Tai numatančias Turizmo įstatymo pataisas po pateikimo ketvirtadienį priėmė Seimas.

Kaip teigė vienas iš projekto autorių konservatorius Paulius Saudargas, įvedus kadencijų skaičių, dalis dabartinių turizmo informacijos centrų vadovų nebegali dalyvauti konkursuose užimti šias pareigas.

„Su­si­da­ro to­kia si­tu­a­ci­ja, ku­ri ypač jaut­ri bū­tent tu­riz­mo in­for­ma­ci­nių cen­trų va­do­vams. (...) Paim­ki­me, pa­vyz­džiui, Mo­lė­tų, Pa­gė­gių, Anykš­čių tu­riz­mo infor­ma­ci­jos cen­trus, kur yra to re­gio­no spe­ci­fi­ka ir žmo­nės. Iš es­mės, ne­la­bai iš daug kur tu pa­im­si kom­pe­ten­tin­gų spe­cia­lis­tų. Jei­gu mes vi­sai už­ker­ta­me ke­lią žmo­nėms to­liau da­ly­vau­ti kon­kur­se, tai, ma­ny­čiau, ne­la­bai lo­giš­ka. Tai­gi mes siū­lo­me ši­tą da­ly­ką tai­sy­ti“, – iš Seimo tribūnos pristatydamas projektą sakė P. Saudargas.

Projekte numatyta, kad turizmo informacijos centrų vadovų kadencijų skaičius neribojamas, vadovai į pareigas priimami konkurso būdu penkerių metų kadencijai.

Be konkurso vadovas galėtų būti skiriamas antrai penkerių metų kadencijai, jei kiekvienais pirmosios kadencijos metais jo veikla buvo įvertinta kaip viršijanti arba atitinkanti lūkesčius, jo vadovaujama įstaiga pasiekė suplanuotus rodiklius.

Jei vadovas neskiriamas be konkurso antrai kadencijai, jis vis tiek gali dalyvauti konkurse.

P. Saudargo teigimu, dabar ne vienam dabartiniam įstaigos vadovui yra užvertos durys dalyvauti konkursuose.

Jei­gu mes vi­sai už­ker­ta­me ke­lią žmo­nėms to­liau da­ly­vau­ti kon­kur­se, tai, ma­ny­čiau, ne­la­bai lo­giš­ka.

„Bai­gė­si (kadencija – BNS), žmo­gus yra dir­bęs dau­giau kaip de­šimt me­tų, vis­kas, jam pa­sa­ko, tu ne­ga­li to­liau da­ly­vau­ti kon­kur­se į šią vie­tą, nors tik­rai žmo­gus yra pro­fe­sio­na­las ir ga­lė­tų. (...) Tai ne­sa­ko, kad mes am­žiams įtei­si­na­me, ka­den­ci­jos yra pen­ke­ri me­tai, bet žmo­gui tu­rė­tų bū­ti ga­li­my­bė da­ly­vauti“, – kalbėjo konservatorius.

Projekto pristatymo metu Seime „laisvietė“ Ieva Pakarklytė klausė, ar nebūtų racionalu pasiremti jau priimtu jos ir konservatorės Jurgitos Sejonienės projektu, kuriuo apribotos gydymo įstaigų vadovų kadencijos.

Seimas prieš dvejus metus nustatė, kad vadovai gali eiti ne daugiau kaip dvi po penkerius metus trunkančias kadencijas iš eilės. Vėliau tai pačiai įstaigai jie gali vadovauti praėjus „atšalimo“ laikotarpiui.

„Tai bu­vo toks laip­tuo­tas per­ėji­mas, nes, tar­ki­me, jei­gu žmo­gus va­do­va­vo svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gai 30 me­tų, tai tur­būt ne­bū­tų są­ži­nin­ga vėl­gi tuos dešimt me­tų su­teik­ti. Bu­vo skir­tin­gas skai­čia­vi­mo lai­kas pa­gal tiek, kiek žmo­gus jau yra to­je po­zi­ci­jo­je. Ar to­kio va­rian­to ne­svars­tė­te – tą laip­tuo­tą perėjimą pa­da­ry­ti?“ – klausė I. Pakarklytė.

P. Saudargas teigė, kad Seimui po pateikimo pritarus, būtų galima registruoti įstatymo pataisas.

„Gal­būt ir jū­sų pa­siū­ly­tas va­rian­tas yra ga­na lo­giš­kas, gal ir taip bū­tų ga­li­ma ei­ti. Mums su ko­le­go­mis pa­vy­ko pa­siū­ly­ti bū­tent to­kį pro­jek­tą, ku­ris at­liep­tų tą si­tu­a­ci­ją, ku­ri su­si­da­ro da­bar, jau šiais me­tais“, – sakė jis.

Projektui Seimas po pateikimo pritarė, jis toliau bus svarstomas Ekonomikos komitete, o į parlamento salę turėtų grįžti balandžio 23 dieną.

Globalios personalo sprendimų bendrovės „Manpower“ Lietuvos padalinio verslo operacijų vadovė Evelina Latyšovič iniciatyvai „Tvari Lietuva“ sako, kad taip vadinamų žaliųjų talentų poreikis šiandien itin juntamas, o ateityje jis bus dar didesnis.

„Net 7 iš 10 pasaulio darbdavių šiuo metu planuoja samdyti tvarumo srities specialistus, rodo naujausi „ManpowerGroup“ duomenys. Taip pat net 94 proc. pasaulio darbdavių teigia, kad jiems trūksta ekspertų, galinčių padėti pasiekti išsikeltus ESG (angl. environmental, social, governance) tikslus. Tvarumo specialistai šiuo metu patraukliausi energetikos ir paslaugų (81 proc.), gamybos (36 proc.) bei logistikos (31 proc.) sektoriuose.

Negana to, tyrimai rodo, kad kas antras naujos darbo vietos ieškantis talentas šiuo metu verčiau rinktųsi tvarią, o ne aplinka nesirūpinančią įmonę. Investuotojai taip pat nesnaudžia – net 79 proc. jų teigia, jog tai, kaip įmonė įgyvendina savo ESG planus – svarbus rodiklis, renkantis į ką ir kiek investuoti“, – iškalbingus skaičius vardija pašnekovė.

SEB tvarumo srityje specializuojasi nuo 1995 m.

Tvarumo skyriaus vadovas A. Rutkauskas sako, kad pirmasis tvarumo specialistas SEB grupėje pradėjo dirbti dar 1995 m. Mažiau nei po dešimties metų buvo pristatytos pirmosios žaliosios obligacijos, 2015 m. SEB susitelkė į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus.

„Galiausiai 2021 m. SEB grupė pristatė tvarumo strategiją, kuria siekiama prisidėti prie tvarios visuomenės kūrimo, skatinti verslo klientų transformaciją ir mažinti iškastinio kuro finansavimą. SEB grupė nustatė naujus siekius ir tikslus klimato kaitos srityje, kurių rezultatais jau kelerius metus vertina grupės pažangą. Tais pačiais metais SEB banke Lietuvoje atsirado tvarumo vadovo pareigybė, vėliau komandą papildė dar keli specialistai“, – iniciatyvai „Tvari Lietuva“ sako pašnekovas.

A. Rutkauskas pažymi, kad SEB bankuose Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dirbančius tvarumo specialistus vienija Baltijos šalių tvarumo biuras. Šiuo metu jame dirba aštuonių žmonių komanda, jiems padeda skirtingų sričių specialistai, padedantys įgyvendinti tvarumo pokyčius banke.

Įvardijo, ko reikalaujama iš tvarumo vadovų ir specialistų

SEB banko Tvarumo skyriaus vadovo teigimu, ši sritis Lietuvoje – pakankamai nauja, todėl vis dar yra pilkų zonų, nenusistovėjusių praktikų, vertinimo metodikų, standartų, trūksta geros kokybės duomenų, kurie tikslingai padėtų įsivertinti esamą situaciją, užsibrėžti pamatuojamus tikslus, susijusius su tvarumo darbotvarkės įgyvendinimu.

„Organizacijoms sudėtinga ne tik gauti, bet kartais net ir apibrėžti, kokie duomenys yra kertiniai vertinant skirtingus tvarumo aspektus. Žvelgiant į Baltijos šalių rinką, nėra bendro sutarimo, kokius duomenis valstybės renka, kur juos talpina ir kaip jais naudojasi. Sudėtinga patenkinti lūkesčius, kai nėra vientisos, aiškiai apibrėžtos metodologijos ir sutarimo dėl tokių duomenų svarbos, siekiant užtikrintai judėti ES užsibrėžtų tvarumo tikslų link, ypač klimato kaitos pažabojimo srityje“, – įsitikinęs A. Rutkauskas.

Dar viena kompetencija, kuri yra labai paklausi ir kurioje trūksta specialistų su patirtimi, anot A. Rutkausko, yra su tvarumu susijusių ataskaitų rengimas, reguliacinių reikalavimų išmanymas ir užtikrinimas, kad ataskaitos būtų pateiktos tinkamai, atitiktų reikalavimus ir numatomus standartus.

„Tvarumo specialistas turi pasižymėti įgūdžių puokšte. Jis turi išmanyti duomenų analitiką, turėti komunikavimo, projektų bei suinteresuotų asmenų valdymo (angl. stakeholder management) gebėjimus. Žinoma, reikalingos specifinės žinios, padedančios suprasti klimato kaitos, tvarumo aktualijas, problematiką ir rasti sprendimo būdus“, – pažymi jis.

SEB specialistui antrina ir iniciatyvos „Tvari Lietuva“ kalbinta verslo operacijų vadovė E. Latyšovič. Ji tikina, kad kandidatams keliami nemaži reikalavimai – jie privalo turėti aukštąjį išsilavinimą aplinkosaugos, inžinerijos ar verslo tvarumo vadybos srityse, darbinę patirtį bei mokėti anglų kalbą.

„Iš būsimų tvarumo vadovų be jau paminėtų bendrinių reikalavimų taip pat tikimasi gerų lyderystės įgūdžių, organizuotumo, komunikabilumo bei gebėjimo valdyti komandą. Tikimasi ir aplinkosaugos, socialinės apsaugos, valdysenos įstatymų ir reglamentų išmanymo, projektų valdymo patirties“, – pabrėžia ji.

E. Latyšovič teigimu, geriausiais tvarumo specialistais tampa patirties verslo valdymo srityje turintys talentai, taip pat rizikos valdymo ar kokybės kontrolės ekspertai.

Pastebi spragas

Jis turi išmanyti duomenų analitiką, turėti komunikavimo, projektų bei suinteresuotų asmenų valdymo (angl. stakeholder management) gebėjimus.

Anksčiau iniciatyvos „Tvari Lietuva“ kalbinta KTU aplinkos inžinerijos instituto direktorė prof. dr. Žaneta Stasiškienė sakė, kad dažnai iš tvarumo vadovais tampa rinkodaros, komunikacijos ar aplinkosaugos specialistai, tačiau, anot jos, vien šių įgūdžių nepakanka. Ž. Stasiškienė tikino, kad dirbantiems tvarumo srityje dažnai pritrūksta kompetencijų, ypač kai prieinama prie sisteminių vertinimų, sprendimų priėmimo, plėtojimo klausimų.

Pašnekovė paminėjo, kad Lietuva neturi konkrečios tvarumo lyderių sertifikavimo, kompetencijų atestavimo sistemos, o tai neretai sukelia keblumų.

„Nemažai bendraujame su pramonės organizacijomis. Kartais jų pasiteiraujame, kokius reikalavimus kėlė priimdami tvarumo vadovą. Pasirodo, paskelbė konkursą, kurio reikalavimai – kaip aplinkosaugos specialistui. Reikia ne tik to, todėl šia tema kalbu jau kelerius metus. Tvarumą reikėtų suprasti plačiai, išmanyti lietuvių ir anglų kalbomis profesiniu lygiu, vienas iš pagrindų – techninės žinios. Tokių specialistų Lietuvoje nedaug“, – įsitikinusi ji.

Atlyginimas siekia ir 4 tūkst. eurų, talentų tenka ieškoti užsienyje

E. Latyšovič pritaria, kad Lietuvoje tvarumo srities talentų tenka ieškoti ilgai. Anot jos, šių specialistų atranka yra gerokai sudėtingesnė dėl pozicijos kompleksiškumo ir neapibrėžtumo.

„Dėl tvarumo specialistų talentų trūkumo tenka galvoti ir apie emigravusių lietuvių prisitraukimą į gimtinę ar samdą iš užsienio, kur tvarumo specialistai turi daugiau darbo patirties šioje srityje ir gali atnešti madas bei gerąsias praktikas į Lietuvą. Tokie sprendimai, deja, tinkami ne visoms įmonėms, nes atsiranda kalbos barjeras, atlyginimo lūkesčių ir galimybių prasilenkimas bei nacionalinės teisės žinių trūkumas“, – sako specialistė.

Pašnekovė įvardija, kad tvarumo specialistams siūlomas atlyginimas vidutiniškai svyruoja tarp 1476 ir 2682 Eur/mėn. prieš mokesčius. Tvarumo vadovų vidutinis rinkoje siūlomas atlyginimas – 3350–4000 Eur/mėn. prieš mokesčius.

„Tikėtina, kad dėl didėjančios paklausos šie atlyginimų rėžiai tik kils, nes dar ne visos įmonės suprato, kad joms tvarumo specialistų reikia ir tikrai reikės ateityje“, – įsitikinusi E. Latyšovič.

Tobulėti tvarumo srityje padeda stažuočių programos

A. Rutkauskas pažymi, kad net ir turint aukščiau išvardintas kompetencijas ir stiprų potencialą neišvengiamai kyla klausimas – nuo ko pradėti siekti karjeros tvarumo srityje? Specialistas mato esminę problemą – organizacijos dažniausiai ieško jau patyrusių specialistų. Vis dėlto augti ir tobulėti įmanoma. Tvarumo vadovas įvardija, kokias galimybes šioje srityje siūlo SEB grupė.

„Augti, perprasti ESG duomenų tvarkymą ir gauti gilesnį suvokimą apie tvarumo aktualijas padeda stažuočių programos. Konkrečiai SEB bankas tokiems kandidatams siūlo tarptautinę 9 mėnesių stažuočių programą su galimybe pasilikti dirbti SEB Baltijos šalių tvarumo biuro komandoje, kuri atsakinga už tvarumo darbotvarkės įgyvendinimą. Programos dalyviai turi išskirtinę galimybę stažuotis užsienyje, spręsti verslo iššūkius ir tobulėti tvarumo duomenų srityje“, – tikina A. Rutkauskas.

Pašnekovas priduria, kad savo karjeros pradžioje Jungtinėje Karalystėje pats dalyvavo panašioje programoje, tiesa, tuomet darbavosi kitoje srityje. SEB tvarumo vadovas neabejoja, kad tai buvo vienas geriausių sprendimų, kuris pastatė tvirtą pamatą sėkmingai karjeros raidai.

Rusijos Aukščiausiasis Teismas lapkritį dėl neva ekstremizmo uždraudė vadinamąjį tarptautinį LGBT judėjimą ir šio mėnesio pradžioje pagal naujus teisės aktus, kuriais LGBTIQ bendruomenė laikoma nusikalstama, Orenburge pietvakarių Rusijoje buvo sulaikyti baro „Pose“ 28 metų administratorė Diana Kamilianova ir meno vadovas Aleksandras Klimovas, kuriam yra 21-eri.

Tai pirmoji tokio pobūdžio baudžiamoji byla po to, kai Rusija praėjusių metų lapkritį uždraudė „tarptautinį LGBT judėjimą“ ir ėmėsi dar griežtesnių priemonių prieš bendruomenę.

Sulaikytiesiems gresia iki 10 metų kalėjimo dėl kaltinimų „ekstremizmu“ ir „netradicinių lytinių santykių skatinimu tarp baro lankytojų“, o Orenburgo teismas nurodė, kad jie bus suimti iki gegužės 18-osios.

Kovo 9 dieną teisėsauga surengė reidą šiame bare, po kurio internete pasklido vaizdo įrašai, kuriuose matyti žeminantys kai kurių lankytojų sulaikymai.

Rusijoje lėtai, bet užtikrintai mažinamos LGBTIQ teisės. 2013 metais Kremlius priėmė pirmąjį LGBTIQ žmonių teises ribojantį teisės aktą, vadinamąjį „gėjų propagandos“ įstatymą, draudžiantį bet kokį nekritinį viešą „netradicinių lytinių santykių“ vaizdavimą nepilnamečiams.

2020 metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prastūmė konstitucinę reformą, kad pratęstų savo valdymą dar dviem kadencijoms, kuria taip pat buvo uždraustos tos pačios lyties asmenų santuokos.

2022 metais, pasiuntęs karius į Ukrainą, Kremlius sustiprino retoriką apie „tradicinių vertybių“ apsaugą nuo, kaip jis vadino, „žeminančios“ Vakarų įtakos, o teisių gynėjai tai įvertino kaip bandymą legitimizuoti karinius veiksmus Ukrainoje.

Tais pačiais metais valdžios institucijos priėmė įstatymą, draudžiantį „netradicinių lytinių santykių propagandą“ suaugusiesiems, iš esmės uždraudžiant bet kokį viešą LGBTIQ žmonių palaikymą.

Kitu įstatymu buvo uždraustos lyties keitimo procedūros ir atitinkama priežiūra translyčiams asmenims. Įstatymas uždraudė bet kokias „medicinines intervencijas, kuriomis siekiama pakeisti asmens lytį“, taip pat lyties keitimą oficialiuose dokumentuose ir viešuosiuose registruose.

Apklausoje dalyvavę vadovai teigia, kad verslo augimo palaikymas yra vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriais šiandien susiduriama. Reguliavimas kartu su geopolitiniu nestabilumu, infliacija, darbo jėgos, įgūdžių stygiumi tapo svarbiu išorės verslą trikdančiu veiksniu. Tokioje sudėtingoje aplinkoje vadovams vertėtų ieškoti būdų, kaip padidinti įmonės atsparumą.

Apklausos dalyviai pabrėžė, kad daugiausia rūpesčių keliantys klausimai yra susiję su darbo jėgos transformavimu, nuolat atsinaujinančių technologijų naudojimu, talentų iš išorės atradimu pritraukiant bei samdant darbuotojus.

69 proc. CEO išlieka optimistiški dėl savo įmonės veiklos 2024 metais. Deja, beveik pusė (48 proc.) tebėra pesimistiški pasaulio ekonomikos atžvilgiu. Vos 7  proc. respondentų tikisi, kad pasaulio ekonomika augs. 36  proc. mano, jog taip pat gerai seksis ir jų atstovaujamai sričiai, o 68  proc. teigiamai vertina būtent savo įmonės veiklos prognozes.

Net 77 proc. vadovų tvirtina, kad tvarus kursas bei naujovės jiems padėjo pritraukti ir išlaikyti profesionalius darbuotojus.

 

Pusė apklausoje dalyvavusių įmonių vadovų nurodė, kad palūkanų normos dydis turėjo nedidelę įtaką jų investavimo strategijai. Likę pasiskirstė beveik po lygiai, teigdami, kad palūkanos normos paveikė jų investavimo strategiją labai stipriai arba apskritai nepaveikė. Tokia skirtis rodo, kad beveik pusė verslininkų turėjo iš esmės peržiūrėti savo verslo investicijas arba palikti viską taip, kaip buvo suplanuota anksčiau.

Tyrimo duomenimis, dirbtinis intelektas (DI) vadovams nebėra tik populiarus žodis – vadovai po truputį pereina nuo vertinimo ir eksperimentavimo prie platesnio jo pritaikymo 2024-aisiais.

Talentų pritraukimas bei išlaikymas ir toliau lieka daugelio organizacijų strategijos tikslu ir socialine atsakomybe, o tvarumo vertinimas ir ataskaitų teikimas yra pagrindinės sritys, kurioms įmonės teikia pirmenybę. Net 77 proc. vadovų tvirtina, kad tvarus kursas bei naujovės jiems padėjo pritraukti ir išlaikyti profesionalius darbuotojus. 58 proc. darbuotojų tai suteikė daugiau prasmės atlikti savo darbą ir gerbti vadovą. 54 proc. pripažino, kad klientai bei partneriai šiais laikais iš visų verslų tikisi socialinių iniciatyvų ar investicijų į tvarumą.

Akivaizdu, kad, nepaisant ekonominio ir geopolitinio neapibrėžtumo, CEO išlieka optimistiški dėl savo įmonių augimo ir ateities galimybių. Dabartiniai iššūkiai reikalauja iš vadovų naujoviškų sprendimų ir atsparių verslo strategijų kūrimo.

Rodikliai – be pasididžiavimo

Europos statistikos tarnybos („Eurostat“) paskelbtais duomenimis, Klaipėdos uostas pernai buvo pats prasčiausias uostas Šiaurės Europos dalyje ir antras nuo galo visoje Europoje.

Dešimties šių metų mėnesių statistika bylojo dar prastesnius rezultatus, tačiau gali susidaryti įspūdis, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai labiau rūpi įvaizdžio ir prabangos reikalai.

Direkcija skelbė, kad 2022 metais Klaipėdos uostas krovė 36,12 mln. tonų krovinių, kai 2021 m. buvo perkrauta 45,62 mln. tonų.

Praėjusių metų spalio duomenimis, uoste buvo perkrauta vos 27,09 mln. tonų krovinių.

O visų dvylikos mėnesių statistika byloja, kad Klaipėdos uostui nepavyko pakilti iš Europos uostų reitingų lentelės apačios.

2023 metais uoste krauta beveik 33 mln. tonų, tai yra 9 proc. mažiau nei 2022-aisiais.

Pati direkcija pernai gyrėsi tik augančiais konteinerių krovos rezultatais –  buvo perkrauta 1,027 mln. konteinerių.

Visi kiti rodikliai, skaičiuojant tris praėjusių metų ketvirčius, rodė visišką Klaipėdos uosto pasiekimų dugną.

Uosto direkcija, pateikdama veiklos rezultatus už tris praėjusių metų ketvirčius, pripažino, kad krova mažėjo visose krovinių grupėse.

Uoste apsilankė mažiau laivų nei 2022 m., bet direkcija džiūgauja, kad dešimčia procentų atvyko daugiau keleivių nei užpernai, o štai kruiziniais laivais atplaukė net 58 keleiviais daugiau.

Skaičiai bylojo ir apie smukusias pajamas – 2023 m. per tris ketvirčius pajamos smuko 3,8 proc. ir sudarė 43,8 mln. eurų. Uosto pajamos, lyginant trejų metų tuos pačius laikotarpius, stabiliai smunka.

2023 m. per tris ketvirčius uosto direkcijos pelnas prieš apmokestinimą sudarė 21,6 mln. eurų, t. y. 1,1 mln. eurų mažiau nei užpernai.

Uosto direkcija skelbė, kad pernai investicijos siekė 100 mln. eurų, įgyvendinti reikšmingi uosto gilinimo, krantinių rekonstrukcijos projektai.

Atlyginimas vis didėjo

Uosto direkcijos generaliniam direktoriui Algiui Latakui 2022 metais mokama 6 511 eurų pastovioji atlyginimo dalis ir priedas už pasiektus rezultatus – dar 3 255 eurai. Tai yra 9 766 eurai kiekvieną mėnesį.

Uosto rodikliai vis prastėjo, bet A. Latako alga tik kilo.

Direkcija skelbė, kad 2023 metais antrąjį ketvirtį jau buvo mokama 10 141 eurų alga (pastovioji dalis – 7 556 ir priedas už pasiektus rezultatus – 2 585 eurai).

Tačiau ir tiek buvo mažoka. Tad nuo praėjusių metų trečiojo ketvirčio generaliniam direktoriui mokama 10,5 tūkst. eurų alga.

A. Latakas dar gali tikėtis sulaukti ir metinės premijos.

Iš „Klaipėdai“ siųsto A. Latako atsakymo į klausimus galima spėti, kad uosto direkcijos vadovas jaučiasi vertas prezidentinės algos.

„Nepaisant to, kad dėl geopolitinės situacijos uosto krova mažėjo, išlaikytas aukštas Uosto direkcijos pelningumas. Taip pat, lyginant su konkuruojančiais Baltijos šalių uostais, Klaipėdos uosto krovos kritimas yra mažesnis (palyginimui – 2023 metais Rygos uosto krova mažėja apie 20 proc., Talino – 30 proc.). 2023 m. įgyvendinti Uosto direkcijos projektai įrodo, kad įmonė ir toliau geba vykdyti suplanuotas investicijas bei kitas įstatymo pavestas funkcijas, neprašydama subsidijų iš valstybės biudžeto“, – atsakyme teigė A. Latakas.

Sumos: 2022 metų finansinėje ataskaitoje direkcija skelbė, kad uosto vadovybės algoms išmokėta 627 tūkst. eurų. Kyla klausimas – kokios sumos šiemet reikės vadovų algų priedams? Vytauto Liaudanskio nuotr.

Lūkesčius atitiko?

Direkcijoje dirba trys direktoriai, kuriems nuo 2023 m. trečiojo ketvirčio mokamas 9 450 eurų atlyginimas. Iki tol buvo mokami 8 788 eurai (5 859 eurų pastovioji algos dalis ir 2 929 eurų priedas už pasiektus rezultatus).

Kodėl buvo mokami priedai, jei bendrovės veiklos rezultatai prastėjo? A. Latakas paaiškino, kad direktoriams mokėta tokių pareigų verta alga.

„Vadovaujantis Klaipėdos uosto direkcijos įstatais, sprendimą dėl bendrovės direktorių darbo užmokesčio priima stebėtojų taryba, remdamasi Vyriausybės patvirtintais principais ir atlygio rėžiais. Nustatant darbo užmokestį atsižvelgiama į pareigybei keliamus reikalavimus, atsakomybę bei lygiavertėms pareigybėms Lietuvoje mokamą darbo užmokestį. Sprendimai dėl atlygio dydžio ir priedų mokėjimo priimami atsižvelgiant į bendrovei ir direktoriams keliamus tikslus ir vertinant, ar veiklos rezultatai atitinka akcininko lūkesčius. Formuojant tikslus atsižvelgiama ne tik į uosto krovos rezultatus, bet ir kitus Uosto direkcijos veiklos rodiklius, numatytus Uosto direkcijos strateginiame plane“, – paaiškino A. Latakas.

Rezultatai – antroje vietoje?

Buvęs Uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas, paklaustas, kiek gaudavo algos 2009 m. pradėjęs vadovauti direkcijai per buvusią pasaulinės ekonomikos krizę, nustebino skaičiais.

„Skaičiuojant eurais, mano alga buvo apie 2,5 tūkst. į rankas. Didžiausia, su visais priedais alga, kurią esu gavęs šiose pareigose, siekė 2,7 tūkst. eurų“, – prisiminė E. Gentvilas.

Tačiau 2009 metais, vis smunkant uosto rodikliams, alga generaliniam direktoriui nebuvo didinama.

„O priedą, kuris mokamas už gerus rezultatus, gavau tik dalį metų, kol ėjau šias pareigas“, – patikino E. Gentvilas.

Išgirdęs, kiek algos gauna dabartinis Uosto direkcijos vadovas, E. Gentvilas nusistebėjo.

„Taip, didesnė nei prezidento. Bet man nerūpi. Aš atėjau dirbti per pačią krizę ir reikėjo daug pastangų, kad uosto rodikliai pakiltų“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Paklaustas apie valstybės valdomas įmones, kurios dabar tapo akcinėmis bendrovėmis, E. Gentvilas turėjo savų pastabų tokiam virsmui.

„Valstybės valdomos įmonės šiuo požiūriu pradeda nukonkuruoti privatų sektorių. Nes kriterijai, kuriais apmokami ten sėdintys vadovai, jau seniai sukonstruoti taip, kad tik jie ten uždirbtų. Uždirbti tai uždirba, bet ar visada sėkmingai dirba? Aš turėčiau didelio skepticizmo“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Kuriant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akcinę bendrovę, buvo akcentuota, kad tokio sprendimo esminis tikslas – bendrovė turi nešti valstybei pelną.

„Maksimalų pelną. Bet vykstant tokiems pokyčiams, dažniausiai pasinaudojama tuo, kad būtų didinami atlyginimai. Kriterijai sukonstruojami taip, kad būtų labai gera darbo vieta, gerai apmokama, o rezultatai štai jau yra antroje vietoje“, – pastebėjo E. Gentvilas.

Eugenijus Gentvilas. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Per krizę krovė daugiau

Seimo narys E. Gentvilas pastebėjo, kad valstybinių įmonių virsmas akcinėmis bendrovėmis kol kas stulbinamų rodiklių neparodė.

„Kuo didesnės algos „Lietuvos geležinkelių“ vadovams, tuo dažniau traukiniai genda. Kuo didesnės algos valstybinėse energetikos įmonėse, tuo dažniau energetikai turi konfliktų su gyventojais, nes aptarnavimo kokybė prastėja ir prastėja. Galėčiau daugybę tokių pavyzdžių išvardinti“, – patikino E. Gentvilas.

2009 m., kai Uosto direkcijai vadovavo E. Gentvilas, krova uoste buvo smarkiai kritusi.

Per krizę krovėme daugiau krovinių nei dabar. Tačiau mano atlyginimas buvo 2,5 tūkst. eurų. Tai viską pasako.

„Bet 2010 m. perkopėme 30 mln. tonų krovinių ribą. 2011 m. krovėme 36,6 mln. tonų krovinių. 2023 metais uosto krova gal ir bus 33 mln. tonų. Sprendžiu iš dešimties mėnesių uosto pateiktos statistikos. Per krizę krovėme daugiau krovinių nei dabar. Tačiau mano atlyginimas buvo 2,5 tūkst. eurų. Tai viską pasako“, – dar praėjusių metų pabaigoje prognozavo E. Gentvilas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos tinklalapyje galima rasti tikslesnius uosto krovos duomenis tuo laikotarpiu, apie kurį kalbėjo E. Gentvilas.

„Pagal krovinių apyvartą Baltijos šalių uostuose, Klaipėdos uostas 2011 m. vėl susigrąžino lyderio pozicijas ir susumavus metinius rezultatus aplenkė Rygos, Ventspilio bei jungtinį Talino uostą (Mūga (Muuga), Paldiskis, „Old City“, Sarema (Saaremaa), Paljasare (Paljassaare). Klaipėdos uosto atotrūkis nuo Jungtinio Talino uosto 2011 m. sausio–gruodžio mėn. siekė 123,7 tūkst. t. Bendra Klaipėdos uosto ir Būtingės terminalo krova 2011 metų sausio–gruodžio mėn. sudarė 45,5 mln. t ir viršijo jungtinio Talino uosto krovą net 8,8 mln. t.“, – skelbė Uosto direkcijos statistika.

Atlygis – už tikslus

Po iškalbingų E. Gentvilo pateiktų skaičių, kyla klausimas, kas atsitiko valstybėje, kad už prastesnius rezultatus nusipelnoma triskart didesnės algos?

Dienraštis „Klaipėda“ A. Latako klausė – kodėl 2023 metais buvo mokami priedai, jei rezultatai šiais metais akivaizdžiai prastėjo?

„Uosto direkcijos finansiniai rezultatai yra labai svarbūs, tačiau nė kiek ne mažiau svarbios yra Uosto direkcijai pavestos funkcijos, kurios išvardintos Uosto įstatymo 11 straipsnyje. Vertinant įmonės veiklos sėkmingumą, visų pirma atsižvelgiama į įstatymo numatytų funkcijų įgyvendinimą, taip pat veiklos ir rezultatų atitiktį akcininko lūkesčiams ir iškeltų tikslų pasiekimą. Priimant sprendimą dėl kintamos algos dalies išmokėjimo yra vertinama, kaip sekėsi pasiekti iškeltus tikslus. Kintama atlygio dalis, kuri buvo nustatyta metų pradžioje, buvo mokama, nes iškelti tikslai buvo pasiekti“, – taip į klausimą atsakė A. Latakas.

Laukia premijų

Uosto direkcijos vadovas A. Latakas paaiškino, kad sprendimai dėl metinių premijų mokėjimo direktoriams ir generaliniam direktoriui bus priimti 2024 metų gegužės mėnesį.

„Kai bus aiškūs galutiniai Uosto direkcijos veiklos rezultatai ir įvertintas rezultatų atitikimas iškeltiems metiniams tikslams“, – tikino direkcijos vadovas.

2022 metų finansinėje ataskaitoje direkcija skelbė, kad uosto vadovybės algoms išmokėta 627 tūkst. eurų.

Kokios sumos reikės už visus 2023 metus?

„Faktiškai išmokėtas darbo užmokestis bus fiksuotas pasibaigus metams. Reikšmingų pokyčių, lyginant su 2022 m., nebus, nes darbo užmokestis vadovybei nuo 2023 m. II ketv. padidėjo nedaug“, – teigė Uosto direkcija.

Kylant uosto vadovų darbo užmokesčiui, kilo klausimas, ar didinamos ir kitų darbuotojų algos?

„Pagal įmonėje galiojančią kolektyvinę sutartį, visiems darbuotojams darbo užmokestis yra peržiūrimas vieną kartą per metus. Uosto direkcijos darbo apmokėjimo sistema paremta gerąja tarptautine praktika – siekiant pritraukti ir išlaikyti Uosto direkcijos veiklai reikalingus specialistus, kiekvienos pareigybės darbuotojui mokamas atlygis yra lyginamas su rinkos duomenimis“, – atsakė A. Latakas.

Paaiškėjo, kad 2023 metais direkcijos darbuotojams darbo užmokestis didėjo vidutiniškai 15 proc.

„Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į ženkliai pasikeitusį rinkos atlygių vidurkį, spartų vidutinio atlyginimo augimą Lietuvoje pastaraisiais metais“, – aiškino A. Latakas.

Vadovas teigė, kad direkcija savo darbuotojams moka rinkoje mokamą darbo užmokestį, kaip ir už savo veiklai reikalingas medžiagas, prekes bei paslaugas moka rinkos kainą.

Pasiteiravus, kokia dalimi darbo užmokesčio didinimas ir išmokų bei premijų skyrimas sumažins akcinės bendrovės pelną ir dividendus valstybei, A. Latakas atsakė, kad subsidijų iš valstybės įmonė neprašė.

„Sąnaudos mažina bet kurios įmonės pelną, tačiau be įmonės veiklai reikalingų darbuotojų, prekių ir paslaugų nebūtų galimybės uždirbti pajamų ir pelno. Nepaisant dėl geopolitinių aplinkybių sumažėjusios krovos ir pajamų, įmonės veikla išlieka pelninga, buvo mokami ir 2024 metais planuojami mokėti dividendai, įmonei nereikalingos subsidijos iš valstybės biudžeto veiklai tęsti. Akcininkas, formuodamas lūkesčius, įvertina reikšmingas aplinkybes, lemiančias įmonės veiklos rezultatus“, – tikino direkcijos vadovas.

Klaipėdos savivaldybės Personalo skyriaus vadovės Ingos Gelžinytės-Litinskienės teigimu, esant laisvoms skyrių vedėjų pozicijoms, nuo sausio 17 d. Švietimo skyriaus vedėjos funkcijas pavesta atlikti Švietimo skyriaus patarėjai Vidai Bubliauskienei, o nuo sausio 22-osios Kultūros skyriui laikinai vadovaus Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Germinta Patašiūtė.

Šios darbuotojos skyriams vadovaus, kol konkurso būdu pavyks rasti naujus jų vadovus.

Konkursas Kultūros skyriaus vedėjo vietai jau buvo skelbtas, jame dalyvavo dvi pretendentės, tačiau nė viena neatitiko keliamų reikalavimų.

Į Švietimo skyriaus vedėjo vietą konkursas kol kas dar nepaskelbtas.

Be to, specialistų dar trūksta ir savivaldybės Žemėtvarkos skyriuje, kuriam nuo sausio 1-osios atiteko kai kurios Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) funkcijos ir dėl to prireikė papildomų etatų.

Keturi specialistai į savivaldybės administraciją turėjo pereiti iš NŽT, tačiau vienas jų pasirinko kitą karjeros kelią, taigi savivaldybei teks ieškoti dar keturių naujų specialistų.

„Norintieji dalyvauti konkursuose turėtų sekti skelbimus. Be to, trūksta specialisto Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriuje, Viešųjų pirkimų skyriuje, taip pat ir Švietimo skyriuje dar reikėtų vieno specialisto“, – vardijo I. Gelžinytė-Litinskienė.

Ministerijų atstovų teigimu, tokia situacija susiklostė dėl įvairių priežasčių – kandidatai į vadovus neatitinka reikalavimų arba jų visai neatsiranda, įstaigas ketinama reorganizuoti, konkursų rezultatai apskųsti teismui.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldžios įstaigos ilgiausiai neturi nuolatinių vadovų. Pavyzdžiui, Radiacinės saugos centras nuolatinio vadovo neturi nuo 2018-ųjų sausio 1-osios. Anot SAM, konkursas šios įstaigos vadovo vietai užimti skelbtas 2021-aisiais. Tuomet nepavyko atrinkti laimėtojo, artimiausiu metu vėl žadama organizuoti konkursą.

Nuo 2018-ųjų birželio nuolatinio vadovo neturi ir Valstybinė teismo psichiatrijos taryba, nuo 2019-ųjų kovo – Nacionalinis vėžio institutas, o nuo 2021-ųjų lapkričio laikinasis vadovas laiko ir Žalgirio klinikos vairą.

Pernai vasarį LRT atskleidė, kad laikinieji vadovai vadovavo 35 įstaigoms.

Kaip pranešė Prezidentūra, laiške trijų šalių vadovai atkreipia dėmesį, kad Rusijos ir Baltarusijos bendradarbiavimas kenkia ne tik regiono, bet ir visos euroatlantinės erdvės saugumui. Laiške pažymima, kad Baltarusijos teritorija ir ištekliai Rusijos naudojami karui prieš Ukrainą ir liudija vis glaudesnę dviejų šalių karinę integraciją.

„Naujausia jos išraiška tapo taktinių branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijos teritorijoje. Tokiu būdu eskaluojama padėtis karo Ukrainoje kontekste ir keliama tiesioginė grėsmė mūsų bendruomenės saugumui. Tai yra dar vienas šiurkštus NATO ir Rusijos santykių pagrindų akto pažeidimas, akivaizdžiai rodantis, kad šis dokumentas nebegalioja“, – rašoma Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos lyderių laiške.

Lenkijos prezidento A. Dudos teigimu, laiško parengimą sąlygojo iš esmės pakitusios saugumo sąlygos regione.

„Turiu omenyje ir V. Putino deklaracijas dėl atominio ginklo perkėlimo į Baltarusiją. Kaip žinia, Lenkijai, Lietuvai, Latvijai, kitoms NATO šalims tai yra išties pavojingas veiksnys. Kita priežastis – galimas „Wagner“ grupuotės persikėlimas į Baltarusiją, tai taip pat iš esmės keičia saugumo architektūrą regione“, – penktadienį per spaudos konferenciją Klaipėdoje sakė A. Duda.

Pasak jo, laiškas skirtas partneriams pasirengti diskusijai ta tema per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje kitą savaitę.

G. Nausėda teigė, kad laiško idėja gimė jam su Lenkijos prezidentu viešint Kyjive.

„Manau, kad tai labai savalaikė iniciatyva, kuri atkreipia mūsų sąjungininkų dėmesį į tai, kas vyksta Rytuose, kas vyksta konkrečiai Baltarusijoje, kadangi šie procesai mums kelia nerimą“, – per bendrą spaudos konferenciją Klaipėdoje tvirtino Lietuvos prezidentas.

Jis pabrėžė, kad į kaimynystėje vykstančius įvykius ir tų šalių lyderių retoriką reikia žiūrėti kompleksiškai.

„Vien „Wagner“ grupuotės atėjimas ar neatėjimas yra tik vienas iš veiksnių, bet mes stebime retoriką, mes stebime labai konkrečius veiksmus siekiant sukurti prielaidas taktinio branduolinio ginklo dislokavimui Baltarusijos teritorijoje, stebime tebesitęsiančias migracijos atakas arba vadinamąją instrumentalizuotą migraciją. Visa tai komplekse daro situaciją dar labiau pažeidžiamą, todėl turime į tai atitinkamai reaguoti svarstydami regioninio saugumo klausimus“, – sakė G. Nausėda.

Trijų šalių vadovai taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusijos samdinių grupės „Wagner“ ir jų lyderio Jevgenijaus Prigožino persikėlimas į Baltarusiją sukeltų grėsmę šios šalies politiniam stabilumui, taip pat grasintų potencialiu konvencinių ir branduolinių ginklų kontrolės praradimu.

Pasak Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos prezidentų, J. Prigožino samdinių grupės atvykimas į Baltarusiją po nesėkmingo maišto Rusijoje taip pat gali tapti paskata Baltarusijai atnaujinti pastangas sukelti naują masinės migracijos bangą ir humanitarinę krizę prie ES sienų.

„Šiandien, NATO viršūnių susitikimo Vilniuje išvakarėse, mums reikalingas solidarumas ir vienybė, kad galėtume pagal 360 laipsnių principą atremti visas grėsmes, įskaitant ir tas grėsmes, kurias atnešė naujausi įvykiai Baltarusijoje. Turime parodyti Rusijai, kad jas matome ir suprantame, ir kad esame pasirengę imtis visų įmanomų priemonių joms atremti“, – rašo trijų šalių vadovai.

Trijų šalių lyderiai, be kita ko, pažymi, kad Baltarusijos žmonėms reikalinga aiški NATO žinia, kad demokratinės, stabilios ir klestinčios Baltarusijos, kuri būtų nepriklausoma nuo Rusijos valios ir Kremliaus vidaus kovų, vizija svarbi Aljansui.

Jie siūlo branduolinio atgrasymo peržiūrą ir pritaikymą naujai realybei, konvencinių grėsmių, kylančių iš Baltarusijos, įtraukimą vykdant karinę Aljanso adaptaciją, taip pat išankstinį amunicijos ir ginkluotės dislokavimą rytiniame Aljanso flange.

Taipogi laiške siūlomas gynybos išlaidų didinimas, peržengiant 2 proc. BVP ir sąjungininkų atsparumo hibridinėms grėsmėms didinimas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas birželį paskelbė, kad jo šalis liepos 7–8 dienomis ketina pradėti dislokuoti Baltarusijoje taktinius branduolinius ginklus.

Lietuvos nerimas dėl padėties Baltarusijoje pastaruoju metu taip pat išaugo Kremliui paskelbus, jog į šią šalį po maišto atvyks samdinių grupuotės „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas. Baltarusijoje taip pat leista įsikurti ir daliai „Wagner“ samdinių, tačiau neaišku, ar ir kada tai įvyks.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadas J. Prigožinas tebėra Rusijoje.

Pasak Arūno Dulkio, viešajame sektoriuje dėl kandidatų trūkumo neįvyksta pusė konkursų.

„(Dabar  – BNS) sudaroma galimybė sudalyvauti konkursuose gerokai platesniam nei iki šiol pretendentų ratui.  Tokios patirties vadovui patektų organizuoti veiklą įstaigoje“, – antradienį Seime teigė A. Dulkys, atsakydamas į parlamentarų ministrui raštui pateiktus klausimus dėl reikalavimų kandidatams į gydymo įstaigų vadovų konkursus pokyčių.

„Man svarbu, kad Lietuva turėtų kuo didesnį pasirinkimą, svarbu, kad dirbantiems, siekiantiems,  besimokantiems Lietuvos piliečiams būtų suteiktas šansas ir viltis, kad jų pastangos bus atlygintos“, – pridūrė jis.

Man svarbu, kad Lietuva turėtų kuo didesnį pasirinkimą, svarbu, kad dirbantiems, siekiantiems,  besimokantiems Lietuvos piliečiams būtų suteiktas šansas ir viltis, kad jų pastangos bus atlygintos.

Grupė Seimo narių iš kelių opozicinių frakcijų A. Dulkio teiravosi, kuo vadovaujantis buvo nuspręsta nutraukti pirmąjį Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovo konkursą ir pretendentams panaikintas pedagoginio vardo reikalavimas.

Pirmasis konkursas buvo nutrauktas, nes teigta, kad nemažai potencialių kandidatų negalėjo dalyvauti dėl formalaus reikalavimo neatitikimo turėti pedagoginio vardo patvirtinimą liudijančius dokumentus.

Antrą kartą rengiamame ligoninės vadovo konkurse dalyvauja 10 pretendentų.

Ministro tvirtinimu, šis atvejis įrodo, kad vadovo posto siekiantys žmonės „patikėjo, kad jų pastangas gyvenime valstybė įvertins“.  

A. Dulkys priminė, kad Kauno klinikų vadovo konkurse 2018 metais dalyvavo vienas kandidatas, Vilniaus Santaros klinikų 2019 metais – du, Žalgirio klinikų 2018 metais – vienas, o 2020 metais – du. 

„Tokie konkursai labiau atitinka vadovų paskyrimą, o ne atrankos procedūrą (...) Kai turime 13 tūkst. medikų bendruomenę, kai mūsų medikai už akademinius ir profesinius pasiekimus giriami Europos ir pasaulio mastu, ar toks kandidatų skaičius normalus? Ne, nenormalus“, – kalbėjo A. Dulkys.   

Tuo metu „valstietis“ Eugenijus Jovaiša priekaištavo ,kad supaprastinti reikalavimai lems, kad į vadovus pretenduos ir jais taps „labai nekaip kvalifikuoti“ žmones.   

Jis prognozavo, kad nauja „praktika persikels į teisminę erdvę“. 

„Tokių vadovų, kurie pasinaudoję palengvinta tvarka, galėtų grįžti į švietimo įstaigas, šiuo metu yra iki dešimties“, – rašoma ministerijos BNS pateiktame komentare.

Ministerija pridūrė, kad skaičius kol kas nėra didelis, nes pirmieji vadovai pirmąją kadenciją baigė šių metų sausį. Tikimasi, jog sudarius lankstesnes priėmimo sąlygas ir pasiūlius patrauklesnį darbo užmokestį norinčiųjų grįžti vadovauti švietimo įstaigai daugės.

„Kai baigėsi dalies vadovų pirmoji kadencija (mokyklų vadovų kadencijos įvestos tik 2018 metais), paaiškėjo, kokie iššūkiai kyla, kokie klausimai buvo neatsakyti iki tol, tad tvarką reikėjo koreguoti. Nemažai vadovų jau yra pasinaudoję galimybe eiti pareigas be konkurso antrąją kadenciją“, – nurodo ŠMSM.

Tokių vadovų, kurie pasinaudoję palengvinta tvarka, galėtų grįžti į švietimo įstaigas, šiuo metu yra iki dešimties.

Kovo pabaigoje Vyriausybė pritarė ministerijos siūlymui keisti tvarkos aprašą dėl buvusių vadovų, numatant, kad jie po pirmosios penkerių metų kadencijos vėl galėtų būti dalyvauti atrankos pokalbyje į tas pačias vadovo pareigas kitoje švietimo įstaigoje be konkurso.

Įsidarbinti kitoje švietimo įstaigoje galės tie buvę vadovai, kurių veikla buvo įvertinta gerai ir labai gerai, bet jie dėl įvairių priežasčių nebedirba mokykloje. Išėjusiems į pensiją buvusiems vadovams ši nuostata negalios.

Pasak ŠMSM, toks papildymas padės išlaikyti švietimo sistemoje gerai dirbančius vadovus, o savivaldybės tokiu būdu organizuodamos atrankas patirs mažesnes administracines išlaidas ir laiko sąnaudas, valstybei taip pat sumažės išlaidos naujų vadovų mokymams ir jų kompetencijoms tobulinti.

Švietimo registro duomenimis, šiuo metu mokyklų vadovų neturi 34 bendrojo ugdymo įstaigos iš daugiau nei 900, bet trūkstamų direktorių skaičius nuolat kinta.

Švietimo įstaigų vadovų kadencijos įvestos 2018 metais, laimėjusieji konkursą pareigas eina penkerius metus. Kiekvienais metais vadovo veiklą įvertinus labai gerai arba gerai, antrai penkerių metų kadencijai jis gali būti paskirtas be konkurso.

Pabaigęs dvi kadencijas vadovas gali dalyvauti konkurse kartu su kitais kandidatais ir, jeigu laimi konkursą, gali eiti vadovaujančias pareigas toliau.