Tai ketvirtadienį pranešė portalas LSM.

URM vadovas po susitikimo su Latvijos premjere Evika Siliņa  informavo, kad savo postą jis paliks balandžio 10 d., o jau balandžio 11 d. Saeima galės balsuoti dėl naujo diplomatijos žinybos vadovo kandidatūros.

Apie politikų susitikimą buvo pranešta iš anksto, buvo žinoma ir jo pagrindinė tema: skandalas dėl skrydžių, kuris paskatino Generalinę prokuratūrą pradėti baudžiamąjį procesą dėl galimo lėšų iššvaistymo. Tyrimą atlieka Korupcijos prevencijos ir kovos su ja biuras (KNAB).

Kaip anksčiau rašė LSM, iš ES biudžeto dengiamos Latvijos delegacijos išlaidos skrydžiams į Europos Vadovų Tarybos posėdžius nuo 2019 iki 2022 metų sudarė 557 tūkst. 274 eurus. Tokią informaciją Latvijos televizijos laidai „Kas vyksta Latvijoje?“ pateikė ES Tarybos generalinis sekretoriatas. Kaip rodo duomenys apie visas ES šalis, Latvijai išmokėta suma – didžiausia, ji sudaro daugiau kaip penktadalį visų mokėjimų.

K. Karinis, eidamas ministro pirmininko pareigas, per pastaruosius trejus metus specialiais skrydžiais arba vadinamaisiais privačiais lėktuvais 18 kartų vyko į užsienį – 32 skrydžiams iš valstybės biudžeto išleista daugiau kaip 600 tūkst. eurų. Valstybės kanceliarijos duomenys, pateikti Latvijos televizijai, neįtikino, kad visos šios išlaidos buvo pagrįstos.

Nei buvęs Latvijos prezidentas Egilas Levitas, nei dabartinis valstybės vadovas Edgaras Rinkevičius privačiais skrydžiais nesinaudojo. Pats K. Karinis nesutinka su kritika jo adresu dėl valstybės lėšų naudojimo specialiems skrydžiams vadovavimo vyriausybei laikotarpiu. Jis tai išsakė interviu Latvijos televizijos laidai „Ryto panorama“.

„Lietuvos atvejis buvo stebimas ne tik Europos Sąjungos (ES), bet ir Jungtinių Valstijų (JAV). Taivane mes steigiame investicinius fondus investavimui į Lietuvą ir investuojame į Lietuvos technologijų įmones. Tikiuosi, kad kitais metais galėsime investuoti dar daugiau“, – Eltai teigė E. Huang.

Taivaniečių atstovo Lietuvoje nuomone, taikydama ekonomines sankcijas Kinija „užpuolė“ Lietuvą. Pasak jo, šioje situacijoje, Lietuva yra aukos pozicijoje.

„Visi matėme kaip Kinija „užpuolė“ Lietuvą, taikydama ekonomines sankcijas ir taip pažeisdama tarptautinę teisę. Šioje situacijoje žmonės ėmė kaltinti auką – Lietuvą. Kodėl niekas nekaltino užpuoliko? Tai mane šokiravo, tačiau aš greitai supratau, kad tai tėra Rusijos ir Kinijos dezinformacijos kampanija“, – sakė jis.

Galiu pasakyti, kad komunikacija tarp Taivano ir Lietuvos vyksta sklandžiai kiekvienu klausimu.

 

Lietuva – moralinė supergalia

E. Huang tikina, kad komunikacija tarp Lietuvos ir Taivano vyksta keliais sluoksniais. Dėl šios priežasties jis nesiruošia kritikuoti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, nusprendusio nesusitikti su lapkritį Vilniuje viešėjusiu Taivano užsienio reikalų ministru Josephu Wu. Toks poelgis buvo kritikuojamas viešojoje erdvėje ir Seimo koridoriuose, tačiau E. Huang mano, kad tai tėra įprasta diplomatinė praktika. Atstovybės vadovas tikina, kad J. Wu žavisi Lietuva ir laiko ją moraline supergalia.

„Galiu pasakyti, kad komunikacija tarp Taivano ir Lietuvos vyksta sklandžiai kiekvienu klausimu. Aš tikrai nekritikuosiu tik dėl šio vizito. Užsienio reikalų ministras J. Wu laiko Lietuvą moraline supergalia. Nors tai maža šalis, bet jos moralė yra daug didesnė nei daugumos kitų. Tai yra neįtikėtina“, – teigė E. Huang.

Pastarojo teigimu, Lietuva visam pasauliui rodo tinkamą pavyzdį ir paramos Ukrainai klausimu, kuriuo seka ir Taivanas.

„Akivaizdu, kad Lietuva formuoja visos Centrinės Rytų Europos nuomonę, tad tik prasidėjus karui Ukrainoje, pradėjome taikyti mūsų gaminamų puslaidininkių sankcijas Rusijai. Mes jiems nesudarome galimybių naudotis pažangiais taivanietiškais lustais. Manau, kad čia didelis žingsnis, nes Taivanas yra didžiausias puslaidininkių gamintojas pasaulyje, tad tokiu būdu mes ribojame Rusijos pajėgumus“, – tikino taivaniečių atstovas.

Puslaidininkių plėtra Lietuvoje

Taivaniečių atstovybė Lietuvoje atidaryta dar 2021 m. Savo ruožtu E. Huang tikina, kad, siekiant vystyti šalių prekybinius santykius, vienas iš raktinių elementų dėl kurių gali bendradarbiauti Vilnius ir Taipėjus yra puslaidininkiai.

„Naudojantis Taivano puslaidininkiais, Lietuva gali gauti daug privalumų ir augti technologiškai. Būtent dėl šios priežasties, mes norime plėsti veiklą šioje srityje, norime padėti draugams lietuviams. Privalome padėti jums susikurti technologijų galimybes sau“, – sakė jis.

Mes Lietuvą laikome demokratijos teikėja ir mes norime šiai šaliai padėti tapti technologijų tiekėja.

 

Pasak atstovo, lietuviškos įmonės „Teltonika“ ir ITRI (Taivano pramonės technologijų tyrimų institutas) bendradarbiavimas yra vienas reikšmingiausių šiuo metu vykdomų bendrų projektų. Projektas suskirstytas į kelias pakopas, o pirmoji jų buvo baigta lapkričio mėnesį. Jis nurodo, kad „Teltonika“ svarsto investuoti apie 5 mln. eurų į papildomo 50 tūkst. kv. m. objekto statybą Lietuvoje ir samdys apie tūkstantį darbuotojų, kurie dirbs puslaidininkių pramonėje.

„Puslaidininkiai yra naujoji XXI a. nafta. Laimei, mes tiekiame daugiau nei 60 proc. puslaidininkių visame pasaulyje. Tai yra pagrindinis Taivano lobis ir mes esame nusiteikę padėti Lietuvai, „Teltonikai“. Taip nusprendėme dėl turimo tarpusavio politinio pasitikėjimo“, – sakė jis, pabrėždamas, kad puslaidininkių klausimu Taivanas taiko itin aukštus demokratijos standartus bendradarbiauti norinčioms valstybėms.

„Mes Lietuvą laikome demokratijos teikėja ir mes norime šiai šaliai padėti tapti technologijų tiekėja“, – akcentavo E. Huang.

Paklaustas, kodėl šiuo metu tariamasi dėl Taivano lustų gamyklos statybų Vokietijoje, ne Lietuvoje, Taivaniečių atstovybės vadovas aiškina, kad tai skirtingi atvejai. Tačiau jis akcentuoja, kad Vokietijos ekonomika šiuo metu yra pažangesnė tokios gamyklos įkūrimui.

„Taivane vienai pažangiai gamyklai reikia bent 4 tūkst. inžinierių. Vokietija yra daug stipresnė ekonomiškai, tad elektros, žmogiškųjų resursų, technologijų reikalavimai bus daug aukštesniame lygyje“, – dėstė E. Huang.

„Tačiau šie atvejai skiriasi. Vokietijoje bus plečiama Taivane įsikūrusi plieno kompanija, o Lietuvos atveju yra investuojama į lietuvišką įmonę, siekiant padėti jums kurti savo pačių technologiją su Taivano pagalba. Norint investuoti, mums reikia būti tikriems, kad visi reikalavimai bus išpildyti. Puslaidininkių pramonė yra dar nauja Lietuvai“, – pridūrė jis, kalbėdamas apie „Teltonikos“ projektą.

Rusijos pergalė Ukrainoje reikštų autoritarizmo pergalę pasaulyje

Europoje tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą, įtampos nerimsta ir Pietų Kinijos jūroje. Taivanui didžiausia rizika išlieka Kinija. E. Huang tikina, kad Taipėjus yra pasiruošęs gintis nuo galimo agresoriaus.

Mes taip pat norime mokytis iš Lietuvos.

 

„Mes nuolat stebime situaciją. Jie (Kinija – ELTA) daug kartų siuntė savo karinius laivus, kad apiplauktų aplink Taivaną, statė savo karinę techniką. Jų karinės technikos skaičius auga, agresyvėja veiksmai. Tačiau Taivanas turi labai stiprią gynybą“, – sakė atstovybės Lietuvoje vadovas.

„Mes labai ištobulinome savo karinę techniką, turime vienas pažangiausių raketų pasaulyje. Pritaikėme labai daug JAV ginkluotės prie savosios. Dabar baigėme savo pirmąjį karinį povandeninį laivą, planuojame statyti daugiau. Mes nuolat investuojame į savo ginkluotę ir gynybą“, – kalbėjo taivaniečių atstovas.

Tačiau, pasak atstovybės Lietuvoje vadovo, gynybos klausimu Taivanas dar turi ko pasimokyti iš Lietuvos.

„Mes taip pat norime mokytis iš Lietuvos. Manau, kad jūsų šauktinių sistema yra pasiteisinusi ir skatina jaunus žmones pasirengti ginti savo šalį“, – tikino E. Huang.

Anot taivaniečių atstovo, Kinijos ir Rusijos tarpusavio bendradarbiavimas kelia riziką visam pasauliui ir neturi jokių limitų. E. Huang mano, kad karas Ukrainoje gali būti susijęs su tolimesniais Kinijos veiksmais Taivano atžvilgiu, tad jie aktyviai palaiko ir remia Kyjivą.

„Čia nėra jokių limitų. Jie yra pasiryžę bet kokiam bendradarbiavimui. Mes jaučiame ryšį tarp situacijų Ukrainoje ir Taivane. Manome, kad jeigu Ukraina pralaimėtų, tai paskatintų Kiniją rizikuoti ir pulti“, – sakė jis.

„Rusijos laimėjimas reikštų autoritarizmo laimėjimą. Mes tikimės, kad Ukraina laimės ir palaikome ją“, – pabrėžė E. Huang.

Spalio 7 d. „Hamas“ teroristai prasiveržė per itin gerai saugomą Izraelio sieną su Gazos Ruožu ir pietų Izraelyje nužudė daugiau nei 1,4 tūkst. žmonių. Dauguma jų buvo civiliai. Kaip teigia Izraelio valdžia, smogikai taip pat paėmė apie 240 įkaitų.

Atsakydamas į šį išpuolį ir prisiekdamas sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo bombarduoti ruožą ir į jį nusiuntė sausumos karius. Per šią operaciją, „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, jau žuvo daugiau nei 10,8 tūkst. žmonių, du trečdaliai iš jų – moterys ir vaikai.

„Karui prieš civilius Gazos gyventojus tampant vis intensyvesniu, karo apimčių plėtra dabar tapo neišvengiama“, – telefonu kalbėdamas su Kataro užsienio reikalų ministru šeichu Mohammedu bin Abdulrahmanu Al Thani teigė H. Amir-Abdollahianas.

Jo komentarai buvo paskelbti ministerijos tinklalapyje.

Ši „Hamas“ finansinę ir karinę pagalbą teikianti Islamo respublika smogikų grupuotės išpuolį prieš Izraelį pasveikino kaip „sėkmingą“, tačiau neigė jame dalyvavusi.

Karui prieš civilius Gazos gyventojus tampant vis intensyvesniu, karo apimčių plėtra dabar tapo neišvengiama.

Prezidentas Ebrahimas Raisi yra pasakęs, kad Iranas jaučia „pareigą remti pasipriešinimo grupes“, tačiau teigė, kad jos veikia savarankiškai.

Teheranas taip pat remia ir Libano judėjimą „Hezbollah“, kurio smogikai ir sąjungininkai nuo pat Izraelio ir „Hamas“ karo pradžios tęsia susišaudymus su Izraelio pajėgomis prie abiejų šalių sienos.

Be to, raketomis ir dronais smogta ir Irake bei Sirijoje esančioms karinėms bazėms, kuriose dislokuoti JAV ir kitų kovos su džihadu koalicijos narių kariai.

Atsakomybę už didžiąją dalį šių atakų prisiėmė „Islamo pasipriešinimo Irake“ grupuotė, kurią Vašingtonas sieja su Iranu.

Jungtinės Valstijos į rytų Viduržemio jūros regioną išsiuntė dvi lėktuvnešių grupes, jų pačių teigimu, siekdamos užkirsti kelią karui plisti.

E. Raisi šeštadienį Saudo Arabijos sostinėje dalyvaus arabų šalių viršūnių susitikime, kuriame planuojama pabrėžti, kad Izraelio vykdomas Gazos puolimas turi liautis, kol smurtas neišplito į kitas šalis.

Iranas nepripažįsta Izraelio, o pagrindinis jo užsienio politikos akcentas nuo pat 1979 m. Islamo revoliucijos yra parama Palestinai.

„Tai yra pirmoji Lietuvos Ambasada Pietryčių Azijoje. Kviečiame daugiau Lietuvos įmonių naudotis Singapūru verslo startui mūsų regione“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė ministras V. Balakrishnanas.

Ministro teigimu, Lietuva ir Singapūras turi daug panašumų.

„(...) Abi esame mažos valstybės, kurios labai priklauso nuo prekybos ir esame taisyklėmis grįstos pasaulio tvarkos rėmėjos“, – sakė V. Balakrishnanas pridurdamas, kad jo valstybėje jau veikia lietuviškas verslas.

„Čia yra įsikūrusios 39 Lietuvos įmonės, apimančios finansus, biotechnologijas ir inžineriją“, – pažymėjo jis.

Penktadienį ambasados atidaryme Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sveikinimo kalboje pažymėjo, kad tai dar vienų vartų atvėrimas į Pietryčių Aziją, kuris skatins ekonomikos plėtrą ir inovacijas tarp valstybių.

„Ši ambasada iš tiesų yra naujo Lietuvos santykių su Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono ir stiprėjančios draugystės su Singapūru simbolis. Kaip mes mėgstame sakyti Europoje, už mūsų ir jūsų laisvę“, – sakė G. Landsbergis.

ELTA primena, kad Lietuvos ambasada Singapūre buvo atidaryta praėjusių metų pradžioje, pablogėjus santykiams su Kinija.

Ambasada taip pat akredituota Indonezijos Respublikai, Malaizijai, Tailando Karalystei, Vietnamo Socialistinei Respublikai ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijai (ASEAN).

Kinija ir Rusija yra strateginės sąjungininkės, abi šalys dažnai pabrėžia, kad jų partnerystei ir bendradarbiavimui ekonomikos ir karinėje srityse nėra ribų.

Jų ryšiai tapo dar glaudesni po to, kai Rusija praėjusių metų vasarį pradėjo plataus masto karą Ukrainoje, kurį Kinija atsisakė kritikuoti.

Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškime nurodė, kad rugsėjo 18–21 dienomis Maskvos saugumo tarybos sekretoriaus Nikolajaus Patruševo kvietimu Wang Yi „vyks į Rusiją dalyvauti 18-ajame Kinijos ir Rusijos strateginių saugumo konsultacijų etape“.

Kinijos gynybos ministras Li Shangfu (Li Šangfu) praėjusį mėnesį lankėsi Rusijoje ir paragino glaudžiau bendradarbiauti karinėje srityje.

Pastaraisiais mėnesiais Maskva ir Pekinas sustiprino dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje. Šie jėgos demonstravimai sukėlė susirūpinimą regione – dėl liepą vykusio oro patruliavimo Pietų Korėja atsargumo sumetimais dislokavo naikintuvus.

Atrodo, kad aukšto rango pareigūnų bendradarbiavimas taps dar intensyvesnis: liepą Vladimiro Putino padėjėjas sakė, kad Rusijos prezidentas planuoja spalį apsilankyti Kinijoje.

Kovą Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) su valstybiniu vizitu lankėsi Maskvoje ir pareiškė, kad abiejų šalių santykiai įžengia į naują erą.

Kinija stengiasi užimti neutralios tarpininkės poziciją, tuo pat metu siūlydama Maskvai gyvybiškai svarbų diplomatinį ir finansinį gelbėjimo ratą, gilėjant jos tarptautinei izoliacijai.

„Kritikuoti lėtą kontrpuolimo tempą tolygu spjauti į veidą Ukrainos kariui, kuris kasdien aukoja savo gyvybę“, – sakė Dmytro Kuleba žurnalistams Tolede Ispanijoje vykstančio ES ministrų susitikimo metu.

„Visiems kritikams rekomenduočiau užsičiaupti, atvykti į Ukrainą ir pabandyti patiems išlaisvinti vieną kvadratinį centimetrą“, – teigė jis.

Šie griežti žodžiai nuskambėjo po to, kai D. Kuleba padėkojo ES ministrams už jų ligšiolinę vyriausybių paramą ir paragino juos tiekti Ukrainai daugiau letalinių ginklų, ilgojo nuotolio raketų, šarvuočių ir oro gynybos sistemų.

Vakarų šalių sostinės, kurios tiekia Ukrainai ginklus ir šaudmenis, atkreipė dėmesį į lėtą ir brangiai kainuojantį puolimo prieš įsitvirtinusias Rusijos pajėgas tempą, tačiau primygtinai tvirtina, kad jų parama Kyjivui yra ilgalaikė.

D. Kuleba taip pat sakė, kad rugsėjį įvyksiantis Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) susitikimas, kuriame bus tariamasi dėl Juodosios jūros grūdų sandorio atgaivinimo, yra beveik paskutinė galimybė Maskvai grįžti į paktą.

Jis prakalbo apie alternatyvų jūrų grūdų koridorių palei Rumunijos Juodosios jūros pakrantę, tačiau teigė, kad reikia oro gynybos sistemų, kurios apsaugotų grūdus gabenančius laivus prieš jiems įplaukiant į tuos vandenis.

Ištrintas iš kronikos

„Liepos 25 d. prezidentas Xi Jinpingas pasirašė prezidento dekretą Nr. 8.“ Pagal jį, pirma, Qin Gangas atleistas iš užsienio reikalų ministro pareigų, naujuoju užsienio reikalų ministru paskirtas Wang Yi. Antra, Yi Gangas atšauktas iš Kinijos Liaudies Respublikos centrinio banko valdytojo pareigų, naujuoju centrinio banko valdytoju paskirtas Pan Gongshengas.“ Toks antradienio Kinijos valstybinės televizijos naujienų laidoje diktorės perskaitytas tekstas atsakė į vieną iš dviejų pastarąsias savaites Vakarams kilusių klausimų. Qin Gangas nebėra pagrindinis Pekino diplomatas. Tačiau kodėl jis buvo nušalintas, nežinia.

Kitą dieną žiniasklaidos paprašyta pakomentuoti staigų Qin Gango nušalinimą, ministerijos atstovė spaudai Mao Ning paminėjo tik valstybinės naujienų agentūros pranešimą: „Dėl šio klausimo „Xinhua“ jau paskelbė informaciją. Galite ja remtis.“

Paklausta, kaip vertina trumpą Qin Gango darbą užsienio reikalų ministro poste, Mao Ning atsakė, kad reikėtų klausti ne jos. „Nemanau, kad man dera pateikti vertinimą“, – pareiškė institucijos atstovė.

Jau trečiadienį Kinijos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje nebebuvo jokios informacijos apie 57 metų Qin Gangą. Jo vardo paieška nedavė jokių rezultatų, o ankstesnių straipsnių apie jo diplomatinius renginius vietose buvo žinutės, kad puslapis neegzistuoja arba buvo ištrintas.

Tiesa, buvusio ministro vardas figūravo kitose Kinijos vyriausybės interneto svetainėse, įskaitant Valstybės Tarybos, Prekybos ministerijos, valstybinės žiniasklaidos svetaines.

Valymai valdžioje?

Kai kurie stebėtojai tokią tylą – jokių paaiškinimų nepateikta ir apie centrinio banko vadovybės pakeitimus – iššifravo kaip aiškų signalą Kinijos žmonėms: jei net užsienio reikalų ministras ir vyriausiasis bankininkas nėra saugūs, sistema bet kada smogti bet kam. Xi Jinpingas, aukščiausiasis šalies vadovas, gali nuspręsti, ką nori, ir jam nereikia argumentuoti savo sprendimų.

Skirtingai nei demokratinėse šalyse, diktatūrose tokie aukštas pareigas einančių pareigūnų atleidimai dažniausiai mažai ką bendro turi su pasikeitusiomis gyvenimo aplinkybėmis – kur kas dažniau tai yra valdžios gretose vykdomo valymo ženklas.

Šią versiją stiprina ir Qin Gango skaitmeninių pėdsakų šalinimas. Jei jo padėtis būtų gera ir jis būtų susirgęs, turbūt nevyktų tai, kas dabar vyksta, mano Kinijos analitikas Billas Bishopas, leidžiantis informacinį biuletenį „Sinocism“.

Tam antrina ir JAV strateginių studijų centro „Asia Society Policy Institute“ Kinijos analitikas Neilas Thomasas.

„Pašaliniai žmonės visiškai nieko nežino; šis epizodas parodo, kad Kinijos politika tampa vis labiau neprognozuojama ir kintanti, nors iš išorės yra rami“, – AFP sakė Kinijos politikos ekspertas Ho-fung Hungas iš Johnso Hopkinso universiteto.

Šis epizodas parodo, kad Kinijos politika tampa vis labiau neprognozuojama.

Buvo Xi globotinis

Jauniausias Kinijos istorijoje užsienio reikalų ministras 57-erių Qin Gangas buvo laikomas Xi Jinpingo patikėtiniu.

Iš šiaurės rytinio Tiandzino miesto kilęs Qin Gangas dažnai susidurdavo su Xi Jinpingu, kai dirbo Užsienio reikalų ministerijos protokolo departamento vadovu, Kinijos ambasadose Londone, JAV, o pernai gruodį pakeitė Wang Yi.

Qin Gango, palyginti su labiau patyrusiais kandidatais, paaukštinimas buvo siejamas su tiesioginiu Xi Jinpingo pasitikėjimu juo.

Qin Gangas pelnė „kovinio vilko“ reputaciją – taip vadinami naujosios kartos Kinijos diplomatai, kurie neretai į Vakarų kritiką Pekino atžvilgiu reaguoja itin aršiai.

2020 m. jis pareiškė, kad Kinijos įvaizdis Vakaruose smarkiai pablogėjo, kadangi europiečiai ir amerikiečiai, o ypač žiniasklaida, niekada nepriėmė Kinijos politinės sistemos ar jos ekonominio pakilimo.

Kai dirbo Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovu spaudai, Qin Gangas pagarsėjo kandžiais atsakymais į sudėtingus žurnalistų klausimus.

Intriguojančios aplinkybės

Įtarimų, kad nuo Qin Gango nusisuko fortūna, kilo birželio pabaigoje, kai jis dingo iš viešumos. Paskutinį kartą pareigūnas buvo matomas birželio 25 d., kai Pekine susitiko su Rusijos užsienio reikalų viceministru, kolegomis iš Šri Lankos ir Vietnamo.

Vėliau buvo atšaukti ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriaus Jameso Cleverly vizitai į Pekiną. Prieš dvi savaites pranešta, kad dėl sveikatos priežasčių Qin Gangas nevyks į Džakartą, kur turėjo susitikti Pietryčių Azijos šalių diplomatijos vadovai.

Užsienyje tai tapo pretekstu spėlioti, kad pareigūnas ne susirgo, bet buvo nušalintas nuo pareigų. Juolab kad Qin Gango pareigas vykdė Kinijos vyriausiasis diplomatas Wang Yi, atsakingas už valdančiosios Komunistų partijos užsienio politiką ir vyriausybinėje hierarchijoje esantis aukščiau už ministrą.

Pasklido kalbos, kad dėl Qin Gango atliekamas oficialus tyrimas dėl galimo romano su garsia televizijos laidų vedėja Fu Xiaotian iš Honkongo, kuri pernai pavasarį, jam einant ambasadoriaus JAV pareigas, darė interviu su būsimuoju ministru.

Pernai lapkritį Fu Xiaotian, oficialiai neturinti jokių romantiškų santykių, dirbdama JAV susilaukė sūnaus. Vėliau žurnalistė sakė, kad vaiko tėvas nėra amerikietis. Šiemet balandį Fu Xiaotian paskelbė savo ir sūnaus, keliaujančių į Vašingtoną, nuotraukų koliažą, kuriame buvo ir jos pokalbį su Qin Gang įamžinusi fotografija. Tai paskatino gandus, kad dabar jau buvęs ministras yra žurnalistės sūnaus tėvas.

Ieškantys asmenų, kurie galėjo pasikasti po Qin Gango kėde, mini Zhao Lijianą, buvusį vieną iš Užsienio reikalų ministerijos atstovų spaudai. Be kita ko, jis išgarsėjo, kai tviteryje paskelbė naują teoriją apie COVID-19 kilmę – apkaltino JAV kariškius atgabenus virusą į Uhaną. Vadovaujant Qin Gangui, jo pareigos buvo pažemintos ir jis perkeltas į pavaldžią agentūrą.

Kai kurie ekspertai šį konfliktą laiko požymiu, kad Qin Gangas buvo pernelyg minkštas Vakarų atžvilgiu.

Anot jo, „Rosatom“ yra viena įmonių, dėl kurių diskutuojama svarstant galimas Bendrijos sankcijas Rusijai ateityje.

„Diskusijos vyksta, dėl to, kad turime gan nemažą sąrašą įmonių, kurios yra anksčiau bandytos įtraukti ir sąrašas neįtrauktų įmonių ilgėja su viltimi, kad galbūt vieną dieną dėl jų susitarsime. Tačiau irgi reikia būti realistais, dėl to, kad kiekvieną kartą, jeigu nepavyko susitarti, ateityje einant laikui tai nepasidaro lengviau“, – antradienį Žinių radijui sakė G. Landsbergis.

Jo teigimu, Lietuva yra siūliusi įvairius apribojimus „Rosatom“, tarp jų – ir galimybę uždrausti ES narėms sudaryti naujas sutartis su Rusijos korporacija.

„Rosatom“ yra tapęs simboliu – tai valstybinė įmonė, kuri valdo užimtas atomines elektrines Ukrainos teritorijoje ir žymiausia iš jų yra Zaporižė ir susitarimo rasti nepavyksta nepaisant to, kad esame siūlę įvairiausius būdus, kaip tą būtų galima padaryti. Siūlėme naujus kontraktus – paprasčiausias būdas, kad nebūtų galima sudaryti naujų kontraktų, reiškia, visi egzistuojantys kontraktai toms valstybėms, kurioms tai yra jautru, funkcionuoja, bet mes žengiame mažą žingsnelį“, – sakė G. Landsbergis.

Ministras tikisi, kad tokių sankcijų pasiekti galima diplomatinėmis pastangomis, o nesulaukus katastrofos, kuri priverstų apsigalvoti prieštaraujančius sankcijoms.

„Yra veto, ir mes neįtikiname nepaisant to, kad diplomatinės pastangos yra dedamos, o būtų labai baisi realybė iš tikrųjų, bet ji yra pasitvirtinusi ne vieną kartą praeityje – kad prireiktų kažkokios didžiulės katastrofos. Ir jeigu mes kalbame apie atominę energetiką, turbūt galime suprasti, apie kokią katastrofą mes galėtume kalbėti, kad tada jau būtų galima surasti sutarimą dėl šio sankcijų paketo“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Europos Sąjunga naujausią, 11-ąjį sankcijų paketą Rusijai patvirtino birželio 23 dieną, juo taikomi apribojimai 71 asmeniui ir 33 organizacijoms, kurios remia karą Ukrainoje.

„Susitikimo išvakarėse su G7 pirmininkaujančios Japonijos užsienio reikalų ministru G. Landsbergis sutarė, kad Kinijos spaudimą patyrusioms šalims svarbu dalintis savo patirtimi ir siekti vieningo atsako į tarptautines normas pažeidžiantį elgesį“, – rašoma antradienį išplatintame pranešime.

Taip jis kalbėjo po susitikimo su Japonijos užsienio reikalų ministru Yoshimasa Hayashi (Jošimasa Hajašiu)

Šią savaitę Hirošimoje vyks G7 valstybių vadovų susitikimas, jame bus kalbama apie Lietuvos ir kitų šalių patirtis kovojant su Kinijos ekonominiu ir politiniu spaudimu.

Esame dėkingi Japonijai už principingą poziciją Rusijos atžvilgiu.

Ministrai taip pat aptarė ir kitą G7 susitikimo prioritetą – būtinybę stiprinti ilgalaikę paramą Ukrainos pergalei, sankcijų Rusijai stiprinimą.

„Esame dėkingi Japonijai už principingą poziciją Rusijos atžvilgiu. Turime toliau stiprinti sankcijas Rusijai – vertiname Japonijos tvirtą lyderystę G7. Neturime pavargti remiant Ukrainą – būtina teikti visokeriopą paramą iki Ukrainos pergalės“, – sakė G. Landsbergis.

Pasak ministro, Lietuvą ir Japoniją vienija bendros vertybės, pagarba taisyklėmis grįstai tvarkai, žmogaus teisių principams, siekiai išsaugoti taiką ir saugumą regione ir pasaulyje.

Ministrai taip pat aptarė ir Vilniuje liepą vyksiančio NATO viršūnių susitikimo prioritetus. Anot ministro, būtina užtikrinti ilgalaikę paramą Ukrainai ir Vilniuje nubrėžti gaires jos euroatlantinei integracijai.

„Laukiame Japonijos ministro pirmininko Fumio Kishidos Lietuvoje, kad toliau stiprintume mūsų šalių strateginę partnerystę ir ją plėstume tokiose srityse, kaip energetinis saugumas ir bendradarbiavimas kovojant su kibernetinėmis grėsmėmis“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

G. Landsbergis susitikimo metu taip pat pakvietė Y. Hayashi atvykti į Vilnių.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.