Belgijoje gyvenantis 23 m. vaikinas pasakojo, kad siekdamas įveikti depresiją, pradėjo vartoti vaistą „Lyrica“. Jį įsigijo Briuselio juodojoje rinkoje.

„Pirmą kartą išgėręs vaistų pajutau euforiją, vėl atsirado noras ką nors daryti“, – teigė vaikinas.

Anot jo, toks vaistų poveikis trunka vos porą valandų, tačiau yra ir kita medalio pusė.

„Vėliau jautiesi mieguistas, nors užmiegi kaip kūdikis, prabudęs vėl jauti depresiją“, – sakė pašnekovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vaistas skiriamas nuo lėtinio skausmo, sergantiems diabetu, taip pat skiriamas sergant epilepsija ar kamuojant ilgalaikiams nerimo sutrikimams. Tačiau belgai sunerimę ir praneša, kad vaistas vis dažniau naudojamas ne gydymui, o svaiginimuisi. Vaistų įmanoma įsigyti ir gatvėje, juos naudojant maišomi ir įvairių medžiagų kokteiliai.

„Visur yra narkotikų, kai turi šiek tiek pinigų. Pigiausi narkotikai – legalūs. Jų randi vaistinėse“, – kalbėjo moteris.

„Europoje vaistas „Lyrica“ kainuoja pigiau nei kokainas, todėl jis ir vartojamas“, – sakė socialinis darbuotojas.

Vaistininkai kalba ir apie receptų klastojimą.

„Jei kyla bent menkiausių abejonių, kreipiamės į gydytoją“, – teigė vaistininkė.

Deja, bet Lietuvoje specialistai taip pat kalba apie piktnaudžiavimo atvejus.

„Tai gali būti įvardinta kaip problema, jei tai nekontroliuojamas, be gydytojo paskyrimo vartojimas“, – sakė priklausomybės ligų centro skyriaus vedėjas Artūras Barkus.

Apie problemą kalba ne tik priklausomybės ligų centras. Viena didžiausių sostinės ligoninių pateikia pribloškiančią situaciją, kai dešimties tablečių per dieną nebeužtenka.

„Pastaraisiais metais daugėja pacientų, kurie kreipiasi dėl priklausomybės. Kas porą savaičių atsigula pacientai su labai sunkiomis priklausomybėmis“, – teigė RVUL gydytoja toksikologė Gabija Laubner-Sakalauskienė.

Vaistų sukeltas svaigulys ir euforija greitai dingsta, o tapus priklausomiems, išsivaduoti vieniems sudėtinga.

„Kreipiasi žmonės iki 40-50 m., bet turėjome atvejų ir su 20-mečiais jaunuoliais. Teko girdėti, kad yra ir paauglių“, – sakė A. Barkus.

Kainuoja pigiau nei kokainas, todėl jis ir vartojamas.

Sutapimas ar ne, tačiau specialistai kalba, kad priklausančių ir besisvaiginančių pacientų pagausėjo po to, kai prieš kelis metus buvo įvestas sugriežtinimas kitiems vaistams.

Jei receptas paprastas ar dar blogiau, netikras, žmogus gali keliauti nuo vienos vaistinės prie kitos, prisipirkti vaistų, kiek širdis geidžia.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba kalba, kaip augo visų vaistų su pregabalinu skaičiai.

„2018 m. šių vaistų buvo parduota 77 tūkst. pakuočių, 2020 m. šis kiekis siekė beveik 115 tūkst. pakuočių, o pernai – 142 tūkst. pakuočių“, – teigė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė Aistė Tautvydienė.

Nuo rugpjūčio 1 d. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nusprendė prie pregabalino išrašymo įvesti sugriežtintą tvarką. Nuo šiol – tik elektroninis receptas.

„Tokie receptai specialūs, jie turi technologines apsaugos priemones“, – kalbėjo SAM farmacijos politikos departamento skyriaus patarėja Asta Zlatkienė.

FDA patvirtino vaistą „Leqembi“, dar vadinamą lecanemabu, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai reguliavimo agentūra buvo griežtai sukritikuota Kongreso ataskaitoje dėl to, kad uždegė žalią šviesą kitam Alzheimerio ligos vaistui „Aduhelm“.

Jis buvo suteiktas nepaisant tyrimų rezultatų, kurie parodė, kad gydymas monokloniniais antikūnais kelia smegenų pabrinkimo ir kraujavimo riziką.

Abu vaistai buvo patvirtinti taikant pagreitintą procedūrą, pagal kurią FDA gali greituoju būdu patvirtinti vaistus, skirtus sunkioms ligoms gydyti, kai yra nepatenkintas medicininis poreikis.

„Leqembi“ ir „Aduhelm“, kuriuos kartu sukūrė Japonijos bendrovė „Eisai“ ir JAV įmonė „Biogen“, „parodo svarbią pažangą kovoje už veiksmingą Alzheimerio ligos gydymą“, teigiama FDA pareiškime.

„Alzheimerio liga neišmatuojamai apsunkina ja sergančiųjų gyvenimą ir daro pragaištingą poveikį jų artimiesiems“, – sakoma FDA Vaistų vertinimo ir tyrimų centro atstovo Billy Dunno (Bilio Dano) pareiškime.

Anot B. Dunno, „Leqembi“ yra „naujausias gydymo būdas, kuriuo siekiama paveikti Alzheimerio ligos procesą, o ne tik gydyti ligos simptomus“.

Alzheimerio liga, kuriai būdingas atminties praradimas ir silpnėjantis protinis aštrumas, serga apie 6,5 mln. amerikiečių.

Rugsėjį buvo paskelbti preliminarūs „Leqembi“ tyrimo duomenys, pagal kuriuos nustatyta, kad jis 27 proc. sulėtino Alzheimerio liga sergančių pacientų kognityvinių funkcijų blogėjimą.

Trečiojo etapo tyrime dalyvavo beveik 1 800 žmonių, kuriems buvo skiriamas vaistas ir placebas, ir jis truko 18 mėnesių.

Išsamūs tyrimo duomenys, paskelbti medicinos žurnale „New England Journal of Medicine“, kelia susirūpinimą dėl „nepageidaujamo poveikio“, įskaitant smegenų kraujavimą ir patinimą, dažnumo.

Rezultatai parodė, kad 17,3 proc. pacientų, kuriems buvo skiriamas vaistas, patyrė smegenų kraujavimą, palyginti su 9 proc. pacientų, kuriems buvo skiriamas placebas.

Be to, 12,6 proc. vaistų vartojusių pacientų patyrė smegenų pabrinkimą, palyginti su 1,7 proc. placebo grupės pacientų.

Mirties atvejų abiejose vaisto tyrimo dalyse buvo užregistruota maždaug tiek pat.

Žmonės, šiandien sergantys šia mirtina liga, neturi laiko laukti stebuklingo vaisto ar vaisto nuo jos.

JAV Kongreso tyrime teigiama, kad pagreitintame „Aduhelm“ – pirmojo per pastaruosius dešimtmečius patvirtinto vaisto Alzheimerio ligai gydyti – patvirtinimo procese buvo „daug pažeidimų“, ir kritikuojama FDA bei „Biogen“.

Kongreso ataskaitoje nurodoma, kad Kembridže, Masačusetso valstijoje įsikūrusi „Biogen“ nustatė „nepagrįstai didelę kainą“ už „Aduhelm“ – 56 tūkst. JAV dolerių (52,5 tūkst. eurų) per metus.

Bendrovė „Eisai“ sakė, kad iš pradžių „Leqembi“ kaina bus 26 500 JAV dolerių (24,85 tūkst. eurų) per metus, ir apskaičiavo, kad po trejų metų šį vaistą galėtų gauti 100 000 amerikiečių.

Alzheimerio asociacijos prezidentė ir generalinė direktorė Joanne Pike (Džoan Paik) palankiai įvertino „Leqembi“ patvirtinimą, tačiau išreiškė susirūpinimą, kad dėl didelės kainos jis gali būti neprieinamas daugumai amerikiečių, ypač jei jo nepadengia vyriausybinė pagyvenusių žmonių sveikatos draudimo programa „Medicare“.

„Žmonės, šiandien sergantys šia mirtina liga, neturi laiko laukti stebuklingo vaisto ar vaisto nuo jos“, – pareiškime teigė J. Pike.

„Jeigu jau išrado, tai ta firma, kuri išrado skiepus, jeigu neklystu. Tai, manau, kad padėtų“, – svarstė žurnalistų kalbinta moteris.

„Vaistai, aišku, jie reikalingi. Antras dalykas – virusas, kaip matėme, yra toks nepagaunamas dalykas“, – sakė kita.

„Pats vaistas nėra blogas. Organizmas prastas gali būti“, – įsitikinusi trečioji pašnekovė.

Vaistus COVID-19 ligai gydyti sukūrė bendrovė „Pfizer“. Ta pati, kurios vakcinomis pasiskiepijo tūkstančiai lietuvių. Dabar sergančiuosius pasieks vaistai – dviejų tablečių kombinacija. Medikamentas panašus į jau naudojamus vaistus žmogaus imunodeficito sukeltoms ligoms gydyti. 

„Čia yra vaistas, kuris geba slopinti viruso dauginimąsi ir taip užkirsti kelią ligos išsivystymui, ligos pasunkėjimui“, – sakė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė  Rugilė Pilvinienė.

Europos vaistų agentūrai (EVA) leidus naudoti šiuos vaistus, šiuo metu baigiama derėtis dėl jų kiekių, teksiančių Europos šalims. „Lietuva išsakė preliminarų poreikį – 26 tūkstančių pakuočių. Tai būtų 26 tūkstančiams pacientų“, – teigė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Anželika Oraitė.

Klinikiniai tyrimai patvirtino, kad COVID-19 užsikrėtusių rizikos grupei priklausančių žmonių tikimybę patekti į ligoninę arba mirti vaistas sumažina beveik 90-čia procentų, jei vaistas vartojamas per pirmas tris dienas nuo simptomų pradžios.

„Didžiuojamės turėdami didelį gamybos pajėgumą Europoje, kuris leis pagaminti iki 120 milijonų „Paxlovid“ kursų.

„Didžiuojamės turėdami didelį gamybos pajėgumą Europoje, kuris leis pagaminti iki 120 milijonų „Paxlovid“ kursų. Laukdami Europos Komisijos sąlyginio rinkodaros leidimo toliau glaudžiai bendradarbiausime su Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybėmis siekdami užtikrinti, kad šis gydymas būtų kuo greičiau prieinamas pacientams visoje Europoje“, – kalbėjo „Pfizer“ vadovas Albert Bourla.

Beveik dvejus metus kurtas medikamentas bus receptinis, skirtas gydymui – ne profilaktikai. „Žmonės tikrai neturėtų pulti jo pirkti, ieškoti vaistinėse ir savarankiškai gerti ar prašyti, kad šeimos gydytoja, reikia ar nereikia to vaisto, jį išrašytų. Vis dėlto, tai yra vaistas su jam būdingais nepageidaujamais poveikiais“, – aiškino Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Paxlovid“ rekomenduojama susirgusiems suaugusiesiems, kuriems dar nereikia papildomo deguonies, bet kuriems gresia sunkiai sirgti. „Tie žmonės, kurie turi didžiausią riziką, kad jiems COVID-19 ligos eiga gali būti sunkesnė. Tarkime, žmonės, turintys cukrinį diabetą, nutukimą, vyresnio amžiaus žmonės“, – akcentavo SAM atstovė.

Kiek vaistai kainuos, kol vyksta derybos, neatskleidžiama. Lietuvoje sergantiems už vaistus, kaip ir už vakcinas nuo COVID-19, mokėti nereikės. Pirmos vaistų siuntos Lietuvoje laukiamos jau kovą.

Apie dar vieną efektyvų vaistą nuo COVID-19 yra pranešusi kita amerikiečių kompanija „Merck“, tačiau jo platinimui Europoje dar nepritarta. Pandemijai skaičiuojant trečius metus, žmonių noras turėti vaistų nuo viruso blėsta. Ne mažai apklaustų, koronaviruso kaip buvo pandemijos pradžioje nebebijo.

„Virusas, jau, sakyčiau, blėsta. Galbūt kažkam tas gali būti naudinga, bet man asmeniškai, tai nemanau, kad padėtų“, – svarstė jaunas vyras.

„Be abejo, reikalingas. Kodėl ne? Tokie dabar skaičiai dideli“, – teigė kalbinta moteris.

„Mes pasiskiepiję ir kol kas mums tų vaistų nereikia. Mūsų korona nepuola, ačiū Dievui, taip kad medicina ir mokslas eina į priekį“, – šyptelėjo dar viena pašnekovė.

KT taip pat nagrinės, ar Konstitucijai neprieštarauja Farmacijos bei Sveikatos draudimo įstatymų nuostatos, pagal kurias kompensuojamųjų vaistų bazinės kainos ir pacientų priemokos apskaičiuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Į KT prašydami įvertinti tokią ankstesnės kadencijos valdančiųjų įvestą tvarką pernai kreipėsi tuomet opozicijoje buvę konservatoriai ir kitų frakcijų atstovai.

Po Seimo rinkimų atėję į valdžią konservatoriai su koalicijos partneriais šiemet pakeitė kompensuojamų vaistų skyrimo tvarką, bet ji įsigalios nuo 2022 metų.

Seimas birželį priimtomis pataisomis leido pirmąkart rinktis ne tik pigiausią, bet ir brangesnį vaistą, sumokant tik priklausančią kainos priemoką. Dabar ne pigiausią vaistą pasirinkę pacientai turi sumokėti visą jo kainą.

„Pirmojo paskyrimo“ tvarką kritikavo dalis medikų ir pacientų organizacijų atstovų. Anot jų, pacientams ribojama galimybė rinktis, o kai kurie pigiausi vaistai neužtikrina kokybiško ir efektyvaus gydymo.

Praėjusią savaitę Brazilijos sveikatos ministras Nelsonas Teichas pasiprašė atleidžiamas iš pareigų, kai susiginčijo su prezidentu Jairu Bolsonaru dėl ginčytino medikamento skyrimo. Hidroksichlorokinas skiriamas maliarijai ir tam tikroms autoimuninėms ligoms gydyti. Ar preparatas tinkams ir Covid-19 gydyti, kol kas galutinai nėra aišku.

Tuo tarpu šalutinis šio vaisto poveikis gerai ištyrinėtas. Be kita ko, medikamento naudojimas gali padidinti širdies ritmo sutrikimų riziką. Nepaisant to, kai kas vadina hidroksichlorokiną efektyviu ginklu kovoje su siautėjančia pandemija. JAV prezidentas Donaldas Trumpas šį vaistą giria kaip „dievo dovaną“ ir teigia, kad profilaktiškai naudoja jį kasdien.

Brazilija vis labiau tampa naujuoju pandemijos epicentru. Iki šiol didžiausioje Lotynų Amerikos šalyje virusas patvirtintas 310 087 asmenims. Mažiausiai 20 047 pacientai mirė.

Japonija šitaip taps antra šalimi, patvirtinusia remdesivirą COVID-19 gydymui po to, kai praėjusį penktadienį JAV reguliuotojai leido šiuo vaistų gydyti sunkiai sergančius COVID-19 pacientus.

„Jei nekils jokių problemų, tikimės šiandien greitai patvirtinti šį vaistą Sveikatos apsaugos ministerijos reguliavimo taryboje“, – žurnalistams sakė vyriausybės atstovas Yoshihide Suga.

Praeitą savaitę premjeras Shinzo Abe tvirtino, kad vyriausybė yra pasirengusi artimiausiu metu uždegti žalią šviesą JAV įmonės „Gilead Sciences“ sukurtam vaistui.

JAV vaistas buvo patvirtintas po to, kai viename dideliame klinikiniame tyrime buvo įrodyta, kad kai kurie remdesiviru gydomi COVID-19 pacientai atsigaudavo trečdaliu greičiau nei kiti pacientai. Mirtingumo lygiui remdesiviras nepadarė statistiškai reikšmingos įtakos. Šis vaistas anksčiau buvo sukurtas Ebolos viruso gydymui.

Remdesiviras šiuo metu yra bandomas daugelyje klinikinių tyrimų visame pasaulyje.

Tuo tarpu japonų bendrovės „Fujifilm Toyama Chemical“ gaminamas vaistas „Avigan“, Y. Suga teigimu, „turėtų būti patvirtintas šį mėnesį“, jei 100 pacientų klinikinis tyrimas parodys jo veiksmingumą.

Vaistas, kurio generinis pavadinimas yra favipiraviras, buvo patvirtintas Japonijoje jau 2014 m., tačiau juo leista gydyti tik gripo pacientus protrūkio metu, kurių neįmanoma išgydyti kitais būdais.

Favipiraviras nėra laisvai prieinamas rinkoje, jis gaminamas ir platinamas tik pagal Japonijos vyriausybės užklausą. Favipiraviras veikia blokuodamas viruso dauginimąsi ląstelėje.

Tuo tarpu remdesiviras prisijungia prie paties viruso genomo ir sutrikdo dauginimosi procesą.

Tyrimuose su gyvūnais buvo įrodyta, kad „Avigan“ sutrikdo vaisiaus vystymąsi, todėl jis nėra skiriamas besilaukiančioms moterims.

Savaitgalį Taidžou miesto savivaldybė pranešė, kad Kinijos farmacijos įmonės „Hisun Pharmaceutical“ sukurtas medikamentas – pirmas oficialiai patvirtintas vaistas nuo koronaviruso.

Manoma, kad šis medikamentas gali išgydyti nuo koronaviruso.

Kaip skelbia sciencetimes.com, antivirusinis preparatas davė teigiamų rezultatų atliekant klinikinius tyrimus Šendžene, kuriuose dalyvavo 70 pacientų. 

Šiuo metu generinė antivirusinio vaisto versija masiškai gaminama Kinijoje.