E. Macronas šiltai pasveikino Xi Jinpingą Eliziejaus rūmų kieme ir pakvietė jį į vidų diskusijoms. Jose, kaip manoma, dominuos Ukrainos ir prekybos klausimai.

Pirmosios derybos vyks trišaliu formatu, dalyvaujant Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajen).

E. Macronas ragina koordinuoti veiksmus dėl Ukrainos

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), pirmadienį Paryžiuje susitikęs su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu), pasakė jam, kad koordinavimas su Pekinu dėl didelių krizių, įskaitant karą Ukrainoje, yra labai svarbus, o dėl Europos ir Kinijos prekybos paragino taikyti „sąžiningas taisykles visiems“.

„Mūsų žemyno ateitis labai aiškiai priklausys nuo mūsų sugebėjimo toliau subalansuotai plėtoti santykius su Kinija“, – sakė E. Macronas prasidedant trišaliam susitikimui, kuriame dalyvauja ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Pasak E. Macrono, koordinavimas su Kinija dėl didelių  krizių Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose yra „absoliučiai lemiamas“.

Xi Jinpingas šiuo vizitu, skirtu Prancūzijos ir Kinijos diplomatinių santykių 60-mečiui paminėti, pradeda savo pirmąją kelionę į Europą nuo 2019 metų. Jos metu jis taip pat aplankys Serbiją ir Vengriją.

Tai, kad Kinijos prezidentas pasirinko Prancūziją kaip vienintelę didžiąją Europos valstybę vizitui, rodo santykinį Pekino ir Paryžiaus santykių atšilimą po paties E. Macrono valstybinio vizito į Kiniją 2023-iųjų balandį. Tai taip pat Prancūzijos lyderio statuso pripažinimas.

Daugiau kaip 1,4 mlrd. gyventojų turinčios komunistinės valstybės vadovą, lydimą žmonos Peng Liyuan (Peng Lijuan), Paryžiaus Orly (Orli) oro uoste pasitiko prancūzų ministras pirmininkas Gabrielis Attalis (Gabrielis Atalis).

Pirmadienį Xi Jinpingas Paryžiuje surengs derybas, taip pat ir su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), o po to dalyvaus pokylyje Eliziejaus rūmuose.

Antradienį E. Macronas kartu su savo svečiu vyks į Pirėnų kalnus, į vietovę, kurioje jis lankydavosi vaikystėje, ir surengs privatesnes derybas.

Pasak kinų valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“, Xi Jinpingas teigė, kad Kinijos ir Prancūzijos santykių plėtra „įnešė stabilumo ir teigiamos energijos į neramų pasaulį“, o Kinija yra pasirengusi vizito metu „stiprinti politinį tarpusavio pasitikėjimą, siekti strateginio sutarimo ir gilinti mainus“.

„Tarptautinės tvarkos stabilumas“

Vienas E. Macrono prioritetų bus perspėti Xi Jinpingą dėl pavojaus remiant Rusiją jos kare Ukrainoje, Vakarų pareigūnams nerimaujant, kad Maskva jau naudoja kiniškas medžiagų apdirbimo mašinas ginklų gamybai.

Pekino ryšiai su Maskva po invazijos netgi pagerėjo, o Vakarai pirmiausia siekia, kad Kinija netiektų Rusijai ginklų, nes tai galėtų pakreipti karo eigą.

„Esame suinteresuoti, kad Kinija prisidėtų prie tarptautinės tvarkos stabilumo, – sakė E. Macronas ketvirtadienį paskelbtame interviu leidiniui „The Economist“. – Todėl turime bendradarbiauti su Kinija, kad būtų įtvirtinta taika.“

Tame pačiame interviu jis teigė, kad Europa turi ginti savo strateginius interesus ekonominiuose santykiuose su Kinija, kaltindamas Pekiną nesilaikant tarptautinės prekybos taisyklių.

Tačiau interviu laikraščiui „La Tribune Dimanche“ jis pripažino, kad europiečiai nėra vieningi dėl strategijos, kurios reikia imtis. Pasak E. Macrono, „kai kurie veikėjai vis dar mato Kiniją iš esmės kaip galimybių rinką“, jai masiškai eksportuojant į Europą.

Prancūzijos prezidentas po savo vizito 2023-iaisiais pradžiugino Kinijos valstybinę žiniasklaidą ir privertė sunerimti kai kurias Europos Sąjungos šalis, pareikšdamas, kad Europa neturėtų būti įtraukta į Kinijos ir Jungtinių Valstijų priešpriešą, ypač dėl demokratinio Taivano.

Kinija šią ir savivaldžią salą laiko savo teritorijos dalimi ir yra pažadėjusi vieną dieną ją užimti, prireikus – jėga.

„Blogiausia būtų manyti, kad mes, europiečiai, turime būti pasekėjai ir prisitaikyti prie amerikiečių ritmo ir perdėtos kinų reakcijos“, – tuomet sakė E. Macronas, perspėdamas dėl „bloko prieš bloką logikos“.

Tai įvyks praėjus pusmečiui po to, kai jo planuota kelionė, kuria siekta pabrėžti gerėjančius Prancūzijos ir JK santykius, kovą buvo atšaukta dėl smurtinių prancūzų protestų, susijusių su prieštaringai vertinama pensijų reforma, bangos.

Savaitgalį regioninis dienraštis „Sud-Ouest“ pranešė, kad valstybinis vizitas įvyks rugsėjį, monarchui ir karalienei konsortei Camillai (Kamilai) apsilankant Paryžiuje ir pietvakariniame Bordo mieste, kaip buvo planuota iš pradžių.

Apytikslė vizito data – rugsėjo 20–22 dienos, rašoma laikraštyje ir priduriama, kad liepą, siekiant pasiruošti vizitui, Bordo lankėsi karaliaus sargyba.

„Sud Ouest“ pažymėjo, kad rugsėjo pabaiga Prancūzijai ir taip bus įtemptas metas dėl numatyto popiežiaus Pranciškaus vizito ir šalyje vyksiančio pasaulio regbio čempionato.

Rašoma, kad yra galimybė, jog savo tėvą lydės princas Williamas (Viljamas), pasinaudodamas proga Bordo stebėti Velso regbio rinktinės rungtynes su Fidžiu.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) biuras naujienų agentūrai AFP atsisakė komentuoti šį pranešimą.

Pasipiktinimas dėl teisės akto pensiniam amžiui nuo 62 iki 64 metų padidinti įsiplieskė, kai E. Macronas pasinaudojo prieštaringai vertinamais vykdomosios valdžios įgaliojimais ir kovą prastūmė šį planą per parlamentą be balsavimo.

Protestai kartais peraugdavo į smurtinius, o kelias savaites trukę streikai paralyžiavo didelę dalį Prancūzijos viešojo gyvenimo.

E. Macronas galiausiai priėmė sprendimą atšaukti vizitą, kuris būtų buvęs pirmoji oficiali karaliaus Charleso III, kaip monarcho, kelionė į užsienį.

Eliziejaus rūmai pranešė, kad prezidentas pageidavo „pasveikinti Jo Didenybę karalių Charlesą III mūsų draugiškus santykius atspindinčiomis sąlygomis“.

Lėktuvas su užrašais „Jungtinė Karalystė“ ant šonų Berlyno-Brandenburgo oro uoste nusileido prieš pat 14 val. vietos (15 val. Lietuvos) laiku ir sustojo prie patiesto raudonojo kilimo.

Charlesas III ir karalienė konsortė Camilla (Kamila) stabtelėjo trapo viršuje 21 šūvio saliutui. Tuo metu danguje praskrido du kariniai lėktuvai.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) karališkąją porą su garbės sargyba turi pasveikinti prie istorinių Brandenburgo vartų.

Rugsėjį po karalienės Elizabeth II (Elžbietos II) mirties į sostą įžengęs 74-erių Charlesas III turi būti karūnuotas gegužės 6 dieną.

Iš pradžių jis planavo vizitą pradėti Prancūzijoje, bet šios kelionės dalies buvo atsisakyta dėl ten vykstančių masinių protestų prieš pensijų reformą.

D. Grybauskaitė savo prezidentavimo metu susilaukė nemažai kritikos dėl tarp kaimyninių valstybių vadovų tvyrojusio šaltuko. Tačiau pastaraisiais metais atmosferai tarp valstybių vadovų pasikeitus, paskutinis šalies vadovės valstybinis vizitas tarsi simboliškai suplanuotas būtent Lenkijoje.

Prezidentės patarėjas užsienio politikai Nerijus Aleksiejūnas tvirtina, kad ketvirtadienį prasidėsiančio vizito metu bus apibendrintas Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas pastarąjį dešimtmetį. Pasak jo, santykiai abiejų prezidentės kadencijų metu buvo labai intensyvūs ir konstruktyvūs. Tačiau, kartu pabrėžia jis, sprendimai, kurie bus priimti vizito metu, šalių bendradarbiavimą turėtų perkelti į dar aukštesnį lygmenį.

D. Grybauskaitės patarėjas viliasi, kad inercija, kuri stumia Lietuvą ir Lenkiją į glaudesnį bendradarbiavimą sprendžiant opiausius saugumo klausimus, nedings ir ateityje - Lietuvos prezidento postą užėmus kitam lyderiui.

Prezidentės vizito Lenkijoje metu pagrindinis dėmesys bus skiriamas saugumo klausimams. Pasak N. Aleksiejūno, vienu svarbiausių vizito akcentų taps dviejų prezidentų deklaracija. Deklaracijoje atsispindės poreikis dar labiau gilinti valstybių bendradarbiavimą saugumo klausimais ir konkrečiai - stiprinti Suvalkų koridoriaus saugumą.

Šiam siekiniui užtikrinti inicijuojama Lietuvos geležinio vilko ir Lenkijos 15-osios brigados afiliacija. Jos pagrindinis tikslas, pasak N. Aleksiejūno, - stiprinti Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimą ginant vieną iš jautriausių NATO aljanso pasienių vietų - Suvalkų koridorių.

„Afiliacija reiškia, kad būtų bendras darbas ir bendros papildomos pratybos, taip pat aiškus vadovavimas. Taigi būtų sukurta ganėtinai aiški procedūra, kas, ką ir kada turėtų daryti. Tai įneša papildomo aiškumo ir papildomų garantijų, kaip būtų elgiamas,i jei iškiltų grėsmė Suvalkų koridoriui“, - Eltai kalbėjo N. Aleksiejūnas.

Dar vienas susitarimas, kurį ketina pasirašyti krašto apsaugos ministrai, susijęs su informacijos keitimusi dėl oro stebėjimo radarų.

„Tai bus atskiras krašto apsaugos ministrų susitarimas, kuris numatys teisinę bazę ir infrastruktūrą, kuri leistų, kad informacija tarp radarų judėtų laisvai ir mes matytume, ką Lenkija mato, ir Lenkija matytų, ką mes matome. Kartu tai taptų užuomazga dar glaudesniam regioniniam bendradarbiavimui“, - kalbėjo N. Aleksiejūnas.

Vienu iš vyksiančio vizito svarbiausių pasiekimų - siekis institucionalizuoti ir politiniu lygmeniu dar labiau gilinti bendradarbiavimą saugumo klausimais. Dėl to Lietuvos ir Lenkijos deklaracijoje inicijuojamas gynybos ministrų tarybos, stiprinančios valstybių bendradarbiavimą, steigimas.

„Pagrindinis tarybos tikslas - užtikrinti tai, kad pagrindiniai saugumo klausimai būtų sprendžiami operatyviai, kad nekiltų papildomų kliūčių, todėl Taryba bent kartą per metus turėtų rinktis gynybos ministrų lygiu, ir manau, kad tai institucionalizuos mūsų bendrus siekius saugumo srityje“, - teigė patarėjas.

D. Grybauskaitė vasario 21-22 dienomis vyks valstybinio vizito į Lenkiją, kur susitiks su aukščiausiais Lenkijos vadovais - prezidentu Andrzejumi Duda, Seimo pirmininku Mareku Kuchcinskiu, Senato pirmininku Stanislawu Karczewskiu, ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu.

Vizito metu taip pat planuojama pasirašyti keletą dvišalių susitarimų saugumo ir gynybos srityje.

Prezidentė taip pat vyks į Liubliną, kur kartu su Lenkijos ir Ukrainos vadovais aplankys ten įsikūrusį bendros trijų valstybių LDK didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio karinės brigados LITPOLUKRBRIG štabą.

Liubline taip pat įvyks trišalis Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentų susitikimas, kuriame bus aptarta regiono saugumo situacija, paramos Ukrainai klausimai, bendri projektai palaikant šios valstybės euroatlantinės raidos kryptį.

„Į Austriją vykstame birželio 5-ąją – vyksta prezidentas, bus vizitas“, – po inauguracijos ceremonijos Kremliuje žurnalistams sakė J. Ušakovas.

Kalbėdamas apie V. Putino tarptautinių susitikimų darbotvarkę padėjėjas sakė, kad birželį taip pat įvyks Rusijos ir Baltarusijos „sąjunginės valstybės“ viršūnių susitikimas, kurio data šiuo metu derinama.

„Iki tol įvyks mūsų valstybinis vizitas Kinijoje“, – pridūrė J. Ušakovas.

Be to, ateinantį pirmadienį Sočyje įvyks Eurazijos ekonominės sąjungos viršūnių susitikimas.

„Įdomu, kad gegužės 18-ąją (Vokietijos kanclerė Angela) Merkel surengs darbo vizitą Sočyje“, – pabrėžė J. Ušakovas.

Kremliaus padėjėjas sakė, kad gegužės 24–26 dienomis vyksiančiame Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume laukiama atvykstant „pagrindinių garbės svečių – Prancūzijos Respublikos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) ir Japonijos ministro pirmininko Shinzo Abe (Šindzo Abės). Bus atskiros (V. Putino ir šių lyderių) derybos“.

Karališkoji pora Lietuvos vadovės Dalios Grybauskaitės kvietimu Lietuvoje viešės birželio 13–15 dienomis, informavo prezidentės spaudos tarnyba.

Per vizitą didelis dėmesys bus skiriamas Lietuvos ir Nyderlandų ryšiams verslo, prekybos, kultūros srityse, bendradarbiavimui NATO ir Europos Sąjungoje. Šalies vadovė su Nyderlandų karaliumi atidarys abiejų šalių verslo forumą ir susitiks su daugiašaliame NATO batalione dislokuotais Nyderlandų kariais.

Nyderlandų kariai vieni pirmųjų prisidėjo prie Vokietijos vadovaujamo daugiašalio NATO bataliono Lietuvoje, Olandijos naikintuvai ne kartą vykdė Baltijos šalių oro policijos misiją.

Prezidentūra pažymi, jog Lietuva taip pat aktyviai prisideda prie Nyderlandų inicijuotos „karinės Šengeno erdvės“ idėjos, ja siekiama didinti karinį mobilumą tarp ES šalių, užtikrinant, kad sąjungininkų karinė technika judėtų be trukdžių.

Prezidentės patarėjas užsienio politikai Nerijus Aleksiejūnas BNS sakė, kad būtent Lietuvoje olandai susidūrė su karinės technikos judėjimo sunkumais. Jis taip pat pabrėžė, kad būsimasis Nyderlandų karališkosios šeimos vizitas bei jau vykę Beneliukso valstybių monarchų vizitai apsilankymai leidžia šioms šalims geriau suvokti Baltijos valstybėms kylančias grėsmes.

Olandija taip pat yra viena svarbiausių Lietuvos ekonominių partnerių ir antra pagal investicijas mūsų šalyje.

Anot N. Aleksiejūno, vizito metu planuojamas ir bendras valstybių verslo forumas.

„Tai bus galimybė ir mūsų verslui pažiūrėti tiek esamą bendradarbiavimą, tiek perspektyvą, nes sričių yra daug – tiek energetika, tiek įvairios pramonės šakos. Tikrai, matome Olandiją kaip tam tikrą potencialią rinką mūsų bendradarbiavimui“, – sakė N. Aleksiejūnas.

Minint atkurto valstybingumo šimtmetį, šiemet Lietuvoje taip pat laukiamas Norvegijos sosto įpėdinis Hakonas, Vasario 16-osios iškilmėse Vilniuje jau lankėsi Švedijos sosto įpėdinė princesė Viktorija ir jos sutuoktinis princas Danielius.

Valstybių vadovai aptarė dvišalių santykių stiprinimą ir naujas bendradarbiavimo galimybes, agresyvaus, provokatyvaus Rusijos elgesio ir propagandos keliamą grėsmę, bendrą atsaką į saugumo iššūkius. Lietuvos ir Vokietijos prezidentai taip pat pabrėžė europinių vertybių išsaugojimo ir paramos Ukrainos žmonėms svarbą.

Pasak šalies vadovės, Vokietija yra Lietuvos strateginė partnerė, su kuria mus sieja labai tvirti istoriniai, politiniai ir ekonominiai ryšiai, bendri interesai ES ir NATO.

„Lietuva ir Vokietija dar niekada nebuvo tokios artimos, glaudžiai dirbančios išvien dėl savo žmonių gerovės. Vokietija ne tik viena didžiausių mūsų šalies ekonominių partnerių, bet ir strateginė sąjungininkė, kurios kariai padeda užtikrinti Lietuvos saugumą. Be Vokietijos paramos mūsų valstybės raida nebūtų tokia sparti“, – sakė Prezidentė.

Lietuva ir Vokietija sėkmingai bendradarbiauja praktiškai visose srityse. Ši valstybė yra trečia pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė ir investuotoja. Mūsų šalyje veikia apie 500 vokiško kapitalo įmonių, kurios sukūrė 17 000 darbo vietų. Vokiečių verslininkai teigiamai vertina ekonominę Lietuvos padėtį ir perspektyvas, 9 iš 10 verslininkų savo veiklai vėl rinktųsi Lietuvą. Klaipėdos uoste į Vokietiją ir iš jos gabenami kroviniai sudaro didžiausią krovinių apyvartą.

Valstybių vadovai aptarė Lietuvos gynybos stiprinimo priemones – nuoseklų krašto gynybos finansavimo didinimą, šauktinių tarnybos sugrąžinimą, nacionalinių greito reagavimo pajėgų sukūrimą ir karinės technikos modernizavimą.

Prezidentė pabrėžė Vokietijos indėlio svarba mūsų šalies saugumui. Vokietija operatyviai sureagavo į Baltijos šalims iškilusias grėsmes ir atsiuntė savo rotacines pajėgas ir karinę techniką, sustiprino Baltijos oro policijos misiją, aktyviai įsijungė į NATO kolektyvinės gynybos pratybas Baltijos šalyse. Šiuo metu Lietuvoje taip pat dislokuoti vokiečių kariai ir karinė technika – Lietuvoje iš viso šiemet bus dislokuota apie 600 šios valstybės karių.

Intensyvūs ryšiai mokslo, medicinos, kultūros ir regioninio bendradarbiavimo srityse. Lietuvos ir Vokietijos mokslininkai pagal įvairias ES mokslinių tyrimų programas prisideda prie 50 bendrų projektų. Medicinos srityje su Vokietijos gydymo ir mokslo įstaigomis bendradarbiauja Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kauno klinikos ir Vilniaus universiteto Santariškių klinikos. Vyksta studentų mainai

Vokietijos Heseno žemė remia jau 60 metų Hiutenfelde veikiančią Vasario 16-osios gimnaziją, kurioje mokosi lietuvių jaunimas iš viso pasaulio. Vokietijoje veikia dar 7 lituanistinės mokyklos, šios šalies universitetuose baltų kalbos ir kultūra dėstoma 10 Baltistikos centrų. Lietuvos ir Vokietijos menininkai vykdo bendrus meno ir istorijos projektus, kuriose nagrinėjamos istorinės, žydų kultūrinio paveldo, pokaryje beglobių vokiečių vaikų, vadinamų „vilko vaikais“, temos. Nidoje šiemet vyks 20-asis tarptautinis Nobelio premijos laureatui Tomui Manui skirtas festivalis. Kitąmet Lietuva pagrindinės viešnios teisėmis dalyvaus tarptautinėje Leipcigo mugėje. Goethe‘s institutas Vilniuje skatina vokiečių kalbos mokymą, rengia mokytojų kvalifikacijos kursus.

Prezidentė Vokietijos vadovui padovanojo tautodailės kūrinį – iš medžio išdrožtą „Rūpintojėlį“, simbolizuojantį vidinę stiprybę ir atjautą, bei Karaliaučiuje gyvenusio ir kūrusio Kristijono Donelaičio „Metus“. Šis kūrinys yra įtrauktas UNESCO saugomo pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Taip pat šalies vadovės bičių sunešto medaus ir juodos duonos.

Prezidentas Joachimas Gauckas yra griežtas komunizmo kritikas, gerbiamas laisvės ir žmogaus teisių gynėjas, 2008 m. kartu su Vaclavu Havelu ir Vytautu Landsbergiu pasirašęs Prahos deklaraciją dėl Europos sąžinės ir komunizmo.

Lietuvos vadovės dviejų dienų vizito darbotvarkėje - susitikimai su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir prezidentu Joachimu Gaucku (Joachimu Gauku), taip pat apsilankymas gyvybės mokslams skirtame verslo forume. Be to, numatyta viešnagė Cecilenhofo rūmuose, kur baigiantis Antrajam pasauliniam karui vyko Potsdamo konferencija, kurioje buvo įtvirtintas Europos padalijimas į Sovietų ir Vakarų įtakos zonas.

Prezidentūra tarp svarbiausių vizito klausimų nurodo migrantų srautų valdymą.

„Puikiai matome ir puikiai suvokiame, kokios yra svarbiausios Europos grėsmės, kokie yra iššūkiai - tai yra migracijos srautai, be abejonės šitai temai bus dėmesys“, - vizito išvakarėse Žinių radijui sakė prezidentės patarėjas patarėjas Mindaugas Lingė.

Lietuvos bei Vokietijos vadovai skirtingai vertina vadinamąjį nuolatinį pabėgėlių perkėlimo mechanizmą, reakcijos į neseniai Europos Komisijos pasiūlytą Europos Sąjungos (ES) prieglobsčio suteikimo taisyklių pertvarkymą buvo skirtingos. Visgi politologas Ramūnas Vilpišauskas teigia, kad Lietuvos bandymas išlaviruoti tarp Vokietijos, kuri kalba apie poreikį visoms ES šalims labiau prisidėti prie pabėgėlių pasidalijimo, ir pabėgėlių priėmimą atmetančių šalių greičiausiai per vizitą nebus akcentuojamas.

„Lietuvos pozicija yra laviravimo pozicija tarp tokių šalių kaip Vokietija ir tokių kaip Vengrija ar Lenkija, kurios nesutinka ir su jau sutartomis kvotomis. Man atrodo, kad Lietuvos prezidentė yra kažkur tarp šitų pozicijų ir kai vyksta pagrindinė diskusija tarp Vidurio Europos šalių ir Vokietijos, Lietuva gali sau leisti būti nuošaly ir tik po atskirų vadovų susitikimų konstatuoti tai, ką ir taip aišku, kad reikia išspręsti - turiu galvoje išorės sienų apsaugą ir atvykstančių žmonių srautų suvaldymą, kad būtų pradėta tinkamai registruoti“, - BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius R.Vilpišauskas.

Tarp vizito temų, kurias išskiria Prezidentūra, yra ir Rusijos agresija ES kaimynystėje, sankcijų poveikis Rusijai.

„Abi šalys - Lietuva ir Vokietija smerkia Rusijos agresiją, (...) palaikomos sankcijos Rusijai, jos turi galioti, kol bus įgyvendinti Minsko sutarimai“, - teigė prezidentės patarėjas M.Lingė.

Prezidentūra pabrėžia Vokietijos indėlį stiprinant Lietuvos ir kitų Baltijos šalių saugumą, atkreipdama dėmesį, kad Vokietija Lietuvai padėjo modernizuoti kariuomenę, yra vykdžiusi daugiausiai - aštuonias - oro policijos misijas, jos kariai ir technika aktyvūs pratybose. Artėjant liepą Varšuvoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, Lietuva siekia didesnio Aljanso buvimo Rytų Europoje.

Susitikimuose su Vokietijos vadovais D.Grybauskaitė žada kelti klausimus ir dėl Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės saugumo ir Rusijos per Baltijos jūrą planuojamo tiesti antro dujotiekio į Vokietiją „Nord Stream 2“.

Šis D.Grybauskaitės vizitas - atsakomasi: Vokietijos prezidentas J.Gauckas su valstybiniu vizitu Lietuvoje viešėjo 2013 metų vasarą.

Tiesiai iš Vokietijos prezidentė skirs į Niujorką, kur penktadienį vyks pernai Paryžiaus konferencijoje pasiekto susitarimo dėl klimato kaitos mažinimo pasirašymo ceremonija.

Šeštadienį į Klaipėdą atvyko Vokietijos prezidentas Joanchimas Gauckas. Svečias sutiktas simbolinėje miesto vietoje – buvusiame Šv. Jono bažnyčios šventoriuje.

Lietuvoje su valstybiniu vizitu besilankantis Vokietijos prezidentas J. Gauckas šeštadienį prieš vidurdienį atvyko į Klaipėdą. Svečią pasitiko Vokietijos garbės konsulas Klaipėdoje Arūnas Baublys.

A.Baublys prezidentą J. Gaucką sutiko simbolinėje miesto vietoje prie buvusios svarbiausios prieškario Memelio Šv. Jono bažnyčios. Kurios būvimo vietą šiandien liudija tik akmuo, žaliuojanti gyvatvorė, žyminti buvusios šventyklos perimetrą ir plakatas apie bendruomenės ketinimus prikelti bažnyčią naujam gyvenimui.

Vokietijos prezidento lūkuriavo ir jį labai šiltai sutiko vietinė liuteronų evangelikų bendruomenė, kuri Klaipėdoje yra labai nedidelė – maždaug 1 tūkst. žmonių, prieškaryje Klaipėdos krašte gyveno  apie 145 tūkst. gyventojų

„Tai – pirmas Vokietijos prezidento vizitas Lietuvos ir Klaipėdos istorijoje. Mums tai labai didelis įvykis ir tai yra svarbus ženklas, kad Vokietija atsisuka į Rytų Europą, į Baltijos kraštus, manau, kad iš to išloš visos pusės, kadangi čia gyvuoja ir verslo interesai, ir kultūriniai mainai“, – sakė A. Baublys.

Apžiūrėjęs senosios Šv. Jono bažnyčios vietą Vokietijos prezidentas J. Gauckas išvyko į susitikimą su vietos bendruomenę į S. Dacho namus. Vėliau, numatyta kelionė į Nidą, kur kartu su Lietuvos Respublikos prezidente Dalia Grybauskaite Vokietijos vadovas paskelbs Tomo Mano festivalio pradžią.