 d. Kretingalės stadione nuo 15 val. laukia daug linksmybių – Kretingalės seniūnijos bendruomenių kiemelių šurmulys, jubiliejinės Kretingalės monetos kalvė, drugelių pieva mažiesiems, Klaipėdos rajono ir miesto meno kolektyvų pasirodymai, teatralizuoti sveikinimai. Nuo 20 val. koncertuos Irena Starošaitė ir Žilvinas Žvagulis, šlagerių grupė „Dar“, Vidas Bareikis, DJ Jovani, lazerių šou „770“. 21 val. bus giedama „Tautiška giesmė“.

Veiviržėnai. Liepos 6 d. po „Tautiškos giesmės“ giedojimo prie Laisvės paminklo, pasipuošus tautine atributika, 22 val. slėnyje šeimos kviečiamos po atviru dangumi žiūrėti filmą „Drugelio širdis“.

Liepos 6-ąją Klaipėdos rajono savivaldybė kviečia burtis gražiai tradicijai, fiksuoti minėjimo akimirkas, o nuotraukomis, kuriose Klaipėdos rajono gyventojai gieda Lietuvos himną, pasidalinti su visais. Valstybės dienos minėjimo momentus siųskite el. p. laura.jankute@klaipedos-r.lt.

Mindaugo karūnavimo dieną „Tautiška giesmė“ suvienija bet kurių pažiūrų piliečius.

Svarbiausia tradicijos dalis – sugiedoti giesmę 21 val. Lietuvos laiku.

Šiemet Klaipėdoje tikimasi didžiausio klaipėdiečių susibūrimo Teatro aikštėje, kur nuo 20 val. koncertuos Martynas Kavaliauskas, o po himno giedojimo ant scenos lips jaunimo pamėgta grupė „FC Baseball“.

Tuo pačiu metu Dangės krantinėje prišvartuotame Lietuvos jūrų muziejaus padaliniu virtusiame kariniame laive „Sūduvis“ himną giedos muziejaus darbuotojai. Tai yra sena tradicija, anksčiau muziejininkai giedodavo kur kas mažesniame savo laivelyje – kurėne.

„Tuos, kam patinka mūsų patriotinis nusiteikimas ir pats objektas, kviečiame giedoti drauge. Jei ne ant laivo denio, tai ant krantinės. Svarbu – bendrystė“, – kvietė Lietuvos Jūrų muziejaus Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja Nina Puteikienė.

Dar romantiškiau turėtų atrodyti bendras himno giedojimas ties Šiauriniu molu.

Ant molo gros karinių jūrų pajėgų orkestras, o drauge su muzikantais giedantiems žmonėms atitars atplaukusieji keltu iki jūrų vartų.

Liepos 6-ąją 20.30 val. klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami į keltą „Nida“, kuris išplauks iš senosios perkėlos. Pakeliui ant kelto denio koncertuos Valstybinio Klaipėdos muzikinio teatro solistė Beata Ignatavičiūtė ir Klaipėdos brass kvintetas.

Prieš 21 val. keltas priplauks prie Šiaurinio molo ir juo plaukiantys žmonės drauge su krante stovinčiais trauks „Lietuva, Tėvyne mūsų“.

„Kiekvienos šalies himnas pirmiausiai yra pergalės daina. Taigi himno giedojimas yra proga kiekvienam iš mūsų prisiminti ir įsivardinti savo asmeninius pasiekimus, sėkmes, kurios yra tarsi mūsų gyvenimo triumfo arkos. Nesvarbu – mažos ar didelės – jos jungiasi į bendrą Lietuvos pergalės pasakojimą ir išvirsta į vieningą himno giedojimą,“ – apie šių metų kampanijos kūrybinę idėją pasakoja iniciatyvos vadovas Raimundas Daubaras.

„Kiekvienas mes turime savo triumfo arką. Triumfuokime ir giedokime,“ – su tokiu šūkiu organizatoriai kviečia tautiečius giedoti ir dalintis savo asmeninėmis triumfo akimirkomis socialiniuose tinkluose su grotažyme #manotriumfas.

„Kažkam gal tai bus įveikti kilometrai dviračiu, iš naujo atrastas hobis ar sėkmingas verslo sandoris. Atrasti, kad būtent šios akimirkos yra mūsų stiprybės šaltinis, šiuo laikmečiu ypatingai svarbu,“ – sakė R. Daubaras.

Vilniuje – iškilminga triumfo eisena ir koncertas

Šių metų himno giedojimo epicentru taps 700 metų jubiliejų švenčiantis Vilnius, kur netrukus įvyks ir kitas mūsų šaliai svarbus įvykis – NATO gynybos aljanso viršūnių suvažiavimas.

Liepos 6-ąją nuo sostinės Aušros vartų iki Valdovų rūmų vyks iškilminga triumfo eisena, kurią tiesiogiai transliuos LRT televizija. Eisena drieksis per Vilnių tuo pačiu keliu, kuriuo į amžinąją Lietuvos sostinę iškilmingai įžengdavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai ir karo vadai, miestui ir tautai pranešdami apie pasiektas pergales. Tiesa, šįkart eisenoje žygiuos Lietuvos ir NATO sąjungininkų karinių dalinių atstovai, lydimi spalvingų istorinių kostiumų, orkestro ir net Geležinio Vilko.

„Vilniaus, kaip amžinosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės, šventimo ceremonialu siekiame nutiesti tiltus tarp senosios Lietuvos istorijos ir modernios Lietuvos. Sostinės klestėjimas yra visos Lietuvos žmonių bendro veikimo vaisius. Taigi kai triumfuoja Vilnius, triumfuoja visa Lietuva“, – apie triumfo eisenos užmanymą pasakojo jo autorė Dr. Ramunė Šmilgelskytė-Stukienė.

Kaip praneša organizatoriai, eisenoje iki Katedros aikštės įžygiuotuvių dalyvius pasitiks ir sveikins tradicinių religinių bendruomenių atstovai, Vilniaus miesto vadovai, Lietuvos akademinės bendruomenės atstovai, o prie Valdovų rūmų stovės didžiulė, moderni Triumfo arka, kurioje išvysime Lietuvos istoriją, prisiminsime Triumfo žygius ir svarbiausias istorines asmenybes.

Perėjusi Triumfo arką, eisena įsilies į šventinį koncertą Katedros aikštėje, iš kur ir bus paduotas tonas „Tautiškos giesmės“ giedojimui visame pasaulyje.

Lietuvos tūkstantmečio proga gimusi tradicija sukūrė „Tautiškos giesmės“ dieną

„Tautiška giesmė“ liepos 6-ąją pasaulyje šiemet jau skambės penkioliktą kartą. Kur begyventų ar besisvečiuotų, lietuviai visame pasaulyje švenčia Valstybės dieną, susiburia ir kartu sugieda Lietuvos himną. „Tautiškos giesmės“ giedojimas visiems kartu tapo pagrindine Valstybės dienos šventimo forma.

Ši idėja gimė 2009-aisiais, kai „Tūkstantmečio odisėja“ pakvietė viso pasaulio lietuvius vienu metu sugiedoti Lietuvos himną ir pirmąkart kelioms istorinėms akimirkoms Žemės rutulį apjuosti gyvų balsų žiedu.

Nuo tol ši unikali tautos iniciatyva, palaikoma aktyvių bendruomenių, žiniasklaidos kanalų, verslo ir visuomeninių organizacijų bei pilietiškų žmonių, tapo gyva mūsų laikų tradicija. O nuo 2019 m. LR Seimo sprendimu liepos 6-oji švenčiama ne tik kaip Valstybės ar Mindaugo karūnavimo diena, bet ir kaip „Tautiškos giesmės“ diena.

Liepos 6-osios uostamiestyje šiemet lietus nesugadino, todėl senamiestis buvo pilnas atsipalaidavusių, švenčiančių žmonių.

Prieš valandą iki viso pasaulio lietuviai drauge pradėjo traukti „Tautišką giesmę“ Klaipėdoje, Jono kalnelio saloje prasidėjo tarptautinis festivalis „Tautinių šokių pynė“. Jame dalyvavo daugiausiai vyresnio amžiaus žmonės iš visos Žemaitijos bei Latvijos Baluožių gyvenvietės.

Tuo pačiu metu Teatro aikštėje rinkosi Donato Montvydo bei grupės „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ gerbėjai.

Čia minia traukė himną sutartinai ir galingai. Teatro aikštėje buvę žmonės ekrane matė tuos, kurie ant šiaurinio molo ištiesė 77 metrų ilgio Klaipėdos vėliavą, o ant pietinio molo minia bangavo laikydama 200 metrų ilgio trispalvę.

Po pusvalandžio šiauriniame ir pietiniame moluose vyko akcija „Ištieskime vėliavą“\Vienybės banga“.

20.30 val. nuo šiaurinio molo išplaukė keltas „Nida“, šį kartą jis plaukė iki uosto vartų. Himną kelto keleiviai giedojo viduryje marių.

Visi į aikštes ir skverus išėję žmonės 21 valandą, drauge su po pasaulį išsibarsčiusiais lietuviais, giedojo „Tautišką giesmę“.

Tai trumpas veiksmas, bet jis suvienija nematomais saitais lietuvius ir kitus mūsų šalies žmones, mylinčius ir gerbiančius Lietuvos valstybę.

Šių metų Mindauginių vakaro akcentas – tarptautinis festivalio „Operetė Kauno pilyje“ koncertas „Girdėtas ir negirdėtas Johanas Štrausas“.

Iškilmingo renginio metu nusipelniusiems kauniečiams įteiktos Kultūros premijos, Santakos garbės ženklai, o Kauno garbės piliečiu paskelbto laisvės šauklio Romo Kalantos artimiesiems įteiktas garbingas atminimo ženklas.

Laikrodžiui išmušus 21 val. visi susirinkusieji atsistojo ir pradėjo giedoti „Tautišką giesmę“. Lietuvos himnas šiuo laiku suskambo ne tik Kauno pilies papėdėje, bet ir visame pasaulyje. Tai visus lietuvius, nesvarbu, kur jie yra, sujungianti tradicija, kuri nepalieka abejingų.

„Didingas jausmas kartu giedoti himną. Tokioje minioje viskas skamba gerokai garsiau, jaučiasi vienybė“, – kalbėjo minioje sutikta Gintarė.

„Su šeima atėjome prie Kauno pilies. Jau ne pirmą kartą mes visi kartu ir su visais „Tautiška giesme“ sutinkame Valstybės dieną. Norisi palinkėti santarvės visiems. Tada bus viskas gerai“, – antrino ir Lina.

Dar viena kauniečių pora į renginį atsinešė ir Lietuvos trispalvę ir kartu su daugiatūkstantine minia įsiliejo į himno skambesį. Po bendro giedojimo nuskambo gausūs plojimai ir pasijautė masinė euforija.

„Tiek laimingų veidų vienoje vietoje. Matyt, „Tautiška giesmė“ turi kažkokios magijos“, – pasisakė ir ponas Jonas.

22.30 val. Kauno pilies papėdėje dar laukia iš sostinės atkeliavusi dovana – „Vilniaus sapnas“. Tai muzikos, šokio, šviesų reginys, pasakojantis Vilniaus susikūrimo legendą, pažymintis svarbiausias miesto vietas ir istorinius įvykius. Ši misterija skirta Vilniaus 700-ajam gimtadieniui. Ir nors jubiliejus bus tik kitąmet, tačiau sostinė pradėjo švęsti dar šiemet ir įvairių miestų žmonėms dovanoja „Vilniaus sapno“ misteriją.