„Jei kažką darau, tai iš visos širdies“, – sako trišuolininkė Diana Zagainova. 22 metų Valensijoje gyvenanti ir sportuojanti lengvaatletė laidai „Lietuvos mokyklų žaidynės“ papasakojo apie treniruočių sąlygas Ispanijoje, trišuolininkams būtinas savybes ir kodėl vengia maudytis ežere.

Tokių gerų metų, kaip 2019-ieji D. Zagainova ar nebuvo turėjusi. Sportininkė tapo Europos jaunimo (iki 23 metų) čempione, pagerino Lietuvos rekordą (14,43 m) ir įvykdė Tokijo olimpinių žaidynių normatyvą.

Sportininkė ne kartą yra sakiusi, kad jos tikslai – aukščiausios vietos ir rezultatai, o vienas pagrindinių dalykų jų siekiant – geras psichologinis pasirengimas.

Ar trišuolis buvo pirmoji sporto šaka, kurią išbandėte?

Trišuolis buvo pirmoji, kurią įsimylėjau, tačiau iki to laiko sportavau ir kitas. Nuo ketverių metų, penkerius labiau gimnastiką. Tuomet pusmetį – plaukimą. Tačiau plaukti taip ir neišmokau. Ir į ežerą vasarą tik iki pusės brendu (juokiasi).

Tuomet tėvai nuvedė į lengvąją atletiką, kur užsikabinau ir jau trylika metų sportuoju.

Kas svarbiausia trišuolio rungtyje?

Čia reikia turėti geras greičio savybes, techniką, šoklumą, labai gerą koordinaciją, taip pat mokėti išlikti vienoje ašyje. Jeigu reikėtų išskirti tris, sakyčiau, kad greitis, sprogstamoji jėga ir technika.

O psichologinės savybės?

Žinoma. Ne tik trišuolyje, bet visose sporto šakose tai labai daug lemia. Europos, pasaulio čempionatuose ar olimpinėse žaidynėse visi sportininkai būna labai gerai pasiruošę fiziškai. Todėl dažnai laimi tas, kuris tuo metu yra stipriausias psichologiškai.

Kuo skiriasi treniruočių sąlygos Ispanijoje ir Lietuvoje?

Ispanijoje turime galimybę visus metus treniruotis lauke, nes net ir sausį temperatūra kartais siekia 16 laipsnių. Vieta, kurioje aš gyvenu, yra prie pat treniruočių bazės, todėl man viskas – treneriai, medicinos personalas, sporto salės – pasiekiama 100 m atstumu. Tai labai patogu, kai kūnas gauna didelius sportinius krūvius.

Turbūt jau laisvai kalbate ispaniškai?

Taip. Kalba – vienas iš dalykų, kodėl džiaugiuosi išvažiavusi. Atsidūriau tokiose sąlygose, kur neturėjau kito pasirinkimo, tik išmokti ispaniškai arba važiuoti namo.

Koks geriausias patarimas, kurį esate gavusi?

Mėgautis tuo, ką darau. Taip gyvenu visą laiką, ne tik sportuodama. Ir artimieji pastebi, kad jei kažką darau – sportuoju, šoku, piešiu – tai darau iš visos širdies.

Mūsų šalies sportininkė nušoko 13 m 72 cm.

Varžybose dalyvavo šešios lengvaatletės.

Finale mūsiškė sėkmingiausiu - pirmuoju - bandymu nušoko 13 m 89 cm. Trečiuoju mėginimu ji nušoko 13 m 34 cm, ketvirtuoju - 13 m 87 cm, šeštuoju - 13 m 84 cm. Antras ir penktas bandymai buvo neįskaityti.

Sidabro medalį iškovojo turkė Tugba Danismaz (13 m 85 cm), bronzos - baltarusė Vijaleta Skvarcova (13 m 79 cm).

„Aš labai laiminga, bet buvo tikrai labai sunku. Prieš dvi savaites pasiekiau savo asmeninį rekordą – 14 m 43 cm, o šiandien laimėjau su 13 m 89 cm. Bendras lygis visų šuolininkių buvo pakritęs. Kovojau iki paskutinio bandymo, tikrai nesikabinau sau medalio ir tikrai iki paskutinio bandymo planavau, kad reikės šokti ir šoksiu tam, kad kovočiau dėl aukso“, – džiūgavo D. Zagainova.

Pasitikėjimo savo jėgomis Kęstučio Šapkos ir ispano Rafaelio Blanquero Alcantudo auklėtinei suteikė sėkmingas pirmasis šuolis – sportininkė galėjo rizikuoti ir bandyti parodyti dar aukštesnį rezultatą.

Aš labai laiminga, bet buvo tikrai labai sunku.

„Kai pataikiau pirmą bandymą, pasidariau rezultatą, žinojau, kad patenku į aštuonetą ir dėl to pradėjome rizikuoti. Šiandien gal buvo šiek tiek sunkios kojos, o įsibėgėdama negalėjau atitaikyti pirmų bandymų, kažkiek keitėsi vėjas“, – pasakojo D. Zagainova.

Trišuolininkė teigė, kad tai, jog nepavyko pasiekti artimo asmeniniam rekordui rezultato ir medalį iškovoti teko įtemptoje kovoje iki pat paskutinių akimirkų, apdovanojimą daro dar brangesniu.

„Man lengviau buvo šokinėti prieš dvi savaites, kai nušokau 14 m 43 cm. Šiandien savijauta sunkesnė, sunkesnės man varžybos, galbūt dėl to tas medalis dar svarbesnis, nes tikrai reikėjo kovoti“, – šypsojosi D. Zagainova.

Šį sezoną sportininkė pasiekė Lietuvos rekordą bei įvykdė normatyvus tiek į rudenį vyksiantį pasaulio čempionatą Dohoje, tiek į kitų metų Tokijo olimpines žaidynes.

„Medalį atšvęsime ramiai, su komanda. Sezonas tikrai nepasibaigė, laukia Lietuvos čempionatas, kitos varžybos. Su komanda atšvęsime ir tęsiu pasiruošimą, – sakė D. Zagainova. – Be abejo toliau ruošiuosi Dohai, sekantis etapas yra Doha. Tikslai yra aukščiausi, tokie patys, kokie buvo čia – lipti į kuo aukštesnę poziciją ir rodyti kuo geresnį šuolį“.

Tai – vos penktasis lietuvių aukso medalis šios amžiaus grupės Europos čempionatuose. 2007 metais septynkovėje geriausia buvo Viktorija Žemaitytė, 2009 metais čempione tapo 100 m bėgusi Lina Grinčikaitė, 2013 metais triumfavo disko metikas Andrius Gudžius, o po dvejų metų – trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė.

Lengvaatletė nušoko 14 m 43 cm. Ji taip pat įvykdė 2020 metų olimpinių žaidynių bei šių metų pasaulio čempionato normatyvus.

Geriausiu pirmu bandymu lietuvė nušoko 13,97 m, antrasis šuolis buvo nesėkmingas, o trečiuoju – 13,43 m.

„Dabar negražu kaltinti kažką, bet po pirmo bandymo mano vadybininkas pasakė atsidėti pėdą atgal, nes galvojo, kad greičiau bėgsiu. Tada šokdama „nedažengiau“, tai mane išmušė iš vėžių. Susinervinau ir nebegalėjau susikaupti“, – Lietuvos lengvosios atletikos federacijai komentavo D. Dzindzaletaitė.

Dar pirmu bandymu 2015-ųjų Europos iki 23 metų čempionė pasiekė antrą geriausią savo metų rezultatą, tačiau tai įtampos sumažinti nepadėjo.

„Pirmas bandymas įtampos nenuėmė, galvojau, kad nušoksiu tiek, kad pasidaryčiau kažkokį rezultatą ir galėčiau antru šuoliu agresyviau viską daryti, techniką pataisyti. O trečiu bandymu įsibėgėjant reikėjo pėdą grąžinti į priekį – kaip bus, taip“, – apie riziką prasitarė D. Dzindzaletaitė.

Manau, kad žmonės Lietuvoje, federacija ir sportininkai iš manęs nesitikėjo, kad taip greitai grįšiu. Pasiekimas yra jau vien tai, kad įvykdžiau normatyvą. Tai yra labai gerai, bet kai esi maksimalistas, nori pačio geriausio, todėl liūdna.

Vis dėlto trišuolininkė džiaugiasi tuo, ką pavyko pasiekti šiemet – iškovoti teisę dalyvauti pasaulio čempionate bei garbingai atstovauti Lietuvai jame.

„Manau, kad žmonės Lietuvoje, federacija ir sportininkai iš manęs nesitikėjo, kad taip greitai grįšiu. Pasiekimas yra jau vien tai, kad įvykdžiau normatyvą. Tai yra labai gerai, bet kai esi maksimalistas, nori pačio geriausio, todėl liūdna“, – su ašaromis akyse pasakojo lietuvė.

Artimiausi sportininkės planai – vestuvės su britų sprinto žvaigžde Richardu Kilty. D. Dzindzaletaitei sužadėtinis talkino ir Londono olimpiniame stadione.

„Padarius pertrauką karjeroje buvau laiminga ir dabar esu laiminga. Man to poilsio reikėjo. Jaučiu didesnį dėmesį, tikriausiai dėl to, kad esu Richardo draugė ir tuokiamės. Vestuvės rugsėjo 30-ąją, smagu, kai žinai, jog yra kažko laukti“, – šypseną išspaudė D. Dzindzaletaitė.

66 tūkstančius aistruolių talpinantis Londono olimpinis stadionas sausakimšas buvo ir rytinės sesijos metu. Tai Lietuvos trišuolio rungties rekordininkės nenustebino.

„Daug kartų buvau šitame stadione, 2015 metais dalyvavau Deimantinėje lygoje, praėjusiais metais ir šiemet buvau žiūrėti varžybų. Kaip ir namai, – sakė Anglijoje gyvenanti sportininkė. – Britai labai dideli lengvosios atletikos fanai. Visos žvaigždės jiems yra kažkas tokio. Pavyzdžiui, pamatę Richardą jie puola fotografuotis, prašyti autografų.“

Tuo tarpu Lietuvos viltis Andrius Gudžius disko metimo finale varžysis šeštadienį 21.26 val.

Pirmuoju bandymu D.Dzindzaletaitė nušoko 13,97 m. Antrasis bandymas lietuvei nepavyko – atsispyrimas buvo per ankstyvas ir D.Dzindzaletaitė šuolio neatliko. Trečiuoju bandymu nušoko 13,43 m.

Finalo normatyvas buvo 14,20 m. Šį sezoną lietuvė yra šokusi 14,15 m, tačiau jos geriausias karjeros rezultatas – 14,23 m.

Atrankoje geriausiai pasirodė Olga Rypakova iš Kazachstano (14,57 m).

Į finalą taip pat pateko Julimar Rojas (14,52 m, Venesuela), Susana Costa (14,35 m, Portugalija), Patricia Mamona (14,29 m, Portugalija), Kristin Gierisch (14,25 m, Vokietija), Shanieka Ricketts (14,21 m, Jamaika), Caterine Ibarguen (14,21 m, Kolumbija), Hanna Knyazyeva-Minenko (14,17 m, Izraelis), Kimberly Williams (14,14 m, Jamaika), Anna Jagaciak (14,09 m, Lenkija), Neele Eckhardt (14,07 m, Vokietija) ir Ana Peleteiro (14,07 m, Ispanija).

Finalas vyks pirmadienį 22:25 val. Lietuvos laiku.

Prieš dvejus metus Pekine vykusiame pasaulio čempionate D.Dzindzaletaitė į finalą taip pat nepateko ir užėmė 19-ąją vietą.

Didžiausias trišuolininkės karjeros pasiekimas – sidabro medalis pasaulio jaunimo čempionate 2012 metais.

Moterų trišuolio pasaulio rekordas nuo 1995 metų priklauso ukrainietei Inessai Kravec – 15,50 m.

Praėjusį šeštadienį 22 metų sportininkė nušoko 13,82 m – šis rezultatas vos aštuoniais centimetrais prastesnis nei kitų metų Europos čempionato normatyvas.

„Visą gyvenimą gyvenu Švedijoje. Rudenį atvažiavau kaip „Erasmus“ studentė į Lietuvą pusmečiui ir pradėjau treniruotis su Andrejumi. Neturėjau jokių planų, tik daug treniruotis. Gavosi kaip gavosi – labai gerai. Galvojau, kad net nerasiu trenerio, bet radau“, – prisiminė A.Grikšaitė.

Padedant Vilniaus miesto sporto centre dirbančiam Andrejui Tolstikui asmeninius rekordus lietuvaitė gerino kone kiekvienose varžybose. Prieš atvykstant į Lietuvą A.Grikšaitės asmeninis rekordas buvo 12,18 m. Sausį šį rezultatą sportininkė pagerino dukart (varžybose Vilniuje 12,44 m ir 12,48 m), o vasarį Švedijoje šoko dar toliau (12,87 m bei 13,05 m).

Vasaros sezoną Švedijos lietuvė pradėjo taip pat įspūdingai: šios šalies klubų čempionato atrankoje ji nušoko 13,49 m, o skambiausią karjeros pasiekimą parodė LLAF taurės varžybose Kaune – 13,82 m.

„Po pusmečio Lietuvoje grįžau į Švediją ir toliau ten studijuoju. Nors treniruojuosi su ta pačia grupe Švedijoje, kur ir anksčiau, bet pagal Andrejaus programą“, – aiškino trišuolininkė.

Trišuolio varžybose Lietuvoje A.Grikšaitė dalyvavo vos tris kartus, visus iš jų – šiais metais. Prieš tai Lietuvoje kartą ji varžėsi dar vaikystėje – drauge su šuolininkėmis į aukštį. Lietuvė neslepia, kad pasiūlymo priimti Švedijos pilietybę ir atstovauti šios šalies rinktinei sulaukė ne kartą.

„Kai žiemą pradėjau šokti toli, tai labai norėjo. Treneris Švedijoje norėjo, kad pasiimčiau pilietybę. Kažkaip, kai visa šeima lietuviai, niekada man nereikėjo tos Švedijos pilietybės, net negalvojau apie tai“, – tikino A.Grikšaitė.

Dabar į Lietuvą ji užsuka kone kiekvieną mėnesį ir čia praleidžia po savaitę ar net dvi. Vilniuje A.Tolstiko padedama sportininkė rengia treniruočių stovyklas. Beje, prieš atvykdama studijuoti į Lietuvą A.Grikšaitė ateities svajonių su sportu nesiejo – sportavo savo malonumui.

„Nesvajojau apie tokius skaičius, apie jokius čempionatus. Sportuodavau dėl savęs, man patikdavo užsiiminėti tuo ir niekada nesvajojau apie olimpiadą ar dar kažką. Man net sunku įsivaizduoti tokius dalykus, – nusijuokė lengvaatletė. – Ar galvoju apie olimpines žaidynes dabar? Penkias minutes dar kaip nušokusi tiek. Aišku, būtų labai „faina“ patekti į olimpiadą...“

Šiuo metu A.Grikšaitė prioritetą skiria studijoms, tačiau vis dažniau pagalvoja ir apie profesionalės karjerą.

„Mano planas – baigti universitetą. Tikrai to noriu, mokslų neatidėliosiu, nes man svarbu išsilavinimas. Bet dabar pradedu galvoti ir apie elitinį sportą“, – šyptelėjo A.Grikšaitė.

Ispanijoje vykusiose tarptautinėse "Terra i Mar" klubo lengvosios atletikos varžybose nugalėtoja trišuolio sektoriuje tapo Dovilė Dzindzaletaitė.

Lietuvė atliko tik vieną įskaitinį bandymą ir šeštuoju mėginimu nuskriejo 13,89 m bei pagerino geriausią Lietuvos sezono rezultatą. Toliau ji yra šokusi tik 2012 metais Barselonoje per pasaulio jaunimo čempionatą (14,17 m) ir šią žiemą Klaipėdoje per Lietuvos žiemos čempionatą (13,98 m).

Antrą ir trečią vietas užėmė atitinkamai prancūzė Ruth Marie Ndoumbe Nvumba (13,26 m) ir ispanė Ana Garijo Montana (12,04 m).