Ūkio ministro Virginijaus Sinkevičiaus teigimu, dabartinis Valstybinis turizmo departamentas negali efektyviai veikti dėl netinkamos struktūros, tad svarbiausias šios pertvarkos uždavinys – atskirti turizmo rinkodaros ir veiklos priežiūros funkcijas.

„Šalies turizmo potencialas nėra išnaudojamas: turistų srautai vis dar priklauso nuo keturių metų laikų, dauguma turistų taip ir lieka didžiuosiuose šalies miestuose, nors regionai irgi turi ką pasiūlyti, kur kas smarkiau augti galėtų konferencinis ir sveikatos turizmas. Tačiau tam reikalinga organizacija, turinti stiprias analitines, produkto kūrimo ir rinkodaros kompetencijas. Būtent tokia turėtų būti „Keliauk Lietuvoje“, – pranešime spaudai sakė V. Sinkevičius.

Nauja Ūkio ministerijai pavaldi agentūra „Keliauk Lietuvoje“ bus atsakinga už Lietuvos, kaip turistinės vietovės, žinomumo didinimą bei atvykstamojo ir vietinio turizmo plėtrą.

Turizmo paslaugų teikėjų priežiūros funkcijas perims Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ji bus atsakinga už kelionių organizatorių, kelionių pardavimo agentų, turizmo paslaugų rinkinių pardavėjų, apgyvendinimo paslaugų teikėjų priežiūrą, atstovaus turistų interesams kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto atvejais. Į šią tarnybą iš Valstybinio turizmo departamento nuo kitų metų sausio bus perkelti 8 etatai.

Ūkio ministerija naujo Turizmo departamento vadovo pernai ieškojo tris kartus, atsistatydinus jo vadovei Jurgitai Kazlauskienei – ji pasitraukė paaiškėjus, kad Lietuvą užsieniečiams pristatančios bendrovės tam naudoja ne autorines ir su Lietuva nesusijusias nuotraukas.

Lietuvoje pernai apsilankė ir bent vieną naktį praleido 1,58 mln. turistų iš užsienio – 4,3 proc. daugiau nei 2016 metais. Daugiausia turistų į Lietuvą atvyko iš Baltarusijos, Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, Latvijos, Ukrainos. Vietinių turistų skaičius augo 7,9 proc. iki 1,66 mln.

Ministerija praėjusią savaitę registravo Valstybinio turizmo departamento panaikinimo nutarimo projektą.

Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius kovą tvirtino, jog pagrindinis pertvarkos uždavinys – atskirti rinkodaros ir veiklos priežiūros funkcijas. Praėjusių metų lapkritį jis sakė, kad vienas jo pagrindinių darbų bus Turizmo departamento pertvarka.

Ūkio ministerija naujo Turizmo departamento vadovo pernai ieškojo tris kartus, atsistatydinus jo vadovei Jurgitai Kazlauskienei – ji pasitraukė paaiškėjus, kad Lietuvą užsieniečiams pristatančios bendrovės tam naudoja ne autorines ir su Lietuva nesusijusias nuotraukas.

Lietuvoje pernai apsilankė ir bent vieną naktį praleido 1,58 mln. turistų iš užsienio – 4,3 proc. daugiau nei 2016 metais. Daugiausia turistų į Lietuvą atvyko iš Baltarusijos, Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, Latvijos, Ukrainos. Vietinių turistų skaičius augo 7,9 proc. iki 1,66 mln.

Todėl Turizmo departamentas, reaguodamas į šį turistinį sezoną padažnėjusius poilsinių skrydžių užsakomaisiais reisais vėlavimus, inicijavo susitikimą su "Novaturo",  "Tez tour" ir "Small Planet Airlines" atstovais.

Kaip rašoma departamento pranešime, susitikimo metu buvo išreikštas susirūpinimas susidariusia padėtimi, atkreiptas dėmesys į kelionių organizatorių ir vežėjų pagrindines atsakomybės sritis bei akcentuota, kad turi būti tinkamai pasirūpinta į nepatogią padėtį patekusiais turistais.

"Labai apmaudu dėl kiekvieno turisto, kurio metinės atostogos prasideda nuo nesklandumų. Turizmo teisės aktai nereguliuoja kelionių organizatorių ir vežėjų santykių, todėl neturime galios įpareigoti kelionių organizatorių rinktis vienus ar kitus vežėjus", – situaciją komentuoja Turizmo departamento Turizmo veiklos priežiūros skyriaus vedėjas Tadas Žentelis.

Savo ruožtu Turizmo departamentas atkreipia turistų dėmesį į kelis svarbius momentus, kurie padės išvengti ar patirti mažesnius nepatogumus skrydžių vėlavimo atvejais:

• Svarbu sudaromoje kelionių sutartyje pateikti savo tikslius kontaktinius duomenis, pvz., mobilaus telefono numerį, elektroninio pašto adresą, ypač tais atvejais, kai sutartis sudaroma ne tiesiogiai su kelionių organizatoriumi, o per kelionių pardavimo agentą. Tuomet skrydžio vėlavimo atveju turistai operatyviau gaus informaciją ir galės nevykti į oro uostą iš anksto (tai ypač aktualu atvykstantiems į oro uostą iš kitų miestų);

• Kai kurie kelionių organizatoriai turi savo svetainėse įdiegę „Klientų paskyrą“ – prie jos pasijungus taip pat galima gauti naujausią informaciją apie skrydžių laikus ir kt.

• Dėl vėluojančio ar atidėto skrydžio turistai pirmiausia turi raštu kreiptis į oro vežėją. Jei šis neatsako į pateiktą pretenziją per 4-6 savaites arba nepagrįstai atsisako tenkinti reikalavimus, keleivis gali pateikti skundą Civilinės Aviacijos Administracijai.

• Patyrę nepatogumų dėl atidėto skrydžio, kai į galutinę paskirties vietą atvykstama pavėlavus daugiau kaip 3 valandomis, turistai gali reikalauti ne mažesnės nei 250 eurų kompensacijos ir tam nereikalingi jokie tarpininkai.

Turistas, savo pasirinkimu, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 261/2004, gali sutikti arba nesutikti su mažesne nei 250 eurų oro vežėjo siūloma kompensacija (1500 km arba mažiau – 250 eurų; nuo 1500 iki 3500 km - 400 eurų, daugiau kaip 3500 km – 600 eurų.

Jau antrus metus iš eilės Turizmo departamento inicijuojamoje Lietuvos turizmo galimybes pristatančioje erdvėje susiburs daugiau nei 14 turizmo informacijos centrų su didžiausiomis savo šio turistinio sezono naujienomis ir atrakcijomis.

„Išgyvename tikra vietinio turizmo fenomeną – pernai bent su viena nakvyne po Lietuvą keliavo daugiau nei milijonas gyventojų! Jau supratome, kad Lietuva kupina netikėtų atradimų ir ypatingų vietų. Net trumpos savaitgalio kelionės po regionus garantuoja išskirtines patirtis ir įspūdžius. Prieš kiekvieną turistinį sezoną vietinio turizmo naujienos yra graibstyte graibstomos, todėl džiaugiamės tradicija pakviesti visus į Turizmo gatvę ir patiems gyvai išsiklausinėti, kurios vietovės Lietuvoje šiemet karščiausios, kur geriausia keliauti su šeima, kur ieškoti aktyvaus laisvalaikio galimybių, o kur - gastronominių patirčių“, - vardija laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Turizmo departamento palapinėje suksis laimės ratas, lauks smagūs ir interaktyvūs edukaciniai žaidimai, virtualios realybės filmukai apie Lietuvą, naujausi vietinį turizmą pristatantys reprezentaciniai leidiniai ir draugiški patarimai, kur verta apsilankyti. O gegužės 19 d., šeštadienį, 14.00 ir 18.00 valandomis Turizmo gatvė pakvips šakočiu! Kviečiama atvykti prie Turizmo departamento stendo ir pamatyti, kaip gimsta desertų karalius – šakotis. Paragauti šviežutėlio lietuviško skanėsto galės visi norintys.

„Kaunas IN“ kvies puoštis tatuiruotėmis, fotografuotis ir dalins prizus, Birštono kurortas vaišins mineraliniu vandeniu ir Kneipo arbata, Vilnius kvies pažinti ne tik senamiestį, bet ir atokesnius miesto rajonus, organizuos loteriją, Ignalinos rajono turizmo informacijos centras bendroje Aukštaitijos ežerų krašto palapinėje siūlys ragauti prezidentinio medaus bei rašyti laišką Laimės paukštei, Utena, pristatydama „Triušiukų slėnį“, į „Hanzos dienas“ atvyksta su gražiausiu pasaulyje triušiuku, Molėtų turizmo ir verslo informacijos centras kvies pasigauti virtualią žuvį, Alytus dalins laikraštį su turistinio sezono „topais“ - aukščiausiu Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltu, vandenlenčių, riedlenčių ir batutų parkais, šv. Jokūbo kelio Lietuvos atkarpa Alytaus krašte, kvies į gyvosios istorijos festival „Jotvos vartai“, įtraukiančios veiklos lauks ir kituose stenduose.

Turizmo gatvė penktadienį šurmuliuos nuo 16 val. iki 21 val., šeštadienį – 12-21val., sekmadienį – 12-16 val.

Viena laukiamiausių naujienų šį sezoną – vandens keltas Nemune tarp Panemunės pilies mobilios prieplaukos ir Gelgaudiškio mobilios prieplaukos. Keltas sujungs du patrauklius turizmo objektus – Gelgaudiškio dvarą ir Panemunės pilį bei leis dviratininkams važinėti dviračių takais kairiajame ir dešiniajame Nemuno krantuose.

Laivas-keltas Nemunu pradės plaukioti nuo birželio 1 dienos.

„Vandens turizmas Lietuvoje išties populiarėja, ir vietos, ir užsienio turistai gali išbandyti atsirandančius naujus vandens turizmo maršrutus“, – BNS sakė Turizmo departamento atstovė Gerda Butkuvienė.

Turizmo departamento duomenimis, pernai itin populiarūs maršrutai buvo iš Kauno į Birštoną, Kadagių slėnį ar Raudondvarį.

Šiemet nuo gegužės mėnesio Kauną ir Birštoną vėl sujungs vandens tiltas – gegužės 20 dieną penktą sezoną startuos ilgiausias reguliarus maršrutas laivu Lietuvoje. Plaukimus į Birštoną vykdanti bendrovė „Nemuno turas“ skaičiuoja, kad per ketverius veiklos metus Birštoną laivu iš Kauno pasiekė daugiau kaip 12 tūkst. keleivių.

Nuo 2015 metų reguliarūs maršrutai vykdomi Nemuno upe iš Kauno senamiesčio laivu „Kaunas“. Juo galima plaukti palei Kauno senamiestį, nukeliauti į Kačerginę, Raudondvarį, Zapyškį, Kulautuvą, Vilkiją bei Jurbarką.

„Turistams galimybė pakeliauti laivu suteikia papildomų įspūdžių, todėl ir į gegužės 12 dieną Zapyškyje vyksiantį tradicinį aitvarų festivalį „Tarp žemės ir dangaus“ iš Kauno bus galima atvykti laivu „Kaunas“, – teigė Turizmo departamento atstovė.

Iš Kauno keliauti laivu bus galima nuo gegužės mėnesio iki rugsėjo pabaigos.

Taip pat sezono metu kursuos keltai bei pramoginiai-keleiviniai laivai Nida-Uostadvaris-Rusnė.

Nuo vasaros sezono pradžios prasidės reguliaraus kelto reisai Dreverna-Juodkrantė-Dreverna. Žmonės bus keliami kasdien, savaitgaliais – keliskart per dieną.

Anot Turizmo departamento, Pamaryje itin daug dėmesio yra sulaukęs kulinarinis kruizas „Žuvies kelias“. Keturių tipų laivai plaukia maršrutu Kuršių mariomis, Nemuno delta, Minija, Karaliaus Vilhelmo kanalu. Kruizo metu galima susipažinti su laivadirbyste, paragauti žuvies, pavyzdžiui, kapitono buriniame laive troškinto ungurio.

Šiemet vandens turizmo mėgėjams taip pat bus siūloma paplaukioti po Rubikių, Platelių, Aukštaitijos nacionalinio parko ežerus.

1. Lietuviai po Lietuvą keliauja taip pat aktyviai, kaip užsieniečiai

Jeigu sudėtume visus pernai po Lietuvą bent su viena nakvyne keliavusius vietinius turistus, gautą skaičių būtų galima prilyginti devynių didžiausių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Mažeikių ir Jonavos – bendram gyventojų skaičiui, t. y. 1,37 mln. Vietiniai turistai sudaro pusę, 51,3 proc., Lietuvos turizmo rinkos.

2. Vietinio turizmo fenomenas

Vietinis turizmas 2017 m. augo 7,9 proc.

Šalies apgyvendinimo įstaigose, įskaitant kaimo turizmo sodybas, bent vieną naktį nakvojo 122,8 tūkst. daugiau Lietuvos gyventojų nei 2016 m. Šis prieaugis sausakimšai užpildytų apie dešimt „Siemens“ arenų.

3. Kaimo turizmo sodybose dominuoja lietuviai

Lietuviai mėgsta atostogas kaimo turizmo sodybose – pernai vietiniai turistai jose praleido net pusę milijono nakvynių. Viso kaimo turizmo sodybose 2017 m. apsistojo 324,6 tūkst. turistų, iš kurių net 90 proc. – lietuviai.

4. Lietuvių mėgstamiausi – Druskininkai ir Palanga 

Palanga ir Druskininkai 2017 m. sulaukė daugiausiai vietinių turistų: Palangą aplankė 245 tūkst., Druskininkus – 215 tūkst. keliautojų.

5. Klaipėdos spurtas

Iš didžiųjų šalies miestų pernai vietinių turistų apgyvendinimas sparčiausiai augo Klaipėdoje (+19,8 proc.), antroje vietoje – Kaunas (+9,9 proc.), trečioje –Vilnius (+2,7 proc.). Prie uostamiesčio populiarumo neabejotinai prisidėjo jo paskelbimas Lietuvos kultūros sostine 2017 ir kultūrinių renginių gausa, ypač didelio turistų dėmesio sulaukė Jūros šventė.

6. Turistų bumas Kauno rajone*

Sparčiausiu vietinių turistų srautų augimu pernai išsiskyrė Kauno r. (+110,7 proc.). Turistų iš užsienio čia taip pat pagausėjo 91,5 proc. Iš viso Kauno r. pernai bent su viena nakvyne nakvojo daugiau nei 15 tūkst. turistų. Kauno r. turizmo ir verslo informacijos centro duomenimis, augimą galimai sąlygojo naujai atidaryti viešbučiai.

(*lyginant savivaldybes, kuriose apsilankė 10 tūkst. turistų ir daugiau)

7. Naujas perlas – Tauragė

Net 107,3 proc. daugiau vietinių turistų, t. y. 9,2 tūkst., pernai plūstelėjo į Tauragę. Tauragės turizmo informacijos centro manymu, tokio proveržio priežastys – sėkmingai jau trečius metus vykstantis džiazo festivalis bei nuotykių parkas „Taurų parkas“, visoje Lietuvoje nuskambėjęs pasiūlymu nakvoti namelyje medyje.

8. Kurortų lenktynės

Nors apgyvendintų vietinių turistų skaičiumi Birštonas pernai beveik dvigubai nusileido Druskininkams, tačiau augimo spartumu jį pralenkė – 2017 m. Birštoną poilsiui rinkosi 55 proc. daugiau lietuvių. Turistų augimas Druskininkuose buvo +0,2 proc., Palangoje +11,5, Neringoje +9,3 proc.

9. Keliauk kitaip

Ryški tendencija – vietiniai turistai keliaudami ne tik trokšta kuo daugiau pamatyti, bet ir kuo daugiau patirti. Todėl daugelyje atgimusių dvarų siūlomos pačios įvairiausios edukacijos: nuo saldainių gaminimo iki lobių paieškos, o ekskursijos po miestus tampa vis interaktyvesnės. Ukmergėje atsirado muzikinė ekskursija „Balandžių daug Ukmergėj“, Šiauliuose – ekskursija pagal metų bestselerį „Pietinia kronikas“, Kaune – ekskursija-šokio spektaklis „riboŽENKLIAI.KAUNAS“. Neblėsta ir gastronominio turizmo progresas – turistams regionuose siūloma paragauti tiek vienuolių gaminamos giros, tiek aluje brandinto kumpio, grafų karpio su spirgučiais ar net kepto bebro, organizuojamos gastroekskursijos, degustacijos turgavietėse, pristatomi kulinariniai miesto žemėlapiai.

10. Karščiausios naujienos

Prognozuojamas šių metų vietinio turizmo hitas bus renovuotas Jūrų muziejus, į kurį net žiemą driekėsi eilės, ir pernai patraukliausios kultūrinio turizmo vietovės EDEN titulą laimėjęs Pakruojo dvaras. Taip pat – interaktyvus muziejus „39/45“ Klaipėdos piliavietėje. Itin laukiama modernaus meno muziejaus „MO“ atidarymo sostinėje.

11. Laukiamiausi renginiai

Didžiausiais turistų traukos renginiais šiemet laikoma šimtmečio Dainų šventė, Jūros šventė, taip pat turizmo parodoje „Adventur“ išpopuliarintas gatvės meno pleneras „Malonny“ Marijampolėje, akcija „Atviros dienos kaime“. Sėkmingiausiu 2017 m. turizmo produktu paskelbti pėsčiųjų žygiai.

Realybės šou „Ball In The Family“ serija apie Ballų šeimos atvykimą į Prienų – Birštono „Vytauto“ krepšinio klubą per kiek daugiau nei parą jau peržiūrėjo 900 tūkst. žiūrovų. Anot JAV lietuvių, šį realybės šou iš viso stebi apie du milijonai amerikiečių.

„Realybės šou kūrimui nenaudingas modernios, įdomios ir patrauklios turizmui šalies įvaizdis. Siekiant pritraukti daugiau žiūrovų dėmesio, žongliruojama stereotipais ir subjektyviais faktais“, – BNS sakė Valstybinio turizmo departamento atstovė Gerda Butkuvienė.

Pasak jos, Turizmo departamento atstovai viešnagės pradžioje susisiekė su Ballų šeima ir realybės šou prodiuseriais, tačiau jie pasiūlytos pagalbos geriau susipažinti su Lietuva atsisakė.

„Lyg siaubo filme“

Viename iš serijos epizodų broliai Ballai išsiruošė pasivaikščioti po Prienų apylinkes. „Aš nieko nežinau apie jų kultūrą. Turėtų būti smagu“,– sakė „Vytauto“ puolėjas LiAngelo Ballas (LiAndželas Bolas).

Tačiau pavaikštinėjęs gatvėmis jis nebuvo sužavėtas. „Atrodo, kad Lietuvoje būtų vilkolakių. Čia lyg siaubo filme“, – savo įspūdžiais dalijosi LiAngelo.

Atrodo, kad Lietuvoje būtų vilkolakių. Čia lyg siaubo filme.

Jaunesniojo brolio LaMelo nedžiugino Lietuvos klimatas. „Nesuprantu, kodėl mes vaikštome, geriau būtume šiltame automobilyje“, – viename iš epizodų sakė gynėjas LaMelo (LaMelas).

Pasak G. Butkuvienės, apmaudu, kad lietuviškai žiniasklaidai Ballai visada transliuodavo kitokius savo įspūdžius apie Lietuvą, nei rodoma realybės šou epizoduose.

Prienų meras džiaugiasi

Prienų savivaldybės meras Alvydas Vaicekuskas laikosi kitos nuomonės – jo teigimu, Ballų skleidžiama žinia naudinga tiek miestui, tiek šaliai.

„Mano akimis, jų skleidžiama informacija apie Prienus, apie Lietuvą – pozityvi. Žvelgiant į visumą, be smulkmenų, jie gana gražiai atsiliepia apie mūsų žmones, mūsų kraštą“, – BNS sakė meras.

Viename iš realybės šou epizodų gražiai atsiliepiama apie Prienų merą. Jaunųjų krepšininkų tėvas LaVaras Ballas (Lavaras Bolas) džiaugėsi mero įteiktu šakočiu bei parodytu svetingumu.

„Prieš atvykstant į Lietuvą nesitikėjome nieko, kas čia vyko. Meras mums įteikė milžinišką šakotį. Tai labai gražus ženklas. Jie tikrai nori mus pažinti, jie nori, kad kuo greičiau taptume šeimos dalimi. Bet kas, kas mane ir mano berniukus priima gražiai, man tinka“, – sakė Lavaras Ballas.

Meras atskleidė, kad Prienų savivaldybė jau spėjo pajusti naudos iš Ballų šeimos apsilankymo.

„Pirmiausia, padidėjo lankomumas varžybų metu, pavyzdžiui, varžybose su Kauno „Žalgiriu“, norintys patekti į areną netilpo. To dar nėra buvę. Padidėjo ir lankomumas kai kuriose maitinimo įstaigose. Be abejo, akivaizdi finansinė nauda mūsų krepšinio klubui“, – BNS sakė A. Vaicekauskas.

Žiūrovai – paaugliai

Ilgametis buvęs Šiaurės Amerikos lietuvių sporto asociacijos vadovas Laurynas Misevičius sako, kad Amerikoje realybės šou „Ball In The Family“ žiūri apie du milijonus žmonių. Pasak jo, Ballų šeimos viešnagė Lietuvoje turėtų atkreipti Amerikos jaunosios kartos dėmesį.

„Realybės šou „Ball in the family“ Amerikoje populiarus tarp jaunimo ir paauglių, kurie domisi sportu. Amerikiečių jaunimas negali pasigirti išsamiomis geografijos, ypač kitų žemynų, mažesnių valstybių, žiniomis. Šiuo atveju bus puiki proga praplėsti akiratį“ , – BNS sakė L. Misevičius.

Ballų šeima į Lietuvą atvyko sausio 3 dieną. 19-metis LiAngelo ir jo 16-metis brolis LaMelo pasirašė profesionalią vienerių metų sutartį su Prienų-Birštono „Vytauto“ klubu.

Jaunųjų krepšininkų tėvas, verslininkas LaVaras Ballas – ekscentriška asmenybė, garsėjanti kontroversiškais pasisakymais. LaVaras pernai atsidūrė žiniasklaidos centre, kai jį nedėkingumu apkaltino JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), teigiantis, kad padėjo sūnui LiAngelo išvengti kalėjimo dėl vagystės Kinijoje.

LaVaras Ballas yra pareiškęs, kad įveiktų NBA legendą Micheal'ą Jordan'ą (Maiklą Džordaną) rungtynėse vienas prieš vieną. Jis taip pat yra tikinęs, kad vyriausias NBA žaidžiantis jo sūnus Lonzo Ball'as (Lonzas Bolas) yra geresnis žaidėjas už lygos žvaigždę Stepheną Curry (Stefeną Kari).

Lietuvos sostinę geidžiamiausia 2018-ųjų kryptimi išrinko tiek didžiausias Suomijos kelionių žurnalas „Mondo“, tiek vienas populiariausių Prancūzijos žurnalų „Telerama“. Ką šie metai, pažymėti Šimtmečio ženklu, atneš Lietuvos turizmui?

„Prognozuojame, kad šiemet turistų skaičius augs ne mažiau nei 8-9 proc. Pagrindiniai turizmo rinkodaros iššūkiai 2018 m. – didinti turistų srautus bei pajamas iš turizmo, toliau išlikti lyderiais pagal turizmo srautų augimą Europos Sąjungoje ir ilginti turistų viešnagės trukmę šalyje. Taip pat – mažinti sezoniškumą ir kuo daugiau turistų pritraukti ne tik į didžiuosius miestus, bet ir į Lietuvos regionus”, - sako laikinai Valstybiniam turizmo departamentui vadovaujanti Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Daugiau viešbučių

Kasmet ženkliai augantis turistų skaičius daro įtaką ir viešbučių verslui – jų statoma visoje Lietuvoje, investicijos į naujas apgyvendinimo vietas siekia apie 500 mln. EUR. Planuojama, kad 2018 m. Lietuvoje duris atvers per 20 naujų viešbučių, tarp jų tokie pasauliniai viešbučių prekių ženklai kaip „Marriott“, „Hilton“, „Radisson“, „Ibis“ ir kt. Skaičiuojama, kad sostinės svečiams skirtų numerių skaičius išaugs mažiausiai pusantro karto. Svarbu, kad nauji viešbučiai statomi ne tik sostinėje, bet ir kituose Lietuvos miestuose bei kurortuose.

Stiprės gastronominiai vėjai

Kartu su naujais viešbučiais šiemet plėsis ir restoranų tinklas. Vienas laukiamiausių yra naujajame „Design Hotel“ tinklo viešbutyje Pacų rūmuose kuriamas restoranas bendradarbiaujant su „Noma“, geriausiu restoranu pasaulyje keliskart pripažinto, įkūrėju Clausu Meyeriu. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos duomenimis, Lietuvos šiemet neaplenks ir pasaulinės gastronominės tendencijos: daugės vieno patiekalo restoranų, toliau gausės maisto autobusiukų, dar populiaresni taps įvairūs gastro-renginiai, festivaliai, geriausių restoranų rinkimai.

Į Lietuvą – ir lėktuvais, ir traukiniais 

2018 m. Lietuvoje bus ne tik didesnis nakvynės vietų pasirinkimas, bet ji taps ir lengviau pasiekiama. 2018 m. Iš Vilniaus bus pradėti tiesioginiai skrydžiai į Atėnus ir Korfu (Graikija), Astaną (Kazachstanas), iš Kauno - į Varšuvą (Lenkija), Žironą (Ispanija), Burgasą (Bulgarija) ir Rimini (Italija).

Naujus maršrutus keliautojams pasiūlys ir „Lietuvos geležinkeliai“. Iš Klaipėdos traukiniu bus galima nuvykti į Kaliningrado srities (Rusijos FR) miestą Sovietską (Tilžė), glaudžiai susijusį su Lietuvos istorija, o iš Vilniaus kursuos traukinys į Daugpilį (Latvija).

Ežeras prie Aukštadvario Trakų rajone / V. Gegužio nuotr. 

Nauji traukos objektai: nuo dirbtinių kopų iki virtualaus kalėjimo. Vienas laukiamiausių įvykių šiemet - Vilniuje rudenį duris atversiantis Modernaus meno centras MO, kuriame Lietuvos ir užsienio meno gerbėjams bus pristatoma išskirtinė Lietuvos modernaus ir šiuolaikinio vaizduojamojo meno kolekcija, apimanti laikotarpį nuo 1960 metų iki šių dienų. Garsios architektūros studijos „Studio Libeskind“ kartu su partneriais Lietuvoje „Do architects“ ir „Baltic engineers“ suprojektuotame muziejuje jau dabar planuojami kultūros renginiai.

2018 m. į Kauną bus galima pažvelgti „kitu kampu“. Pasibaigus restauravimo darbams turistų reikmėms bus pritaikytas vienos didžiausių Lietuvos šventovių, Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos 55 metrų aukščio bokštas, iš kurio atsiveria įspūdinga miesto panorama.

Kaunas - ne vienintelis miestas, kurio maldos namai atvėrė savo bokštus turistams. 2018 m. pavasarį pasižvalgyti po miestą ir jo apylinkes bus galima ir iš Palangos bažnyčios bokšto.

Kretingos rajone įsikūręs pramogų kompleksas „Atostogų parkas“ šiemet plėsis ir intriguoja planais įrengti vienintelę pasaulyje gintarinę pirtį, o vaikams- pramogų zoną su dirbtinėmis kopomis.

Šiemet prognozuojamas padidintas susidomėjimas ir tik 2017 m.pabaigoje renovuotu Jūrų muziejumi su akvariumo dugne įrengtu tuneliu, jūros katastrofų stimuliatoriumi; pirmuoju pasaulyje Samuelio Bako muziejumi Vilniuje; interaktyviu Mažosios Lietuvos istorijos muziejumi „Muziejus 39/45“ Klaipėdoje ar Raseinių krašto istorijos muziejaus virtualios realybės projektu, kuris nukelia į 4 kalėjimo istorijos laikotarpius (Arešto namų-NKVD-MVD kalėjimo ekspozicija).

Dalijimosi turizmo turiniu socialiniuose tinkluose vajus

„Šiuolaikinis turistas ieško ne tik vietų, kuriose nebuvo, ne tik naujų patirčių, bet ir labai įdomaus turinio, kuriuo norėtų dalintis socialiniuose tinkluose. Tai yra, jam reikalingi neįprasti objektai, netikėtos istorijos, nepatirti pojūčiai, nematyti patiekalai. Pernai keliautojas Karolis Žukauskas sukėlė tikrą susidomėjimo audrą būtent socialiniame tinkle paviešinęs slaptą pogrindžio spaustuvę po šiltnamiu Kaune ar, anksčiau, koplyčią ant aerodromo pakilimo tako, o Ventos regioninio parko darbuotojo Justo Teišerskio sumanytas ir įgyvendintas projektas “Karjerais.LT” sumasino visus pakeliauti Marso kanjonais vadinamais Akmenės karjerais. Beje, šiemet jis planuoja ir naujas gamtos pamokas karjeruose su dinozaurų paieškomis. Todėl 2018 m., neabejotinai, turizmo informacijos centrų ar privačių iniciatyvų dėka sulauksime dar daugiau atradimų regionuose ir skubėsime jų lankyti. O mes, savo ruožtu, pasakosime apie jas Facebook paskyroje vietiniams turistams “Lietuva. O čia ar buvai?” bei kitomis priemonėmis – TV laidose, turinio projektuose radijuje bei spaudoje,“ - žada I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Pasak jos, praėjusiais metais itin didelio lankytojų įsitraukimo vietos rinkai skirtoje paskyroje sulaukė įrašai apie vištų lenktynes Pabaiske, upelį vietoj gatvės Suvalkijos kaime bei medinę Laisvės statulos kopiją Plungėje.

Siekiant sudominti turistus, sveikintinos yra iniciatyvos kitu rakursu pristatyti miestą, pavyzdžiui, Šiauliai pernai pelnė dėmesio pakvietę į literatūrinę ekskursiją pagal romaną “Pietinia kronikas”, Kaunas – į ekskursiją su ausinėmis “Riboženkliai”, susipažinti su Ukmergės senamiesčiu kvies balandžių skulptūrėlės, su Marijampole – katės, o sostinėje pristatyta pirma ekskursija su degustacijomis po...Halės turgų!

Lietuva vis įdomesnė Azijos turistams 

Porą pastarųjų metų Lietuvoje ypatingai auga turistų srautai ne tik iš kaimyninių šalių, kitų ES šalių, bet ir iš Azijos bei JAV. Siekiant ir toliau auginti turistų srautus bus vykdomos tęstinės turizmo rinkodaros priemonės 21 prioritetinėje atvykstamojo turizmo rinkoje (Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Izraelyje, Japonijoje, JAV, Kinijoje, Baltarusijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Suomijoje), ypatingą dėmesį skiriant srautų iš Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Azijos šalių didinimui. Jau antrą kartą bendradarbiaujant su Latvija ir Estija gegužės mėn. planuojamas trijų Baltijos šalių turizmo galimybių pristatymas Seule, atsižvelgiant į didelį Pietų Korėjos rinkos potencialą ir augančius turistų srautus.

Mūsų šalis spalio mėnesį šiemet pirmą kartą organizuos ir vieną svarbiausių bei didžiausių tarptautinių turizmo renginių Baltijos šalyse „Baltic Connecting“. Jo tikslas - pritraukti naujų kelionių organizatorių bei kitų turizmo sektoriaus atstovų iš tolimųjų rinkų (Japonijos, Kinijos, Pietų Korėjos ir JAV), populiarinti Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje teikiamas turizmo paslaugas, didinti į 3 Baltijos šalių regioną atvykstančių turistų iš tolimųjų rinkų skaičių ir formuoti mūsų bei Latvijos ir Estijos valstybių, kaip palankių turizmui šalių, įvaizdį.

100 priežasčių keliauti po Šimtmečio Lietuvą

„Prasidėję metai – ypatingi tiek visai Lietuvai, tiek turizmo sektoriui. Mūsų vizija – kad visi, tiek svečiai iš užsienio, tiek patys lietuviai, švęstų keliaudami po Lietuvą. O šalies regionai deramai išnaudotų šventę ir pristatytų savo traukos vietoves idėjų pažintinėms kelionėms ištroškusiems turistams. Startinė platforma tam – jau sausio 26 d. prasidedanti tarptautinė turizmo paroda „Adventur“, kurios trečioji – Lietuvos - salė bus skirta būtent Šimtmečiui ir vadinsis „Švenčianti Lietuva“, - Šimtmečio akcentą labai reikšmingu šiemet laiko laikina Turizmo departamento vadovė.

Glaudžiai bendradarbiaudamas su LR Vyriausybės Šimtmečio sekretoriatu, kuruojančiu valstybės atkūrimo jubiliejaus minėjimą, Turizmo departamentas jau praėjusiais metais pristatė Šimtmečio maršrutą „Keliauk ir pažink! Atkurtai Lietuvai 100“ su šimtu 1918-1923 m. istorijų, mobilią aplikaciją, taip pat adaptavo maršrutą užsieniečiams. Visose turizmo parodose šiemet šalis bus pristatoma per Šimtmečio prizmę – lankytojai bus kviečiami į šventinius renginius, taip pat raginami pasveikinti Lietuvą, bus dalinami Šimtmečio suvenyrai. Tikimasi, kad šventiniai metai padidins Lietuvos žinomumą pasaulyje, prisidės prie atvykstamojo bei vietinio turizmo skatinimo, pajamų iš turizmo augimo, taip pat iš dalies lems regionų atskirties mažinimą.