Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) pirmininkaujantis teisėjas Nawafas Salamas sakė, kad teismui pateiktos aplinkybės nepateisina „laikinųjų priemonių“.

Nikaragva TTT apkaltino Vokietiją prisidedant prie genocido vykdymo Gazos Ruože ir tiekiant ginklus Izraeliui. Kovo 1 d. pateiktame ieškinyje Nikaragva teigė, kad teikdama politinę, finansinę ir karinę paramą Izraeliui bei nutraukusi JT pagalbos palestiniečių pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose agentūros (UNRWA) finansavimą, „Vokietija palengvina genocidą“ ir nevykdo savo įsipareigojimo padaryti viską, kad „būtų užkirstas kelias genocidui“.

Vokietija skundą atmetė kaip nepagrįstą. Mėnesio pradžioje Nikaragva uždarė savo ambasadą Berlyne.

Kaunietės į Latviją vyko turėdamos teigiamą pergalių ir pralaimėjimų balansą (11 ir 10), bet realių vilčių parklupdyti sezono favorites "Aistės-LSMU" neturėjo.

Galingai startavusios šeimininkės po pirmųjų 10 min. pirmavo kukliai 19:14. Vėliau sulig kiekvienu kėliniu latvės vis didino savo pranašumą, o mačo pabaigoje jis tapo rekordinis (83:39).

Kaunietėms sunkiai sekėsi pataikyti iš toli - jos realizavo vos 2 metimus iš 18 (11 proc.). Jos smarkiai nusileido ir dalindamosis kamuolį - vos 12 rezultatyvių perdavimų prieš 22 latvių. Tiesa, "Aistės-LSMU" sugebėjo nepralaimėti kovos po krepšiais - 37 ir 37 atkovoti kamuoliai.

Nugalėtojoms Evelina Otto per 26 minutes pelnė 19 taškų (8/12 dvit., 1/1 trit.), atkovojo 8 kamuolius, atliko 2 rezultatyvius perdavimus bei surinko 27 naudingumo balus.

Kauno ekipoje išsiskyrė Gintarė Paulauskaitė, kurios sąskaitoje per 32 minutes buvo 8 taškai (3/7 dvit., 0/3 trit., 2/2 baud.), 10 atkovotų kamuolių, 2 rezultatyvūs perdavimai bei 15 efektyvumo balų.

TTT: Evelina Otto 19 (8/12 dvit., 8 atk. kam., 3 per. kam., 27 naud.), Kyra Lambert 13 (6/9 dvit., 6 atk. kam., 5 rez. perd., 4 per. kam., 25 naud.), Gabija Meškonytė (5/10 dvit., 4 per. kam.) ir Vanesa Jasa (1/5 trit., 4 rez. perd.) po 11, Ieva Pulvere 10 (2/3 trit.), Dekeiya Cohen 9 (4/10 dvit.).

„Aistės-LSMU“: Gedvilė Savostaitė 10 (4/6 dvit., 6 atk. kam., 3 per. kam., 4 kld.), Gintarė Paulauskaitė 8 (3/7 dvit., 10 atk. kam.), Karolina Kazočiūnaitė 7 (6 kld.).

Po šio mačo kaunietės su 11 laimėjimų ir 10 nesėkmių žengia 7-ojoje pozicijoje, lenkdamos penkias konkurentes iš Latvijos bei Panevėžio merginų ekipą. Tiesa, nuo šeštosios pozicijos, kurioje įsitvirtino Liepojos kolektyvas, Kauno klubą skiria dvi pergalės.

Eurolygos pirmenybėse ne vienerius metus rungtyniaujančios latvės buvo laikomos akivaizdžiomis Baltijos finalo ketverto turnyro Jonavoje favoritėmis. Tačiau dėl šio regioninio titulo viešnioms iš Rygos teko gerokai paprakaituoti.

„Sunkus sezonas, buvo visko, bet svarbiausiu momentu sužaidėme taip, kaip privalome. Tai svarbiausia“, - lengviau atsiduso Gunta Baško.

Rygos TTT ekipos veteranė, tituluota Latvijos krepšininkė savo patirtimi prisidėjo prie latvių triumfo Baltijos lygos finale.

Nors favoritės startavo pakiliai ir po pirmojo ketvirčio atitrūko dviženkliu skirtumu 23:11, vėliau joms teko išlieti nemažai prakaito, kad palaužtų kovingai nusiteikusias vilnietes. Iš duobės išlipusi „Kibirkštis-MRU“ trečiajame ketvirtyje minimaliai pirmavo 48:47. Bet tada Rygos komanda spurtavo net 17:3 ir galutinai pakreipė rungtynių eigą savo naudai – 66:52.

TTT gretose pirmuoju smuiku griežė buvusi „Kibirkšties“ vidurio puolėja Dovilė Šarauskaitė. Ji pelnė 12 taškų (5/6 dvit., 2/6 baud.), atkovojo 8 kamuolius, blokavo 2 metimus ir surinko 15 naudingumo balų. Naudingiausia turnyro žaidėja pripažinta Ieva Pulvere, surikusi 20 taškų, atkovojusi 3 kamuolius, atlikusi 2 rezultatyvius perdavimus bei surinkusi 14 naudingumo balų. Amerikietė Jasmine Thomas surinko 16 taškų. Vilnietėms Justina Miknaitė pelnė 19 taškų, Gabrielė Šulskė ir Gerda Raulušaitytė po 9, Karolina Kazočiūnaitė 8, Eglė Zabotkaitė 7.

„Džiaugiuosi, kad merginos išliko kovoje, o kažkiek laiko net kontroliavo rungtynių eigą. Matėsi, kad įtampa veikia ir varžoves“, - sakė G. Kievinas.

Vilnietėms tai buvo jau trečiasis finalo ketvertas per tris savaites – prieš tai jos laimėjo Karalienės taurės turnyrą bei tapo prizininkėmis EWBL turnyre.

Kauno “Aistės-LSMU” krepšininkės kabinosi į atlapus garsiajai Rygos TTT ekipai, tačiau savo aikštėje varžovėms nusileido 60:74. „Parodėme, kad galime kautis“, - pralaimėjimo pajėgesniam bei gerokai turtingesniam varžovui nesureikšmino Rokas Kondratavičius.

Kalbėdamas apie savo ekipos pasirodymą mače su Baltijos čempionato vienvaldėmis lyderėmis, kaunietis pripažino, jog Rygos komanda, užsitikrinusi pirmąją vietą reguliariajame čempionate, į Kauną atvyko ne visai pagrindinės sudėties. Tiesa, ir „aistės“ žaidė kiek praretėjusia sudėtimi. Treneriai leido pailsėti vienai pagrindinių gynėjų Kristei Druskytei.

„Žinoma, pralaimėjimą lėmė meistriškumo skirtumas, tam tikrų detalių įvykdymas. Tačiau kabinti į pergalę tikrai galėjome, tad komandos darbu esu patenkintas“, - dėstė R.Kondratavičius.

Jis pabrėžė, jog prieš prasidedant atkrintamosioms varžyboms buvo labai naudinga pasitikrinti jėgas su pačiu pajėgiausiu varžovu ir pamatyti, kur yra silpnosios komandos žaidimo vietos, kad būtų galima jas pašalinti ar bent sušvelninti.

Trenerio žodžiais, kol kas jam į akis labai krinta, jog merginos aikštėje dažnokai klysta.

„Tai vyksta visą sezoną ir tai yra dalykas, kurį pašalinę galėtume stipriai patobulėti. Tą ir stengsimės daryti“, - sakė pašnekovas.

Jo kolega TTT vairininkas Martinšas Zibartas pripažino, jog mačas su kaunietėmis buvo naudingas ir jo komandai, kuri dar kaunasi ir Eurolygos turnyre. Sukaupusi apie 500 tūkst. eurų biudžetą Latvijos ekipa savo sudėtyje turi ne vieną pajėgią šalies rinktinės žaidėją bei stiprių legionierių.

„Mums buvo naudinga išmėginti mažiau žaidžiančias krepšininkes, nes pagrindinėms žaidėjoms galėjome leisti atsipūsti, o jas pakeitusios sužaidė puikiai“, - kalbėjo latvis.

Tiesa, viena labiausiai patyrusių TTT krepšininkių Gunta Baško Kaune jėgų netausojo ir buvo viena viešnių lyderių. 38-erių metų veteranė sumaniai skirstė bei atkovodavo kamuolius, pati rinko taškus ir vedė ekipą į pergalę.

„Lietuvės visuomet kovingos, tad lengva nebuvo“ – aiškino ji.

Reguliariajame čempionate 10 pergalių iškovojusios ir antrąją vietą užsitikrinusios „Aistės-LSMU“ ketvirtfinalyje antradienį išvykoje egzaminuos Klaipėdos „Fortūną“ (4 pergalės, 7 vieta). TTT (13 laimėjimų) pasitreniruos su 8-ąja lygos komanda „Šiauliai-Universitetas“ (0 pergalių).

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba atidėjo balsavimą dėl Srebrenicos žudynių pripažinimo genocidu, kai Rusija pagrasino vetuoti atitinkamą dokumento projektą, nors Serbijos premjeras paragino siekti susitaikymo praėjus dviem dešimtmečiams po šių skerdynių.

Balsavimas dėl Didžiosios Britanijos parengto dokumento projekto, kuriame smerkiami 1995 metų liepos 11-osios įvykiai Srebrenicoje - kruviniausios skerdynės Europoje po Antrojo pasaulinio karo, per kurias Bosnijos serbų pajėgos išžudė 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų, buvo atidėtas iki trečiadienio.

15-a narių turinti Saugumo Taryba vylėsi šią savaitę pirmą kartą oficialiai pripažinti šias žudynes genocidu, Bosnijai rengiantis šeštadienį minėti 20-ąsias įvykių Srebrenicoje metines.

„Derybos buvo sunkios. Diskusijos vyko iki paskutinės minutės“, - sakė Britanijos diplomatinės misijos prie JT atstovas spaudai po to, kai antradienį balsavimas buvo dukart atidėtas.

„Atsižvelgiant į metinių svarbą, esame pasirengę siekti kiek įmanoma platesnės (Saugumo) Tarybos narių paramos. Viliamės, kad (balsavimo) atidėjimas leis mums tai padaryti“, - pridūrė jis.

Bosnijos serbų lyderiai spaudė Rusiją blokuoti JT rezoliucijos projektą, teigdami, kad jis yra „antiserbiškas“, nes apima tik žudynes, vykusias paskutiniais kruvino 1992-1995 metų Bosnijos karo mėnesiais.

Serbijos ir Bosnijos serbų politikai neigia Srebrenicoje, kuri tuo metu buvo JT saugomas anklavas, vykdytų žudynių mastą, nors du tarptautiniai tribunolai įvardijo jas kaip genocidą.

Nesutarimai dėl JT rezoliucijos projekto vėl išryškino susiskaldymą į priešingas stovyklas per Balkanų karus, kai Rusija gynė etninius serbus ir Serbiją, t. y. brolišką slavų ortodoksų tautą, o Vakarų šalys rėmė Bosnijos musulmonus bei katalikišką Kroatiją.

Maskvos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Piotras Iljičiovas dokumento projektą pavadino „kurstančiu nesantaiką“ ir sufokusuotu „tik į vieną konflikto pusę“.

Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas genocidą Srebrenicoje pavadino „melu“ ir kaltino Britaniją, esą ji, „remdamasi melagingomis deklaracijomis ir ataskaitomis, mėgina užfiksuoti Jungtinėse Tautose, kad prieš musulmonus buvo vykdomas genocidas“.

Tuo tarpu Serbijos vyriausybės vadovas Aleksandras Vučičius antradienį pareiškė, jog dalyvaus savaitgalį vyksiančiame Srebrenicos žudynių 20-ųjų metinių minėjime, siekdamas skatinti susitaikymą, tačiau tautinės kaltės dėl šių žudynių visgi nepripažino.

„Atėjo laikas parodyti, kad esame pasirengę susitaikymui ir pasiruošę nulenkti galvas prieš kitų žmonių aukas“, - sakė premjeras žurnalistams.

Generolo Ratko Mladičiaus vadovaujamos Bosnijos serbų pajėgos JT saugomą Srebrenicos anklavą užėmė 1995 metų liepos 11 dieną, ir tai vėliau tapo vienu iš tamsiausių istorijos puslapių šiame kare, nusinešusiame 100 tūkst. žmonių gyvybių.

Anklavą saugoję lengvai ginkluoti olandų taikdariai negalėjo pasipriešinti R.Mladičiaus vadovaujamoms pajėgoms, kurios atskyrė vyrus ir berniukus nuo moterų, suvarė juos į sunkvežimius ir nugabenusios į mišką išžudė, o aukų kūnus suvertė į masinius kapus.

Tarptautinis tribunolas buvusiai Jugoslavijai ir Tarptautinis Teisingumo Teismas yra pripažinę Srebrenicos žudynes genocidu.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė siūlo siekti, kad Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją įvertintų Tarptautinis Teisingumo Teismas.

„Smerkdami Rusijos įvykdytą agresiją neturime apsiriboti vien politinėmis deklaracijomis. Laikas pagalvoti apie galimus teisinius mechanizmus, siekiant išsiaiškinti Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Krymo okupacijos ir aneksijos“, - sakė L.Graužinienė ketvirtadienį per Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos Parlamentinės Asamblėjos sesijos posėdį Vilniuje.

Ji teigė, kad siekiant šio tikslo savo galimybėmis ir veikimo priemonėmis pirmiausiai turi pasinaudoti parlamentarai.

„Tai sakydama turiu omeny vadovų bendravimą, parlamentinių komitetų, tarpparlamentinių ryšių grupių, delegacijų parlamentinėse asamblėjose, partijų ir individulių parlamentarų veiklą“, - pabrėžė Seimo pirmininkė.

Tarptautinis Teisingumo Teismas yra pagrindinė Jungtinių Tautų organizacijos teismo institucija, kurios būstinė Hagoje.

L.Graužinienė pabrėžė, kad visos trys šalys turi delegacijas tarptautinėse parlamentinėse organizacijose: Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje, NATO Parlamentinėje Asamblėjoje - ir siūlė veikti per jas.

„Manyčiau, galima darniau ruoštis sesijoms, glaudžiau bendrauti tarpusavyje, pasinaudoti išankstinio dokumentų projektų teikimo galimybėmis“, - pridūrė L.Graužinienė.

Seime ketvirtadienį šeštąją sesiją pradėjo 2005 metais Lucke Ukrainoje įkurta Lietuvos, Lenkijos bei Ukrainos Parlamentinė Asamblėja. Joje dalyvauja Lenkijos Senato pirmininkas Bogdanas Borusewiczius (Bogdanas Borusevičius) bei Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Volodymyras Groismanas.

Asamblėjos metu bus aptarti dėl Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendri darbai, planuojama priimti deklaraciją.

Jungtinių Tautų aukščiausioji teisminė institucija antradienį atmetė Kroatijos ir Serbijos – buvusių priešininkių – kaltinimus viena kitai dėl serbų ir kroatų genocido, paskelbusi nutartį istorinėje byloje dėl įvykių per kruvinus Balkanų karus praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje.

Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) pirmininkas Peteris Tomka atmetė Zagrebo kaltinimus, kad serbų pajėgos vykdė kroatų genocidą per Kroatijos nepriklausomybės karą.
Analogiškas sprendimas buvo priimtas dėl Belgrado pateikto priešinio ieškinio, susijusio su kroatų pajėgų kontrpuolimu, privertusiu 200 tūkst. civilių serbų bėgti po paskutinio didelio mūšio 1991–1995 metų kare.

Serbijos užsienio reikalų ministras Ivica Dačičius sakė, kad ši byla yra, ko gera, vienas „svarbiausių įvykių“, lemsiančių Belgrado santykius su Kroatija.

Zagrebas į TTT dėl Belgrado veiksmų kreipėsi 1999 metais, kaltindamas Serbiją genocidu per karą Kroatijoje, kai vyko kruvinas buvusios Jugoslavijos byrėjimas.

Serbija buvo kaltinama vykdžiusi etninį valymą kaip „tam tikros formos genocidą“ Vukovaro mieste ir kitose teritorijose. Per tuos įvykius daugybė kroatų buvo išvaryti iš savo namų, nužudyti arba kankinti, o jų turtas – sunaikintas.

Per tą konfliktą, kuris buvo vienas iš kelių 10-ajame dešimtmetyje Balkanus krėtusių karų, žuvo apie 20 tūkst. žmonių.

Vukovaras buvo užimtas po tris mėnesius trukusio Jugoslavijos armijos (JNA) ir serbų sukilėlių puolimo.

Miestui kritus, iš jo buvo išvaryti apie 22 tūkst. ne serbų tautybės žmonių, o apie 350 buvusių Vukovaro apylinkių gyventojų likimas iki šiol nežinomas.

Zagrebas pageidavo, kad TTT teisėjai įpareigotų Belgradą sumokėti kompensaciją.

Belgradas 2010-aisiais pateikė priešieškinį, tvirtindamas, kad apie 200 tūkst. etninių serbų buvo priversti bėgti, kai Kroatija 1995 metais surengė karinę operaciją, siekdama susigrąžinti savo teritoriją.

Po Zagrebo kontrpuolimo, pavadinto operacija „Audra“, etninių serbų dalis Kroatijoje sumažėjo nuo 12 iki keturių procentų.

2012 metais Belgradas įtūžo, kai operacijos „Audra“ karinis vadas Ante Gotovina (Antė Gotovina) buvo išteisintas per apeliacinį procesą Tarptautiniame baudžiamajame teisme buvusiai Jugoslavijai (TBTJ).

„Ironiška, kad Kroatija ... kuri savo smurtiniu separatizmu išprovokavo šiurpaus pilietinio karo laviną buvusioje Jugoslavijoje, kaltina kažką kitą genocidu“, – buvo sakoma Serbijos pranešime, paskelbtame nagrinėjant šią bylą praeitais metais.

Genocidas - sunkiausiai įrodomas 

Iki šiol TTT, sprendžiantis ginčus tarp valstybių, nuo savo darbo pradžios 1946 metais yra pripažinęs tik vieną genocido atvejį.

Genocidas laikomas sunkiausiu tarptautiniu nusikaltimu, tačiau taip pat sunkiausiai įrodomu.

2007-aisiais Teismas nutarė, kad genocidas buvo vykdomas Srebrenicoje 1995 metais, kai Bosnijos serbų pajėgos, užėmusios šį JT saugomą anklavą, nužudė beveik 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų, o jų kūnus suvertė į masinius kapus.

Nutartis dabartinėje byloje, nagrinėtoje nuo praeitų metų kovo, buvo priimta 17 teisėjų kolegijos.

Tiek Belgradas, tiek Zagrebas prieš nutarties paskelbimą sakė sutiksiantys su Teismo sprendimu.

Kroatijos teisingumo ministras Orsatas Miljeničius sakė, kad Zagrebo pagrindinis tikslas – „parodyti, kas dėjosi tame kare ir kad buvo vykdoma agresija prieš Kroatiją“.

Tuo tarpu I.Dačičius sekmadienį pareiškė: „Tai bus, ko gera, vienas svarbiausių įvykių mūsų dvišaliuose santykiuose su Kroatija.“

„Tai tikriausiai užbaigs procesą, kuris vyko pastaruosius 15–20 metų; padės tašką abiejų pusių pastangose įrodyti, kas yra didžiausias nusikaltėlis, – pažymėjo jis. – Galbūt turėsime galimybę palikti praeitį ir atsigręžti į ateitį.“

Kroatija nepatenkinta

Kroatijos ministras pirmininkas išreiškė apmaudą dėl Jungtinių Tautų (JT) teismo sprendimo atmesti kaltinimus Serbijai genocidu per dešimtojo dešimtmečio karą.

„Esame nepatenkinti teismo sprendimu, tačiau jį priimame civilizuotai“, – sakė Z.Milanovičius žurnalistams ir pridūrė, kad šis Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) sprendimas yra galutinis.

TTT atmetė Kroatijos skundą, esą serbų pajėgos vykdė genocidą per 1991-1993 metų nepriklausomybės karą šalyje. Panašų sprendimas teismas priėmė ir dėl atsakomojo Belgrado ieškinio Kroatijai dėl kovos veiksmų, per kuriuos 200 tūkst. serbų buvo priversti palikti savo namus.

Jungtinių Tautų (JT) teismas pirmadienį nutarė, kad ginčijama teritorija aplink vieną hinduistų šventyklą, kurios nepasidalija Bankokas ir Pnompenis, turi priklausyti Kambodžai.

Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) pateikė 1962 metų nutarties interpretaciją, sakydamas, kad „Kambodžai suvereniai priklauso visa Pra Viharo iškyšulio teritorija“, nurodė teisėjas Peteris Tomka (Pėteris Tomka).

Tailandas neginčija 1962 metų TTT nutarties, kad į UNESCO kultūros paveldo paminklų sąrašą įtraukta Prasat Pra Viharo šventykla priklauso Kambodžai, tačiau tiek Pnompenis, tiek Bankokas reiškia pretenzijas į 4,6 kvadratinio kilometro teritoriją aplink tos khmerų šventovės kompleksą.

Bogota ruošiasi įteikti protesto notą Rusijai, kai du šios šalies lėktuvai dukart be leidimo įskrido į Kolumbijos oro erdvę, praeitą savaitę skraidydami tarp Venesuelos ir Nikaragvos, antradienį nurodė prezidentas Juanas Manuelis Santosas (Chuanas Manuelis Santosas).

Pasak šalies vadovo, tie du lėktuvai įsibrovė į Kolumbijos oro erdvę penktadienį, skrisdami iš Venesuelos į Nikaragvą. Jie vėl įskrido į Kolumbijos teritoriją grįždami atgal – tuomet juos pasitiko du Bogotos oro pajėgų naikintuvai „Kfir“.

„Jie yra kariniai ir vyriausybiniai lėktuvai, todėl turėjo paprašyti leidimo, tačiau to nepadarė. Mes tiesiog paprašėme, kad Užsienio reikalų ministerija pateiktų atitinkamą pranešimą Rusijos vyriausybei“, – J.M.Santosas sakė žurnalistams per vyriausybės susitikimo dėl saugumo klausimų.

Kariuomenės šaltiniai sakė naujienų agentūrai „Reuters“, kad tie lėktuvai buvo Rusijoje pagaminti strateginiai bombonešiai „Tupolev Tu-160“, skridę iš Venesuelos pajūrio miesto Maiketijos į Nikaragvos sostinę Managvą. Pasak šaltinių, tie bombonešiai įskrido į Kolumbijos oro erdvę virš Šventojo Andriejaus ir Apvaizdos salų Karibų jūroje.

Praeitais metais Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) Hagoje atmetė Nikaragvos pretenzijas į tas Kolumbijos administruojamas salas, tačiau padidino Nikaragvos kontinentinio šelfo ir gretutinę ekonominę zoną vandenyse netoli salyno, kur, kaip manoma, slypi dideli naftos telkiniai jūros dugne.

Kolumbija atmetė teismo sprendimą, vadindama jį neįvykdomu, ir toliau kontroliuoja tuos vandenis, didindama įtampą su Nikaragva.

Rusija investavo milijardus JAV dolerių į Venesuelos naftos sektorių ir pasiūlė Karakasui kreditą, perkant Rusijoje pagamintą ginkluotę. Nikaragva taip pat paskelbė planuojanti įsigyti Rusijos gamybos karinės įrangos.