Pernai Turkmėnijos prezidentu paskirtas Serdaras Berdymuchamedowas (Serdaras Berdimuhamedovas) nuo pat atėjimo į valdžią pradėjo intensyvią savo ir savo tėvo – buvusio prezidento Gurbanguly Berdimuhamedowo (Gurbangulio Berdymuchamedovo) – pagerbimo kampaniją: visoje šalyje buvo pastatyti jų portretai, reklaminiai stendai, statulos ir paminklai.

Pirmadienį oficialus vyriausybės laikraštis „Neutral Turkmenistan“ pranešė apie visoje šalyje vykstančią žaliąją kampaniją, kurios metu Turkmėnijos piliečiai per vieną dieną pasodino daugiau kaip 472 tūkst. medžių, įskaitant spygliuočius, lapuočius ir vaismedžius.

Laikraštis įdėjo žaliai baltą sportinę aprangą vilkinčio ir žemę kasančio S. Berdymuchamedowo nuotrauką.

„Šią rudens dieną visa šalis prisijungė prie žaliosios kampanijos, kad padidintų šalies žaliąjį turtą“, – rašoma laikraštyje.

Turkmėnija yra viena uždariausių visuomenių pasaulyje, kurioje kitokia nuomonė uždrausta, o šią Vidurinės Azijos valstybę jau beveik du dešimtmečius valdo ir griežtai kontroliuoja visas viešojo gyvenimo sritis Berdimuhamedowų šeima.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, vandens trūkumas Turkmėnijoje yra labai didelė problema.

Tris ketvirtadalius šalies teritorijos dengia Karakumo dykumos juodasis smėlis, o metinis kritulių kiekis vietomis nesiekia 100 mm.

Didžiuliu 1 400 km ilgio kanalu vanduo teka per dykumą į sostinę Ašchabadą ir aprūpina ekonomiškai svarbius šalies medvilnės laukus.

Šis kanalas – tai vienas didžiausių pasaulyje drėkinimo projektų.

Pareigūnai teigia, kad per pastaruosius kelerius metus Turkmėnijoje pasodinta apie 145 mln. medžių, tačiau informacijos, gaunamos iš šios atsiskyrėliškos valstybės, neįmanoma patikrinti.

Nevyriausybinės organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) duomenimis, pagal spaudos laisvės indeksą Turkmėnija užima 176-ajai vietą iš 180, o teisių gynimo organizacija „Freedom House“ šią šalį pavadino „represyvia autoritarine valstybe, kurioje politinės teisės ir pilietinės laisvės beveik visiškai paneigtos“.

Su Kaspijos jūra besiribojančią atsiskyrėlišką Vidurio Azijos valstybę jau beveik du dešimtmečius valdo Berdimuhamedowų (Berdimuhamedovų) šeima.

Buvęs dantų gydytojas Gurbanguly Berdimuhamedowo (Gurbanguly Berdymuchamedovas) pernai oficialiai atsistatydino iš buvusios sovietinės valstybės prezidento posto. Jį pakeitė jo sūnus Serdaras.

Tačiau asmenybės kultu garsėjantis 65-erių vyras, turintis oficialų Arkadago (Globėjo) titulą, ir toliau dominuoja šalyje kaip turkmėnų tautos lyderis.

G. Berdimuhamedowas turi miestą, televizijos kanalą, laikraštį, o dabar ir futbolo komandą – visi jie vadinasi Arkadagais.

„Komanda formuojama, o treneris dar nepaskirtas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Turkmėnijos futbolo federacijos atstovas Orazgeldi Geldiyevas (Orazgeldis Geldijevas).

Per valstybinę televiziją transliuotuose kadruose buvo matyti, kaip G. Berdimuhamedowas rodomąja lazdele tikrina ant manekenų demonstruojamą komandos uniformą, o pareigūnai užsirašo jo pastabas.

Filmuotoje medžiagoje matyti, kad uniformą sudarys balti marškinėliai su auksiniu logotipu ir žalia horizontalia juosta per krūtinę bei žali šortai.

Pasak valstybinės žiniasklaidos, komanda iš karto prisijungs prie aukščiausiojo diviziono čempionato, o antradienį turėjusio startuoti sezono atidarymas bus nukeltas į balandžio 14 dieną. Iš viso jame varžysis devynios komandos.

Organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) duomenimis, pagal spaudos laisvę Turkmėnija užima 177 vietą tarp 180 pasaulio šalių ir lenkia tik Iraną, Eritrėją bei Šiaurės Korėją.

Tai pirmas balsavimas po to, kai 2022-ųjų kovą paveldimumo principu valdžią perėmė naujasis šios dujų ištekliais turtingos Vidurio Azijos šalies prezidentas, ir vyksta panaikinus aukštesniuosius įstatymų leidžiamosios valdžios rūmus bei sukūrus aukščiausiąją instituciją.

Pasak naujienų agentūros AFP korespondento sostinėje Ašchabade, balsavimo punktai atsidarė 7 val. vietos (5 val. Lietuvos) laiku ir užsidarys 19 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku.

Turkmėnistanas, buvusi sovietinė respublika, yra viena iš represyviausių ir uždariausių pasaulio valstybių, todėl mažai žinoma, kaip režimas priima kasdienius sprendimus.

Vakarų rinkimų stebėtojai nė vienų rinkimų šioje šalyje nėra įvertinę kaip laisvų ar sąžiningų.

Gurbanguly Berdymuchamedovas savo sūnų Serdarą Berdymuchamedovą paskyrė šios gamtinių dujų turtingos valstybės Achalo provincijos, kurioje yra sostinė Ašchabadas, gubernatoriumi. Nuo sausio S. Berdymuchamedovas dirbo Achalo gubernatoriaus pavaduotoju.

Per valstybinę televiziją S. Berdymuchamedovas sakė, kad „dirbs dieną ir naktį, kad pateisintų valstybės vadovo pasitikėjimą“.

Dar anksčiau prezidentas savo sūnų buvo paskyręs užsienio reikalų viceministru.

Analitikai sako, jog tokia sparti karjera vyriausybėje rodytų, kad prezidentas rengia sūnų tapti būsimu politiniu įpėdiniu.

Artimi prezidentų giminaičiai dažnai lengvai gauna politinę valdžią buvusiose sovietinėse centrinės Azijos respublikose. Regione yra penkios musulmoniškos valstybės.

Teisių gynėjų grupės tikėjosi, kad po ekscentriškojo diktatoriaus Saparmurato Nijazovo mirties 2006 metais Turkmėnija atsivers pasauliui.

Vis dėlto buvęs stomatologas G. Berdymuchamedovas palaiko savo klestinčio lyderio kultą. Be kita ko, sostinėje Ašchabade stovi abu prezidentus vaizduojančios auksinės skulptūros.

Išskirtinis statusas

Istorinis susitarimas dėl Kaspijos teisinio statuso, viliamasi, sumažins įtampą regione: išsprendžiamas ilgametis ginčas, kas yra Europos ir Azijos žemynus jungiantis vandens telkinys – jūra ar ežeras, nes skirtingais atvejais taikoma skirtinga tarptautinė teisė.

Subyrėjus SSRS, Iranas siūlė didžiausią planetoje uždarą vandens telkinį dalytis remiantis ežerui taikoma tarptautine teise – pasidalyti Kaspiją perpus. Kitos pakrantės valstybės siekė laikytis jūros principo, kai pakrančių ruožas priklauso konkrečioje vietoje su telkiniu besiribojančiai valstybei, o kita teritorija – bendra.

Manoma, kad šiame vandens telkinyje yra apie 50 mlrd. barelių naftos ir 300 000 mlrd. kub. m gamtinių dujų. Be to, jūroje gausu eršketinių žuvų – čia esama 90 proc. pasaulinių išteklių.

Manoma, kad šiame vandens telkinyje yra apie 50 mlrd. barelių naftos ir 300 000 mlrd. kub. m gamtinių dujų. Be to, jūroje gausu eršketinių žuvų – čia esama 90 proc. pasaulinių išteklių.

"Energy Information Administration" duomenimis, daugiausia dujų ir naftos atsargų, esančių Kaspijos jūros šelfo teritorijoje, tenka Kazachstanui, Azerbaidžanui, mažiausiai – Iranui.

Galiausiai sutarta: Kaspijos dugnas padalytas kaip jūros dugnas, o virš jo esantis vanduo – kaip ežeras.

"Galime pripažinti, kad susitarimą dėl jūros statuso buvo sunku ir neįmanoma iš karto pasiekti. Derybos truko daugiau nei 20 metų ir iš visų šalių pareikalavo daug bendrų pastangų", – sakė sekmadienį Aktau mieste vykusiam viršūnių susitikimui pirmininkavęs Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas.

Susitarimu vainikuotas viršūnių susitikimas buvo toks penktas nuo 2002 m., tačiau nuo Sovietų Sąjungos žlugimo buvo surengta daugiau nei 50 žemesnio lygio susitikimų.

Mažiausia – Irano dalis

Šalių susitarimu didelė dalis Kaspijos vandenų bus laikoma bendru ištekliumi, o didžiausiam žemės ežerui, jūra vadinamam tik dėl savo dydžio, bus suteiktas specialus teisinis statusas – tai nebus nei jūra, nei ežeras.

Konvencijoje nėra įtvirtintos skiriamosios linijos – tam prireiks atskirų susitarimų. Tarp kai kurių valstybių jie jau sudaryti.

Valstybės sutarė bendrai naudoti jūrą, tačiau pasidalijo jos dugną ir požeminius išteklius. Iranui atiteko mažiausia jūros dalis, dėl to šalis potencialiai laikoma didžiausia pralaimėtoja.

Dalijant Kaspiją kaip jūrą, Iranui būtų tekęs vos 10 proc. pakrantės ruožas, o ežero principu – 20 proc. Laikyti Kaspiją jūra siekė ir Rusija, tačiau tam priešinosi kitos valstybės, ypač – Azerbaidžanas.

Iki šiol visos penkios valstybės naudojosi tik ta teritorijos dalimi, dėl kurios nebūtų kilę nesutarimų dalijantis tiek pagal ežero, tiek pagal jūros principus. Kilus ginčų, klausimas tapdavo visų penkių valstybių problema. Dabar nesutarimai dėl Kaspijos bus tik dvišaliai.

Regis, pastarąja galimybe netruks pasinaudoti Teheranas. Irano prezidentas Hassanas Rouhani susitarimą pavadino "svarbiu dokumentu", tačiau pridūrė, kad jis nenutraukia visų nesutarimų dėl jūros. Be kitų, esama nesutarimo tarp Irano ir Azerbaidžano: Teheranas pradėjo eksploatuoti šelfe esantį telkinį, į kurį pretenduoja ir Baku.

H.Rouhani pasveikino susitarimo nuostatą, kuri draudžia ne Kaspijos jūros valstybėms dislokuoti karines pajėgas šioje jūroje. "Kaspijos jūra priklauso tik Kaspijos jūros valstybėms", – Teheranui itin aktualią nuostatą komentavo H.Rouhani.

Šiuo metu Iranas išgyvena rimtus vidaus nesutarimus ir santykių su JAV paaštrėjimą. Sirijos konflikto akivaizdoje Teheranas suartėjo su Maskva, todėl pastarasis susitarimas naudingas abiem sąjungininkams ir geopolitine prasme.

Alternatyva "Gazprom"

Naujasis susitarimas leis pakrančių valstybėms tiesti naftotekius ar dujotekius nelaukiant kaimyninių šalių pritarimo, tik jas informavus. "Pasitelkusi Vakarų konsorciumus, Turkmėnija gali tiesti magistralinius vamzdynus per Rusijos ir Irano sektorius net ir be pastarųjų pritarimo", – komentavo jūrų teisės ekspertas Vladimiras Gladyševas.

Būtent Turkmėnija, pagal gamtinių dujų atsargas pasaulyje nusileidžianti tik Rusijai, Iranui ir Katarui, tikisi, kad susitarimas leis per Kaspijos jūrą eksportuoti dujas į Europą.

Ašchabade planuojama nutiesti vamzdyną Kaspijos jūros dugnu iki Azerbaidžano. Toliau Turkmėnijos gamtinės dujos per Gruziją, Transanatolijos ir Transadrijos dujotiekiais (TANAP ir TAP) pasiektų Pietų Europą. Skaičiuojama, kad taip abi šalys eksportuotų apie 100 mlrd. kub. m dujų per metus.

BBC teigimu, į kompromisą leidosi ir Rusija: minėtasis vamzdynas leistų eksportuoti gamtinius išteklius į rinkas, kuriose viešpatavo Rusijos koncernas "Gazprom".

Azerbaidžanas, Gruzija, Turkmėnija, Turkija ir ES jau keletą metų dirba prie bendro gamtinių dujų eksporto iš Kaspijos regiono į Europą projekto. Konvencijos dėl Kaspijos jūros teisinio statuso pasirašymas gali šį darbą paspartinti. Optimistiškiausiais vertinimais, Azerbaidžano dujos šiuo maršrutu Europai bus pradėtos tiekti kitąmet.

Tiesa, kaip teigia ekspertai, Ašchabadui ir Baku dar teks išspręsti teritorinį ginčą dėl kelių naftos telkinių ginčijamoje Kaspijos dalyje. Be to, susitarime esama svertų, kuriais galės pasinaudoti bet kuri valstybė, nedalyvaujanti verslo projektuose: šalys pasiliko teisę įvertinti projektus pagal ekologinius aspektus. Negatyvios išvados galėtų pristabdyti projekto vystymą.

Dabar iš trijų Turkmėnijos dujų eksporto krypčių veikia tik viena – į Kiniją. Rusija yra nusprendusi jų nepirkti iki 2019-ųjų, o Turkmėnijos dujų tiekimas Iranui yra nutrauktas dėl mokėjimų už anksčiau tiektas dujas ginčo.

Karinė nauda

Neabejojama, kad Maskva sutiko su jai ne itin palankiu sprendimu, palaiminančiu Turkmėnijos eksporto projektą, siekdama sustiprinti ryšius su šio regiono valstybėmis – ne tik buvusiomis SSR respublikomis, bet ir Iranu, bei siekdama dominuoti Kaspijos regione. Būtent iš Kaspijos jūroje dislokuotų laivų Rusija rengė raketų atakas prieš Sirijos sukilėlius.

Traktuojant Kaspijos vidurio vandenis kaip jūros teritoriją, ja gali be ypatingų kliūčių judėti laivai – taip pat ir kariniai. Tai ypač aktualu Rusijai, dislokavusiai Kaspijoje savo karinę flotilę.

Tai, kad Kaspijos konstitucija, kaip ją pavadino Nursultanas Nazarbajevas, suteikė Rusijos kariniam laivynui teisę laisvai judėti visoje jūroje, išskyrus teritorinius vandens ir žvejybos plotus, ekspertai vadina didžiule Maskvos pergale. Žinoma, tokia pat teise galės naudotis ir kitos pakrantės valstybės.

Ne tik juodos spalvos, bet kitų spalvų tamsiųjų atspalvių automobiliai policijos nurodymu priverstinai nugabenami į specialias aikšteles. Tokių automobilių savininkai juos gali atgauti tik pasirašę pasižadėjimą juos skubiai perdažyti balta spalva ar kitų spalvų šviesiaisiais atspalviais.

Dėl to automobilių perdažymo įkainiai šalyje pastaraisiais mėnesiais padvigubėjo.

Juodos spalvos automobilių importas į Turkmėniją draudžiamas nuo 2015 metų, o toks sunkiai suprantamas šalies valdžios sprendimas aiškinamas paprastai: šviesios spalvos, o ypač balta spalva, neša sėkmę.

Anot Turkmėnijos žiniasklaidos, balta yra mėgstamiausia šalies prezidento Gurbangulio Berdimuhamedovo spalva.

Šis draudimas susijęs su Azijos žaidynėmis, vyksiančiomis Turkmėnijoje antroje rugsėjo pusėje, naujienų agentūrai AFP telefonu sakė šaltinis, prašęs neviešinti jo vardo.

„Šio draudimo pagrindinis tikslas – užtikrinti šalyje ramybę ir viešąją tvarką, teisėsaugos agentūroms nuo rugpjūčio 17-osios įvedus sugriežtintą režimą“, – pridūrė AFP pašnekovas.

Vienas AFP korespondentas baltu marmuru tviskančioje sostinėje Ašchabade patikrino kelias alkoholio parduotuves ir visas jas rado uždarytas.

Energetikos išteklių turtinga Turkmėnija organizuoja Azijos uždarų patalpų ir kovos menų žaidynes, vyksiančias rugsėjo 17-27 dienomis. Šis renginys yra nuolat pabrėžiamas valstybinės propagandos, ypač akcentuojant svarbų prezidento Gurbangulio Berdymuchamedovo vaidmenį parengiamajame etape.

Ketvirtadienį vyriausybė paskelbė neįprastą sprendimą – kad prieš žaidynes bus uždarytos šalies sausumos sienos. Jau anksčiau buvo paskelbta, kad žaidynių metu viešose vietose bus draudžiama rūkyti.

Nors G.Berdymuchamedovas oficialiai ragina šalį veržtis diržus, Turkmėnijai dar neišbridus iš ekonomikos krizės dėl nusmukusių gamtinių dujų kainų, vyriausybė dosniai žėrė lėšas su žaidynemis susijusiai infrastruktūrai.

Anksčiau šį mėnesį žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) ir Vienoje įsikūrusi grupė „Turkmėnų iniciatyva už žmogaus teises“ paragino Azijos olimpinę tarybą priminti Turkmėnistanui jo įsipareigojimus gerbti žmogaus teises. Šis prašymas susijęs su numanomomis Ašchabato pastangomis varžyti negausių šalies nepriklausomų žurnalistų veiklą.

Pasak šių organizacijų, žurnalistė Soltan Achilova, dirbanti JAV finansuojamai naujienų agentūrai RFE/RL, pastaraisiais mėnesiais patyrė žodinių ir fizinių bauginimų iš nežinomų vyrų, o vienas jos bendradarbių 2015 metais buvo pasiųstas už grotų dėl esą išgalvotų kaltinimų, susijusių su narkotikais.

Tiek G.Berdymuchamedovui, tiek jo ekscentriškam pirmtakui Saparmuratui Nijazovui šalyje yra pristatyta paauksuotų paminklų, o Turkmėnija pagal savo izoliaciją ir lyderių kultą neretai lyginama su stalinistine Šiaurės Korėja.

Rinkimų komisija per spaudos konferenciją sostinėje Ašchabade paskelbė, kad per sekmadienį vykusį rinkėjai buvo itin aktyvūs – savo valią pareiškė net dalyvavo 97,28 procento.

Rinkimuose dalyvavo aštuoni kiti kandidatai, bet per kampaniją jie visi reiškė palaikymą nuo 2006 metų šaliai vadovaujančio G.Berdymuchamedovo politikai.

Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, teisę balsuoti šiuose rinkimuose turėjo teisę 3,223 mln. žmonių iš apytikriai 5 mln. šalies gyventojų.

Pernai G.Berdymuchamedovas pasirašė konstitucines pataisas, kuriomis panaikinta viršutinė kandidatų į prezidentus amžiaus riba, leidžianti jam prezidentauti visą gyvenimą, prezidento kadencija pailginta nuo penkerių iki septynerių metų.

Turkmėnija pirmadienį atidengė pirmąjį paminklą šalies prezidentui Gurbanguly Berdymuchamedovui, o ta 6 m aukščio paauksuota raito lyderio statula ant balto skardžio atspindi klestintį asmenybės kultą šioje uždaroje dujų turtingoje valstybėje

57 metų G.Berdymuchamedovas, turintis dantų gydytojo išsilavinimą, turi oficialų Arkadago (Globėjo) titulą ir nepakenčia jokio nepaklusnumo.

Turkmėnijoje yra daug paauksuotų G.Berdymuchamedovo ekscentriško pirmtako Saparmurato Nijazovo statulų, bet dabartiniam lyderiui toks paminklas buvo pastatytas pirmąkart.

„Šlovė Arkadagui!“ – skandavo moksleiviai centrinėje sostinės Ašchabado aikštėje, o į padangę buvo paleisti balti balandžiai ir balionai. Pats prezidentas ceremonijoje nedalyvavo.

Dideles galias turintis lyderis taip pat yra premjeras ir ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas savo musulmoniškoje Centrinės Azijos šalyje, kurios gamtinių dujų ištekliai yra ketvirti didžiausi pasaulyje.

Kritikai sako, kad jo administracija yra viena labiausiai represinių pasaulyje, bet Europa žvelgia į Turkmėnistaną kaip į potencialią alternatyvą apsirūpinti dujomis aplenkiant Rusiją.

Parlamentas vienbalsiai priėmė nutarimą pastatyti tą paminklą. Prezidento vardu taip pat yra pavadinta viena mečetė, o visoje dykumų šalyje apstu didžiulių jo portretų.

„Arkadagas dirba dėl mūsų liaudies gerovės nuo aušros iki sutemų“, – per statulos atidengimo ceremoniją sakė žilabarzdis Rachmanas Geldjevas.

G.Berdymuchamedovas, šlovinamas „rūmų poetų“ dainose ir eilėse, vadovauja Turkmėnijai nuo S.Nijazovo mirties 2006 metais.

Paauksuota G.Berdymuchamedovo statula atspindi prezidento susižavėjimą vietinės achaltekų veislės žirgais, garsėjančiais savo dailia išvaizda ir ištverme.

2013 metų balandį vietos televizija parodė, kaip G.Berdymuchamedovas laimi lenktynes, jodamas tviskančiu gelsvos spalvos žirgu.

Tačiau keliomis dienomis vėliau nutekintas vaizdo įrašas parodė, kad prezidentas nukrito ant bėgimo tako, kai žirgas kirto finišo liniją.

Milžiniškos galimybės, nuoširdūs, draugiški žmonės ir miglota ateitis. Taip vieną uždariausių pasaulio valstybių apibūdino neseniai iš Turkmėnijos grįžęs verslininkas Giedrius Lubas.

Viešbutis tviskėjo auksu

"Mačiau tiek, kiek leido galimybės", – teigė G.Lubas, kuris lankėsi Turkmėnijos sostinėje Ašchabade vykusiame šios šalies ir Lietuvos verslo forume, kuriame dalyvavo daugiau nei 20 lietuvių.

Važiuojant mūsų šalies delegacijai net eismas buvo uždarytas, budėjo daug milicininkų.

"Tu – nacionalinis didvyris", – kitą dieną juokavo Tranzito paslaugų centro savininko ir vadovo G.Lubo verslo partneriai, kai baltu kostiumu vilkinčio lietuvio nuotraukos puikavosi vietos spaudoje, o kaunietį išskyrė vietos televizija, kuri įprastai transliuoja prezidento Gurbangulio Berdimuhamedovo kalbas bei oficialius pranešimus.

Turkmėnai mato Rusijos televizijos kanalus, o palydovines TV lėkštes stengiamasi pakeisti kabeline televizija.

Giedrius su kitais lietuviais gyveno įspūdingame, vietinių šešiomis žvaigždutėmis vertinamame "Sofitel" tinklo viešbutyje. Televizija  rodė įvairius TV kanalus, neribotai veikė internetas, nors mieste jis pasiekiamas nelengvai.

"Sofitel" viešbutis – 15 aukštų su 299 kambariais, iš jų 14 prezidentinių apartamentų. Visur tviska prabanga: paauksuotos rankenos, čiaupai, daug tikro, kokybiško marmuro, 7–8 m dydžio durys.

"Viskas tarsi iš senovės arabų pasakų", – pakomentavo Giedrius.

Tiesa, dideliame viešbutyje gyveno tik apie 30–40 žmonių ir buvo galima pamatyti "darbininkus" – juodais kostiumais vilkinčius jaunus vyrus.

"Vienoje uždariausių pasaulio šalių turbūt buvo viską matančių ir girdinčių akių bei ausų", – pastebėjo verslininkas.

Už rūkymą automobilyje – bauda

Ašchabadas – tai du miestai: senasis ir naujasis, augantis dykumoje. "Sofitel" viešbutis yra pastarajame.

Nauji namai, daugybė dangoraižių pastatyti iš stiklo, marmuro, tviska auksu. Šniokščia fontanai, žaliuoja medžiai, kiekvienas atskirai drėkinamas – turi žarnelę su vandeniu.

Šioje miesto dalyje itin švaru. Ne tik už šiukšlinimą, bet ir už rūkymą gatvėje, net ir važiuojančiame automobilyje – didelės baudos.

"Automobilių nedaug, tačiau šioje Ašchabado dalyje vien nauji, daugiausia japoniški baltos spalvos "Lexus", "Toyota". Turtingi žmonės važinėja naujausiais "Mercedes" ir BMW markės automobiliais. Juoda spalva – valstybinių institucijų darbuotojų", – pastebėjo Giedrius ir sužinojo, kad už nenuplautus automobilius taip pat baudžiama.

Kiekvienas gyventojas per metus nemokamai gauna 700 litrų benzino, pirkdami jį už litrą moka po 55 centus. Neseniai benzinas kainavo perpus pigiau.

"Naujojo miesto gatvėse eismas viena kryptimi – po keturias eiles, tačiau pėsčiųjų nėra, nes kas gi vaikščios, kai oro temperatūra siekia 30 laipsnių karščio šešėlyje, – juokėsi Giedrius. – Tiesa, po 22 val. miestas tarsi miręs, vakarais daugiaaukščių languose šviesų nematėme, tad gal jie neapgyvendinti, nors namai kyla vienas po kito."

Butų nuoma nebrangi

Ašchabade buvo keli prabangūs naktiniai klubai, bet po vieno konflikto, kai buvo sumuštas prezidento giminaitis, klubai uždaryti.

"Nemokate linksmintis – nereikia", – buvo paaiškinta.

Dabar veikia nelegalūs klubai užmiestyje, kur suvažiuoja daug turkmėnų prabangiais automobiliais.

Standartinis 120 kv. m butas su dviem sanitariniais mazgais Ašchabade kainuoja 150–200 tūkst. JAV dolerių. Valstybė  suteikia kreditą 30 metų su 1–5 proc. metinių palūkanų.

Dujos, elektra gyventojams beveik nekainuoja, todėl išgirdęs, kad  mokesčiai sudaro 30 dolerių, G.Lubas nusprendė, kad tai nėra pigu.

"30 dolerių mes mokame už metus", – patikslino vietiniai.

Uoste stovi vos keli nauji sunkvežimiai ir konteineriai. Tuščia ir Kaspijos jūroje įrengtame įspūdingame kurortiniame Avazos rajone, kurio atidaryme netrukus dalyvavaus vokiečių ir belgų delegacijos, dainuos Jennifer Lopez.

"Jie daugiausia verda savo sultyse ir yra itin uždari. Turi milžiniškų galimybių, bet neturi kur išleisti pinigų, – teigia Giedrius. – Verslo forume irgi skambėjo įspūdingi skaičiai: Turkmėnijos pajamos – milijardai dolerių, o išlaidos – tik šimtais milijonų."

Melionai ir moterys

Vis dėlto apie politiką ir uždarą savo šalį, į kurią kasdien nusileidžia tik keli lėktuvai iš Maskvos, Stambulo ir dar kelių miestų, turkmėnai nekalba.

"Neetiška klausinėti, ypač svečiuose, – pripažino G.Lubas. – Juolab ten daug ko negalima kalbėti. Netgi autobuso vairuotojas, paklaustas, kokia lauke temperatūra, apsimetė neišgirdęs klausimo. Ir taip – tris kartus."

Kitoks senasis Ašchabadas, tipinis Vidurinės Azijos miestas. Žmonės draugiški, bendrauja nuoširdžiai, moka rusiškai.

"Jie mėgsta derėtis, tačiau nėra įkyrūs. Turistai Turkmėnijoje yra retenybė, todėl kiekvienas atvykėlis sulaukia labai daug dėmesio", – patyrė Giedrius ir pridūrė, kad melionai Turkmėnijoje – pasakiško skonio, o moterys – didžiaakės, lieknos – labai išvaizdžios, tačiau 95 proc. vilki nacionaline apranga.

Pasakojimai apie tėvą

Kainos panašios kaip ir Lietuvoje, tik labai brangi juoda duona. Virtuvė – kaip ir daugumos Vidurinės Azijos šalių, nors uzbekų plovo nepralenkia. Vis dėlto aviena nuostabi.

"Negirdėjau, kad muiziedinai kviestų maldoms", – sakė Giedrius ir stebėjosi, kad verslo partneriai dažnai valgė kiaulieną.

Turkmėnai taip pat vartoja alkoholį ir juokauja, kad tai daro bene daugiausia iš Vidurinės Azijos šalių. Valkataujančiųjų ir išmaldos prašančiųjų Ašchabade vienetai, beveik sunaikinta prieš kelias dešimtis metų klestėjusi narkomanija.

"Kalbėta, kad jau miręs prezidentas Saparmuradas Nijazovas (Turkmėnbaši) susitiko su Afganistano narkobaronais, tarp kurių yra ir turkmėnų, ir sutarė, kad į jų šalį narkotikai nebūtų gabenami", – pasakojo Giedrius.

Dar ir dabar labai daug kalbama apie juodai dažytus plaukus panašiai kaip Elvis Presley šukavusį, Turkmėnbaši (visų turkmėnų tėvu) pasivadinusį ir iki gyvos galvos prezidentu pasiskelbusį, 67-erių mirusį S.Nijazovą. Jo portretai puikavosi ir ant arbatos pakelių, konjako butelių, lėktuvų.

"Kur matėte, kad turkmėnas kilnotų kojas ir šoktų baletą?!" – kartą apsilankęs Operos ir baleto teatre pasakė Turkmėnbaši ir baletą uždraudė.

Dabartinis prezidentas jį atgaivino.

Kaip ir chanai, kadaise valdę ilgai klajoklių gyventas Turkmėnistano dykumas, Turkmėnbaši valdė iš biuro, dekoruoto kilimais lyg kokia klajoklių palapinė. Jis nusprendė, kad užteks  devynių klasių išsilavinimo, todėl dabar kai kurie turkmėnai priversti mokytis.

Buvęs prezidentas uždraudė ir dantų protezus iš aukso, muzikos įrašus, savo balandį pavadino motinos vardu. Jo vardu buvo pavadintas krateris Mėnulyje, planeta Tauro žvaigždyne, daug laivų, ūkių, gatvių, ilgiausias pasaulyje kanalas, miestas, vaikų, viršukalnė ir arklių veislė.

Pasididžiavimas – arkliai

"Jei nori įtikti turkmėnui, pasakyk, kad myli arklius, – Giedrius sužinojo, kad apie seniausių pasaulyje achaltekų (auksinius) veislės arklius – nacionalinį pasididžiavimą jie gali kalbėtis valandų valandas. – Turkmėnai arklius lepina ir prižiūri kaip mes šunis, labai juos myli, tačiau negali parduoti į kitas šalis. Jų kaina – nuo 50 tūkstančių dolerių."

Dabartinis prezidentas Gurbangulis Berdymuchamedovas labiau demokratiškas. Sakoma, kad jis – didžiausias miesto architektas, pasiūlęs Akių klinikos pastatą sukurti akies formos,  Odontologijos – danties.

Į Turkmėniją patekti itin sunku ir neatsitiktinai ji vadinama viena uždariausių pasaulio valstybių. Tiesa, vietos gyventojai gali išvykti mokytis į užsienį, tačiau baigę mokslus grįždami į savo tėvynę turi gauti vizą.

"Verslas ten įmanomas, mokesčių politika labai gera – reikia mokėti 2 proc. nuo apyvartos, tačiau kol kas viskas miglota, – pripažino G.Lubas. – Mūsų kaimynai latviai jiems labiau žinomi. Gatvėse netgi latviška gira pardavinėjama."

O lietuviai verslo forume ne kartą buvo pristatyti kaip latviai iš Rygos.