Realybės šou beveik mėnesį buvo filmuotas Kanarų salose, Tenerifėje, kur dalyviai šou kamerų buvo sekami 24 valandas per parą. Savo  antrosios pusės paieškas pradėjo dvylika jaunų lietuvių – šešios merginos ir šeši vaikinai. Viena iš jų – Goda, puikiai pažįstama bet kuriam turinčiam socialinių tinklų paskyrą. Ši įspūdinga gražuolė Instagram tinkle turi daugiau nei dvidešimt tūkstančių gerbėjų.

Trūko meilės, santykiai per atstumą padarė savo, nenorėjau keltis į Meksiką ir išsižadėti savęs.

„Mano sekėjai mato daug, pradedant pusryčiais lėkštėje, baigiant grožio procedūromis, kurios kartais šokiruoja. Nevengiu pasakyti kartais kategoriškos nuomonės ir žmones tai veža, vien medus ausims greitai atsibostų. Kuo daugiau realybės, tuo daugiau sekėjų. Nuotraukos yra vienintelis dalykas, kurį stengiuosi pateikti patraukliai. Tai niekada negalioja mano mintims ir pasisakymams“, – pasakojo realybės šou dalyvė. Tokio paties principo, rėžti tiesą į akis, Goda laikėsi ir bendraudama su projekto dalyviais, tuo sukeldama nemažai intrigų ir apkalbų. „Jeigu nebūtų gyvatyno, būtų nuobodu gyventi šioje viloje“, – net nebando slėpti Goda.

Tiesa, apie neseniai nutrūkusius santykius su turtuoliu meksikiečiu, Instagramo gražuolė  per daug neatvirauja. „Jis buvo susipažinęs su mano šeima ir draugais, planavome ateitį bei santuoką, tačiau aplinkybės šių metų pradžioje galutinai padėjo tašką mūsų santykiuose. Trūko meilės, santykiai per atstumą padarė savo, nenorėjau keltis į Meksiką ir išsižadėti savęs. Gyvenimas ten kitoks, pradėjau vis stipriau jausti kultūrų ir mūsų asmeninius skirtumus“ – pasakoja dalyvė.

„Kas man yra nenormalu? Kai vyras užtrunka daugiau laiko prie veidrodžio nei aš, kai be perstojo keliasi selfius... Noriu paprasto, vyriško vyro, truputį gražesnio už beždžionę“, – juokiasi Goda ir tikina, kad idėja sudalyvauti „Saloje“ kilo spontaniškai. „Visa tai skambėjo kaip naujas nuotykis. Manęs niekada netenkino monotonija, todėl mėgavausi kiekviena akimirka. Neturėjau nei grimo, nei kaukių. Nieko nesigailiu. Žiūrovai pamatys mane kitokią nei įpratę matyti socialiniuose tinkluose, nes buvo daug situacijų, kuriose ir pati save nustebinau.“

Kartu su Goda realybės šou dalyvauja dar penkios merginos – lietuviškąja Kim Kardashian vadinama emigrantė Justina Globienė, modelis Vaida Tautavičiūtė, papuošalų ir drabužių kūrėja Reda Matuliauskaitė, grožio specialistė Paulina Galkontaitė ir jauniausia šou dalyvė, įspūdingų formų neslepianti gražuolė Miglė Pečkytė.

Premjera įvyks jau pirmadienį 20.30 val.

Parke „Wanda City“ pietrytiniame Nančango mieste atsidarė milžiniškas prekybos centras, kurio plotas – 2 kv. km, taip pat 80 ha pramogų kompleksas, kuriame yra „aukščiausi ir ilgiausi amerikietiškieji kalneliai bei aukščiausias laisvo kritiko bokštas Kinijoje“, sakoma bendrovės pranešime.

Į šį projektą investuota 22 mlrd. juanių (3,4 mlrd. JAV dolerių arba 3 mlrd. eurų), nurodoma pranešime.

„Norime būti pavyzdys ... ir pabrėžti Kinijos įtaką kultūros srityje“, – sakė „Wanda“ įkūrėjas Wang Jianlinas (Vang Dzianlinas) per parko atidarymo ceremoniją, taip pat užsimindamas apie kitų šalių kultūros „invaziją“, nurodė valstybinė televizija CCTV.

Savaite anksčiau Wang Jianlinas, kurį žurnalas „Forbes“ įvardija turtingiausiu Kinijos žmogumi, pareiškė ketinantis paskelbti karą firmai „Disney“, kuri birželį atidarys savo pirmąjį pramogų parką žemyninėje Kinijoje.

„Šis pamišimas dėl Peliuko Mikio ir Antulio Donaldo baigėsi; laikai, kai aklai sekdavom, kur veda „Disney“, baigėsi prieš daug metų“, – jis sakė savo ilgame interviu CCTV.

Atidariusi parką Nančange, „Wanda“ planuoja per ateinančius trejus metus įkurti Kinijoje dar šešis pramogų kompleksus, o iki 2020 metų jų šalyje turėtų atsirasti apie 15.

„Norime užtikrinti, kad „Disney“ negalėtų gauti pelno šiame sektoriuje Kinijoje 10–20 metų“, – pabrėžė jis.

„Tigras negali pulti vilkų gaujos“, – pridūrė verslininkas tame pačiame interviu, taip pat kaltindamas „Disney“, kad amerikiečiai „klonuoja ankstesnius pasiekimus be inovacijų“.

Tačiau ekspertai pažymi, kad „Wanda“ tikslai galbūt pernelyg ambicingi, atkreipdami dėmesį į konglomerato patirties stygių šiame versle.

Tuo tarpu „Disney“ projektas Šanchajuje, į kurį investuota 5,5 mlrd. dolerių (4,9 mlrd. eurų), bus šeštasis bendrovės pramogų parkas ir ketvirtasis už Jungtinių Valstijų ribų. Disneilendai taip pat veikia Paryžiuje, Tokijuje ir Honkonge.

Amerikos milžinė tikisi, kad jos populiaraus tinklo parkas patiks augančiai Kinijos viduriniajai klasei. Šioje šalyje „Disney“ pastaruoju metu uždirbdavo vis daugiau už parduotus bilietus.

Visgi „Wanda“ nėra visiška pramogų verslo naujokė: šis konglomeratas 2012 metais įsigijo JAV kino teatrų tinklą „AMC Entertainment Holdings“, taip pat išmėgino jėgas kino kūrimo, leidybos ir meno investicijų srityse.

Lenkijos milijardieriaus Jano Kulczyko, mirusio Vienoje šią savaitę, talentu uždirbti pinigų galima žavėtis. Nors šio turtuolio gyvenime yra ir tamsių dėmių.

Jam ne tik teko pasitraukti iš tėvynės, mat Lenkijos valdžia paskelbė karą oligarchams. Be to, jis įsivėlė ir į nemalonų korupcijos skandalą, kurio aidas nuvilnijo ne tik per Lenkiją, bet ir Europą.

J.Kulczykas buvo viena iš centrinių figūrų "Orlen" skandale, kilusiame gretimoje šalyje 2004 m. Kaip tada skelbta, verslininkas galėjo dalyvauti sudarant slaptą sandorį su Rusija, kad šios šalies energetikos milžinas "Lukoil" galėtų įsigyti Gdansko naftos perdirbimo gamyklą. Tada verslininkas kaltintas tuo, kad paėmė didelį kyšį iš rusų, žadėdamas padaryti įtaką tuomečiam Lenkijos politiniam elitui.

Be to, jis buvo ir vienas iš "Mažeikių naftos" perdirbimo gamyklos pardavimo lenkų "Orlen" kritikų.

Nors patikimų įrodymų, kad J.Kulczykas, kurio turtas dabar vertinamas 4 mlrd. JAV dolerių (3,6 mlrd. eurų), paėmė kyšį, kaip tada sakyta iš Rusijos saugumo tarnybų, nebuvo rasta, skandalas kaip reikiant išpurvino J.Kulczyko mundurą.

Pats aiškino, kad jo poziciją lėmė labai paprastas dalykas – naftos perdirbimas negali būti atskirtas nuo žaliavų ir todėl, pasak jo, racionalu gamyklas parduoti tik tiems, kurie geba jas aprūpinti nafta. Būtent dėl to jis prieštaravo ir "Mažeikių naftos" pirkimui. Tiesa, "Orlen" jis valdė tik 5,6 proc. akcijų ir neturėjo lemiamo balso. Nors vėliau siekė įsigyti šią bendrovę, to jam nebuvo leista padaryti.

J.Kulczyko nuogąstavimai dėl investicijų Lietuvoje buvo teisingi. Netrukus nutrūko naftos tiekimas į Mažeikius naftotiekiu "Družba" ir lenkams naftą į Mažeikius teko gabenti tanklaiviais, nors ir iš tos pačios Rusijos, bet brangiau.

Kiek vėliau milijardierius buvo pasitraukęs iš Lenkijos. Mat atėjęs į valdžią tuometis šalies prezidentas Lechas Kaczynskis paskelbė karą vietos oligarchams.

Bijodamas, kad gali netekti savo verslo imperijos, J.Kulczykas verslą perrašė kitiems, o pats laikinai išvyko iš tėvynės. Tuo metu jis sutelkė dėmesį į Afriką ir jos šalių išteklius. Jis puoselėjo svajonę, kad nafta iš juodojo žemyno galėtų pasiekti Lenkiją.

J.Kulczyko verslo imperija buvo pastatyta dėl jo sugebėjimo įsigyti, o vėliau taip atgaivinti įvairias įmones, kad jas būtų galima parduoti keleriopai brangiau.

Daugiausia jis darbavosi chemijos, energetikos ir telekomunikacijų sektoriuose, taip pat plėtojo automobilių gamybą bei infrastruktūros plėtrą Lenkijoje. Tiesa, verslininkas palaikė gana gerus ryšius su Lenkijos politikais, ypač buvusiu šalies prezidentu Aleksanderiu Kwasniewskiu, todėl ir buvo vadinamas oligarchu.

J.Kulczykas, įgijęs teisininko ir vadybininko išsilavinimą, daug metų buvo turtingiausių lenkų sąrašo viršuje. Verslo magnatas taip pat buvo dosnus kultūros ir istorijos projektų mecenatas. Jo paaukoti apie 20 mln. zlotų (4,1 mln. eurų) padėjo baigti įrengti Varšuvoje POLIN Lenkijos žydų istorijos muziejų.

Jis taip pat skirdavo stipendijas talentingiems jaunuoliams. Žurnalas "Forbes" pernai įvardijo J.Kulczyką kaip 418-ąjį turtingiausią pasaulyje žmogų.

Šiauriniame Bydgoščiaus mieste gimęs verslininkas didžiąją gyvenimo dalį praleido Poznanėje.

Lenkijos milijardierius Janas Kulczykas (Janas Kulčykas), laikomas turtingiausiu žmogumi savo šalyje, netikėtai mirė anksti trečiadienį, išsivysčius komplikacijoms po operacijos, pranešė jo bendrovė.

„Praeitą naktį Janas Kulczykas mirė dėl komplikacijų po operacijos, būdamas 65 metų“, – rašoma bendrovės „Kulczyk Investments“ tinklalapyje.

Bendrovės atstovė Marta Wysocka-Antonsen (Marta Vysocka-Antonsen) sakė naujienų agentūrai AFP, kad verslininkas mirė Vienoje.

„Jis buvo išvykęs į ligoninę Vienoje, kur turėjo būti atlikti pažangiausi onkologinės patikros tyrimai po jam prieš metus Niujorke atliktos prostatos operacijos“, – AFP sakė vienas jo šeimos draugas.

Buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walesa (Lechas Valensa) pareiškė, kad J.Kulczykas buvo nepakeičiamas.

„Jo nebelikus kai kuriuos dalykus organizuoti bus sunku“, – pripažino jis.

Buvęs lyderis sakė, kad J.Kulczykas anksčiau patyrė infarktą ir kad jo sveikata nebuvo gera, bet jis „buvo pasinėręs į savo darbą, į visas problemas“.

J.Kulczykas, įgijęs teisininko ir vadybininko išsilavinimą, daug metų buvo turtingiausių lenkų sąrašo viršūnėje ir buvo žinomas dėl drąsių ir vaizduotės reikalaujančių verslo sprendimų. Jis investavo į energetikos ir gamtinių išteklių sektorius Europoje bei Afrikoje, taip pat vystė automobilių gamybą bei infrastruktūros plėtrą Lenkijoje.

Verslo magnatas taip pat buvo dosnus kultūros ir istorijos projektų mecenatas. Jo paaukoti apie 20 mln. zlotų (4,1 mln. eurų) padėjo baigti įrengti Varšuvoje POLIN Lenkijos žydų istorijos muziejų. Jis taip pat skirdavo stipendijas talentingiems jaunuoliams.

Žurnalas „Forbes“ pernai įvardijo J.Kulczyką kaip 418-ąjį turtingiausią pasaulyje žmogų; jo kapitalas buvo vertinamas 4 mlrd. JAV dolerių (3,6 mlrd. eurų).

Šiauriniame Bydgoščiaus mieste gimęs verslininkas didžiąją gyvenimo dalį praleido vakariniame Poznanės mieste ir aktyviai veikė daugelyje sektorių, įskaitant telekomunikacijas ir energetiką. Jis taip pat investavo Europoje, Afrikoje ir abiejuose Amerikos žemynuose.

Jo buvusi žmona Grazyna Kulczyk (Gražyna Kulčyk) ir sūnus Sebastianas, kurį tėvas pernai paskyrė savo bendrovės generaliniu direktoriumi, trečiadienio rytą išskrido į Vieną.

J.Kulčykas taip pat turėjo dukrą Dominiką.

Kas yra prabanga? Į šį klausimą, rodos, ne taip paprasta atsakyti. Bent tokios nuomonės laikosi Rory Trahairas, jachtų, kurias savaitei išsinuomoti kainuoja nei daug, nei mažai – tik milijoną dolerių – verslo specialistas iš Didžiosios Britanijos.

Kas yra prabanga?

Jo klientų sąraše – ne tik verslo ir pramogų pasaulio įžymybės: turtingiausiu Anglijos žmogumi tituluojamas rusas Romanas Abramovičius ar populiarus britų šou pasaulio atstovas Simonas Cowelas... Daugelis svajoja, o ir gali leisti sau prabangą...

Bet tai nereiškia, kad labai paprasta nupasakoti, ką galima įvardyti prabanga. "Žinote, nebuvau pasiruošęs tokiam klausimui. Reikėtų laiko pagalvoti..." – atsakė R.Trahairas. Kiek pamąstęs tarė: "Manau, kad kai pasieki tą gyvenimo lygį, kai tau nebereikia rūpintis išlikimu, gali jaustis komfortiškai. O tuomet jau gali ieškoti prabangos."

R.Trahairas – "Edmiston" kompanijos brangių jachtų pardavimo ir nuomos vadybininkas.

"Viena iš mūsų turimų jachtų – beveik 80 m ilgio. Joje, pavyzdžiui, yra baseinas, o baseine – baras, kuris gali per akimirką tapti diskoteka, o įgulos tame laive – du kartus daugiau nei juo plaukiančių žmonių. T.y. po du patarnautojus vienam asmeniui... Ar ji prabangi?" – retoriškai paklausė vyras.

"Aston Martin", britų automobilių pramonės legenda, taip pat gali tau pagaminti kokį tik nori automobilį. Nuo tokio, kuriame bus paauksuoti ženkliukai, iki visiškai unikalaus, tik tau skirto.

Auganti rinka

Pasak statistikos, kurią pristatė rinkos tyrimų bendrovė "Euromonitor", prabangos prekių paklausa pasaulyje, nepaisant finansų ir ekonomikos nuosmukio, pastaruoju metu auga kaip ant mielių. Prieš penkerius metus suma, išleista šiems produktams, siekė apie 247 mlrd. dolerių, o dabar – 338 mlrd. Taigi, išaugo net 36 proc.

Daugiausia tokių užsakymų plaukia iš Rusijos, taip pat Kinijos. Nemažai turčių – ir kitose besivystančiose pasaulio šalyse. Tiesa, Fflur Roberts, "Euromonitor" specialistė, pastebėjo, kad Rusijos turtuolių užsakymų skaičius pastaruoju metu sumenko.

"Tikėtina, kad tai lėmė ekonomikos ar socialinė situacija šalyje, be to, politinis konfliktas", – pastebėjo ekspertė. Vis dėlto bendrovė prognozuoja, kad 2019 m. prabangos prekių paklausa išaugs iki 463 mlrd. dolerių. Vadinasi, per dešimtmetį bus išaugusi net 88 proc.

R.Trahairas sakė, kad jo jachtą išsinuomoti savaitei kainuoja beveik milijoną dolerių. "Aston Martin" automobilį užsisakyti kainuoja kiek mažiau – 200 tūkst., skaičiuojant svarais. Bet, kaip pastebėjo "Euromonitor" ekspertai, tokių išlaidų jų parengtoje ataskaitoje net nėra. Kitaip sakant, jos neįskaičiuotos.

Vadinasi, už prabangą pasaulio turčiai moka dar daugiau, nei sakoma statistikoje.

Bet, jeigu remsimės turima statistika, daugiausia pinigų išleidžiama brangiems alkoholiniams gėrimams, dizainerių drabužiams, įvairiems aksesuarams, pavyzdžiui, mobiliesiems telefonams, rankinėms, net saulės akiniams ir, žinoma, juvelyrikos dirbiniams.

Ryškiausiai auga įvairių aksesuarų pardavimas. Skaičiuojama, kad iki 2019 m. būtent šis prabangos prekių segmentas išaugs iki 86 mlrd. dolerių, taigi, palyginti su prieš dešimt metų buvusia suma – 50 proc.

Vis dėlto, kodėl, pavyzdžiui, įprastas odinis rankinukas gali kainuoti tūkstančius dolerių?

Reklamos strategija

Andy Milliganas, reklamos specialistas iš "Caffeine Partnership" kompanijos, kurio specializacija prekės ženklai, pažymėjo, jog paprastai brangios prekės kuriamos taip, kad sudarytų prabangos įspūdį, tačiau realiai jos yra skirtos visiems.

"Pirmiausia sukuri prekės, o tada savo ženklo sąsają su prabanga. Tačiau kainą nustatai tokią, kad žmonės sugebėtų tavo prekę įpirkti. Juk, tarkim, "Armani" turi įvairių drabužių, kurių kainos skirtingos: vienos – didelės, kitos – ne. Taip pat "Prada", "Gucci" ar "Tiffany". Kai kurie iš šių produktų, tarkim, kvepalai gali būti ir brangesni, nei gali sau leisti. Tačiau jie turi vardą, prabangų vardą, o drauge jie būna idealiai pateikti vartotojui, pavyzdžiui, supakuoti, taigi, žmogus neatsispiria ir nusiperka", – aiškino ekspertas.

Šis prabangos prekių rinkodaros modelis, pasak Tansy E.Hoskins, primena piramidę. "Paradoksalu, bet šių prabangos prekių ženklų pelnas priklauso nuo vidutinių pajamų, o ne superturtingų žmonių. Patys prabangiausi daiktai parduodami iš tiesų patiems turtingiausiems, tačiau didžiausius pelnus generuoja masinė prekyba", – pasakojo ekspertė.

Ji pridūrė, kad, pavyzdžiui, "Chanel" didžiąją dalį pajamų gauna iš prekybos kosmetikos prekėmis paprastiems, o ne ypač turtingiems žmonėms. Tiesa, jeigu produktas tampa pernelyg populiarus, jis gali prarasti prabangos prekės statusą. Simonas Peckas, "Prabangos namų" vadovas, paiškino: "Jeigu tavo vairuotojas turi daiktą, kurį turi tu, laikas ieškoti, kuo jį pakeisti. Kitaip sakant, susirasti kažką, kas nebus taip populiaru tarp žmonių."

Nors verslui gerai, kai parduodama daugiau prekių, prabangos prekių pardavėjams tai – spąstai.

Prabangos prekės turėtų būti vienetinės arba jų neturėtų būti daug. "Burberry" teko net keisti dizaino politiką, kad kompanija sugebėtų vėl tapti prabangos prekės ženklu. Mat pernelyg daug žmonių ėmė puoštis šios įmonės produkcija.

Svarbiausia – klientas

A.Milliganas pridūrė, kad kompanijos turėtų sudaryti ir palankią, tinkamą atmosferą savo klientams.

"Na, tai toks dalykas, kai žmogus įsigyja kokį daiktą ir sako: "Tai buvo puikus išgyvenimas." Pavyzdžiui, jeigu perki "Burberry" paltą ar kokį daiktą iš "Tiffany", jie paprastai parduodami ne tik kaip kažkoks įprastas daiktas, bet pirkėjas patiria prabangos jausmą. Pirmiausia, kalbu apie aptarnavimą", – sakė ekspertas.

A.Milliganui pritarė Jeanas Bienayme'as iš "Van Cleef & Arpels": "Prabanga – tai potyris, o mes suteikiame jį savo klientams."

"Edmiston", kurioje dirba R.Trahairas, taip pat orientuojasi į paslaugų kokybę. "Visi mūsų klientai – ypatingos svarbos, mes jais visaip rūpinamės. Ne tik bendraujame kelionių metu, siūlome įvairias pramogas, bet ir galime pasiimti iš namų, nuvežti iki oro uosto, išnuomoti privatų lėktuvą... Žodžiu, pasirūpinti viskuo, kuo tik reikia, kad jų kelionė būtų sklandi", – sakė R.Trahairas.

Bet Peteris Yorkas, vadybos konsultantas, laikosi kitokios nuomonės.

"Ar jie, kalbu apie prekės ženklus, atstovauja prabangai? Žinoma, ne. Jie tik yra paprasčiausi reklamos ženklai. Prabanga – tai verslo modelis. Jeigu esi prabangos prekės ženklas, pirmiausia tavo gaminamas daiktas, o ne tavo reklamos ženklas yra prabangos simbolis", – aiškino šis skeptikas.

Ir, pasak jo, prabanga neturėtų būti automatiškai siejama su kaina ar jos dydžiu. "Man tikroji prabanga – jeigu atsikeli vidury nakties ir galvoji: "Kaip būtų šaunu dabar suvalgyti sūrio skrebutį." Ir kas nors man jį padaro. O tuomet pristato supakuotą šaunioje pakuotėje... Tai nekainuotų daug", – juokėsi P.Yorkas.

Didžiausios prabangos prekių kompanijos ir jų pardavimai

• "Louis Vuitton" – 22,55 mlrd. dolerių
• "Gucci" 10,39 mlrd. dolerių
• "Hermes" 8,98 mlrd. dolerių
• "Cartier" 7,45 mlrd. dolerių
• "Prada" 5,98 mlrd. dolerių
• "Tiffany" 5,94 mlrd. dolerių
• "Burberry" 5,59 mlrd. dolerių
• "Ralph Lauren" 4,98 mlrd. dolerių

Apeliacinio teismo teisėjai, grįždami iš Kauno į Vilnių, sausį iš tikrųjų vakarieniavo pas vienu turtingiausių Kaišiadorių verslininkų įvardijamą Algimantą Radvilą, antradienį per spaudos konferenciją patvirtino teismo pirmininkas Egidijus Žironas.

Dienraštis „Lietuvos rytas“ antradienį pranešė, kad verslininkui priklausančiame pramogų centre teisininkai vaišinti įvairiais patiekalais, alkoholiniais gėrimais, jiems grojo muzikantai.

Pasak E.Žirono, kavinę, kurioje galėtų pavakarieniauti teisėjai, iš anksto užsakė teismo kancleris. Jis už teisėjų vaišes iš asmeninių lėšų sumokėjo apie 1 tūkst. litų (290 eurų). Vakarieniavę teisėjai pinigų jam negrąžino, nes kancleris dalyvauja teisėjų gimtadieniuose.

Čekio už vakarienę kancleris neišsaugojo.

„Mes siūlėme jam pinigus, bet jis atsisakė paimti, čia mūsų vidinė atsiskaitymų specifika (...). Teisėjai, Civilinių bylų skyriaus teisėjai, viso teismo teisėjai kas pusmetį švenčia bendrą gimimo dieną iš savo lėšų, kancleris visuomet dalyvauja kaip svečias. Pusmetį - vieni svečiai, kiti šeimininkas, kitą pusmetį - priešingai“, - pasakojo E.Žironas.

Apeliacinio teismo tinklalapyje skelbiama, kad teismo kancleris yra Juozas Akstinas. Paklaustas, kokią algą gauna kancleris, E.Žironas atsakė, kad jis yra 19 kategorijos valstybės tarnautojas, turintis A klasę.

Paklaustas, ar tiesa, kad po vakarienės teisėjai gavo dovanų, E.Žironas sakė, jog buvo dalijami įmonės „Pas Radvilą“ reklaminiai kalendoriai ir naminė duona.

„Kas norėjo, galėjo pasiimti po pusę kepalėlio duonos, nes jie vietoje kepa duoną. Ji tikrai labai gardi, rekomenduoju. O kalendoriukų aš kiekvienoje vaistinėje sau pasidovanoju“, - žurnalistams sakė Apeliacinio teismo vadovas.

E.Žirono teigimu, muzikantais greičiausiai pasirūpino savininkas, teisėjai muzikos iš anksto neužsakė.

Dienraščio teigimu, pakvietęs teisėjų bankete groti vietos vestuvių muzikantus Saulių Gervicką ir Edviną Girsą, verslininkas ne tik nesumokėjo žadėtų 120 eurų, bet ir atlyginimo išdrįsusiems prašyti muzikantams ėmė grasinti susidorojimu.

E.Žironas sakė, kad muzikantai grojo neilgai ir muzika teisininkams ne itin patiko.

„Mums pradėjus vakarienę, atėjo tie du vyrukai, pamuzikavo, sakykim, ne visiškai kokybiškai, jie trijų valandų tikrai negrojo, buvo gal pusvalandžio pasirodymas“, - sakė teismo vadovas.

Jis patvirtino, kad buvo keliami tostai, tačiau ne už sėkmingus nuosprendžius, kaip rašoma dienraštyje, o už teismų jubiliejų.

„Po šio straipsnio mes labai atidžiai patikrinome savo teismų informacinę sistemą - jokių bylų, susijusių su ponu Radvila ar jo įmone, mūsų teisme nėra, nei visoje LITEKO informacinėje sistemoje aptikti nepavyko“, - sakė E.Žironas.

Jis teigė, kad šeimininkas buvo atėjęs aplankyti svečių, buvo prisėdęs prie stalo.

Apeliacinio teismo pirmininkas patvirtino, kad įvykiu domėjosi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos pareigūnai.

Po dienraščio publikacijos jis kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją ir kitas teismų savivaldos institucijas išaiškinimo, kur gali pietauti teisėjai.

„Atėjęs į darbą aš iš karto informavau Aukščiausiojo Teismo pirmininką, Teisėjų tarybos pirmininką, kiek man žinoma, Teisėjų taryba pradeda išorinį tyrimą, sudaroma komisija. Aš pats esu parašęs kreipimąsi į etikos komisiją, nes situacija tokia savotiška - mūsų kolektyvas įsitikinęs, kad mes darėme viską labai jau civilizuotai ir žmoniškai - po darbo valandų, savo lėšomis, viešai. Ir štai toks rezultatas“, - sakė E.Žironas.

Sausio 9 dieną Filharmonijoje Kaune buvo paminėtas Lietuvos apeliacinio teismo ir penkių apygardų teismų atkūrimo jubiliejus.

Po šventės 11 Apeliacinio teismo teisėjų užsuko į užeigą Kaišiadorių rajone.

Maskvos teismas ketvirtadienį nurodė nacionalizuoti areštuoto oligarcho turimas naftos firmos „Bashneft“ akcijas, dėl to kyla nerimo, jog tai gali būti valstybės diriguojamo turto užgrobimo ženklas.

Maskvos arbitražinis teismas pareikalavo sugrąžinti valstybei milijardieriaus Vladimiro Jevtušenkovo holdingo firmos „Sistema“ turimas naftos bendrovės „Bashneft“ akcijas.

Taip nuspręsta po prokuratūros pateiktų kaltinimų, kad minimas akcijų paketas buvo privatizuotas neteisėtai, nurodo Rusijos naujienų agentūros.

Anot Tyrimų komiteto, akcijos 2009 metais buvo nupirktos iš anksto sumažinta kaina – su 500 mln. dolerių „nuolaida“.

V.Jevtušenkovas šiuo metu laikomas namų arešto sąlygomis; rugsėjį jis buvo suimtas, apkaltinus pinigų plovimu, kai „Sistema“ pirko „Bashneft“ akcijas. Šie veiksmai primena buvusio oligarcho Michailo Chodorkovskio teisinį persekiojimą.

Žurnalo „Forbes“ skelbiamame turtingiausių Rusijos žmonių sąraše 15-tas esantis V.Jevtušenkovas, kurio turtas siekia 9 mlrd. JAV dol. (7 mlrd. eurų, (24,4 mlrd. litų), dabar turi nešioti elektroninę apyrankę.

Tyrimų komitetas aiškinasi, kaip „Sistema“ pirko „Bashneft“ akcijas, kai tuo metu spėjama, kad šią firmą į savo rankas nori perimti didžiausias Rusijoje naftos koncernas „Rosneft“, kuriam vadovauja ištikimas prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas Igoris Sečinas.

Ketvirtadienį Maskvos teismas davė „Sistemai“ mėnesį laiko jo sprendimui užprotestuoti, nurodo Rusijos agentūros.

Verslo konglomeratas „Sistema“ kaltinimus V.Jevtušenkovui vadina nepagrįstais ir žada panaudoti „ visas teisinės gynybos priemones“; pats V.Jevtušenkovas taip nepripažįsta savo kaltės.

Viena įtakingiausių tarptautinių institucijų „Oxfam“, vienijanti su skurdu kovojančias nevyriausybines organizacijas, įspėja, kad nuo finansų krizės pradžios milijardierių skaičius pasaulyje padvigubėjo, bet skurstančiųjų nemažėja. Nelygybė pastaruoju metu esą šoktelėjo tokiu tempu, kad anksčiau skatinusi žmones verstis, dabar ji jau stabdo ūkio augimą.

2008-aisiais įsibėgėjusi pasaulinė finansų krizė daugumą ūkių nubloškė į į recesiją ir sudegino milijardus dolerių. Tačiau praėjus šešeriems metams pasaulyje prakuto kiek daugiau nei 1600 milijardierių. Skaičius, pasak „Oxfam“, yra du kartus didesnis, nei buvo prieš finansų krizę.

„Turtingieji atsigavo, jiems ir vėl sekasi. Milijardierių skaičius nuo finansų krizės padvigubėjo. Tačiau kitoje pusėje vis dar turime milijardą žmonių, gyvenančių itin skurdžiai. Tokia padėtis mums nepriimtina“, – tikina „Oxfam“ atstovė Emma Seery.

Jei informacinių technologijų banginis Billas Gatesas išsigrynintų visą savo turtą ir kiekvieną dieną išleistų po vieną milijoną dolerių, iki bankroto užtruktų ilgiau nei 200 metų. Tačiau „Oxfam“ pabrėžia – iš tikrųjų jis niekada nebankrutuotų, nes, jeigu jo turtui pritaikytume net labai kuklią 2 proc. palūkanų normą, B. Gatesas kasdien gautų daugiau nei 4 mln. dolerių. O turtingieji paprastai spekuliuoja siekdami daug didesnės grąžos nei 2 proc.

Tiesa, B. Gatesas jau nėra turtingiausias pasaulio žmogus, jis nusileidžia Meksikos magnatui Carlosui Slimui. „Oxfam“ įsitikinusi, kad dabartinės valstybių mokesčių sistemos suprojektuotos ydingai ir leidžia finansų rinkose besisukantiems banginiams išvengti paprastiems gyventojams taikomų mokesčių, esą milijardieriai sumoka mažesnę pajamų dalį, nei vidutiniai žmonės. Jei milijardierius pavyktų apmokestinti bent 1,5 proc. tarifu, būtų surinkta pakankamai pinigų į mokyklą išleisti kiekvieną moksleivį skurdžiausiose pasaulio šalyse.

„Jei nelygybei leisime didėti tokiu tempu, rizikuojame didžiuliais politiniais sukrėtimais. Be to, jei įvertinsite mūsų ataskaitos įrodymus, rasite, kad didžiulė nelygybė kenkia ūkiui, ji stabdo augimą“, – pabrėžia E. Serry. 

„Oxfam“ pripažįsta, kad nuosaikesnė nelygybė būtina dėl sveiko ūkio, bet dabar esą 70 proc. pasaulio gyventojų jau gyvena valstybėse, kuriose atskirtis tarp skurstančiųjų ir turtingųjų per pastaruosius dešimtmečius tik didėja, todėl vyriausybėms metas imtis reformų, kurios tam užkirstų kelią.

JAV milijardierius investuotojas George'as Sorosas (Džordžas Sorošas) ketvirtadienį perspėjo, kad Rusija kelia grėsmę Europos išlikimui, griežtai kritikuodamas Europos Sąjungos (ES) atsaką į Ukrainos krizę.

84 metų veikėjas savo straipsnyje, paskelbtame Prancūzijos dienraščio „Le Monde“ ir leidinyje „New York Review of Books“, pažymėjo, kad Europos nenoras suteikti karinę ir finansinę pagalbą Ukrainai gali tapti jos žlugimo priežastimi, taip pat ragino Bendrijos šalis nedelsiant pervesti 20 mlrd. JAV dolerių (54,7 mlrd. litų) tai karo nuniokotai šaliai.

„Pats laikas Europos Sąjungos narėms atsibusti ir elgtis kaip netiesiogiai kariaujančioms šalims“, – rašo finansų išminčius, kurio prognozės dėl krizių, dažnai pasirodydavusios itin tikslios, yra atidžiai analizuojamos.

„Visi prieinami ištekliai turėtų būti pajungti karo pastangoms, net jeigu tai reikštų biudžeto deficitų padidėjimą. Pavojus iškilęs ne viena naujosios Ukrainos, bet ir NATO bei pačios Europos Sąjungos ateičiai“, – pridūrė jis.

„Nesant vieningo pasipriešinimo, nerealu tikėtis, kad (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas liausis brovęsis ne vien Ukrainoje, kai yra iškilusi Europos padalijimo ir Rusijos dominavimo joje perspektyva“, – rašo G.Sorosas.

Europa „nuklydo nuo savo kelio“

G.Sorosas argumentavo, jog po 2008 metų finansų krizės Europos Sąjunga ir euro zona nuklydo nuo savo kelio.

Griežto taupymo priemonės skatina visuomenės nepasitenkinimą ir euroskeptiškųjų partijų išpopuliarėjimą, o Rusija tampa alternatyva, „tam tikra prasme pranašesnę už Europos Sąjungą – lankstesnę ir nuolat pateikiančią staigmenų“.

Pasak G.Soroso, V.Putinas pasinaudojo Europos ir JAV nenoru imtis griežtų veiksmų, kai Maskva aneksavo Krymą ir palaikė separatistinius anklavus rytų Ukrainoje, kuri Rusijos reguliariosios pajėgos kovėsi su Ukrainos armija.

Jis smerkė tiek nenorą suteikti karinę pagalbą Kijevui, tiek sprendimą sustabdyti finansinę pagalbą bent iki svarbių Ukrainos parlamento rinkimų ateinantį sekmadienį.

„Tai sukūrė spaudimą Ukrainos valiutos atsargoms, kurio buvo galima išvengti, taip pat padidino visuotinės finansų krizės toje šalyje mastą“, – rašo milijardierius.

Pasak G.Soroso, V.Putinas tikriausiai pasinaudos derybomis su Kijevu dėl dujų tiekimo sutarties, mėgindamas priversti Ukrainos prezidentą Petro Porošenką paskirti Kremliui priimtiną premjerą po sekmadienį vyksiančių rinkimų, nors Ukrainos lyderis vargu ar sutiks su tokiu susitarimu.

Be to, G.Sorosas pareiškė įtariantis, kad V.Putinas „gali pasiūlyti galimybę sudaryti svarbų susitarimą, pagal kurį Rusija padėtų Jungtinėms Valstijoms (kovoti) su ISIS“, turėdamas omenyje džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS), užėmusį dideles teritorijas Irake ir Sirijoje.

„Dar blogiau, kad (JAV) prezidentas (Barackas) Obama (Barakas Obama) gali sutikti su tokia sutartimi. Tai būtų tragiška klaida, kuri sukeltų toli siekiančių geopolitinių pasekmių“, – pažymėjo G.Sorosas.

Jis perspėjo, kad išsaugoti Ukrainą daug svarbiau negu įveikti IS, nes žlugus Ukrainai pergalinga Rusija keltų daug didesnę grėsmę, o ES taptų „dar labiau susiskaldžiusi ir nevaldoma“.