Kuponai, kviečiantys pernakvoti prie akcijos prisijungusiuose Kauno viešbučiuose, galioja net pusę metų, iki kovo mėnesio.

Pasak pranešimo, nors lyginant 2021 m. ir 2020 m. sausio-rugpjūčio mėnesių apgyvendinimo statistiką Kaune turistų skaičius išaugo net 145 proc., bet sugrįžti į priešpandeminį lygį dar nepavyko: 2019 metais tuo pačiu laikotarpiu Kaune turistų svečiavosi dvigubai daugiau.

Kaip rodo 2021-ųjų statistiniai Kauno duomenys, pirmais vasaros mėnesiais miestą labiau tyrinėjo ir lankė lietuviai, tačiau vėliau padaugėjo ir užsieniečių. Vasaros pabaigoje (rugpjūtį) sulaukta daugiau turistų nei bet kurį kitą metų mėnesį.

„Birželį ir liepą Kaune daugiau lankėsi lietuviai, o rugpjūtį užsieniečių srautai beveik dvigubai aplenkė vietinį turizmą. Žinoma, prie turistų skaičiaus augimo labai prisidėjo ir didieji renginiai: Pasaulio salės futbolo čempionatas, vasarą vykęs olimpinės atrankos etapas ir kiti, pritraukę į Kauną daugiau žmonių“, – pasakoja VšĮ „Kaunas IN“ Turizmo skyriaus vadovė Inga Pažereckaitė-Kalėdienė, pastebėdama, kad renginiai mieste ne tik jį pagyvina, bet ir augina keliautojų srautus.

Pasaulio salės futbolo čempionatas, vasarą vykęs olimpinės atrankos etapas ir kiti, pritraukę į Kauną daugiau žmonių.

Tai, kad ši vasara buvo gerokai rezultatyvesnė nei 2020-ųjų, lėmė žmonių prisitaikymas prie pokyčių: turistai ir miestiečiai paprasčiausiai išmoko gyventi su įvairiais papildomais reikalavimais, priprato, kad kai kur yra ribojimų ar reikia imunizaciją įrodančių dokumentų.

Vis dėlto, nors miesto svečių srautai auga, 2019 m. lygio jie dar toli gražu nepasiekė – turistų sulaukiama perpus mažiau. Vidutiniškai turistai Kaune praleidžia apie dvi naktis, tikina „Kaunas IN“ darbuotojai.

Pagrindiniai keliautojai rugpjūtį buvo latviai, lenkai, estai. Vasaros pabaigoje daugėjo vokiečių, prancūzų, kurių liepą ir birželį buvo labai nedaug. I. Pažereckaitė-Kalėdienė sako, kad vasaros pradžioje Kauno turizmo informacijos centre besilankę užsieniečiai dažniau buvo tie žmonės, kurie studijuoja ar dirba Kaune, kituose šalies miestuose, bet ne tie, kurie kaip turistai atvyksta iš kitų šalių. Tik rugpjūtį ši tendencija pradėjo keistis.

Pastebima, kad karantino metu pasikeitė ir keliavimo stilius. Didelius turistinius autobusus pakeitė mažesnės grupės arba pavieniai, vienos šeimos keliautojai. Daugiausia savarankiškai keliauja poros ir šeimos ar nedidelės draugų grupės. Dažniausiai keliautojai vasarą į Kauną vyko lėktuvu, automobiliais, kemperiais ar motociklais.

Atsakymas, žinoma, priklauso nuo to, koks keliautojas esate. Tačiau pasaulyje vis dažniau pastebima tendencija, kai kelionės kryptis renkamasi dėl maisto. O ką daryti, kad gastronominio turisto tašku žemėlapyje taptų ir Kaunas?

Kodėl Kaunui vertėtų siekti gastronominių turistų dėmesio?

Pasaulio kulinarinių kelionių asociacijos (World Food Travel Association) 2019 m. pateiktoje ataskaitoje teigiama, kad vartotojai labiau nei bet kada yra apsėsti kokybiškų maisto bei gėrimų produktų patirties. Tai rodo, kad kulinarinių kelionių rinka tik augs. Kulinarinis turizmas naudinga puse tampa visiems žaidimo dalyviams: tiek maistą mėgstantiems keliautojams, tiek kelionių organizatoriams, tiek vietos smulkiajam verslui.

Šį rugsėjį Lietuvoje viešėjęs tarptautinio kulinarinio turizmo tyrėjas, Čiko Kalifornijos valstijos universiteto docentas Metju Stounas (Matthew Stone) pasakoja, kad į skonių paieškas besileidžiantys turistai išleidžia daugiau pinigų nei įprasti keliautojai.

„Gastronominiai turistai dažniau nei kiti aplanko ir kitas vietas, išleidžia daugiau pinigų apsipirkinėdami, dažniau renkasi aplankyti teatrą ar eiti į sporto renginius“, – teigia tyrėjas.

Antrą kartą Kauno kolegijos Turizmo ir viešbučių studijų programos studentams dėstyti atvykęs M. Stounas įsitikinęs: „Kaunas turi didelį potencialą pritraukti gastroniminius turistus, tačiau šis potencialas ne visada tinkamai išnaudojamas“.

Į ką, anot Metju, reikėtų atkreipti dėmesį šiame mieste įsikūrusioms maitinimo įstaigoms? Jis siūlo pirmiausia pradėti nuo suvokimo, kad maistas yra būdas pajusti ryšį su vietos kultūra.

„Vis dažniau turistai nori pasijusti tarsi vietiniai ir būtent maistas leidžia ieškoti sąsajų su vietos gyventojais. Pavyzdžiui, jei keliauju į Čikagą tikriausiai nekils didelio noro kiekvieną sykį aplankyti Vilio bokštą (angl. Willis Tower), bet galiu norėti grįžti į savo mėgstamą piceriją arba susirasti naują kavinę. Taip pat, jei kartą jau mačiau „Mona Lizą“, mažai tikėtina, kad atvykęs į Paryžių norėsiu vėl pamatyti šį paveikslą, tačiau didelis šansas, kad grįšiu į restoranus, kurie prieš tai sužavėjo“, – teigia Metju, pridurdamas, kad aplankyti matytus turistinius objektus gali būti nuobodu, tačiau dar kartą patirti jau ragauto patiekalo skonį – greičiausiai ne.

Subliuškęs įsitikinimas apie nacionalinius patiekalus

Didžiausią pasaulyje kulinarinio turizmo tyrimų programą „World Food Travel Association“ užbaigęs ir įsimintinų maisto turizmo patirčių tyrimus vykdantis M. Stounas atkreipia dėmesį, kad, norint pritraukti gastronominius turistus, nereikėtų akcentuoti tik tautinių patiekalų.

Jei į Lietuvą turistas atvyksta vedinas tikslo susipažinti su lietuviška virtuve, tai dar nereiškia, kad jis ieškos tik nacionalinių patiekalų, greičiausiai labiau jį sudomins eklektiška, autentiška, inovatyvi patirtis.

„Jei į Lietuvą turistas atvyksta vedinas tikslo susipažinti su lietuviška virtuve, tai dar nereiškia, kad jis ieškos tik nacionalinių patiekalų, greičiausiai labiau jį sudomins eklektiška, autentiška, inovatyvi patirtis. Tokio tipo keliones besirenkantis turistas nori visos jausmų paletės: patirti vietos aplinką, klimato pojūčius ir visa, kas jį supa aplinkui, besimėgaujant maistu“, – įsitikinęs Stounas.

Antrindama M. Stouno minčiai, prieš keletą metų prestižiniame Skandinavijos restoranų gido „White Guide“ reitingavime į geriausių Baltijos šalių restoranų 30-tuką patekusio restorano „Monte Pacis“ vadovė Indra Ramanauskienė teigia pastebinti, kad Kaunas apskritai vis dar užstrigęs tarpukario rolėje, akcentuojant Smetonos laikus ar Laikinąją sostinę. „Norėčiau pabrėžti, kad kalbant apie lietuvišką virtuvę ir jos istoriją yra ir kitų sluoksnių. Juk buvo ir karalienė Bona, ir Hanzos miestas, ir kitų laikotarpių, kuriais galime didžiuotis bei ieškoti savitumo. Sutinku, kad tai patrauklūs ir įdomūs laikotarpiai, bet pati manau, kad reikėtų keisi šį požiūrį, žiūrėti plačiau“, – įsitikinusi I. Ramanauskienė.

Gurmanų laikomu skandinaviškojo „Michelin‘o“ reitingu įvertintas restoranas, anot vadovės savo meniu atnaujina kiekvieną sezoną. Šiuo metu esantis meniu dedikuotas Pažaislio vienuolyno fundatoriui Kristupui Žygimantui Pacui. Tačiau tai dar nereiškia, kad restorano svečiams gaminami baroko virtuvės patiekalai. „Jei atneštume tai, ką valgė tų laikų žmonės, turbūt retam, kuriam patiktų“, – juokiasi Indra. „Žinoma, mes visada ieškome istorinių receptų, ir aš pati, ir su komanda, ir su draugais. Tačiau mūsų siūlomas meniu dažniausiai varijuoja tarp istorijos ir modernumo“, – atskleidžia restorano vadovė.

Pati Indra teigia pastebinti, kad gastronominių turistų prieš karantiną išties daugėjo. Tačiau, pastarajame kontekste, greičiausiai dėl to, kad žmonės pavargo suktis savo virtuvėse, pastebėtas ir vietos turistų antplūdis. Verslininkės nuomone, siekiant Kaunui pritraukti gastronominius turistus koją kiša miesto žinomumo ir pasiekiamumo kliūtys – siaura vietinio oro uosto krypčių pasiūla.

„Užtat žmonės, kurie matę nemažai pasaulio, giria pas mus siūlomą kokybės ir kainos santykį. Pavyzdžiui, jei restoranas įsikūręs turistų sraute, tai klientų turi bet kokiu atveju, bet tuomet turistas atėjo, pavalgė, išėjo ir daug šansų, kad jis ten nebegrįš. Tačiau, kai sieki, kad klientas sugrįžtų, tai yra žymiai sunkesnis darbas, įpareigojantis išlaikyti kokybę ir vis atsinaujinti“, – teigia Pažaislio vienuolyne įsikūrusio restorano bei viešbučio „Monte Pacis“ vadovė.

Lietuviškam kuklumui čia ne vieta

Paklausus, ką patartų vietos restoranams, norintiems pritraukti turistus į Kauną, Metju pabrėžia autentiškumą. Pasak jo, norint išsiskirti iš kitų, reikėtų pamiršti lietuvišką drovumą. „Maitinimo įstaigoms vis svarbiau tampa istorijos pasakojimo (angl. „storytelling“) elementai. Galbūt restoranas įsikūręs istorinėje vietoje, gal turi receptą, kuris tobulintas šimtmečiais, o galbūt produktai yra užauginti pačių? Visa tai tampa itin reikšmingomis detalėmis, siekiant gastronominių turistų dėmesio. Regiono istorijos yra pati galingiausia priemonė kurti naują maisto patirtį“, – įsitikinęs tyrėjas.

Dar vienas būdas, kuris gana neįprastas Lietuvoje, tačiau sparčiai populiarėja JAV, anot Čiko Kalifornijos valstijos universiteto docento, yra besikuriantys rančų muziejai. „Šie muziejai išsiskiria ne tik įsikūrusiais vietos ūkiais, bet ir specifiniais maisto produktais, neįprastais suvenyrais. Pavyzdžiui, jei ūkininkas turi kopūstų lauką, turistams siūloma įsigyti iš jo pagaminto muilo ir kitų neįprastų gaminių. Kodėl gi tokios patirties neatnešus ir į Kauno regioną?“, – retoriškai klausia Metju.

„Kuriant muziejinį ūkį, reikėtų suprasti, kad iš jo gaunamos žaliavos, greičiausiai, yra skirtos regiono poreikiams tenkinti. Kalbant apie turistus, siūlyčiau galvoti apie tokius suvenyrus, kurie galėtų tapti lauktuvėmis ir taptų būdu parodyti kitiems apie ką yra ši šalis ar regionas. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad tokie ūkiai – puikus būdas prisidėti prie socialinio ir ekonominio šalies vystymosi“, – pastebi Metju.

Ir, žinoma, tarptautinio kulinarinio turizmo tyrėjas siūlo nepamiršti maisto festivalių, kurie pasaulyje turi senas tradicijas bei pastaruoju metu vis labiau populiarėja ne be reikalo – mat tai vienas lengviausių būdų privilioti skonių paieškos keliais žygiuojančius turistus.

„Natūralūs, organiški, ekologiški ir tvarūs produktai, taip pat informacija meniu apie tai, ar maistas vegetariškas, ar veganiškas, ar turi jūros produktų, kiaušinių ir kitų alergenų – visa tai vis dar neįprasta Amerikoje, tačiau, maloniai nustebino Kaune“, – apibendrindamas įspūdžius, kuriuos patyrė vizituodamas Kauno kolegijos Turizmo ir laisvalaikio vadybos katedroje, teigia Metju, pridurdamas, kad, žinoma, tikslingiausias būdas prisivilioti gastronominius turistus – turėti aiškią strategiją ne tik šalies, bet ir miesto mastu.

Užsieniečių srautai

Koronaviruso pandemija dar neleidžia sugrįžti į įprastas vėžes, tad ir turistų miestas šią vasarą sulaukė mažiau. Optimizmo suteikia tai, kad jau išmokome gyventi su virusu, tad kelionės vėl pradeda vilioti savo žavesiu.

„Kaunas IN“ Turizmo skyriaus vadovė Inga Pažereckaitė-Kalėdienė „Kauno dienai“ pasakojo, kad pirmus vasaros mėnesius miestą labiau tyrinėjo mūsų tautiečiai, tačiau vėliau padaugėjo ir užsieniečių.

„Dar neturime rugpjūčio visų duomenų, bet pasikalbėjus su apgyvendinimo ir maitinimo įmonėmis bei iš mūsų turizmo centro įžvalgų matyti, kad būtent šis vasaros mėnuo buvo pats geriausias. Birželį ir liepą Kaune daugiau lankėsi lietuviai, o rugpjūtį užsieniečių srautai beveik dvigubai aplenkė vietinį turizmą. Jei visa vasara būtų buvusi tokia kaip rugpjūtis, manau, kad tikrai ją būtų galima vertinti kaip labai gerą. Žinoma, prie turistų skaičiaus labai prisideda ir didieji renginiai. Šiuo metu vyksta Pasaulio salės futbolo čempionatas, vasarą vyko olimpinės atrankos etapas, tai taip pat pritraukė į Kauną daugiau žmonių. Renginiai mieste įneša daugiau gyvybės“, – pastebėjo turizmo ekspertė.

Rugpjūtį užsieniečių srautai beveik dvigubai aplenkė vietinį turizmą.

I.Pažereckaitė-Kalėdienė nurodė, kad ši vasara buvo gerokai rezultatyvesnė nei 2020-ųjų, nes dabar žmonės išmoko gyventi su virusu, priprato, kad kai kur yra ribojimų ar reikia tam tikrų imunizaciją įrodančių dokumentų. Visgi turistų srautai, nors ir auga, dar nepasiekė prieškarantininio lygio.

„Pagrindiniai keliautojai rugpjūtį buvo latviai, lenkai, estai. Daugėja ir vokiečių, prancūzų, kurių liepą ir birželį nelabai pastebėdavome. Aišku, turizmo centre ir pirmaisiais vasaros mėnesiais lankėsi užsieniečių, bet tai buvo daugiau tie žmonės, kurie studijuoja ar dirba Kaune, kituose šalies miestuose, bet ne tie, kurie kaip turistai atvykę iš kitų šalių. Rugpjūtį ši tendencija pradėjo keistis. Situacija turizmo sektoriuje gerėja, tačiau, jei lygintumėme su 2019-tų metų tuo pačiu laikotarpiu,  dabar turistų sulaukiame vis dar perpus mažiau“, – teigė Turizmo skyriaus vadovė.

Pastebima, kad karantino metu pasikeitė keliavimo stilius.  Didelius turistinius autobusus pakeitė mažesnės grupės arba pavieniai, vienos šeimos keliautojai.

„Vidutiniškai turistai Kaune praleidžia apie dvi naktis. Daugiausia savarankiškai keliauja poros ir šeimos ar nedidelės draugų grupės. Deja, dar nėra tokių autobusų, kurie po 50 ar daugiau žmonių atvežtų vienu kartu, bet jau matome keliaujančias 15–20 žmonių grupes. Dažniausiai keliautojai vasarą į Kauną vyko lėktuvu, automobiliais ar kemperiais“, – šios vasaros keliavimo į Kauną tendencijas toliau vardijo I.Pažereckaitė-Kalėdienė.

I.Pažereckaitė-Kalėdienė pastebi, kad į Kauną dar nesugrįžo dideli turistų autobusai. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Pamėgti maršrutai

Kadangi didelėmis grupėmis turistai į Kauną kol kas nekeliauja, teko siūlomas pramogas taip pat pritaikyti savarankiškam keliavimui. Turizmo specialistė pažymėjo, kad šią vasarą Kaune buvo populiarios ekskursijos naudojantis mobiliąja programėle.

„Mes dar pernai savo kaunastiškus maršrutus skaitmenizavome ir padarėme laisviau prieinamus būtent savarankiškai keliauti. Galima keliauti ir naudojantis atspausdintais žemėlapiais, tad kiekvienas gali pasirinkti temą ir maršrutą, kuris jam yra įdomus. Taip galima savarankiškai pažinti Kauną“, – teigė Turizmo skyriaus vadovė.

Šią vasarą populiariausi maršrutai buvo susiję su gatvės menu, tarpukario modernizmo objektais. Turistai norėjo apsilankyti ir vietose, kuriose buvo filmuojamos įvairių filmų scenos.

„Pernai daugiausia klausimų buvo apie gamtą, pažintinius takus, o šiemet turistai daugiau koncentravosi į patį miestą“, – kalbėjo I.Pažereckaitė-Kalėdienė.

Šiemet turistus viliojo ir Gedimino gatvėje atsidaręs art deco muziejus. Jo atstovai organizavo ekskursijas po miesto vietas, atspindinčias ryškiausias tarpukario modernizmo stiliaus detales. Pasak Turizmo skyriaus vadovės, tokiose ekskursijose žmonės gali pajusti to laikmečio dvasią – ne tik pamatyti butus, bet ir išgirsti muziką, kartais ir paragauti kokio patiekalo.

Turistai Kaune yra pamėgę ir gastroturizmą, tačiau specialistė užsiminė, kad dėl pandemijos ne visos viešojo maitinimo įstaigos atsidarė, todėl vietų sąrašas nuolat kinta. Dėl šios priežasties neskubama spausdinti gastronomijos žemėlapių. Patogiau vietų, kur skaniai pavalgyti, geriau ieškoti elektroninėje versijoje, nes čia galima informaciją greičiau atnaujinti.

„Gastroturizmas iš tiesų yra labai populiarus. Sudarydavome maršrutus, kur galima pusryčiauti, pietauti ar vakarieniauti, kokia maitinimo įstaiga turi ką nors naujo ar yra ypač populiari. Bet visas maitinimo sektorius šią vasarą labai keitėsi, tad ir keliautojai turėjo stebėti, ar išreklamuota vieta vis dar veikia“, – pastebėjo turizmo ekspertė.

Vandens pramogos

Ši vasara tikrai lepino gerais orais, todėl miesto svečiai dažnai rinkosi pramogauti prie Kaune esančių vandens telkinių. Skaičiuojama, kad žymiai išaugo vandens pramogų paslaugų poreikis.

„Vandenlentės, valtys, baidarės, irklentės ir kiti vandens įrenginiai tikrai buvo populiarūs. Matėsi ir socialiniuose tinkluose, kad žmonės pramogauja Kauno mariose, ten ir pats paslaugų sektorius gerokai išsiplėtė. Net kateriuose ar laiveliuose buvo siūlomos ir austrių degustacijos, ir vakarienės. Vanduo įvairiomis formomis buvo naudojamas labai aktyviai“, – kaip Kauno svečiai vasarą leido laiką, pasakojo I.Pažereckaitė-Kalėdienė.

Šią vasarą ypač viliojo vandens pramogos. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Žinoma, populiarūs buvo ir jau daug metų Kauno mariose bei Nemune plaukiojantys laivai, kuriais galima pasiekti ne tik Kauno rajono miestelius, bet taip pat ir pasimėgauti gražiais pakrančių vaizdais.

Oro uosto rezultatai

I.Pažereckaitė-Kalėdienė atkreipė dėmesį, kad šią vasarą atsigavo ir Kauno oro uostas. Per jį ne tik lietuviai galėjo aplankyti užsienio šalis, bet taip pat ir kitų šalių atstovai atrasti Kauną.

„Kiekviena kryptis prisideda prie turizmo augimo. Miestui turi daug įtakos tokios susisiekimo galimybės. Rudenį pradedami skrydžiai į Budapeštą, Helsinkį, Stokholmą. Tai yra tokios netolimos kryptys, kurios leis perpiešti Kauno turizmo paveikslą. Mano nuomone, yra labai gerai, kai maršrutu naudojasi tiek lietuviai, tiek užsieniečiai. Užpildytas skrydis reiškia, kad jis veikia ir yra naudingas. Kai patogu susisiekti, mes galime laisviau reklamuoti miestą ir taip pakviesti čia atvykti“, – teigė Turizmo skyriaus vadovė.

Pagal Lietuvos oro uostų pateiktus duomenis matyti, kad Kauno oro uostas šią vasarą aptarnavo kone perpus mažiau keleivių, nei jų buvo 2019-aisiais, kai dar nebuvo jokių kalbų apie karantiną ar suvaržymus. Šiemet aptarnauta daugiau nei 169 tūkst. keleivių, o prieš dvejus metus – daugiau nei 332 tūkst. k. Žinoma, palyginti su pernai, keliautojų srautai augo, nes 2020-ųjų vasarą per Kauną orlaiviais skrido kiek daugiau nei 99 tūkst. keleivių.

„Kauno oro uostas šią vasarą jau atgavo pusę, o kai kuriais laikotarpiais ir daugiau keleivių srauto, kuris buvo rekordiniais visai aviacijai 2019 m. (vasaros laikotarpiu). Tai vertiname kaip gerą signalą, kuris įrodo, kad šis sektorius įgauna pagreitį, žmonės keliauti pasirengę ir tikrai nori naudotis visomis galimybėmis“, – dienraščiui komentavo Lietuvos oro uostų atstovas spaudai Tadas Vasiliauskas.

Jis nurodė, kad pagal keliautojų pilietybę duomenų nėra, tačiau matyti, kad visgi gerokai daugiau Kauno oro uostu naudojosi lietuviai, o ne užsienio svečiai.

Šią vasarą Kauno oro uoste buvo pristatytos naujos arba atgaivintos anksčiau buvusios keturiolika tiesioginių skrydžių krypčių. Iš Kauno buvo galima pasiekti Norvegijoje esančius Alesundo ir Bergeno miestus. Taip pat skrydžiai buvo vykdomi į Angliją (Bristolį, Edinburgą, Liverpulį, Londoną), Vokietijos Kelno miestą, Danijos sostinę Kopenhagą, Ukrainoje įsikūrusį Lvovą, tris Italijos miestus (Riminį, Neapolį ir Milaną). Iš Kauno tiesiogiai keliautojai galėjo pasiekti Airijos sostinę Dubliną ir Šanono miestą bei Ispanijos kurortą Maljorką.

Pasak oro uosto atstovo, populiariausios kryptys išliko Londonas, Kopenhaga ir Dublinas.

„Trečiosios nakvynės“ programa

„Atrasti geriausius dalykus prireikia laiko“, – taip pristatoma nauja atvykstamojo turizmo skatinimo programa, siūlanti viešbučių ir apgyvendinimo verslui kompensuoti trečiąją užsienio svečių nakvynę. Jau pirmosiomis programos dienomis prie jos prisijungė septyni Kauno viešbučiai. Kaip tvirtina Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tokiu būdu tikimasi paskatinti turistus pratęsti viešnagę Lietuvoje, juolab kad pagalba turizmo sektoriui šiuo metu būtina.

„Trečiosios nakvynės“ principas paprastas: turistui pasirinkus programoje dalyvaujančią apgyvendinimo įstaigą ir apsistojus joje bent dvi naktis, visą ar didžiąją dalį trečiosios nakvynės išlaidų padengia valstybė. Iš viso kompensuojama iki 65 eurų, į šią kainą gali būti įtrauktos ir kitos su apgyvendinimo paslaugomis susijusios paslaugos, pavyzdžiui, pusryčiai, automobilio parkavimas apgyvendinimo paslaugų teikimo vietoje ar vietinė rinkliava už naudojimąsi savivaldybės turizmo ir poilsio infrastruktūra. Savo poilsiui pasirinkti Lietuvą svečiai yra kviečiami per komunikaciją užsienyje: susidomėjusiųjų ir norinčiųjų nemokamos trečios nakvynės prašoma palikti savo e.pašto adresą, į kurį atsiunčiamas specialus kodas.

Per pirmą savaitę prie „Trečiosios nakvynės“ programos Kaune prisijungė viešbučiai „Hof Hotel“, „Moxy Kaunas Center“, „Kaunas“, „Hotel Metropolis“, „Ibis Kaunas Centre“, „Kaunas City Hotel“ ir „Victoria Hotel“. Visoje Lietuvoje prie programos jungiasi ne tik viešbučiai, bet ir kempingai, apartamentai, taip pat kitos apgyvendinimo įstaigos, nes ši iniciatyva skirta joms visoms.

Akcija buvo sumanyta kaip atsakas į pandemijos smarkiai paveiktus turistų srautus. Lietuviai į užsienį keliauja vis dažniau, o į Lietuvą užsieniečiai vis dar vyksta vangiai: Lietuvos kelionių verslo asociacijos duomenimis, palyginti 2021 m. pirmąjį pusmetį su 2019-aisiais, užsienio turistų atvyko net dešimt kartų mažiau. Be to, kaip rodo statistiniai duomenys, vidutiniškai į Lietuvą atvykęs užsienio turistas čia praleidžia 2,4 nakties – o tai yra gerokai mažiau nei aplinkinėse šalyse (pvz., Latvijoje šis rodiklis siekia daugiau kaip keturias naktis).

Pagrindiniai keliautojai rugpjūtį buvo latviai, lenkai, estai. Daugėja ir vokiečių, prancūzų, kurių liepą ir birželį nelabai pastebėdavome.

„Tai puiki rinkodaros kampanija, galinti padėti apgyvendinimo sektoriui pritraukti daugiau turistų ir pailginti jų viešnagės trukmę. Tikimės, kad priemonė prisidės prie didesnių srautų generavimo rudens sezono metu“, – sakė „Kaunas IN“ Turizmo skyriaus vadovė Inga Pažereckaitė-Kalėdienė.

„Keliauk Lietuvoje“ sumanytai akcijai iš viso skirta 756,8 tūkst. eurų, tad trečiosios nakties kompensacija gali pasinaudoti apie 11 tūkst. žmonių. Taip ne tik tikimasi prailginti vidutinę kelionių trukmę Lietuvoje, bet ir padidinti turistų skaičių bei užtikrinti apgyvendinimo paslaugų teikėjų likvidumą. Skaičiuojama, kad apgyvendinimo įstaigos, sulaukusios asmeninių mokėjimų iš turistų už dvi naktis, papildomai turėtų sugeneruoti apie 2,4 mln. eurų pajamų, neskaičiuojant turistų išlaidų, skirtų maitinimui, pramogoms.

Į rudens sezoną orientuota akcija trunka nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 18 d.

Optimizmas dėl kitų metų

Kitais metais Kaunas ir Kauno rajonas taps milžiniška Europos scena – čia renginių numatoma daugiau nei metai turi dienų. Kultūros išvengti tikrai nepavyks – bus surengta daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų.

Natūralu, kad tai suteikia pagrįstų vilčių, kad Kauną atras tūstančiai turistų.

„Jei žmonės, keliaudami į Kauną ar iš jo, nustebs pamatę žodį „Fluxus“ ir pasitikrins jo reikšmę internete – jau labai gerai“, – praėjusį penktadienį šypsojosi aktorius Tomas Erbrėderis, atlikęs svarbų vaidmenį netikėtoje ceremonijoje Tarptautiniame Kauno oro uoste. Tiksliau, „Fluxus“ oro uoste – taip, švenčiant Europos kultūros sostinės metus, iki 2022 m. pabaigos vadinsis antrieji pagal dydį oro vartai Lietuvoje.

Šiuo simboliniu iškabos pakeitimu „Kaunas 2022“ su partneriais nusprendė dar kartą priminti apie unikalias Kaune gimusio „Fluxus“ meno srovės pradininko Jurgio Mačiūno, arba George'o Maciunas, idėjas, kurioms ištikimos ir tokios pasaulinio garso asmenybės, kaip Yoko Ono ar Nam June Paik.

„Džiaugiamės, kad jau kitais metais Kaunas taps Europos kultūros sostine, o tai reiškia, kad ir šio miesto oro uostas taps kultūros vartais tūkstančiams atskrendančių lankytojų. Ta proga ir oro uostas laikinai užsideda „Fluxus“ skrybėlę. Tikime, kad organizatoriai pasiūlys nestandartinių sprendimų, kurie ne tik pasitiks, bet ir nuo pirmo žingsnio kultūrinėmis iniciatyvomis įtrauks atvykusius svečius“, – apie bičiulišką partnerystę su drąsių idėjų nestokojančia „Kaunas 2022“ komanda pasakoja valstybės įmonės Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis.

1. Kaunas – nuo 2018-ųjų dar geriau pasiekiamas

2018-aisiais per metus atsiradus net trims naujoms skrydžių kryptims (Varšuva „LOT“, Tel Avivas „Ryanair“, Turku „Wizzair“), Kaunas yra pasiekiamas ir iš Kauno galima tiesiogiai keliauti 24-iomis skirtingomis kelionių kryptimis. Nuolatinė skrydžių plėtra ne tik suteikia puikias galimybes miestui plėtoti atvykstamąjį turizmą, tačiau ir reikšmingai didina miesto pasiekiamumą bei infrastruktūros patrauklumą potencialiems ir esamiems užsienio investuotojams, didina verslo skrydžių pasiūlą. Gruodžio mėnesį Kauno oro uostas šventė ir kitą reikšmingą rezultatą – buvo aptarnautas milijoninis keleivis, o tai tik dar kartą įrodo, kad antrasis pagal dydį Lietuvos oro uostas yra patrauklus tiek užsienio svečiams, tiek vietos keliautojams.

Vilmanto Raupelio nuotr.

2. Augantys turistų srautai Kaune – du šimtai tūkstančių istorijų

2018 m. sėkmingai įgyvendintos miesto viešinimo kampanijos tikslinėse atvykstamojo turizmo rinkose – Norvegijoje, Suomijoje, Lenkijoje – ne tik didino miesto žinomumą, bet ir prisidėjo prie augančių turistų srautų. Per metus mieste lankėsi daugiau nei 130 pasaulyje žinomų žurnalistų, kelionių organizatorių ir nuomonės formuotojų, kurie savo įspūdžiais ir asmeninėmis istorijomis iš Kauno dalijosi su savo skaitytojais ir sekėjais, asmeniškai kvietė juos aplankyti Kauną ir atrasti „It‘s Kaunastic“ jausmą patiems.

Įsimylėti miestą galima ne tik per architektūrą, meną ar kultūrą, bet ir per unikalias patirtis ir pramogas.

Tačiau daugiausiai unikalių įspūdžių ir istorijų – beveik 250 tūkst. – iš Kauno po visą pasaulį 2018 m. išsivežė mieste apsilankę turistai ir vienadieniai lankytojai. Statistikos departamento duomenimis, per pirmus tris praėjusių metų ketvirčius vien tik Kauno miesto apgyvendinimo įstaigos sulaukė 245 330 svečių, kurie mieste praleido 430 830 naktų, neįskaičius tų keliautojų, kurie Kaune praleido tik vieną dieną arba nakvynei mieste rinkosi apartamentus ar nuomojamus butus. Palyginus su 2017 m. trijų ketvirčių duomenimis, miesto svečių skaičius padidėjo 6 proc., nakvynių skaičius – 7,5 proc., o vidutinė viešnagės trukmė prailgėjo iki 1,8 nakties (2017 m. – 1,7 nakties), kas rodo, kad ne tik didėja bendras metinis miesto svečių skaičius, bet ir ilgėja Kaune praleidžiamas laikas.

Per pirmuosius devynis metų mėnesius, daugiausiai svečių Kaunas sulaukė iš:

Iš Azijos šalių daugiausiai svečių sulaukta iš Japonijos – 3 674 keliautojai, kurie nakvojo 5 457 naktis (vidutinė viešnagės trukmė – 1,5 nakvynės (augimas +19,4 proc.)).

Vienas iš pagrindinių turistams patrauklaus ir svetingo miesto bruožų – nuoširdumas. Siekiama užtikrinti, kad turizmo informacija miesto svečiams būtų ne tik naudinga ir patraukli, bet ir paprastai prieinama. Šiems tikslams pasiekti, turizmo informacijos centras jau antrus metus dirba 362 dienas per metus, o užklausos telefonu, el. paštu bei socialiniuose tinkluose, atsakinėjamos visus metus, nepaisant darbo valandų. Džiugina tai, kad šiais metais dar stipriau augo turistų noras patirti, pažinti ir pamilti Kauną savo gimtąja kalba: miesto svečiams buvo suorganizuotos beveik 300 ekskursijų – ne tik lietuvių ir anglų, bet ir rusų, vokiečių, lenkų, prancūzų, ispanų ir italų kalbomis.

3. „It‘s Kaunastic“ dovanų kortelė – visas miestas Tavo rankose

Įsimylėti miestą galima ne tik per architektūrą, meną ar kultūrą, bet ir per unikalias patirtis ir pramogas, kurias mieste galima atrasti. 2018 m. VšĮ „Kaunas IN“ ir „Gera dovana“ įgyvendintas „It‘s Kaunastic“ dovanų kortelės projektas suteikė puikiausią progą dovanoti Kauno patirtį ir meilę miestui savo artimiesiems, draugams ar kolegoms. Šiandien kortele galima atsiskaityti daugiau nei 80-tyje Kauno vietų ir šis miesto dovanų kortelės partnerių sąrašas nuolat auga.

4. Kaunas – išliekantis patrauklumas naujiems ir sėkmės formulė esamiems investuotojams

Kauno miestas, per praėjusius dvejus metus sėkmingai pritraukęs daugiau nei 20 naujų užsienio investuotojų, 2018 m. ir toliau išlaikė savo patrauklumą užsienio verslams: tiek investicijomis dar tik besidominčioms, tiek ir mieste veiklą vykdančioms užsienio verslo įmonėms.

Peržvelgus praėjusius metus, vienas iš pagrindinių Kauno patrauklumą užtikrinančių veiksnių ir bene didžiausių konkurencinių pranašumų išliko tas pats – tai stiprus miesto akademinis potencialas, čia sutelkti talentai, žingeidūs ir greitai besimokantys kvalifikuoti specialistai. Įgytomis kompetencijomis verslo poreikius atliepiančių darbuotojų pasiūla turėjo reikšmingos įtakos esamų Kauno užsienio investuotojų plėtrai: atliktos apžvalgos duomenimis 2018 m. buvo sukurta daugiau nei 1 300 gerai apmokamų darbo vietų tarptautinėse įmonėse, kuriose darbuotojams mokamas vidutinis mėnesinis atlyginimas 30%  viršijo vidutinį darbo užmokestį Kauno regione (remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis).

Kaune 2018 m. veiklą pradėję arba apie plėtrą pranešę investuotojai dar praėjusiais metais paskelbė ir apie ambicingus ateinančių trejų metų veiklos ir plėtros planus:

5. Asmeninis miesto dėmesys investuotojams, kuris įgalina veikti

Viena iš TOP 5 priežasčių, kurios nulemia verslo sprendimą investuoti užsienyje, yra vietos valdžios ir potencialių investuotojų tarpusavio santykis. Pirminiuose veiklos etapuose ypatingai didelę reikšmę įgauna miesto investicijomis besirūpinančių institucijų pagalba: dėmesys, suteiktos konsultacijos, iniciatyvumas ir siūlomi personalizuoti sprendimai visais verslui iškylančiais klausimais. Per 2018 m. VšĮ „Kaunas IN“ verslo skyrius net 40-čiai potencialių investuotojų bei unikalių idėjų autorių suteikė beveik šimtą konsultacijų, kurių metu ne tik teikė verslams aktualiausią informaciją apie Kauną, bet ir padėjo atrasti naujas partnerystes, galimybes plėtrai ar inovatyvioms idėjoms virsti realybe.

Kauno miesto verslo bei investicinės aplinkos patrauklumas buvo pristatytas daugiau nei 30-tyje susitikimų su verslo, viešojo sektoriaus, užsienio šalių diplomatinių delegacijų atstovais. Įvertinus praėjusių metų verslo susitikimų statistiką, daugiausiai verslo steigimo ir plėtros galimybėmis Kaune domėjosi JAV, Vokietijos, Olandijos, Izraelio, Didžiosios Britanijos ir Kinijos verslininkai.

6. Verslo bendruomenės stiprinimas – investicija į miesto ateitį

2018 m. VšĮ „Kaunas IN“ miesto – užsienio kapitalo ir vietos verslo – bendruomenę siekė suburti dialogui per skirtingas veiklos rūšis. Gegužės mėnesį pirmą kartą organizuotuose „Kauno augančio verslo apdovanojimuose 2018“ (K.A.V.A. 2018) pasidžiaugti praėjusių metų rezultatais buvo sukviesta daugiau nei 200 Kauno verslininkų bendruomenė, sėkmingai veiklą vykdanti skirtingose srityse – nuo atsakingų verslų ar startuolių iki eksportuotojų, užsienio kapitalo gamybos sektoriaus įmonių ar paslaugų centrų.

Praėjusiais metais „Kaunas IN“, kartu su aktyviausiais užsienio investuotojų atstovais Kaune įkūrė IBCK (angl. International Business Community Kaunas) bendruomenę, kurios tikslas – skatinti dialogą tarp Kaune veikiančių užsienio investuotojų ir vietos valdžios, švietimo įstaigų bei kitų suinteresuotųjų šalių, kartu kurti socialines iniciatyvas ir taip dar stipriau įsitraukti į miesto socialinį ir ekonominį gyvenimą.

2018 m. buvo išskirtiniai ir Kauno startuolių bendruomenei – įgyvendinta atsinaujinusi inovatyvumo ir verslumo skatinimo programa „Kauno startuoliai 2018“. Viena iš „Kauno startuoliai“ programos dalių – tai intensyvi akceleratoriaus programa, skirta startuoliams auginti, tobulinti, plėsti sukurtą produktą, įvesti jį į rinką ir pritraukti investicijas. Aštuonias savaites trukusiame intensyviame ir dinamiškame „Kauno startuolių“ akceleratoriuje dalyvavo 11 atrinktų komandų, kurios turėjo progą ne tik skirtingais pjūviais išanalizuoti savo idėjas, stiprinti sukurtus produktus, bet ir pasisemti naudingos patirties ir patarimų iš tarptautinę patirtį startuolių ekosistemoje turinčių ekspertų bei mentorių.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Antra atsinaujinusios startuolių programos dalis – tinklinimas. Beveik tris mėnesius trukusios „Kauno startuolių 2018“ tinklinimo programos metu buvo suorganizuota daugiau kaip 20 nemokamų renginių, kuriuose apsilankė per 1 000 dalyvių. „Kaip komunikuoti esamiems ir potencialiems darbuotojams?“, „Kaip susikurti įmonės tinklalapį?“, „Kokios investicijos reikalingos startuojantiems?“, „Kokios ES paramos verslui galiu tikėtis po 2020-tųjų?“, „Ką turėčiau žinoti pradėdamas verslą apie Lietuvos mokestinę bazę?“ – šie ir daugelis kitų klausimų buvo išsamiai aptarti ir išdiskutuoti nemokamose startuolių tinklinimo dalies paskaitose, seminaruose, dirbtuvėse.

Vienu įspūdingiausių renginių tinklinimo dalies metu tapo „Open Data Kaunas“ hakatonas, kurio metu 48 valandas daugiau kaip 130 žmonių kūrė ir įgyvendino originalias idėjas miestui, remdamiesi pirmą kartą atveriamais skirtingų Kauno miesto įstaigų duomenimis.

Šiais – 2019-aisiais metais – tikslai ir siekiai turizmo srityje išlieka tokie patys: pristatyti Kauną užsienio ir vietos svečiams taip, kaip tai darytume savo geriems draugams ar seniems pažįstamiems; padėti miesto svečiams atrasti savo unikalią „It‘s Kaunastic“ istoriją Kaune. Verslo ir tiesioginių užsienio investicijų kontekste ir toliau bus siekiama atskleisti Kauno miesto investicinės aplinkos patrauklumą naujiems verslams ir verslo plėtrai, kartu su partneriais, sistemingai didinti miesto, kaip konkurencingos lokacijos investicijoms, žinomumą, skatinti startuolių ekosistemos augimą ir plėtrą per atnaujintą „Kauno startuoliai 2019“ programą.

Ieško savitumo

Daugiausia turistų Kaunas sulaukia iš Vokietijos. Kaip pasakoja "Kaunas IN" turizmo skyriaus vadovė Inga Pažereckaitė-Kalėdienė, turistai iš skirtingų šalių domisi skirtingais objektais. Vokiečiai yra kultūrinio turizmo mėgėjai. Jie dažniausiai aplanko pagrindinius miesto akcentus: Kauno pilį, rotušę, Senamiestį, Žaliakalnio funikulierių, Pažaislio vienuolyną.

Japonų turistus į Kauną ypač traukia Kaune gyvenusio ir dirbusio diplomato Ch.Sugiharos vardas ir objektai, susiję su juo: Sugiharos namai-muziejus, viešbutis "Metropolis", Kauno geležinkelio stotis. Ne mažiau japonams įdomu ir lietuviškos tradicijos, amatai, kultūra.

"Keliautojams iš Izraelio rūpi su jų istorija ir kultūra susiję objektai bei čia gyvenusios iškilios asmenybės, tokios kaip, pavyzdžiui, Lea Goldberg. Vis daugiau svečių apsilanko "Kiemo galerijoje", ant kurios sienų vaizduojami portretai pasakoja ir byloja apie čia gyvenusius žydų kilmės žmones. Svečiams ypač įdomu krepšinis, ir didžioji dauguma jų gerai žino Kauno "Žalgirio" komandą, o dar geriau – Šarūną Jasikevičių. Tad, jei žaidžia miesto komanda, didelė tikimybė ten sutikti ir turistų iš Izraelio", – pastebėjo I.Pažereckaitė-Kalėdienė.

Kaimynus iš Lenkijos Kaune vilioja objektai, susiję su Adomu Mickevičiumi, taip pat sakralios vietos – Pažaislio vienuolynas, Kauno Šv.Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Šv.Jurgio bažnyčia.

"Kaunas išties yra labai įvairus, turime, ką parodyti labai skirtingų poreikių svečiams. Galiu pasidžiaugti, kad išvykdami turistai labai dažnai prisipažįsta, jog Kaune rado daugiau, nei tikėjosi, miestas jiems paliko gerą įspūdį. Tai geriausias Kauno įvertinimas", – džiaugėsi "Kaunas IN" turizmo skyriaus vadovė.

Kaunas galėtų pritraukti dar daugiau turistų, pasiūlęs karinę tematiką.

Žavisi švara

Kaip teigė Gidų sąjungos vadovas Linas Daubaras, komplimentai, kad mūsų miestas – švarus, girdimi dažniausiai. Tai patvirtino ir pakalbinti svečiai iš užsienio.

"Mums patinka Kaunas. Labai patiko Laisvės alėja, Senamiestis. Labai graži architektūra, pastatai. Čia visur labai švaru. Jokių šiukšlių ant žemės. Buvome maloniai nustebinti", – įspūdžiais lankantis Kaune pasidalijo sutuoktiniai Nia ir Martinas, atvykę iš Jungtinės Karalystės, Velso miesto.

Iš Turkijos atvykusį svečią sužavėjo, kad Kaunas – labai žalias. "Tai toks žalias miestas, aplink labai daug žalios spalvos. Ir žmonės labai malonūs, jie patys priėjo ir padėjo man susigaudyti žemėlapyje. Artimiausiu metu planuoju aplankyti "Žalgirio" areną, visą sezoną stebėjau Eurolygos rungtynes, noriu ten nuvykti", – planais dalijosi turkas.

Naujos vizitinės kortelės

Daug dirbantis su užsienio turistais gidas L.Daubaras pastebi  naujus Kauno objektus, kuriuos spėjo įvertinti ir svečiai.

"Iš tikrųjų mane net truputį stebina tai, kad užsienio turistai labai teigiamai reaguoja į paskutinių ketverių penkerių metų gatvės meną. Kai kurios vietos tapo kone miesto vizitine kortele. Jeigu Kaunas – tai tas rožinis drambliukas ar senelis su pypke. Tai yra visiškai nauja", – apie XXI a. kuriamą naują miesto įvaizdį kalbėjo L.Daubaras.

Gidas pasakojo, kad kartais svečiai iš užsienio į Lietuvą atvažiuoja manydami, kad tai gana nauja šalis. "Būna, ir amerikiečiai pasako, kad mes – nauja šalis. Išaiškinu jiems, kad jų šalis yra 200 metų su trupučiu, o mūsų šaliai – 1 000 su trupučiu metų", – šyptelėjo Gidų sąjungos vadovas.

Ekskursijų metu gidai dažnai papasakoja legendų, kurios paįvairina pažintį su miestu. Apie Kauną taip pat yra daug istorijų. "Jeigu yra kokia istorija kartu su legenda, tada yra žymiai įdomiau. Pavyzdžiui, buvo pasakojama iš Pažaislio vienuolyno požeminis tunelis veda į Kauno pilį. Bandyta tai paaiškinti net moksliškai, o vėliau paaiškėjo, kad tebuvo rastas tunelio galiukas, kuris realiai tarnavo kaip tualetas. Va ir visa legenda", – juokėsi gidas.

L.Daubaro nuomone, Kaunas galėtų pritraukti dar daugiau turistų, pasiūlęs karinę tematiką. Šiuo metu iš devynių Kauno tvirtovės fortų tik IX fortas yra pritaikytas lankytojams, tačiau jis yra daugiau muziejaus tipo lankytina vieta. Kaip muziejus ir edukacijų vieta vaikams veikia ir privatus VII fortas. Likusieji fortai turistų nevilioja. "Tačiau jeigu juos pritaikytume turizmui, neužsidarytų durys, nes pasaulyje tokių tvirtovių buvo labai nedaug", – įsitikinęs L.Daubaras.