Net ir besilaukdama pirmagimio lengvaatletė planuoja dalyvauti birželio 9-ąją vyksiančiame „Citadele Kauno maratone“.

„Kažkokių rekomendacijų griežtų, iki kiek galima bėgioti, nėra. Svarbiausia žiūrėti į savo savijautą ir konsultuotis su gydytojais. Mano atveju, savijauta gera, gydytojai žino, kad bėgioju ir tam neprieštarauja. Reikia tinkamai parinkti krūvius – greitį ir kiek kilometrų bėgti. Sportas ir fizinis aktyvumas yra gerai“, – teigė septintą mėnesį besilaukianti V.Žūsinaitė.

Pasak bėgikės, aktyvus sportavimas nėštumo metu tarp profesionalių sportininkių nėra naujiena. Priešingai – dauguma pajėgiausių lengvaatlečių stengiasi palaikyti sportinę formą, kad vėliau sugrįžimas į sportą būtų lengvesnis.

„Tarp profesionalių bėgikių labai daug bėgioja ar tiesiog šiaip sportuoja ir besilaukdamos. Vienos ilgiau, kitos trumpiau, bet profesionalios sportininkės nebijo sportuoti nėštumo metu“, – sakė V.Žūsinaitė.

Beje, dabar bėgimas olimpietei teikia kur kas didesnį malonumą nei prieš tai – sportininkei nereikia varžybose atiduoti visų jėgų, be to, neslegia psichologinė įtampa žūtbūt pasiekti atitinkamą rezultatą.

„Jaučiuosi daug ramesnė bėgdama, nėra tokio noro varžytis, nes žinau, kad šiuo metu negaliu. Bėgu savo malonumui ir jaučiuosi daug ramesnė. Didelio azarto nėra, bet atėjus į startą ir stovint minioje jausmas toks pat geras, kaip prieš tai, – šypsojosi V.Žūsinaitė. – Bėgti be atsakomybės yra visai kitas pojūtis. Jokių aukštų tikslų nesieki, tiesiog bėgi ir mėgaujiesi, džiaugiesi gamta.“

V.Žūsinaitė Kauno maratone įveiks arba „Continental“ 10 km nuotolį, arba „R1“ 5 km distanciją. Treniruotėse jai pavyksta surinkti ir dviženklį skaičių kilometrų.

„Planuoju bėgti Kauno maratone. Neapsisprendžiau, ar bėgsiu 5 km, ar 10 km, nors dar bėgioju ir po 10 km. Kažko labai daug nesitikiu, tiesiog norisi bent minimaliai palaikyti sportinę formą, pabūti varžybose ir pasisemti gerų emocijų. Praėjusiais metais dalyvavau „Citadele Kauno maratone“, patiko pats renginys, patiko trasa, dėl to galvoju ir šiemet pratęsti tradiciją“, – sprendimą paaiškino lengvaatletė.

V.Žūsinaitė tikisi įšokti ir į Tokijo olimpinių žaidynių traukinį bei visą maratono distanciją įveikti jau kitą pavasarį. O ar bėgikė norėtų, kad sportininku taptų jos atžala?

„Bus matyti, ar vaikas bėgios, ar užsiims kitu sportu, ar išvis nebus sportininkas. Norėtųsi, kad jis būtų fiziškai aktyvus, stiprus ir sportuotų, bet tikrai neversiu per prievartą užsiimti sportu. Kur bus vaikas labiau linkęs, ten ir skatinsiu tobulėti“, – džiugiai pasakojo V.Žūsinaitė.

Daugiau informacijos apie birželio 9-ąją vyksiantį „Citadele Kauno maratoną“ rasite kaunomaratonas.lt

Sporto parduotuvės vadovas Juras Vėželis džiaugiasi, kad sportas mūsų šalyje tampa ne tik mada, bet ir neatsiejama laisvalaikio dalimi: „Žmonės vis drąsiau išbando naujas sporto šakas ar aktyvaus laisvalaikio praleidimo būdus, renkasi specialiai tai sporto šakai pritaikytą aprangą ir avalynę, o svarbiausia – daro tai kartu su šeima.“

Dviračiais ir bangomis

Šokėjas Deividas Meškauskas ir aktorė Ineta Stasiulytė laisvalaikiu labiausiai mėgsta važinėtis dviračiais. „Kartu esame nuvažiavę ne vieną kilometrą. Ir nors šeimos pagausėjimas kiek koreguoja laisvalaikį, savo mėgstamos veiklos nepamirštame. Svarbiausia – pasirinkti tinkamą aprangą ir avalynę, kuri leistų mėgautis judėjimu“, – sako D. Meškauskas.

Deividas Meškauskas ir Ineta Stasiulytė / P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Tuo tarpu dainininko Justino Jaručio ir jo žmonos atradimas – banglenčių sportas: „Nors dabar progų čiuožti bangomis pasitaiko kur kas rečiau, meilės banglentėms tai nesumažina. Tikiu, kad kiekvienas gali atrasti jam patinkančią aktyvią veiklą. Tik kartais tam, kad atrastum tą vienintelę, tenka išbandyti nemažai sporto šakų.“

Justinas Jarutis ir Justina Jarutė / Asmeninio archyvo nuotr.

Parkais ir takais

Olimpiečių Vaidos Žūsinaitės ir Ričardo Nekriošiaus šeima gyvena džiugiomis naujo šeimos nario laukimo nuotaikomis. Tačiau maratonininkės Vaidos ritmo tai nepakeitė: „Darbo dienomis nubėgu iki 5 km, savaitgaliais – 12 km. Kartu su vyru važinėjame dviračiais, daug vaikščiojame, plaukiojame. Artimiausiuose planuose – baidarė. Nepatikėsite, tačiau nesu ja plaukusi, o juk mano vyras – baidarininkas!“, – nusijuokia V. Žūsinaitė.

Vaida Žūsinaitė ir Ričardas Nekriošius / G. Skaraitienės / Fotobanko nuotr.

Daug kartu vaikštinėja ir praėjusią vasarą pagausėjusi Andželos Adamovič-Gečienės ir Žygimanto Gečo šeima. Tiesa, didžioji Žygimanto aistra – krepšinis. Ar tėčio pėdomis seks ir sūnus? „Leisime jam rinktis, ką nori veikti. Tačiau tikrai bus krepšininkas!“, – juokaudamas sako Ž. Gečas

Anžela Adamovič-Gečienė ir Žygimantas Gečas / „Facebook“ nuotr.

Tradicinis "Danske Bank Vilniaus maratonas" šiais metais sostinėje bėgimo mėgėjus ir profesionalus suvienys rugsėjo 8 d. Iki tol Vilniuje ir jo apylinkėse vyks keli mažesni renginiai. Gegužės 11 d. Trakuose vyks "Eurovaistinės Trakų pusės maratono" bėgimas, o birželio 2 d. Vilniuje į 5, 10 ir 21,098 km bėgimo iššūkius kvies "We run Vilnius". Norintiesiems išmėginti jėgas ilgesnėse distancijose tokią progą suteiks liepos 21 d. Vingio parke vyksiantis "Vilnius 100 km running" renginys, kurio dalyviai turės įveikti 100 km ilgio distanciją.

"Vilniaus dienos" kalbinta daugkartinė Lietuvos čempionė, olimpinių žaidynių ir pasaulio čempionato dalyvė Vaida Žūsinaitė sakė, kad Lietuvos sostinė yra tinkamas miestas bėgikams ir bėgimo renginiams.

"Vilniuje galime bėgioti žaliuose parkuose, sutvarkyta Neries pakrante, ir tos trasos nėra nuobodžios. Mūsų mieste vietos treniruotėms užtenka ir profesionaliems bėgikams, ir mėgėjams. Kai pati pradėjau sportuoti, sutikti bėgiką gūdžią žiemą ar vakare buvo beveik neįmanoma, o dabar bet kokiu paros metu ir bet kokiu sezonu bėgikų pilna visur. Bėgimo bumas šiuo metu stabilizavosi, bet tikrai mane labai džiugina, kai matau tiek daug bėgiojančių žmonių, tai rodo, kad Vilnius yra palankus miestas visiems bėgikams", – sakė V.Žūsinaitė.

Kalbėdama apie organizuotas bėgimo varžybas 31 metų lengvaatletė visus svajojančius apie pirmą maratoną perspėjo, kad, norint sau nepakenkti, būtina labai atsakingai pasirengti bėgimui.

Kai pati pradėjau sportuoti, sutikti bėgiką gūdžią žiemą ar vakare buvo beveik neįmanoma, o dabar bet kokiu paros metu ir bet kokiu sezonu bėgikų pilna visur.

"Kai į mane kreipiasi žmonės prašydami padėti pasirengti maratonui, visų pirma klausiu jų, ar jie tikrai nori bėgti būtent maratoną? Tam tikra prasme juos mėginu atkalbėti, nes pirmą kartą nubėgti 42 km yra labai sunkus išbandymas organizmui. Pradedantiesiems rekomenduoju iš pradžių išmėginti save 10 km arba pusės maratono distancijoje. Kitiems atrodo, kad jei draugas ar pažįstamas nubėgo maratoną, tai ir jis nubėgs. Bet maratonas yra labai sudėtinga distancija, norint jam pasiruošti reikia daug bėgioti, o kad galėtum daug bėgioti, privalai iš pradžių tam paruošti savo kūną. Žmogus gali iš prigimties pasižymėti ilgų nuotolių bėgimui būtinomis savybėmis – stipri širdis, gera kraujotaka, didelis plaučių tūris, tačiau raumenynas gali būti visai nepasiruošęs bėgti. Būtent tai tampa silpnąja grandimi ir pagrindine traumų priežastimi. Todėl ruošiantis maratonui reikia stiprinti visus kūno raumenis, o ne tik bėgioti", – pradedantiems bėgikams patarimų dalijo lengvaatletė.

– Kaip reikia ruoštis maratonui? Koks optimalus treniruočių dažnumas, kiek maratonų reikia nubėgti iki tikro maratono?

– Pasiruošimo periodu reikia bent penkis kartus nubėgti ilgus bėgimus po maždaug 30 km, bet jokiu būdu ne maratoną. Aš asmeniškai per treniruotę daugiausia nubėgu 37 km. Svarbiausia, kad organizmas adaptuotųsi prie ilgo bėgimo. Bėgant tik po 10–15 km per dieną, galima įveikti pusę maratono, bet visą bus labai sudėtinga. Be to, reikia reguliarių treniruočių. Jų skaičius per savaitę priklauso nuo žmogaus galimybių ir fizinio pasirengimo. Vienam užtenka 4–5 treniruočių, o kitam gal ir 3.

Kita vertus, net ir silpniau pasirengęs žmogus gali nubėgti 5, 10 km arba net pusę maratono. Bėgant iki pusantros valandos mūsų kūnas naudoja angliavandenius. Tačiau bėgant daugiau nei 90 min., organizmas pradeda energiją imti iš riebalų. Bet tam jam reikia pasigaminti reikalingų fermentų, o jie gaminasi bėgant ilguosius bėgimus daugiau nei 90 min. Todėl dažniausia bėgikų klaida būna, kai jie kelis kartus nubėgę 20 km nusprendžia, kad nubėgs ir 40. Ties 25-uoju km organizmas išnaudoja visus angliavandenius, o paimti energijos iš riebalų negali, nes neturi reikiamų fermentų. Ir tada ties 30-uoju km bėgikai atsimuša į vadinamąją sieną – atrodo, net akyse aptemsta. Taip galima prisidaryti rimtų sveikatos problemų, o pasekmės jausis ilgai.

Be abejo, tokių problemų trasoje gali kilti ir gerai pasirengusiems bėgikams, jei iš pat pradžių buvo pasirinktas per didelis tempas ir pan. Kad taip nenutiktų, geriau iš anksto konsultuotis su profesionaliais bėgimo treneriais, specialistais. Ir neužsimoti iš karto nubėgti maratoną, o geriau pasimėgauti bėgant 5, 10 km, nes maratonas niekur nepabėgs.

– Kokią įtaką bėgimui turi sveika mityba, kokybiškas poilsis?

– Gerai yra viskas, kas daroma su saiku. Kalbant apie maistą, kartais galima pasimėgauti ir nesveiku maistu, bet tai turi būti išimtis, o ne taisyklė. O šiaip mityba turi būti sveika, kad organizmas atstatytų išnaudotus resursus, gautų reikiamų mikroelementų, vitaminų. Taip pat reikia mokėti ilsėtis, nes mes stiprėjame, kai ilsimės. Jei į treniruotę eisime pavargę, ne tik netobulėsime, bet galiausiai ir persitreniruosime, dings noras sportuoti. Poilsis, kokybiškas miegas, mityba, reguliarios treniruotės – visa tai yra svarbūs kokybiško bėgimo elementai.

Jei žmogus niekada nebandė rimtai bėgioti, jam neabejotinai reikėtų iš pradžių kreiptis į specialistus ir jokiu būdu nepradėti bėgioti renkantis ilgas distancijas.

Visgi aš akcentuočiau ir dar kelis aspektus. Labai svarbus yra psichologinis pasirengimas. Bėgant maratoną reikia kentėti, būna labai sunkių momentų, bet jei esi tam pasirengęs psichologiškai, viską galima iškęsti. Labai didelę įtaką turi bėgiko aplinka – draugai, artimieji, jų palaikymas, pozityvi energija. Kartais tik dėl aplinkos gali pasiekti tokius rezultatus, kokių net nesitikėjai. Taip pat reikia pasirūpinti specializuota ir kokybiška, pėdai tinkama avalyne. Patarčiau rinktis treniruotėms skirtus batelius, nes jų padas storesnis ir minkštesnis.

– O jei žmogus tiesiog nori pabėgioti? Ar tam reikia kokio nors specialaus pasirengimo?

– Kai pradėjau bėgioti, maniau, kad tam nereikia jokio specialaus pasirengimo, tiesiog šoki į sportinius batelius ir bėgi. Net negalvojau, kad bėgant galima patirti sunkių traumų, susidurti su įvairiomis sveikatos problemomis. Tačiau pradėjus rimtai treniruotis supratau, kad vien bėgioti nepakanka, reikia stiprinti kūną, atkreipti dėmesį į įvairius faktorius, iškilus klausimų – pasikonsultuoti su šios sporto šakos profesionalais, bėgimo treneriais, gydytojais, kineziterapeutais.

Kiekvienas žmogus yra skirtingas. Skiriasi fizinis pasirengimas, treniruotumas, sveikata. Jei žmogus niekada nebandė rimtai bėgioti, jam neabejotinai reikėtų iš pradžių kreiptis į specialistus ir jokiu būdu nepradėti bėgioti renkantis ilgas distancijas. Būtina išsiaiškinti, kokia yra sveikata, fizinė būklė ir pradėti sportuoti tik gavus medikų leidimą. Iš pradžių treniruočių krūvis turėtų būti nedidelis, savęs per daug nespaudžiant, nesitikint ir nereikalaujant iš karto nubėgti maratoną. Viską reikia daryti palaipsniui, taip, kad bėgimas būtų malonumas, o ne kančia.

Tikslas yra būtinas, bet jis turi būti realus, pasiekiamas. Pasirengti maratonui per mėnesį tikrai nėra realu, tačiau sudėliojus pasirengimo programą su konkrečiais tarpiniais tikslais, galima palaipsniui ruoštis jam. O kiek laiko prireiks pasiruošti maratonui, priklauso nuo kiekvieno žmogaus galimybių. Tarpiniai tikslai padeda išlaikyti motyvaciją, norą bėgioti. O tai yra taip pat svarbu, kaip ir reguliarios treniruotės.

Saulėtą popietę būrys svečių rinkosi Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią.

„Mes visą laiką bendravome be jokių iliuzijų, veidmainysčių, nebandėme vienas prieš kitą atrodyti geresni nei esame. O kai jauti, kad tavo žmogus, nebesinori laukti, atidėti kitiems metams. Pasibaigus sezonui, nutarėme ir susituokti“, – portalui 15min pasakojo V. Žūsinaitė.

Ceremonijos metu pora apsimainė balto aukso žiedais.

Dviejų sportininkų pažintis, vėliau peraugusi į meilę, įvyko 2016-aisiais, besirengiant Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms.

Tada abu treniravosi aukštikalnėse, R. Nekriošius Šveicarijoje, o ilgų nuotolių bėgikė V. Žūsinaitė Italijoje. R. Nekriošius su kitais baidarių ir kanojų irkluotojais sumanė aplankyti Livinjo kurorte stovyklavusius ėjikus ir maratonininkus, tarp kurių buvo ir 30-metė V. Žūsinaitė.

Portalas primena, kad savo išrinktajai R. Nekriošius pasipiršo per „We run Vilnius“ bėgimo apdovanojimų ceremoniją.

Renginio rytą pirmieji startavo 21,098 km ir 10 km bėgikai. Pusmaratonio distancijoje tarp vyrų greičiausi buvo Rolandas Viršilas (finišavo per 1 val. 08 min. 35sek.), Valdas Dopolskas (1 val. 09 min. 59 sek.), Lukas Gaigalas (1 val. 21 min. 52 sek.). Tarp moterų šioje distancijoje greičiausios buvo Loreta Kančytė (1 val. 25 min. 38 sek.), Gitana Akmanavičiūtė (1 val. 29 min. 15 sek.), trečioji finišavo Loreta Petkevičienė (1 val. 31 min. 30 sek.).

10 km distancijoje pirmieji, kirtę finišo liniją, vyrai: Jaunius Strazdas (33 min. 9 sek.), Remigijus Šnioka (33 min. 17 sek.), AndrejJegorov (33 min. 42 sek.). Tarp moterų pirmoji buvo Vaida Žūsinaitė (36 min. 41 sek.), antroji – Lina Batulevičiūtė (37 min. 49 sek.), trečioji– Gabrielė Paužaitė (38 min. 10 sek.)

„Instagram“ nuotr./Ričardas Nekriošius pasipiršo Vaidai Žūsinaitei

Skaitykite daugiau: https://www.zmones.lt/naujiena/aktualu/susizadejo-olimpieciai-ricardas-nekrosius-ir-vaida-zusinaite-1102-777324

Trumpiausioje, bet pačioje karščiausioje ir gausiausioje 5 km distancijos laimėtojus skyrė vos kelios sekundės. Tarp vyrų pirmieji buvo Egidijus Adomkaitis (15 min. 50 sek.), Eduardas Rimas Survilas (16 min. 6 sek.), Rimvydas Alminas (16 min. 8 sek.) Tarp moterų pirmosios buvo Evelina Miltenė (17 min. 50 sek.), dar kartą į trasą išbėgusi Vaida Žūsinaitė (18 min. 13 sek.), Karolina Syryca (20 min. 15 sek.).

Specialiame bėgime dalyvavo ir apie tūkstantis mažųjų bėgikų.

Renginio organizatoriai džiaugiasi puikiais bėgikų rezultatais, gera renginio atmosfera, naujame amplua suspindėjusia profesionale bėgike Diana Lobačevske – jai kartu su Pauliumi Skuču buvo patikėtas renginio vedėjų vairas.

Šeštadienį lengvaatletė Vaida Žūsinaitė ir penkiakovininkė Ieva Serapinaitė tapo Lietuvos kariuomenės savanorėmis.

„Noriu ne tik garsinti, bet ir ginti Lietuvą,“ – sako olimpietė maratono bėgikė V.Žūsinaitė.

Tris savaites trukusiuose baziniuose mokymuose merginos sėmėsi maskuotės, šaudymo, apkasų kasimo, atstumų nustatymo, orientavimosi vietovėje, taktikos pagrindų. Tapusios karėmis savanorėmis, sportinę aprangą olimpietės į karinę uniformą iškeis bent dešimt savaitgalių metuose.

„Tapau savanore, perlipau save sunkiose akimirkose ir jaučiuosi dar labiau sustiprėjusi psichologiškai, pasiruošusi bet kada išeiti iš savo komforto zonos ir ginti Lietuvą.

Labiausiai įstrigo naktinės pratybos, kai tamsoje vien su žemėlapiu ir kompasu turėjome orientuotis nežinomoje vietoje, klampoti per pelkes. Neįprasta buvo ir miegoti miške po savo pačios pastatyta palapinsiauste su ginklu,“ – įspūdžius iš mokymų pasakoja V.Žūsinaitė.

„Šie mokymai privertė mane išeiti iš komforto zonos pradedant nuo režimo laikymosi, baigiant gyvenimu miške. Išmokau daug naujų dalykų, kurie pravers tiek gyvenime, tiek sporte. Sunkiausia buvo tempti 25-30kg sveriančią kuprinę per pelkes, o visa kitą buvo tikrai įveikiama.

Visuomet stebėjau, kaip sportininkai derina savo sporto karjerą su pareiga tarnauti Lietuvai. Nusprendžiau pati tai pabandyti ir Lietuvai atstovauti ne tik sporto srityje. Be to, kiekvienais metais vyksta pasaulio kariškių čempionatai, kuriuose nuo šiol turėsiu galimybę išbandyti savo jėgas,“ – pasakoja penkiakovininkė I.Serapinaitė.

Lietuvos kariuomenės savanoriais taip pat yra penkiakovininkai Justinas Kinderis, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, lengvaatletė Remalda Kergytė, imtynininkai Danutė Domikaitytė, Kristupas Šleiva, Matas Knystautas, biatlonininkai Diana Rasimovičiūtė, Tomas Kaukėnas, Vytautas Strolia, Karolis Dombrovskis ir kiti.

LTeam yra olimpinė Lietuvos rinktinė. Tai didžiausia Lietuvos komanda, vienijanti stipriausius šalies sportininkus, iš viso – apie 300 atletų.

Olimpinę Lietuvos rinktinę simbolizuoja LTeam ženklas – ąžuolo lapas. Tai tautos vienybės, stiprumo, patriotiškumo simbolis. LTeam – visos Lietuvos komanda.

„Net Rio trasa buvo lengvesnė, buvo ir įkalnių, ir nuokalnių – nelengva“, – sakė maratonininkė.

Lygindama savo pirmą startą pasaulio čempionate su debiutinėmis olimpinėmis žaidynėmis V.Žūsinaitė palankiau įvertino startą Brazilijoje.

„Rio buvau ramesnė prieš startą ir trasoje – kovingesnė, o dabar buvo tokių momentų, kai žiauriai sunku. Motyvacija buvo kritusi, bet gale kažkaip susikaupiau ir pradėjau gaudyti. Kai mačiau priekyje bėgančias, norėjosi sugauti ir gale šiek tiek susiėmiau“, – sakė V.Žūsinaitė.

Asmeninio rekordo lietuvė neplanavo, tačiau įsibėgėjant varžyboms tikėjosi pasiekti rezultatą, geresnį nei 2 val. 40 min.

„Neišlipau, ką padarysi. Džiaugiuosi, kad finišavau, kad pakovojau gale. Kiek galėjau, tiek padariau“, – šyptelėjo V.Žūsinaitė.

Čempionės titulą iškovojo Bahreino bėgikė Rose Chelimo (2:27:11), antrą vietą užėmė Kenijos bėgikė Edna Ngeringwony Kiplagat (2:27:18), o trečią – amerikietė Amy Cragg (2:27:18).

Tai pirmas Bahreino maratonininkų aukso medalis pasaulio čempionatuose, o JAV atstovė ant apdovanojimų pakylos šioje rungtyje užlipo pirmą kartą nuo 1983 metų.

„Esu labiau mėgėjas nei profesionalas“, – kukliai kalba darbą ir pomėgį bėgioti sėkmingai derinantis I.Brasevičius.

Prieš kiek daugiau nei savaitę bėgikas sėkmingai įveikė Berlyno maratoną, pasiekė geriausią Lietuvos sezono rezultatą bei įvykdė Tarptautinės lengvosios atletikos federacijų asociacijos (IAAF) nustatytą kitų metų pasaulio čempionato normatyvą.

Vos trejų metų – tiek laiko prireikė prasibrauti į šalies maratonininkų elitą. 32-ejų I.Brasevičius nebeslepia – dabar pagrindinis jo siekis yra Tokijo olimpinės žaidynės.

Per trejus metus – minus 24 kilogramai

Prieš trejus metus I.Brasevičius svėrė 84 kilogramus, dabar – 60-imt. Pakitęs kūno svoris atspindėjo ne tik išvaizdos, bet ir gyvenimo pokyčius. Tačiau apie viską nuo pradžių...

Lengvąją atletiką I.Brasevičius atrado gimtuosiuose Druskininkuose, kur po sėkmingo pasirodymo kroso varžybose dabartinio šalies vyr. rinktinės trenerio Kęstučio Jezepčiko buvo pakviestas išbandyti sportinį ėjimą.

„Druskininkuose ėjimas populiari sporto šaka. Bėgau kažkada krosą miesto čempionate ir treneris Kęstutis Jezepčikas pasikvietė. Taip ir tapau ėjiku. Pamatė kaip bėgiką ir pasikvietė į ėjimą“,  – prisiminė I.Brasevičius.

Dabartiniai Lietuvos ėjimo rinktinės lyderiai olimpiečiai Brigita Virbalytė-Dimšienė ir Tadas Šuškevičius – I.Brasevičiaus kartos atstovai. Išgirdęs klausimą, ar pastarasis buvo pagrindinis jo varžovas ėjimo varžybose, druskininkietis nusijuokia.

„Panašiai, bet niekada nebuvo priešpriešos, su visais ėjikais pakankamai gerai sutardavome“, – tikino lengvaatletis.

Ėjiko karjera nutrūko baigus mokyklą: jaunam atletui trūko motyvacijos, o naują gyvenimo puslapį atvertė ir studijos Lietuvos kūno kultūros akademijoje (dabartiniame Lietuvos sporto universitete).

„Pertrauka truko 10 metų, nieko nedariau – nei sportavau, nei bėgiojau, tik alų gėriau. Absoliučiai nieko nedariau, jokios fizinės veiklos, tad priaugau tikrai daug svorio“, – nusijuokė I.Brasevičius.

Sugrįžti paskatino draugo sėkmė

Viskas pasikeitė 2013-ųjų rugsėjį, Vilniaus maratono metu. I.Brasevičių sužavėjo draugo, įveikusio visą maratoną greičiau nei per 3 valandas, valia. Jei gali jis, kodėl negaliu ir aš?

„Kodėl grįžau? Matyt kažko trūko gyvenime. Buvo ir šiokių tokių asmeninių priežasčių. Vieną dieną atsikėliau, sugalvojau ir pradėjau lakstyti, – pasakojo I.Brasevičius. – Turėjau rinktis – ar žaisti futbolą sekmadienio lygoje, ar bėgioti (juokiasi – lengvoji.lt). Pasirinkau bėgimą, nes paprasčiau.“

Dešimties metų pertrauką padarė savo – pirmos treniruotės toli gražu nepriminė lengvo pasivaikščiojimo. Bėgimo trukmė siekdavo gal tik apie 15 minučių.

„Kai pradėjau bėgioti, pats netikėjau, kad ilgai bėgiosiu, o tiesiog pasižiūrėsiu, kaip čia gaunasi. Šiek tiek pasitreniravęs „Bėgime su Živile Balčiūnaite“ 10 km įveikiau per 36 min. 30 sek. ir tada pagalvojau, gal jau rimtai reikia ruoštis maratonui. Vis didinau krūvius ir atstumus, o pirmą maratoną įveikiau Kaune“, – prisiminė sportininkas.

Tąkart Kaune I.Brasevičius finišavo per 2 val. 32 min. 55 sek. Po to rezultatą jis gerino Vilniuje (2 val. 30 min. 52 sek.), Varšuvoje (2 val. 23 min. 16 sek.) bei Frankfurte (2 val. 20 min. 37 sek.). Šis rezultatas buvo vos pusantros minutės prastesnis nei olimpinis normatyvas.

„Būtent Frankfurte supratau, kad galiu bėgti greitai. Ten apie olimpinį normatyvą dar negalvojau, nes tuo metu jis vis dar buvo 2 val. 17 min. ir tokio rezultato dar negalėjau pasiekti (praėjus mėnesiui po maratono IAAF normatyvą pakoregavo iki 2 val. 19 min. – lengvoji.lt). Susidėjo daug aplinkybių – blogas startas, persitreniravimas, nuovargis“, – prisiminė maratonininkas.

Kovoti dėl bilieto į Rio – pagalba kolegei

2016-ieji I.Brasevičiui klostėsi permainingai. Paskutines viltis iškovoti bilietą į Rio de Žaneirą sužlugdė traumos, tačiau bilietą į olimpiadą jis padėjo pagriebti Vaidai Žūsinaitei, o sezoną vainikavo įspūdingas pasirodymas Berlyne.

„Šį sezoną patyriau labai daug traumų. Atrodau, kad turėjau visas iš eilės, kokias galima turėti (juokiasi – lengvoji.lt). Buvo ir rimtesnių, ir mažesnių, praleidau nebėgiodamas visą žiemą. Bėgioti normaliai pradėjau tik vasario mėnesį, po to praleidau ir visą gegužį. Į Berlyno maratoną vykau nevisiškai pasitikėdamas savimi, bet, pasirodo, viskas su manimi buvo gerai“, – teigė I.Brasevičius.

Pirmą metų maratoną, penktą karjeroje, lengvaatletis įveikė balandį Hanoveryje – ten jis tapo „zuikiu“ V.Žūsinaitei. Tai yra, diktavo tempą ir padėjo pasiekti norimą rezultatą, kuris leido aplenkti prieš tai geresnį laiką turėjusią Moniką Juodeškaitę kovoje dėl kelialapio į olimpiadą.

„Su Vaida kartu nesitreniruojame, keletą kartų kartu prasibėgome. Vaida man parašė ir pasiūlė drauge bėgti Hanoveryje. Kadangi dėl traumų neplanavau bėgti maratono pavasarį, sutikau padaryti tokią „treniruotę“, – prisiminė maratonininkas. – Keistas jausmas, atsakomybės dar daugiau nei bėgant pačiam. Reikia rinktis tą žmogų, kuris tikrai gali tuo tempu prabėgti, nes yra buvęs ne vienas atvejis, kai pats „zuikis“ užlūžta.  Atsakomybės buvo labai daug, nes vis tiek olimpiada.“

Vis tik savo pagalbos bėgikas nesureikšmina: „Vaida bėgo pati, ne aš įvykčiau normatyvą, o ji“.

Normatyvo likimas sprendėsi paskutiniame kilometre

Antrą kartą į Vokietiją I.Brasevičius sugrįžo su kitu tikslu – įveikti maratoną greičiau nei per 2 val. 19 min. bei įvykdyti IAAF nustatytą pasaulio čempionato normatyvą. Rugsėjo 25-ąją Berlyne bėgikas nuotolį įveikė aštuoniomis sekundėmis greičiau bei pasiekė 11 rezultatą šalies istorijoje!

Distanciją lietuvis pradėjo užtikrintai, tačiau po 35 kilometro tempas ėmė sparčiai mažėti. Normatyvo likimas sprendėsi paskutiniame kilometre...

„Visada pradedu ramiau, mėgstu pasisaugoti ir „neužsirauti“ pradžioje. Dažniausiai antra maratono pusė man gaunasi bent šiek tiek greitesnė. Šį kartą konsultavausi su Remigijumi Kančiu, kad reikia pradėti greičiau, tą ir padariau. Rizikavau, nes tikrai nejaučiau, kad galiu kažkokį įspūdingą rezultatą pasiekti. Pradėjau greitai ir galvojau, kiek ištempsiu, tiek ištempsiu. O ištempiau iki 35 kilometro“, – šyptelėjo I.Brasevičius.

Finišo tiesioji Berlyne – itin ilga ir driekiasi 400-500 metrų. Pasak maratonininko, sekundės bėgant tiesiąja tiksėjo kone greičiausiai gyvenime.

„Buvo minčių, kad rezervo gali ir neužtekti. Likus kilometrui mačiau, kad jį reikia įveikt greičiau nei per 3 min. 20 sek. Reikėjo eiti va bank, nes gyvenime tokios progos gal daugiau ir nebebus, – prisiminė lengvaatletis. – Prieš tai paskutinius kilometrus bėgau po 3 min. 30 min., turėtas rezervas buvo visiškai išsekęs, tačiau per paskutinį kilometrą susikaupiau. Kojos buvo sutrauktos visiškai, jaučiau spazmus ir labiau šokinėjau, o ne bėgau...“

Dabar I.Brasevičius – potencialus pasaulio čempionato dalyvis. Jo dalyvavimą dar turi patvirtinti LLAF Taryba, be to, egzistuoja tikimybė, kad normatyvas paklus daugiau nei trims Lietuvos maratonininkams.

„Labai nesureikšminu tų normatyvų ir žinau, kad dar greičiau galiu bėgti. Labiau esu mėgėjas, tai žiūriu iš savo pusės, ką galiu padaryti. Stebinu save, tikrinu, kiek galiu ir nesiorientuoju, ar padarysiu normatyvą, ar nepadarysiu, – sakė I.Brasevičius. – Jei turiu rankoje normatyvą, manau, kad pavasarį dar vieno maratono nebėgsiu ir geriau pasiruošiu pasaulio čempionatui. Ar Tokijas yra mintyse? Dabar jau nebeslepiu – sportuosiu iki Tokijo olimpiados.“

Šiam klubui jau priklauso kartu olimpiadoje bėgusi Rasa Drazdauskaitė bei vyrų garbę gynęs Remigijus Kančys ir jų trenerė, olimpietė Inga Juodeškienė.

„Šis klubas manę žavėjo savo vieningumu ir komandine dvasia dar nuo jo įsteigimo. Klubo nariai visada besišypsantys, draugiški ir savo pozityvumu užkrečiantys kitus. Kai gavau pasiūlymą prisijungti ilgai negalvojau. Visgi gerai sutariu tiek su Rasa, tiek su Remigijumi. Kartu teko treniruotis stovyklose.

Pažįstu ir daugiau šio klubo mėgėjų ir profesionalų“, - apie sprendimą pasakojo V. Žūsinaitė.

Prie naujo klubo besijungianti sportininkė tikina, kad didelių pokyčių gyvenime tai neatneš. Pagrindinė treniruočių vieta ir toliau išliks Vilnius. Čia treniruojasi ir klubo narė Monika Vilčinskaitė.

Ketvirtus metus gyvuojantis „Kauno maratono klubas“ vienija apie 30 profesionalių lengvaatlečių ir apie 60 bėgimo mėgėjų. Tarp profesionalų yra ir olimpinius normatyvus įvykdžiusios, bet į laimingųjų trejetą nepatekusios Monika Juodeškaitė bei Remalda Kergytė. Klubui priklauso ir Lietuvos maratono čempionas Aurimas Skinulis.

„Mums smagu, kad prie klubo jungiasi vis daugiau profesionalių, olimpinio lygio sportininkų. Jie tampa ir puikiu pavyzdžiu mūsų jauniesiems nariams, suteikia daugiau motyvacijos ir taip reikiamos pagalbos treniruojantis. Tokia sportininkė, kaip Vaida, tikrai stipriai prisidės prie klubo bendro lygio. Klubo šaknys yra ilgųjų nuotolių bėgikai. Čia klubas ir jo nariai turi daug žinių ir patirties, kuria gali pasidalinti. Šie profesionalai padės ir siekti mūsų tikslo, padėti sportininkams, ypač jauniesiems susitelkti į sportą ir tęsti šią karjerą po mokyklos, universiteto baigimo“, - pasakojo „Kauno maratono klubo“ vadovas Algirdas Pukis.

„Priklausyti klubui reiškia puoselėti bendrą idėją, siekti bendrų tikslų. Klubas tai komanda, kur jautiesi saugesnis, jauti didesnį palaikymą. Tai motyvuoja siekti aukštumų ne tik dėl savęs, bet ir dėl klubo, dėl tų, kurie tiki ir palaiko. Čia taip pat tinka posakis - vienas lauke ne karys. „Kauno maratono klubas“ yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje, kuris taip pat labai stengiasi dėl savo sportininkų“, - pasakojo 28-erių sportininkė.

V. Žūsinaitė tikina, kad įstojusi į klubą dažniau dalyvaus ir jo rengiamuose masiniuose bėgimuose Lietuvoje. Artimiausias startas – spalio 2 dieną vyksiantis „Pink Run su BENU“ rožinio kaspino paramos bėgimas.

„Šiuo metu atostogauju ir varžyboms rimtai nesiruošiu, bet sudalyvauti ne dėl rezultato tikrai planuoju“, - pasakojo V. Žūsinaitė.

Lengvosios atletikos „Kauno maratono klubui“ taip pat priklauso ir kitų sporto šakų atletai. Ieties metikės Liveta Jasiūnaitė ir Indrė Jakubaitytė, sprinteriai Eva Misiūnaitė, Rokas Pacevičius ir kiti ant Lietuvoje ir pasaulyje vykstančių varžybų nugalėtojų pakylos lipantys sportininkai.

Kartu su sportininkais ir mėgėjais klubas organizuoja tradiciniais tapusius „Kauno maratono“, „Pink Run su BENU“, „Naktinį Urmo bėgimą“ bei kitus renginius ar akcijas.