Nurodoma, kad užpuolikas yra maždaug 20 metų. Jis įsiveržė į Centro universiteto UTEG miestelį apsiginklavęs peiliu ir kirvuku, kuriuo išdaužė kelis langus, sakė Chalisko valstijos prokuroras Luisas Joaquinas Mendezas (Luisas Choakinas Mendesas).

„Nebuvo jokios priežasties, jokio aiškaus motyvo“, – sakė jis ir pridūrė, kad užpuoliko agresija buvo nukreipta į pirmuosius jo pamatytus žmones.

Pats užpuolikas per incidentą buvo sužeistas.

Policija jį sulaikė ir taip pat aiškinasi jo ryšius su kita moterimi, kuri tą pačią dieną buvo rasta negyva viename viešbutyje.

Smurto krečiamoje Meksikoje pernai buvo užregistruoti mažiausiai 852 moterų nužudymo atvejai, rodo oficialūs skaičiai.

Skelbiama, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas universitetą grasina paskelbti ekstremistine organizacija, o tai baltarusių studentams ir dėstytojams tėvynėje grėstų realiu įkalinimu.

Aukštojoje mokykloje imta nuogąstauti ir dėl čia galimai esančių A. Lukašenkos režimo bendradarbių, kadangi, kaip pažymi portalas, kai kurie dėstytojai dažnai, be didelių kliūčių vyksta į Baltarusiją.

Delfi.lt duomenimis, dalis EHU darbuotojų ir studentų ryšius su universitetu jau nutraukė.

EHU: rektoriaus pareigas K. Rybinskis paliko ne dėl Baltarusijos valdžios grasinimų

K. Rybinskis paliko EHU rektoriaus pareigas, tačiau tai nesusiję su Baltarusijos žiniasklaidoje pasirodžiusia informacija, kad Minsko režimas EHU ketina paskelbti esktremistine organizacija, sako universitetas.

Kaip BNS pirmadienį informavo EHU atstovas Vilius Alesius, vasario 29 diena buvo paskutinė K. Rybinskio darbo diena, jis pasitraukė dėl šeimos nario pablogėjusios sveikatos.

„Šiuo metu laikinai rektoriaus pareigas eina Vilius Šadauskas. Naujo rektoriaus paieška bus paskelbta netrukus ir tikimasi, kad naujas rektorius savo pareigas eis nuo šio rudens“, – sakė V. Alesius.

„Sausio mėnesį Baltarusijos propagandinėje žiniasklaidoje buvo pasirodžiusios tokios žinutės. Daugiau žinių ar signalų šiuo metu mes neturime. Reikia suprasti, jog rėžimas visomis išgalėmis stengiasi sustabdyti protų nutekėjimą į Vakarus“, – BNS teigė V. Alesius.

Universiteto atstovo teigimu, studentų, po pirmo semestro nutraukusių studijas buvo, bet tai nebuvo didesnis skaičius, nei lyginant su praeitais metais tuo pačiu metu.

„Kaip ir įprastai, teikiame įvairias atsargumo rekomendacijas savo bendruomenės nariams, kurie, esant būtinybei, turi grįžti namo. Deja, kaip universitetas, negalime įtakoti geopolitinių įvykių ir jų pasekmių“, – sakė V. Alesius.

EHU yra privatus 1992 metais Minske įsteigtas ir vėliau Baltarusijos valdžios uždarytas universitetas. Prieš 18 metų aukštoji mokykla priėmė Lietuvos Vyriausybės kvietimą ir persikėlė į Vilnių.

2019 metais Lietuvos Vyriausybė universitetui suteikė specialių statusą. Ši aukštoji mokykla pripažinta kaip veikianti egzilio sąlygomis dėl politinių priežasčių.

Bylos duomenimis, studentas sukūrė ir Youtube platformoje platino miuziklą, kuriuo buvo žeminama kitų asmenų garbė ir orumas, jame buvo grasinama fiziniu susidorojimu, taip pat buvo niekinamas universitetas, fakultetas ir jo bendruomenė. Tuo tarpu ieškovas teigė, kad iš universiteto buvo pašalintas nepagrįstai ir neteisėtai.

Universitetas, teikdamas atsiliepimą, pažymėjo, kad tokia ieškovo saviraiška buvo akivaizdžiai prieštaringa VDU Etikos kodekso pamatiniams principams ir jog miuziklas nebuvo atsitiktinis ar netyčinis studento elgesys, o sukurtas po to, kai šis neteko valstybės finansuojamos vietos ir jau buvo pripažintas pažeidęs universiteto Etikos kodeksą, dėl ko jam buvo skirtas asmeninis įspėjimas ir kvietimas nutraukti neetišką elgesį.

LNK reportažas:

Todėl, 2023 m. sausio 26 d. VDU rektoriaus įsakymu už etikos kodekso nuostatų pažeidimą buvo nuspręsta studentą iš sąrašų išbraukti. Asmuo buvo informuotas, jog ateityje dar turės teisę grįžti, jeigu viešai pripažins savo neetišką elgesį ir dėl jo atsiprašys universiteto bendruomenės, pašalins miuziklo įrašą iš Youtube platformos, jo daugiau nebeplatins ir jog nutrauks bet kokias kitas etikos normas pažeidžiančias veiklas.

Vėliau, konstatavus, jog ieškovas šių sąlygų neįvykdė, rektoriaus įsakymas dėl išbraukimo iš studentų sąrašų buvo pakeistas „be teisės tęsti studijas universitete“.

Teismas, ištyręs visos byloje turimus duomenis, konstatavo, jog ieškovo režisuotas, viešai atliktas ir Youtube platformoje išplatintas miuziklas, taip pat atskiros jame vaizduojamos scenos yra akivaizdžiai žeminančios atskirus universiteto bendruomenės narius ir jų grupes, įžeidžiančios jų garbę ir orumą, taip pat, darančios žalą viso universiteto įvaizdžiui ir reputacijai.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, teismo posėdžiuose apklaustų parodymus, buvo nuspręsta, kad universiteto Etikos komisija pagrįstai pripažino ieškovą pažeidus universiteto Etikos kodekso normas.

2024 m. sausio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu studento ieškinys panaikinti universiteto rektoriaus sprendimą yra atmestas. Iš ieškovo taip pat nuspręsta išieškoti universiteto patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas, kuriame matyti Prahos universitete šaudęs nusikaltėlis. Šautuvu su optiniu taikikliu ginkluotas 24 metų vyras iš pradžių ėjo ketvirto aukšto koridoriumi, kur yra dekanatas, o paskui užlipo ant stogo. Iš ten jis šaudė toliau į įvykio vietą atvykusius pareigūnus.

„Kai buvau prie pastato kampo, pamačiau, kad ten daug žmonių. Iš viršaus pasigirdo sprogimas. Pagalvojau, kad tai tik kokia nors petarda. Mano smegenys atmetė šaudynių situaciją“, – sakė šaudynių liudininkas.

Vienoje iš universiteto patalpų matyti, kaip užsibarikadavo žmonės. Kai kurie lipo per langus ir slėpėsi ant atbrailų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Policija teigia, kad užpuolikas, 24-erių universiteto studentas, nebuvo anksčiau teistas, tačiau per kratas jo namuose rastas didžiulis ginklų ir šaudmenų arsenalas.

Pareigūnai išplatino vaizdo medžiagą, kurioje matyti dramatiškas šaulio persekiojimas. Tuo pačiu metu buvo teikiama pirmoji pagalba nukentėjusiems žmonėms.

„Operacija vyko ne tik pastate, bet ir prieš pastatą. Nusikaltėlis išėjo į balkoną nešinas ilgu šautuvu su optika. Kilo pavojus aplink pastatą esančių žmonių gyvybėms. Kai pareigūnai priartėjo prie jo balkono, nusikaltėlis nusprendė nusižudyti“, – teigė Prahos policijos regioninio direktorato vadovas.

Kai buvau prie pastato kampo, pamačiau, kad ten daug žmonių. Iš viršaus pasigirdo sprogimas. Pagalvojau, kad tai tik kokia nors petarda. Mano smegenys atmetė šaudynių situaciją.

Nusikaltėlis nušovė keliolika, sužeidė keliasdešimt žmonių, tarp jų – keli užsieniečiai. Žuvusio šaulio motyvai kol kas neaiškūs.

Prieš šaudynes policija gavo pranešimą, kad įtariamasis vyksta į Prahą iš netoliese esančio miestelio, ketindamas nusižudyti. Prieš tai, esą, jis nužudė savo tėvą. Pirmiausiai policija evakavo universiteto pastatą, kuriame, tikėtasi, užpuolikas turėjo dalyvauti paskaitoje. Bet po kurio laiko pareigūnai buvo iškviesti į netoliese esantį pagrindinį fakulteto pastatą.

Prie universiteto žmonės deda žvakes ir gėles.

„Tikrai neturėtume jo minėti, turėtume jį pamiršti, pamiršti jo vardą ir ideologiją, nes tokius žmones traukia šlovė“, – sakė moteris.

Tai iki šiol daugiausiai aukų pareikalavusios žudynės Čekijos istorijoje.

„Vyriausybė nusprendė, kad gruodžio 23 d. bus valstybinė gedulo diena, skirta pagerbti šių šaudynių aukas“, – teigė Čekijos prezidentas Petr'as Fiala.

Policija teigia turinti nepatvirtintos informacijos, kad išpuolį galėjo paskatinti panašus incidentas Rusijoje. Pareigūnai įtarė, kad šaulys galėjo būti prisidėjęs prie kito neseniai įvykdyto nusikaltimo, kai miške Prahos pakraštyje buvo rasti nušauti jaunuolis ir jo dviejų mėnesių dukra. 

Pareigūnai sakė, kad sprogimas penktadienį įvyko Jerevano valstybinio universiteto Chemijos fakulteto rūsyje, „siurblinėje, kuri taip pat naudojama kaip personalo rūbinė“.

Pasak Vidaus reikalų ministerijos, ore kenksmingų medžiagų neaptikta, o ugnis neišplito į netoliese esantį sandėlį, kur laikomos cheminės medžiagos.

Ministerija pranešė, kad vienas žmogus žuvo įvykio vietoje, o dar trys buvo nuvežti į ligoninę.

Sprogimo priežasties tyrėjai neįvardijo.

„Armėnijos tyrimų komiteto darbuotojai atlieka atitinkamus veiksmus įvykio vietoje, kad išsiaiškintų įvykio aplinkybes“, – sakoma Armėnijos vidaus reikalų ministerijos išplatintame pranešime.

„Intensyvūs oro smūgiai visiškai sugriovė kai kuriuos Islamo universiteto pastatus“, – AFP sakė universiteto vadovybės atstovas Ahmedas Orabi (Ahmedas Orabis).

Grupuotė „Hamas“ šeštadienį netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelis surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui. Per konfliktą žuvo šimtai žmonių tiek Izraelyje, tiek Gazos Ruože.

„Hamas“ yra palestiniečių kovotojų grupuotė, valdanti Gazos Ruožą, ji buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo šio anklavo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Gazos Ruože gyvena 2,3 mln. žmonių, tačiau teritorijai Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių ir pačių palestiniečių galimybes palikti ar atvykti į šią teritoriją vandeniu, jūra ar oru, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.

Iš viso pasaulio

LSMU Medicinos, Odontologijos, Farmacijos, Slaugos, Visuomenės sveikatos, Veterinarijos ir Gyvūnų mokslų fakultetus šiemet baigė 1 100 specialistų. Beveik kas dešimtas jų mokslus baigė su pagyrimu (120). Daugiausiai absolventų – medikų (420).

Studijos – intensyvios ir atsakingos, bet jaunuoliai rado laiko ne tik paskaitoms ir knygoms. Vieni laisvalaikiu siekė sporto aukštumų, kiti buvo aktyvūs visuomeniniame gyvenime.

Iškilminga absolventų priesaika skambėjo ir anglų kalba: LSMU – vienas tarptautiškiausių šalies universitetų. Tarp šiemet Kaune baigusiųjų studijas – 228 absolventai iš užsienio šalių. Daugiausiai jų – iš Izraelio, Švedijos, Vokietijos, Indijos, Ispanijos, Prancūzija, Didžiosios Britanijos, Libano.

LSMU archyvo nuotr.

Absolventus pasveikinti su svarbiu gyvenimo įvykiu susirinko jų tėvai, kiti artimieji, draugai, akademinė bendruomenė.

„Esu be galo laiminga. Studijos buvo sunkios, bet tai suteiks man ir mano šeimai didžiulių galimybių. Šiuo džiaugsmu noriu pasidalyti su visais man brangiais žmonėmis“, – prie fotosienelės apsupta artimųjų kalbėjo viena medicinos absolvenčių.

Progos įamžinti universiteto baigimo ir diplomų įteikimo šventės akimirkas nepraleido ir kiti jaunuoliai bei jų artimieji. „Tai buvo gyvenimą keičianti patirtis ir profesine, ir gyvenimiška prasme“, – apie studijas LSMU teigė ir kiti kalbinti absolventai.

Absolventų pergalės – ir universiteto laimėjimai

Diplomų įteikimo ceremonija vyko iškilmingo LSMU Senato posėdžio metu. Paskelbusi posėdžio pradžią LSMU Senato pirmininkė LSMU Medicinos akademijos Slaugos fakulteto dekanė prof. Jūratė Macijauskienė šią universiteto bendruomenei svarbią dieną kreipėsi į absolventus. „Jūs šiandien svarbiausi“, – akcentavo J. Macijauskienė ir dėkojo už jų atsidavimą studijoms, ryžtą, svajones ir indėlį į progresą.

LSMU rektorius profesorius Rimantas Benetis atkreipė dėmesį, kad absolventų laukia galimybių kosmosas. „Kosmosas, kuriame reikės išmokti suvaldyti technologijas, skaitmenizaciją, robotiką, biotechnologijas, susitikti su globaliais iššūkiais ekologijos srityje“, – kalbėjo R. Benetis, išreiškęs viltį, kad žinios ir įgūdžiai, įgyti LSMU, absolventams padės nukalti sėkmingas jų profesines ir gyvenimo istorijas.

LSMU archyvo nuotr.

„Kiekviena jūsų sėkmė ir pergalė bus ir mūsų alma mater sėkmė ir pergalė. Džiaugsimės ir didžiuosimės, kai kursite tokią ateitį, kokios šiandien dar net neįsivaizduojame“, – sakė rektorius, dėkojęs absolventų artimiesiems, kad palaikė ir pasitikėjo jais, o tuo pačiu ir LSMU.

Kiekviena jūsų sėkmė ir pergalė bus ir mūsų alma mater sėkmė ir pergalė.

Sveikinimų ir gražių žodžių dėl pasirinkto prasmingo kelio negailėjo ir šventėje apsilankę Izraelio ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein, Japonijos ambasadorius Ozaki Tetsu, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas.

LSMU Studentų atstovybės prezidentas Margiris Alesius absolventams linkėjo stiprybės, sėkmės ir nepamiršti motyvacijos, kuri atvedė į LSMU.

Tradiciškai į baigusiuosius studijas kreipėsi ir fakultetų dekanai, priminę, kad universiteto durys visada atviros, o tobulinti savo žinias ir įgūdžius jauniesiems sveikatos specialistams teks visą gyvenimą.

Antras geriausiųjų sąraše

Šventė tradiciškai pradėta „Tautiška giesme“ ir „Gaudeamus“, kuriuos atliko LSMU akademinis choras „Neris“ (vad. prof. Tomas Lapinskas) ir profesionalus džiazo orkestras „Kauno bigbendas“ (vad. Vaidas Andriuškevičius).

Lauktas svečias muzikinėje programoje – atlikėjas Jurgis Brūzga.

Žurnalo „Reitingai“ sudarytame geriausiųjų Lietuvos valstybinių universitetų sąraše LSMU šiemet pakilo į antrą poziciją.

LSMU archyvo nuotr.

Aukštų įvertinimų universitetas pasiekė pagal alumnų kuriamos pridėtinės vertės ir darbdavių vertinimų, studentų ir studijų, esamo ir ateities akademinio personalo, mokslo, meno ir / ar sporto veiklos ir aukščiausių akademinių pasiekimų kriterijus.

LSMU, vienas didžiausių ir pažangiausių europines gyvybės, sveikatos, veterinarijos ir žemės ūkio mokslų tradicijas puoselėjančių universitetų Baltijos šalyse, aukštas pozicijas tarp geriausiai įvertintų pasaulio universitetų užėmė ir tarptautiniuose reitinguose.

– Kodėl nusprendėte žinių siekti būtent šiame prestižiniame universitete?

– Šiuo universitetu susidomėjau dar mokykloje, kai su Klaipėdos licėjaus klase išvykome į Oksfordą per atvirų durų dienas. Buvome pirmieji mokykloje, kurie susiorganizavo tokią išvyką. Oksfordo atmosfera, pokalbiai su ten studijuojančiais studentais paliko didelį įspūdį. Parsivežėme prisiminimus apie miesto architektūrą bei erdves, matytas tik Hario Poterio filmuose. Motyvacijos buvo su kaupu. Pamenu, nubėgau į knygyną nusipirkti anglišką matematikos vadovėlį. Tiesa, vėliau jį atsiverčiau lygiai kartą.

– Ką šiuo metu studijuojate ir kodėl pasirinkote būtent tas studijas?

– Oksforde pasirinkau Rusijos ir Rytų Europos magistro studijas. Jos yra labai plačios – apima tiek regiono politiką, tarptautinius santykius, tiek ekonomiką ir net populiariąją kultūrą, istoriją. Pagrindinis tikslas – išmokti spręsti kompleksines problemas, kritiškai analizuoti procesus, kuriuos būtų sunku sudėti tik į politikos, ekonomikos ar sociologijos dėžutę. Fakultetas nedidelis, tad pasižymi aktyviu studentų ir dėstytojų įsitraukimu. Kvietimo sulaukiau ir iš Oksfordo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto su pasiūlymu studijuoti Europos politiką. Arčiau širdies visgi buvo mūsų regionas ir jo aktualijos.

– Kam šiuo metu skiriate didžiausią dėmesį?

– Šiuo metu tyrinėju mažų šalių įtaką, kokiais būdais Lietuva siekia įsijungti ir išlaikyti politinę savastį Europos saugumo institucijose. Šnekuosi su žmonėmis, kurie prisidėjo prie mūsų užsienio politikos formavimo. Bandau pasverti, kiek paveikūs buvo Lietuvos politiniai gestai, diplomatinės pastangos Rusijos, Baltarusijos, Kinijos klausimais, kaip sekėsi savo saugumo problemas įtvirtinti NATO, ES dienotvarkėse.

– Norint studijuoti tokiose prestižinėse mokslo įstaigose reikia ne tik aukštais balais baigti vidurinę mokyklą ar gimnaziją, bet ir išlaikyti stojamuosius egzaminus, dalyvauti specialiame pokalbyje. Kokie įspūdžiai iš šių etapų?

– Stojimas į magistro studijas – jau kiek kitoks. Daug daugiau dėmesio kreipiama į akademinius pasiekimus. Pateikti reikėjo ne tik egzaminų vertinimus, bet ir akademinį CV bei keletą esė pavyzdžių. Motyvaciniame laiške atrankos komisija tikisi ne diskusijos apie užklasines veiklas ar „nuo pat mažų dienų“, o konkretaus tyrimo pristatymo. Būtent šioje vietoje studentams neretai tenka pasėdėti prie tuščio lapo. Šiuos atrankos etapus visgi praeiti nebuvo didelių keblumų. Buvau tvirtai apsisprendęs gilintis į mažų šalių įtaką ir Baltijos šalių saugumo temas. Taip pat tiksliai žinojau, prie kurio fakulteto tyrimų klasterio norėčiau prisijungti ir kurio profesoriaus norėčiau paprašyti tapti savo baigiamojo darbo vadovu. Toks užtikrintumas neabejotinai padėjo įtikinti atrankos komisiją.

Pripratusiems prie išorinio spaudimo, ši sistema gali būti kiek pavojinga.

– Baigėte Klaipėdos licėjų. Kiek mokslai šioje mokykloje turėjo įtakos dabartiniam jūsų pasirinkimui?

– Didžiausias kontrastas – akademinė aplinka bei požiūris į brandos egzaminus. Kai visi klasėje stengiasi pasiekti gerų rezultatų, atsiranda ir motyvacija neatsilikti. Studijų krypčiai įtakos tai turėjo mažiau. Tada mokykloje dar neturėjau galimybės mokytis politikos ar ekonomikos, tad studijų pasirinkimą gal labiau lėmė užklasinės veiklos bei debatų klubas. Debatuose supratau, kad neskiriu politinės kairės nuo dešinės, tad po pamokų bėgdavau į kavinę skaityti laikraščius, pradėjau domėtis aktualijomis. Viešasis kalbėjimas sekėsi gana sunkiai, tačiau scenos keliamas adrenalinas vis kvietė sugrįžti.

– Oksfordo miestas pasižymi išskirtine aplinka ir architektūra. Kokiose miesto vietose labiausiai patinka lankytis ir ką čia pamatyti rekomenduotumėte kitiems?

– Rekomenduoju tiesiog pasiklysti siaurose gatvelėse. Oksfordas nėra didelis, tad tikrai nereikia žemėlapio. Dauguma lankytinų vietų atrodys daug įspūdingesnės, jeigu atrasite patys. Siekiantiems autentiškos studentiškos patirties rekomenduoju aplankyti Gloucester Green gatvės maisto turgų ir paplaukioti plokščiadugne valtimi. Tik jokiu būdu neklauskite, kur tas Oksfordo universitetas, – išsiduosite, jog esate turistai.

– Teko girdėti, kad Oksfordas yra ir vienas brangiausių gyvenimui miestų Anglijoje. Ar galite patvirtinti šį faktą? Kokiose sferose tai juntama labiausiai?

– Išties, Oksfordas yra antras (arba trečias, priklausomai nuo pasirinkto rodiklio) brangiausias miestas Jungtinėje Karalystėje. Brangesnis net už Londoną. Labiausiai pasijaučia nuomos ir paslaugų kainose. Su kitais lietuviais studentais juokaujame, jog vizitus Lietuvoje praleidžiame turiningai: lankomės pas odontologus, kirpėjus. Studijas galiu finansuoti tik dėl Švietimo ministerijos lėšomis skiriamos stipendijos. Nuo 12-os klasės nepertraukiamai dirbu visų studijų metu, taip nuimdamas tėvams finansinę naštą.

– Kokius didžiausius akademinius iššūkius šiuo metu kelia studijos?

– Šiuo metu – magistro darbo rašymas ir pasiruošimas baigiamiesiems egzaminams. Artimiausią mėnesį neplanuoju matyti dienos šviesos. Kadangi JK studijuoju nuo pat mokyklos baigimo, esu pripratęs prie čionykštės mokymosi sistemos. Ji daugiausiai remiasi savarankišku darbu. Universitete mažai paskaitų, einame tik į seminarus, kuriuose mažose grupėse diskutuojame su dėstytojais. Tam tenka nemažai pasiruošti – perskaityti po porą knygų ir kelis mokslinius straipsnius per savaitę.

– Kaip atrodo studento diena studijuojant Oksfordo universitete?

– Prieš kurį laiką vyko protestai, kurių metu studentai išsireikalavo, jog paskaitos neprasidėtų anksčiau nei 9 valandą ryte, tad keliuosi nelabai anksti. Išgeriu kavos, skiriu kelias valandas darbui ir sėdu ant dviračio. Oksfordas – dviračių miestas. Sąlygos čia sudaromos būtent dviratininkams ir pėstiesiems. Į daugumą vietų centre greičiausia yra numinti. Mina tiek studentai, tiek profesoriai. Paskaitos, priklausomai nuo trimestro, vyksta 2–3 kartus per savaitę. Atrodytų nedaug, tačiau, kaip ir minėjau, pasiruošti kiekvienai prireikia nemažai valandų. Tarp paskaitų dirbu, skaitau, rūpinuosi įvairiais organizaciniais darbais.

– Oksfordo universitetas garsėja ir savo įvairiais akademiniais klubais ir grupėmis. Kokiose mokslinėse ar visuomeninėse veiklose, be paskaitų, tenka dalyvauti?

– Nemažai laiko šiuo metu skiriu Oksfordo strateginių tyrimų grupės veiklai. All Souls koledžo senojoje bibliotekoje organizuojame kassavaitinius seminarus su kalbėtojais. Šiais metais esu bendruomenės viceprezidentas, todėl stengiuosi atkreipti dėmesį į karą Ukrainoje ir pristatyti regiono saugumo temas, Lietuvos vaidmenį telkiant pagalbą. Kviečiu kalbėtojus iš Chatham House, Royal United Services Institute, Atlantic Council bei įvairių kitų saugumo tyrimų centrų. Draugai juokiasi, jog baigiu sukviesti ir visą „The Economist“ redakciją. Kelis kalbėtojus taip pat pakviečiau atvykti ir iš Lietuvos.

– Jūsų gyvenime nemažą dalį užima ir šokiai. Ar užtenka tam laiko studijuojant Oksforde?

– Būtent įstojęs į Oksfordą ir sugrįžau šokti sportinius šokius. Juos būdamas 7-erių metų pradėjau šokti, bet pamečiau pusiaukelėje. Mano mergina – taip pat šokėja, tad nusprendėme pabandyti šokti kartu. JK universitetai turi savo atskirą sportinių šokių lygą, kurioje varžosi buvę ir esami studentai. Nacionalinis čempionatas vyksta garsiajame „Winter Gardens Blackpool“ renginių centre. Šiemet pavyko pasiekti puikių rezultatų ir patekti tarp 6-ių geriausių JK studentų porų. Laiko užtenka, universitetas labai skatina sportinę veiklą. Mano koledžas taip pat nemokamai suteikia erdvę treniruotis.

– Su kokiais didžiausiais kultūriniais skirtumais tenka susidurti studijuojant Anglijoje ir ko iš Oksfordo galėtų pasimokyti Lietuvos aukštojo mokslo įstaigos?

– Niekada nestudijavau Lietuvoje, tad negaliu būti visiškai objektyvus ar dalyti patarimus. Iš draugų pasakojimų susidariau nuomonę, jog Lietuvoje studentai turi daug daugiau kontaktinių paskaitų ir atsiskaitymų. Mes, priešingai, turime užsispirti mokytis savarankiškai. Visi atsiskaitymai tik metų gale, klausimus seminarams ruošiamės mes, ne dėstytojas. Kadangi niekas neišmokusių negaudo, visiškai laisvai galime diskutuoti ir prisipažinti, jog kažko nesuprantame. Pripratusiems prie išorinio spaudimo, ši sistema gali būti kiek pavojinga. Rodos, gali nesiruošti seminarams ir praslysti iki pat paskutinių atsiskaitymų. Mieste nuolatos kažkas vyksta. Kas vakarą galima rinktis iš krūvos renginių – įvairių kalbų ar diskusijų, į kurias atvyksta žymūs savo srities specialistai, rašytojai, kino žvaigždės. Kiekvienas koledžas turi savo barą. Lengva nutrūkti arba paskęsti laisvame laike, tad reikia nemažai savidisciplinos, ši sistema tikrai nėra tinkama visiems.

– Ką galėtumėte patarti mokiniams, kurie svajoja ar planuoja ateityje studijuoti Oksforde? Kokias žinias šiuo metu reikėtų gilinti, kam turėtų pasiruošti stojimo ar studijų procese?

– Deja, dėl „Brexito“ kelias į Oksfordą tapo kur kas sunkesnis finansiškai. Jeigu niekada neteko gyventi JK ir įgyti pre-settled statuso, universitetas taikys aukštas kainas ir paprašys apie 30 tūkst. svarų per metus. Be šio teisinio statuso, valstybė taip pat nepasiūlys paskolų geromis sąlygomis. Rankų nenuleisčiau, bet tvirtai apsisprendusiems reikėtų pradėti ieškoti ir finansavimo galimybių, aplikuoti į įvairias stipendijas. Procesas pareikalaus nemažai pastangų, tačiau kartu yra ir puiki proga išsigryninti tikslus bei įtikinti kitus (ir save patį) patikėti tavo motyvacija ir galimybėmis.

„Praeitame pastate Arklių gatvėje ISM prabuvo septyniolika metų. Šitame pastate mes planuojame praleisti bent dvidešimt metų, o gal ir ilgiau. Todėl atitinkamai ir pasiruošimas, ir visi sprendimai yra priimami galvojanti apie labai ilgalaikį praleidimą“, – naujojo universiteto pastato pristatyme antradienį sakė D. Misiūnas.

„Didelis etapas prasideda. Universitetui persikraustyti yra pakankamai rimtas pokytis. To nedarome labai dažnai“, – teigė jis.

D. Misiūnas vėliau BNS teigė, jog pastatą iš jo savininko – privataus kapitalo fondų valdymo įmonės „Lords LB Asset Management“ fondo valdomos bendrovės „Terseta“ – universitetas išsinuomojo 15 metų su galimybe pratęsti dar penkiems metams. 

Universitetui persikraustyti yra pakankamai rimtas pokytis.

Pasak rektoriaus, paskaitos naujajame pastate prasidėjo vasario pabaigoje. D. Misiūnas pažymėjo, kad būdamas privačiu universitetu bei negaunantis valstybės biudžeto lėšų ISM pastato išlaikymu rūpinasi savarankiškai.

„Priimdami sprendimą dėl pastato atsižvelgėme ir į tai, kad jis būtų patrauklus, patogus, veikiantis taip, kad studentai galėtų juo naudotis ir džiaugtis“, – teigė D. Misiūnas.

„Iš kitos pusės, kad jo išlaikymas būtų efektyvus ir, aišku, kad jis būtų tvarus“, – pridūrė jis.

Anot ISM rektoriaus, pastatas technologiškai buvo pertvarkytas „šimtu procentų“.

„Kalbame apie istorinį paveldą, kultūros paveldą, saugomus dalykus, kad yra šioks toks apribojimas kalbant apie tvarumą, nes pakankamai daug vietų šitame pastate mes negalėjome laisvai keisti“, – teigė D. Misiūnas.

„Tačiau žiūrint iš technologinės pusės pastatas yra šimtu procentų perdarytas. Visa inžinerija, visa infrastruktūra yra nauja (...) vienas iš indikatorių yra, kad nuo F energetinės klasės mes pakilome iki B“, – kalbėjo jis.

„Tai pareikalavo nemažai investicijų ir įvairių išmanių sprendimų, bet galų gale tai pavyko ir kartu su pastato savininkais pavyko rasti sprendimus, kurie leido tą klasę pasiekti ir turėti tvarų dalyką“, – sakė rektorius.  

D. Misiūnas BNS teigė, jog pastato rekonstrukciją finansavo jo savininkas, tuo metu ISM investavo tik į galutinį jo įrengimą. Pasak rektoriaus, tai universitetui kainavo kelis milijonus eurų.

Pasak jo, į naujas patalpas universitetą nuspręsta perkelti baigiantis ankstesniojo pastato nuomos terminui.

„Mes Arklių gatvėje turėjome aiškios trukmės nuomos sutartį ir jai artėjant į pabaigą pradėjome svarstyti alternatyvas, ar tai būtų pratęsimas, ar išsikėlimas (...) Kada vertinome, kas yra geriau, identifikavome kelis galimus variantus, ir šis variantas patiko tiek, kad nusprendėme investuoti ir persikelti“, – pasakojo D. Misiūnas.

Pasak D. Misiūno, šiuo metu ISM Vadybos ir ekonomikos universitete studijuoja apie 1,8 tūkst. studentų.

Vilniaus centrinio pašto pastatas, kuriame įsikūrė aukštoji mokykla, yra dviejų epochų – 19–20 amžių istorizmo-neorenesanso ir 20 amžiaus antros pusės modernizmo – kūrinys. 1969 metais atliekant pastato rekonstrukciją  architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai išsaugojo istorinį fasadą, o viduje sukūrė naują erdvę, pritaikytą pašto funkcijai.

Visapusis ekspertas

„Labai daug technologinės pramonės įmonių investuoja į informacinių technologijų (IT), logistikos pramonės specialistus. Kalbant apie socialinių mokslų sričių specialistus, pavyzdžiui, vadybininkus, jau nebepakanka išmanyti projektų valdymą ir turėti vadinamųjų minkštųjų įgūdžių. Didžioji dalis įmonių pageidauja specialistų, kurie turi bent pirminį inžinerijos, technologijos mokslų suvokimą“, – teigia dr. M. Seržantė.

„Didelis pranašumas yra gebėjimas skaityti brėžinius, nes dabar net ir žmogiškųjų išteklių specialistas, dirbantis technologijų įmonėje, turi suprasti, kas yra elektronika, kas yra fundamentiniai mokslai, IT, programų inžinerija. Jei kalbame apie finansų specialybės darbuotojus, plečiantis finansų technologijų sektoriui, atitinkamai pageidaujama specialistų, turinčių bent minimalių programavimo pagrindų“, – pasakoja ji.

Paklausiausių specialybių sąraše išlieka elektronikos ir mechanikos inžinerijos, IT, energetikos, logistikos, statybos, duomenų ir verslo analitikos specialistai. „Tokia specialybė kaip elektronikos arba mechanikos inžinierius anksčiau neatrodė prestižinė, bet pastebime, kad situacija kardinaliai keičiasi. Atitinkamai ir atlyginimai visose šiose srityse yra aukšti“, – priduria dr. M. Seržantė.

Vizija: M. Seržantė tiki, kad didžiąją dalį studijų programų, dėstomų universitetuose, anksčiau ar vėliau globos arba visiškai finansuos verslas. A. Jauniaus nuotr.

Europos mokymosi visą gyvenimą pilietinės visuomenės bendruomenė (EUCIS-LLL.eu) atliko tyrimą, kuriuo siekė nustatyti, kokios europiečių įgytos kompetencijos yra svarbiausios darbdaviui. Tyrimo išvados atskleidė, kad darbdaviai išskirtinai vertina minkštuosius gebėjimus, pavyzdžiui, potencialaus darbuotojo problemų sprendimo įgūdžius (57,02 proc.).

Kitos labiausiai vertinamos kompetencijos yra iniciatyvumas, proaktyvumas, verslumas (55,26 proc.); socialinės ir pilietinės kompetencijos (47,73 proc.); tarpkultūriniai ir tarpasmeniniai gebėjimai (45,61 proc.); gebėjimas mokytis (42,11 proc.). „Net 40 proc. darbdavių teigė, kad jaunuoliams yra sudėtinga įvardyti savo įgytas kompetencijas, todėl studentams svarbu išmokti jas įsivardyti, suprasti ir gebėti pristatyti potencialiems darbdaviams“, – pabrėžia dr. M. Seržantė.

Neužtenka skyrus stipendiją gražiai nuskambėti viešojoje erdvėje – svarbu stipendijas pelniusiems studentams skirti ir kokybiško dėmesio.

 

Keičiasi prestižo samprata

Prie specialistų trūkumo Lietuvoje prisideda ir daugiau veiksnių, ne tik technologijų sektoriaus šalyje plėtra. Vienas iš ryškiausių – demografinė situacija. „Studentų skaičius mažėja su kiekvienais metais, tai jaučiama. Nors įdomus faktas, kad norinčiųjų mokytis magistrantūros studijose po truputėlį, bet kasmet daugėja. Mano asmeniniu vertinimu, tai byloja apie brandų ir sąmoningą žmonių apsisprendimą investuoti į saviugdą. Ne mažiau aktualus ir noras persikvalifikuoti, o tai taip pat sietina su nuolatine darbo sektoriaus transformacija“, – sako strateginės partnerystės specialistė.

Ji pastebi, kad keičiasi ir samprata apie anksčiau prestižinėmis laikytas studijas užsienyje, be to, populiarėja studijų programos, dėstomos anglų kalba, vadinasi, vis daugiau užsieniečių renkasi studijas Lietuvoje. „Anksčiau Lietuvoje buvo laikoma, kad studijuoti užsienyje yra prestižas, turint omenyje, kad ten galbūt aukštesnio reitingo universitetų programos, o dabar mes tikrai galime pasigirti tam tikrų sričių studijų programų aukščiausių reitingų įvertinimais, kurių neturi net kai kurie universitetai Baltijos jūros regione ir kaimyninėse valstybėse“, – tikina dr. M. Seržantė.

Įprastai prestižine kryptimi buvo laikomos studijos Skandinavijos šalyse, tačiau praktika rodo, kad toks pasirinkimas kainuoja gana brangiai, todėl studentai vis dažniau patys atlieka reitingų analizę ir renkasi lietuviškus universitetus.

Ne tik didysis verslas

Universitetinės strateginės partnerystės srityje dirbanti dr. M. Seržantė iš patirties žino, kaip keičiasi tradiciniai talentų medžioklės aukštojo mokslo įstaigose būdai. Pasak jos, anksčiau universitetai patys turėjo ieškoti strateginių partnerių ir įtikinėti integravimosi į universitetą svarba ir nauda.

„Dabar galima sakyti, kad pati savo iniciatyva partnerių neieškau. Visi partneriai, ypač strategiškai planuojantys savo veiklą, patys mane susiranda. Mano darbas dabar daugiausia yra perduoti mechanizmus, pakonsultuoti, kas universiteto ir verslo partnerystėje veikia efektyviai, o kas – laiko gaišimas. Ši praktika kardinaliai pasikeitė būtent dėl gilėjančios specialistų trūkumo krizės“, – sako VILNIUS TECH atstovė.

Šiandien kai kurios didelės kompanijos teigia, kad investuoti į studentus kartais gali būti jau per vėlu, todėl verslas su įvairiomis programomis taikosi ir į mokyklose besimokančius paauglius, kurie turi visas galimybes pakreipti savo ateities universitetuose perspektyvas.

Dr. M. Seržantė sutinka su požiūriu, kad laikas, kada reikia investuoti į jaunimą, vis ankstėja. „Kai pati studijavau trečiame, ketvirtame kurse arba net magistrantūros pakopoje, mes dirbdavome padavėjais restoranuose, namų tvarkytojais ar kitus panašaus pobūdžio nekvalifikuotus darbus. Dabar didžioji dalis mūsų universitete studijuojančių trečiakursių dirba pagal specialybę kvalifikuotus darbus. Todėl mano rekomendacija verslo atstovams yra pradėti bendradarbiauti kartu su universitetu dar stojimo kampanijos metu, tai apima ir darbą su moksleiviais“, – sako ji.

Kalbant apie rekomendacijas, M. Seržantė akcentuoja investicijas į stipendijas. Tokia priemonė įmonei santykinai yra nedidelė investicija, tačiau suteikia galimybę bendrauti su geriausiais studentais. Tačiau čia pat dr. M. Seržantė pabrėžia, kad verslui neužtenka, skyrus stipendiją, gražiai suskambėti viešojoje erdvėje – svarbu stipendijas pelniusiems studentams skirti ir kokybiško dėmesio.

„Be to, pirmakursiai – ypač pažeidžiama studentų grupė, kadangi net ir įstoję į trokštamą studijų programą visada nuolat ieško ir svarsto, ar tai tikrai tas karjeros kelias, kurio jie labiausiai nori. Palaikymas iš juos globojančios įmonės tikrai yra didelė pagalba ir motyvacija investuoti energijos į būtent pasirinktąją profesiją. Įmonei tai gera proga būti pirmiems, kur studentai atliks savo pirmas praktikas ir, tikėtina, pasiliks ten dirbti. Todėl labai svarbu įsitraukti jau nuo pat pirmo kurso“, – tikina dr. M. Seržantė.

Ji pabrėžia, kad konkurencija iš tiesų yra didelė ir čia įsitraukia ne tik didysis verslas, bet ir tie, kurie mato naudą ir strategiškai gerai įvertina investicijos grąžą, o tai gali būti ir mažesnės įmonės.

„Kai susitinku su mažesnių įmonių atstovais, manęs kartais klausia, kaip jie gali pakonkuruoti su bankais arba didžiosiomis gamybos, technologijų bendrovėmis, kurie turi tūkstančius darbuotojų. Tačiau juk dabar pagrindinė kalba sukasi ne aplink dideles pinigines investicijas. Taip, stipendijos yra piniginė investicija, bet net ir smulkiai įmonei ji atsiperka. Mano giliu įsitikinimu, situaciją valdys ne tik didžiosios korporacijos, bet ir verslai, tarp jų – ir mažieji, kurie tiesiog laiku supras, kokią naudą tokio pobūdžio investicijos jiems atneš ateityje, nes darbo rinkos krizės akivaizdoje kiekvienas užsiaugintas profesionalas bus labai vertingas“, – situaciją aiškina dr. M. Seržantė.

Studentų patirtis

Dar vienas Lietuvos techniškųjų mokslų lyderis – Kauno technologijos universitetas (KTU) – turi savo bendradarbiavimo su verslu praktikų, apie kurių efektyvumą bene geriausiai byloja patys studentai. Trečiakursė Vaiva Šarauskytė, studijuojanti programų sistemas, sako: galimybė dar studijų metais padirbėti progresyvių įmonių struktūrose, semtis patirties iš verslo lyderių – aukso vertės.

Situaciją valdys ne tik didžiosios korporacijos, bet ir verslai, o tarp jų ir mažieji, kurie tiesiog laiku supras, kokią naudą tokio pobūdžio investicijos jiems duos ateityje.

 

V. Šarauskytė nuo pat pirmo studijų kurso prisijungė prie KTU GIFTED programos. Aukštus stojamuosius balus pelnę studentai sulaukia kvietimo į atranką, ją įveikus laukia ne tik sustiprinta matematika, platesnė pažintis su projektų valdymu, atsakomybė ir toliau gerai mokytis ir demonstruoti motyvaciją, bet ir solidi 300 eurų stipendija, pasakoja V. Šarauskytė.

„Pirmoji įmonė, su kuria dirbome, buvo „Fazer“, Lietuvoje žinoma kaip „Gardėsis“. Įmonė mums davė užduočių, pavyzdžiui, sukurti naują produktą, pagerinti esamus receptus“, – pasakoja studentė.

„Visi 20 GIFTED programos nariai buvome suskirstyti po keturis, dirbome skirtingose įmonėse. Informatikai atliko praktiką „Centric IT Solutions Lithuania“, debesų kompiuterijos srityje. Labai daug sužinojau tos praktikos metu, labai smagu buvo iš arčiau pamatyti įmonę, iki tol nebuvau dirbusi tokioje struktūroje“, – dalijasi ji.

Pasak V. Šarauskytės, tokios programos kaip GIFTED suteikia galimybę dalyvauti įvairiausio formato mokymuose ir konkursuose. Aktyvi mergina šiuo metu savo dėmesį skiria Europos merginų informatikos olimpiadai – ji yra Lietuvos komandos vadovė.

„Tai mano asmeninė iniciatyva iš meilės informatikai. Kuruojame Lietuvos delegacijos vykimą į tą olimpiadą, čia irgi prisiliečiau prie įmonių, nes Lietuva neremia merginų olimpiadų. Tenka bendradarbiauti ir su minėtu „Centric IT Solutions Lithuania“, – sako V. Šarauskytė.

Anot jos, KTU nuo pirmo kurso organizuoja susitikimus su įmonėmis, pačiai V. Šarauskytei teko ir dalyvauti, ir organizuoti tokius susitikimus, svečiuotis skirtingose įmonėse. „Kasmet vyksta ir „Wanted“ karjeros dienos, teko vesti ne vieną diskusiją. Matau, kad įmonės labai nori dalytis viskuo, ką turi. Iš įmonių net skambina ir klausia: ar norėtumėte, kad mes jums organizuotume paskaitų?“ – šypsosi ji ir priduria, kad kiekvienas taip pat gali pasirinkti karjeros mentorių ir dažnai tai būna būtent verslininkai.

Patirtis: kaip liudija V. Šarauskytė, tokios programos, kaip KTU GIFTED, studentams suteikia platesnį suvokimą apie realų įvairių įmonių veikimą. Asmeninio arch. nuotr.

Ilgalaikės sutartys

Grįžtant prie techniškųjų universitetų ir verslo sąveikos patirčių, VILNIUS TECH Strateginės partnerystės centro vadovė dr. M. Seržantė pasakoja, kad įsteigti šį centrą paskatino būtent užsienio universitetų pavyzdžiai. Pasak jos, pažengę užsienio universitetai steigia aljansus arba konsorciumus su verslo partneriais, kurių pagrindinis susitarimas – ilgalaikės investicijos į tam tikras studijų programas ir jų vystymą. Tačiau šios investicijos – ne vien tik finansinės.

„Tokio konsorciumo esmė yra ilgalaikiai – nuo penkerių iki dešimties ar net penkiolikos metų – susitarimai tarp universiteto ir verslų, kurie numato išsamią darbo rinkos situacijos analizę ir ateities prognozes. Tuomet universitetas koncentruojasi į realių rinkos dabartinių poreikių ir kartais net ateities profesijų integraciją į studijų procesą. Tai padeda išvengti ir nuolat eskaluojamos problemos, kai verslai privesti papildomai skirti laiko darbuotojas perkvalifikuoti“, – sako dr. M. Seržantė.

„Geras ilgalaikės investicijos pavyzdys – neseniai pasirašyta sutartis su užsienio kapitalo įmone UAB MAMBU, kuri skyrė 300 tūkst. eurų paramą tvariai laboratorijai įrengti mūsų universitete. Tai nėra aljansinė sutartis, bet jos tikslas sukurti atvirą, komfortišką bendro darbo erdvę, skirtą universiteto bendruomenei, studentams ir verslo partneriams, komandiniam ir ekspertiniam darbui, mentorystei. Tai nebus tik jų vardo erdvė universitete su pažangia įranga, tai bus erdvė, kur šios įmonės atstovai galės nuolatos būti, bendrauti su studentais, atvykti dėstyti, organizuoti mokymus, seminarus“, – tęsia ji.

Išliks stipriausi?

Dr. M. Seržantė tiki, kad didžiąją dalį studijų programų, dėstomų universitetuose, anksčiau ar vėliau globos arba visiškai finansuos verslas. Kyla klausimas, ar tokiu atveju negali nutikti taip, kad ilgainiui mažiau verslui patrauklios specialybės liks švietimo sistemos užribyje. O gal priešingai – toks finansavimas sureguliuos studijų programų ekosistemą, paprastai tariant, išliks stipriausi ir dėl to nereikėtų baimintis?

„Kaip mokslo bendruomenės atstovė, visuomet pasisakau už vadinamosios įrodymais grįstos politikos formavimą. Tai yra tiesiogiai susiję su tuo, kad universitetas turi rengti tokio pobūdžio specialistų, kurių reikia arba valstybei strategiškai, arba įmonėms. Taip, įsitraukus verslui, natūraliai susireguliuos ir ši ekosistema“, – požiūrį pateikia ekspertė.

Orientacija į verslo poreikius – nebūtinai panacėja

Įprastai humanitarinių ir socialinių mokslų krypčių centru laikomo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Studentų reikalų departamento direktorius Mantas Simanavičius nesutinka, kad universitetas turėtų išskirtinai prisitaikyti prie verslo interesų. Be to, jis pabrėžia, kad ir VDU studentai darbo rinkoje sėkmingai randa savo vietą.

Anot M. Simanavičiaus, remiantis pastarųjų trejų metų Užimtumo tarnybos duomenimis, įsidarbina maždaug 97 proc. VDU absolventų, o praėjusiais metais įsidarbino net 98 proc. baigusiųjų studijas šiame universitete. „Tai indikuoja, kad rinka yra karšta ir realiai visi absolventai yra patrauklūs“, – konstatuoja jis.

Pasak VDU atstovo, šiandien tikrai ne vien informatikai, bet ir psichologai, pedagogai ir kitų sričių specialistai yra paklausūs. Vis dažniau universitetas susiduria su praktika, kai verslininkai akcentuoja, kad studentus kviečia ne tik į nemokamas, bet jau ir mokamas praktikas, kad galėtų atsirinkti talentų – ne vien profesinių žinių, bet ir kitų bendrųjų gebėjimų turinčių žmonių.

M. Simanavičius dalijasi, kad VDU mentorystės praktika taip pat ne svetima, universitetas yra prisijungęs prie „idialogue“ platformos, kurios pagrindu studentai turi galimybę dirbti kartu su įvairių sričių mentoriais.

Stebime ir kitą tendenciją, atleidimus „Google“ ir panašiose kompanijose. Mano galva, gal ir šiek tiek pavėluotai, bet ši banga atsiris ir iki Lietuvos, nes programuotojas programuotojui nelygus.

Didelė dalis VDU studentų jau po praktikos įsilieja į darbo rinką, studentai labai dažnai be problemų patys internete susiranda darbo vietų. „Tačiau ir įmonės mums siunčia darbo pasiūlymų, mes juos viešiname, perduodame atitinkamų studijų programų kuratoriams“, – priduria jis.

„Vyksta ir įvairių renginių, seminarų. Juose atsižvelgiame į verslo lūkesčius, bet, pirmiausia, atsižvelgiame į tai, kokių savybių savo studentams kaip universitetas norime įdiegti“, – akcentuoja M. Simanavičius.

Ne visuose VDU fakultetuose, bet, pavyzdžiui, Informatikos fakultete, studentai labai dažnai įtraukiami į praktinius arba mokslinius projektus su verslu, kartu su savo darbo vadovu kuria kokius nors produktus. Tačiau M. Simanavičius sako pastebintis, kad net ir po tokių projektų vėliau studentai nebūtinai pasirenka dirbti toje įmonėje, su kuria bendradarbiavo studijų metu.

„Juokiamės, kad programavimas yra tokia paklausi specialybė, jog nėra prasmės stengtis dėl šios srities studentų įliejimo į darbo rinką. Tam, kad pasiimtum studentą į savo įmonę, neužtenka pateikti darbo pasiūlymo – reikia dar ir šokti, dainuoti vien tam, kad galėtum jį prisikviesti“, – juokauja VDU Studentų reikalų departamento direktorius.

Mantas Simanavičius. Asmeninio arch.nuotr.

„Tačiau stebime ir kitą tendenciją, atleidimus „Google“ ir panašiose kompanijose. Mano galva, gal ir šiek tiek pavėluotai, bet ši banga atsiris ir iki Lietuvos, nes programuotojas programuotojui nelygus. Yra tie, kurie geba matyti, konstruoti visą sistemą, ir yra tie, kurie gali įgyvendinti tik tam tikrą dalį, todėl manau, kad čia irgi bus tam tikrų iššūkių, apie tokią grėsmę kalbėjome ir su užsienio investicijas skatinančia „Investuok Lietuvoje“, – teigia M. Simanavičius.

Jo vertinimu, universitetas neturėtų išskirtinai orientuotis vien į verslo interesus, nebent kalbama apie privatų universitetą. „Mes esame valstybinis universitetas, nes mūsų steigėjas yra Seimas, todėl mes turime atliepti ne tik verslo, bet ir visuomenės interesus“, – įsitikinęs VDU atstovas.

Jis užsimena, kad universitetas palaiko idėją grįžti į laikus, kai studentas rinkdavosi studijų kryptį ir tik po dvejų studijų metų rinkdavosi konkrečią specializaciją. „Stebime Užimtumo tarnybos duomenis ir klausome, ką patys absolventai, verslas, įvairios organizacijos sako. Kai kur praplečiame, sujungiame programas, kitur pertvarkome specializaciją – tikrai stebime situaciją, bet ne visada atliepiame verslo dalį, nes esame truputį daugiau nei vien tik verslas“, – akcentuoja VDU Studentų reikalų departamento vadovas.