Kaip rašoma pranešime, kreipimąsi pasirašė ELP frakcijos europarlamentarai Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius, Aušra Maldeikienė, Liudas Mažylis, bei Latvijos ir Estijos EP nariai.

„Kviečiame kolegas šį klausimą kelti atitinkamose Italijos institucijose. Mes esame įsitikinę, kad tokie vadovėliai turėtų būti nedelsiant pataisyti arba išimti iš ugdymo programų“, – rašo ELP frakcijos narė R. Juknevičienė.

Pasak europarlamentarų, tai jaunajai kartai diegia neteisingą ir politiškai motyvuotą Europos geografijos, politikos ir istorijos supratimą.

EP nariai referuoja į Italijos mokyklose naudojamą septintai klasei skirtą geografijos vadovėlį „PensoGeo“ (aut. Carlo Griguolo), kurį išleido 2018 m. Pearson Italia leidykla, bei jame pateikiamą žemėlapį ir tekstą apie Rusijos regioną, kuriame teigiama, kad „Rusijos regionas susideda iš Europinės Rusijos dalies, Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos ir Baltijos valstybių“. Taip pat mokiniai šiame vadovėlyje turi atlikti užduotį, kurios „teisinga“ versija pateikiama taip: „Politiškai, Rusijos regionas susidaro iš septynių valstybių: tik kai kurios jų turi priėjimą prie jūros: Lietuva, Latvija ir Estija – prie Baltijos jūros, Ukraina ir Rusija – prie Juodosios jūros. (…) Moldova ir Baltarusija neturi prieigos prie jūros“.

Europarlamentarų teigimu, Italijos vaikai ir iš minimų vadovėlyje valstybių atvykę vaikai, besimokantys Italijos mokyklose, mokosi, kad jų valstybės priklauso Rusijos regionui.

„Tokia koncepcija yra ne tik neteisinga, bet ir labai žalinga. Gerai žinomas faktas, kad Lietuva, Latvija ir Estija yra ES ir NATO narės, o Ukraina ir Moldova yra visiškai nepriklausomos valstybės, ratifikavusios asociacijos sutartis su ES. Jos nėra sugalvoto „Rusijos regiono“ dalis, – pažymi EP nariai.

Pasak jų, tokia koncepcija visiškai atspindi Kremliaus naratyvą, kad šios šalys yra Rusijos „teisėta interesų zona“, o toks suvokimas skatinamas vaikų mąstyme. Kaip rašoma pranešime, akivaizdu, kad tokia Kremliaus propaganda turi tragiškų pasekmių, kurias liudija tebesitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą ir demokratijas.

Knygoje „Stebuklingosios Nilso kelionės“  pasakojama apie Švediją nuo poliarinio rato iki šalies pietų. Pasakojimas apima visus metų laikus, mokiniai supažindinami su Švedijos gyvūnija, kraštovaizdžiu, istorija, kalbama apie patriotizmą, žalą gamtai, skurdą, vaikų darbo išnaudojimą ir daugelį kitų ne tik malonių temų.

Pagrindinis herojus yra berniukas, už bausmę paverstas nykštuku ir keliaujantis ant žąsies nugaros. Ši perspektyva dar įspūdingesnė pagalvojus, kad tuo metu tik prasidėjo pirmieji už orą sunkesnių lėktuvų bandymai ir rašytoja tokią pasakojimo perspektyvą turėjo kurti kliaudamasi tik vaizduote.  

Šiai knygai, kaip vadovėliui, pasipriešino daugelis mokytojų, nes jiems ji atrodė nepedagogiška, trikdanti stebukliniais momentais. Bažnyčia knygoje pasigedo krikščioniško turinio.

Vis dėlto jau pirmais metais knyga sulaukė didžiulės sėkmės. Be mokykloms skirtų knygų, buvo išpirkta dar 100 tūkst. egzempliorių. O praėjus trejiems metams po šios knygos pasirodymo, 1909-aisiais, S. Lagerlof tapo pirma moterimi, laimėjusia Nobelio literatūros premiją.

„Stebuklingosios Nilso kelionės“  net iki šeštojo dešimtmečio buvo pagrindinis Švedijos mokyklų geografijos vadovėlis.

„Kūno kultūra Lietuvos mokyklose – tarsi podukros. Vaikai stengiasi išvengti šių pamokų, o mokyklų vadovai tai ignoruoja, dėmesį sutelkdami abitūros egzaminų dalykams“, – sako vienas iš pirmojo kūno kultūros vadovėlio bendraautorių, Lietuvos Sveikatos Mokslų universiteto (LSMU) doc. dr. Šarūnas Klizas.

Leidykla „Šviesa“, subūrusi trijų Lietuvos universitetų mokslininkus ir pradinių klasių mokytojus, po 26 Lietuvos Nepriklausomybės metų pristato pirmąjį vadovėlio komplektą „Kūno kultūra 1 klasei“, skatinantį taisyklingą fizinį aktyvumą nuo pat mokslų pradžios.

„Iš pradžių tokiu sumanymu niekas netikėjo – nejaugi kūno kultūrai dar reikalingas vadovėlis? Tačiau pradėję jį kurti ir bendrauti su mokytojais, tėvais, pamatėme, kad vadovėlis ir vaiko asmeniniai užrašai apie fizinę veiklą yra labai reikalingi. Tai padeda suvokti, kaip ir kodėl atliekami įvairūs pratimai, supažindina su skirtingomis sporto šakomis, paverčia kiekvieną kūno kultūros pamoką vis kitokia, įdomesne, lavina ir kūną, ir mąstymą, o svarbiausia – formuoja sveiko gyvenimo įpročius“, – pasakoja leidyklos „Šviesa“ vadovė Daiva Bartninkienė.

Keisti kūno kultūros pamokų formatą ir suteikti joms daugiau sąmoningumo paskatino ne tik ilgus metus trukęs mokslinis autorių darbas stebint Lietuvos vaikus, bet ir užsienio šalių patirtis.

„Pietų Korėjos ir daugelio kitų labai pažangių šalių mokyklose fizinio aktyvumo pamokėlės jau vyksta ne du tris  kartus per savaitę kaip Lietuvoje, o kasdien po dvi, ir tai „atsiperka“ – labai pagerėjo ne tik vaikų sveikata, bet ir mokymosi pasiekimai. O mūsų šalyje kūno kultūrai neskiriama pakankamai dėmesio: – apsnūdusius vaikus tėvai atveža automobiliais, mokytojai neskuba sudominti vaikų fiziniu aktyvumu, tad šie stengiasi kūno kultūros pamokų vengti“, – sako LSMU doc. dr. Šarūnas Klizas, seniau pats dirbęs kūno kultūros mokytoju.

Pastebima, kad viskuo besidomintys pradinukai kūno kultūros pamokas dar lanko noriai, tačiau vėliau nebemato prasmės sportuoti, ypač paauglystėje, kai tai itin svarbu. KTU biomedicinos mokslų daktarės Irinos Klizienės teigimu, šiuo metu informacinės technologijos lenkia fizinį aktyvumą, bet mokykla gali padėti vaikams išlaikyti sveiką veiklų pusiausvyrą. Paįvairindamas sporto pamokas ir suteikdamas joms daugiau prasmės nuo pat pirmųjų dienų, vadovėlis padės užbėgti už akių nuoboduliui ir formuos įprotį, kad net ir sportuodamas gali ko nors išmokti, įgyti naujų žinių.

„Pradėjus lankyti mokyklą, keičiasi vaikų dienos režimas – vietoj judrių žaidimų vaikai didelę dienos dalį praleidžia mokyklos suole, todėl stipriai mažėja jų fizinis aktyvumas. Bet sveikos ir saugios gyvensenos pagrindai formuojasi būtent ankstyvoje vaikystėje. Dėl to svarbu nepraleisti šio amžiaus tarpsnio ir nuo pat mažens tobulinti individualias sveikatos stiprinimo žinias bei įgūdžius, kurie augant leis toliau tęsti aktyvią fizinę veiklą“, – sako doc. dr. I. Klizienė.

Nors moksleiviai dažnai bodisi kūno kultūros pamokomis, visuomenėje kyla mada sveikai gyventi – bėgioti, važinėtis dviračiais, žaisti sportinius žaidimus. Tačiau mokslininkai įspėja, kad neįgijus tinkamų sportinės veiklos pagrindų ir įgūdžių, neteisingai mankštinantis kyla rizika pridaryti sau daugiau žalos nei naudos ar net patirti traumų.

Anot doc. dr. I. Klizienės, norint išmokti taisyklingai sportuoti, svarbu suteikti vaikams ne tik praktinių, bet ir teorinių žinių, grindžiamų saugiu ir taisyklingu sportavimu. Teorijos bei praktikos derme ir pasižymi minėtas kūno kultūros vadovėlio komplektas, kurį sudaro vadovėlis, užrašų sąsiuvinis ir mokytojo knyga.

„Vadovėlyje daug patarimų, taisyklių, informacijos apie sporto šakas, užduočių, pratimų kompleksų su schemomis, žaidimais, supažindinama su sveika gyvensena. Užrašuose pratęsiamos vadovėlyje siūlomos situacijos, duodama papildomos informacinės medžiagos, pateikiamos savistabos lentelės, projektai. Mokiniai, atvykę į praktines kūno kultūros pamokas, galės pritaikyti įgytas teorines žinias – saugiai ir taisyklingai mankštintis, atlikti komandinių žaidimų judesius pagal išmoktas taisykles“, – sako I. Klizienė.

Autoriai vadovėlį skiria ne tik mokykloms, bet ir su vaikais sportuoti mėgstantiems tėvams, vaikų treneriams, neformaliojo ugdymo ir sporto būreliams. Kitais metais planuojame išleisti kūno kultūros vadovėlį 2 klasei, kad gera darbo pradžia nenutrūktų ir įsilietų į kitų dalykų žinias. Doc. dr. Š. Klizas mano, kad šis vadovėlio komplektas padės formuoti visos jaunosios kartos požiūrį į sveiką gyvenseną.

„Dirbant su šiuo komplektu kūno kultūros pamokos bus įdomios, žaismingos, judrios ir kaskart vis kitokios. Labai tikimės, kad jis padės keisti ne tik mokytojų, bet ir tėvelių bei pačių mokinių požiūrį į fizinio aktyvumo aktualumą bei svarbą. O tai užtikrins ne tik ligų prevenciją, bet ir geresnius mokymosi rezultatus“, – tiki edukologijos mokslų daktaras Š. Klizas.

Lietuvos atstovai šiais metais daug dėmesio sulaukė už itin palankiai įvertintą istorijos vadovėlį – leidyklos „Šviesa“ išleistas naujos kartos serijos „Atrask“ istorijos vadovėlio komplektas 6 klasei pelnė prestižinį sidabrinį Geriausių Europos mokymo(si) priemonių apdovanojimą (BELMA).

„Lietuva jau turi autoriteto vardą – apdovanojimą Frankfurto knygų mugėje gauname trečius metus iš eilės, mus čia pažįsta ir vertina kaip sektiną pavyzdį. Ugdymo priemonių kokybe lenkiame ne tik kaimynus – Lietuva nenusileidžia pažangiausioms šalims, tokioms kaip Suomija, Danija, Vokietija“, – džiaugiasi šiuo metu Frankfurte viešinti edukacinio turinio leidyklos „Šviesa“ direktorė Jurgita Nacevičienė.

Pasak vadovės, naujos kartos vadovėliai sukurti taip, kad skatintų mokytis tiriant, sudomintų ieškoti ir atrasti. Tuo paremtos visiems dalykams skirtos naujosios vadovėlių serijos: „Atrask“ ir pradinukams „Taip!“ Kad šios mokymosi galimybės pasiektų vaikus kuo greičiau, visos Lietuvos mokyklos šiemet gali nemokamai naudotis elektroninėmis šių ir kitų „Šviesos“ vadovėlių versijomis platformoje „Eduka klasė“.

Apdovanojimus teikiančios Europos mokomosios literatūros leidėjų grupės (EEPG) duomenimis, šiais metais kandidatavo ypač daug geros kokybės edukacinių leidinių, tad komisijai buvo itin sunku išrinkti geriausius. 25 proc. vertintų leidinių buvo vien elektroniniai, 60 proc. sudarė leidinių komplektai, susidedantys ir iš skaitmeninių priemonių, ir tik 15 proc. – įprastos knygos. EEPG nurodo, kad švietimas keičiasi – dauguma naujausių edukacinių priemonių įtraukia ir tėvus, o paskutinius kelerius metus pagrindinis dėmesys skiriamas tam, kad mokymas būtų pritaikomas kiekvienam vaikui individualiai.

Sidabru apdovanotą „Šviesos“ autorių grupės parengtą vadovėlio komplektą sudaro ne tik knygos. Jame – ir spausdintas, ir elektroninis vadovėliai, mokytojo knyga, moksleivio užrašai, papildomos skaitmeninės priemonės ir užduotys. Komplektą kūrė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė Jūratė Litvinaitė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto, Informacijos ir komunikacijos instituto dėstytojas Kęstutis Petrauskis, Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė Kristina Vilkelienė, užrašus sudarė Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos Vilniaus skyriaus pirmininkė Sonata Džiavečkaitė ir Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos istorijos mokytoja Simona Stankutė.

„Istorijos vadovėliai visuomet vertinami per didinamąjį stiklą, nes istorija – ne faktų, o jų interpretavimo mokslas. Juose taip pat sudėta daug daugiau nei žinios apie praeitį. Z kartos moksleiviai turi ne įsiminti datas, o suprasti įvykių priežastis ir pasekmes, susieti laikmečio problemas skirtingose šalyse, suprasti konfliktuojančių šalių motyvus. Be to, istorijos pamokos itin padeda ugdyti gyvenimiškas kompetencijas – skatina ieškoti informacijos, kritiškai mąstyti, diskutuoti su klasės draugais, pristatyti aptariamą temą kitiems. Tokią pamokos viziją kūrė vadovėlio autoriai, ją pastebėjo ir gyrė BELMA komisija“, – pasakoja J. Nacevičienė.

Geriausių Europos mokymo(si) priemonių (BELMA) apdovanojimus kasmet organizuoja Europos mokomosios literatūros leidėjų grupė (EEPG) kartu su Frankfurto knygų muge ir vadovėlių bei švietimo žiniasklaidos tyrėjų bendruomene „IARTEM“. Ekspertų komisija atsižvelgia į aštuonis edukacinei literatūrai vertinti taikomus kriterijus: aktualumą, aiškumą, patikimumą, patrauklumą, lankstumą, bendrumą, įsitraukimą, socializaciją.

Šiais metais kartu su „Šviesa“ apdovanojimų gavo ir kitos garsiausios Europos leidyklos iš Šveicarijos, Vokietijos ar švietimo srityje pirmaujančios Suomijos. Pernai aukščiausią įteiktą įvertinimą pelnė „Šviesos“ priešmokyklinio ugdymo komplektas „OPA PA!“, o 2014 m. EEPG skiriamą apdovanojimą laimėjo „Šviesos“ dailės vadovėlis 9–10 klasei.

Susargdino pelėsis?

Neįtikėtiną istoriją dienraščiui papasakojęs tėvas patikino, kad tokį vadovėlį į namus parsinešęs vaikas pasijuto blogai.

"Pirmiausia jam ėmė ašaroti akys, prasidėjo čiaudulys. Lyg būtų kilusi alerginė reakcija. Vaiko imunitetas buvo nusilpęs. Prisidėjo kitos infekcijos. Aš nedarau išvados, kad vaikas susirgo būtent dėl pelėsio vadovėliuose. Bet gali būti, kad negalavimų pradžia su tuo susijusi", – aiškino tėvas (pavardė neskelbiama, remiantis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatomis).

Vadovėlius apžiūrėję tėvai tikino, kad juose rado ne tik pelėsio dėmių.

"Tarp puslapių buvo plaukų, šiukšlių. Kaip galima mažamečiams vaikams duoti štai tokius vadovėlius? Mano sūnus – antrokas. Tikėtina, kad knygomis naudojosi ir kiti vaikai. Bet juk tai vadovėliai, vaikai juos kiekvieną dieną varto. O jei ir daugiau vaikų pajus negalavimus?" – klausė tėtis.

Klaipėdietis surašė kreipimąsi į ministrę A.Pitrėnienę ir raštu išdėstė pretenzijas bei pastabas dėl mokinių inventoriaus.

"Sudėsiu knygas ir laboratorijos atsakymą, tegul ministrė pati įvertina, ar galima iš tokių vadovėlių mokytis ar ne", – patikino tėtis.

Aptiko pelėsinių grybų

Į namus knygos buvo atneštos rugsėjo 2-ąją. O Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyrius šių knygų tyrimą atliko rugsėjo 5-ąją.

Mikrobiologinio tyrimo protokole parašyta, kad nuo knygų paimtame mėginyje aptikta pelėsinių grybų.

"O ar tėvelis tyrėsi savo namų knygas? Kažin ar mes valome ir prižiūrime namuose laikomas knygas? Jose galima rasti ne tik trupinių, bet ir kavos dėmių. Ar tikrai tarp tėvelio knygų puslapių nėra pelėsio?" – retoriškai klausė Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro vadovė Jūratė Grubliauskienė.

Reikia patikrinimo

Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė liko šokiruota, išgirdusi kokią "dovanėlę" į namus parsinešė mažametis klaipėdietis.

"Nieko sau. Švietimo skyriuje dirbu nuo 1992-ųjų. Nesu girdėjusi, kad knygose būtų rasta štai tokių dalykų, kurie dar ir alergiją kam nors sukeltų. Klausimas, ar knygos naujos ar ne? Jei naudotos, tikėtina, kad laikymo sąlygos nebuvo tinkamos. Įdomu, kas jas laikė? Ar jos buvo pas kitą mokinį, ar buvo saugomos mokyklos bibliotekoje", – stebėjosi L.Prižgintienė.

Švietimo skyriaus vedėja tikino, kad toks incidentas gali tapti akstinu visoms mokykloms sunerimti, kokiomis sąlygomis yra laikomos jų knygos.

"Į tai reikia labai rimtai pasižiūrėti. Pirmiausia, vaikui turi būti pakeistos knygos. Gal tai nėra mokyklos kaltė, gal tas grybelis klestėjo kokio nors kito vaiko namuose? Tačiau reikia išsiaiškinti, ar mokyklos saugyklose viskas gerai. Vertėtų patikrinti ir kitų vaikų vadovėlius. O jei pastate yra pelėsis? To net negali būti, juk pelėsis pavojingas sveikatai, o mes juk kalbame apie vaikus", – kalbėjo L.Prižgintienė.

Tyrė mikroklimatą

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė aiškino, kad centro specialistai nėra tyrę mokyklų dėl pelėsinio grybo.

"Tai nėra numatyta mūsų darbo reglamente. Tačiau kiekvienoje mokykloje dirba visuomenės sveikatos specialistas, priklausantis Visuomenės sveikatos biurui. Mes buvome kviesti tik į konkrečias mokyklas dėl skundų. Buvo gautas skundas dėl didelės drėgmės mokyklos patalpose. Kiek pamenu, drėgmės ten buvo tikrai per daug. Tėveliai skundėsi mikroklimatu. Mes patikrinome drėgmės ir temperatūros santykį bei oro judėjimą", – aiškino A.Šlepetienė.

A.Šlepetienė kėlė mintį, kad pelėsio grėsme visuomeninėse patalpose vertėtų iš esmės pasidomėti.

"Kažkas galėtų disertaciją parašyti, ko galima rasti knygose. Pelėsis nėra juokas, jis kelia grėsmę sveikatai", – svarstė specialistė.

Knygas pakeis

Klaipėdos "Santarvės" pagrindinės mokyklos direktorė Laima Vaitonienė patikino, jog ji abejoja, kad pelėsis knygose galėjo įsiveisti mokyklos patalpose.

"Mūsų skaitykla ir patalpos knygoms laikyti tikrai vėdinamos, tai šviesios patalpos. Kodėl tėvelis neatėjo į mokyklą? Pakeisime knygas, ir kur čia ta problema?" – nusistebėjo mokyklos vadovė.

Ugdymo įstaigos vadovė paaiškino, kad mokykla kasmet negauna naujų vadovėlių, vaikams išduodami naudoti.

"Tai yra normalu. Juk ir bibliotekoje imame naudotas knygas. Valstybė neturi tiek lėšų, kad kasmet duotų naujus vadovėlius", – aiškino L.Vaitonienė.

Vadovėlio nespėjo paskaityti

Mokyklos direktorė svarstė, ar skundų turinčio tėvelio vaikas galėjo susirgti nuo knygos, kurioje rasta pelėsio.

"Rugsėjo 1-oji buvo ketvirtadienis, o knygas vaikai galėjo gauti tik rugsėjo 2-ąją. O jau pirmadienį jis gavo laboratorijos atsakymą, kad rasta pelėsio sporų. Normalus vaikas sekmadienį knygų nevarto. Juk iš šių vadovėlių net nebuvo pradėta mokytis. Norint susirgti, reikia bent naudotis vadovėliu", – svarstė L.Vaitonienė.

Mokyklos vadovė aiškino, kad vienose klasėse vadovėliai surenkami dar mokslo metų pabaigoje ir iš karto išdalijami kitoms klasėms.

"Kiti vadovėlius gauna rugsėjo pradžioje. Tačiau iš 600 mokinių nė vienas neturėjo alergijos ir nepagavo jokio užkrato, nors mokykla naudojasi bibliotekų knygomis", – aiškino L.Vaitonienė.

Antradienį 90 metų sukanka knygų dailininkei Taidai Balčiūnienei. Daug kartų šią dailininkę ypatingai gerai žino iš vienos knygos, su kuria pradėdavo skaityti – Kazio Jakubėno „Abėcėlės“. Su jubiliejumi dailininkę sveikino ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

T. Balčiūnienė gimė Kaune, baigė Aušros mergaičių gimnaziją, vaikystėje svajojo tapti medike. Tačiau nuo mažens piešti mėgusi būsimoji dailininkė pasirinko architektės profesiją, baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą.

Pirmąsias iliustracijas autorė sukūrė 1959-aisiais knygai  „Jaunasis pianistas“.  Būtent po šio leidinio pasirodymo pasipylė nauji užsakymai. Be grožinės literatūros knygelių T. Balčiūnienė yra iliustravusi  muzikos, matematikos, lietuvių kalbos vadovėlius,  sukūrusi vaizdinių priemonių akliesiems ir kurčnebyliams.

Dailininkė taip pat yra mažosios grafikos žanro – eksilibrisų meistrė, kūrė ir atvirukus vaikams. Jos sukurtas paveikslėlių knygas skaitė kelios Lietuvos ir kitų šalių vaikų kartos. Ne viena knyga buvo leidžiama pakartotinai.  Daugelis prisimena jos iliustruotą knygą „Abėcėlė“, kurioje mažieji skaitytojai supažindinami su lietuviškąja abėcėle.

Dailininkė yra sakiusi: „Man knygų iliustravimas – ir darbas, ir poilsis. Kai pradedu piešti, viską užmirštu.“ Dailininkė  iliustravo ir lietuvių liaudies dainelių knygeles : „Ganau ganau aveles“,  „Bėgs pelytė vandenėlio“,  vaikų žaidinimų knygelę „Bitė ritė baltaragė“ „Jūreivis Baltrukas“. Ji yra iliustravusi Mato Grigonio, Prano Mašioto, Kazio Binkio, Kazio Jakubėno, Kosto Kubilinsko, Vinco Giedros, Aldonos Puišytės ir kitų autorių knygutes vaikams. Jos knygos yra verstos į rusų, anglų, arabų, hindi, ispanų, persų, prancūzų, slovakų ir kitas kalbas.

Dailininkė užaugino devynis vaikus. Vyriausioji dukra Taida Balčiūnaitė – grafikė, anūkė Sigutė Chlebinskaitė taip pat dirba knygų vaikams iliustravimo srityje.

Gruodžio 10-ąją Vilniuje, Užupio meno inkubatoriaus galerijoje „Galera“ bus atidaryta T. Balčiūnienės iliustracijų paroda.

Lietuvos švietimo istorijos muziejuje šią savaitę vyko atsiminimų popietė, skirta žymiam pedagogui, vadovėlių mokykloms autoriui, publicistui, visuomenės ir kultūros veikėjui Jonui Murkai. Šiemet minimos 125-osios jo gimimo metinės.

Anūkams perduota dvasia

"Tokie renginiai tikrai paglosto širdį, juk tiek daug Lietuvos pedagogikai ir švietimui, lietuvių kalbai nuveikęs J.Murka buvo pamirštas ir sovietmečiu, ir atkūrus nepriklausomybę. Jo didžiuliai darbai išlikę archyvuose, tačiau dėl ligos J.Murka beveik nedalyvavo renginiuose, vakarėliuose, nebuvo matomas, todėl greitai ir pamirštas", – svarstė J.Murkos anūkas Arvydas Garbaravičius.

Jis pasidžiaugė, kad šiemet minint J.Murkos 125-ųjų gimimo metinių sukaktį Šiauliuose, šios asmenybės pristatyti nereikėjo – mieste, kur J.Murka bene daugiausia dirbo, jis tebėra gyvas atmintyje.

"Ta lietuvybės dvasia, kurią taip kruopščiai puoselėjo ir skleidė senelis, močiutė Elena Murkienė auklėjo ir mus. Skaitėme tokias knygas, apie kurias gūdžiais sovietiniais metais daug kas net nežinojo", – prisiminimais į vaikystę sugrįžo A.Garbaravičius. Jis prasitarė, kad ilgokai apie senelį ir jo darbus net šeimos rate buvo kalbama patyliukais – baimintasi, kad anūkai neplepėtų apie tai, kas sovietinei valdžiai tikrai būtų nepatikę.

Darbštumu stebinanti asmenybė

"Jis nepailsdamas dirbo Lietuvos žmonėms ir buvo mokytojas iš pašaukimo", – taip J.Murką apibūdino Lietuvos švietimo istorijos muziejaus muziejininkė Jūratė Jagminienė, prisiminimų popietei parengusi pagrindinį pranešimą apie šios iškilios asmenybės gyvenimą ir nuveiktus darbus.

Meilė lietuvių kalbai, įkvėpta mylimo mokytojo Jono Jablonskio, nelengva mokytojo duona siekiant ugdyti jaunąją kartą ir prusinti suaugusiuosius, gausybė straipsnių, vadovėliai mokykloms, visą gyvenimą tobulinta pedagogikos metodika. O kur dar paties nepasotinamas noras tobulėti ir šviestis, mokyklų kūrimas, klojimo teatro, choro, jaunųjų ūkininkų ratelio subūrimas, vakaruškos jaunimui. Kaip pastebėjo muziejininkė J.Jagminienė, už tai, ką J.Murka darė, grėsė kalėjimas, kratos pažįstamų namuose ar net tremtis į Rusijos rytus. "Tai jo negąsdino ir nesustabdė. Nors ir silpnos sveikatos, J.Murka buvo stiprios valios ir be galo darbštus žmogus", – priminė J.Jagminienė.

Popietėje viešėjęs Šiaulių J.Janonio gimnazijos direktorius Rimas Budraitis prisipažino besididžiuojąs, kad gali dirbti mokykloje, prie kurios įkūrimo daug prisidėjo J.Murka. "Taip norėtųsi, kad šiandien būtų daugiau tokių žmonių, koks buvo J.Murka, – galėtume išauginti asmenybių, kurių taip reikia Lietuvos ateičiai. J.Murka skatino kurti sąmoningą, pedagogiškai susipratusią visuomenę", – kalbėjo svečias iš Šiaulių. Prisiminimais apie J.Murkos žmoną Eleną Murkienę, taip pat dirbusią mokytoja, pasidalijo garbaus amžiaus jau sulaukę jos buvę mokiniai.

Dovanos muziejui

Pasidalijus prisiminimais apie J.Murkos gyvenimą, šeimą ir nuveiktus darbus, popietės svečiai buvo pakviesti "prie J.Murkos stalo" – minint šios iškilios asmenybės 125-erių metų sukaktį, jo anūkai nusprendė Lietuvos švietimo istorijos muziejui padovanoti keletą garsaus savo senelio daiktų: restauruotą rašomąjį stalą, lagaminą, barometrą.

Kaip sakė J.Murkos anūkas Linas Bulota, tas stalas buvo neatsiejama vaikystės dalis. "Po juo, dengtu balta staltiese, Kalėdų naktį slėpėmės tikėdamiesi, kad pavyks pamatyti, kaip Kalėdų Senelis atneša dovanų. Ten ir užmigome, paslapties taip ir nepamatę savo akimis", – akimirka iš savo ir sesers Giedrės vaikystės pasidalijo J.Murkos anūkas. Muziejui padovanotas lagaminas buvo J.Murkos bendrakeleivis į gydyklas Prancūzijoje ir Šveicarijoje siekiant sustiprinti jėgas ir silpną sveikatą.

"Smagu, kad tuos daiktus, išsaugotus daugybę metų, galime padovanoti muziejui. Jie turi būti matomi ir žinomi, nes tai istorija. Laikas bėga, kartos tolsta, ir dar po kelių dešimčių metų gyvensiančioms kartoms tie daiktai bus tik tolima praeitis", – džiaugėsi J.Murkos anūkė Giedrė Bulotaitė-Jurkūnienė. Lietuvos švietimo istorijos muziejuje bus ir jos tapytas senelio, matyto tik iš nuotraukų, portretas. Ta proga muziejuje atidaryta G.Bulotaitės-Jurkūnienės personalinė akvarelių paroda.

G.Bulotaitė-Jurkūnienė buvo idėjos autorė ir iniciatorė, sumaniusi prikelti iš užmaršties iškilaus savo senelio J.Murkos gyvenimo akimirkas, priminti visuomenei apie solidžius nuveiktus darbus ir uolumą dirbant savo Tėvynei ir jos žmonėms. 125-ųjų gimimo metinių renginius finansavo J.Murkos anūkai Arvydas ir Ramūnas Garbaravičiai ir proanūkis Jonas Garbaravičius.
"Kitų metų Vasario 16-ąją Šiauliuose planuojame atidengti paminklą J.Murkai. Tai nebus biustas. Paminklas bus kaip švyturys, simboliškai pagerbiantis ir primenantis ne vien J.Murką, bet ir visus švietėjus. Atiduodame skolą savo kilmei", – atvirai prisipažino A.Garbaravičius.

Šiemet, spalio mėn. pradžioje vykusioje Frankfurto knygų mugėje, leidykla „Šviesa“ buvo pastebėta ir įvertinta Europos mokomosios literatūros leidėjų grupės (EEPG). Kaip ir kiekvienais metais, ši grupė skiria apdovanojimus geriausiais pripažintiems šviečiamojo pobūdžio leidiniams. Tarp jų ypatingo komisijos dėmesio sulaukė 2013 m. išleistas dvejus su puse metų rengtas leidyklos „Šviesa“ dailės mokymo( si) komplektas IX-X klasėms. Leidyklai ir vadovėlio autorėms – Irenai Staknienei, Rimai Tuinylaitei, Romualdai Zareckienei – skirtame apdovanojime pabrėžiama, kad vadovėlis labiausiai iš kitų mokomojo pobūdžio leidinių išsiskyrė aiškia bei unikalia dailės ir meno kūrinių vertinimo sistema.

EEPG kartu su Frankfurto knygų muge ir vadovėlių bei švietimo žiniasklaidos tyrėjų bendruomene „IARTEM“ organizuojami Geriausių Europos mokymo(si) priemonių apdovanojimai vyksta kasmet. Jų metu iš aukščiausios kokybės švietimo literatūros renkami geriausi Europoje išleisti vadovėliai. Tarptautinė ekspertų komisija vertina pateiktus vadovėlius pagal aštuonis kriterijus – aktualumą, aiškumą, patikimumą, patrauklumą, lankstumą, bendrumą, įsitraukimą, socializaciją, o apdovanojimai skiriami keturiose kategorijose. Būtent vienoje iš jų – interaktyvių skaitmeninių sprendimų – specialus komisijos prizas už išskirtinį vadovėlio vertingumą atiteko leidyklai „Šviesa“.

Pasak vienos iš BELMA apdovanojimų komisijos narių ir ekspertų, Lietuvos Edukologijos universiteto doc. dr. Danguolės Kalesnikienės, šis įvertinimas rodo aukštus autorių pasiekimus ir leidyklos darbo kokybę.

„Tai – įrodymas, kad leidykla turi gerų autorių, o vadovėlių leidybą vertina atsakingai ir profesionaliai, nestovi vietoje ir nuolat tobulėja. Apdovanojimu pažymima, kad inovatyvus vadovėlis išsiskiria kokybe ir yra aukštos vertės, ko dažnai trūksta kituose vadovėliuose“, – teigia D. Kalesnikienė.

Leidyklos „Šviesa“ leidinių vadovės Ingrida Navalinskienės teigimu, šiame vadovėlyje pateikiama vertinimo sistema yra unikali ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos kontekste.

„Meninio skonio lavinimas – didžiulis iššūkis mokytojui. Dalykai, kurių pagrindas yra asmenybės saviraiška, o vertinimas priklauso nuo vertintojo gebėjimų, išsilavinimo, asmeninio skonio – tokie kaip muzika, literatūra, dailė, šokis, teatras – yra ganėtinai sudėtingai apibrėžiami metodologiškai. Galime teigti, kad tokį unikalų dailės pamokoms pritaikytą vertinimo sistemos sprendimą autorės pasiūlė pirmosios ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje“, - vadovėlio išskirtinumą plačiau apibūdina I. Navalinskienė.

Visą „Dailė. Vadovėlis IX–X klasei“ mokymo(si) komplektą sudaro vadovėlis, kūrybinės užduotys ir interaktyvi mokytojo knyga. Tai – kompleksinis sprendimas dailės pamokoms. Kūrybinės užduotys papildo vadovėlio medžiagą, leidžia mokiniui dirbti savarankiškai, atskirais žingsniais ir etapais gilintis į meno suvokimą ir vėlesnę jo interpretaciją.

„Dar vienas vadovėlio išskirtinumas, kurį įvertino Europos mokomosios literatūros leidėjų grupės komisija, yra jame publikuojamas retas tapybos bei meno darbų rinkinys, parinktas pagal integruojančius temų aspektus. Komisijos nariai stebėjosi, koks gilus dailės ir meninių kompetencijų ugdymas vykdomas Lietuvoje bei koks platus dailės kūrinių spektras pateiktas vadovėlyje“, - pasakoja I. Navalinskienė.

Anot jos, atskiro paminėjimo verta šiuolaikiška interaktyvi mokytojo knyga. Interaktyvus metodinis vedlys mokytojui, suteikiantis ne tik pamokų planus, bet ir atskirus jų vedimo scenarijus, mokinių vertinimo bei įsivertinimo sistemą, leidžiantis mokytojui diferencijuoti vadovėlio ir užduočių medžiagą pagal klasės mokinių lygį, vienoje vietoje kaupti aktyvias internetines nuorodas į šaltinius, papildomas užduotis, mokomąją medžiagą. Tačiau leidinių vadovė pastebi, kad vertinimo komisija atkreipė dėmesį ir į kitus, daug darbo pareikalavusius vadovėlio aspektus.

I. Navalinskienės teigimu, su šio mokymosi komplekto autorėmis, dailės mokytojomis Irena Stakniene, Rima Tuinylaite, Romualda Zareckiene leidykla „Šviesa“ bendradarbiauja ne vienerius metus.

„Jų darbai nuo pat pradžių pasižymėjo plačiu ir giliu dailės dalyko išmanymu, šiuolaikinėmis mokymo(si) metodikomis, puikiai atitiko dabartinės mokyklos poreikius. Be to, autorės yra prisidėjusios ir prie meninio ugdymo programų parengimo. Jos bene pirmosios Lietuvoje dailės mokomųjų komplektų autorės, atveriančios galimybę mokytis dailės ir meninių kompetencijų įvairių gebėjimų vaikams, ugdančios meno mylėtoją, žinovą, suvokiančios dailę kur kas plačiau nei piešimą dailės pamokose bei suteikiančios mokiniui estetinius pagrindus meno suvokimui. “, - sako I. Navalinskienė.

Toks tarptautinis leidyklos „Šviesa“ mokymo(si) komplektų pripažinimas nėra pirmasis. 2005 m. Europos mokomosios literatūros leidėjų grupės (EEPG) bronzos medaliu yra apdovanotas leidyklos „Šviesa“ vadovėlis „Aš ir pasaulis 2 kl.“, tais pačiais metais pagrindinės mokyklos kategorijoje III vietą užėmė ir vadovėlis „Geografija 7 kl.“. 2008 m. išleistas gamtos mokslų vadovėlis „Mokslininkų pėdomis 5 kl.“ ir  2010 m. išleistas pradinių klasių lietuvių kalbos vadovėlis „Naujasis šaltinis 2 kl.“ taip pat pelnė III vietą, o 2011 m.  leidyklos „Šviesa“ išleistas trečiųjų mokymo metų vadovėlio komplektas „V dobryj put!“ buvo apdovanotas bronzos medaliu.

Leidykla „Šviesa“ yra didžiausia ir daugiausia patirties turinti Lietuvos vadovėlių ir mokomosios literatūros leidykla. Jau beveik 70 metų leidykla nuosekliai vykdo šviečiamąją veiklą, bendradarbiauja su mokyklomis ir leidžia naujos kartos vadovėlius. Nuo 2005 metų leidykla vykdo elektroninės leidybos veiklą, o nuo 2012 metų siūlo šiuolaikiniam mokymui skirtą „Aktyvios klasės“ sprendimą.

Besiruošdami pirmojo šalyje kulinarinio vadovėlio mokykloms išleidimui, šiandien žinomiausias Lietuvos kulinarinis projektas VMG (Virtuvės mitų griovėjai) Vilniaus savivaldybės prieigas  „užvertė“ daugiau kaip trimis tonomis miltų – pristatė naują socialinę akciją „VMG tikras“.

Akcija pradėta Europos aikštėje iškilusia miltų maišų barikada, kuria buvo siekiama atkreipti  dėmesį į natūralių produktų ir tikro maisto gamybos svarbą. Komandai ypač svarbu tai,  kaip šią vertybę įskiepyti vaikams ir jaunimui – „VMG tikras“ ženklas ir manifestas bus įtraukti ir į kartu su Švietimo ir mokslo ministerija parengtą vadovėlį. 

„Artėjant rudeniui, visiems grįžtant į darbus ir mokslus, vėl imame skubėti, bėgti, ir dažnai laiką taupome valgymo sąskaita – užuot ką nors pasigaminę, renkamės valgyti nesveiką sumuštinį ar kebabą pakeliui. Šia akcija norime priminti žmonėms, kuo svarbi kokybiška mityba,“ – sako projekto vadovas kulinaras Alfas Ivanauskas.

„VMG tikras“ akcija pradėta blynų kepimu tiesiog Europos aikštėje, kurioje dalyvavo ir miesto bei miestiečių sveikata besirūpinantis meras Artūras Zuokas.

„Kokybiškas maistas bus tuomet, kai patys būsime visiškai atsakingi už tai, ką valgome. Kviečiu visus naudoti kuo daugiau natūralių produktų, o ne jų pakaitalų“, – ragaudamas miltinį blyną su grietine bei apibarstytą šviežių lietuviškų uogų asorti, sakė Vilniaus meras A. Zuokas.

Akcijai parengtu specialiu manifestu VMG kviečia žmones maistą kuo dažniau gaminti patiems, o ne pirkti paruoštus pašildomus gaminius parduotuvėse.