Tokie įgėlimai ypač pavojingi kūdikiams ir vaikams. Vaistininkė Jovita Motiejaitienė teigia, kad svarbu greitai suteikti vaikui pirmąją pagalbą po įgėlimo ir neužsiimti savigyda. O esant rimtesniems sutrikimams – laiku kreiptis į medikus.

Vaistininkė dalinasi patarimais tėvams, kaip gydyti vabzdžių įgėlimus vaikams ir įspėja, kokių savigydos priemonių geriau nesiimti.

Pavojingiausi įgėlimai – kūdikiams

Įgeldamos bitės, vapsvos ir širšės į žmogaus organizmą per geluonį suleidžia nuodų. Vieniems įgėlimas pasireiškia tik lengvu sugeltos vietos paraudimu, kitiems – stipria alergine reakcija į vabzdžio nuodus. Kūdikiams ir mažiems vaikams tokie įgėlimai yra itin pavojingi,nes galimos reakcijos su dideliu patinimu bei alerginiais bėrimais.

„Vabzdžių nuodai vaikams veikia kaip stiprus alergenas. Kai su juo susiduriama pirmą kartą, dažniausiai kyla vietinės odos reakcijos, pasireiškiančios didesniu patinimu, skausmu ir niežuliu įkandimo vietoje. Jeigu vaikas stipriai kasosi pažeistą odos plotą, gali išsivystyti antrinės odos infekcijos. Vaikui augant, reakcijos į įgėlimą silpnėja, žinoma, jeigu vaikui neišsivysto tikroji alerginė reakcija į bičių ir kitų vabzdžių įgėlimus“, – pasakoja J. Motiejaitienė.

Vaistininkė prideda, kad stipri kūdikio odos reakcija į įgėlimą dar nebūtinai reiškia, kad mažylis yra alergiškas. Tai gali būti tik pirma reakcija į naują alergeną. Tačiau vėliau įgėlimai gali nesukelti jokių sunkesnių simptomų.

Greitos tėvų reakcijos ir itin skubios pagalbos vaikui reikia, jeigu bitė ar kitas vabzdys įgėlė į burnos, kaklo, galvos sritį. Šiuos įgėlimus dažniausiai lydi didesni tinimai, kurie gali apsunkinti kvėpavimą, sukelti dusulio priepuolį, galvos svaigimą, sutrikdyti vaiko miego kokybę. Reikia būtų budresniems, jeigu šeimoje yra vabzdžių įkandimams alergiškų, stipresnes alergines reakcijas patyrusių žmonių.

Taip pat kyla didesnis pavojus, jeigu mažylį užpuola ir sugelia daugiau nei vienas vabzdys – tuomet į organizmą patenka daugiau nuodų ir reakcijos gali būti stipresnės.

Būnant gamtoje, ant sugeltos vietos jokiu būdu nedėkite įvairių augalų lapų, net jeigu jie ir pripažinti kaip veiksmingi tam tikriems negalavimams.

Pirmoji pagalba – įgėlimo vietos šaldymas ir dezinfekavimas

Įgėlus bitei, vapsvai ar širšei, įgelta vieta parausta, gali atsirasti tinimas, niežėjimas. Jeigu vaikas alergiškas, per artimiausias minutes tinimas didėja, paraudimas gali išplisti, atsirasti neaiškių dėmių, išberti didesnį odos plotą. Pasireiškus šiems simptomams, specialistė rekomenduoja mažylį parodyti gydytojui. Taip pat skubiai mažylį reikia vežti į gydymo įstaigą, jeigu jam pasidaro silpna, ima svaigti galva, sutrinka kvėpavimas, vaikutis pasidaro vangus, pradeda kilti temperatūra, krėsti šaltis.

Nesvarbu, kaip į įgėlimą reaguoja vaiko oda, vaistininkė rekomenduoja pirmą pagalbą suteikti nedelsiant. Pasak specialistės, pirmiausia reikia pašalinti geluonį (įgėlus bitei, nes vapsvos ir širšės geluonies nepalieka) geluonies nereikėtų maigyti ar bandyti išspausti, nes taip į organizmą patenka daugiau nuodų, taip pat nereikėtų jo mėginti ištraukti pincetu. Geluonį reikėtų tiesiog nubraukti, pvz., kortele, ir įgeltą vietą šaldyti.Tačiau, būnant gamtoje, ne visada po ranka bus ledukų ar kitų šaltų daiktų. Tokiu atveju sugelta vietą svarbu dezinfekuoti – papurkšti antiseptikais.

„Įgėlimo simptomams palengvinti, niežuliui numalšinti ir, svarbiausia, alerginių reakcijų plitimui sustabdyti visada pravartu turėti vaikams skirtą priešalerginįtepaliuką ar pieštuką po vabzdžių įkandimo. Vaistinėse galima rasti priemonių, kurios tinka ir kūdikiams nuo pat gimimo. Tai priemonės, turinčios arbatmedžio ar levandų eterinių aliejų. Kiek didesniems vaikučiams, nuo 2 m., padės tepaliukas, sudėtyje turintis kamparo, pipirmėčių, eukaliptų eterinių aliejų, mentolio. Jeigu patinimas toliau plinta, niežulys nemažėja, reikėtų duoti ir priešalerginių vaistų, kurie parduodami be recepto“, – pataria vaistininkė.

Dantų pastai ir neaiškiems žolynams – griežtas NE

Susidūrusios su vabzdžio įgėlimu mažyliui, mamos kartais griebiasi ir iš močiučių, kaimynių ar draugių nugirstų ar interneto platybėse atkapstytų neva stebuklingų priemonių. Bet kokiai savigydai vaistininkė sako griežtą „ne“, ypač, kai kalbama apie mažylio sveikatą.

„Būnant gamtoje, ant sugeltos vietos jokiu būdu nedėkite įvairių augalų lapų, net jeigu jie ir pripažinti kaip veiksmingi tam tikriems negalavimams. Jautrią mažylio odelę augalai gali dar labiau sudirginti ir tik sustiprinti alerginę reakciją. Taip pat visiems žinomas spuogelių džiovinimo būdas dantų pasta. Jokiu būdu dantų pasta netepkite po įgėlimo iškilusio spuogelio. Ir įkandimo vietos dezinfekavimui nenaudokite jokių stiprių spiritinių gėrimų ir kompresų– jie mažylio odelę gali nudeginti“, – įspėja vaistininkė.

Vasarą kūdikiams ir vaikams pavojingi ne tik vabzdžiai

Rugpjūtį daugelis šeimų dar vyksta atostogų, daug laiko leidžia lauke, kad spėtų pasimėgauti besibaigiančia vasara. Vaistininkė pataria su savimi visada turėti ir kitų priemonių, padėsiančių nuo karščio šuntančiai odelei, esant perkaitimui ar nudegus saulėje.

„Viena iš efektyviausių priemonių, tinkančių visai šeimai karštomis vasaros dienomis – terminis šaltinio vanduo. Juo galima papurkšti ir vabzdžio sugeltą vietą, taip pat atgaivinti saulės nudegintą veidą ir kūną, nuraminti iššutimus. Terminis vanduo pasižymi raminančiomis ir šaldančiomis savybėmis. Jeigu kūdikio raukšlelės šunta, jas galima papurkšti priemonėmis su cinku ir variu. Tinka ir tepaliukai su medetkomis ir cinku. Vasarą iššutimų pasitaiko daugeliui kūdikių, todėl juos raminančių priemonių mėginukų galima rasti ir mūsų dovanojamoje kūdikio dėžutėje. Na, o nudegimams malšinti tinka tepaliukas su dekspantenoliuarba visiškai natūralus alijošiaus gelis“, – vardija vaistininkė J. Motiejaitienė.

Ji prideda, kad kūdikio vaistinėlėje neturėdami minimų priemonių, pirmąją pagalbą sudirgusiai odelei tėvai gali suteikti ir paprastu kūdikių aliejumi. Jis drėkina odą, paskatina jos regeneraciją, nuramina.

Sveikatos specialistų teigimu, sodo vaistinėlės asortimentas turėtų būti dar ir gana platus, nes, kaip rodo praktika, dirbant sode ar iškylaujant gamtoje gali kilti labai įvairių negalavimų ir traumų.

Farmacininkė Elvyra Ramaškienė pastebi, kad vasarą dėl traumų net trečdaliu daugiau nei įprastai žmonių kreipiasi į vaistinę ieškodami pirmosios pagalbos, o apie 50 proc. visų klientų išsakomų traumų sudaro įvairių kūno vietų nubrozdinimai ir patempimai, rašoma pranešime spaudai.

„Dažniausiai nukenčia keliai, pėdos ir kulkšnys, taip pat nugara ir pečių sritis. Dažni ir sąnarių, sausgyslių bei raumenų patempimai, išnirimai, pjautinės žaizdos, nudegimai, vabzdžių įkandimai, apsinuodijimai, pritrintos pūslės ant rankų ir kojų“, – vardija farmacijos specialistė.

Būtiniausios priemonės

Vaistininkė sako, kad sodyboje ar iškylaujant gamtoje svarbiausia turėti tvarsliavos ir antiseptiko žaizdoms dezinfekuoti. Tinkamiausias antiseptinis tirpalas – vandenilio peroksidas. Pasirūpinti reikėtų ir įvairių dydžių lipniais tvarsčiai, sterilia marle ir lipniu karpomu pleistru.

Nepamirškite ir tepalų žaizdoms bei nudegimams gydyti. Taip pat vaistų nuo skausmo ir karščiavimo.

„Nepamirškite ir tepalų žaizdoms bei nudegimams gydyti. Taip pat vaistų nuo skausmo ir karščiavimo. Dirbant saulėje būtini ir apsauginiai kremai nuo saulės bei kremai po saulės vonių. Jie padės išvengti stiprių nudegimų“, – pataria E. Ramaškienė.

Jeigu apsinuodijote maistu, vaistinėlėje turėkite aktyvintosios anglies tablečių ir vaistų nuo viduriavimo. Pasak E. Ramaškienės, paprastai apsinuodijimai maistu praeina per parą, tačiau jei sutriko kvėpavimas, jaučiate raumenų silpnumą, smarkiai viduriuojate, pakilo kūno temperatūra, jei apsinuodijo vaikas arba nėščioji – būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus. 

Apsauga nuo vabzdžių

„Eurovaistinės“ atstovės teigimu, vasarą poilsį ar darbą sode neretai apkartina ir įkyrūs vabzdžiai: kandantys ar geliantys uodai, mašalai, bitės ir širšės. Anot jos, labiausiai saugotis reikėtų vapsvų, širšių ir bičių įgėlimų.

„Širšių ar bičių įgėlimai gali būti mirtini ir ne tik alergiškiems žmonėms, todėl sodo vaistinėlėje turėtų būti adrenalino ampulė, švirkštas, geriamų ir tepamų vaistų nuo alergijos. Po įgėlimo, įkandimo vietą reikia atvėsinti, patepti tepalais ar geliais, kurie mažina niežėjimą, patinimą bei paraudimą“, – aiškina E. Ramaškienė.

Pasak jos, sode nesame apsaugoti ir nuo erkių, todėl rekomenduojama naudoti įvairius purškalus natūralių eterinių aliejų pagrindu arba sudėtyje turinčių repelento DEET, kurio koncentracija turi siekti 30-40 procentų.

Žmonėms, gyvenantiems Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau - PSO) Europos regione, nepavyksta išvengti ligų, kurias platina įvairūs vabzdžiai. Pasaulinę sveikatos dieną PSO kviečia visus saugotis nuo šių ligų.

Per dvidešimtis metų nuo 1990 m. iki 2010 m. uodai, moskitai ir erkės įvairiomis ligomis užkrėtė daugiau kaip 1,5 milijono europiečių. Egzotinių ligų, tokių kaip čikungunija, protrūkiai dabar registruojami jau ir PSO Europos regione.

Vėl atsirado vietinių (neatvežtinių) Dengė karštligės atvejų, kurių Europoje nebuvo užregistruojama daugiau kaip šešiasdešimt metų. Nepaisant greitos pažangos naikinant vietiniu būdu perduodamą maliariją, pastaraisiais metais užregistruojama vietinių protrūkių, o ir įvežtinės maliarijos atvejų skaičius vis dar didelis. Didėja kai kurių Europos regione seniai žinomų ligų, tokių kaip leišmaniozė ir Laimo liga, poveikis sveikatai ir geografinis paplitimas.

"Europos regione pastebimi aiškūs perspėjimo signalai, kad vabzdžių sukeliamos ligos ateityje gali plisti ir jų daugės. Globalios kelionės ir prekyba, didėjanti urbanizacija Europoje ir besikeičiantis klimatas prisideda prie šios problemos", - sako PSO Europos regiono biuro direktorė Zsuzsanna Jakab. - Istorija rodo, kad kai pastangos kontroliuoti ligų plitimą yra tikslingos ir ryžtingos, mes galime sustabdyti ar net atsikratyti kai kurių ligų. Kitu atveju ligos gali grįžti ir vėl kelti pavojų Europos gyventojams. Mes turime išlikti budrūs ir stiprinti apsaugą."

Uodų sukeliamų ligų grėsmė

Keliautojai, grįžtantys iš šalių, kuriose tam tikros ligos yra plačiai paplitusios, į Europos regioną neretai atveža maliariją, Dengė karštligę, čikunguniją ir kitas ligas.

Nors dauguma europiečių mano, kad maliarija jų nepasieks, 2013 m. Europoje buvo užregistruoti 5000 šios ligos atvežtinių atvejų. Vietinių maliarijos atvejų pastaraisiais metais žymiai sumažėjo: 1995 m. užregistruota 90 712 atvejų, 2013 m. - tik 37. Atvežtiniai atvejai ir pastarųjų metų protrūkiai rodo maliarijos potencialą vėl "įsikurti" teritorijose, kuriose ji buvo išnykusi. Tai trukdo siekti Europos regiono tikslo eliminuoti šią ligą iki 2015 m.

Globalizacija, didėjančios prekybos ir kelionių apimtys, besitęsianti urbanizacija ir aplinkos bei klimato kaita prisidėjo prie uodų rūšies Aedes - Dengė karštligės ir čikungunijos platintojų - atsiradimo ir įsikūrimo PSO Europos regione. Ten, kur šie įvežtiniai uodai prigijo ar vėl įsikūrė, atsirado rizika, kad minėtos ligos pradės plisti jau vietiniu mastu.

Dengė karštligės protrūkio grėsmė dabar yra jau ir Europoje. 2010 m. pirmą kartą buvo užregistruoti vietinių pernešėjų sukelti atvejai Prancūzijoje ir Kroatijoje, o įvežtinių atvejų užregistruojama kitose trijose Europos šalyse. 2012 m. pirmasis Dengė protrūkis užregistruotas Madeiros saloje, Portugalijoje, kur buvo nustatyta 2000 atvejų. Pirmąjį čikungunijos protrūkį Europoje uodai sukėlė Italijoje 2007 m. - buvo užregistruota beveik 200 atvejų.

Trys ligas platinančių vabzdžių ir ligos kontrolės etapai

Vabzdžių kontrolė bei ankstyva atvejų diagnostika yra gyvybiškai svarbi siekiant išvengti uodų įvežimo, įsikūrimo naujose teritorijose ir jų platinamų ligų plitimo. Išskiriami trys pagrindiniai kontrolės etapai:

1. Užkrato platintojų kontrolė, reiškianti, kad bus išvengiama platintojų įvežimo, įsikūrimo ir plitimo, taip pat bus užtikrintas ankstyvas jų aptikimas ir plitimo stabdymas. Informacijos apie galimą riziką skleidimas ir visuomenės sutelkimas yra esminiai veiksniai.
2. Ligų prevencija. Tose teritorijose, kuriose ligų platintojai vis tik įsikuria, siekiant išvengti ligų protrūkių būtina imtis invazinių uodų, erkių ar moskitų stebėsenos ir kontrolės priemonių, kurios būtų koordinuojamos su susijusių ligų stebėsena.
3. Plitimo ribojimas. Siekiant išvengti didelių protrūkių, ypač teritorijose, kuriose tai yra nauja grėsmė, būtina užtikrinti visuomenės mokymą, sveikatos priežiūros specialistų supratimą, tinkamus laboratorijų pajėgumus, kad vabzdžių sukeliamos ligos būtų kuo anksčiau diagnozuojamos ir efektyviai gydomos.

Bendra Europos strategija kovojant su uodų platinamomis ligomis

2013 m. rudenį Europos šalys pritarė naujajai septynerių metų Europos regiono strategijai , kuria siekiama tobulinti invazinių uodų stebėseną ir kontrolę bei vėl atsirandančių ligų prevenciją ir kontrolę. PSO Europos regiono biuras kartu su partneriais, tarp kurių Europos Komisija, Europos uodų kontrolės asociacija ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, dirba, kad pagerintų supratimą apie problemą ir padėtų šalims ją spręsti.

"Europos regiono biuro kvietimas imtis veiksmų išsakytas labai laiku, atsižvelgiant į didėjantį Europos regiono pažeidžiamumą, iš dalies susijusį su padažnėjusiomis kelionėmis ir tarptautine prekyba bei oro temperatūros šiltėjimu ir ekstremaliais meteorologiniais reiškiniais, kas lemia tarpvalstybinį vėl atsirandančių uodų sukeliamų ligų pobūdį ir yra rimtas pagrindas susirūpinti dėl visuomenės sveikatos", - pažymi Guenael Rodier, PSO Europos regiono biuro Užkrečiamųjų ligų, sveikatos saugos ir aplinkos departamento direktorius. - Europos regiono strategija suteikia sprendimų priėmėjams aiškią informaciją apie esamas ir dėl Aedes uodų kylančias grėsmes, padedančią šalims parengti arba atnaujinti savo planus, suderinti galimą atsaką ir koordinuoti tarpvalstybinius veiksmus."

Strategijoje ypatingas dėmesys skiriamas sveikatos priežiūros specialistų atliekamai diagnostikai ir naujų ligas gydymui bei visuomenės skatinimui fiksuoti naujų uodų rūšių atsiradimą, namų aplinką padaryti netinkamą uodų išgyvenimui ir apsaugoti save nuo vabzdžių įkandimų.

Pasaulinė sveikatos diena kasmet švenčiama balandžio 7 d. pažymint PSO įkūrimą 1948 m. Kiekvienais metais pasirenkama tema, susijusi su svarbia visuomenės sveikatos problema. Pasaulinė sveikatos diena sudaro galimybę kiekvienam žmogui ir bendruomenei dalyvauti įvairiose veiklose siekiant geresnės sveikatos. 2014 m. metų tema yra vabzdžių platinamos ligos.

PSO yra Jungtinių Tautų agentūra, atsakinga už žmogaus sveikata. PSO Europos regiono biuras yra vienas iš šešių regioninių biurų, įsikūręs Kopenhagoje, Danijoje. Jis dirba su 53 šalimis, kurių teritorijos driekiasi nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno, o jose gyvena beveik 900 milijonų gyventojų.

Gamtininkai tvirtina, kad uodų kiekis priklausys nuo to, koks bus pavasaris, – jei jis bus sausas, kraujasiurbių galime tikėtis mažiau. Gamtininkas, aplinkosaugininkas Selemonas Paltanavičius portalui LRT.lt atskleidžia, kada galime planuotis ramesnes atostogas.

Daugumai vabzdžių šalta ir be atodrėkių žiema yra palanki, nes vabzdžiai žiemodami labiausiai nukenčia per atšalimus ir atšilimus, portalui LRT.lt aiškina Gamtos tyrimų centro vabzdžių evoliucinės ekologijos grupės vyresnysis mokslo darbuotojas Eduardas Budrys.

Pasak jo, per atšilimą uodai aktyvizuojasi ir praranda dalį žiemojimui sukauptų kūno riebalų sankaupų, todėl atšilimai jiems nepalankūs.

„Jei nebebus šią žiemą šalčio ir jau iš tikrųjų atkeliauja pavasaris, tai žiema uodams palanki, o pavasarį visų vabzdžių, ne tik uodų, žuvimas turėtų būti nedidelis. Turėtų būti gausu vabzdžių, žinoma, jei pavasaris nebus šaltas, vėsus ir lietingas. Po žiemos vabzdžiai turi atgauti jėgas, pasimaitinti obelų, karklų žydėjimo metu. Jei tokiu metu būna blogas oras, tai vabzdžių būna ne tiek daug“, – portalui LRT.lt aiškina E. Budrys.

Anot gamtininko S. Paltanavičiaus, nesvarbu, žiema yra šilta ar šalta, uodai esą pasiruošę išlikti įvairiausiomis sąlygomis. Todėl, pasak gamtininko, iš tiesų svarbu, koks bus pavasaris – ar miške bus daug seklių vandens telkinių, balų, kuriose uodai laikosi.

„Jei būna labai sausas pavasaris, ne vieną tokį žinome, bent pirma uodų generacija būna labai maža, nes tiesiog nėra kur sudėti kiaušinėlių arba sudėti jie išdžiūsta ir negali vystytis“, – pasakoja S. Paltanavičius.

Kada galime planuotis atostogas ir tikėtis nuo uodų ramybės? Gamtininkas S. Paltanavičius atskleidžia, kad uodingiausias laikotarpis yra nuo antrosios gegužės pusės iki Joninių.

„Antroji vasaros pusė yra mažiau uodinga. Šiaip ar taip, žmogus yra ne pagrindinis jų maisto tiekėjas – yra įvairių žvėrių“, – tvirtina gamtininkas.

Savo ruožtu Gamtos tyrimų centro darbuotojas E. Budrys sako, kad uodai yra gamtos dalis, todėl žmogus prie jų turi prisitaikyti.

„Uodai yra miško ar pelkės sudėtinė dalis. Jei norime atostogauti gamtoje, mums reikia pasirūpinti atbaidančiomis medžiagomis, nepykti ant uodų, o prie jų prisitaikyti. Jei važiuojame į mišką, turime būti pasirengę, kad gali lyti, jei į dykumą – saulei ir karščiui. Kovoti su gamtos dalimi – nerimta“, – mano E. Budrys.

Uodas savo maisto šaltinį užuodžia pagal jo išskiriamą anglies dvideginį – uodo uoslės radaras veikia keliasdešimties metrų spindulių. Tiesa, Uoslės laboratorijos tyrėjai išrado mažą, netoksišką ir paprastą priemonę, kaip be jokių purškalų ar esencijų tokį uodo radarą išjungti ir tapti nematomu uodams bent 48 valandas.

Pleistrą „Kite Patch“ išrado Uoslės laboratorijos mokslininkai Grėjus Frandsenas, Mišelė Braun ir Toris Tajanaka.

Daugiau kaip pusei planetos gyventojų (daugiausiai Afrikoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje) efektyvi uodų kontrolė yra gyvybės ir mirties klausimas. Statistika byloja, kad kas minutę pasaulyje nuo maliarijos miršta vaikas. Be maliarijos yra ir kitų pavojingų kraujasiurbių platinamų ligų (pvz., Dengė karštinė ir kt.).

Kol kas nuo uodų ir kitų kraujasiurbių ginamės purkšdami ant savęs aerozolius, repelentus. Tačiau juose yra nuodingų medžiagų. Yra ir nešiojamų uodus baidančių įrenginių, tačiau visos šios priemonės – mažai efektyvios ar net nuodingos.

Mažiau ekonomiškai išsivysčiusiuose kraštuose žmonės nuo uodų ginasi dar archajiškesniais būdais – dūmais, tinkleliais nuo uodų. Tai irgi ne visada ir ne visur efektyvu, prieinama.

Uoslės laboratorijos tyrėjai nusprendė perkonstruoti jau egzistuojančius žmonių gynimosi nuo uodų metodus. Uodas užuodžia žmogaus iškvepiamą anglies dvideginį. Prie rūbų priklijuojamas „Kite“ lopinėlis veikia taip, kad uodai iškvepiamo anglies dvideginio nebeužuodžia – uodams žmogus tampa nematomas.

Dabar tyrėjai siekia surinkti 75 tūkst. JAV dolerių, kad būtų pagaminta pirmoji „Kite“ pleistrų serija, kuri būtų išvežta į Ugandą, kurioje 60 proc. vaikų serga maliarija. 6 mėn. truksiančio pilotinio tyrimo metu mokslininkai rinks grįžtamąjį ryšį iš pleistro „Kite“ vartotojų, kad galėtų užbaigti produkto kūrimą ir pradėti gaminti efektyvią apsaugos priemonę žmonėms, kuriems jų reikia labiausiai.