Vos prieš kelis mėnesius panaši akcija Vilniuje buvo suorganizuota palaikant italus.

„Nors pasaulis po truputį atsiveria ir išsilaisvina iš karantino gniaužtų, susitelkimas ir vienas kito palaikymas tebesitęsiančios kovos su koronavirusu akivaizdoje išlieka ne mažiau svarbus. Todėl norime pasakyti Ispanijos žmonėms, kad susitelkimui ir vienybei sienų nėra – už tūkstančių kilometrų apie jus galvojame ir mes, vilniečiai, bei šįvakar siunčiame palaikymo signalą šiai draugiškai šaliai, kurios tautiečių gausi bendruomenė gyvena ir Vilniuje“, – sakė sostinės meras Remigijus Šimašius.

Ispanija yra viena labiausiai nuo koronaviruso nukentėjusių šalių – šalyje užfiksuota daugiau kaip 228 tūkst. susirgimo atvejų, beveik 27 tūkst. mirties nuo COVID-19 atvejų. Ispanijoje, kaip ir kitose šalyse, koronavirusas pareikalavo daug aukų tarp senjorų.

Dar balandžio pradžioje Lietuva Ispanijai dovanojo medicininių priemonių kovoti su COVID-19 infekcija, taip irgi išreikšdama palaikymą su sunkumais susiduriančiai šaliai. Kitos Europos šalys taip pat rodo solidarumą su Ispanija – siunčia medicinos priemones, įvairių miestų pastatai ar tam tikros žymios vietos taip pat buvo apšviestos Ispanijos vėliavos spalvomis.

„Paskutinį kartą Trijų kryžių paminklas buvo atnaujintas prieš beveik 5 metus, tačiau besikeičiančios oro sąlygos jau buvo gerokai apgadinę šį Lietuvai svarbų monumentą – kai kurie įtrūkimai buvo matomi iš toli ir tikrai nepuošė šio sostinės simbolio“, - teigia darbus atlikusios įmonės „Grinda“ vadovas Kęstutis Vaicekiūtis.

12 metrų paminklas, kurį sudaro trys balti sujungti gelžbetoniniai kryžiai, pirmiausia buvo apjuostas pastoliais, kuriais mėnesį vaikščiojo ir darbus atliko  12 bendrovės darbuotojų. Pirmiausia buvo pašalintas senasis dažų sluoksnis, užtaisyti įtrūkimai, kai kuriose vietose siekę ir kelias dešimtis centimetrų. Paminklas buvo padengtas 2 baltų silikoninių dažų sluoksniais. „Iki Lietuvos šimtmečio Dainų šventės pradžios planuojama dar sutvarkyti ir link šio paminklo vedančius betoninius laiptus“, - sako K. Vaicekiūtis.

Trijų kryžių paminklas pagal lietuvių architekto ir skulptoriaus Antano Vivulskio projektą pastatytas 1916 metais, sovietmečiu nugriautas, o 1989 metais atstatytas. Paminklo prieigose Kalnų parke liepos 4 dieną vyks vienas svarbiausių Lietuvos šimtmečio Dainų šventės renginių „Tėvyne mūsų“, kuriame pasirodys apie 4 tūkst. dalyvių, o jį stebės apie 10 tūkst. žiūrovų.

Mėlyna spalva – tai Suomijos ežerai ir dangus, balta – sniegas.  Vilniui ir Suomijai balta mėlyna  simbolizuoja įvairiopą Suomijos pagalbą mūsų modernėjimo ir naujų iššūkių kelyje. Trys kryžiai šiomis spalvomis švies  iki gruodžio 7-osios.

„Suomiai pirmieji iš Baltijos regiono valstybių švenčia savo šimtmetį. Tegu šis šviesus Vilniaus sveikinimas atkakliajai Suomijai įprasmins abiejų valstybių draugystę ir paskatins svečius iš Suomijos aplankyti Lietuvą, Vilnių ir gerai pažinti mūsų miestą, kraštą, tradicijas ir žmones“,  – kviečia Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Prieš pora metų Viršuliškių skersgatvyje Vilniuje buvo atidengta nauja skulptūra „Suomis” – šalių draugystės ženklas. Verslo komplekso „Grand office” aikštėje stovinti skulptūra  atsirado Suomijos ambasados ir garsaus lietuvių architekto Gintaro Čaikausko biuro iniciatyva,  skulptorius – Tadas Gutauskas.

Vilnius taip pat yra susigiminiavęs su Suomijos miestu Joensū  jau beveik penkis dešimtmečius. Tai buvo pirmasis Vilniaus miestas-partneris.  Su Joensū labai aktyviai bendradarbiauja Karoliniškių seniūnijos bendruomenė.

Hyvää itsenäisyyspäivää kaikille Vilnasta! (Geros Nepriklausomybės dienos visiems iš Vilniaus!)

Vilniaus meras prie Prancūzijos ambasados kartu su pavaduotojais padėjo gėlių ir uždegė žvakutes.

Skelbiama, kad per žiaurų išpuolį vakar žuvo mažiausiai 84 žmonės.

„Šią akimirką esame su Nicos, visos Prancūzijos, visos Europos žmonėmis. Dar viena ataka prieš Prancūzijos  žmones iš tikrųjų yra ataka prieš mus visus, prieš Europos Sąjungos vertybes.

Turime duoti vieningą atkirtį terorizmui. Paklauskime savęs, ar tikrai padarėme viską, kad tokie išpuoliai nepasikartotų, kad apsaugotume savo laisvę, savo įsitikinimus, savo žmoniškumą.“ – sakė R. Šimašius.

Būdami vieningi su tais, kuriuos palietė tragedija, vilniečiai siunčia simbolinę žinią  –  tai įveiksime tik laikydamiesi drauge. Iš daugelio miesto vietų matomas Trijų kryžių paminklas šiandien bus nušviestas Prancūzijos vėliavos spalvomis. Trijų kryžių monumentams vilniečiams visuomet buvo tautinės tapatybės ir pasipriešinimo simboliu.

Prieš 25 metus Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyva Vilniuje atstatytas sovietmečiu susprogdintas Trijų kryžių paminklas. Darbus atlikę šiauliečiai statybininkai prisimena kasdien sulaukdavę didelio būrio talkininkų.

Šiaulietis statybos inžinierius Antanas Juozaitis sako iki smulkmenų prisimenantis 1988-tųjų pabaigos ir 1989-tųjų įvykius. Pirmaisiais Atgimimo metais jo statybos brigada gavo užsakymą per trumpą laiką atstatyti Vilniuje sovietmečiu susprogdintus ant Plikojo kalno stovėjusius tris kryžius. Darbus sunkino tai, kad daug ką teko dirbti rankomis.

„Vien tik fizinis darbas sakyčiau, nes jokios įrangos, jokie kranai ant kalno negalėjo užvažiuoti, viską darėm rankom. Ir skiedinį, ir betoną į tokį aukštį kėlėm rankom“, – statybos inžinierius Antanas Juozaitis.

Dar ir dabar A. Juozaitis saugo senus užrašus, kuriuose žymėjo, kiek kokių medžiagų statybai sunaudojo. Statybininkas prisimena, kad sulaukdavo daug talkininkų, kurie dirbo nemokamai. Darbai nesustodavo net naktį. O pakalnėje vadovaujami jedinstvininko Valerijaus Ivanovo piketavo kryžių atstatymui nepritariantieji. Tačiau palaikančių buvo kelis kartus daugiau.

„Ateidavo padėti, kadangi reikėjo ne 1, ne 10 ir ne 20 žmonių. Jie pasikeisdavo kas tris–keturias valandas. Bet pakeisdavom tai vos ne per jėgą, visi labai norėjo padėti“, – prisimena statybos inžinierius.

Trys mediniai kryžiai ant kalno pastatyti dar XIV amžiuje pagonių nukankintiems septyniems pranciškonams atminti. 1916 metais pagal architekto Antano Vivulskio projektą pastatytas Trijų kryžių paminklas tuo metu buvo vienas iš pirmųjų gelžbetoninių statinių Vilniuje. Tačiau 1950-siais sovietų valdžios nurodymu jis buvo susprogdintas ir Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyva atstatytas tik 1989-ųjų birželio 14 -ąją.