Remiantis konfidencialia Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ataskaita, su kuria susipažino naujienų agentūra AFP, apskaičiuota, kad vasario 12-ąją visos Irano prisodrinto urano atsargos sudarė 3760,8 kilogramo.

2015-ųjų susitarime nustatyta 202,8 kg riba.

Antradienį TATENA patvirtino, kad Irane aptiko iki 83,7 proc. prisodrinto urano dalelių, nurodoma ataskaitoje, su kuria  susipažino AFP. Atominei bombai pagaminti užtektų 90 procentų.

Agentūra teigė, kad „vis dar vyksta diskusijos“ siekiant nustatyti šių dalelių kilmę.

Apie jas paklaustas Teheranas atsakė, kad sodrinimo proceso metu „galėjo įvykti nenumatytų svyravimų“.

„Stebime situacijos eigą su nerimu“, – reporteriams sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Žinoma, Jungtinio išsamių veiksmų plano (JCPOA) ardymas nieko gero nežada“, – sakė jis. – Palaikome šio susitarimo išsaugojimą.“

Vis dėlto D. Peskovas tuo pačiu pabrėžė, kad Rusija supranta Teherano nuogąstavimus dėl „precedento neturinčių neteisėtų sankcijų“ prieš šalį.

Raginame Iraną atsisakyti sprendimo, prieštaraujančio susitarimui.

Vašingtonas pernai gegužę pasitraukė iš 2015-ųjų Irano branduolinio susitarimo ir įvedė griežtas sankcijas Iranui, kurios privertė Teheraną palaipsniui atsitraukti nuo susitarimo įsipareigojimų.

Prancūzija ragina Iraną atšaukti sprendimą dėl urano sodrinimo svarbioje gamykloje

Prancūzija antradienį paragino Iraną atšaukti sprendimą vėl pradėti sodrinti uraną svarbioje požeminėje gamykloje, akcentuodama, kad šiuo žingsniu pažeidžiamas 2015 metų susitarimas dėl priešpriešos su Teheranu švelninimo.

„Irano pranešimas... prieštarauja Vienos susitarimui“, – sakoma Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime, paskelbtame po iraniečių prezidento Hassano Rouhani (Hasano Rouhanio) pranešimo, kad Iranas atnaujins sodrinimą piečiau Teherano esančiame Fordo komplekse.

„Raginame Iraną atsisakyti sprendimo, prieštaraujančio susitarimui“, – priduriama pareiškime.

ES išreiškė susirūpinimą

ES atstovė sakė, kad darosi „vis sunkiau“ gelbėti susitarimą, iš kurio pernai gegužę pasitraukė JAV ir kurį Iranas pakirto virtine pastarojo meto veiksmų savo branduolinei veiklai intensyvinti.

Iraniečių prezidentas H. Rouhani anksčiau antradienį sakė, kad jo šalis atnaujins urano sodrinimą piečiau Teherano esančiame Fordo komplekse.

„Mes esame susirūpinę dėl prezidento Rouhani šiandien padaryto pareiškimo, kad Iranas atsisako dar vienos dalies įsipareigojimų, prisiimtų pagal JCPOA (Bendrąjį išsamių veiksmų planą)“, – žurnalistams pareiškė ES atstovė Maja Kocijančič.

„Raginame Iraną atšaukti visą veiklą, kuri neatitinka jo įsipareigojimų pagal JCPOA, ir susilaikyti nuo bet kokių tolesnių priemonių, kurios kenktų susitarimo išsaugojimui ir visiškam įgyvendinimui“, – pridūrė ji.

Trys susitarimą pasirašiusios Europos valstybės – Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija – drauge su ES diplomatine tarnyba stengėsi, kad Iranas liktų susitarime nepaisydamas JAV sankcijų.

Tačiau – vis didesniam Teherano nusivylimui – europiečių pastangos surasti būdą užsienio kompanijoms tęsti prekybą su Iranu kol kas nedavė jokių reikšmingų vaisių.

M. Kocijančič sakė, kad ES lieka įsipareigojusi susitarimui, bet perspėjo, kad tai priklauso nuo Irano „visiško laikymosi“.

„Vyriausioji įgaliotinė (užsienio reikalams ir saugumo politikai) Federica Mogherini (Federika Mogerini) pati neseniai sakė, kad darosi vis sunkiau išsaugoti JCPOA“, – perspėjo M. Kocijančič.

Irano spaudimas

ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį per eilinį susitikimą Briuselyje aptars krizę dėl Irano branduolinės programos ir bendrą įtampą Persijos įlankos regione, tačiau jokio sprendimo ar oficialaus pareiškimo šiuo klausimu nesitikima.

Svarbus veiksnys ES šalims yra Teherano branduolinę veiklą prižiūrinčios Jungtinių Tautų Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vertinimas dėl naujausių Irano veiksmų.

H. Rouhani pareiškime aiškiai nesakoma, koks procesas trečiadienį bus atnaujintas Fordo gamykloje, todėl blokas norės TATENA paaiškinimo.

Iranas siekė didinti spaudimą susitarimo dalyvėms Europoje, kad jos labiau stengtųsi padėti nuo JAV sankcijų kenčiančiai jo ekonomikai, ir pareigūnai Briuselyje šios savaitės pranešimus laiko šio plano dalimi.

„Jie savo požiūrio iš tikrųjų nepakeitė. Jie provokuoja, bet priemonės, kurių jie ėmėsi iki šiol, yra grįžtamosios“, – sakė vienas ES pareigūnas, tačiau perspėjo, kad su laiku šis grįžtamumas gali išnykti.

JCPOA, kurį 2015 metais sudarė Iranas, minėtos trys Europos galios, Rusija, Kinija ir JAV, apima reagavimo į pažeidimus mechanizmą, bet kol kas jis nebuvo panaudotas.

Iranas taip pat išplėtojo dvi naujas pažangias centrifugas. Viena jų vis dar testuojama, teigė Alis Akbaras Salehis, Irano atominės energijos organizacijos vadovas.

„Sodrinto urano produkcijos kiekis dabar siekia 5 kg per dieną“, reporteriams Centriniame Irane sakė A. A. Salehis, o jo komentarą transliavo valstybinė naujienų agentūra.

Kai prieš du mėnesius Iranas sulaužė keletą 2015 metų branduolinio susitarimo įsipareigojimų, valstybė per dieną pagamindavo 450 g sodrinto urano.

Praėjusiais metais JAV pasitraukė iš 2015 metų susitarimo, kuriuo buvo ribojama Irano branduolinė veikla, ir Teheranui vėl skyrė griežtų sankcijų. Atsakydamas į šį JAV žingsnį, gegužę Teheranas nutarė apleisti kai kuriuos susitarime įtvirtintus įsipareigojimus.  

Teheranas paskelbė tris atsakomųjų priemonių paketus ir pagrasino jų paskelbsiąs dar daugiau daugiau, jei likusioms susitarimo narėms – Didžiajai Britanijai, Prancūzijai, Kinijai, Vokietijai ir Rusijai – nepavyks Iranui padėti apeiti JAV sankcijų.

Liepos 1 d. Irano atstovai informavo, jog sukaupė daugiau urano atsargų nei leidžiama susitarimu – peržengė 300 kg mažai sodrinto urano kiekio limitą, o po savaitės Teheranas paskelbė prisodrinęs urano atsargas iki didesnio nei susitarimu leidžiamas 3,67 proc. lygio. Rugsėjo 7 d. Teheranas pareiškė gaminsiantis centrifugas, paspartinančias urano sodrinimo procesus.

A. A. Salehis teigė, kad Irano inžinieriai „sėkmingai sukonstravo IR-9, naujausio mūsų įrenginio, prototipą ir naujo įrenginio IR-s modelį visa tai per du mėnesius“.

Iranas likvidavo visas susitarimu leidžiamas IR-1 centrifugas ir dabar naudoja tik pažangius įrenginius, dėl to smarkiai išaugo sodrinto urano gamyba, sakė jis. 

„Turime padėkoti priešui dėl suteiktos galimybės pademonstruoti Irano Islamo respublikos galybę, ypač atominėje industrijoje, – sakė A. A. Salehis. – O kai kurie sako, kad (Irano) atominė industrija buvo sunaikinta...“

TATENA inspektoriai sekmadienį patvirtino, kad Irano urano sodrinimo gamykloje Natanze instaliuotos 22 IR-4 tipo centrifugos. Pasak TATENA atstovo Fredriko Dahlo, skaičius padidintas nuo 11 tokių centrifugų, buvusių šioje gamykloje pastaruosius kelis mėnesius. Kaip teigiama, kito tipo centrifugų skaičius liko beveik tas pats.

Naujos Irano pastangos tobulinti sodrinimo technologijas gali galiausiai padėti Iranui greičiau sukaupti labiau prisodrinto urano atsargas.

2015 metais pasiekus Irano branduolinį susitarimą, buvo nustatyti griežti apribojimai Irano urano gamybai, kuris gali būti naudojamas kaip kuras elektrinėse arba kovinių galvučių užpildas. Mainais Iranui buvo sušvelnintos ekonominės sankcijos, tačiau 2018 metais JAV pasitraukė iš daugiašalio susitarimo ir atnaujino Iranui griežtas sankcijas.

Europos šalys, kurios nepritarė JAV pasitraukimui iš susitarimo, bandė padėti Iranui apeiti JAV sankcijas ir išsaugoti branduolinį susitarimą, bet Iranas teigia, kad iki šiol buvo dedamos nepakankamos pastangos.

Pastaraisiais mėnesiais Iranas pradėjo laipsniškai atsisakyti įsipareigojimų pagal branduolinį susitarimą.

„Iranas verčiau tegu pasisaugo, nes jūs sodrinate dėl vienos priežasties, o aš nesakysiu jums, kokia ta priežastis. Bet tai nėra gerai. Jie verčiau tegu pasisaugo“, – Moristaune Naujajame Džersyje žurnalistams sakė prezidentas.

D. Trumpo valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) anksčiau sekmadienį sakė, kad Irano laukia tolesnės sankcijos, Teheranui vėl atsisakant tam tikrų įsipareigojimų, prisiimtų pagal vadinamąjį Bendrąjį išsamių veiksmų planą (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA).

Iranas sekmadienį oficialiai paskelbė, jog padidins urano sodrinimo lygį virš 3,67 proc. ribos, nustatytos šiame daugiašaliame susitarime, iš kurio pernai pasitraukė JAV.

„Iranas viršijo 300 kg limitą, nustatytą planu“, – ISNA sakė M. J. Zarifas

Vienas šaltinis anksčiau sakė iraniečių naujienų agentūrai „Fars“: „Praėjusį trečiadienį Irano prisodrintų medžiagų apimtį įvertinę Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspektoriai šiandien jas vėl patikrino ir pranešė, kad Irano atsargos viršija 300 kg ribą“.

Šaltinis pridūrė, kad tokių veiksmų Teheranas ėmėsi reaguodamas į Vašingtono vienašališką pasitraukimą iš vadinamojo Bendrojo išsamių veiksmų plano (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) ir Europos šalių nesugebėjimą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Sekmadienį Irano ambasadorius prie JT Majidas Takhtas-Ravanchi (Madžidas Tachtas Ravančis) sakė televizijai CNN, jog per artimiausias 10 dienų nepasikeitus padėčiai šalis dar labiau didins savo prisodrinto urano atsargas ir toliau viršys JCPOA nustatytas ribas.

Gegužės 8 dieną Teheranas paskelbė, kad laikinai nesilaikys dviejų pažadų pagal branduolinį susitarimą ir suteikė Europai, Kinijai ir Rusijai du mėnesius, kad jos padėtų Iranui apeiti JAV sankcijas ir leistų šiitiškai respublikai prekiauti savo nafta. Kitu atveju Teheranas pagrasino nebepaisyti dar dviejų savo įsipareigojimų.

Iranas anksčiau teigė, kad viršys 300 kg limitą birželio 27-ąją, bet tą dieną atitinkamas pareiškimas nebuvo paskelbtas.

„Vakar agentūrai buvo įteiktas laiškas dėl tam tikros veiklos pradžios“, – sakė A. A. Salehi, kuris taip pat yra šiitiškos respublikos viceprezidentas.

„Jei bus tinkamos sąlygos, galbūt rytoj vakare Natanze galėsime paskelbti apie naujų (urano sodrinimo) centrifugų gamybos centro atidarymą“, – sakė A. A. Salehi, kurio žodžius citavo konservatyvi naujienų agentūra „Fars“.

„Tai, ką darome, nepažeidžia (2015 metų) susitarimo“, – sakė jis ir nurodė, kad tai tik gamybos proceso pradžia, kuri „nereiškia, kad pradėsime surinkinėti centrifugas“.

Pagal 2015 metų susitarimą su šešiomis didžiosiomis pasaulio valstybėmis Iranas gali gaminti centrifugų dalis, tačiau su sąlyga, kad pirmąjį dešimtmetį pačių centrifugų nepaleis.

A. A. Salehi taip pat pabrėžė, jog šie žingsniai „nereiškia, kad derybos (su Europa) žlugo“.

JAV praėjusį mėnesį paskelbė, kad traukiasi iš šio susitarimo, o Europos vyriausybės nuo to laiko bando jį gelbėti.

JAV taip pat nurodė, kad iki lapkričio sugrąžins sankcijas užsienio kompanijoms, dirbančioms Irane.

Kitos sutartį pasirašiusios šalys – Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Kinija ir Rusija – pažadėjo nesitraukti iš sutarties, bet daugelis jų kompanijų jau pradėjo mažinti darbo Irane apimtį.

Pirmadienį Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei perspėjo Europą, kad „Iranas niekada netoleruos sankcijų sukeliamų kančių drauge su branduolinės programos suvaržymais“, ir paragino pasirengti spartinti urano sodrinimą.

Iranas tvirtina, kad jo branduolinės programos tikslai yra tik civiliniai, bet oponentai JAV, Izraelyje ir Saudo Arabijoje kaltina Teheraną siekiu pasigaminti atominę bombą.

Na taip, tai gana vulgarus šio mokslinio pasiekimo apibūdinimas, nors jį jau kartoja ne tik žiniasklaidos priemonės, bet ir mokslininkai bei mokslo entuziastai. Kita vertus, kad ir koks juokingas šis apibūdinimas būtų, jis yra pakankamai tikslus – yra kaip yra, Urane yra tų pačių dujų, kurios stipriai veikia ir dujose, šalinamose žmonių. Tiesa, pauostyti Urano nepavyks.

Markas Hofstadteris, mokslininkas iš NASA, teigia, kad Urano atmosferoje nėra pakankamai deguonies, kad žmogus ja galėtų kvėpuoti. Net jei šios planetos atmosfera nebūtų nuodinga, temperatūra yra tokia žema (Uranas – šalčiausia Saulės sistemos planeta, kur temperatūra nukrenta ir žemiau -200 laipsnių), kad uostyti dujų neįmanoma. Taigi, Urano kvapas veikiau yra tik kąsnis įdomias naujienas gaudantiems mokslo mėgėjams.

Tai kodėl Uranas pasižymi nemaloniu kvapu? Viršutiniai Urano atmosferos sluoksniai yra sudaryti iš helio, vandenilio ir metano, tačiau giliau rastume amoniako, anglies dioksido, dar daugiau metano ir vandenilio sulfido. Būtent pastarosios dujos yra priežastis, dėl ko žmonių išskiriamos dujos dažnai turi nemalonų kvapą, primenantį pūvančius kiaušinius. Jų kvapas taip pat yra gana stiprus, lyginant su kitomis Urane esančiomis dujomis. Tai reiškia, kad būtent vandenilio sulfido kvapas dominuotų, jei planetą būtų įmanoma pauostyti.

Tačiau tai tik paika istorija, nes Uranas šiuo atžvilgiu nėra unikalus. Labai panašią dujinę sandarą turi ir Neptūnas bei dar daugybė planetų tiek mūsų sistemoje, tiek tolesnėse visatos vietose. Visgi, anglakalbė žiniasklaida šią žinią paskelbė dėl to, kad būtent Urano kvapas jiems yra juokingas. Taip yra todėl, kad anglų kalboje žodžio „Uranus“ tarimas yra panašus į „your anus“ („tavo išangė“), taigi tokie juokeliai pasirašo patys.

Kitos planetos taip pat pasižymi savo unikaliu kvapu. Marsas, manoma, turėtų stiprų dulkių ar net rūdžių kvapą, tuo tarpu Titanas, Saturno palydovas, NASA mokslininkų manymu, mums primintų degalinės kvapą. Kiekviena planeta turi savitą kvapą, tačiau greičiausiai visi jie būtų nemalonūs žmonėms jau vien todėl, kad esame pripratę prie Žemės planetos atmosferos.

„Pirmoji siunta sausio 26 dieną buvo atskraidinta lėktuvu, o paskutinioji atkeliaus rytoj, antradienį“, – naujienų agentūra „Fars“ citavo Irano atominės energetikos organizacijos vadovą Ali Akbarą Salehi (Ali Akbarą Salehį).

Pagal 2015 liepą su pasaulio galybėmis sudarytą susitarimą Iranas turi teisę sodrinti uraną iki 3,5 proc. ir parduoti jį kitoms šalims, plėtodamas savo civilinę branduolinę programą.

Branduoliniams ginklams naudojamas uranas turi būti prisodrintas bent iki maždaug 80 procentų.

Kai buvo susitarta dėl naujausio pirkimo, suderinto su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis penkiomis sutartį pasirašiusiomis šalimis, A.A.Salehi sakė, kad nuo branduolinės sutarties įsigaliojimo 2016 metų sausį Iranas importavo 359 tonas urano oksido koncentrato, dar žinomo kaip geltonoji masė (yellowcake).

Pagal šią sutartį Iranas turi teisę eksploatuoti apie 5 tūkst. sodrinimo centrifugų „IR-1“. Teheranas taip pat atlieka bandymus su pažangesniais modeliais, galinčiais pagaminti daugiau prisodrinto urano, bet šią programą griežtai prižiūri Jungtinių Tautų atominės energetikos agentūra.

Praeitais metais Irano pareigūnai pranešė sėkmingai išbandę naujausios kartos centrifugą IR-8 centrifuga, kurios našumas apie 20 kartų didesnis negu IR-1.

Kaip ir kitos planetos milžinės, Uranas pasidabinęs žiedų sistema. Tiesa, ji toli gražu ne tokia akivaizdi ir įspūdinga kaip Saturno. Be to, kaip ir visos kitos planetos-milžinės Saulės sistemoje, Uranas turi gausų būrį palydovų. Iki šiol buvo atrasti 27 Urano mėnuliai.

Tačiau naujausi tyrimai byloja, kad šis skaičius gali būti negalutinis. Istorinio skrydžio 1986-aisiais metu zondo „Voyager 2“ surinkti ir Žemėn persiųsti duomenys, juos peržiūrėjus, leidžia manyti Urano apylinkėse skriejant dar du nežinomus palydovus.

Uranas nuo Saulės nutolęs maždaug 20 kartų toliau už Žemę, todėl tiesioginiai šio dangaus kūno ir jo lydinčių mėnulių stebėjimas – apsunkintas. Zondas „Voyager 2“, praskriedamas pro Uraną prieš 30 metų, atrado 10 mėnulių – iki tol buvo žinoma 3 kartus mažiau. Tačiau atrodo, kad šio zondo siųsti duomenys buvo ištyrinėti ne visiškai nuodugniai, ir juose dar liko duomenų apie neatrastus Urano mėnulius.

Planetologai Robas Chancia ir Matthew Hedmanas iš Aidaho universiteto peržiūrėjo Voyager 2 duomenis ir ties dviem iš 13 Urano žiedų – Alfa ir Beta – pastebėjo kai ką keisto.

Prie jų užfiksuotos serijos banguotų struktūrų, leidžiančių numanyti dviejų nedidelių mėnulių egzistavimą. Svarbu ir tai, kad šie stebėjimai neprieštarauja duomenims, iliustruojantiems, kaip kiti Urano mėnuliai, pvz., Kordelija ir Ofelija, savo gravitaciniai laukais veikia žiedų dulkes, akmenis ir ledą.

Jei du „įtariamieji“ mėnuliai iš tikrųjų egzistuoja, jie turėtų būti labai tamsūs ir labai maži – jų skersmuo galėtų siekti vos nuo 4 iki 14 km. Tai būtų mažiausi Saulės sistemos mėnuliai, kas paaiškintų, kodėl jų nepastebėjo „Voyager 2“.

Remdamiesi pastebėjimais, astronomai planuoja įdėmiau išžvalgyti Urano apylinkes kosminiu teleskopu „Hubble“. Neatmetama galimybė Urano sistemos link deleguoti ir naują zondą – šiaip ar taip, pastarąjį kartą ten lankytasi jau prieš 30 metų.