„Tiesą sakant, man visiškai nerūpi, kas ten yra siūloma, manau, kad pirmiausia yra žmogaus tesės gyventi ten, kur jis nori, pažeidimas. Ar atsitiko kažkas blogo, kad prezidentas gyveno šią kadenciją Pūčkorių gatvėje? Puikiausiai visa infrastruktūra yra užtikrinta, nereikia ir visų lėšų skirti Turniškių remontui, sutaupome biudžeto pinigų“, – interviu LNK žinioms trečiadienį teigė šalies vadovas.

Tai jis tvirtino Seimui šią savaitę ėmusis svarstyti konservatoriaus Mato Maldeikio iniciatyvą įpareigoti prezidentą ir ministrą pirmininką apsigyventi tarnybinėse rezidencijose. Jos įrengtos Vilniaus pakraštyje, Turniškėse, uždaroje aptvertoje ir saugomoje teritorijoje.

Prezidentu 2019 metais išrinktas G. Nausėda į Turniškes kraustytis atsisakė ir liko gyventi savo namuose Pavilnyje, ties Pučkorių atodanga.

Prezidentūra tuomet teigė, kad toks sprendimas priimtas įvertinus rezidencijos atnaujinimo kainą.

M. Maldeikis tvirtina, kad toks politikų elgesys demonstruoja nepagarbą šalies institucijoms, į kurias jie išrinkti ar paskirti, be to, kyla sunkumų užtikrinti tinkamą jų apsaugą.

Premjerė I. Šimonytė 2021 metų sausį persikėlė gyventi į vyriausybinę rezidenciją Turniškėse. Šią savaitę komentuodama siūlymą, ji tvirtino, kad tokį sprendimą priėmė ne dėl to, kad „labai patinka“, o dėl to, kad valstybinė rezidencija yra pirmiausia skirta palengvinti Vadovybės apsaugos tarnybos darbą.

Tuo metu jos pirmtakas Saulius Skvernelis į rezidenciją nesikėlė, eidamas šias pareigas jis gyveno savo name Vilniaus rajone, Smiglių kaime.

„Valstybė dabar moka du kartus. Būtų gerai, kad apsispręstų, už kurį kartą mes norime mokėti. Arba už privačių namų pavertimą rezidencijomis, kas irgi kainuoja, arba privaloma tvarka (gyventi Turniškėse – ELTA) yra visiems“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė G. Landsbergis.

Politikas pažymėjo – jei rezidencijų Turniškėse nebus atsisakyta, šalies vadovai jose ir turėtų gyventi einant pareigas.

„Jei būtų apsispręsta palikti Turniškes, kaip faktą, tada ten reikėtų gyventi“, – sakė jis.

Prezidentūra sukritikavo M. Maldeikio siūlymą dėl Turniškių

Prezidentūra kritikuoja konservatorių frakcijos nario Mato Maldeikio siūlymą įstatymiškai įpareigoti Lietuvos prezidentą ir ministrą pirmininką gyventi jiems paskirtose rezidencijose. Šalies vadovo komunikacijos grupė akcentuoja, kad antradienį šiai iniciatyvai po pateikimo pritaręs Seimas iš esmės pritarė argumentui, kad svarbiausių valstybės pareigūnų saugumas būtų užtikrintas, net ir jų teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą sąskaita.

Valstybė dabar moka du kartus. Būtų gerai, kad apsispręstų, už kurį kartą mes norime mokėti.

„Seimas, vakar po pateikimo pritardamas Seimo nario Mato Maldeikio parengtam įstatymo projektui, kuriuo norima įpareigoti Prezidentą ir Ministrą Pirmininką apsigyventi tarnybinėse rezidencijose, iš esmės pritarė argumentui, kad būtina užtikrinti svarbiausių valstybės pareigūnų saugumą, net ir jų teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą sąskaita“, – teigiama Prezidento komunikacijos grupės atsakyme Eltai.

„Tuo tarpu pernai, sprendžiant klausimą dėl nuolatinės Ministro Pirmininko ir Seimo Pirmininko apsaugos, ir Seimo narys M. Maldeikis, ir dar 47 Seimo nariai, vakar pritarę jo parengtam projektui, balsavo už įstatymą, kuriuo, argumentuojant saugomų asmenų teise į privataus gyvenimo neliečiamumą, buvo atsisakyta jų 24 valandas per parą trunkančios apsaugos“, – primenama komentare.

Prezidentūra taip pat kelia klausimą, kokios yra tikrosios šio M. Maldeikio iniciatyvos priežastys.

„Šių visiškai priešingų iniciatyvų akivaizdoje kyla klausimas – kokios tikrosios priežastys minėtus Seimo narius skatino parengti šį įstatymo projektą ir jam pritarti? Ne veltui ir Seimo Pirmininkė dėl šio įstatymo projekto priminė vadovėlinę tiesą, kad konkrečiam asmeniui ir konkrečiai situacijai projektuojama norma negali būti vadinama įstatymu“, – iniciatyvą kritikuoja Prezidentūra.

Prezidento komunikacijos grupės atsakyme taip pat pabrėžiama, kad dabartinė tvarka, leidžianti tiek ministrui pirmininkui, tiek ir prezidentui apsispręsti, ar kraustytis į jiems numatytas rezidencijas Turniškėse, yra pagrįsta ir subalansuota.

Šių visiškai priešingų iniciatyvų akivaizdoje kyla klausimas – kokios tikrosios priežastys minėtus Seimo narius skatino parengti šį įstatymo projektą ir jam pritarti?

„Dabartinis teisinis reguliavimas, leidžiantis Prezidentui ir Ministrui Pirmininkui spręsti ar likti savo gyvenamojoje vietoje ar keltis į valstybės suteikiamas patalpas, yra pagrįstas, subalansuotas ir leidžia suderinti tiek valstybės, tiek Prezidento ir Ministro Pirmininko pareigas einančių asmenų interesus“, – pabrėžia Prezidentūra.

ELTA primena, kad Seimas antradienį po pateikimo pritarė M. Maldeikio siūlymui įstatymiškai įpareigoti Lietuvos prezidentą ir ministrą pirmininką gyventi Turniškėse jiems paskirtose rezidencijose.

Įstatymo projekto įsigaliojimas yra numatytas nuo tada, kai po 2024 metų prezidento ir Seimo rinkimų būtų paskirtas naujasis šalies vadovas bei ministras pirmininkas.

Premjerė Ingrida Šimonytė 2021 metų pradžioje persikėlė gyventi į ministrui pirmininkui paskirtą rezidenciją Turniškėse, tačiau dabartinis prezidentas G. Nausėda tai padaryti atsisakė. Prezidentūros teigimu, toks sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į Turniškių rezidencijos būklę analizavusių ir galimus jos atnaujinimo scenarijus parengusių ekspertų išvadas.

Šiuo metu Prezidentūros kanceliarija valdo 3 pastatus Turniškėse patikėjimo teise ir žemės sklypus panaudos pagrindais. Pagrindinis prezidento rezidencijos pastatas yra statytas 1940 metais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bei atlikus pastato rekonstrukciją, rezidencijoje gyveno prezidentai Valdas Adamkus ir Rolandas Paksas, vėliau – prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Aš gyvenu valstybinėje rezidencijoje. Ir ne todėl, kad man labai patinka gyventi valstybinėje rezidencijoje, nes kiekvieną kartą parvažiavusi namo aš labai noriu namo“, – antradienį žurnalistams Seime teigė I. Šmonytė.

„Bet, matyt, kad valstybinė rezidencija yra tam, kad žmonėms, kurie yra priskirti saugoti valstybės saugomus asmenis, būtų tiesiog lengviau atlikti savo darbą“, – pridūrė ji.

Ji nepritaria ir ekspremjero Sauliaus Skvernelio išsakytiems argumentams, esą rezidencijos ministrui pirmininkui nereikia, nes Vyriausybės vadovas gali bet kada pasikeisti.

Aš tai nematau jokios problemos. 

„Baigei premjerauti ir išsikraustei. Aš tai nematau jokios problemos. Nereikia niekada per daug įsigyventi, reikia laikyti daiktus taip, kad būtų juos lengva susipakuoti ir išvežti. Kažkaip aš visiškai dėl to neišgyvenu. Man atrodo, kad tai nelabai sąžiningas požiūris, turiu mintyje, kad yra tam skirta teritorija, kur yra numatyta rezidencija ir prezidentui, ir premjerui“, – akcentavo I. Šimonytė.

„Žmonės kraustosi, stresas, suprantu. Į ten įsikraustyti irgi yra turbūt šiokio tokio streso, bet tai turbūt nėra pats didžiausias stresas dirbant premjero darbą“, – taip pat pažymėjo ministrė pirmininkė.

Seimas po pateikimo pritarė konservatorių frakcijos nario M. Maldeikio siūlymui įstatymiškai įpareigoti Lietuvos prezidentą ir ministrą pirmininką gyventi Turniškėse jiems paskirtose rezidencijose. Įstatymo projekto įsigaliojimas yra numatytas nuo tada, kai po 2024 metų prezidento ir Seimo rinkimų būtų paskirtas naujasis šalies vadovas bei ministras pirmininkas.

Premjerė I. Šimonytė 2021 metų pradžioje persikėlė gyventi į ministrui pirmininkui paskirtą rezidenciją Turiniškėse, tačiau dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda tai padaryti atsisakė. Prezidentūros teigimu, toks sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į Turniškių rezidencijos būklę analizavusių ir galimus jos atnaujinimo scenarijus parengusių ekspertų išvadas.

Šiuo metu Prezidentūros kanceliarija valdo 3 pastatus Turniškėse patikėjimo teise ir žemės sklypus panaudos pagrindais. Pagrindinis prezidento rezidencijos pastatas yra statytas 1940 metais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bei atlikus pastato rekonstrukciją, rezidencijoje gyveno prezidentai Valdas Adamkus ir Rolandas Paksas, vėliau – prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Už iniciatyvą prezidentą įpareigoti gyventi rezidencijoje balsavo 69 Seimo nariai, prieš – 16, susilaikė 34 parlamentarai. Tuo tarpu už siūlymą premjerą įpareigoti gyventi Turniškėse balsavo 79, prieš – 24 , susilaikė 19 parlamentarų.

„Siūlomas įstatymo projektas parengtas siekiant sureguliuoti Lietuvos Respublikos prezidento ir ministro pirmininko gyvenimo rezidencijose klausimus“, – Seimo posėdžio metu projektus pristatė M. Maldeikis.

„Ne kartą ir ne du viešoje erdvėje esame susidūrę su situacija, kai dėl šiuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos prezidento ir Vyriausybės įstatymo nuostatų aukščiausi šalies pareigūnai atsisako gyventi valstybės paskirtose rezidencijose. Šioje situacijoje valstybė susiduria su komplikuota situacija, kaip elgtis“, – sakė politikas.

Pasak parlamentaro, praktika atsisakyti galimybės gyventi rezidencijose demonstruoja nepagarbą šalies institucijoms, į kurias aukščiausi šalies pareigūnai yra paskirti. Taip pat, pasak jo, kyla iššūkių dėl prezidento ir premjero saugumo užtikrinimo.

„Aukščiausiems pareigūnams palikta galimybė pasirinktinai nuspręsti dėl gyvenamosios vietos reikalauja daug lėšų įgyvendinant papildomus apsaugos postus, stebėjimo kameras prie prezidento ir ministro pirmininko gyvenamųjų vietų bei itin apsunkina Valstybės apsaugos tarnybos pareigūnų darbo sąlygas“, – pabrėžė jis.

Įstatymo projekto įsigaliojimas yra numatytas nuo tada, kai po 2024 metų prezidento ir Seimo rinkimų būtų paskirtas naujasis šalies vadovas bei ministras pirmininkas.

Sulaukė kaltinimų, kad bando įgelti prezidentui G. Nausėdai

Visgi ši M. Maldeikio iniciatyva sulaukė dalies Seimo narių kritikos. Dalis opozicijai priklausančių parlamentarų teigė manantys, kad konservatorių frakcijos narys šia iniciatyva nori įkąsti dabartiniam šalies vadovui Gitanui Nausėdai.

„Ar nemanote, kad vertėtų palikti asmenines ambicijas ir užsiimti realiomis valstybės problemomis ir mėginti visais įmanomais būdais įkąsti valstybės prezidentui“, – posėdžio metu sakė Mišrios Seimo narių grupės atstovas Aidas Gedvilas.

Jam antrino ir Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė.

„Yra juokinga žiūrėti ir klausytis, kaip bandoma bet kokia proga įkalti prezidentui, menkinti jo instituciją. O argumentai apie saugumą, švelniai tariant, skamba juokingai, nes premjerė ir Seimo pirmininkė dar visai neseniai aiškino, kad joms reikia sumažinti apsaugą, nes jos jaučiasi Lietuvoje labai saugios“, – teigė A. Širinskienė.

„Dabar pasirodo, konservatoriai siūlo prievarta apgyvendinti prezidentą, nes jam yra labai nesaugu. Tai tokie vienas kitam prieštaraujantys argumentai rodo, kad politiniai motyvai yra kiti“, – pridūrė ji.

Skeptiškai iniciatyvą įvertino ir Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

„Manau, kad tas įstatymas yra labai keistas, jis žmogui suvaržo teisę rinktis, tai būtų visiškai neteisinga“, – sakė V. Pranckietis.

„Suprantu, kad partijos kareivėlis, kuris kaip Dovydas nugalėjęs Galiotą užvakar, šiandieną bando įveiklinti save dar vienoje veikloje“, – pataisas iniciavusį M. Maldeikį sukritikavo jis.

I. Šimonytė: įdomu, ar komitetas nagrinės į rezidenciją nenorinčio keltis žmogaus teises

Į Seimo sprendimą M. Maldeikio siūlymus nagrinėti ne tik Teisės ir teisėtvarkos, bet Žmogaus teisių komitete ironiškai sureagavo premjerė Ingrida Šimonytė.

„Man įdomu, kurių žmonių teises komitetas nagrinės. Ar vieno žmogaus, kuris nenori keltis į rezidenciją, ar tų žmonių, kurie turi tokius žmones saugoti“, – progos sukritikuoti prezidentą nepraleido I. Šimonytė.

Premjerė Ingrida Šimonytė 2021 metų pradžioje persikėlė gyventi į ministrui pirmininkui paskirtą rezidenciją Turiniškėse, tačiau dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda tai padaryti atsisakė. Prezidentūros teigimu, toks sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į Turniškių rezidencijos būklę analizavusių ir galimus jos atnaujinimo scenarijus parengusių ekspertų išvadas.

Šiuo metu Prezidentūros kanceliarija valdo 3 pastatus Turniškėse patikėjimo teise ir žemės sklypus panaudos pagrindais. Pagrindinis prezidento rezidencijos pastatas yra statytas 1940 metais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bei atlikus pastato rekonstrukciją, rezidencijoje gyveno prezidentai Valdas Adamkus ir Rolandas Paksas, vėliau – prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Dėl prezidento aš tikrai palaikyčiau, visa kita yra pigus populizmas“, – žurnalistams Seime sakė S. Skvernelis.

Pasak politiko, prezidentą privalomai apgyvendinti Turniškėse esančioje rezidencijoje yra prasmės dėl šalies vadovo saugumo užtikrinimo.

„Tai yra valstybės vadovas. Noriu priminti, kad pagal Konstituciją yra vienas valstybės vadovas, jis turi valstybės rezidenciją. Pasikėsinimas į jį būtų tikrai didžiulė žala valstybei nuo patikimumo, stabilumo, iki finansinės žalos, nes reikėtų organizuoti kitus rinkimus, kurie nepigiai kainuoja“, – akcentavo parlamentaras.

S. Skvernelis tikina nematąs prasmės privalomai rezidencijoje apgyvendinti ir premjerą.

„Supraskime, žmogus, kuris turi šeimą, vaikus, kuriems reikia eiti į mokyklą, į darželį, gali keisti gyvenamą vietą, jeigu yra stabilus bent penkeriems metams. Premjero pozicija yra visiškai nestabili. Gerai, kad dabar kelios vyriausybės visą kadenciją išdirbo. O jeigu kaip anksčiau? Šeši mėnesiai, pusantrų metų, ir po to vėl kraustytis?“ – skeptiškai siūlymą įvertino ekspremjeras.

Dar ryte buvau labai svarbus valstybei, o popiet mane galėjo spardyti ir šaudyti. 

„Prezidentas yra saugomas iki gyvenimo galo, o premjeras – gruodžio 11 d. pas jus atėjau dar kaip premjeras, prisiekiau I. Šimonytės Vyriausybei ir išėjau jau nebesaugomas. Tai dar ryte buvau labai svarbus valstybei, o popiet mane galėjo spardyti ir šaudyti. Tai yra kvailystė tokie pasiūlymai“, – sakė jis.

Savo ruožtu projekto iniciatorius konservatorių frakcijos narys Matas Maldeikis teigia, kad šis siūlymas yra aktualus tiek norint efektyviai užtikrinti aukščiausių valstybės vadovų saugumą, tiek ir norint taupyti valstybės resursus.

„Metai iš metų, po kiekvienų rinkimų mes turime tuos pačius debatus, kur gyvens. Tai yra saugumo klausimas, tai yra Valstybės apsaugos departamento pareigūnų efektyvaus darbo klausimas, tai yra valstybės lėšų taupymas. Nes valstybė išleidžia dideles lėšas, kad turėti tas rezidencijas, kurios yra saugios“, – žurnalistams antradienį Seime sakė M. Maldeikis.

„Tai tiesiog iš pagarbos valstybės institucijoms aš norėčiau pasiūlyti ir uždaryti šį klausimą po naujų rinkimų, kad mes prie jo negrįžtume ir žinotume, kur gyvena mūsų pagrindiniai valstybės vadovai“, – pažymėjo jis.

M. Maldeikis teigia, kad įstatymo projekto įsigaliojimas yra numatytas nuo tada, kai po 2024 metų prezidento ir Seimo rinkimų būtų paskirtas naujasis šalies vadovas bei ministras pirmininkas.

„Jeigu tu tampi premjeru, jeigu tu tampi prezidentu, tu prisiimi tam tikrus įsipareigojimus, saugumo įsipareigojimus taip pat“, – pabrėžė Seimo narys.

Premjerė Ingrida Šimonytė 2021 metų pradžioje persikėlė gyventi į ministrui pirmininkui paskirtą rezidenciją Turiniškėse, tačiau dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda tai padaryti atsisakė. Prezidentūros teigimu, toks sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į Turniškių rezidencijos būklę analizavusių ir galimus jos atnaujinimo scenarijus parengusių ekspertų išvadas.

Šiuo metu Prezidentūros kanceliarija valdo 3 pastatus Turniškėse patikėjimo teise ir žemės sklypus panaudos pagrindais. Pagrindinis prezidento rezidencijos pastatas yra statytas 1940 metais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bei atlikus pastato rekonstrukciją, rezidencijoje gyveno prezidentai Valdas Adamkus ir Rolandas Paksas, vėliau – prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Siūlė Seimo pirmininkę

„Aš tiesiog pripažįstu, kad esu pasirengęs keltis į Turniškes, nedemonstruoti savo kažkokių kaprizų, kadangi klausimas eina ne apie kaprizus, o apie valstybės interesus, naudą ir apsaugos institucijos efektyvų darbą“, – išrinktas prezidentu, kalbėjo G. Nausėda.

Vadovybės apsaugos tarnyba neslėpė, kad Pavilnyje pilnos apsaugos jie negalėtų užtikrinti.

Tačiau prezidentas liko savo name. Prezidentūra pažadėjo inicijuoti diskusiją dėl Turniškių ateities. Šiokia tokia diskusija įvyko. Rudenį Seimas vėl svarstė atsisakyti vadinamojo Seimo viešbučio. Seimo kanceliarija LNK žinias informavo, kad kreipėsi į Prezidentūros kanceliariją su klausimu, ar Turniškėse būtų galima apgyvendinti Seimo pirmininkę.

Aš tiesiog pripažįstu, kad esu pasirengęs keltis į Turniškes, nedemonstruoti savo kažkokių kaprizų.

Šiuo metu Viktorija Čmilytė-Nielsen gyvena Seimo viešbutyje. Ji nustebo, kad be jos žinios svarstyta, kur jai gyventi.

„Pirmą kartą tai girdžiu“, – šnekėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Ji tikino, kad nesvarstytų keltis gyventi į Turniškes.

„Dėl šeimyninių aplinkybių. Tokie klausimai, žinoma, pirmiausia turėtų būti derinami su manimi. Aš tokio pokalbio neturėjau“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot Seimo pirmininkės, Seimo viešbutis jai tinka.

„Mano šeima gyvena čia. Mes turime poreikį turėti čia gyvenamąją vietą ir vienaip ar kitaip ją turėsime“, – sakė ji.

„Esu įsitikinęs, kad Seimo pirmininkė tikrai gyvens arba ten, bendrabutyje, arba įsigys kažkokį butą Vilniuje, ką ji planuoja padaryti, esu girdėjęs viena ausimi“, – komentavo Seimo narys Andrius Mazuronis.

Atsisakyti Seimo viešbučio, kaip ir kiekvienoje kadencijoje, nepavyko. Tuščia stovės ir šalies vadovo rezidencija Turniškėse. Pastato išlaikymas, aplinkos tvarkymas kainuoja apie 10 tūkst. eurų per metus.

„Dažniausiai yra susiję ne su niekuo kitu, o su noru pigiai papolitikuoti ir įgyti pigių politinių balų. Jeigu nori kažką padaryti, tu be jokių šnekų tiesiog imi, padarai ir viskas. O diskusijos kėlimas, kad aš nenoriu, bet gal kas kitas nori, – man atrodo, pigus politikavimas“, – atviravo A. Mazuronis.

Kilo ir tarptautinis skandalas

Turniškėse yra keturios rezidencijos. Apgyvendintos dvi. Vienoje – Adamkai, kitoje – premjerė Ingrida Šimonytė. Ji, prieš tapdama premjere, pasistatė nuosavą namą, bet išsikėlė į Turniškes, nes, kaip ir Nausėdos, to paprašė vadovybės apsauga.

Jeigu nori kažką padaryti, tu be jokių šnekų tiesiog imi, padarai ir viskas.

„Kadangi tinkamas mano apsaugojimas keltų tam tikrų problemų ir neprasmingų investicijų“, – aiškino I. Šimonytė.

Iš pradžių G. Nausėda sakė, kad į Turniškes kelsis, kai rezidencija bus suremontuota. Pernai buvo numatyta trečdalis milijono eurų – tiek būtų kainavę vien projektavimo darbai.

Visame pirmame aukšte norėta padaryti erdvę oficialiems priėmimams. Sulaukus kritikos dėl kainos, planai sustabdyti.

„Akivaizdu, kad aukščiausiems valstybės vadovams, kuriems priklauso tos patalpos, jie nesinaudoja ta galimybe. Išleidžiama remontams, paskui vis tiek nepersikelia ir pan. Na, ten gyvena Valdas Adamkus, bet aš tikiu, kad V. Adamkaus klausimą būtų galima išspręsti kažkokiu kitu būdu, o ne valdant visą šitą didžiulę teritoriją“, – sakė A. Mazuronis.

Dėl tuščių rezidencijų diskutuojama nuolat, o prieš du dešimtmečius buvo kilęs toks skandalas, kad parodė net tarptautinis kanalas BBC.

Stop kadras

Paaiškėjo, kad Algirdo Brazausko Vyriausybėje įkurta speciali bendrovė, kuri įkeitė prezidento rezidenciją, o už gautus pinigus Turniškėse pastatyti kotedžai. Jie parduoti specialiai atrinktiems pirkėjams. Kotedžus įsigijo ir tuomečio prezidento V. Adamkaus patarėjai. Kilus skandalui, jie atleisti. Kai kurie kotedžai netrukus parduoti už tris kartus didesnę kainą. Skaičiuota, kad būrelis tarnautojų ir verslininkų valstybės sąskaita galėjo susižerti 10 mln. litų.

„Taip, turėjau persikraustyti ir persikrausčiau prieš porą savaičių“, – penktadienį naujienų portalui 15min.lt sakė Vyriausybės vadovė.

I. Šimonytė tvirtino, kad kraustytis į Turniškes nusprendusi, kad jos apsaugos darbuotojams būtų patogiau dirbti.

„Kai apsaugos patapo daugiau ir kai supranti, kad tave turi saugoti visą parą, ir kai tikrai nenori, kad žmonės mažame sklypelyje kažkur patvory gyventų kažkokioje laikinoje konstrukcijoje, – kaip ir sakiau nuo pradžių, tos investicijos, kurios ten būtų buvę reikalingos, mano nuomone, yra ir neprasmingos ir tiesiog žmonėms dirbti labai nepatogios, – tai persikėliau“, – teigė ji.

Kai apsaugos patapo daugiau ir kai supranti, kad tave turi saugoti visą parą, ir kai tikrai nenori, kad žmonės mažame sklypelyje kažkur patvory gyventų kažkokioje laikinoje konstrukcijoje.

Anot premjerės, Turniškių rezidencija jai vienai gyventi yra per didelė.

„Į kai kurias vietas ten dar net nesu užėjusi“, – sakė ji.

Paklausta, ar namui nereikia remonto, premjerė atsakė neigiamai, tik prisipažino, kad atsikrausčius nebuvo karšto vandens.

Buvęs premjeras Saulius Skvernelis į rezidenciją Turniškėse nesikėlė, jis eidamas šias pareigas liko gyventi savo name Vilniaus rajone, Smiglių kaime.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda taip pat atsisakė kraustytis į Turniškes, jis gyvena savo namuose Pavilnyje, ties Pučkorių atodanga.

Tai penktadienio popietę BNS pranešė Prezidentūra.

Prezidentūros kanclerė Algė Budrytė teigia, kad toks sprendimas priimtas įvertinus rezidencijos atnaujinimo kainą.

„Prezidento nuomone, rezidencija Turniškėse galėtų tapti ne tik Prezidento šeimos gyvenamąja vieta, tačiau ir vieta Lietuvos bei užsienio svečių priėmimui, kurioje vyktų atitinkami nedideli protokoliniai renginiai. Tačiau architektams pateikus savo išvadas apie dabartinę pastato būklę ir galimus jos atnaujinimo variantus, tam būtinų lėšų kiekis yra per didelis atsižvelgiant į protingumo kriterijus ir šalies biudžeto prioritetus. Rezidencijos atnaujinimui numatyti 359 tūkst. eurų liks Valstybės biudžete“, – rašoma BNS atsiųstame A. Budrytės komentare.

Rezidencijos atnaujinimui numatyti 359 tūkst. eurų liks Valstybės biudžete.

Ji teigė, kad prie dabartinio prezidento namo Vilniuje Vadovybės apsaugos tarnybos specialistai jau prieš kurį laiką buvo įrengę visus prezidento saugumui užtikrinti ir saugumu besirūpinančių pareigūnų tinkamam darbui būtinus sprendimus.

Pasak A. Budrytės, artimiausiu metu Prezidentūra inicijuos atitinkamų institucijų diskusiją dėl Turniškių rezidencijų ir joms skirtų žemės sklypų panaudojimo.

Šiuo metu Prezidentūros kanceliarija valdo tris pastatus Turniškėse patikėjimo teise ir žemės sklypus panaudos pagrindais. Pagrindinis Prezidento rezidencijos pastatas yra statytas 1940 metais.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bei atlikus pastato rekonstrukciją, rezidencijoje gyveno prezidentai Valdas Adamkus, Rolandas Paksas, vėliau ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidento rezidencijos gyvenamasis plotas yra 323 kv. m., iš jų rūsių plotas sudaro 90 kv. m.

„Reikšmingesnis rezidencijos atnaujinimas buvo daromas Prezidento R. Pakso kadencijos metais. Per pastarąjį dešimtmetį rezidencijoje daryti pakeitimai buvo susiję tik su jos energetiniu efektyvumu – buvo keičiami langai, šiltinamos sienos. Pastaruoju metu išlaidos nenaudojamų rezidencijų išlaikymui siekdavo po kelis tūkstančius eurų per metus – minimaliai jų priežiūrai bei būtinosioms komunaliniams mokesčiams“, – teigė A. Budrytė.

Premjerė Ingrida Šimonytė neseniai pranešė, kad kelsis iš savo namų į vyriausybinę rezidenciją Turniškėse, įvertinusi Vadovybės apsaugos tarnybos argumentus.

„Kiek žinau, parengiamieji darbai buvo padaryti, bet, tiesą sakant, koronavirusas čia viską sujaukė, ir tie darbai sustojo dėl natūralių priežasčių. Dabar jie yra atnaujinti. Žiūrėsime, kaip seksis judėti“, – lankydamasis Naujojoje Akmenėje žurnalistams tvirtino prezidentas.

Šiuo metu G. Nausėda su šeima gyvena savo name Pavilnyje.

Persikelti į Prezidento rezidenciją G. Nausėda žadėjo, kai tik bus atlikti rezidencijos atnaujinimo darbai. Kaip žiniasklaidai yra teigęs šalies vadovas, kadangi paskutiniai rezidencijos atnaujinimo darbai buvo atlikti daugiau nei prieš dvidešimtmetį, jos situacija buvo netinkama.

Šalies vadovas į rezidenciją planuoja persikelti po metų, kai ji bus pritaikyta protokoliniams renginiams, tikina prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis. Savo ruožtu ministras pirmininkas į jam paskirtą rezidenciją jau nebeplanuoja keltis dėl šeiminių aplinkybių, informuoja premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas.

„Planas nepasikeitė nuo pat inauguracijos praėjusių metų liepą. Prezidentas sakė, kad planuoja keltis į Turniškes, ir jis planuoja į jas keltis. Vienintelis dalykas, kad, įvertinus rezidencijų būklę ir įvertinus, kam jos turėtų arba galėtų būti naudojamos, pasidarė akivaizdu, kad tokia pastato būklė, kokia yra dabar, nėra tinkama rezidencijai“, – LRT radijui sakė prezidento atstovas spaudai A. Bubnelis.

„Tie namai, tie pastatai buvo statyti tarpukariu kaip šeimų namai, todėl jie elementariai nėra pritaikyti tokio tipo renginiams“, – pridūrė jis.

Pasak G. Nausėdos atstovo spaudai, rezidencija turi būti pritaikyta tam tikriems protokoliniams renginiams.

„Šalies vadovo rezidencijai nėra vien tik vadovo ir jo šeimos gyvenimo vieta. Tai yra vieta, kur vyksta tam tikri protokoliniai renginiai, nedideli priėmimai, apsilankant ypač artimiems kitų šalių vadovams. Įprasta vadovų praktika kviestis juos į savo namus, į savo rezidenciją“, – teigė A. Bubnelis.

Prezidentas sakė, kad planuoja keltis į Turniškes, ir jis planuoja į jas keltis.

Prezidento atstovas spaudai taip pat patvirtino, kad 2020 metų Prezidentūros kanceliarijos biudžete rezidencijos rekonstrukcijai yra numatyta skirti 359 tūkst. eurų, visgi, pasak A. Bubnelio, suma dar gali keistis.

„Minėta suma yra numatyta šių metų Prezidentūros kanceliarijos biudžete. Tai nereiškia, kad tai bus tiksli suma, kokia bus panaudota rezidencijos atnaujinimui. Šiuo metu vyksta pasirengimas jos atnaujinimui. (...) Dabar yra pirmasis etapas, kai yra rengiamas projektas, kaip galėtų atrodyti ši rezidencija“, – informavo A. Bubnelis.

Šalies vadovo atstovo spaudai teigimu, pabaigus projekto rengimo etapą, dar „bus perskaičiuota sąmata, įvertinti terminai, tačiau bet kuriuo atveju planas yra šį atnaujinimą padaryti per šiuos metus“.

Premjeras nesikelia dėl šeiminių aplinkybių

Savo ruožtu premjero patarėjas S. Malinauskas teigia, kad  ministras pirmininkas Saulius Skvernelis į jam paskirtą rezidenciją nesikelia dėl šeiminių aplinkybių.

„Pernai teko kelis mėnesius pagyventi ministrui pirmininkui, bet pagrindinė priežastis yra turbūt kaip ir daugeliui. Tai yra šeiminės aplinkybės, yra vaikai, kurie eina į mokyklą, yra aplinka, kaimynai, draugai, tam tikra rutina kuri yra įprasta, ypač kai premjeras gyvena Vilniaus rajone ir visai į kitą pusę nuo Antakalnio ir Turniškių“, – LRT radijui sakė S. Malinauskas.

Tai yra didelis stresas šeimai ir, žinoma, buvo pasirūpinta tuo, kad apsauga būtų garantuota.

„Be jokios abejonės, nėra lengva pakeisti visus įpročius. Tai yra didelis stresas šeimai ir, žinoma, buvo pasirūpinta tuo, kad apsauga būtų garantuota“, – pridūrė jis.

Pasak S. Malinausko, ministrui pirmininkui galioja kiek kitoks protokolas nei prezidentui, todėl, pasak jo, daugeliu atvejų susitikimams galima parinkti kitas alternatyvias vietas neformalioje aplinkoje.

„Ministras pirmininkas aiškiai sako, kad jau nebeplanuoja įsikelti į rezidenciją iki darbo pabaigos“, – informavo premjero patarėjas.