– Ar žmonės pradėjo daugiau skiepytis po paskutinio tymų protrūkio Lietuvoje?

– Iš tikrųjų tuo laiku, 2019 metais, pasijautė, kad žmonės skiepijasi, darosi tyrimus, aiškinasi, kokia imuniteto situacija tymų atžvilgiu. Bet po to vakcinacijos apimtys krito ir mes dabar turim pakankamai rimtą situaciją. Dar tik prasidėję yra nauji metai, o mes jau turim 10 tymų atvejų.

– Ar 10 atvejų jau yra labai didelis skaičius, palyginus su ankstesniais metais?

– Taip, iš tikrųjų vertinant praeitus metus, kai turėjom tris atvejus, dešimt jau yra gana ženklus rodiklis. Nes dar tik metų pradžia ir mes nežinome, kokia bus situacija metų eigoje. Tikėtina, kad šis rodiklis augs.

– Pasaulio sveikatos organizacija sako, kad šiemet maždaug pusė pasaulio šalių gali sulaukti tymų protrūkio. Ar Lietuvoje mes irgi galim protrūkio sulaukti?

– Taip, kadangi atvejų jau turim, tai tikėtina, kad protrūkių gali būti. Europos kitose šalyse, pavyzdžiui, Rumunijoje, situacija yra labai prasta. Tai gali ir kitose šalyse taip būti.

– Kokia Lietuvoje situacija su tuo vadinamu pasiskiepijusios visuomenės saugiu procentu? Kiek mums trūksta, kad būtų tas saugus procentas?

– 2023 metų duomenų aš negaliu dabar pasakyti, kadangi skaičiai dar tikslinami, jie bus kovo pradžioje. Bet vertinant 2022 metų duomenis, situacija yra rimta, nes tie rodikliai yra kritę, siekia tik 86 proc., kai mes žinome, kad turi būti paskiepyta 95 proc.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Mums trūksta beveik 10 proc. pasiskiepijusių, kad visuomenėje jaustumėmės saugiai.

– Taip, teisingai.

– Kodėl žmonės nesiskiepija? Ar galvoja, kad tai nepavojinga?

– Na, manau, gal žmonių įsitikinimas, kuris ypač atsirado po pandemijos – visi pavargo nuo to raginimo skiepytis nuo COVID-19 ir nusprendė gal apskritai ignoruoti skiepus. Gal tam tikras negatyvus požiūris į skiepus. Bet jeigu kalbant apie tymus, tai yra bene vienintelė priemonė, kaip galima užkirsti šios ligos plitimą.

– Kai Lietuvoje buvo tymų protrūkis, kalbėta, kad kai kuriems, kurie net yra skiepyti seniau, reikėtų pakartoti vakciną. Kokie tai būtų žmonės?

– Tai tie asmenys, kurie yra rizikos grupėse. Tai ir medikai, ir tie, kurie turi labai prastą imunitetą, serga kitomis gretutinėmis ligomis, tie, kurie planuoja šeimos pagausėjimą. Taip pat galima atlikti kraujo tyrimą ir jeigu paaiškėja, kad imunitetas nesiekia saugaus lygio, siūloma revakcinuotis.

– Tai čia nėra kažkokia amžiaus grupė?

– Niekada nevėlu pasiskiepyti.

Na, jeigu žmogus turi nestiprų imunitetą ir gretutinių ligų arba moteris yra nėščia, tai yra pavojinga.

– Vakcinacija apskritai mažėja, žmonės ir nuo kitų ligų mažiau skiepijasi ir vaikus skiepija?

– Na, 2022 metų tendencija buvo tokia, kad vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso buvo pakilusi. Čia priklauso nuo skiepo. Bet apskritai, požiūris į vakcinaciją yra pakankamai vangus.

– Vaikus irgi vangiai skiepija?

– Taip.

– Priminkite, tymai – kokia čia baisi liga, kad nuo jos būtina skiepytis?

– Tymai yra tokia liga, kuri plinta oro lašeliniu būdu ir tas virusas labai sklaidus, gali užkrėsti per 15 minučių nuo kontakto. Pasireiškia sloga, karščiavimu, bėrimu.

– Ar jis pavojingas gyvybei?

– Na, jeigu žmogus turi nestiprų imunitetą ir gretutinių ligų arba moteris yra nėščia, tai yra pavojinga. Ir gali sukelti komplikacijas. Viskas priklauso nuo imuniteto. Vieni perserga lengvai, kiti gali turėti encefalitą, vidurinės ausies uždegimą, plaučių uždegimą, na, tų komplikacijų yra.

– Tokių gana baisių jau.

– Taip, kurios jau priverčia pacientus hospitalizuoti.

– Ar tai yra protrūkis?

– Na, stebim tokį pakylimą. Būdingi tie svyravimai sergamumui. Aišku, ko gero įtakoja protrūkiai tam tikrose vietose, kur būna didelis asmenų susitelkimas, tai galėtų būti ligoninės, globos namai, kolektyvai, vaikų darželiai.

– Nuo seno daug kas galvoja, kad ši liga yra nešvarumų liga, atsirandanti dėl netinkamos higienos. Kaip yra dabar?

–  Šiaip tas užsikrėtimas pakankamai lengvas yra. Pakanka turėti glaudų kontaktą su žmogumi, kuris serga tuo metu arba per sergančio asmens daiktus, kurie prie kūno glaudžiasi, tai būtų patalynė, rankšluosčiai, drabužiai.

–  Gal turite duomenų, kuriose visuomenės grupėse niežai dabar yra aktyviausi arba kas labiausiai serga? Ar tai yra vaikų darželiai, mokymo įstaigos ar senyvo amžiaus žmonių priežiūros įstaigos?

–  Niežais sirgti gali visų amžiaus grupių žmonės. Vaikai ypatingai, jeigu kolektyve yra išplitęs susirgimas, jiems išberia visas kūno vietas. Suaugusiems tuo tarpu tik kai kurias kūno vietas. Tai visose grupėse, kaip ir minėjau, gali būti ir ligoninėj, ir globos namuose.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Minėjote bėrimą kaip niežų požymį. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kada jau sunerimti?

– Na, pirmas požymis yra niežėjimas ir ypatingai jis pasireiškia vėlai vakare, atsigulus, kai kūnas sušyla. Tai reiškia, kad suaktyvėja pati erkutė. Ji graužiasi į paviršinį odos sluoksnį, tuneliukai apie 1,5 cm pragraužiami, išlenda į odos paviršių. Bet ji ta savo veikla užsiima mūsų odoje – maitinasi, tuštinasi, poruojasi, deda kiaušinius – ir tai sukelia būtent tą niežėjimą.

– Iš kur tos erkės atsiranda?

– Na, jos yra tiesiog gamtoje. Turbūt nėra taip, kad būtų išnaikinta iki paskutinės. Ir čia gyvybė, tai ji nesusikuria kažkokioj situacijoj, o yra perduodama nuo žmogaus žmogui.

– Kaip liga vystosi nuo užsikrėtimo pradžios iki tada, kai žmogus susivokia, kad kažkas tikrai ne taip? Ir kada jau galima pradėti gydytis, ir ar ilgas gydymas?

– Inkubacinis periodas gali būti pats įvairiausias. Priklauso nuo to, kokios vietos yra pažeidžiamos, priklauso nuo to, kokia invazija, ar didelis užsikrėtimas, ar gal ten kokia tik viena erkutė – tokiu atveju, kol ji išplis, reikalingas ilgesnis laikas. Bet kalbam apie maždaug 10 dienų. Besikreipiant į gydytojus, dermatologai lengvai ją pažįsta, tai žinoma liga. Gydymas trunka 24 valandas. Ir jeigu žmogus teisingai panaudoja išrašytą vaistą, tai po 24 valandų jis jau saugus.

– O kaip neužsikrėsti šia liga, kaip save apsaugoti?

– Na, pirmiausiai, vėlgi, rankų plovimas. Nes sergantys žmonės gali būti lietę durų rankenas, turėklus, kėdžių atramas ir palikę po savęs užkratą. Tai rankų plovimas yra viena iš efektyviausių priemonių, bet gali būti ir kitos. Na, intymiu keliu irgi perduodama liga. Tai vienas iš svarbiausių dalykų, kalbant apie tą paskutinį mano akcentą, kad gydytųsi visi vienu metu, kurie turi požymius arba nustatyta, kad jie serga. Nes jeigu šeimoje vienas gydosi, kitas ne, tai čia gali būti uždaras ratas. Vėlgi, kaip sakiau, 24 valandos. Jeigu kartu visi gydosi, efektas yra didžiulis. Ir, aišku, patalynės, rankšluosčių priežiūra. Rankšluosčiai turi būti individualūs pas kiekvieną, skalbiami ne mažesnėje kaip 60 laipsnių temperatūroje.

Pneumonija yra ūminė kvėpavimo takų infekcija, pažeidžianti plaučius. Ligą gali sukelti virusai, bakterijos ir grybeliai. Viena dažniausių plaučių uždegimo priežasčių – pneumokokinės infekcijos sukėlėjai – streptokokai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje buvo užregistruoti 88 pneumokokinės infekcijos atvejai. Šiemet sergančių šia liga daugiau: per devynis šių metų mėnesius (sausį–rugsėjį) liga diagnozuota 101 šalies gyventojui.

Pneumokokine infekcija užsikrečiama nuo sergančio asmens ar bakterijų nešiotojo per kvėpavimo takus oro lašeliniu būdu, t. y. kosint, čiaudint, kalbant ar esant artimam kontaktui. Asmenims, sergantiems pneumonija, gali pasireikšti tokie simptomai: kosulys, dusulys, karščiavimas, prakaitavimas ir drebulys, krūtinės skausmas, nuovargis, galvos svaigimas.

Didžiausia rizika susirgti plaučių uždegimu kyla vaikams iki 5 metų, senyvo amžiaus žmonėms ir tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl lėtinių ligų ar kitų sveikatos sutrikimų.

2022 m. Lietuvoje vakcinacijos apimtis tiek skiepijant vaikus iki 2 metų amžiaus nuo pneumokokinės infekcijos, tiek skiepijant rizikos grupių asmenis buvo nepakankamos.

Plaučių uždegimo ar jo sukeltų sunkių komplikacijų galima išvengti pasiskiepijus. Pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai skiepijami trimis vakcinos dozėmis: 2 mėnesių, 4 mėnesių ir 12–15 mėnesių. Vyresni vaikai ir suaugusieji, priklausantys pneumokokinės infekcijos rizikos grupėms, skiepijami vienkartine vakcinos doze.

„Pasitikime medicina ir norime visko geriausio mūsų vaikams. Vėliau, po dvejų metukų, pradės lankyti darželį, norime apsaugoti ir kitus vaikučius“, – LNK teigė sutikta mama.

Kiti sutikti tėveliai taip pat planuoja skiepyti vaikus, kai tik ateis laikas. 

„Skiepijome nuo kokliušo, difterijos, nusprendėme dėl to, kad vaikas būtų paskiepytas visais skiepais ir sumažintume susirgimo riziką. O susirgus, kad būtų mažesni padariniai“, – sako viena iš mamų.

Vis dėlto kai kurie tėvai dėl skiepų dar dvejoja: „Priklauso nuo sveikatos, nes jei bus kažkokių problemų, tai aišku, kad ne“, „Rekomenduojamų ne, dėl papildomų, kaip nuo erkinio encefalito, dar galvosime.“

Nors kalbinti tėvai daugumai vaikų skiepų pritaria, skiepų kabinetas – tuščias. Skiepijamų vaikų mažėja. Specialistams ypač nerimą kelia skiepų nuo tymų mastas. Kas ši liga būtų suvaldyta, turi būti paskiepyta mažiausiai 95 proc. vaikų. 2019 m. Lietuvoje nuo šios ligos buvo paskiepyta 93 proc. septynmečių, pernai – vos 88 proc. Panašiai krito ir dvimečių vakcinavimas nuo tymų.

„Dvejų metų amžiaus grupėje liko 3 tūkst. nuo tymų nepaskiepytų vaikų. Jeigu paimsime kiekvieną iš trylikos atvejų infekcijų, kiekvienoje amžiaus grupėje bus 1 tūkst. ir daugiau neskiepytų vaikų. Rizika, kad gali įsisukti kokliušas ar kito viruso sukėlėjas, labai didžiulė“, – teigia gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Specialistai baiminasi, kad nepasikartotų prieš trejus metus kilęs tymų protrūkis.

„2019 m. buvo protrūkis, sirgo daugiau nei 800 asmenų, ir skaitėsi, kad tai labai didelis skaičius. Sirgo vidutinio amžiaus žmonės, darbingo amžiaus – nuo 30  metų. Vadinasi, kažkada jie liko neskiepyti, nesirgę, ir štai rezultatas“, – situaciją komentuoja epidemiologė D.Razmuvienė

Medikų baimę dėl tymų protrūkio didina karo pabėgėlių iš Ukrainos antplūdis. Ten protrūkis buvo dar didesnis.

„2018 m. Ukrainoje buvo fiksuota daugiau nei 53 tūkst. sergamumo tymais atvejų, 2019 m. – 57 tūkst. atvejų, o skiepijimo mastas, pvz., praeitais metais, buvo 88,1 proc.“, – statistika pasidalijo Šeškinės poliklinikos infekcijų kontrolės specialistė Jolanta Kuklytė.

„Į klases ir į priešmokyklinio ugdymo įstaigas ateina daug atvykusių iš Ukrainos vaikų yra ir mūsų vaikų neskiepytų, todėl tikrai reikėtų pasižiūrėti ir vaikus paskiepyti“, – teigia epidemiologė D.Razmuvienė

Anot specialistų, klaidinga manyti, kad tymai nekalta vaikiška liga, kai odą išberia raudonais taškeliais. Tai greitai plintanti, pavojingų padarinių sukelti galinti liga.

„Apie 30 proc. persirgusiųjų patiria tam tikrų komplikacijų, vienas iš keturių susirgusiųjų atsiduria ligoninėje, jiems reikalinga hospitalizacija, vienas iš 1 tūkst. pacientų miršta“, – statistinius duomenis pateikia J.Kuklytė.

Ypač pavojingas tymų viruso sukeltas plaučių uždegimas.

„Gydymo nėra, o plaučiams reikia kvėpuoti ir atlikti savo funkciją. Jeigu jie pažeisti būtent viruso, jis sukelia sudėtingų komplikacijų“, – sako D.Razmuvienė.

Vienu dūriu skiepijama ne tik nuo tymų, bet ir nuo raudonukės ir epideminio parotito, žmonių vadinamo kiaulyte. Tai taip pat rimtų komplikacijų galinčios sukelti ligos. Raudonukė besilaukiančioms moterims gali sukelti vaiko apsigimimų, o kiaulytė – vyrų nevaisingumą.

Liga niekur nedingo?

Pasak Visuomenės sveikatos centro specialistų, Klaipėdoje per pastarąjį pusmetį gerokai sumažėjo lytiniu keliu plintančių ligų.

Per šį laiką buvo užregistruotas vienas atvejis, kurį sukėlė chlamidinė infekcija. Vienintelis buvo ir sifilio atvejis, žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) ligos – 2 atvejai, taip pat du besimptomiai ŽIV užsikrėtimai.

Klaipėdoje nebuvo nė vieno įgimtu ŽIV, sifiliu ar kita panašia liga gimusio naujagimio.

Vis dėlto dermatovenerologas Pragiedrulis Velička teigia, kad džiaugtis būtų per anksti, nes statistika paprastai nėra labai tiksli, gali būti, jog tai tik oficialiai užfiksuoti atvejai, o realybėje situacija kiek kitokia.

„Tačiau tikėtina, kad sifilio pastaruoju metu gerokai sumažėjo, nes žmonės labiau laikosi saugumo, labiau išprusę tuo klausimu. Vis dėlto nemanau, kad sifilis išnyks. Juk nuo to laiko, kai C.Colombo jūrininkai atvežė į Europą šį užkratą, praėjo jau daugiau nei 500 metų. Ta liga kažkur glūdi, ji niekur nedingsta, ir negali žinoti, kada vėl apsireikš“, – sakė gydytojas.

P.Velička prisiminė, kad Klaipėdoje sifilio išplitimas apogėjų buvo pasiekęs 1992 m., kai per pirmąją metų savaitę buvo užfiksuoti net keturi šios ligos atvejai, o rudenį skaičiai buvo pasiekę net epideminį lygį.

Džiaugtis būtų per anksti.

Mirtis nuo tuberkuliozės

Sifilis – ne vienintelė užkrečiamoji liga, kurios statistika COVID-19 pandemijos metu kiek pagerėjo. Šių metų sausio–birželio mėnesiais Klaipėdoje užfiksuoti 8 tuberkuliozės atvejai, vienas ligonis nuo šios ligos mirė.

Kvėpavimo organų tuberkuliozė, nepatvirtinta bakteriologiškai ar histologiškai, nustatyta 3 pacientams.

Vadinamąja džiova Lietuvoje kasmet užsikrečia šimtai žmonių.

Tuberkulioze du kartus dažniau serga vyrai nei moterys, dažniausiai vieniši kaimo gyventojai. Labai retai serga vaikai iki 16 metų, nes jie skiepijami tuberkuliozės vakcina dar gimdymo skyriuose.

2019 m. Lietuvoje šia liga užsikrėtė 630 žmonių, mirė 22 asmenys. Klaipėdoje tais metais užregistruoti 57 tuberkuliozės atvejai.

Ši liga – neturto, skurdo ir asocialaus gyvenimo palydovė.

Vėjaraupių atvejų mažėja

Dar viena užkrečiama liga, kuri pirmojo COVID-19 karantino metu gerokai viršijo koronaviruso užkratus, buvo vėjaraupiai.

Ši liga registruojama visus metus, tačiau infekcijai būdingas sezoniškumas – sergamumo pakilimai stebimi žiemą ir pavasarį.

Užkrato skaičiai įspūdingi – vien 2019 m. vėjaraupiais Lietuvoje persirgo 18 486 žmonės.

Tačiau šiemet Klaipėdoje per pirmą pusmetį užregistruotas tik 61 vėjaraupių atvejis, kai tiek būdavo per vieną mėnesį.

Šia liga dažniausiai serga mažamečiai vaikai. Šiemet vėjaraupių protrūkiai užfiksuoti 8 uostamiesčio ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Erkės vis dar pavojingos

Vienos pavojingiausių Lietuvoje išlieka erkių platinamos ligos.

Nuo šių metų sausio pradžios iki birželio 20 d., preliminariais duomenimis, užregistruoti 32 erkinio encefalito atvejai.

Daugiausia Vilniuje – 17 atvejų, Jonavoje ir Kaune – po 3 atvejus, Kėdainiuose, Raseiniuose – po 2, Alytuje, Druskininkuose, Kretingoje, Skuode, Telšiuose – po vieną erkinio encefalito atvejį.

Tuo pačiu laikotarpiu užregistruoti ir 256 Laimo ligos atvejai. Daugiausia vėlgi Vilniuje – 112 atvejų, Kaune – 29, Kauno r. – 12, Jonavoje, Klaipėdoje, Šiauliuose – po 7.

Visuomenės sveikatos centro duomenimis, iš viso nuo 2021 m. sausio iki birželio 20 d. nuo erkinio encefalito paskiepyti 208 794 asmenys.

Per tą patį laikotarpį 2020 m. pasiskiepijusiųjų buvo 246 061.

Praėjusią savaitę naujų susirgimų rodiklis gripu ir kitomis peršalimo ligomis 10 tūkst. gyventojų siekė 25,8 atvejo. Ankstesniąją savaitę šis rodiklis siekė 23.

Gripu susirgo trys žmonės Vilniaus apskrityje, ankstesniąją savaitę tokių užsikrėtimų nefiksuota.

Didžiausias sergamumas fiksuotas Kauno apskrityje (33,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų), mažiausias – Tauragės ir Utenos apskrityse (14,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų).

Šį sezoną dėl gripo ligoninėse negydytas nė vienas asmuo.

Pernai atitinkamą savaitę bendras sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodiklis buvo perpus mažesnis (12,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų), o tuo pačiu metu 2019-iaisias šis rodiklis siekė 38,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Sergamumo gripu ir ŪVKTI situacija Kauno apskrities teritorijoje

NVSC Kauno departamentas informuoja, kad 17-osios metų savaitės duomenimis, sergamumas gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Kauno apskrityje siekia 33,1 atvejį 10 tūkst. gyventojų per savaitę. Didžiausias sergamumas registruotas Kaune – 40,2 atvejai 10 tūkst. gyventojų per savaitę.

Per savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Kaune ir Kauno apskrities teritorijose padidėjo 5 proc., gripo atvejų neužregistruota. Vaikai sudaro 39 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI. Kauno apskrities ligoninėse asmenų, 17-ąją savaitę hospitalizuotų dėl gripo, nebuvo.

Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje didesnis. Pernai 17-ąją metų savaitę Kauno apskrityje sergamumo rodiklis siekė 13,7 atvejus 10 tūkst. gyventojų per savaitę. Buvo užregistruoti  5 gripo atvejai. Bendras sergančiųjų gripu ir ŪVKTI atvejų skaičius siekė 771. Vaikai sudarė 17 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI.

Sergamumo užkrečiamosiomis ligomis pasiskirstymas

Pasak ULAC metinės sergamumo apžvalgos, daugiausia - 96,41 proc. - susirgimų pernai sudarė oro keliu plintančios infekcijos, iš kurių daugumą (97,6 proc.) sudarė susirgimai ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKT) ir gripu. Likusiąją sergamumo užkrečiamosiomis ligomis struktūros dalį sudarė: 2,46 proc. per maistą ir vandenį plintančios užkrečiamosios ligos ir užkrečiamosios ligos, kuriomis užsikrečiama per aplinką, 0,07 proc. - lytiniu keliu plintančios infekcijos, 0,48 proc. - zoonozės bei 0,58 proc. sudarė kitos infekcinės ligos.

Bakterinės ir virusinės žarnyno infekcijos

Analizuojant gyventojų sergamumą bakterinėmis žarnyno infekcijomis, nustatyta, kad salmoneliozė ir kampilobakteriozė yra dažniausi šios ligų grupės susirgimai. Sergamumo salmonelioze rodiklis 2019 m., lyginant su 2018 m. sumažėjo - atitinkmai nuo 28.3 iki 26,7 atv. 100 tūkst. gyventojų. Didžiausi sergamumo salmonelioze rodikliai yra registruojami vaikų iki 6 m. amžiaus grupėje.

Pernai registruotas 21 salmoneliozės protrūkis, užpernai daugiau - 25. Sergamumas kampilobakterioze pernai padidėjo, lyginant su užpernai, dažniau serga vaikai iki 3 m. amžiaus. Dažniausi bakterinių žarnyno infekcijų rizikos veiksniai išlieka netinkamai paruoštas ir laikomas maistas (pvz., kepta vištiena, kiti kulinarijos, konditerijos gaminiai), netinkamas maisto tvarkymas namuose bei maisto tvarkymo subjektuose, kai sudaromos sąlygos užkratui maiste pasidauginti iki sveikatai pavojingos užkrato dozės ir pan. 

Dažniausi virusinių žarnyno infekcijų susirgimai yra Rota ir Nora virusų sukelti susirgimai, pasireiškiantys viduriavimais ir kitais žarnyno infekcijoms būdingais simptomais. 2019 m. Lietuvoje iš viso užregistruota 10590 virusinių žarnyno infekcijos atvejų. Šių ligų  užkrečiamoji dozė yra labai maža, todėl vaikų kolektyvuose ar šeimose virusai išplinta labai greitai. Didžiausias sergamumas rotavirusiniu enteritu ir norovirusine infekcija registruojamas vaikų iki 3 m. ir 4 - 6 m. amžiaus grupėse. Dauguma (virš 90 proc.) šių susirgimų buvo gydomi ligoninėse. Nuo rotavirusinės infekcijos skiepijami kūdikiai.

Parazitinės ir erkių platinamos ligos

2019 m. Lietuvoje užregistruoti 1048 susirgimai parazitinėmis ligomis, iš kurių daugiausia (58,6 proc.) visų parazitinių ligų sudarė enterobiozė, 20 proc.  – askaridozė, 7,7 proc. – echinokokozė,  13,7 proc. – kitos parazitinės ligos. Pastarąjį dešimtmetį (2010–2019) sergamumas enterobioze, askaridoze, trichinelioze mažėjo, tačiau sergamumas echinokokoze padidėjo atitinkamai nuo 0,7 iki 2,9 atv. 100 tūkst. gyventojų. Pastarasis rodiklis yra vienas didžiausių tarp ES šalių.

Erkinis encefalitas ir Laimo liga  – tai dažniausiai registruojamos erkių pernešamos ligos Lietuvoje. Pernai užregistruota 711 susirgimų erkiniu encefalitu bei 3292 susirgimai Laimo liga. Sergamumas šios ligomis, lyginant su užpernai, padidėjo.

Hepatitai ir lytiškai plintančios infekcijos

Pasak ULAC medikų atliktos stebėsenos duomenų analizės, sergamumas ūminiais hepatitais B ir C turi mažėjimo tendenciją, tačiau problema išlieka lėtiniai hepatitai. Nuo 2019 m. pradėjus privalomą lėtinių hepatitų B ir C registraciją, pernai užregistruoti 26 lėtinio hepatito B ir 169 lėtinio hepatito C susirgimo atvejai. Visgi, įvertinant šių hepatitų ypatumus, realiai susirgimų gali būti daugiau. Nuo hepatito B yra skiepai, o nuo hepatito C skiepų nėra, tačiau jis išgydomas antivirusiniais vaistais, kuriuos skiria gydytojai. Hepatitas B lengviau nei ŽIV ir hepatitas C gali plisti lytinių santykių metu.

Pernai užregistruotas 421 susirgimas lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) ir tai 8,2 proc. mažiau nei užpernai (459). Gonorėja užregistruota 56, sifilis – 117, chlamidiozė – 248 asmenims.

Pagal lytį pusantro karto daugiau LPI atvejų nustatyta tarp vyrų nei tarp moterų, atitinkamai 254 ir 167. Sergamumo 100 tūkst. gyventojų rodiklis Lietuvoje 2019 metais chlamidioze siekė – 8,9 atvejo, sifiliu – 4,2 atvejo ir gonorėja – 2 atvejus. Visi pastarieji rodikliai 2018 m. buvo didesni.

Tuberkuliozė

Tiek atvejų skaičius, tiek sergamumas tuberkulioze pernai, lyginant su užpernai sumažėjo. Iš viso 2019 m. registruoti 1058 susirgimai tuberkulioze ir tai 7,4 proc. mažiau nei 2018 metais. Sergamumo rodiklis pernai siekė 37,9 atvejus 100 tūkst. gyventojų, užpernai 40,7 atv. 100 tūkst. gyventojų. 2019 m. tuberkulio mėginys buvo atliktas 66,9 proc. vaikų, kuriems jis turėjo būti atliktas. Iš jų 77,1 proc. – septynmečių ir 54,7 poc. vaikų nuo 0 iki 17 m. amžiaus, priklausantiems įvairioms rizikos grupėms.

Tuberkulino mėginiai pernai tuberkuliozę padėjo išaiškinti 40 vaikų, užpernai -  trisdešimčiai. Lyginant su kitomis ES šalimis, viena didžiausių problemų Lietuvoje išlieka dauginio atsparumo vaistams tuberkuliozė, kurios daugiausiai registruota Rumunijoje ir Lietuvoje.

Sergamumas vakcinomis valdomomis ligomis ir skiepijimų aprėptys

Pernai registruotas vienas stabligės atvejis, o susirgimų  difterija neregistruota. Sergamumas difterija ir stablige nuo 2003 metų Lietuvoje išlieka stabilus, registruojami pavieniai šių ligų atvejai. Susirgimų raudonuke pernai neregistruota, užpernai - vienas. Sergamumas epideminiu parotitu (kiaulyte), lyginant su 2018 m., padidėjo atitinkamai nuo 0,68 iki 1,15 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Pernai registruoti 32 susirgimai kiaulyte, užpernai 19.

2019 m. Lietuvoje užregistruoti 37 meningokokinės infekcijos atvejai, užpernai - 40. Sergamumo rodiklis atitinkamai sumažėjo nuo 1,4 iki 1,3 atv. 100 tūkst. gyventojų.

Į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių 2004 m. įtraukus Haemophilus influenzae B tipo vakciną, kasmet registruojamas labai mažas sergamumas šio mikroorganizmo sukelta infekcija. 2019 m., lyginant su 2018 m., Lietuvoje užregistruotas penkis kartus mažesnis Haemophilus influenzae sergamumo rodiklis - atitinkamai 0,1 ir 0,5 atvejai 100 tūkst. gyventojų.

Analizuojant vakcinomis valdomų infekcijų sergamumą, būtina pažymėti, kad pernai Europos šalyse registruotas tymų protrūkis. 2019 m. Lietuvoje registruoti 834 susirgimai tymais ir tai didžiausias sergamumas Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį. Iš viso pernai ES/EEE šalyse ir JK, registruota 13200 tymų atvejų.

Pasak ULAC medikų atliktos analizės, vaikų skiepijimų apimtys nuo daugelio skiepais valdomų, ir valstybės kompensuojamų infekcijų pernai padidėjo. 2019 m. didesnės skiepijimo apimtys tarp vaikų registruotos nuo tuberkuliozės, hepatito B, rotavirusinės infekcijos, pneumokokinės infekcijos, B tipo meningokokinės infekcijos, 11 metų amžiaus mergaičių – nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), dviejų metų amžiaus vaikų nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės.

Tačiau skiepijimai nuo penkių infekcijų, kurių skiepus kompensuoja valstybė, buvo žemesni nei užpernai: vienų metų amžiaus vaikų nuo difterijos, stabligės, kokliušo, Haemophilus influenzae B tipo ir poliomielito. Iš viso pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vaikai valstybės lėšomis Lietuvoje skiepijami nuo keturiolikos infekcijų.

ULAC stebėsenos duomenimis, 2019 m. Lietuvoje registruotas didesnis nei užpernai  nepageidaujamų reakcijų į skiepus skaičius - atitinkamai 225 atvejai ir 103 (2018 m.).

ULAC primena, kad Lietuvoje privalomai registruojamos 103 užkrečiamosios ligos, kurios grupuojamos į 8 grupes. Kasmet ULAC medikai parengia metinę šių ligų sergamumo apžvalgą, kuri kasmet skelbiama viešai Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro interneto svetainėje.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per šių metų sausį ir vasarį Lietuvoje užfiksuoti 2 737 vėjaraupių susirgimo atvejai.

Anot šio centro specialistų, vėjaraupiai registruojami visus metus, tačiau infekcijai būdingas sezoniškumas – sergamumo pakilimai stebimi žiemą ir pavasarį.

Vien pernai vėjaraupiais persirgo 18 486 žmonės. Vėjaraupių pikas pernai buvo pasiektas balandį, kai šia liga užsikrėtė 3 040 žmonių, gegužę išsilaikė panašus skaičius (2 948), o jau liepą fiksuota tik 630 vėjaraupių atvejų.

Vėjaraupiai yra viena labiausiai užkrečiamų infekcinių ligų, o imlumas jai yra visuotinas, tai reiškia, kad, susidūrus su virusu, neturintiesiems imuniteto tikimybė, kad susirgs vėjaraupiais, siekia iki 90 proc.

Didžiausias sergamumas vėjaraupiais – tarp 2–6 metų vaikų.

Dažniausiai ši liga plinta vaikų kolektyvuose.

Anot specialistų, virusas, sukeliantis vėjaraupius, yra itin lakus, jis neilgai išsilaiko aplinkoje – yra jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, todėl dažniausiai užsikrečiama tik uždarose patalpose per oro lašelius, sergančiajam kosint, čiaudint ar kalbant.

Galimas dalykas, kad dėl koronaviruso karantino uždarius ikimokyklines įstaigas vėjaraupių atvejų kovą ir balandį bus fiksuojama mažiau.

Vėjaraupiai – ūmi virusinė liga, sukeliama "varicella zoster" viruso, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Persirgus vėjaraupiais virusas lieka žmogaus organizme slaptojoje fazėje, o jai aktyvavusis (dažniausiai sulaukus 50 m.) išsivysto juostinė pūslelinė.

Specialistų teigimu, vėjaraupiai itin pavojingi kūdikiams ir nėščiosioms, taip pat tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs.

Tačiau vėjaraupių vakcina negalima skiepyti nėščiųjų (jų atsparumu vėjaraupiams reikia pasirūpinti iki planuojant nėštumą).

Suaugusiems žmonėms vėjaraupiai pasireiškia sunkesnėmis formomis, jiems komplikacijų išsivystymo rizika – daug kartų didesnė nei vaikams.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenims, per savaitę sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sumažėjo nuo 82,3 atvejo 10 tūkst. iki  53 atvejų. Susirgimų gripu krito nuo 1188 registruotų atvejų iki 439.

Daugiausiai – 70,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų – sergančiųjų užregistruota Telšių apskrityje, mažiausiai – 39,2 atvejo – Tauragės.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo ligoninėse gydėsi 14 asmenų, tarp jų 11 vaikų. Intensyvios terapijos skyriuje gulėjo trys asmenys.

Šį gripo sezoną dėl gripo ir jo sukeltų komplikacijų mirė devyni asmenys.

Siekiant stabdyti koronaviruso plitimą nuo kovo 16 dienos Lietuvos įvestas visuotinis karantinas.