Kiekvienais metais apdovanojimus prodiusuojantys kūrybos namai ELITAZ šiemet pasiruošę nustebinti nauju ir netikėtu formatu, kuris pakvies žiūrovus leistis į komišką apdovanojimų detektyvą.

Į kibernetinio nusikaltimo aiškinimąsi leisis būrys žinomų kino aktorių, muzikos žvaigždžių ir pramogų pasaulio veidų, tarp kurių aktoriai Mindaugas Papinigis, Ainis Storpirštis, Ramūnas Cicėnas, nuomonės formuotojai Rolandas Mackevičius, Mantas Stonkus, Indrė Kavaliauskaitė, Naglis Bierancas, Robertas Kalinkinas, atlikėjai Evgenya Redko, Remis Retro, Anyanya ir daugelis kitų žinomų veidų.

Jaučiuosi laiminga ir be galo džiaugiuosi, kad pagaliau galėsiu išgyventi šią nuostabią patirtį.

Pirmą kartą žiūrovai turės galimybę išvysti ir į naują vaikinų grupę susijungusius ir muzikinį pasirodymą ant scenos sukursiančius Rolandą Mackevičių, Mantą Stonkų ir Naglį Bierancą.

Tuo metu vienas pagrindinių – dirbtinio intelekto – vaidmenų filme atiteko žinomai kino aktorei Tomai Vaškevičiūtei, kuri filmavimo metu pasidalijo ir netikėta, tačiau itin džiugia žinia – ji su mylimuoju laukia šeimos pagausėjimo.

„Jaučiuosi laiminga ir be galo džiaugiuosi, kad pagaliau galėsiu išgyventi šią nuostabią patirtį. Niekada nežinojau, kad tai tikrai įvyks mano gyvenime, bet gyvenimas nepaliauja manęs stebinti. Tai tikrai yra viena didžiausių avantiūrų, į kurią leidžiuosi, ir labai stengsiuosi būti geriausia mama. Nors kurį laiką šį džiaugsmą norėjosi tyliai pasilaikyti tik sau, darbų gausoje tokios žinios nuslėpti jau nebepavyksta, tad pagaliau šiuo džiaugsmu galiu pasidalinti garsiai su visais“, – nauju gyvenimo etapu džiaugėsi aktorė T. Vaškevičiūtė.

Juoko kupiname ir dirbtinio intelekto įkvėptame detektyve bus paskelbti ir technikos geriausieji aštuoniose didžiosiose kategorijose, tarp kurių ir itin laukiama – Lietuvos technikos pasiekimo kategorija.

Apdovanojimai įvyks šį šeštadienio vakarą, 21.20 val., per LNK.

Dar daugiau, po įspūdingo šios kaukės pasirodymo garsus vyras ir praėjusių metų šou „Kaukės“ nugalėtojas toliau neatlyžo: „Jaučiu didžiulį pavydą, kai šitas paukštis dainuoja! Aš jaučiu pavydą! Labai didelį pavydą!“

Po Ežiuko pasirodymo scenoje aktorė Toma Vaškevičiūtė nesusilaikys: „Lipi per galvas, Stano! Tiesiogine to žodžio prasme!“

Nors aistros netils visą vakarą, pamačiusi Širdies kaukę, nuomonės formuotoja Simona Nainė nuoširdžiai prisipažins: „Kiekvieną laidą žiūriu į tavo kojas ir baltai pavydžiu, nes atrodo tiesiog pritrenkiančiai!“ Vis dėlto, po šios kaukės pasirodymo visi komisijos nariai liks be žado. „Jeigu mano širdis taip dainuotų, tai čia jau reikėtų keist vožtuvus“, – sakys laidos vedėjas Giedrius Savickas. Jam pritars ir kiti komisijos nariai: „Iš tiesų ne tik ausytes skauda, bet ir širdelę, ir smegenėles spaudžia nuo šito garso!“ – antrins Stano.

O scenoje pasirodžius Ateivės kaukei, išaiškės, kokius komplimentus užkulisiuose Monikai Liu žarstė Stano.

Dar vieną vakaro staigmeną paruoš Euras. Po jo energingos dainos T. Vaškevičiūtė negailės gerų žodžių: „Euras eilinį kartą vėl pakilo ir jis daug kartų buvo pavojingoje zonoje, ir visada žiūrovai jį ištraukdavo, ir netgi šiandien, jeigu jis bus pavojingoje zonoje, su tokiu pasirodymu jis ir vėl kyla, ir lieka mūsų širdyse!“

Lyg to būtų maža, Stano šį kartą nenorės atiduoti komisijos vairo niekam iš kolegų ir atvirai reikš savo simpatiją kitai komisijos narei, atlikėjai Monikai Liu deklamuodamas eiles. Todėl išgirdęs, kad Keksiukas lyrišką kūrinį skiria būtent jai, pasipiktins: „Daina buvo skirta Monikai! Aš viską mačiau! Aš noriu perspėti Moniką dėl to, kad laidos pradžioje specialų eilėraštį kūriau Monikai ir, kaip suprantu, atsirado konkurentas šitoje laidoje man. Daina yra apie vienos nakties nuotykį, šiaip jau, jeigu įsiklausytum į tekstą. Tai nieko jis tau rimto nenori pažadėti!“ 

Tuo metu į sceną išėjus Jaučiui, Toma prisipažins, kad po Keksiuko pasirodymo būtų teisinga, jeigu šio personažo dėmesys atitektų jai.

Aistros, intriga ir vienas vienintelis klausimas – kas slepiasi po kauke?  Šiandien, 19.30 val., šou „Kaukės“ per LNK.

– Prasidėjo naujas „Kaukių“ sezonas, o su juo ir naujas aktorės T. Vaškevičiūtės kūrybinių darbų maratonas. Kas jame numatyta? Kuo šiuo metu gyvenate, ką repetuojate, kokių artimiausių planų turite?

– Po vasaros etapo jaučiu, kaip kirba jaudulys ir noras kuo greičiau sugrįžti į sceną. Vis dėlto poilsio mums, menininkams, labai reikia, nes meno žmonių darbas labai glaudžiai susijęs su psichologija. Daug energijos atiduodame žiūrovams, todėl poilsis reikalingas tiek psichinėms, tiek ir fizinėms jėgoms atkurti.

Ši vasara man buvo itin gera. Puikiai pailsėjau. Galėsiu nerti į darbus. Dar negaliu atskleisti pagrindinio šių metų tikslo, užduoties. Pasakysiu tik tiek, kad ir toliau tęsiu senus darbus (jau ilgus metus esu Lietuvos nacionalinio dramos teatro kolektyvo narė), filmuosiuosi kine, būsiu kabareto konferansjė. Beje, rugsėjo 29 d. sostinėje įvyks pirmasis tarptautinis burleskos festivalis „Vilnius International Burlesque Festival“, kuriame taip pat dalyvausiu.

LNK, G. Jauniškio, T. Vaškevičiūtės asmeninio archyvo nuotr.

– Ketvirtąjį šou sezoną „Kaukės“ pasitinka su atsinaujinusia komisija, kurios ložėje ir pati sėdite. Jei paprašyčiau kiekvienam komisijos nariui sugalvoti po geriausiai jam tinkančią kaukę...

– Pradėsiu nuo Simonos Nainės. Jai labai tiktų tokia stilingo detektyvo kaukė, su juodu paltu ir tamsiais akiniais, su labai didelėmis, tyčia išdidintomis smegenimis, nes ji šį sezoną, galima sakyti, mūsų darbščiausioji bitė. Simona nepaliauja galvoti ir komisijai siūlyti visokių variantų, kas galėtų būti po viena ar kita kauke.

Mes nuolat visi kažką slepiame po kaukėmis, o tada vieną dieną tas kažkas ima ir sprogsta – kalbu ne vien apie žmogų, bet ir apie pasaulinius kataklizmus...

Stano kaip buvo, taip ir liktų mano akyse Burokėliu, kviečiančiu visus pas save į svečius, nes jo Burokėlis pernai laimėjo trečiąjį „Kaukių“ sezoną.

Robertui Kalinkinui parinkčiau kažką egzotiško. Tai galėtų būti vaisių puokštė su palmių lapais, tarp kurių kyšotų bananai, ananasai ir kiti egzotiški gardumynai.

Monikai Liu sugalvoti kažką taiklaus ir atitinkančio jos daugialypę asmenybę man be galo sunku, nors esame artimai pažįstamos jau daugybę metų. Gal jai tiktų kokio nors meno kūrinio, tarkim, paveikslo, kaukė, kurioje būtų be galo daug ryškių spalvų? Juk ir ji pati yra be galo spalvinga, talentinga, žodžiu, moteris – multiinstrumentininkė.

– Kokią kaukę parinktumėte sau?

– Cha... Sau? Labai sunkus klausimas. Sunku į save pažiūrėti iš šono. Laidos stilistai nuolat keičia mano įvaizdį. Gal man tiktų kaukė, turinti daugybę visokių veidų? Juk esu aktorė... Pasisuku šonu – liūdnas veidas, kitu kampu – linksmas, dar kitu – piktas.

LNK, G. Jauniškio, T. Vaškevičiūtės asmeninio archyvo nuotr.

– Dažnai mes kiekvienas gyvenime turime daugybę skirtingų veidų – kaukių. Darbe esame vienokie, su draugais – kitokie, namuose – trečiokie... Ar dažnai naudojatės kaukėmis jūs pati ir ar turite savo aplinkoje žmonių, su kuriais galėtumėte būti visiškai atvira – tokia, kokia esate iš tiesų?

– Žinoma, kad turiu tokių žmonių... Ir už tai jiems esu be galo dėkinga. Tai mano artimieji, draugai. Aišku, juos reikėjo prisijaukinti. Todėl man jie yra daugybės metų draugystės rezultatas. Tarp jų tiek aš, tiek ir jie patys – visi – galime būti savimi: linksmintis iki juoko pro ašaras, liūdėti iki bėgančių iš akių ašarų... Tie mūsų ryšiai yra labai tikri, neatsiradę per vieną naktį. Tikra draugystė, manau, tarsi sodas, kurį turi nuolat puoselėti, prižiūrėti. Tačiau privalai ir pats būti atviras, kad įsileistum tuos žmones į savo gyvenimą. Bėgant metams man vis didesnę reikšmę turi ta artima aplinka, kuri vis dažniau tampa ir didžiausia poilsio, ir didžiausio džiaugsmo oaze. Juk gyvenimo tempas vis spartėja. Žmonėms keliami vis didesni reikalavimai. Darbdaviai nori kuo didesnio tavo produktyvumo, profesionalumo, greitos reakcijos, tad laiko sukurti nuoširdų ryšį su kitu žmogumi lieka vis mažiau.

– Ar įsivaizduojate pasaulį be kaukių? Jei visi būtume kiaurai permatomi – matytume vienas kito vidų, girdėtume vienas kito mintis?

– Tikrai būtų įdomu pagyventi tokiame pasaulyje bent vieną dieną. Gal tada suprastume, kodėl sukurtas etiketas, taisyklės. Ar galite įsivaizduoti eismą autostradoje išvis be taisyklių? Jei jų nebūtų, pasaulyje įsivyrautų chaosas. Įdomu būtų pasižiūrėti, kur ta jūsų minėta prielaida nuvestų žmoniją? O gal kaip tik išsigrynintume ir visas tas pyktis pradžioje išpūliuotų, o paskui liktų vien tylios, gražios žmonių mintys ir pasaulis taptų be galo puikus? Mes nuolat visi kažką slepiame po kaukėmis, o tada vieną dieną tas kažkas ima ir sprogsta – kalbu ne vien apie žmogų, bet ir apie pasaulinius kataklizmus... Tikrai įdomu būtų pamatyti, kaip gyventume, jei neturėtume kuo prisidengti.

LNK, G. Jauniškio, T. Vaškevičiūtės asmeninio archyvo nuotr.

– Laidoje, rungiantis dviem kaukėms, komisija vieną siunčia į saugią zoną, kitą – į pavojaus. Kas jums gyvenime yra saugi zona ir kas – pavojaus?

– Saugi zona – tai mano draugų, artimųjų ratas, kuriuo galiu pasitikėti. Teatro scena, filmavimo aikštelė – ar tai saugu? Man – taip, nes tuos dalykus per daugybę metų aš jau prisijaukinau, nugalėjau baimes. Žinoma, jei tą patį aktorės darbą turėčiau atlikti visiškai naujoje aplinkoje, tarp nepažįstamų žmonių, be abejo, jausčiausi ne tokia saugi. Saugumas, komfortas negimsta per vieną akimirką. Reikia laiko ir bendrų patirčių, kurios suartintų. Pavyzdžiui, tarp savo kolektyvo žmonių, savo teatre, kur dirbu jau penkiolika metų, tikrai jaučiuosi saugi, nes mes visi labai daug visko patyrėme kartu – ir pasaulinių gastrolių, ir kažkokių krizių, ir aukso amžiaus momentų. Taip tie žmonės, nebūtinai būdami mano draugai, o tiesiog kolegos, pamažu tapo man saugia zona. Per laiką mes atsivėrėme vieni kitiems, per kūrybą patyrėme kažką įdomaus kartu.

Pavojaus zonas, manau, žmonės dažnai susikuria patys, abejodami savimi, nepasitikėdami savo jėgomis. Jos yra mūsų galvose, protuose. Pavojaus zona – smegenų produktas. Mano tikslas – tuos abu dalykus subalansuoti ir kuo geriau jaustis konkrečiu momentu, kai turiu kažką sukurti, atlikti, pravesti, suorganizuoti. Man patinka gerai jaustis, todėl visada stengiuosi, kad ir kiti šalia manęs jaustųsi gerai.

– Esate žavinga, talentinga, seksuali, tiesiog fatališka moteris. Negi ir jums kažkuriuo gyvenimo etapu teko pereiti tą nesaugią bjauriojo ančiuko zoną, kai patys sau atrodome negražūs ir netobuli?

– O kaipgi! Turėjau to bjauriojo ančiuko kompleksų ir netgi labai nemažai. Tiek vaikystėje, tiek paauglystėje nebuvau labai liesa mergaitė. Iš to kildavo apkalbų, patyčių. Dėkoti už tai, kas ir kokia esu dabar, galėčiau tiktai sau. Pati save tokią išsiugdžiau. Žmogus laisvėja, kai bręsta. Dabar esu daug laisvesnė, nei kažkada buvau. Ankstyvoje jaunystėje tikrai būdavo dienų, kai imdavau į galvą, kas ką apie mane pasakys, pagalvos… Net ir dabar pasitaiko dienų, kai blogai jaučiuosi ir nenoriu būti viešumoje. Tačiau gelbsti nuolatinis darbas su savimi – tai tikras mokslas, kaip per save perlipti, kaip save nugalėti. Tas gyvenimas su savimi yra daug psichologinių jėgų reikalaujantis procesas. Juk, sutikite, daugiausia mums duota laiko gyventi ne su kažkuo kitu, bet… su pačiu savimi! Tad jei kartais mus ir užknisa mūsų antros pusės, ką tuomet kalbėti apie mus pačius? Juk su savimi būname visą gyvenimą!

LNK, G. Jauniškio, T. Vaškevičiūtės asmeninio archyvo nuotr.

– Ar gyvenime, kaip aktorė, esate pastabi mažoms detalėms? Ar mėgstate stebėti žmones? Nes „Kaukių“ komisijos nariai turi dėliotis tikrąjį kaukės šeimininką iš mažiausių smulkmenų – jo stovėsenos, judėjimo scenoje, rankų plastikos ir pan.

– Darbas „Kaukių“ komisijoje yra be galo smagus, bet iš tikrųjų ir labai sudėtingas. Atspėti beveik neįmanoma, nes dalyvių po kaukėmis balsai yra pakoreguoti, kostiumai slepia beveik visą kūną. Negana to, komisija negirdi tų filmuotų užuominų, kurias mato žiūrovai prie televizorių. Prasidėjus ketvirtajam sezonui kaukės tiek įsigudrino, kad sugeba pakeisti viską – balsus, dainavimą (iš gero į blogą), judesius ir t. t. Jos taip gerai žaidžia tą melavimo žaidimą, kad darosi be proto sunku. Turbūt mes atrodome labai kvaili, kai nuolat prašauname pro šalį? Laimei, visi suvokiame, kad tai viso labo tik smagus žaidimas, tad jei ir nepataikome – per daug nesijaudiname.

Pavojaus zonas, manau, žmonės dažnai susikuria patys, abejodami savimi, nepasitikėdami savo jėgomis. Jos yra mūsų galvose, protuose. Pavojaus zona – smegenų produktas.

Jei kalbėtume apie gyvenimą – ar aš stebiu žmones? Taip. Galbūt tai mano, kaip aktorės, darbo dalis, gal intuicija. Būna, kad aš labai tiksliai nuskenuoju žmones. Gal girdėjote posakį, kad aktoriai dažnai juokais vadinami sielų vagimis? Jie nuskenuoja žmogų ir tam tikras jo savybes pasiima savo personažams kurti. Kartais net būna sunku draugams paaiškinti, kodėl vienas ar kitas žmogus man nepatiko. Šalia to, kad turiu gerą intuiciją, dar esu ir be galo naivi. Dauguma aktorių yra naivūs... Vis dėlto apsigavusi totaliai, kaip per „Kaukių“ laidą, gyvenime esu tik vieną kartą.

– Ar laida po laidos komisijos narių neapima tas sveikas azartas, sveika konkurencija, kai norisi atspėti kuo daugiau po kaukėmis besislepiančių veidų?

– Žinoma apima. Ir dar kaip. Tikriausiai įsijungia tas natūralus noras laimėti, jei jau dalyvauji žaidime. Žaismingai visi pasigiriame, kuriam sekasi geriau, bet jei nuoširdžiai – nė vienas nesijaudiname dėl savo klaidų ar žioplumo. Galiu pasakyti: puiki komisija, puiki komanda! Dar viena džiugi detalė – nugalėtoją finalinėje laidoje balsavimu išrinks žiūrovai.

LNK, G. Jauniškio, T. Vaškevičiūtės asmeninio archyvo nuotr.

– Norint išnarplioti, kas slepiasi po viena ar kita kauke, reikia turėti platų akiratį, domėtis vadinamųjų garsenybių gyvenimu, žinoti įvairių kartų muzikos atlikėjų vardus, turėti supratimą apie jų atliekamą muziką ir pan. Ar tai jus domina?

– Labiausiai mane domina mano srities įvykiai, premjeros – kino filmų, spektaklių ir pan. Aišku, nepamatau visko, bet juk šiais laikais yra socialinė medija – feisbukas, instagramas, kur tu, nori nenori, vis tiek matai tuos žmones, kurie nuolat sukasi įvykių sūkuryje, nuolat visur dalyvauja, yra aktyvūs. Taip natūraliai apie juos ir sužinai.

Kai mane pakvietė tapti komisijos nare, svarsčiau, ar sugebėsiu. Mąsčiau: jei žmogus nusiims kaukę, o aš net nežinosiu, kas jis toks?! Laimei, taip nenutiko, kol kas visus pažįstu, vadinasi, mes visi – tiek laidos dalyviai, tiek ir žiūrovai – esame susaistyti tam tikrais nematomais saitais: turime ir panašių patirčių, ir pažinčių. Negana to, čia dalyvauja daug mano kolegų, draugų… Nors pernai, kai Naglis Bierancas slėpėsi po Slibino kauke, aš irgi neatspėjau.

– Pirmojo „Kaukių“ sezono metu pati slėpėtės po Pelėdos kauke. Ar sunku buvo išlikti inkognito, išlaikyti slaptumą?

– Man pavyko išlaikyti visišką slaptumą, sumėtyti pėdas: niekas net iš mano artimiausių draugių nežinojo, kad dalyvauju šioje laidoje. Pamenu, ateinu pas vieną draugę pasiskolinti knygos, o per televizorių rodo „Kaukes“. Draugė man: „Pažiūrėk, kokia keista nauja laida...“ O aš viduje tiesiog lūžtu iš juoko. Pasistengiau kuo greičiau dingti iš tos aplinkos. Nežinau, kodėl, bet nejaukiai jausdavausi būdama šalia tos laidos. Atrodydavo, kad draugai išsyk pamatys, kaip aš raudonuoju. Dabar, kai „Kaukės“ žengia į ketvirtąjį sezoną, pažįstami mane erzina, baksnodami į kiekvieną kaukę ir sakydami, kad čia turbūt aš... Šiuo metu tarp mūsų vyksta dar vienas, tarsi antrasluoksnis, žaidimas, kai visi bando atspėti, kas yra kas. Tarkim, neseniai laidoje „Šeškinės 20“ paprašiau Džiugo Siaurusaičio sustingti viena poza, kad galėčiau geriau apžiūrėti jo kojas. Kam? Nes bandžiau primatuoti jam vienos kaukės kostiumą.

LNK, G. Jauniškio, T. Vaškevičiūtės asmeninio archyvo nuotr.

– Prisimenant anuos Pelėdos laikus, kas buvo sunkiau – uždainuoti ant scenos, ar... išsaugoti paslaptį?

– Turbūt sunkiau buvo dainuoti. Kadangi nelabai kas buvo girdėjęs mano dainavimą, jis tapo pagrindiniu Pelėdos koziriu. Dabar? Dainuoju, kai reikia, – spektakliuose, pasirodymuose. Manau, sekasi neblogai, bet tikrai yra aktorių, kurie tai daro kur kas geriau nei aš. Man patinka posakis: jei gali nedainuoti – nedainuok. Tikrai norėčiau šio papildomo talento – būti ne tik aktore, bet dar ir gera dainininke: tuomet galėčiau atlikti savo kūrybą, o ne kitų... Tačiau būsiu atvira: šiuo metu balsas man yra tik papildoma darbo priemonė. Kai reikia, galiu kažkur truputį padainuoti, bet iš esmės aš jo nelavinu.

– Paskutinis žodis, baigiant šį interviu, tebūna skirtas jūsų gerbėjams – kaip aktorės, „Kaukių“ teisėjos, kabareto vedėjos ar tiesiog gražios moters...

– Kad ir ką daryčiau – ar vadinčiau spektaklyje, ar vesčiau kabaretą, ar dalyvaučiau televizijos laidoje, mintyse turiu vieną vidinę misiją, vieną tikslą. Visur stengiuosi siųsti žmonėms labai panašią žinutę, susijusią su kūrybiniu džiaugsmu, laisve, su noru žmones kilstelėti virš kasdienybės rūpesčių. Siekiu, kad jie, išėję iš bet kokio žanro meninio renginio, pajustų savo širdyse bent šiek tiek daugiau įkvėpimo, o akyse išsineštų kuo daugiau ryškių gyvenimo spalvų.

Visos šios moterys tapo naujo TV3 ir Go3 projekto „Tangomanai“, kurį jau šį sekmadienį išvys žiūrovai, dalyvėmis. Jos, kartu su tokiais pat garsiais keturiais šalies vyrais, išvyko į tolimąją Argentiną, kurioje turėjo tik vieną tikslą – išmokti šokti tango taip, kaip tą daro vietiniai.

Čia visiems projekto dalyviams į pagalbą atskubėjo mokytojai – tikros Argentinos garsenybės bei  tango profesionalai, tapę kiekvieno lietuvio partneriais.

Tiesa, nė vienas dalyvis iki projekto niekuomet anksčiau nebuvo matęs savo šokių partnerio. 

Projekto dalyvės neslėpė – visi argentiniečiai vyrai buvo kvapą gniaužiančio grožio, o ypač lygių nebuvo I. Stasiulytės partneriui. Kojos nuo jo linko ne tik moterims, bet ir vyrams! „Po dviejų dienų savo partneriui pasakiau, kad būsiu atvira – jei jis galvoja, kad jis kalba, ir aš kažką suprantu, tai ne. Tiesiog turėjau prie to priprasti“, – su šypsena pasakojo Ineta.

Pagyrų savo partneriui negailėjo ir aktorė T. Vaškevičiūtė. Anot jos, tikriausiai kiekvienas žmogus savo gyvenime norėtų turėti tokį žmogų, koks buvo jos partneris. „Šis projektas turėjo labai daug seksualinės įtampos“, – neslėpė ji.

TV3 nuotr. 

O štai D. Petrikonytei ir jos partneriui šokių projekte rasti bendrą kalbą nebuvo taip paprasta. „Mano partneris buvo labai talentingas, bet visiškai nešnekėjo angliškai. O kadangi mums buvo sunku komunikuoti, mes tik šokome“, – pasakos ji.

Su panašia problema kartais susidurdavo ir S. Burbaitė, tačiau ji į tai žvelgė pozityviai. Anot jos, šokant tango žodžių nė nereikia. Svarbiausia – nebijoti parodyti emocijų ir atiduoti visas savo jėgas, nes fizinis krūvis projekte buvo išties milžiniškas.

„Mes turėjome vieną šokį, kuriame aš realiai turėjau šliaužti keliais. O kadangi repetuodavome po dvylika–trylika valandų per dieną, besiruošdama pasirodymui supratau, kad man daugiau laiko užima užmaskuoti savo kojas, negu padaryti makiažą“, – dabar jau su šypsena pasakojo ir S. Burbaitė, o Dijora pridėjo, kad ir pati kartą ant kojų buvo suskaičiavusi net 48 mėlynes.

Tam, kad dienomis nepriekaištingai šoktų tango, dalyviai turėdavo daug ilsėtis. Tačiau kartais poilsį užgoždavo pašnekesiai prieš miegą ar juokas iki paryčių. Ši situacija itin dažnai pasitaikydavo I. Stasiulytės ir T. Vaškevičiūtės bendrame kambaryje.

TV3 nuotr. 

„Iš tiesų, iš kambario naktimis beveik niekur neidavome, nes ten būdavo visas pasaulis. Ir šiaip, prieš išvažiuojant iš Lietuvos, nė vienas dalyvis nenorėjo su niekuo nakvoti. Bet jau gal antrą ar trečią dieną Inetai pasakiau, kad su ja esu laimingesnė, nei būdama viena“, – pasakojo Toma.

Daugiau dar niekur neviešintų garsių moterų istorijų iš nuotykių Argentinoje – trečiadienį, laidoje „Gero vakaro šou“, 20 val. per TV3.

„Tik aikštelėje pastebėjau, kad aplink – raudonplaukiai“, – prisiminė savo nuostabą, kino aikštelėje pamatęs raudonai kaštoninį M. Papinigio plaukų atspalvis ir ryškiu ugnies šuoru virtusią blondinės T. Vaškevičiūtės šukuoseną.

Kostiumuotą biurokratą filme įkūnijusiam M. Papinigiui raudona jo plaukų spalva visai patiko.

„Ir draugė sakė, kad gražu, užtat aš dar visus metus vaikščiojau ryžas ir labai laimingas“, – juokėsi ir pasakojo, kad tamsius plaukus paversti raudonais kirpėjai pavykę pakeisti iš antro karto. Kokia bus jo plaukų spalva, režisierius neperspėjo, tačiau siurprizas neišgąsdino.

„Man irgi atrodo, kad raudoni plaukai filmo personažui pridėjo įtartinumo. Na, kur tai matyta – biurokratas su tvarkingu kostiumu ir raudonais plaukais!“ – ironizavo Mindaugas, o Emilis atitarė, kad jam būtinai reikėjo Mindaugą atitraukti nuo šiam stipriai iš filmo „Zero“ prilipusio Vovos personažo.

„Piktųjų kartoje“ prie merės negalėjau sodinti Vovos, – sakė režisierius, – jos komandoje turėjo dirbti visai kitoks žmogus“.

Mindaugas pasakojo, kad gyvenime pažįsta nemažai raudonplaukių. Ir visi jie pasižymi ypatingomis charakterio savybėmis. Aktorius Andrius Paulavičius, jo geras draugas, pavyzdžiui, yra labai raudonplaukis ir labai ypatingas. O kaip ypatingai dainuoja Erica Jennings!

Ieva Jūra nuotr.

Raudonplauke „Piktųjų kartoje“ tapusiai T. Vaškevičiūtei visai nesvarbu, kaip ji atrodo ekrane, kur kas svarbiau režisieriaus įsivaizdavimas, idėja ir kokį personažą jie kartu lipdo. „Piktųjų kartoje“ Tomos veikėja – už įtakingo vyro ištekėjusi, bet ir meilužių pasiūlymams atvira, vulgari provincijos raudonplaukė Loreta, dieną pradedanti šampano buteliu. Jos veide turėjo atsispindėti menko intelekto moteris, pasirinkusi patogų ir nesvarbu, kad neišsipildžiusį gyvenimą.

Ir vis dėlto, raudoni plaukai šiek tiek sujaukė aktorės gyvenimą.

„Tie, kurie sako, kad raudoni plaukai man tinka – nemėgsta manęs“, – juokavo ir prisipažino niekaip neįpratusi tokią save matyti veidrodyje: „Net jei, kaip sakė, tokia plaukų spalva man tinka, ji mane tiesiog slėgė“.

Pasibaigus „Piktųjų kartos“ filmavimams, Toma skubėjo grįžti prie įprastos šukuosenos ir plaukų spalvos.

„Daug plaukų netekau, tačiau bent jau spalvą atgavau“, – juokėsi įspūdingą vaidmenį E. Vėlyvio filme sukūrusi aktorė.

Filmą „Piktųjų karta“ kūrė kompanijos „Kino Kultas“ prodiuseriai Daiva Varnaitė-Jovaišienė, Asta Liukaitytė, Donatas Šimukauskas. Scenarijaus autoriai – E. Vėlyvis ir Jonas Banys, operatorius Feliksas Abrukauskas, kino dailininkė – Polina Rudčik, kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė, kompozitorius – Kipras Mašanauskas, garso režisierius – Artūras Pugačiauskas, spalvų korekcija – Jonas Sunklodas, montažo režisieriai E. Vėlyvis ir Darius Šilėnas.

Filme vaidina aktorių žvaigždynas: Vytautas Kaniušonis, Ingeborga Dapkūnaitė, Ainis Storpirštis, Vaidotas Martinaitis, M. Papinigis, T. Vaškevičiūtė, Dontas Šimukauskas, Saulius Siparis, Elvyra Žebertavičiūtė, Dalia Michelevičiūtė, Marius Repšys ir kiti. Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras.

Pagal projekto formatą kiekvienas dalyvis bent kartą turi įkūnyti priešingos lyties atstovą ir šį kartą tokia užduotis burtų keliu atiteko scenos grandui Egidijui Sipavičiui. Jis, paspaudęs projekto mygtuką, išvydo legendinės atlikėjos Amy Winehouse nuotrauką.

„Teks įkūnyti puikią dainininkę, džiazuojančią dainininkę, tai ne mano sritis visiškai, savotiška dainavimo maniera, labai savotiškas balsas, tai, sakykim, lengviau tą kniaukiantį, girgždantį balsą atkartoti, bet pačią manierą, pačias ritmines improvizacijas, laisvą ritmo traktavimą sunku pasigauti“, – sako E. Sipavičius.

O ir kojų depiliacija bus reikalinga, pasimatavus pėdkelnes, pasimatė daug dalykų ir teko imtis priemonių…

Tris dešimtmečius scenoje esantis atlikėjas moterimi scenoje taps pirmą kartą. E. Sipavičius neslepia jaudulio, nes nei su aukštakulniais, nei su suknele, nei makiažu niekada nežengė į sceną. Atlikėjas ilgai svarstė, kaip nenugriūti scenoje su pirmą kartą avimais bateliais.

„Koks manęs laukia perukas! O ir kojų depiliacija bus reikalinga, pasimatavus pėdkelnes, pasimatė daug dalykų ir teko imtis priemonių…“ – atvirauja E. Sipavičius.

Egidijus Sipavičius, D. Beržinio nuotr.

Įveikęs jaudulį scenos legenda, su grimo specialistų ir stilistų komanda visiškai pakeitęs savo įvaizdį, žengė į sceną. Po pasirodymo komisija išsidavė, kad išvydo tai, ko nesitikėjo.

„Aš išsižiojus žiūrėjau, negalėjau atsižiūrėti! Nu panašumas yra... Kas galėjo pagalvoti, Sipavičius – Amy Winehouse, na kaip? Apie kojas išvis, negaliu, kodėl jo ir kojos tokios gražios? Nu nesąmonė, kodėl ne mano? Kodėl Sipavičiui paskirtos tokios gražios kojos gyvenime? – klaus komisijos narė Livija Gradauskienė.

Laidos vedėjas Simonas Storpirštis pastebėjo, kad Egidijus dėl pasirodymo atliko kojų depiliaciją, todėl prašė atsižvelgti ir pridėti kelis balus.

„Egidijui sakėsi puikiai, jis dainavo daug tvarkingiau, negu Amy Winehouse. Ir judesiukai Egidijaus, kaip puikaus muzikanto, buvo daug ritmiškesni“, – girs Inga Valinskienė.

Po tokio pasirodymo E. Sipavičius greitai išsispyrė iš aukštakulnių ir lengviau atsikvėpė, sunkiausia užduotis projekte buvo įveikta.

Toma Vaškevičiūtė, D. Beržinio nuotr.

Dar vienas ryškus šeštadienio pasirodymas – Tomos Vaškevičiūtės. Ji taps „Blondie“ grupės vokaliste. „Vokalistė šią dainą parašė savo vaikinui, kuris po skyrybų ją persekiojo ir jai teko net persikraustyti į kitą miestą. Tai pateisina tą keistą manierą, ji truputį gąsdina su savo veidu šioje dainoje“, – pasakoja T. Vaškevičiūtė.

Pasirodyme tikrai netrūko laisvės dvasios ir pati T. Vaškevičiūtė atsiskleidė visiškai kitame amplua – drąsūs judesiai, išraiškingos akys.

„Tau labai tinka šis stilius, energija, užtaisas, bomba“, – T. Vaškevičiūtės pasirodymą girs Leonas Somovas.

„Man buvo įdomu žiūrėti, smagu, Toma, kurk grupę“, – pasiūlymą pateiks I. Valinskienė.

„Mes Lietuvoje turim neuždarytą atominę elektrinę, ji stovi prieš mus! Tu mane užbūrei!“ – komplimentų Tomai negailės Vytenis Pauliukaitis.

Aktorė kiekvienoje laidoje atskleidžia vis kitas savo puses, todėl komisijai darosi vis sunkiau dalinti įvertinimus. Po dviejų savaičių paaiškės, kurie keturi projekto dalyviai surinko daugiausiai balų ir pateks į finalą, o finale nugalėtoją išrinks laidos žiūrovai.

Žaviai moteriai savo dalyvavimą projekte visą šį laiką pavyko nuslėpti nuo draugų ir giminių. „Aišku, įtarimų buvo. Keletas aktorių bandė mane prigauti sakydami, kad Pelėda iš „Kaukių“ juda visai kaip aš. Kažkada su draugais išvažiavome į sodybą, kur per televiziją sukosi laidos anonsas. Kompanija pradėjo garsiai aptarinėti projektą, aš jiems pritariau, bet viduje taip norėjau juoktis... Vos susivaldžiau. Jie akimirksniu būtų viską supratę. Kitą kartą atėjau pas draugę pasiskolinti knygos. Ji – įsitaisiusi ant sofos žiūrėjo „Kaukes“. Prisėdau šalia, aptarėm dalyvius, paspėliojom, kas toks Vienaragis, kas toks Šakotis, kas tokia ta Boružėlė. Ir vėl, ten sėdint, mane griebė sunkiai valdomas krizenimas. Antgamtiškomis priemonėmis susivaldyti pavyko. Manau, kad pirmiausia mane atpažino vedėjas Giedrius Savickas, kurį labai myliu kaip draugą ir kolegą. Esame nemažai kartu vaidinę. Neslėpsiu – vedžioti jį už nosies man buvo velniškai smagu“, – pasakoja talentingoji serialo „Rimti reikalai“ aktorė T. Vaškevičiūtė.

Pelėdos kostiumas ambicingai aktorei suteikė labai daug iššūkių. „Kaukė smarkiai apriboja judėjimą. Su Pelėdos kostiumu kartais jausdavausi labai keistai. Porą kartų, kai pasirodymo metu leidau sau nuoširdžiai pajudėti, manęs vos neištiko širdies smūgis. Matote, su kauke smarkiai trūksta oro, beveik nieko nesimato, todėl aktyviau judant ir ilgėliau su ja pabuvus, nebesupranti net kur kairė ar dešinė. Keisčiausia tai, kad atrodydavo, jog ant scenos tiesiog beprotiškai draskausi, o žiūrėdama laidas pasimato, kad judu tik šiek tiek“, – apie patirtus iššūkius projekto „Kaukės“ metu pasakoja aktorė T. Vaškevičiūtė.

Moteris neslepia – greitu metu ji ir vėl ruošiasi dainuoti. „Sulaukiau kvietimo dalyvauti kitame projekte ir negalėjau jam atsispirti. Matote, tik uždainavus supratau, kaip labai man patinka tai daryti. Aišku, labai gaila, kad neturiu tokių talentų, kaip kai kurie kiti. Prisipažinsiu – pavydžiu visiems, kurie gerai dainuoja. Taip pat supratau, kad tai – ne šiaip pasimaivymas ant scenos. Dainavimas yra rimtas, daug ištvermės ir energijos reikalaujantis užsiėmimas“, – savo įspūdžiais dalijasi projekto dalyvė, aktorė T. Vaškevičiūtė.

Šį kartą „Kaukėse“ – kaip niekada daug nuostabos ir tarp komisijos narių. Pirmiausia komisiją pribloškė ant scenos pasirodęs naujokas Elnias. „Na, mes apie Leonardą Pobedonoscevą nuolatos pajuokaudavome. Aš jį jau seniai kaip dalyvį matau, tačiau net neįsivaizdavau, kad jis taps vienu iš laidos dalyvių, o vėliau jaukiai įsitaisys šalia ir taps vienu iš mūsų. Tai man – vienas didžiausių ir maloniausių netikėtumų. Galvojau, kad tuo jie šį vakarą ir baigsis, bet tai, kas laukė po to... Na, tokio ištįsusio Kšištofo Lavrinovičiaus veido man anksčiau neteko matyti“, – įspūdžiais apie naujoką elnią ir kitas šou staigmenas dalijasi projekto „Kaukės“ komisijos narė Livija Gradauskienė.

Po Gėlės kostiumu šį vakarą populiariausiame projekte „Kaukės” slėpėsi Tatjana Lavrinovič. „Aš tiesiog apstulbau. Žinau, kad iš šalies atrodo keista, kad nepažinau savo žmonos. Ir man pačiam labai keista. Nesuprantu kaip ir kodėl man to padaryti nepavyko. Visiškai nesitikėjau, kad ją galėčiau čia sutikti, kad ji išdrįs ir ateis padainuoti, kad sugebės man nieko neprasitarti. Na, kol kas negaliu pats paaiškinti, kaip taip atsitiko“, – sumišimo neslėpė krepšininkas, dueto „LavTwins“ narys Kšištofas Lavrinovičius.

Staigmenų tik daugės. Šou „Kaukės“ pusfinalis – jau kitą sekmadienį, 19.30 val. per LNK.

„Šį personažą šiuo metu vis dar kuriame su režisieriumi Džiugu Siaurusaičiu, jis kreipia mane tinkama linkme, nes tai yra naujas personažas ir reikia įsivažiuoti. Manau, linkstame į tokią gana šaltą, konkrečią, nedaugžodžiaujančią moterį, kas man labai patinka. Nes dažniausiai vaidinu labai emocingas moteris, kurios trykšta jausmais. O Ieva paslaptinga, ne viską pasako, ne viską parodo emocijomis ką jaučia. Džiaugiuosi, kad šis vaidmuo kitoks nei man įprasta“, – trumpai apie vaidmenį pasakoja aktorė T. Vaškevičiūtė.

Atlikusi begalę vaidmenų teatre, kine ir serialuose, Toma paatviravo apie asmeninį savo gyvenimą ir prisipažino, koks vyras ją pakerėtų. „Pirmiausia, vyras turi turėti labai gerą humoro jausmą, ir, žinoma, išminties. Nors jau į šitas savybes labai daug telpa, bet ir svarbu, kad vyras mylėtų gyvenimą ir mokėtų juo džiaugtis. O kas dėl išvaizdos, man taip gražu dailiai nuaugę vyrai! Man būtų gera būti šalia aukšto vyro, nes tada tu jautiesi mažesnė, o tai sukuria didelį jaukumo pojūtį. Ir be abejo, dar stiprus bei protingas. Štai toks vyras patrauktų mano dėmesį“, – atskleidžia T. Vaškevičiūtė.

Seriale „Rimti reikalai“ aktorė ne tik gavo jai neįprastą vaidmenį, bet ir turi vaidinti su buvusiu širdies draugu Tadu Gryn. Tačiau ji džiaugiasi turėdama tokį scenos partnerį ir teigia, kad tai jai nesukelia jokio diskomforto, o priešingai – vaidinti brolį ir sesę su aktoriumi T. Gryn labai malonu.

„Su Tadu mes pažįstami labai daug metų, kartu mokėmės akademijoje. Taip pat kartu vaidinome šimtus serijų kituose serialuose, spektakliuose ir filmuose. Todėl, visų pirma, tai yra labai geras scenos partneris, ir labai geras aktorius. Ir tik pliusas vaidinti su žmogumi, kurį pažįsti, o jis pažįsta tave. Patogu, kai esi pripratęs kartu būti prieš filmavimo kamerą ir jokių nepatogumų nejaučiu“, – ramiai atsako Toma.

Serialas „Rimti reikalai“ kiekvieną pirmadienį – ketvirtadienį, 21 val. per LNK.

„Kinijoje jau mano gimtadienis. Naktis. Guliu su sraigės seilių kauke ir žinoma – daug minčių. Apie Meilę, apie Laiką, apie Kūrybą, apie Gyvenimą iš esmės. Dar mano draugė @jjazzu dainuoja per kinišką kolonėlę „we are getting older my Love“ Ko išmokau per šitą Kristaus amžių? Stipriai mylėti, o taip. Meilę jausti ir auginti kaip nesibaigiantį šaltinį, paleisti pačius mylimiausius.

Kol kas tai buvo sunkiausia pamoka. Galų gale ji tampa savotiška dovana, bet tam reikėjo daug kantrybės ir nuolankumo. Su laiko tėkmės greitumu dar nesusitaikau, bet vis daugiau būnu akimirkoje tokia kokia ji yra, išmokau jai nesipriešinti, tekėti laiku taip kaip jis tai daro. Kūrybą pažabojau ir prisijaukinau. Išmokau kurdama patirti tikrą džiaugsmą ir lengvumą. Žodžiu ir vėl – joje nebeliko kančios ar sunkumo.

Šiandien esu Kristaus amžiaus, aplinkybės kaip 17-kos, tik esu šiek tiek gražesnė, stipresnė ir jau žinau kaip viskas laikina.

Tik žaidimas, vaizduotė, istorijos, laimė turėti pašaukimą, įkvėpimą, sraigių seilių kaukę prieš premjerą kažkur kitam pasaulio krašte ir dėkingumą, kad tai vyksta. Kūnas ir dvasia vis labiau mano rankose, įgyja tas formas ir erdves, kurias pati pasirenku, kokias siūlo dabartis.

Gyvenimas toks įdomus, kartais – dėsningas ir banalus. Kelionė, šilko kelias. Ačiū iki ašarų, mano palydovai!!! Mano širdies ežeras pilnas meilės Jums. Šiandien esu Kristaus amžiaus, aplinkybės kaip 17-likos, tik esu šiek tiek gražesnė, stipresnė ir jau žinau kaip viskas laikina, kaip myliu gyvenimą, toks koks yra. Šiandien turiu daug švelnumo ir susitaikymo, labai daug energijos, kuria noriu su Jumis dalintis. Myliu, bučiuoju, T.“, – rašė aktorė T. Vaškevičiūtė.

Pora šiltus santykius vienas kitam puoselėjo penkerius metus.