Platus interesų ratas

Apie Vakarų Lietuvos savivaldybių strateginę reikšmę ir aktyvų įvairių politinių jėgų interesų lauką byloja gausus kandidatų į merus sąrašas.

Pavyzdžiui, pačioje mažiausioje iš jų – Neringos savivaldybėje mero posto siekia net keturi asmenys (bet tarp jų – nė vienos moters).

Tai Liberalų sąjūdžio atstovas Andrius Bagdonas, socialdemokratas Darius Jasaitis, visuomeninio rinkimų komiteto "Vieninga Neringa" kandidatas Dovydas Mikelis ir konservatorius Laurynas Vainutis.

Keturi kandidatai sieks ir kito pajūrio kurorto – Palangos mero pozicijos.

Tai socialdemokratų atstovė Svetlana Grigorian, "valstiečių" kandidatas Darius Kubilius, visuomeninio rinkimų komiteto "Pirmyn, Palanga ir Šventoji" atstovas Vilius Martusevičius bei dabartinis kurorto vadovas konservatorius Šarūnas Vaitkus.

O štai Klaipėdos rajono savivaldybės mero posto norėtų net 9 kandidatai, iš jų trys moterys – Liberalų sąjūdžio atstovė Audronė Balnionienė, konservatorė Rasa Petrauskienė bei socialdemokratė Ligita Liutikienė.

Pakartoti praėjusių rinkimų sėkmę bandys ir dabartinis Klaipėdos rajono meras, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos kandidatas Vaclovas Dačkauskas.

Su juo konkuruoja visuomeninio rinkimų komiteto "Kuriam kartu" atstovas Sigitas Karbauskas, kito komiteto "Bendrai geriau" pretendentas Vaclovas Macijauskas, "valstiečių" kandidatas Bronius Markauskas, Lietuvos centro partijos atstovas Artūras Žičkus bei dar vieno visuomeninio rinkimų komiteto "Klaipėdos rajono žemaičiai" lyderis Raimondas Simonavičius.

Kretingoje mero posto sieks 7 politikai, tarp jų  trys moterys – Liberalų sąjūdžio kandidatė Danutė Skruibienė, partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovė Jolita Vaickienė ir "valstiečių" pretendentė Dalia Martišauskienė.

Dar Kretingos mero posto sieks Darbo partijos atstovas Vytautas Ročys, konservatorius Dangiras Samalius, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos kandidatas Virginijus Domarkas bei visuomeninio rinkimų komiteto "Kretingos kraštas" atstovas Antanas Kalnius.

Stebina amžiaus skirtumas

Vertinant pagal amžių, iš visų keturių pajūrio savivaldybių solidžiausi – Klaipėdos rajono kandidatai į merus. Čia devynių pretendentų amžiaus vidurkis yra 53 metai.

Vyriausi kandidatai – dabartinis meras V.Dačkauskas, kuriam praėjusią savaitę sukako 62-eji, bei jo bendraamžis ir bendravardis, gegužę gimtadienį švęsiantis visuomeninio rinkimų komiteto kandidatas – V.Macijauskas.

Jauniausia kandidatė į rajono mero postą yra 42 metų konservatorė R.Petrauskienė.

Panašus kandidatų į merus amžiaus vidurkis ir Kretingoje. Čia vyriausi pretendentai – socialdemokratas V.Domarkas (58 metai) ir jo bendraamžis V.Ročys. O jauniausias – 46-erių visuomeninio rinkimų komiteto "Kretingos kraštas" atstovas A.Kalnius.

Gerokai mažesnis, vos 42 metų amžiaus, vidurkis kandidatų į merus yra Neringoje.

Vyriausiam jų A.Bagdonui – 46-eri, o po 40 metų turi visuomeninio rinkimų komiteto "Vieninga Neringa" atstovas D.Mikelis bei konservatorių kandidatas L.Vainutis.

Dar jaunesni kandidatai mero posto siekia Palangoje.

Čia vyriausiam pretendentui, visuomeninio rinkimų komiteto "Pirmyn, Palanga ir Šventoji" kandidatui V.Martusevičiui, yra 49 metai, o jo konkurentė, socialdemokratė S.Grigorian – jauniausia politikė, pretenduojanti į merus, jai vos 28 metai.

Palanga pribloškia kontrastais

Palangos kandidatai į merus išsiskiria net tik amžiaus skirtumu, bet ir užgyventais turtais.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, turtingiausias kandidatas į Palangos merus yra dabartinis jos vadovas, konservatorius 43 metų Š.Vaitkus.

Jo privalomas deklaruoti turtas yra 862 tūkst. eurų, piniginės lėšos sudaro kiek daugiau nei 9 tūkst. eurų.

Š.Vaitkus yra suteikęs 403 tūkst. eurų dydžio paskolą, o pats pasiskolino 115,8 tūkst. eurų.

Kiek mažesnius turtus valdo kitas kandidatas į merus V.Martusevičius. Jo privalomas deklaruoti turtas vertinamas 661 tūkst. eurų, piniginių lėšų politikas sukaupė 27,3 tūkst. eurų, jis yra paėmęs 176 tūkst. eurų paskolą.

Pagal VRK pateikiamus duomenis, V.Martusevičius 2017 m. gavo pajamų 17,7 tūkst. eurų ir nesumokėjo nė euro pajamų mokesčio.

"Valstiečių" kandidatas į Palangos merus 45 metų D.Kubilius privalomo deklaruoti turto uždirbo už 257 tūkst. eurų, paskolų politikas neturi. Piniginės lėšos sudaro 4 tūkst. eurų.

Jauniausia kandidatė į kurorto vadovus S.Grigorian, remiantis 2017 m. deklaracija, privalomojo deklaruoti turto neužgyveno, tačiau ji turi vertybinių popierių, meno kūrinių ar juvelyrinių dirbinių už 2 580 eurų, taip pat piniginių lėšų – 3 919 eurų.

Kukliausias – D.Jasaitis?

Ne ką didesniais turtais nei jaunoji Palangos socialdemokratė S.Grigorian gali pasigirti ir jos partijos kolega iš kito pajūrio kurorto –  dabartinis Neringos savivaldybės vadovas 45 metų D.Jasaitis.

Jo privalomas registruoti turtas siekia vos 3 382 eurus, dar meras turi vertybinių popierių, juvelyrinių dirbinių ar meno kūrinių už 4 tūkst. eurų bei panašią sumą piniginėmis lėšomis.

Kitų D.Jasaičio konkurentų sukauptų gėrybių sąrašas kur kas įspūdingesnis.

Pavyzdžiui, visuomeninio rinkimų komiteto "Vieninga Neringa" atstovas D.Mikelis privalomo registruoti turto turi už 206,5 tūkst. eurų, jo vertybiniai popieriai, juvelyriniai dirbiniai ar meno kūriniai įkainuoti beveik milijonu eurų.

Liberalų sąjūdžio kandidatas į Neringos merus 46 metų A.Bagdonas privalomo registruoti turto turi už 223 tūkst. eurų, piniginių lėšų – dar 23,8 tūkst. eurų. Tiesa, politikas turi paėmęs 30 tūkst, eurų paskolą.

Kiek kuklesnę nuosavybę valdo 40 metų konservatorių atstovas Neringos mero rinkimuose L.Vainutis.

Jo privalomo registruoti turto vertė siekia 80 tūkst. eurų, vertybiniai popieriai ar kitos gėrybės – 5 tūkst. eurų, piniginės lėšos – 10,7 tūkst. eurų. Politikas turi paėmęs 38,8 tūkst. eurų paskolą.

Pasiturinčių pretendentų plejada

Gana pasiturintys asmenys siekia ir Klaipėdos rajono mero posto.

Remiantis VRK pateiktais duomenimis, didžiausią privalomą deklaruoti turtą (kuris įvertintas 330 tūkst. eurų) valdo centristas A.Žičkus.

Kiek mažiau gėrybių, vertų 288 tūkst. eurų, turi B.Markauskas, R.Simonavičius (jo privalomas deklaruoti turtas yra 208 tūkst. eurų) bei S.Karbauskas (jo privalomas deklaruoti turtas siekia 171 tūkst. eurų). Be to, pastarasis piniginėmis lėšomis turi beveik 60 tūkst. eurų, o dar beveik 72 tūkst. eurų yra kažkam paskolinęs.

O štai Klaipėdos rajono mero posto siekiančio verslininko V.Macijausko privalomas deklaruoti turtas gal ir nėra labai įspūdingas (35 tūkst. eurų), tačiau jo turimų vertybinių popierių, meno kūrinių ar juvelyrinių dirbinių vertė viršija pusę mln. eurų. Dar daugiau nei pusę milijono verslininkas yra kažkam paskolinęs.

Solidų turtą (beveik 100 tūkst. eurų privalomo deklaruoti turto ir daugiau nei 25 tūkst. eurų pinigais) deklaravo kandidatė A.Balnionienė, taip pat jos konkurentė R.Petrauskienė (privalomas deklaruoti turtas – beveik 74 tūkst. eurų, piniginės lėšos – beveik 42 tūkst. eurų).

Dabartinio mero V.Dačkausko privalomas deklaruoti turtas siekia 19 tūkst. eurų, vertybinių popierių ar kitų gėrybių jis turi dar už 36 tūkst. eurų.

O štai socialdemokratės L.Liutikienės privalomas deklaruoti turtas yra tik 1 049 eurai, piniginės lėšos – 12 tūkst. eurų.

Taigi didžioji dauguma Klaipėdos rajono mero posto siekiančių kandidatų yra pasiturintys asmenys.

Savo turtais neišsišoka

Bemaž kukliausius turtus sukaupė kandidatai į Kretingos merus.

Čia, anot VRK, didžiausius privalomus deklaruoti turtus (įvertinti 147 tūkst. eurų) pateikė D.Skruibienė, A.Kalnius (jo turtas įvertintas 93,5 tūkst. eurų) ir J.Vaickienė (jos turtas vertas 76 tūkst. eurų).

Ši politikė dar turi sukaupusi 85 tūkst. eurų piniginių lėšų ir kažkam yra suteikusi 24,6 tūkst. eurų dydžio paskolą.

Tačiau, remiantis VRK duomenimis, J.Vaickienės 2017 m. privalomų deklaruoti pajamų dydis siekė vos 1 216 eurų. Politikė nesumokėjo nė euro pajamų mokesčio, kaip ir jos konkurentas A.Kalnius, nors pastarasis ir uždirbo 12,3 tūkst eurų.

Kitų kandidatų į Kretingos merus turto vertė – ne itin didelė: D.Samaliaus privalomas deklaruoti turtas siekia 55 tūkst. eurų, V.Domarko – 51,5 tūkst. eurų ir 12 tūkst. eurų piniginės lėšos.

V.Ročio turimas turtas vertas 21,8 tūkst. eurų, o D.Martišauskienės – tik 3 tūkst. eurų, tačiau politikė piniginėmis lėšomis turi sukaupusi 35,2 tūkst. eurų.

Slypi merkantiliniai tikslai?

Klaipėdos universiteto sociologas profesorius Vaidutis Laurėnas tvirtino, kad sunku prognozuoti, kokie faktoriai, kalbant apie kandidatus į merus, nulems rinkėjų pasirinkimą.

"Rinkėjų sprendimą gali lemti labai konkretūs dalykai. Jūs gi matote, kokia kova vyksta. Vis atsiranda visokios kompromituojančios medžiagos apie vienus ar kitus politikus. Ir tai, be abejo, turės įtakos rinkimų rezultatams. Juk rinkėjai yra raštingi. Ar rinkimų rezultatams gali turėti įtakos politikų "vaikščiojimas" iš partijos į partiją? Manau, savivaldybių rinkimuose ne, nes visi dairosi žmogaus, kuris galėtų veikti ekonominius dalykus, tad jo politiškumas nėra pirmaeilis dalykas", – įsitikinęs V.Laurėnas.

Kodėl pasiturintys žmonės siekia valdžios? Vieniems tai yra garbės reikalas, kiti to siekia vedami merkantilinių tikslų.

Anot sociologo, į kandidato materialinę padėtį rinkėjai paprastai žvelgia dvejopai.

Vienu atveju, kandidatas, anot statistinio rinkėjo žargono, yra "vagis" arba, priešingai, gerbtinas žmogus, savo atkakliu darbu sąžiningai uždirbęs gausias materialines gėrybes.

"A priori turtingas žmogus nėra smerkiamas. Juk lokalios bendruomenės – rajonuose, mažuose miesteliuose – pažįsta vieni kitus ir dažniausiai žino tų turtų atsiradimo kilmę. Ir būtent turto kilmė, vertinant vieną ar kitą kandidatą, turi reikšmės. Be to, kodėl pasiturintys žmonės siekia valdžios? Vieniems tai yra garbės reikalas, kiti to siekia vedami merkantilinių tikslų. Deja, taip yra. Ypač didžiuosiuose miestuose susibėga labai daug lobistinių interesų ir tai jokia paslaptis", – teigė V.Laurėnas.

Klaipėdos universiteto (KU) taryba skelbia viešą konkursą rektoriaus pareigoms užimti.

Kaip skelbia universitetas, kandidatas turi turėti mokslo laipsnį arba būti pripažintu menininku ir turėti pedagoginio ir vadybinio arba vadovaujamo darbo patirties. Konkurso dalyvis taip pat turi patekti suformuluotą universiteto viziją ir veiklos gaires penkerių metų laikotarpiui.

Dokumentus kandidatai galės teikti nuo birželio 30 iki rugpjūčio 8 dienos.

Naujo rektoriaus KU ieško po to, kai gegužę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog šias pareigas ėjęs Vaidutis Laurėnas iš pareigų turėjo būti atleistas pernai lapkritį, įsiteisėjus apygardos teismo sprendimui, kuriuo V.Laurėno darbo sutarties pakeitimas dėl jo skyrimo (perkėlimo) į rektoriaus pareigas 2011 metais pripažintas negaliojančiu.

Pernai lapkritį Klaipėdos apygardos teismas paskelbė, kad V.Laurėno darbo sutartis turi būti nutraukta. Anksčiau tokį pat verdiktą buvo priėmęs ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas.

Bylos duomenimis, V.Laurėnas, eidamas Klaipėdos universiteto tarybos nario pareigas ir būdamas kandidatu į universiteto rektoriaus pareigas, nenusišalino nuo dalyvavimo tarybos posėdžiuose svarstant ir priimant sprendimus dėl rektoriaus rinkimų. Teismų nuomone, tokiu savo elgesiu jis neišvengė viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Klaipėdos universitete – permainų vėjai. Lietuvos aukščiausiojo teismo sprendimu, sutartis su dabartiniu uostamiesčio aukštojo mokslo įstaigos rektoriumi Vaidučiu Laurėnu nutraukta. Universitetas netrukus paskelbs naujus vadovo rinkimus.

KU atstovė žiniasklaidai Rasa Ramonaitė informavo, kad šiandien ryte po suorganizuoto neeilinio KU tarybos posėdžio nuspręsta, kad laikinai eiti rektoriaus pareigas paskirta prof. dr. Mindaugui Rugevičiui, kuris iki šiol buvo KU Studijų prorektorius.

KU tarybos pirmininkas Arnoldas Šileika pranešė, kad didesnių permainų kol kas nenumatoma: Mokslo prorektorė prof. dr. Inga Dailidienė bei Infrastruktūros ir plėtros prorektorius prof. dr. Rimantas Didžiokas laikinai eis savo pareigas iki kol bus išrinktas rektorius.

KU atstovės žiniasklaidai teigimu, pagal reglamentą, rektorių penkerių metų kadencijai renka KU taryba. Anot jos, viešą konkursą rektoriaus pareigoms eiti taryba skelbs birželio pradžioje. Pretendentai turės dokumentus pateikti per 30 kalendorinių dienų.

Tarybos pirmininkas A. Šileika tikisi, kad rugsėjo 1-ąją universiteto akademinė bendruomenė pasitiks su jau naujai išrinktu rektoriumi.

Lietuvos aukščiausiasis teismas galutine ir neskundžiam nutartimi praėjusią savaitę konstatavo, kad V.Laurėnas iš pareigų turėjo būti atleistas įsiteisėjus apygardos teismo sprendimui – dar pernai lapkritį.

Bylos duomenimis, V.Laurėnas, eidamas KU tarybos nario pareigas ir būdamas kandidatu į universiteto rektoriaus pareigas, nenusišalino nuo dalyvavimo tarybos posėdžiuose svarstant ir priimant sprendimus dėl rektoriaus rinkimų.

Lietuvos aukščiausiasis teismas universiteto rektoriaus viešą konkursą ir jo rezultatus pripažino neteisėtais.

Klaipėdos universiteto rektorius Vaidutis Laurėnas iš pareigų turėjo būti atleistas įsiteisėjus apygardos teismo sprendimui - tai yra dar pernai lapkritį, konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

LAT galutine ir neskundžiam nutartimi penktadienį konstatavo, kad Klaipėdos universiteto ir V.Laurėno 2011 metų gruodžio 16 dieną sudarytas darbo sutarties pakeitimas dėl V.Laurėno skyrimo (perkėlimo) į Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas pripažintinas negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento, nurodant, kad V.Laurėnas atleidžiamas iš Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigų pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 1 dalies 1 punktą.  Šis punktas nurodo, kad darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukiama įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Bylą galutinai pralaimėjęs V.Laurėnas už išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, į valstybės biudžetą turės sumokėti beveik 44 litus.

„Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos“, - skelbia LAT.

Pasak teismo, pripažinus universiteto rektoriaus viešą konkursą ir jo rezultatus neteisėtais, o viešo konkurso rezultatų pagrindu priimtą Klaipėdos universiteto tarybos nutarimą skirti V.Laurėną universiteto rektoriumi negaliojančiu, su V.Laurėnu sudaryta darbo sutartis tampa negaliojančia.

LAT taip pat paskelbė, kad yra pagrindas išvadai, jog rengiant universiteto rektoriaus konkursą buvo pažeistas skaidrumo principas - neužtikrintas vienodas požiūris į konkurso dalyvius.

Pernai lapkritį Klaipėdos apygardos teismas paskelbė, kad Klaipėdos universiteto rektoriaus V.Laurėno darbo sutartis turi būti nutraukta. Anksčiau tokį pat verdiktą buvo priėmęs ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas.

Apygardos teismo nutartis įsigaliojo nuo jos priėmimo dienos, tačiau dar galėjo būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tuo šalys ir pasinaudojo.

Nepaisant to, V.Laurėnas iki šiol eina rektoriaus pareigas.
Bylos duomenimis, V.Laurėnas, eidamas Klaipėdos universiteto tarybos nario pareigas ir būdamas kandidatu į universiteto rektoriaus pareigas, nenusišalino nuo dalyvavimo tarybos posėdžiuose svarstant ir priimant sprendimus dėl rektoriaus rinkimų. Teismų nuomone, tokiu savo elgesiu jis neišvengė viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Antradienį Klaipėdos universitetas (KU) ir Klaipėdos miesto savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo sutartį, padėsiančią kurti dar atsakingesnius ir abiems pusėms – miestui bei uostamiesčio aukštojo mokslo įstaigai – naudingus santykius.

Sutarties pasirašyme dalyvavo ne tik uostamiesčio savivaldybės, KU akademikės bendruomenės atstovai, bet ir Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė. 

Abi šalys planuoja ir ateityje didinti uostamiesčio ekonominį konkurencingumą bei kultūrinį patrauklumą, dalyvauti jaunimo ir moksleivijos ugdymo darbe, bendradarbiauti kuriant KU miestelio fizinę bei paslaugų infrastruktūrą, skatinti KU veiklas, kurios ypač reikalingos miestui.

Po dokumentu parašus padėjęs KU rektorius Vaidutis Laurėnas ir Klaipėdos miesto mero pavaduotojas Artūras Šulcas teigė, kad universitetas ir miestas draugiškai bendrauja jau daugelį metų, tačiau šia sutartimi norėta peržiūrėti ankstesnius įsipareigojimus ir nubrėžti naujas gaires.

V.Laurėnas teigė, kad universiteto ir miesto draugystė nuo seno yra atsakinga, įpareigojanti ir abipusiai naudinga.

„Aukštojo mokslo įstaiga turi būti integrali, o miestas turi būti suinteresuotas universiteto augimu. Manau, kad ši sutartis padės sukurti dar veržlesnius santykius. Be to, žinant KU potencialą, geografinę padėtį ir specializaciją, turime pasinaudoti europinio finansavimo galimybėmis, todėl miesto parama bei dėmesys mums būtų labai svarbus“, – kalbėjo V.Laurėnas.

A.Šulcas įsitikinęs, kad miestas ir universitetas vienas be kito egzistuoti negali.

„Susitarimų būta ir anksčiau, todėl bėgant metams, būtina nušluostyti dulkes, peržiūrėti, tai, kas buvo pamiršta ar jau įgyvendinta. Dokumente nurodytomis kryptimis planuojame dirbti artimiausią dešimtmetį ir kasmet rengsime naujus konkrečius veiksmų planus“, – kalbėjo mero pavaduotojas.

Anot jo, akademinis jaunimas yra miesto puošmena. A.Šulco įsitikinimu, būtina stengtis, jog mokslus baigę žmonės liktų uostamiestyje ir rastų gerai apmokamo bei intelektualaus darbo.

„Šiek tiek pasigendame aktyvesnio akademinio jaunimo dalyvavimo miesto visuomeniniame, politiniame ar kultūriniame gyvenime. O ir gerų studentiškų pasiautėjimų, gerąja prasme, norėtume daugiau. Visada laukiame uostamiesčio mokslininkų prisidėjimo atliekant analizes, tyrimus ar studijas, reikalingas konkursams, o Klaipėdos verslas  – susikursiančios mokslinių studijų bazės, kuri padėtų užauginti puikius darbuotojus, kurie vėliau ir patys taptų dėstytojais“, – sakė A.Šulcas.

Klaipėdos universiteto (KU) rektoriaus prof. Vaidučio Laurėno viešai išreikštos mintys sujudino uostamiesčio akademinę bendruomenę, – pasklido kalbos apie tariamą rektoriaus atsistatydinimą.

Oficialiame KU interneto tinklalapyje V.Laurėnas universiteto bendruomenę informavo apie padarytus ir nepadarytus darbus bei padėkojo visiems, kurie jį palaikė ir bendradarbiavo ne tik 2011–2013 m., ar 2002 m., bet ir pastaruosius dvidešimt metų.

"2011 m. viduryje aplinkybės, pirmiausia išorinės, susiklostė taip, kad KU turėjo išrinkti naują rektorių. Nesijaučiu kaltas tapęs rektoriumi, jaučiuosi kvailas, kad sukūriau priežastis įtūžusiai savęs kritikai. Dėl to galėjo nukentėti universitetas. Dabar atėjo metas, kada įstaigai reikalingas kitas rektorius", – pranešime teigė profesorius.

Į klausimą, ar paviešintos uostamiesčio aukštojo mokslo įstaigos vadovo mintys nereiškia atsistatydinimo, V.Laurėnas atsakė neigiamai.

"Galiu parodyti savo darbo pažymėjimą. Niekas nepasikeitė. Šiuo metu tikrai einu KU rektoriaus pareigas", – patvirtino jis.

Anot rektoriaus, kaip keisis situacija netolimoje ateityje – žino vienas Dievas.

"Kai nebūsiu rektoriumi, ir nebūsiu, o dabar dar esu. Klausimų, susijusių su šiuo postu, nesprendžiu. Tai daro aukščiausiasis valdymo organas – KU taryba. Viską parodys ateitis, o ji gali būti ir rytoj, ir poryt, ir po mėnesio", – mįslingai kalbėjo V.Laurėnas.

KU tinklalapyje rektorius ne mažiau mįslingai pareiškė, kad neturi naujų idėjų, kaip įtikinti senato ir tarybos narius neatidėliotinai ir iš esmės pertvarkyti akademinę struktūrą bei pastatyti mokslinių laboratorijų pastatą per artimiausius dvejus metus.

"Tai buvo mano programos du svarbiausi siekiniai. Nuoširdžiai ir atsakingai išgyvenau ir išgyvensiu, kad KU plėtros naujų idėjų skaičius konkrečioje situacijoje mano galvoje visada buvo baigtinis", – teigė rektorius.