Tuo metu 77 bloko bendrovės, taip jų ir Lietuvos „Ignitis“, pateikė paraiškų įsigyti apie 11,6 mlrd. kub. metrų dujų. Pirmasis konkursas apima dujų pristatymą nuo 2023 metų birželio iki 2024 metų gegužės.

„Tai itin didelė mažiau nei prieš penkis mėnesius sukurtos priemonės sėkmė. Europos Komisija atliko telkėjo ir tarpininko vaidmenį, o dabar atitinkamos šalys turi sudaryti susitarimus. Tai yra naudinga visoms pusėms“, – pranešime teigė EK vicepirmininkas energetikai Marošas Šefčovičius.

Dėl tiekimo sąlygų ES bendrovės su dujų tiekėjais toliau derėsis nedalyvaujant Komisijai.

Tai itin didelė mažiau nei prieš penkis mėnesius sukurtos priemonės sėkmė.

Pranešama, kad bendriems ES dujų įsigijimams ir jų paklausos formavimui sukurtoje platformoje „AggregateEU“ klientų poreikį atitinkančių tiekėjų pasiūlymų apimtis siekia 10,9 mln. kubų dujų, iš kurių 80 proc. būtų tiekiama vamzdynais, o 20 proc. sudarytų suskystintos gamtinės dujos (SGD).  

Pirmajame dujų pirkimo konkurse iš Lietuvos dalyvauja tik „Ignitis grupės“ elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“. Tuo metu platformoje taip pat užsiregistravusi didžiausia Lietuvos dujų vartotoja Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“ teigė šiame konkurse nedalyvavusi.

Pasak Briuselio, nauji konkursai bus skelbiami kas du mėnesius iki metų pabaigos. ES užsibrėžė tikslą pasiekti, iki lapkričio dujų saugyklos bloke būtų užpildytos iki 90 procentų. Artimiausias bendro dujų pirkimo konkursas turėtų būti paskelbtas birželio antroje pusėje.

ES ketina bent 15 proc. šios kiekio gauti per bendrus suminės paklausos konkursus, taip siekiant išvengti kainas didinančios valstybių narių konkurencijos.

Siekiant užtikrinti ES apsirūpinimą dujomis bei diversifikuoti jų tiekimą Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Europos Komisija (EK) bendrą dujų įsigijimą pasiūlė pernai kovą, o gruodį tam pritarė už energetiką atsakingi ES ministrai. 

Skelbiama, kad visų tiekėjų siūlomos vienos laiko zonos tarifo kainos šiuo metu svyruoja nuo 25 iki 33 centų.

„Elektrum Lietuvos“ šio tarifo 1 kilovatvalandės (kWh) kaina antradienį buvo 24,8 cento (36 mėn.), „Igničio“ – 25,3 cento (24 mėn.), „Enefit“ – 32,5 cento (24 mėn.).

LEA duomenimis, gegužės 1–16 dienomis vidutinė „Nord Pool“ biržos 1 kWh kaina siekė 8,2 cento (be PVM) ir buvo 22 proc. didesnė už vidutinę biržos kainą balandį (6,7 cento). Nuo šių metų pradžios nepriklausomų tiekėjų 24–36 mėnesių fiksuotų planų kainos sumažėjo 12–41 proc.

Nuo metų pradžios „Ignitis“ kainas sumažino vidutiniškai 17 centų, „Elektrum Lietuva“ – 12 centų.

Šią savaitę tiekėjų siūlomų vienos laiko zonos fiksuotų planų (24 ir 36 mėn.) vidutinė kaina siekė 27,6 cento. 

Nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams vienos laikos zonos standartinis garantinio tiekimo tarifas gegužę, palyginti su balandžiu, atpigo 15,1 proc. iki 16,9 cento už kWh.

Elektros tiekėją yra pasirinkę 70 proc. visų buitinių vartotojų. 

Pasak Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko Renato Pociaus, tokį siūlymą Energetikos ministerijai ketinama pateikti artimiausiu metu.  

„Galvotume, kad nepriklausomi elektros energijos tiekėjai turėtų padėti vartotojams pasiskaičiuoti, parodyti finansinę naudą, kurią vartotojas galėtų gauti pasirašęs mažesnę sutartį“, – LRT radijui pirmadienį sakė R. Pocius.

„Planuojame artimiausiu metu pateikti Energetikos ministerijai siūlymus, kad tokie įpareigojimai nepriklausomiems tiekėjams atsirastų. Kad jie vis tik turėtų padėti vartotojui suprasti, nes kai kuriems vartotojams, ypatingai smulkesniems arba pažeidžiamiems, tam tikra prasme sudėtinga susiorientuoti elektros energijos rinkoje“, – pridūrė jis.

Mažėjant didmeninei elektros kainai bei valdžios atstovams siūlant rinktis su birža susietus elektros tiekimo planus, dauguma vartotojų pirmenybę vis dar teikia fiksuotos kainos planams.

Vis dėlto kai kurių nepriklausomų tiekėjų atstovai BNS teigė pastebintys augantį su birža susietų planų populiarumą.

„Šitas procesas yra eigoje, yra įvykę pirkimai, tam tikras skaičius sirenų papildomai įsigyta (...) Laukiame tiekimo. Planas toks, kad apie 75-80 proc. gyventojų, gyvenančių 100 kilometrų atstumu nuo elektrinės, būtų galimybė juos perspėti sirenomis“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje sakė viceministras Vitalijus Dmitrijevas. 

Tuo tarpu Radiacinės saugos centro laikinoji vadovė pranešė, kad netrukus bus įrengta dar viena jonizuojančiosios spinduliuotės lygį vandenyje matuojanti stotis. Toks ankstyvojo radiacijos pavojaus matavimo įrenginys bus sumontuotas Neryje. Ši stotis bus penktoji matuojanti vandens radioaktyvųjį užterštumą.

„Dabar vyksta baigiamieji darbai, esame jau nusipirkę, įrengti dar vieną tokią stotį Vilniuje, Neryje“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje sakė centro direktoriaus pavaduotoja, laikinai vykdanti vadovo funkcijas Ramunė Marija Stasiūnaitienė. 

Dabar vandens radioaktyviojo užterštumo stotys veikia dvi Buivydžiuose, Rusnėje ir Smalininkuose.

Aplinkos gama dozės galios monitoringo ir ankstyvojo radiacinio perspėjimo sistemos (RADIS) tinklą Lietuvoje sudaro 43 stotys, kuriose matuojamas jonizuojančiosios spinduliuotės lygis ore ir keturios matuojančios Nėries ir Nemuno vandens radioaktyvųjį užterštumą.

Komisijoje vyko pasitarimas dėl galimo pavojaus Astravo AE ir dėl valstybės institucijų pasirengimo, jei jėgainėje kiltų avarija.  

Planas toks, kad apie 75-80 proc. gyventojų, gyvenančių 100 kilometrų atstumu nuo elektrinės, būtų galimybė juos perspėti sirenomis.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teigimu, Lietuvoje perspėjimo sirenų tinklą sudaro 888 sirenos. Jomis galėtų būti perspėjama apie 54 proc. Lietuvos gyventojų. Šiuo metu perkama 198 perspėjimo sirenų.

V. Dmitrijevas taip pat informavo, kad 2023 metais vyks kompleksinės elgesio įvykus avarijai pratybos.

Viceministro teigimu, avarija, įvykusi Astrave nepalankiausiomis oro sąlygomis, galėtų paliesti apie trečdalį Lietuvos gyventojų.

„Apie trečdalis gyventojų galėtų patirti žalą. Ji siektų 13 mlrd. eurų žemės ūkio, pramonės ir turizmo sektoriuose. Dar 7,5 mlrd. eura žala siektų dėl sveikatos sutrikimų“, – sakė V. Dmitrijevas.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas Andrius Pulokas tvirtino, kad pastarieji metai ypač parodė, kad informacija, kas vyksta Astravo AE, slepiama, neigiama, ja manipuliuojama ne tik viešojoje erdvėje, bet ir „visais kitais formatais“.

„Situacija Baltarusijoje po pastarųjų rinkimų, visuomenės kontrolės galimybių yra tikrai blogėjanti ir (...) stiprina nuogastavimo dėl nesaugumo argumentus“, – tvirtino A. Pulokas. 

„Kai kas skaičiuoja, kad dešimt kartų buvo stabdyta (Astravo AE – BNS). Pati Baltarusija deklaruoja, kad baigtumas šių metų rudeniui yra beveik devyniasdešimt keli procentai. Bet tai sunku patikrinti ir sunku įsitikinti“, – kalbėjo ministerijos atstovas. 

Astravo AE pirmasis reaktorius buvo pastatytas 2020 metais. Viena didžiausių jėgainės kritikių Lietuva ir tarptautiniai ekspertai teigia, kad statyba vyko šiurkščiai pažeidžiant technologinius ir aplinkosaugos standartus.

„Manau, kad tai nėra normalu. Rinkos lyderiai turi reaguoti, – sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Tiekėjai sako, kad elektros atpigimas laikinas. Esą daug ženklų, kad kitąmet elektra vėl brangs.

„Reikia suprasti, kad kainos nukrenta čia ir dabar, o siūloma fiksuota ilgam laikotarpiui, – komentavo „Enefit“ generalinis direktoriusVytenis Koryzna. – Situacija jau rytoj gali pasikeisti ir ji tikrai pasikeis.“

„Sutartys sudaromos tam tikram periodui. Tai gali būti metams, dviem ar ilgesniam periodui. Tai, ką matome biržoje, yra šiandienos elektros energijos kaina. Ją matome pliką“, – sakė „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot tiekėjų, jie vartotojams nurodo galutinį tarifą su perdavimo, administravimo mokesčiais. Dabar pačios elektros kaina sudaro 30–36 centus už kWh. Elektra biržose atpigusi kurį laiką. Tiekėjai sako, kad piginti elektros kainos nėra galimybių. Kai Energetikos ministras sukritikavo, šiandien vienas tiekėjas skelbia siūlantis elektros energiją už sumažintą kainą.

„Iki 29 ct. septyneriems metams. Reaguojame į rinką, mažiname kainą, – sakė V. Koryzna. – Biržoje susidariusi itin palanki situacija yra trumpalaikė.“

Situacija jau rytoj gali pasikeisti ir ji tikrai pasikeis.

Energetikos ministras tiekėjus ragina lanksčiau reaguoti į pokyčius ir mažinti kainą, o premjerė Ingrida Šimonytė juos labiau supranta.

„Tiekėjai nustato fiksuotą kainą. Jeigu kažkam atrodo, kad fiksuota kaina yra neteisinga, visada galima pažaisti rinkoje“, – kalbėjo premjerė.

Anot premjerės, nustatyti, ar tiekėjai taiko pagrįstas kainas, reikėtų detalaus skaičiavimo.

„Kad mes galėtume įvertinti, kas iš tikrųjų gauna naudą, ar ir tiekėjas gauna kažkokią naudą, turime labai patikimai paskaičiuoti, kokie yra elektros tiekėjų kaštai tiekti elektros energiją vartotojams už fiksuotą kainą“, – teigė I. Šimonytė.

Vyriausybė jau paskelbė, kad visiems nepriklausomų tiekėjų klientams, kurių sutartyse elektros energijos kaina brangesnė nei 28 ct., bus kompensuojama.

„Riba – 28 ct. Tai reiškia, kad kompensacija būtų skirtumas tarp realios rinkos kainos ir 28 ct“, – sakė Finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Kompensacija yra vartotojams, ne tiekėjams“, – pabrėžė premjerė.

Opozicija siūlo tikslinti sąvokas.

„Žiūrėkite, čia niekas žmonėms nebus kompensuojama“, – kalbėjo Seimo narys Gintautas Paluckas.

Gyventojams elektra nekainuos daugiau kaip 28 centų už kWh. Bet anot G. Palucko, finansinę naudą už biudžeto pinigus gaus privatūs, brangiau elektrą parduodantys tiekėjai.

„Kompensuojama kilovatvalandės kaina reiškia, kad visi pinigai iškeliauja iš Lietuvos realiosios ekonomikos į Švediją, Latviją – ir visas kitas šalis, iš kurių mes importuojame tą elektros energiją. Tai yra dvigubai blogiau“, – aiškino G. Paluckas.

„Jeigu elektros energijos gamintojai, pavyzdžiui, piktnaudžiauja parduodami pagamintą elektros energiją didesne kaina ir sukaupia didesnius pelnus, tai galima įvesti papildomą pelno mokesčio tarifą“, – sakė Seimo narys Algirdas Butkevičius.

Kartu Lietuva derasi su Švedija, kad švedai dalintųsi viršpelniais, kuriuos uždirba parduodami Lietuvai brangią elektrą.

„Kalbant apie tuos viršpelnius, kuriuos mes patys susimokam ir tada deramės, ar jie mums kažkiek grąžins, tai yra visiškas absurdas“, – kritikavo G. Paluckas.

Opozicijai taip pat keista, kodėl kompensuojama visa sunaudojama elektra ir visiems, net turtingiausiems, kai to nedaryti ragino tiek Lietuvos, tiek pasaulio finansų institucijos.

„Kalėdų proga kai kurioms šeimoms papildomai bus galima įsigyti šampano taurę, o kai kurioms teks padengti švenčių stalą kukliomis lėšomis“, – realybę iliustravo A. Butkevičius.

Anot opozicijos, geriausiai tai, ką daro konservatoriai, apibūdintų pačių konservatorių komentarai, kai jie nebuvo valdžioje.

„Biudžetas bus populistinis, siekiantis surinkti kuo daugiau balsų kitiems rinkimams“, – taip kažkada kalbėjo Gabrielius Landsbergis.

 Tiekėja „Enefit“ ketvirtadienį paskelbė, jog iki lapkričio 27 dienos septynerių metų trukmės sutartį sudariusiems naujiems vartotojams siūlomas iki 29 centų už kilovatvalandę (kWh) sumažintas tarifas.

Tačiau šis tarifas nėra galutinis – jis pateiktas be valstybės reguliuojamos dalies, kurią sudaro elektros persiuntimo paslaugos kaina bei skirstymo dedamoji.

„Enefit“ siūlomo plano „superžalias“ septynerių metų trukmės sutarties kaina su valstybės reguliuojama dalimi siekia 38,3 cento už kWh.

Pasak bendrovės vadovo Vytenio Koryznos, 29 centų tarifą neįtraukiant valstybės reguliuojamos dalies įmonė iškomunikavo dėl skirtingų „Elektros skirstymo operatoriaus“ (ESO) tarifų, kuriuos du kartus per metus nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

„Komunikuodami kainą mes visą laiką komunikuojame tik tiekimo kainos dalį, nes skirstymo planai priklauso nuo kiekvieno kliento individualaus ESO plano. Komunikuojant kainą visą laiką įvardijame, kad, pavyzdžiui, 29 centai yra tiekimo komponentė, o su standartiniu ESO planu prisideda 9 centai ir kaina iš viso tampa 38 centai už kilovatvalandę“, – BNS aiškino V. Koryzna.

Pasak jo, pritaikius 9 centų valstybės kompensaciją galutinė kaina iki šių metų pabaigos siektų 29 centus.

Būtent dėl to dalis vartotojų, užfiksavę kainas anksčiau, ilgą laiką mokėjo ar vis dar tebemoka mažesnes kainas nei biržoje (...) visas jų augimo rizikas palikdami tiekėjui.

„Enefit“ siūloma galutinė vienos laiko zonos elektros kaina be valstybės kompensacijos su septynių metų sutartimi sumažėjo 3 centais. Pasak V. Koryznos, tai lėmė didesnė vėjo jėgainių gamyba, šiltas oras bei sumažėjusi dujų kaina.

„Finansiniai ateities sandoriai yra šiek tiek palankesnėje pozicijoje dėl dabar vykstančių pozityvių reiškinių. Turime labai šiltą rudenį, žiemos šaltos kol kas nesimato, dujų saugyklos užpildytos, vandens rezervai pakankami Skandinavijos šalyse, vėjo turime, tai dabar tos momentinės sąlygos yra labai palankios“, – sakė „Enefit“ vadovas.

Tačiau, pasak jo, žemesnės elektros kainos išsilaikys neilgai: „Kadangi toks žingsnis mums, kaip elektros tiekėjui, susijęs su papildomomis rizikomis, numatome ilgesnius sutarčių terminus“.

Tuo metu „Elektrum Lietuvos“ tarifas sudarius sutartį ilgiausiam galimam trejų metų laikotarpiui šiuo metu siekia 41,8 cento už kWh (32,8 cento su kompensacija).

„Ignitis“ vartotojams sudariusiems sutartį trejiems metams ir vienam mėnesiui šiuo metu siūlo 44,1 cento už kWh tarifą (35,1 cento su kompensacija). Iki šių metų pabaigos bendrovė taip pat taiko 12 centų nuolaidą.

„Elektrum Lietuvos“ ir „Ignitis“ atstovų teigimu, vartotojams siūloma fiksuota kaina taikoma ilgesniam laikui, todėl atsižvelgiant į kainų svyravimų riziką, ji negali iškart pasikeisti keičiantis elektros kainai biržoje.

„Mes elektros vartotojams fiksuojame kainą ilgesniam periodui ir užtikriname tą pačią kainą prisiimdami sau kainos svyravimų biržoje rizikas. Kitaip tariant, parduodame ateitį remdamiesi mūsų elektros gamybos savikainos prognozėmis. Būtent dėl to dalis vartotojų, užfiksavę kainas anksčiau, ilgą laiką mokėjo ar vis dar tebemoka mažesnes kainas nei biržoje (...) visas jų augimo rizikas palikdami tiekėjui“, – BNS aiškino „Elektrum Lietuvos“ vadovas Martynas Giga.

„Kaina „Nord Pool“ biržoje indikuoja šios dienos kainą. O tiekėjų pasiūlymuose kaina gali būti fiksuojama metams, dviem ar daugiau“, – BNS teigė „Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė.

Vis dėlto, pasak jos, „Igničio“ vartotojams siūlomas fiksuotas tarifas su dvejų metų sutartimi nuo rugpjūčio pabaigos sumažėjo iki 25 proc. Be to, kainų mažėjimą iškart galėjo pajusti tie vartotojai, kurių planai susieti su biržos kaina.   

M. Giga teigė, jog „Elektrum Lietuva“ kainodarą peržiūri kas savaitę: „Ir ne dėl to, kad taip pataria energetikos ministras – tai yra mūsų verslas, kasdienis rūpestis ir rutina“.

Pasak jo, bendrovė savo klientams nesiūlo ilgesnių nei trejų metų sutarčių.

„Nepririšame kliento ilgiems metams, nes tai būtų pats klaidingiausias sprendimas iš kliento perspektyvos – jei kainos rinkoje kristų, perskaičiuotume jas kas šešis mėnesius. Tačiau vartotojai yra saugūs, kad tikrai 36 mėnesius nemokės daugiau nei nurodyta kaina. Jei elektros kainos rinkoje pavasarį dar kristų, o pastaruoju metu ir stebime jų kritimą, bet ne augimo tendencijas, tai vartotojams jos taip pat mažėtų“, – teigė M. Giga.

Energetikos ministras D. Kreivys trečiadienį teigė, kad nepriklausomi tiekėjai turi reaguoti į mažėjančias kainas rinkoje. Jis teigė tikįs, kad per kelis mėnesius kainos vis dėlto atslūgs.

Nuo rugpjūčio pabaigos vidutinė savaitės elektros kaina „Nord Pool“ biržoje Lietuvoje sumažėjo nuo 550 iki 161 euro už megavatvalandę (MWh).

Pagal pradinį vertinimą šios kompensacijos valstybei turėjo kainuoti apie 4 mln. eurų per mėnesį.

„Pirminiame planavimo etape buvo numatyta 4 mln. eurų suma. Šiuo metu dėl sumažėjusio nepasirinkusių kito tiekėjo buvusių „Perlo Energijos“ vartotojų skaičiaus bei elektros kainų pokyčių biržoje lėšų poreikis kompensacijoms mažesnis – apie 1,85 mln. eurų. Taip pat šiai sumai įtakos turi buitinių vartotojų elektros vartojimas“, – teigiama Energetikos ministerijos komentare BNS.

Kito tiekėjo nepasirinkusiems bendrovės klientams mokėti kompensacijas iki gruodžio pabaigos Vyriausybė nutarė rugpjūtį. Tuomet buvo numatyta pirmojo ir antrojo liberalizavimo etapo „Perlo Energijos“ vartotojus nuo spalio perkelti į visuomeninį tiekimą, tačiau šio plano atsisakyta – tokie klientai toliau gaus garantinio tiekimo paslaugą, valstybei kompensuojant didelę kainos dalį. 

Iki rugpjūčio 28-osios kito tiekėjo buvo nepasirinkę apie 38 tūkst. buvusių „Perlo Energijos“ klientų, visi jie pateko į garantinį tiekimą. Iki rugsėjo 28 dienos jų skaičius sumažėjo iki maždaug 28 tūkst., BNS pranešė „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovas.

Pasak Pauliaus Kalmanto, per rugsėjį kitą elektros tiekėją pasirinko beveik 10 tūkst. buvusių bendrovės klientų.

„Nuo spalio garantinio tiekimo paslaugą turėtų gauti 23,1 tūkst. „Perlo Energijos“ pirmojo ir antrojo etapo klientų, kurie laiku nepasirinko kito nepriklausomo tiekėjo – apie 9,7 tūkst. mažiau nei rugsėjį – tiek vartotojų per rugsėjį pasirinko kitą nepriklausomą tiekėją“, – BNS sakė P. Kalmantas.

Jo teigimu, garantinio tiekimo paslaugos kaina „Perlo Energijos“ klientams, pritaikius maksimalią įstatymu leidžiamą 60 proc. kompensaciją, spalį bus 25 centai už kilovatvalandę.

Garantinio tiekimo kaina visiems kitiems vartotojams spalį mažėja nuo 82 iki 63 centų (be 9 centų valstybės kompensacijos).

ESO duomenimis, nuo spalio šią paslaugą gaus iš viso apie 75,3 tūkst. gyventojų, rugsėjo pradžioje jų buvo apie 94 tūkst.

Pasak portalo 15min, be to, garantiniame tiekime likusiems „Perlo Energijos“ klientams svarstoma nuo lapkričio 1 dienos pritaikyti mažesnį koeficientą – jis siektų 1,15 vietoj standartinio 1,25. Toks sprendimas leistų sumažinti faktinį tarifą, o kartu ir valstybės kompensacijas.

Garantinio tiekimo kaina apskaičiuojama kas mėnesį pagal biržos „Nord Pool“ kainas Lietuvos zonoje.

„Perlas Energija“ buvusiems klientams iki metų pabaigos taip pat žada kompensuoti skirtumą tarp buvusios fiksuotos kainos ir naujo tiekėjo kainų, bet ne daugiau kaip 6,3 cento už kilovatvalandę. Įmonės vadovas Vilius Juraitis ketvirtadienį BNS teigė, kad įmonė pajėgi vykdyti šį įsipareigojimą.

Anksčiau vieną mažiausių tarifų siūliusi „Perlas Energija“ rugpjūčio 5 dieną pranešė keičianti beveik visų 180 tūkst. klientų sutartis – pasirinkę fiksuotas kainas buvo perkelti į kintamos kainos planą, kurio tarifai priklauso nuo kainos biržoje. Augant elektros kainoms, jos pati negaminanti įmonė tapo nepajėgi vykdyti įsipareigojimų.

„Igničio“ prognozuojama mėnesio sąskaita pasirinkus vienos laiko zonos planą su fiksuota kaina per savaitę mažėjo 3,6 euro iki 45,3 euro, „Elektrum Lietuvos“ – 0,58 euro iki 45,17 euro, „Perlas energijos“ – 1,2 euro iki 45,15 euro, „Enefit“ – 3,04 euro iki 44,66 euro.

„Igničio“ šio plano tarifas siekia 30,2 cento už kWh, „Elektrum Lietuvos“ ir „Perlas energijos“ – 30,1 cento, „Enefit“ – 29,8 cento.

Pažymima, kad kai kurie tiekėjai („Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“) siūlo ilgesnio kainos fiksavimo laikotarpio (atitinkamai 36 ir 72 mėnesių) planus, kurių 1 kilovatvalandės kainos yra mažesnės, palyginti su agentūros fiksuojamais trumpesnio kainos laikotarpio (iki 24 mėnesių) planais.

Tuo metu pasirinkus dviejų laiko zonų planą per savaitę didėjo „Enefit“ siūloma kaina, o kitų tiekėjų mažėjo.

Pasirinkus dviejų laiko zonų planą prognozuojama mėnesio sąskaita „Enefit“ būtų 48,56 euro, „Igničio“ ir „Perlas energijos“ – 46,65 euro, „Elektrum Lietuvos“ – 46,62 euro.

Skaičiavimai atlikti darant prielaidą, jog per mėnesį suvartojama vidutiniškai apie 150 kWh elektros, iš jos 65 proc. dienos metu, o 35 proc. – nakties.

Siekiant tikslesnės pasiūlymų analizės, informacija apie nepriklausomų tiekėjų pasiūlymus sugrupuota į dvi grupes – su fiksuota ir nefiksuota kaina (susieta su „Nord Pool“ biržos vidutine kaina).

Pagal gegužės „Nord Pool“ biržos vidutinę kainą (16,5 cento) pasirinkus planą su nefiksuota kaina už „Enefit“ elektrą per mėnesį reikėtų mokėti 44,66 euro, „Perlas energijos“ – 43,01 euro, „EGTO energijos“ – 42,99 euro, „Igničio“ – 42,88 euro, „Elektrum Lietuvos“ – 42,57 euro, „Birštono elektros“ – 42,41 euro.

Pasirinkti nepriklausomą tiekėją maždaug pusė milijono antros grupės vartotojų turi iki birželio 18 dienos (imtinai), o likę trečios grupės vartotojai – iki gruodžio vidurio. 

Vyriausybės sprendimu nuo liepos iki gruodžio pabaigos už elektrą buitiniams vartotojams bus dengiama iki 9 centų už kilovatvalandę, o minimalus standartinis elektros tarifas, žemiau kurio nebus kompensuojama elektros kaina, sieks 24 centus už kWh.

Prekių tiekimo grandinė, pasak „Maximos“ generalinės direktorės Jolantos Bivainytės, yra itin svarbi mažmeninėje prekyboje, nes nuo jos patikimumo priklauso, ar parduotuvės lentynose pirkėjai kasdien ras reikalingų maisto produktų ar kitų prekių.

„Ilgametė partnerystė su Lietuvos gamintojais ir tiekėjais leidžia kurti pasitikėjimu grįstą prekių tiekimo grandinę. Drąsiai galiu pasakyti, kad pasitikime savo verslo partneriais, kurie jaučia taip pat atsakomybę prieš savo prekių pirkėjus, todėl atsisakome baudų praktikos už prekių pristatymo vėlavimą. Viliamės, kad šis žingsnis dar labiau sustiprins abipusiu pasitikėjimu grindžiamą partnerystę su šalies tiekėjais“, – sako prekybos tinklo „Maxima“ vadovė J. Bivainytė.

Pasitikime savo verslo partneriais, kurie jaučia taip pat atsakomybę prieš savo prekių pirkėjus, todėl atsisakome baudų praktikos už prekių pristatymo vėlavimą.

Įsiklausoma į abiejų pusių interesus

Ji pripažįsta, kad tiek 2020-aisiais, tiek ir šįmet prekių tiekimo sutrikimus aštrino COVID-19 pandemija. Prekių pristatymo terminų nesilaikymą dažnai nulemdavo dėl koronavirusu užsikrėtusių darbuotojų sumažėję gamybos pajėgumai, žaliavų trūkumas, dėl logistikos trikdžių kitose šalyse vėluojantys kroviniai ir pan.

„Visas sudėtingas situacijas sprendėme ir toliau spręsime kartu ieškodami bendrų sprendimų. Esu įsitikinusi, kad tvari partnerystė įmanoma tik atsižvelgiant į abiejų pusių interesus, todėl baudos nėra įrankis, kuris būtų reikalingas santykių reguliavimui. Norime kurti abipusiu pasitikėjimu grįstus santykius su verslo partneriais“, – pabrėžia J. Bivainytė.

Sėkmingai įveikti pandemijos iššūkiai

Pandemija yra sustiprinusi „Maximos“ bendradarbiavimą su Lietuvos gamintojais ir tiekėjais. Pernai „Maxima“ kartu su šalies gamintojais įgyvendino kampaniją „Išvien dėl Lietuvos“. Karantino įkarštyje, kai ėmė lėtėti šalies ekonomikos augimas, buvo sumažintos populiarių lietuviškų produktų reguliarios kainos. Tai skatino žmones dažniau rinktis Lietuvos gamintojų produkciją, o išaugusi jos paklausa tapo postūmiu intensyvinti karantino metu pristabdytą gamybą ir net kurti naujas darbo vietas. Kampanijos „Išvien dėl Lietuvos“ metu Lietuvos žmonės, pirkdami atpigintą lietuvišką produkciją, sutaupė per 6 mln. eurų.

Jolanta Bivainytė. / „Maximos“ nuotr.

Prekybos tinklas „Maxima“ bendradarbiauja su beveik 700 tiekėjų iš visos Lietuvos, tarp kurių ir mažieji šeimos ūkiai, ir didžiosios Lietuvos maisto bei kitų šakų pramonės įmonės. „Jau liepos mėnesį pasirašysime pirmuosius sutarčių pakeitimus. Planuojame, kad Lietuvos tiekėjų sutartyse pakeitimai bus padaryti iki šių metų pabaigos. 2022 metais tokią praktiką planuojame pradėti taikyti ir užsienio partneriams, kurių turime dar 1300“, – pažymėjo „Maximos“ vadovė J. Bivainytė.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti Elektroninių ryšių bei Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymų pakeitimus ir toliau jų imsis gegužės pabaigoje.

„Siūlome trijų patikros pjūvių mechanizmą“, – pristatydamas pataisas teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Jei pataisos būtų priimtos, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) gautų daugiau teisių aiškinantis tokias Lietuvos ar užsienio įmones bei su jomis susijusius sandorius.

Jei pataisos būtų priimtos, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) gautų daugiau teisių aiškinantis tokias Lietuvos ar užsienio įmones bei su jomis susijusius sandorius.

Pavyzdžiui, RRT privalėtų prašyti vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos įvertinti Lietuvoje investuojančių arba prekes tiekiančių įmonių atitiktį nacionalinio saugumo požiūriu.

Dabar RRT neprivalo kreiptis į šią komisiją, kad ji įvertintų būsimus sandorius, aukcionų ar konkursų dalyvius.

Pataisos be kita ko numato, kad nacionalinio saugumo kriterijų neatitinkantys gamintojai ar tiekėjai turės būti pakeisti iki 2025 metų pabaigos.

„Pakankamai ilgas laikotarpis, kad įrangą būtų galima pasikeisti“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Jis neseniai pasiūlė sudaryti nepatikimų technologijų tiekėjų sąrašą. Į jį būtų įtraukti konkretūs Kinijos ir kitų nedemokratinių valstybių gamintojai, kurių įranga gali kelti grėsmę šalies saugumui ir neturėtų būti naudojama Lietuvai diegiant 5G ryšį.

Lietuvos karinė žvalgyba Kinijos „Huawei“ dalyvavimą kuriant 5G tinklą yra įvardijusi kaip rizikos veiksnį dėl komunistinės Kinijos įstatymų, įpareigojančių bendroves dalytis informacija su valdžia.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ visoje Lietuvoje jau pradėjo diegti naujos kartos „Ericsson“ bazines mobiliojo ryšio stotis, kurios pakeis iki šiol naudotą „Huawei“ įrangą. „Telia Lietuvos“ vadovas Danas Strombergas (Donas Striombergas) pernai BNS sakė, kad „Telia“ atsisako „Huawei“ įrangos ir dėl geopolitinių priežasčių.

„Huawei“ atstovai BNS tuomet teigė apgailestaujantys, kad „Telia“ sprendimams įtakos daro geopolitika.