„Visas valstybinių brandos egzaminų užduotis peržiūrės papildomi recenzentai. Taip pat svarstome sudaryti komisiją atskirai dėl matematikos brandos egzamino užduoties įvertinimo prieš pagrindinę sesiją, t.y. prieš jam dar įvykstant“, – Eltai siųstame atsakyme teigė ŠMSM.

„Šiais metais pirmą kartą šį egzaminą laikys daugiau mokinių, jis tampa privalomas stojant ne tik į valstybės finansuojamas, bet ir nefinansuojamas vietas aukštosiose mokyklose (išskyrus menų studijas)“, – pridūrė ministerija.

Pagal patvirtintą brandos egzaminų tvarkaraštį 2024 m. pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija baigsis birželio 25 dieną. Pakartotinė brandos egzaminų sesija vyks nuo birželio 26 dienos iki liepos 12 dienos.

Brandos egzaminus šiemet ketina laikyti 27,7 tūkst. abiturientų.

Pastaraisiais metais matematikos egzaminų rezultatai kelia daug nerimo visuomenės ir politikų gretose. Pernai jo neišlaikė 15 proc. abiturientų, o 2022 m. egzamino neišlaikiusiųjų buvo rekordiškai daug – 35,4 proc. dvyliktokų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, palyginusi 2015–2022 metų matematikos egzamino rezultatus, pastebėjo, kad mokinių rezultatų prastėjimas vyksta nuosekliai jau daugelį metų.

Tai numatyta Lenkijos ir Lietuvos švietimo ministrų Dariuszo Piontkowskio ir Algirdo Monkevičiaus ketvirtadienį pasirašytame dokumente – deklaracijos dėl tautinių mažumų abiejose šalyse švietimo įgyvendinimo plane.

Numatoma, kad šias galimybes Lietuva turi įvertinti iki 2022-ųjų.

Šiuo metu galima laikyti tik mokyklinį lenkų kalbos egzaminą.

Plane taip pat numatyta analizuoti tautinių mažumų mokyklų moksleivių pasiekimus ir kasmet pristatyti analizės rezultatus bendruomenėms, užtikrinti „sisteminę pagalbą“ lietuviškoms mokykloms Lenkijoje ir lenkiškoms – Lietuvoje, remti šių mokyklų pedagogų stažuotes ir kvalifikacijos tobulinimąsi savo valstybėse.

Planuose  – užtikrinti tautinių mažumų moksleiviams ir būrelių gimtąja kalba lankymą.

Didelė plano dalis skirta ir vadovėliams gimtosiomis tautinių mažumų kalbomis, mokymo programų pritaikymui. Numatyta iki 2022-ųjų Lietuvoje inicijuoti „centralizuotą ir sistemišką“ lenkų gimtosios kalbos vadovėlių bei papildomų priemonių rengimą bei leidybą. Taip pat numatoma iki šių metų pabaigos sudaryti komisija, kuri įvertintų būtinybę atnaujinti jau esamus vadovėlius, žadama įtraukti ekspertus iš Lenkijos rengiant lenkų tautinės mažumos vadovėlius, analogiškai Lenkija kviestų Lietuvos ekspertus.

Lenkija tai pat įsipareigoja toliau finansuoti lietuviškų vadovėlių leidybą, įskaitant lietuvių kalbos, istorijos, kultūros ir Lietuvos geografijos vadovėlius bei papildomas mokymo priemones tiek pradinukams, tiek moksleiviams iki aštuntos klasės.

Žadama įvertinti „teisines ir finansines“ galimybes prisijungti tautinių mažumų atstovams prie jų gimtosios šalies mokymosi platformų.

Lietuva deklaracija taip pat dar šiemet įsipareigoja sudaryti Tautinių mažumų švietimo komisiją ir pavesti jai stebėti, kaip deklaracija įgyvendinama.

Kas antrus metus numatyta pakaitomis Lenkijoje ir Lietuvoje organizuoti tautinių mažumų švietimui skirtą konferenciją.

Prašymus kitąmet laikyti egzaminus pateikė 28 tūkst. 254 kandidatai – 1903 kandidatais arba maždaug 6 proc. mažiau negu ankstesniais metais, skelbia Nacionalinė švietimo agentūra.

Pavasarį laikyti lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą pasirinko 17 tūkst. 178 kandidatai, mokyklinį lietuvių kalbos brandos egzaminą laikys 9644 abiturientai.

Valstybinį anglų kalbos brandos egzaminą nori laikyti 18 tūkst. 985 kandidatai, istorijos – 8942 kandidatai.

Valstybinius lietuvių kalbos, anglų kalbos ir istorijos brandos egzaminus laikančiųjų dalis sumažėjo truputį mažiau negu 0,5 procento.

Valstybinį matematikos egzaminą laikyti pasirinko 16 tūkst. 603 kandidatai, pasirinkusiųjų laikyti šį egzaminą dalis sumažėjo beveik 5 procentais.

Informacinių technologijų valstybinį egzaminą norėtų laikyti 2834, biologijos – 6152, fizikos – 2656, chemijos – 1405, geografijos – 3523 abiturientai.

Po lietuvių kalbos, populiariausias tarp mokyklinių brandos egzaminų yra technologijų egzaminas, jį rinkosi 6514 abiturientai, menų egzaminą nori laikyti 1674 abiturientai.

Taip pat daugiau kaip 700 abiturientų laikys lenkų gimtosios kalbos, per 300 – rusų gimtosios kalbos mokyklinius egzaminus, trys – baltarusių gimtosios kalbos egzaminą.

Brandos egzaminus, kuriuos ketina laikyti pavasarį, abiturientai turėjo pasirinkti iki lapkričio 24 dienos.

Brandos atestatui gauti reikia išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieną dalyko brandos egzaminą ar brandos darbą.

Kandidatai lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino tipą – valstybinį ar mokyklinį – rinkosi laisvai. Pasirinkto dalyko brandos egzamino ir jo tipo vėliau keisti negalima. Iš viso kandidatai galėjo rinktis laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus.

2020 metų pagrindinės sesijos valstybiniai brandos egzaminai prasidės balandžio mėnesį užsienio kalbos valstybinio egzamino kalbėjimo dalimi.

Pagrindinės sesijos paskutinis valstybinis brandos egzaminas – fizikos – vyks birželio 19 dieną. Pakartotinė brandos egzaminų sesija numatyta birželio 22 – liepos 10 dienomis.

Šiemet jį pasirinko laikyti 3761 kandidatas – 88 mažiau nei pernai.

Nacionalinis egzaminų centras (NEC) prašo savivaldybių švietimo padalinių vadovų, brandos egzaminų organizatorių ir vykdytojų pasirūpinti, kad egzamino metu patalpose būtų geriamojo vandens ir jis būtų prieinamas visiems kandidatams.

Skelbiama, kad egzamino užduotyje bus klausimų apie geografinę informaciją, klausimų iš gamtinės, visuomeninės, regioninės geografijos.

Šiemet prašymus laikyti brandos egzaminus iš viso buvo pateikę 30 tūkst. kandidatų.

Jį laikyti pasirinko 3105 arba dešimtadalis visų kandidatų, pranešė Nacionalinis egzaminų centras.

Atvykę į egzaminą jaunuoliai kartu su egzamino užduoties sąsiuviniu ir atsakymų lapu gaus ir užduoties sąsiuvinio priedą. Jame bus pateiktos pagrindinės formulės ir konstantos iš egzamino programos.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija vyks iki birželio 20 dienos.

Šiemet prašymus laikyti brandos egzaminus iš viso yra pateikę 30 tūkst. kandidatų. 

Jį pasirinko laikyti daugiau kaip 10 tūkst. kandidatų.

Tai vienas iš paskutinių pagrindinės sesijos egzaminų – sesija baigsis šią savaitę geografijos (trečiadienį) ir chemijos (penktadienį) valstybiniais brandos egzaminais. Pakartotinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 25–liepos 9 dienomis.

Norint gauti brandos atestatą, šiemet reikia išlaikyti privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieną pasirinktą brandos egzaminą.

Iš viso laikyti brandos egzaminus šiemet užsiregistravo per 31,6 tūkst. abiturientų ir anksčiau mokyklas baigusių kandidatų.

Anglų kalbos egzaminas – populiariausias valstybinis egzaminas, jį laikyti yra užsiregistravę per 20 tūkst. kandidatų.

Dar balandžio pradžioje šios užsienio kalbos egzaminą pasirinkę abiturientai laikė kalbėjimo dalį.

Iš viso laikyti brandos egzaminus šiemet užsiregistravo per 31,6 tūkst. kandidatų – beveik 1 tūkst. mažiau nei pernai.

Egzaminą laikyti rinkosi 7 tūkst. 528 kandidatai. Šis egzaminas bus vykdomas 92-uose savivaldybių įsteigtuose centruose.

Šią savaitę abiturientai dar laikys istorijos ir informacinių technologijų egzaminus, o pagrindinė brandos egzaminų sesija kitą savaitę baigsis chemijos, muzikologijos ir tautinių mažumų gimtųjų kalbų egzaminais.

2016 metais prašymus laikyti brandos egzaminus iš viso pateikė 33 tūkst. 710 kandidatų, 2015 metais - 37 tūkst. 279 kandidatai.

Seimas ketvirtadienį priėmė prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytą pataisą, kuri iš stojančiųjų į universitetus ir kolegijas reikalauja bent vieno išlaikyto valstybinio brandos egzamino. Šis reikalavimas bus taikomas tiek studijuojantiems valstybės lėšomis, tiek patiems mokantiems už mokslą.

Už tokią Mokslo ir studijų įstatymo pataisą balsavo 84 Seimo nariai ir penki susilaikė, numatyta, kad jis įsigalios nuo 2016 metų sausio. Prezidentė pataisas argumentavo siekiu užtikrinti aukštojo mokslo kokybę, kurią šiuo metu sako neatitinkant nei valstybės, nei rinkos poreikių.

Taip pat prezidentė pasiūlė pokyčius, kurie turėtų užtikrinti, kad aukštosios mokyklos rengtų darbo rinkai reikalingus specialistus - nustatyta, kad valstybinių aukštųjų mokyklų studijų programos turi būti akredituojamos atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius. 

Švietimo ir mokslo ministerija yra paraginusi aukštąsias mokyklas nustatyti minimalų konkursinį balą stojantiesiems, tačiau tai padarė ne visi universitetai  ir kolegijos, o dauguma jį įsivedusiųjų nustatė minimalų rekomenduotą slenkstį - 1 balą universitetuose ir 0,8 balo kolegijose.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras spalį pareiškė, kad šių metų priėmimo į aukštąsias mokyklas duomenys rodo, jog tokia kartelė yra per žema ir studijų kokybės problemų nesprendžia. Prezidentūros teigimu, šiuo metu susidariusi situaciją, kai aukštosiose mokyklose studijuoja nei vieno valstybinio egzamino nelaikę studentai.

Šiuo metu norintys studijuoti valstybės lėšomis turi būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą (valstybinį , jeigu stoja į universitetus, valstybinį  arba mokyklinį – jeigu stoja į kolegijas) bei užsienio kalbos brandos egzaminą ne žemesniu nei B1 lygiu.

Tuo tarpu nuo 2016 metų pretenduojantieji į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose be lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos brandos egzaminų  turės būti išlaikę ir matematikos valstybinį  brandos egzaminą, tokius minimalius rodiklius stojantiesiems į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas rugpjūtį patvirtino švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Numatyta, kad 2016 ir 2017 metais abiturientai, norintys pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, turės išlaikyti patenkinamu lygiu (surinkti 16 balų) tris brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos.