Sparčiai kylanti temperatūra ištirpdė sniegą ir ledą, ir dėl to, prisidėjus smarkioms liūtims, išsiliejo kelios didelės Rusiją ir Kazachstaną kertančios upės.

Orenburgo mieste – viename iš labiausiai nukentėjusių Rusijos rajonų – Uralo upė išsiveržė iš krantų, apsėmė gatves ir gyvenamuosius rajonus, o šeštadienį vandens lygis toliau kilo.

Šeštadienio popietę upės lygis pasiekė beveik 12 metrų ir daugiau kaip 2,5 metro viršijo kritiniu laikomą lygį.

Uralo upė teka per Orenburgo centrą.

Naujienų agentūros AFP žurnalistas matė, kaip potvynio vanduo apsėmė krantinės promenadą ir namus, pastatytus netoli upės.

Pasak valdžios institucijų, iš Orenburgo ir aplinkinio regiono buvo evakuota beveik 14 tūkst. žmonių.

Evakuacijos operacijoje dalyvaujantis Nepaprastųjų situacijų ministerijos pareigūnas Eldaras Rachmetovas sakė: „Nuo šio ryto padaugėjo užlietų namų ir evakuojama vis daugiau rajonų.“

Vietos gyventojai guminėmis valtimis bando iš užlietų namų ištraukti naminius gyvūnus ir daiktus, o kai kurie rajonai liko be elektros.

Tarp gyventojų, kurie šeštadienį buvo evakuoti policijos sunkvežimiu, buvo ir 64 metų Valerijus, vietos gamyklos darbininkas.

„Svarbiausia, kad mano namai nebūtų apiplėšti. Dėl to aš ir nerimauju. Išskyrus tai, viskas yra gerai! Mes išgyvensime“, – sakė jis.

„Klastingas vanduo“

Į rytus esančios Kurgano srities valdžia taip pat ragina žmones evakuotis, nes laukiama potvynio.

Jei laiku neišvyksite, gali būti, kad nespėsite išsėdėti palėpėje ar ant stogo.

Srities gubernatorius Vadimas Šumkovas gyventojus, kurie gali nukentėti, paragino išvykti dabar, nes prognozuojama, kad Tobolo upės lygis dėl tirpstančio ledo smarkiai pakils.

„Vanduo klastingas, o kai jo tiek daug, jis neprognozuojamai kyla“, – perspėjo gyventojus V. Šumkovas „Telegram“ žinutėje, ragindamas išvykti su vertingais daiktais ir naminiais gyvūnais.

„Jei laiku neišvyksite, gali būti, kad nespėsite išsėdėti palėpėje ar ant stogo“, – pridūrė jis.

Kazachstane, kuris turi maždaug 7,5 tūkst. kilometrų sieną su Rusija, potvynis užliejo šiaurinio Petropavlovsko miesto, kuriame gyvena apie 220 tūkst. gyventojų, pakraščius, todėl kai kurie rajonai liko be elektros ir vandentiekio vandens.

Pasak Nepaprastųjų situacijų ministerijos, šioje didžiulėje Centrinės Azijos šalyje, kurioje užlieta beveik 5 tūkst. namų, buvo evakuota daugiau kaip 103 tūkst. žmonių, tarp jų daug vaikų.

Su dažnesniais ekstremaliais orų reiškiniais, tokiais kaip potvyniai, yra siejama klimato kaita.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį surengė susitikimą dėl potvynių, tačiau nukentėjusiuose regionuose nesilankė.

Sparčiai kylanti temperatūra ištirpdė sniegą ir ledą, be to, prapliupo smarkios liūtys, dėl to Rusijoje ir Kazachstane ištvino didelės upės.

Pasak Tiumenės srities valdžios institucijų, Išimo upės Vakarų Sibire vanduo pakilo iki pavojingo lygio. Pareigūnai spėja, kad Išimo ir Tobolo upių vanduo aukščiausią lygį pasieks tik balandžio 23–25 dienomis.

Pasak Orenburgo valdžios, Uralo upė mieste jau pakilo 11,29 metro ir dviem metrais viršija kritinį lygį. Kai kur mieste iš rudo vandens kyšo tik namų stogai.

Regiono pareigūnas Sergejus Balykinas valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad penktadienį arba šeštadienį potvynis Orenburge bus didžiausias. Valdžia pranešė, kad evakuota daugiau nei 10 700 žmonių iš daugiau nei 400 tūkst. gyventojų, užtvindyta maždaug 11 700 namų.

Keli kaimai buvo evakuoti ir toliau į rytus esančiuose Kurgano ir Tomsko regionuose.

Manoma, kad Rusijoje ir Kazachstane namus paliko apie 100 tūkst. žmonių. Tačiau valdžios institucijos sakė, kad Orske, smarkiai nukentėjusiame pratrūkus užtvankai, sąlygos pagerėjo. Pareigūnai pranešė, kad vandens lygis krenta.

Pranešta, kad kai kurių miestų gyventojai, supykę, kad valdžia per krizę nieko nedaro, surengė demonstracijas, itin retas Rusijoje valdant dabartiniam režimui.

„Kai kurie pastebėjo ir nusistebėjo, kad Neries upės vandens lygis staiga pakilo ir net apsėmė krantines. Juk buvo sausa, o sniegas jau seniai ištirpo. Kaip rodo prie Neries esančios vandens matavimo stotelės duomenys, vandens lygis per savaitę pakilo maždaug 70 centimetrų. Kaltininkas – prieš savaitę (naktį iš balandžio antros į trečią dieną) netoli Lietuvos, Baltarusijos vakarinėje pusėje, praslinkusi vasariško tipo audra su intensyviomis liūtimis. Tuomet žaibavimas matėsi net ir iš sostinės.

Dalyje kaimyninės šalies vietovių iškrito virš mėnesio normos. Daug kritulių tada sulaukė ir mūsų šiaurės rytiniai rajonai. Na, o kadangi augalija dar nesuvešėjus, todėl didelė dalis vandens tiesiog nutekėjo į upelius. Jie pamažu atnešė vandenį į Nerį, o šioje palaipsniui ėmė kilti vandens lygis. Mažesnėse Rytų Lietuvos upėse vandens lygis jau nukritęs (pikas buvo pasiektas keletu dienų anksčiau). Trečiadienį ryte vandens lygis Neryje ties Vilniumi ir Buivydžiais jau pamažu stabilizuojasi“, – praneša Meteo.lt

„Tebėra tie patys žmonės apsemti, tas pats skaičius – 123 gyventojai, kaip ir praėjusią savaitę. Pagrinde Žalgirių kaimas, Šilutės seniūnija, Juknaičiai“, – BNS pirmadienį sakė D. Endzelis.

Jo teigimu, gyventojai ugniagesių pagalbos neprašo. Praėjusios savaitės pradžioje jiems išdalinti žvejybiniai batai, kad galėtų bristi vandeniu.

„Jie nuvažiuoja maisto nusiperka. Taip kasmet, jiems įprasta“, – teigė jis.

Vandens lygis Atmatoje, Skirvytėje ir Uostadvaryje yra nukritęs apie 30 cm, pasitraukė ir čia susigrūdę ledai, tad padėtis, viršininko teigimu, stabilizavosi. Pievos tebėra sklidinos vandens.

„Turi sugrįžti upės į vagas, tada to vandens iš pievų, laukų subėgs į upių vagas, dalis išgaruos arba per drenažo sistemas nubėgs“, – aiškino D. Endzelis.

Jis teigė, kad neramina savaitės antroje pusėje prognozuojamas šaltis, kuris vėl gali padengti upes ledu. Šilutėje ketvirtadienį žadamas apie aštuonių laipsnių šaltis.

„Vėl pareis ledai ir tas pats vėl – stovės vanduo, gali užsikišti ledai, gali vanduo kilti. Daug nežada, bet pas mus iš visos Lietuvos subėga vanduo, ledai pareina“, – kalbėjo viršininkas.

„Vandens lygis krenta, (...) paskutinę naktį stebimas Atmatos upės vandens lygio kritimas, 20 centimetrų nukrito per naktį. Vandenukas jau krenta, turbūt viskas bus gerai“, – LRT radijui sekmadienį sakė Šilutės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovas Darius Endzelis.

Anot jo, kol kas yra likę užlieta 15 kaimų – tiek pat, kiek buvo potvynio pradžioje užpraeitą penktadienį. Vietinės reikšmės keliai likę apsemti.

„Yra tas pats (užlietų – BNS) kaimų skaičius – 15 išlikęs ir turim apsemtos teritorijos apie 17 tūkst. hektarų. (...) Fiziškai su lengvuoju automobiliu tai yra tie (į kuriuos užlieti keliai – BNS) 15 kaimų, kur su lengvaisiais automobiliais nenuvažiuojam. Bet jeigu reikės tai mes pasieksime juos su ugniagesių pagalba“, – teigė D. Endzelis.

D. Endzelis prognozuoja, kad nepaisant kitą savaitę numatomų kritulių, vandens lygis turėtų kristi ir toliau. Jis pridūrė, kad didesnių problemų potvynis nepadarė.

Jo teigimu, šeštadienį iki 21 val. visiems Mingės (Minijos) kaimo gyventojams taip pat buvo atkurtas elektros tiekimas.

D. Endzelis pabrėžė, kad iš vietovių informacija renkama bent kartą per parą.

Šilutės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadas pridūrė, kad paprastai tokie potvyniai Šilutės rajone būna pavasarį, tačiau pastaruoju metu dėl klimato atšilimo jie prasideda anksčiau ir trunka ilgiau: „Pavasarį gal ir nebebus tokio didelio potvynio, kaip dabar buvo“.

D. Endzelio teigimu, norint suvaldyti kasmetinius potvynius reikia valyti ir gilinti Atmatos upės žiotis, taip pat aukštinti pylimus.

Šeštadienio popietę visi Mingės kaimo gyventojai be elektros liko po to, kai apie 13 val. dėl potvynio užšalusiose pievose pajudėję ledai nukirto elektros stulpus. Pastačius generatorių apie 17.30 val. daugumai kaimo gyventojų elektros tiekimas buvo atkurtas.

ESO atstovė Rasa Juodkienė BNS teigė, jog šeštadienį apie 16 val. Klaipėdos regione be elektros buvo apie 200 vartotojų. Jos teigimu, Šilutės rajone elektros tuo metu vis dar neturėjo kelios dešimtys vartotojų, o didžiajai jų daliai tiekimas buvo atkurtas per linijas arba generatorius.

Sausio 26 dieną dėl potvynio paskelbta ekstremali situacija Juknaičių, Rusnės, Kintų, Šilutės, Saugų ir Usėnų teritorijose Šilutės rajone. Pirmadienį vanduo buvo apsėmęs 15 tūkst. hektarų žemės.

Potvynio užlietame Žalgirių kaime pirmadienio vakarą vandenyje buvo rastas 53 metų vyro kūnas. Jį rado kaimynas netoli mirusiojo namų, kūnas – be išorinių smurto požymių

Stichinis vandens lygis trečiadienį buvo pasiektas Leitėje ties Kūlynais 355 centimetrai (stichinė riba – 245 centimetrai), Nemuno atšakoje Atmatoje ties Rusne – 369 centimetrai (riba – 288 centimetrai), Gėgėje ties Plaškiais 517 centimetrai (riba – 425 centimetrai ) ir Nemune ties Panemune – 594 centimetrai (riba 560 centimetrai).

„Stovi viskas tas pats, kaip buvo praeitą parą, situacija nepasikeitė. Atmata yra lede, marios vandens dar, matyt, nepriima“, – BNS trečiadienį sakė Šilutės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovas Darius Endzelis.

Pasak jo, jei nesusiformuos ledo sangrūdos, vandens lygis gali imti kristi, priešingu atveju jis kils.

D. Endzelio žiniomis, šiuo metu apsemtos 78 sodybos, potvynio zonoje gyvena 123 žmonės. Po vandeniu yra 18 tūkst. hektarų teritorija.

„Bus stebima situacija, jeigu gyventojams reikės pagalbos, suteiksime ją, kiek bus įmanoma“, – kalbėjo Šilutės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadas.

Klaipėdos rajone vanduo per paskutinę parą krito apie 50 cm, yra pasiekęs įprastą lygį, BNS sakė rajono vicemeras, ekstremalių situacijų prevencijos grupės vadovas Vytautas Butkus.

„Stichinio lygio nefiksuojame niekur, šiuo metu situacija valdoma. Priekulės seniūnijoje dar nesame atšaukę ekstremalios situacijos, bet vanduo nusėdęs, keliai pravažiuojami“, – nurodė V. Butkus.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) trečiadienio ryto duomenimis, šiandien šalyje stebimas 1-62 centimetrų vandens lygio kritimas.

Stichinis vandens lygis stebimas Leitėje ties Kūlynais 355 centimetrai (stichinė riba – 245 centimetrai), Nemuno atšakoje Atmatoje ties Rusne – 369 centimetrai (riba – 288 centimetrai), Gėgėje ties Plaškiais 517 centimetrai (riba – 425 centimetrai ) ir Nemune ties Panemune – 594 centimetrai (riba 560 centimetrai).

Remiantis LHMT prognozėmis, artimiausiu metu vandens lygis toliau pamažu kris.

Trečiadienį Lietuvoje bus debesuota, daugelyje rajonų nestipriai palis. Vėjas pietvakarių, 8–13 m/s, vakare pajūryje numatomi gūsiai iki 15 m/s. Temperatūra kils iki 1-5 laipsnių šilumos.

Ketvirtadienio naktį vietomis, dieną daug kur krituliai, vyraus šlapdriba, sniegas. Vietomis formuosis plikledis. Vėjas bus pietvakarių, vakarų, 9-14 m/s, naktį pajūryje, o dieną daug kur kils gūsiai iki 15-20 m/s. Temperatūra naktį nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos, dieną – 0-5 laipsniai šilumos.

Praėjusį penktadienį dėl potvynio paskelbta ekstremali situacija Juknaičių, Rusnės, Kintų, Šilutės, Saugų ir Usėnų teritorijose Šilutės rajone. Pirmadienį vanduo buvo apsėmęs 15 tūkst. hektarų žemės.

Potvynio užlietame Žalgirių kaime pirmadienio vakarą, apie 21 val., vandenyje rastas 53 metų vyro kūnas. Jį rado kaimynas netoli mirusiojo namų, kūnas – be išorinių smurto požymių.

„Viskas normaliai. Kūlynuose kur buvo vandens lygis pakilęs, tai dabar apie 20 cm tik pakilo, Nemunas, Atmata ties Rusne irgi tik 20 cm pakilo – nedaug. Ties Šilininkais Nemune 9 cm vandens sumažėjo. Praeitą parą buvo 1,4 metro pakilęs. Tai jau stabilizavosi tas didelis vandens pakilimo šuolis“, – antradienio ryto Eltai teigė V. Laurinaitis.

Pasak jo, dabartinis vandens lygis rajone tekančiose upėse siekia apie 380–390 cm.

„Su gyventojais viskas vyksta įprasta tvarka – yra ryšys, yra valtis, jei reikia, botus nuperkame, jei reikia kokios pagalbos – skambina. Daug kas važiuoja ir į darbus, tai jie padeda. Tai čia nieko neįprasto“, – pridūrė meras.

V. Laurinaitis pažymi, jog pavojaus potvynio vandeniui užšalti kol kas taip pat nėra, mat artimiausiomis paromis prognozuojama teigiama temperatūra. Vis dėlto, ilguoju laikotarpiu, pripažįsta V. Laurinaitis, situaciją padėtų spręsti rajone tekančių upių dugnų valymas.

„Čia jau bus tie potvyniai, jie tik didės ir ilgės. Vienintelė dar kažkokia pagalba – tai valyti upes, jų dugną, siurbti dumblą, kad būtų pratekėjimas. Tada būtų galima sumažinti potvynį“, – teigė V. Laurinaitis.

Dėl itin didelio vandens lygio savivaldybėje, Šilutės rajone praėjusią savaitę penktadienį paskelbta ekstremali situacija.

Situacijos operacijų vadovu paskirtas Šilutės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas Darius Endzelis teigė, kad gyventojai yra perspėti apsirūpinti būtiniausiais daiktais. Pasak D. Endzelio, sudėtinga nuspėti, kiek laiko truks ekstremali situacija.

Nuo pirmadienio ryto iki pavakarės Atmatos ir Skirvytės upėse vandens lygis padidėjo daugiau kaip dešimt centimetrų ir atitinkamai siekia 368 ir 363 centimetrus. Dar sekmadienio vakarą vandens lygis buvo apie pusmetriu žemesnis.

„Dar pakilo – ir toliau kyla, jau dabar yra 15 tūkst. hektarų apsemta, 99 gyventojai apsemtoje teritorijoje gyvena“, – BNS sakė Šilutės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas Darius Endzelis.

Apsemtų teritorijų plotas per savaitgalį padidėjo apie 1500 hektarų. Šiuo metu apsemta 71 sodyba.

Anot jo, kol kas gyventojai per visą savaitgalį ir pirmadienį pagalbos neprašė.

„Į Plaškius nepatenkame visiškai, ir Žalgirių kaimą. Valtelėm plaukia ir atbrenda žmonės. Mašinas palieka ant Rusnės kelio. Ūkininkai traktoriais atvažiuoja, palieka“, – apie Šilutės rajono gyventojams įprastus potvynio nepatogumus sakė D. Endzelis.

Anot jo, potvynis rajoną kamuoja kasmet, tačiau šįkart polaidis buvo itin staigus. Dar po pirmojo potvynio vanduo nespėjo nubėgti, buvo sušalę laukai. Galiausiai apie 20 centimetrų sniegą ištirpdė lietus.

„Didelis kiekis vandens parėjo į mūsų Mažąją Lietuvą“, – teigė viršininkas.

Anot jo, marios nebepajėgios priimti vandens, trukdo ir ledo luitai.

„Pagal sinoptikų prognozes, ketvirtadienį bus vėjukas 23-25 m/s, palankus, ledai turėtų pajudėti“, – sakė D. Endzelis.

Šilutės rajone dėl potvynio penktadienį paskelbta ekstremali situacija.

Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LMHT) hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjo Juozo Šimkaus, Akmenoje ties Kretinga ketvirtadienio pavakarę vandens lygis pasiekė 429,5 centimetro ir viršijo stichinį lygį. Dar antradienį vanduo Akmenoje siekė 155 cm.

Klaipėdoje, anot jo, iki stichinio lygmens trūksta 12 cm, bet tikėtina, kad per naktį vanduo pakils. Ties Klaipėda vandens lygis prieš tris dienas siekė apie metrą, o ketvirtadienio vakarą – 268 centimetrus.

„Atšilimas ir plius lietaus Vakarų Lietuvoje pakankamai daug, sniegas visas intensyviai tirpsta ir bėga į upes, dirvožemis įmirkęs, nesugeria, teka į upes“, – BNS sakė J. Šimkus.

Anot LMHT atstovo, vanduo vis dar kyla, nes iš aukštupio atiteka ištirpęs sniegas ir lietaus vanduo.

„Tikėtina, šiąnakt kils, dar penktadienį stebėsim kilimą“, – sakė J. Šimkus.

Stichinį lygį – 391 cm – vanduo pasiekė ir Šyšoje ties Šilute, kai dar antradienį buvo 160 cm. Tuo metu Priekulėje Minijos vanduo siekia 501 cm, prieš pora dienų buvo daugiau kaip perpus žemesnis. Vanduo toliau kyla ir veikiausiai pasieks stichiškus rodmenis.

„Savaitgalį orai atvėsta, neigiama temperatūra šiek tiek pristabdys kilimą, ir sniegas baigia ištirpt, pritekėjimo nebus“, – teigė vedėjas.

Dėl pakilusio vandens Minijoje Kartenoje patvino miestelio kapinės. Anot Kretingos rajono savivaldybės, kol kas fiksuojami pavieniai gyventojų prašymai padėti užtvinus rūsiams, tačiau didesnių nelaimių nefiksuojama. Vienoje sodyboje buvo sunešti ledai.

Tokių problemų, kaip lapkritį, kuomet vanduo viršijo stichinius rodmenis, tvindė gatves, kol kas nefiksuojama.

Kaltas atodrėkis

Prasidėjęs atodrėkis ištirpdė nemenką sniego sluoksnį, o trečiadienį pasipylęs lietus su šlapdriba per naktį pakėlė upių lygį.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus specialistė Lina Žigaitė-Giedrienė tikino, kad pajūrio krašte sniego neliko per parą.

„Sniego dangos vakarinėje šalies dalyje faktiškai nebeliko. Žemė yra pašalusi, vadinasi, viskas nutekėjo į upes. Panašu, kad turėsime trečią potvynio bangą“, – patikino specialistė.

Nerimą kelia ir pajūrį vakar merkęs lietus su šlapdriba.

„O ketvirtadienį vakarinėje šalies dalyje turėtų iškristi iki 15–17 mm kritulių. Tai dar pablogins situaciją. Jau stebime smarkų upių lygių kilimą“, – pastebėjo sinoptikė.

Dviejų daugiausia pajūriui bėdų pridarančių upių lygis per parą pakilo labai žymiai.

Minija ties Kartena per naktį pakilo kone du metrus. Trečiadienį per pietus ties Kartena Minija buvo pasiekusi 358,6 cm lygį.

Minijos lygis ties Priekule dažniausiai ima kilti po paros, kai aukštupyje susikaupusi vandens masė pasiekia žemupį. Minija ties Priekule vakar buvo pasiekusi 356,2 cm lygį.

Akmena-Dangė ties Kretinga taip pat grėsmingai šoktelėjo į viršų. Po nakties čia vandens lygis siekė jau 335 cm.

Akmena-Dangė kyla ir ties Klaipėda. Čia vandens lygis vakar siekė 172,5 cm.

Per šią žiemą marios tai užšąla, tai ištirpsta.

Marias kausto ledas

„Gerai tai, kad upės vakarų Lietuvoje jau yra išsivadavusios iš ledo. Bet tai nereiškia, jog ties kokiu vingiu negali susidaryti sangrūdos. Nėra gerai, kad ledas sukaustęs Kuršių marias ir Nemuno žiotis. Tai trukdo nutekėti upių vandenims“, – paaiškino L. Žigaitė-Giedrienė.

Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys patikino, kad Nemuno žiotys ties Kuršių mariomis vis dar sukaustytos ledu.

„Viskas lede. Norint, kad žiotys nuo jo išsivaduotų, reikia pietų ar vakarų vėjo. Iš platybių turi ateiti vėjas, tik tada Ventės rage ledas lūžta. Marios jau trečią kartą užšalo. Per šią žiemą marios tai užšąla, tai ištirpsta“, – sakė V. Jusys.

Vytautas Jusys. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vėjas pūs į krantą

Šiandien vandens lygį upėse gali kilstelėti pasisukęs vėjas.

„Trečiadienį dar turime pietų ir vakarų vėją, o ketvirtadienį vėjas suksis iš šiaurės ir vakarų. Tai sunkins vandens nutekėjimą. Tačiau Kuršių mariose ledas turėtų pajudėti“, – paaiškino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus specialistė L. Žigaitė-Giedrienė.

Sinoptikė prognozavo, kad ketvirtadienį stichinis vandens lygis turėtų būti pasiektas Minijoje ties Priekule ir Atmatoje ties Rusne.

L. Žigaitė-Giedrienė prognozavo, kad ne visą savaitę pajūrį merks lietūs. Turėtų šalti, todėl viliamasi, jog šaltukas padės sustabdyti vandens kilimą.