„Turime (...) preliminarius duomenis Finansų ministerijoje už vasario mėnesį, jie yra šiek tiek optimistiškesni nei turėjome sausio mėnesį“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Skaistė, komentuodama prastesnį PVM surinkimą sausio mėnesį.

Ministrės teigimu, Lietuvos banko (LB) nuogąstavimai, jog šiemet gali būti nepasiektas PVM surinkimo planas, kol kas nepagrįsti. Anot jos, 2022 metų gruodį PVM labai išaugo dėl itin pabrangusių energetinių produktų, tuo metu 2023 metų pabaigoje jų kainos krito, ir tai atsispindėjo šių metų sausio mėnesio mokesčio įplaukose.

„Reikia atkreipti dėmesį į PVM mokėjimo terminus ir paprastai, jeigu lyginam metus su metais, kuomet matomas esminis sumažėjimas, 2022 metų paskutinį mėnesį buvo itin sukilusios energetinių produktų kainos, kas taip pat ir pridėtinės vertės dalį, mokamą nuo tos produkcijos, padarė tiesiog didesnės apimtys. Tuo tarpu 2023 metų paskutinį mėnesį matėme gerokai mažesnes energetinių produktų kainas, realiai už tuos mėnesius yra sumokami mokesčiai sausio mėnesį ir matėm dėl to tokį esminį skirtumą“, – aiškino ji.

Tuo tarpu 2023 metų paskutinį mėnesį matėme gerokai mažesnes energetinių produktų kainas, realiai už tuos mėnesius yra sumokami mokesčiai sausio mėnesį ir matėm dėl to tokį esminį skirtumą.

„Pasakyti, kaip atrodys rezultatas metų gale, yra ankstyva, man atrodo, vertinti iš vieno mėnesio duomenis tiesiog yra anksti“, – pabrėžė G. Skaistė.

Anot jos, vasarį daugiau surinkta kitų mokesčių.

„Gyventojų pajamų mokestis yra renkamas geriau, negu buvo prognozuota, dėl darbo užmokesčio augimo spartesnio, dėl didesnio dirbančiųjų skaičiaus negu buvo prognozuota metų pradžioje, taip pat ir socialinio draudimo įmokos yra renkamos geriau“, – teigė G. Skaistė.

Ministrė pridūrė, kad daugiau mokesčių turėtų būti surinkta antroje metų pusėje, kai atsigaus vartojimas.

„Tikimės vartojimo atsistatymo antrame metų pusmetyje, tai reiškia, kad ir pajamos iš šio (PVM – BNS) mokesčio turėtų būti ženklesnės antrame metų pusmetyje“, – sakė G. Skaistė.

„Vartojimas manau atsistatys metų antroje pusėje, kadangi darbo užmokesčio augimas ženkliai viršija infliaciją, pensijų augimas taip pat ženkliai viršija prognozuojamą infliaciją, reiškia, kad žmonių perkamoji galia atsistatys, taip pat Europos Centrinio Banko (ECB) politika tikimasi, kad antroje metų pusėje sušvelnės“, – aiškino ji.

Finansų ministerija skelbė, kad sausį PVM gauta 722,3 mln. eurų – 10,6 proc. mažiau, tam įtakos turėjo mažesnės įplaukos už parduotus energijos produktus.

LB vadovas Gediminas Šimkus teigė, kad LB mato riziką, kad 2024 metais biudžeto pajamų iš PVM planas gali būti ir neįvykdytas, o „tai labai svarbu dabartinių diskusijų apie papildomą gynybos finansavimą kontekste“. Pasak G. Šimkaus, esama rizikos nesurinkti apie 150 mln. eurų PVM, arba 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Iš PVM šiemet planuojama gauti 6,647 mlrd. eurų pajamų – 39 proc. visų biudžeto pajamų.

Apie tai, kad  2024 metais valstybė gali nesurinkti planuojamo pridėtinės vertės mokesčio (PVM), LB įspėjo dar pernai lapkritį svarstant šių metų valstybės biudžetą. G. Skaistė tuomet teigė, kad PVM surinkimo planą tikimasi įvykdyti, o kitu atveju nepriemoką kompensuotų didesnės pajamos iš kitų mokesčių.

Praėjusiais metais pasaulyje siautėjo audros ir viską niokojantys gaisrai, pasėlius alino sausros, nes dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos, kurią dar sustiprino natūraliai pasitaikantis El Ninjo meteorologinis reiškinys, klimatas atšilo iki galbūt šilčiausio lygio per daugiau nei 100 000 metų.

Praėjusį mėnesį Koperniko klimato kaitos tarnyba (C3S) pranešė, kad nuo 2023 metų vasario iki 2024 metų sausio Žemėje pirmą kartą buvo 12 mėnesių iš eilės laikotarpis, kai temperatūra 1,5 laipsnio Celsijaus viršijo priešindustrinės eros temperatūrą.

Ši tendencija tęsiasi toliau, patvirtino tarnyba naujausiame kasmėnesiniame pranešime, o visas vasario mėnuo buvo 1,77 laipsnio Celsijaus šiltesnis nei 1850–1900 metų, t. y. priešindustrinio referencinio laikotarpio, įvertis.

Vasario mėnesį temperatūra šoktelėjo visoje planetoje – nuo Sibiro iki Pietų Amerikos, o Europoje taip pat užfiksuota antra šilčiausia žiema per visą istoriją.

 

Vasario mėnesį temperatūra šoktelėjo visoje planetoje – nuo Sibiro iki Pietų Amerikos, o Europoje taip pat užfiksuota antra šilčiausia žiema per visą istoriją.

Pasak „Copernicus“, pirmoje mėnesio pusėje dienos temperatūra pasaulyje buvo „itin aukšta“: keturias dienas iš eilės vidutinė temperatūra buvo 2 laipsniais aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu – ir tai tik praėjus mėnesiams po to, kai pirmą kartą pasaulyje buvo užfiksuota viena diena, kai temperatūra viršijo šią ribą.

Tai buvo ilgiausias užfiksuotas 2 laipsnius viršijantis periodas, sakė C3S direktorius Carlo Buontempo, pažymėdamas, kad karštis buvo „neeilinis“.

Tačiau tai nereiškia, kad buvo pažeista 2015 metų Paryžiaus klimato kaitos susitarime nustatyta riba – „gerokai mažiau nei“ 2 laipsniai, pageidautina – 1,5 laipsnio – kuri matuojama dešimtmečiais.

Tiesioginiai „Copernicus“ duomenys iš visos planetos siekia 20 amžiaus penktąjį dešimtmetį, tačiau C. Buontempo sakė, kad atsižvelgiant į tai, ką mokslininkai žino apie istorines temperatūras, „mūsų civilizacijai niekada neteko susidurti su tokiu klimatu“.

„Šia prasme, manau, kad apibūdinimas „nežinoma žemė“ yra tinkamas“, – sakė jis AFP, pridurdamas, kad visuotinis atšilimas kelia beprecedentį iššūkį „mūsų miestams, kultūrai, transporto, energetikos sistemoms“.

LEA duomenimis, kovo 5-ąją, palyginti su vasario 27-ąja, 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus visi trys nepriklausomi tiekėjai sumažino 0,6–2,8 proc., o 12 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus sumažino 0,8–3,3 procento.

Nepriklausomų tiekėjų kovo 5 dieną siūlomų 24 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinė kaina siekia 0,238 Eur/kWh (dvi laiko zonos) ir 0,248 Eur/kWh (viena laiko zona), o 12 mėn. kainos fiksavimo laikotarpio – atitinkamai 0,234 Eur/kWh ir 0,243 kWh.

Elektros tiekėjų siūlomų 24 mėn. fiksuotos elektros energijos kainos planų tarifai šiuo metu yra 0,18–0,29 Eur/kWh (dviejų laiko zonų) ir 0,24–0,26 Eur/kWh (vienos laiko zonos), o 12 mėn. fiksuotos kainos planų – atitinkamai 0,17–0,29 Eur/kWh ir 0,23–0,25 Eur/kWh.

Šiuo metu 6 mėn. kainos fiksavimo laikotarpius siūlo du tiekėjai, 3 mėn. ir 7 mėn. energijos kainos fiksavimo laikotarpius – po vieną tiekėją, o planus su 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuota kaina – trys tiekėjai.

Šių metų sausio–kovo mėnesiais galiojanti visuomeninio tiekimo kaina (planas „Standartinis“) yra 0,219 Eur/kWh (viena laiko zona), taip pat – 0,250 Eur/kWh ir 0,152 Eur/kWh (dvi laiko zonos). Balandžio–birželio mėnesiams patvirtinta visuomeninio tiekimo kaina (planas "Standartinis") – 0,214 Eur/kWh (viena laiko zona), taip pat – 0,245 Eur/kWh ir 0,148 Eur/kWh (dvi laiko zonos).

LEA informuoja, kad kovo mėnesį garantinio tiekimo kaina (planas „Standartinis“) yra 0,210 Eur/kWh (viena laiko zona), taip pat – 0,226 Eur/kWh ir 0,175 Eur/kWh (dvi laiko zonos). Šios garantinio tiekimo kainos yra 26–31 proc. mažesnės už vasario mėnesio kainas.

Per mėnesį įregistruoti 2380 naujų automobilių (pernai – 2186). Daugiausia registruota „Toyota“ markės (590), „Skodos“ (290), „Volkswagen“ (284) automobilių.

Taip pat įregistruota 114 tikrųjų elektromobilių – 3,6 proc. daugiau nei prieš metus (110).

Greitojo reeksporto mastai per mėnesį buvo gana nedideli: 30 įregistruotų automobilių išregistruota iki mėnesio pabaigos, o dar 28 bus išregistruoti artimiausiu metu.

Asmeninių automobilių registravimas padidėjo vos 0,1 proc. iki 2028, lengvųjų komercinių – 2,2 karto iki 352.  

Per du mėnesius įregistruoti 4829 nauji lengvieji automobiliai – 7,1 proc. daugiau nei prieš metus (4509): 245 elektromobiliai (14,3 proc. mažiau, o jų rinkos dalis sudaro 5,1 proc. (6,3 proc.).

Visą pirmadienį vyraus pietryčių vėjas, kuris sieks 5–10 m/s. Naktį vėl sulauksime neigiamos oro temperatūros – minus 2–4 laipsnių, o dieną bus plius 2–4 laipsniai šilumos. Kaip ir sekmadienis, ši diena taip pat numatoma be kritulių.

Antradienio naktį dar vyraus tos pačios krypties panašaus smarkumo vėjas. Temperatūra taip pat išliks panaši – naktį laikysis apie minus 2, dieną – apie plius 2–4 laipsnius. Dieną gali trumpai pasnigti.

Trečiadienis numatomas be žymesnio lietaus. Vyraus šiaurės vakarų vėjas, kuris sieks 2–7 m/s. Temperatūra dieną bus apie plius 3–5 laipsnius.

Ketvirtadienio naktį ir dieną pietvakarių vėjas sieks 6–11 m/s. Dieną numatomas nedidelis lietus. Temperatūra naktį sieks apie plius 1–3 laipsnius, o dieną šils iki 5–7 laipsnių.

Penktadienį vyraus pietryčių vėjas. Ir naktis, ir diena numatoma be lietaus. Tačiau bėgant savaitei, prognozės gali keistis. Manoma, kad penktadienį bus dar šilčiau – naktį apie plius 2–4 laipsnius, o dieną šils iki 6–8 laipsnių.

„Šiuo metu svarstoma dėl neeilinės sesijos, tikėtina, kad vasario viduryje“, – trečiadienį Eltai teigė Seimo vadovė.

„Dėl šilumos kainų ir dėl tam tikro šoko suminkštinimo vartotojams. Tai yra pagrindinis ratas klausimų. Tai būtų trumpa neeilinė sesija tam, kad būtų reaguojama į aštriausias problemas, kurios vyrauja visuomenėje“, – teigi V. Čmilytė Nielsen.

Be to, jos teigimu, Seime būtų įvertinta ir šalies saugumo situacija.

Tai būtų trumpa neeilinė sesija tam, kad būtų reaguojama į aštriausias problemas, kurios vyrauja visuomenėje.

„Vertinsime besikeičiančią saugumo situaciją. Ar reikės kažkokių specialių sprendimų, ar ne – bus matyti“, – akcentavo ji.

Trečiadienį Vyriausybė paprašė neeilinėje Seimo sesijoje skubos tvarka apsvarstyti siūlymą centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti 0 proc. lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą.

„Aš siūlyčiau pritarti įstatymui ir paprašyti Seimo svarstyti skubos tvarka, kadangi tai turėtų būti neeilinėje sesijoje įtrauktas klausimas“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį teigė premjerė Ingrida Šimonytė.

ELTA primena, kad Vyriausybė trečiadienį pritarė Energetikos ir Finansų ministerijų parengtam antrajam energijos kainų švelninimo paketui. Seimui bus siūloma centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti 0 proc. lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, taip pat skirti papildomus 35 mln. eurų paramai nuosavai saulės elektrinei įsigyti.

Valandinė kainų amplitudė Baltijos šalyse svyravo nuo 21,08 euro už MWh iki 249,98 euro už MW.

„Vasarį fiksuotas 27 proc. didesnis energijos srautas iš Švedijos SE4 zonos į Lietuvą ir 15 proc. didesnis iš Lenkijos, bet 13 proc. mažėjo energijos srautai iš Rusijos“, – sako elektros energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.

Įtaką elektros energijos paklausai „Nord Pool“ prekybos vietose darė šalti orai. Šių metų vasarį „Nord Pool“ sistemos vidutinės elektros energijos kainos padidėjo 2 proc. iki 46,84 euro už MWh. „Nord Pool“ regione elektros energijos suvartojimas buvo 9,2 proc. didesnis nei praėjusių metų vasarį ir 10,3 proc. didesnis nei 2019 m. vasarį. Tuo pat metu Šiaurės šalių gamybiniai pajėgumai buvo 9,9 proc. mažesni nei prieš metus.

„Nord Pool“ regione spartesnį kainų augimą ribojo didesni vėjo jėgainių gamybiniai pajėgumai, kurie, lyginant su šių metų sausiu, padidėjo 28 proc., tačiau buvo 21 proc. mažesni nei praėjusių metų vasarį.

Vasarį dėl besitęsiančių šaltų orų elektros energijos suvartojimas visose Baltijos šalyse, palyginti su praėjusių metų vasariu, padidėjo 5 proc. iki 2490 gigavatvalandžių (GWh). Lietuvoje elektros energijos paklausa, lyginant su vasariu pernai, buvo 4 proc. didesnė – 1068 GWh, Latvijoje ji augo 2 proc. iki 624 GWh. Estijoje elektros energijos suvartojimas buvo 7 proc. didesnis nei 2020 m. vasarį ir siekė 798 GWh.

Didesnės paklausos sąlygomis bendra elektros energijos gamyba Baltijos šalyse, lyginant su šių metų sausiu, nepakito ir išliko 1461 GWh. Lietuvoje elektros energijos gamyba sumažėjo 1 proc. iki 354 GWh, Latvijoje fiksuotas 2 proc. mažėjimas – per mėnesį buvo pagaminta 583 GWh. Estijoje gamybiniai pajėgumai augo 2 proc. iki 524 GWh.

Praėjusį mėnesį Baltijos šalys kartu pagamino 59 proc. visos jų suvartotos elektros energijos. Lietuva pasigamino 33 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, Latvija – 94 proc., Estija – 66 proc.

Jos duomenimis, Biržuose buvo 6,8 laipsniai šilumos, tai viršijo pernai metų rekordą, siekusį 6,3 laipsnio Celsijaus.

Klaipėdoje buvo 7,8 laipsnio šilumos – tai viršijo 1995 metais buvusį 6,4 laipsnio šilumos rekordą.

Tų pačių metų rekordas sumuštas ir Palangoje, kur buvo 9 laipsniai šilumos. Ankstesnė aukščiausia čia fiksuota temperatūra buvo 6,8 laipsnio.

Anksčiau meteorologai yra skelbę, kad 2019-ieji Lietuvoje buvo šilčiausi per visą stebėjimų istoriją, o tai lėmė globalinė klimato kaita.

Šilčiausias per visą stebėjimų istoriją buvo ir šių metų sausis.

Preliminariais Registrų centro duomenimis, antrąjį šių metų mėnesį pardavimo sandoriais iš viso perleista beveik 8,9 tūkst. pastatų, patalpų ir žemės sklypų - 12,5 proc. daugiau nei praėjusių metų vasarį (7,9 tūkst.), tačiau 5,3 proc. mažiau nei šių metų sausį (9,4 tūkst.).

Butų pardavimai per metus - šių metų vasarį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, - padidėjo 20,3 proc., o per mėnesį - vasarį, palyginti su sausiu, - 3,4 procento. Iš viso per šių metų vasarį šalyje savininkus pakeitė 2 694 butai.

Butų rinkoje vasarį išsiskyrė Vilnius ir Kaunas. Sostinėje praėjusį mėnesį iš viso parduoti 938 butai - 45 proc. daugiau nei praėjusių metų vasarį, bet 3,7 proc. mažiau nei šių metų sausį. Kaune vasarį parduoti 409 butai - 15,9 proc. daugiau nei praėjusių metų vasarį ir 34,5 proc. daugiau nei šiemet sausį.

Registrų centro duomenimis, šalies didmiesčiuose taip pat fiksuotas per metus išaugęs parduotų butų skaičius. Klaipėdoje per metus parduotų butų skaičius padidėjo ketvirtadaliu, iki 261, Šiauliuose - ūgtelėjo 5,5 proc., iki 116, o Panevėžyje - net 64 proc,. iki 115.

Tuo metu vasarį perleisti 703 individualūs gyvenamieji namai - 14,5 proc. daugiau nei pernai vasarį, bet 5 proc. mažiau nei šiemet sausį.

Žemės sklypų sandorių rinkoje šių metų vasaris, kai savininkus pakeitė 4 226 sklypai, palyginti su praėjusių metų vasariu, yra 13 proc. didesnis, o palyginti su šių metų sausiu, - 8 proc. mažesnis.