Planas jau pateiktas Kyjivui ir Maskvai, ketvirtadienį pranešė leidinys „Novaja Gazeta. Europa“, remdamasis savo šaltiniais.

Svarbiausi dokumento punktai yra šie: JAV ir Rusija įsipareigoja jokiomis aplinkybėmis nenaudoti branduolinio ginklo ir grįžti prie branduolinio nusiginklavimo sutarties „New Start“. Konfliktas Ukrainoje įšaldomas dabartinėse fronto linijose. 2040 m. Ukrainoje rengiamas referendumas dėl tolesnio užsienio politikos kurso – iki tada šalis netampa NATO nare. Tuo pat metu, kontroliuojant užsieniui, referendumai vyksta Rusijos okupuotose teritorijose. Karo šalys apsikeičia visais belaisviais. Rusija nesipriešina Ukrainos stojimui į ES.

Birželį Šveicarijoje planuojama didelė Ukrainos taikos konferencija. Anot leidinio, mažai tikėtina, kad turkų iniciatyvai būtų pritarta. Šis planas smarkiai skiriasi nuo Kyjivo reikalavimų, kad Rusija išvestų iš šalies visus savo dalinius. Ir iš Maskvos, kuri yra okupavusi maždaug penktadalį kaimyninės šalies, pastaruoju metu – pagerėjus rusų pajėgų situacijai fronte – girdisi nauji teritoriniai reikalavimai Ukrainai.

Kaip teigiama, jie paveiks įvairias prekes, įskaitant statybines medžiagas.

„Šis sprendimas galios tol, kol Izraelis nedelsdamas paskelbs paliaubas ir sudarys sąlygas deramam ir netrukdomam humanitarinės pagalbos srautui į Gazą“, – socialiniuose tinkluose nurodė ministerija.

Apie naująsias priemones pranešta praėjus dienai po to, kai Turkija pareiškė, kad Izraelis užblokavo jos bandymą iš oro numesti pagalbos prekių į Gazos Ruožą.

Užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas pirmadienį pažadėjo prieš Izraelį imtis atsakomųjų veiksmų ir pažymėjo, kad jie bus įgyvendinami „žingsnis po žingsnio“ ir „nedelsiant“.

Turkija yra viena griežčiausių Izraelio karo Gazos Ruože kritikių. Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas praeityje yra pavadinęs Izraelį „teroristine valstybe“.

„Šiandien sužinojome, kad mūsų prašymą (...) Izraelis atmetė. Izraelis neturi jokio pateisinimo blokuoti mūsų mėginimą oro transportu gabenti pagalbą badaujantiems Gazos gyventojams, – sakė užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas (Chakanas Fidanas). – Nusprendėme imtis naujų priemonių prieš Izraelį.“

Daliniai rezultatai, gauti visoje 85 mln. gyventojų turinčioje šalyje, parodė, kad Respublikonų liaudies partija (CHP) įgijo didelę persvarą R. T. Erdogano Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) sąskaita.

Opozicijos atstovas Stambulo meras Ekremas Imamoglu pareiškė, kad buvo perrinktas, suskaičiavus beveik visus balsus, ir euforiškai nusiteikusiai šalininkų miniai pasakė: „Rytoj mūsų šalyje išauš nauja pavasario diena“.

Tikimasi, kad galutinius rezultatus šalies rinkimų komisija paskelbs pirmadienį.

70 metų R. T. Erdoganas vykdė asmeninę kampaniją, skirtą susigrąžinti Stambului – ekonomikos galiūnui, kurio meru kadaise yra buvęs. Tačiau didžiulė infliacija ir ekonomikos krizė pakirto pasitikėjimą valdančiąja partija.

Didžiulės minios žmonių užpildė aikštę prie opozicinės partijos būstinės Stambule, jie mojavo Turkijos vėliavomis ir degino deglus, džiaugdamiesi rezultatais.

Tie, kurie buvo ignoruojami, pasiuntė aiškią žinią tiems, kurie valdo šią šalį.

Atidavęs savo balsą, E. Imamoglu išėjo į lauką ir sulaukė plojimų bei skanduočių „Viskas bus gerai“ – šūkio, kurį jis naudojo, kai 2019 metais pirmą kartą perėmė miesto rotušę iš AKP.

52 metų E. Imamoglu vis dažniau laikomas didžiausiu R. T. Erdogano AKP varžovu per kitus prezidento rinkimus 2028 metais.

Ankaros meras Mansuras Yavasas, taip pat priklausantis CHP, didelės šalininkų minos akivaizdoje paskelbė pergalę ir pareiškė: „Rinkimai baigėsi, mes ir toliau tarnausime Ankarai“.

„Tie, kurie buvo ignoruojami, pasiuntė aiškią žinią tiems, kurie valdo šią šalį“, – pridūrė jis.

M. Yavasas pirmavo surinkęs 58,6 proc. rinkėjų balsų, o jo varžovas iš AKP – 33,5 proc. balsų, kai buvo suskaičiuota 46,4 proc. balsų.

Opozicijos šalininkai šventė pergalę ir Izmire, trečiame pagal dydį Turkijos mieste, taip pat pietiniame Antalijos mieste. Rezultatai rodo, kad AKP gali pralaimėti ir tuose miestuose, kurie buvo laikomi šios partijos tvirtove.

„Rinkėjai nusprendė pakeisti Turkijos veidą, – paaiškėjus rezultatams sakė CHP pirmininkas Ozguras Ozelas. – Jie nori atverti duris naujam politiniam klimatui mūsų šalyje.“

Apie 61 mln. žmonių turėjo teisę balsuoti už merus 81 Turkijos provincijoje, taip pat už provincijų tarybų narius ir kitus vietos pareigūnus.

Turkijoje infliacija siekia 67 proc., o liros kursas per metus smuko nuo 19 iki 32 už JAV dolerį.

Turkijos pietryčiuose, kur gyventojų daugumą sudaro kurdai, įvyko susirėmimai, per kuriuos vienas žmogus žuvo ir 12 buvo sužeista, AFP sakė vietos pareigūnas.

Prokurdiška partija DEM pareiškė, kad nustatė pažeidimų „beveik visose kurdiškose provincijose“, ypač įtartini buvo balsavimo pagal įgaliojimą atvejai.

Pasak teisininkų asociacijos MLSA, į vieną iš rinkimų apylinkių regione nebuvo leista patekti stebėtojams iš Prancūzijos.

Suskaičiavus 20 proc. balsų, pirmauja dabartinis Stambulo meras ir pasaulietinės Respublikonų liaudies partijos (CHP) atstovas Ekremas Imamoglu (Ekremas Imamohlus), surinkęs 49,6 proc. balsų.

Jo pagrindinis varžovas, Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) deleguotas buvęs aplinkos ministras Muratas Kurumas, kurį rėmė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas), surinko 41,6 proc. balsų.

Sostinėje Ankaroje, suskaičiavus 12 proc. balsų, CHP atstovas surinko 56,3 proc. balsų, palyginus 36,3 proc. balsų, kuriuos surinko AKP delegatas.

„Remdamasis gautais duomenimis, galiu pasakyti, kad mūsų piliečių tikėjimas mumis pasiteisino“, – Stambule esančioje CHP būstinėje žurnalistams sakė E. Imamoglu.

„Dabar matomas vaizdas mus labai džiugina, tačiau rinkimai dar nesibaigė“, – pridūrė jis.

„Norėčiau iš visos širdies padėkoti mums visiems, mūsų piliečiams, už šios šventos pareigos atlikimą“, – sakė E. Imamoglu, kuris 2019 metais pirmą kartą rinkimuose įveikė AKP atstovą ir buvo išrinktas Stambulo meru.

„Balsavimo procesas baigtas be jokių problemų, išskyrus keletą incidentų“, – žurnalistams sakė Vyriausiosios rinkimų valdybos vadovas Ahmetas Yeneris (Achmetas Jeneris).

Balsavimas didžiuosiuose miestuose, įskaitant Ankarą ir Stambulą, prasidėjo valanda vėliau – 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku – ir baigsis 17 val.

Vietos valdžios rinkimuose visų akys kryps į Stambulą: prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano), kuris praėjusiais metais buvo perrinktas trečiajai kadencijai, sąjungininkai sieks susigrąžinti valdžią sostinėje.

Stambule kaunasi R. T. Erdogano Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) deleguotas buvęs aplinkos ministras Muratas Kurumas ir pasaulietinės Respublikonų liaudies partijos (CHP) atstovas Ekremas Imamoglu (Ekremas Imamohlus).

Manoma, kad pastarasis sieks Turkijos prezidento posto po to, kai 2028 metais baigsis R. T. Erdogano kadencija, tad perrinkimas mero rinkimuose būtų jam itin naudingas patikimo politiko reputacijai.

Turkijos rinkėjai renka merus, provincijų tarybų narius ir kitus vietos pareigūnus. Balsavimo biuletenis su 49 kandidatais į Stambulo merus yra beveik metro ilgio.

Turkijos pareigūnas: vykstant rinkimams per susirėmimus žuvo vienas žmogus, 12 sužeista

Turkijos pietryčiuose, kur daugiausia gyvena kurdai, per vietos rinkimus sekmadienį įvyko dviejų grupuočių susirėmimai, per kuriuos vienas žmogus žuvo, o 12 buvo sužeista, naujienų agentūrai AFP sakė vietos pareigūnas.

Incidentas, įvykęs kaime už 30 km nuo Dijarbakyro miesto, peraugo į smurtą ir buvo panaudoti ginklai, teigė pareigūnas. Viena kulka pataikė į vietos žurnalisto automobilį.

Žydrės Gavelienės teigimu, kelionės į Turkiją vis ankstėja, nes jau nebe pirmus metus žmonės nori pradėti anksčiau atostogauti. 

„Jau eilę metų matome, kad žmonės nori pradėti anksčiau atostogauti. Į Egiptą (dėl įvykių Gazos Ruože – BNS) dar dalis lietuvių bijo važiuoti arba privengia šiuo metu, todėl kelionių organizatoriai aktyviau siūlo Turkijos variantą, kur geras oras. Nes yra žmonių segmentas, kuris įpratęs imti atostogas per Velykas, todėl pasiūlyta Turkija“, – BNS teigė Ž. Gavelienė.  

„Per Velykas išvykti į Turkiją yra tikrai labai nemažai variantų – ir trijų dienų, ir penkių, ir savaitės atostogoms. Infrastruktūra puikiai tinkanti: visus metus dirbantys viešbučiai turi ir personalą, ir pramogų, ir virtuvę, yra šildomi baseinai. Tikrai tie, kas nori komforto ir saulės, pasirinko Turkiją“, – pridūrė ji.   

Norintys pažinti svetimus kraštus, anot Ž. Gavelienės, renkasi Šri Lanką, kur šiemet pirmą kartą galima nuskristi tiesiogiai.

„Tie, kurie nori pažinti, renkasi Šri Lanką, nes tiesioginių skrydžių niekada į šią šalį iš Lietuvos nebuvo. Šie metai yra pirmieji. Norintys pažinti šį egzotinį kraštą, renkasi savaitės kelionę po Velykų. Lėktuvas puikiai pildosi“, – teigė turizmo rūmų vadovė. 

Pasak Ž. Gavelienės, per Velykas lietuviai dar ieško poilsinių kelionių ten, kur šilta, nes tokiu laiku Lietuvoje paprastai būna vėsu. Tačiau dalis nori ir paskutinį kartą paslidinėti, todėl vyksta į slidinėjimo kurortus.

„Žmonės ieško saulės, todėl ir važiuoja ten, kur ja gali pasilepinti. Viena dalis skrenda atostogauti ten, kur vykdomi tiesioginiai skrydžiai – į Atlanto vandenyno salas – Kanarus ir Madeirą, į Egiptą tradiciškai“, – sakė Lietuvos turizmo rūmų prezidentė.

„Aišku, yra ir tokių, kurie suka į šiaurę, nes Laplandijoje dabar puikus slidinėjimo metas. Visas balandžio mėnuo dar“, – pabrėžė Ž. Gavelienė. 

Pasak jos, atostogautojai į kelionę linkę išvykti kuo anksčiau – pirmą Velykų dieną. 

„Žmonės gal ir pageidautų išvykti pirmą Velykų dieną, po Velykų pusryčių ar pietų, tačiau mes tokių patogių reisų negalime pasiūlyti. Bet jeigu yra pasirinkimas, išvykti renkamasi kuo anksčiau“, – teigė Ž. Gavelienė. 

Aukų tautybė kol kas nežinoma. Pareigūnai anksčiau nurodė, kad du žmones išgelbėjo Turkijos pakrančių apsaugos tarnyba, o dar du sugebėjo patys išsigelbėti.

Valtis apvirto prie didžiausios Turkijos salos Giokčeados, esančios prie šiaurės vakarinės Čanakalės provincijos krantų.

„Turkijos pakrančių apsauga rado 22 žmonių, įskaitant septynių vaikų, kūnus“, – sakoma vietos gubernatoriaus biuro pranešime.

Vykdant paieškos ir gelbėjimo operaciją buvo išsiųstas vienas lėktuvas, du sraigtasparniai, dronas, 18 valčių ir 502 darbuotojai.

Turkijoje gyvena beveik 4 mln. pabėgėlių, daugiausia sirų.

Daugybė migrantų mėgina valtimis ir mažais laivais pasiekti Graikijos salas iš netoliese esančios Turkijos pakrantės, tikėdamiesi galiausiai patekti į labiau klestinčias Europos Sąjungos šalis, nors daugelis jų žūsta pavojingoje kelionėje per jūrą.

Pareigūnai sakė, kad laivas pradėjo skęsti naktį, o penktadienį Kabatepės uoste netoli Gekčeados stovėjo daug greitosios pagalbos automobilių.

Pastarosiomis savaitėmis padaugėjo migrantų bandymų kirsti vandenis tarp Turkijos ir Graikijos.

Turkijos pakrančių apsauga nurodė, kad nuo savaitės pradžios išgelbėjo arba sulaikė kelis šimtus migrantų, įskaitant vaikus, bandžiusius persikelti į Graikiją.

Daugiau atvykėlių

Europos Sąjungos sienų apsaugos agentūra „Frontex“ šią savaitę pranešė, kad, preliminariais skaičiavimais, per pirmuosius du šių metų mėnesius neteisėtai bloko sieną kirto 31,2 tūkst. asmenų, t. y. panašiai kiek ir prieš metus.

Rytinėje Viduržemio jūros dalyje, kuri pagal aktyvumą yra antras migracijos maršrutas po Vakarų Afrikos, per pirmuosius du šių metų mėnesius aptikta daugiau nei dvigubai daugiau migrantų – 9 tūkst. 150.

Viduržemio jūra jau kelerius metus yra migrantų srautų iš Afrikos ir Artimųjų Rytų į Europą centras.

Didžiausias migrantų antplūdis buvo 2015 metais, kai daugelis jų, bėgdami nuo Sirijos pilietinio karo sukeltų neramumų Artimuosiuose Rytuose, ieškojo prieglobsčio Europoje.

2016 metais Ankara sudarė susitarimą su Europos Sąjunga dėl pabėgėlių antplūdžio stabdymo mainais į kelias skatinamąsias priemones, įskaitant finansinę paramą.

Nelegalių migrantų klausimas yra rakštis santykiuose tarp NATO narių Turkijos ir Graikijos, kurios jau yra įsivėlusios į ilgalaikius ginčus – nuo teisių į dujų telkinių žvalgybą rytinėje Viduržemio jūros dalyje iki padalytos Kipro salos ir pretenzijų į Egėjo jūrą.

Graikija taip pat dažnai kaltina Turkiją, kad ji praleidžia migrantus per bendrą sieną ir jūroje.

Ankara savo ruožtu kaltina Atėnus neteisėtu migrantų laivų stūmimu.

Gruodį Atėnuose apsilankęs Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) susitarė atversti naują santykių puslapį ir pradėti bendrai spręsti tarpusavio problemas, įskaitant nelegalią migraciją.

Tikėtina, kad graikų ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis (Kyriakos Mitsotakis) gegužę lankysis Ankaroje, kur daug dėmesio bus skiriama migrantų klausimui.

Teismas taip pat uždraudė vyriškiui išvykti iš šalies. Šis nuosprendis nėra galutinis.

Teismui pateiktoje saugumo kamerų užfiksuotoje medžiagoje matyti, kaip vyras lifte keletą minučių gainioja ir spardo benamę katę vardu Eros, kol ši pargriuvo ant žemės be gyvybės ženklų. Sausio 1 d. įvykęs incidentas sukėlė pasipiktinimą visoje šalyje.

Trečiadienį vykusiame posėdyje dalyvavo keletas aktyvistų ir politikų. Anot agentūros „Anadolu“, kaltinamasis teisinosi turįs psichologinių problemų.

Socialiniame tinkle „X“ (buvęs tviteris) pasirodžiusiuose vaizdo įrašuose buvo matyti teismo rūmuose susirinkę skanduojantys žmonės, kurie kaltinamąjį vadino žudiku. Platformoje išpopuliarėjo grotažymė „Teisingumas Eros vardan“.

Ši bausmė yra griežčiausia, kokia kada buvo skirta pagal Gyvūnų apsaugos įstatymą, socialiniame tinkle „X“ rašė teisingumo ministras Yilmazas Tuncas.

Turkijos Stambulo didmiestis garsėja savo benamėmis katėmis.

Smurtas gyvūnų atžvilgiu Turkijoje dažnai sulaukia didelio žiniasklaidos dėmesio. Gyvūnų teisių aktyvistai kritikuoja įstatymų spragas ir nepakankamai griežtas prieš gyvūnus smurtaujantiesiems skiriamas bausmes.

Kaltinamajam šioje byloje jau yra skirta vienerių metų ir trijų mėnesių įkalinimo bausmė. Netrukus po to, teismas šią bausmę dėl gero elgesio sutrumpino iki trijų mėnesių. Teisininkai tokį sprendimą apskundė.