Lietuvoje vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo mėnesio sekmadienį – 3 val. ryto laikrodžio rodykles persukant valandą į priekį, o žiemos – paskutinį spalio sekmadienį, 4 val. ryto persukant rodykles valanda atgal.

Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.

Žiemos ir vasaros laikas įvedamas, siekiant geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, vykdant ES direktyvą laikas keičiamas dukart per metus.

Europos Komisija ir Europos Parlamentas remia idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo, bet dauguma valstybių narių sprendimui kol kas nepritaria.

Yra daugybė profesijų, kuriose dirbama naktimis, viena tokių vietų yra oro uostas. 

„Be abejonės čia verda gyvenimas, veiksmas niekada nesustoja, mes dirbame visą parą ir nėra net laiko susimąstyti apie nuovargį“, – teigė klientų aptarnavimo vadybininkas Robertas Barsegianas. 

Darbuotojams tenka dirbti ir tomis naktimis, kai persukamas laikas. Jei pamaina prasideda, pavyzdžiui, 4 val. ryto, tai gali sukelti nepatogumų. 

„Prieš darbą mačiau, kaip laikas apsisuka ir teko tiesiog ekstra valandą laukti namuose prieš keliaujant į darbą. Mano kolegos ne sykį buvo į darbą atvykę viena valanda anksčiau“, – prisiminė R. Barsegianas. 

Naktinis darbo laikas prasideda 22 val. ir tęsiasi iki 6 val. ryto. 

„Naktį dirbančiu darbuotoju laikomas toks darbuotojas, kuris per savo pamainą dirba bent jau tris valandas nakties metu arba ne mažiau ketvirtį laiko per metus“, – aiškino Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaitė. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Už naktinį darbą mokamas pusantro karto didesnis atlyginimas, o viršvalandžiai apmokami dvigubu tarifu, tačiau, jei dėl laiko persukimo viena valanda atgal darbuotojo darbo laikas prailgėja, situacijos Darbo kodeksas nereglamentuoja. 

„Mūsų nuomone, tai turėtų būti apmokama kaip viršvalandinis darbas, nebent darbdavys labai aiškiai numato, kad bus dirbama nuo 21 iki 7 val., kas šiaip paprastai būtų 10 val., o šiuo atveju gaunasi 11 val. Jeigu aiškiai numatyta ir suplanuota 11 val. trukmė, tokiu atveju tai jau nebūtų viršvalandinis darbas“, – kalbėjo I. Piličiauskaitė. 

Darbdaviai problemos neįžvelgia.  

„Darbo kodekse ir kitų dalykų nėra, pavyzdžiui, mylėk savo darbuotoją arba darbuotojui mylėk savo viršininką, bet mes vis labiau matome, kad per socialinę atsakomybę ateina šitie dalykai“, – sakė darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas. 

Mes turime aibę tokių profesijų, kai kam reikia dirbti 25 val., o tai viršija žmogaus galimybes.

O štai profsąjungos įžvelgia kitą problemą – siūlo nustoti sukioti laiką. 

„Čia ne tik naktinio darbo problema, yra daug daugiau problemų, pavyzdžiui, žmonės, kurie budi 24 val. per parą. Mes turime aibę tokių profesijų, kai kam reikia dirbti 25 val., o tai viršija žmogaus galimybes“, – tikino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Mažiau nesusipratimų kyla pavasarį, kai darbo trukmė naktį sutrumpėja. 

„Darbuotojui mokamas arba mėnesinis užmokestis, arba mokamas valandinis, tai yra už faktiškai dirbtą laiką. Apskaitoje žymimas faktiškai išdirbtas laikas ir taip ta situacija išsisprendžia“, – teigė Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja. 

Situaciją dėl darbo naktį sukantis laikui galima išspręsti šalims bendradarbiaujant. 

„Palikime žmonėms susitarti ir jie patys geriau matys, ar yra čia problema, kad ten kažkas persipina, kad ten kokią vieną dieną daugiau reikia dirbti“, – patarė darbdavių konfederacijos prezidentas. 

Pasak D. Arlausko, darbdaviai darbuotojų nekontroliuoja ir, esant reikalui, darbo metu išleidžia susitvarkyti asmeninių reikalų. 

„Tai dabar reikia reglamentuoti ir kiekvieną kartą žymėti bei skaičiuoti, kad tavęs nebuvo 2 val. darbe? Tai reiškia minusuoti iš atlyginimo?“ – retoriškai klausė D. Arlauskas.

Lietuvoje vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo mėnesio sekmadienį – 3 valandą ryto laikrodžio rodykles persukant valandą į priekį, o žiemos – paskutinį spalio sekmadienį, 4 valandą ryto persukant rodykles valanda atgal.

Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.

Žiemos ir vasaros laikas įvedamas, siekiant geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, vykdant ES direktyvą laikas keičiamas dukart per metus.

Europos Komisija ir Europos Parlamentas remia idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo, bet dauguma valstybių narių sprendimui kol kas nepritaria.

Harvardo medicinos mokyklos miego medicinos ekspertas daktaras Charlesas Czeisleris sakė, kad problema yra tai, kad šis valandos persukimas veikia organizmo cirkadinius ritmus – vidinį laikrodį, kuris reguliuoja miegą, nuotaiką ir apetitą 24 valandų laikotarpiu. Perėjimas prie vasaros laiko gali sutrikdyti šiuos ritmus, todėl ryte būna mažiau šviesos, o tai gali lemti mažesnį serotonino – hormono, gerinančio  nuotaiką, – kiekį. Be to, daugiau šviesos vakare gali sutrikdyti melatonino gamybą, todėl sunkiau užmigti. Daugeliui sutrinka miego režimas, todėl ima trūkti miego ir padidėja nuovargis, o tai gali lemti net automobilių avarijų padažnėjimą pirmosiomis paromis po laikrodžio rodyklių persukimo.

Nepaisant to, kad vasaros laikas skirtas pailginti poilsiui skirtą šviesųjį paros metą, daugelis žmonių abejoja jo svarba. Nemaža dalis gyventojų norėtų jo atsisakyti, kaip pagrindinę priežastį nurodydami sveikatos problemas. Nepaisant to, bandymai panaikinti  laikrodžio rodyklės sukinėjimą kas pusmetį,  įstrigo įstatymų leidėjų rankose.  

Tai bus daroma naktį iš šeštadienio į sekmadienį, laikrodžius pasukant viena valanda į priekį.

Lietuvoje vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo mėnesio sekmadienį – 3 valandą ryto laikrodžio rodykles persukant valandą į priekį, o žiemos – paskutinį spalio sekmadienį, 4 val. ryto persukant rodykles valanda atgal.

Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.

Žiemos ir vasaros laikas įvedamas, siekiant geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse, vykdant ES direktyvą laikas keičiamas dukart per metus.

Europos Komisija ir Europos Parlamentas remia idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo, bet dauguma valstybių narių sprendimui kol kas nepritaria.

Žiemos laikas galios iki kitų metų kovo pabaigos. Šiuo laikotarpiu šviesusis paros metas ryte prasideda anksčiau ir vakare trunka trumpiau, palyginti su vasaros laiku.

Žiemos ir vasaros laiką nuspręsta įvesti, kad būtų geriau išnaudojamas šviesusis paros metas. Kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), vykdant ES direktyvą, dėl vasaros keičiamas dukart per metus.

Europos Komisija ir Europos Parlamentas remia idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo, bet dauguma valstybių narių sprendimui kol kas nepritaria.

Lietuvoje vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo mėnesio sekmadienį – 3 valandą ryto laikrodžio rodykles persukant valandą į priekį, o žiemos – paskutinį spalio sekmadienį, 4 val. ryto persukant rodykles valanda atgal.

Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.

Žiemos ir vasaros laikas įvedamas, siekiant geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, vykdant ES direktyvą laikas keičiamas dukart per metus.

Europos Komisija ir Europos Parlamentas remia idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo, bet dauguma valstybių narių sprendimui kol kas nepritaria.

„Geriau būtų, jei nereikėtų sukinėti laiko, nes organizmui – šioks toks stresas. Daugelis turbūt tai jaučia“, – sakė gatvėje užkalbintas vyras.

„Man asmeniškai dėl laiko persukimo pirmyn ar atgal, nukenčia tik miegas, išsimušu iš ritmo. Daugiau problemų tai nesukelia“, – teigė kita pašnekovė.  

„Mano dukra jautriai reaguoja į laiko persukimą. Prasčiau miega, pradeda lunatikuoti“, – komentavo kalbinta praeivė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mums, pensininkams, jau ar čia valanda ar ten, problemų nesukelia. Gal tas laikrodžių rodyklių persukimas labiau aktualus dirbantiems, nes aš miegu tiek, kiek noriu, niekur neriekia skubėti“, – kalbėjo garbaus amžiaus moteris.

„Kelia diskomfortą, nes reikia pertvarkyti dienos režimą, dienos ritmą. Vis dėlto tai atsiliepia“, – sakė vyras.

– Ar sveikatai laiko persukimas turi įtakos ir kas jautriau į tai reaguoja? – žurnalistas paklausė profesorės. 

– Tai turi įtakos sveikatai. Negaliu paneigti. Ypač pirmąsias keletą savaičių po laiko persukimo į vieną ar į kitą pusę. Reikšmingesnį poveikį sveikatai daro pavasarinis laiko persukimas. Ypač paaugliai, vyresnio amžiaus ir jautresnės psichikos žmonės pajunta vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų.

– Kokie dažniausi būna sutrikimai?

– Teks valanda anksčiau pabusti, bet tas mūsų vidinis laikrodis sakys, kad organizmas dar nori pamiegoti. Todėl persukus laiką daugelis nuo pat ryto jaučiasi nepailsėję, nedarbingi. Kai stinga miego, suprastėja ir dėmesio koncentracija. Atlikti tyrimai rodo, kad po laiko persukimo kelias savaites rytinėmis valandomis pagausėja eismo įvykių. Net maždaug 10 proc. padaugėja ir miokardo infarkto bei insulto atvejų.

Atlikti tyrimai rodo, kad po laiko persukimo kelias savaites rytinėmis valandomis pagausėja eismo įvykių. Net maždaug 10 proc. padaugėja ir miokardo infarkto bei insulto atvejų.

 

– Europarlamentarams dar 2019-aisiais buvo teiktas pasiūlymas, kad reikia atsisakyti laiko persukimo. Kokia gydytojų nuomonė šiuo klausimu?

– Tai yra Europos medikų draugijos, kurios nariai esame, bendras kreipimasis į Europos Parlamentą, kad būtų sustabdytas laiko persukimas pirmyn ir atgal. Taigi ir mes prisidedame prie to, kad būtų atsisakyta laiko persukimo.

– Dar Benjaminas Franklinas kalbėjo apie teigiamą laiko persukimo poveikį. Ar galima čia įžvelgti ir kokių nors privalumų?

– Jūs teisus, būtent XVIII a. pradžioje atsirado ta mintis, kad reikia galbūt persukti laiką, kad pailgėtų diena. Manyta, kad tai turės teigiamą poveikį, pavyzdžiui, žmonės mažiau vartos alkoholio tamsiais vakarais. Kad taip sutaupysime ir energetinių resursų. Apie 1970-uosius, kai pasaulyje buvo energetinė krizė, vėl apie tai pradėta svarstyti. Mes neprieštaraujame, kad reikia taupyti resursus, bet esame už tai, kad nereikėtų persukti laiko. Gal likime prie kažkurio vieno laiko. Svarbiausia, kad jis nesikeistų.

– Medikai teigia, kad kiekvienas turime savo biologinį laikrodį. Pagal tai žmonės skirstomi į „vyturius“ ir „pelėdas“. Kaip nusistatyti, kas esi, koks tavo vidinis laikrodis?

– Tai geriausia nustatyti per atostogas, kai esame pailsėję, gerai išsimiegame ir keliamės be žadintuvo. Tuomet organizmas jums pasako, ar esate „vyturys“, ar „pelėda“, ar anksti prabundate, ar kaip pelėdos mėgstate panaktinėti ir vėliau keltis.

– Gal  naudinga žmonėms iš anksto pratintis prie naujojo laiko, kol jis dar nepersuktas? Ir kaip tai daryti?

– Tikrai patarčiau nedelsti ir pabandyti, jei to nedarėte anksčiau. Reikėtų bent 10–15 minučių anksčiau atsigulti ir atsikelti. Tą laiką galima kasdien pailginti, jei yra galimybė. Tai geriausia pradėti daryti savaitę prieš lako persukimą. Tuomet po savaitgalio organizmui nebus toks didelis stresas keltis valanda anksčiau ir bėgti į darbą, kai pagal mūsų vidinį laikrodį smegenys dar miega.

Lietuvoje vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo mėnesio sekmadienį, 3 valandą ryto laikrodžio rodykles persukant valandą į priekį, o žiemos – paskutinį spalio sekmadienį, 4 val. ryto persukant rodykles valanda atgal.

Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.

Žiemos ir vasaros laikas įvedamas, siekiant geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, vykdant ES direktyvą laikas keičiamas dukart per metus.

Europos Komisija ir Europos Parlamentas remia idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo, bet dauguma valstybių narių sprendimui kol kas nepritaria.

Žiemos laikas galios iki kovo pabaigos. Šiuo laikotarpiu šviesusis paros metas ryte prasideda anksčiau ir vakare trunka trumpiau, palyginti su vasaros laiku.

Žiemos ir vasaros laiką nuspręsta įvesti, kad būtų geriau išnaudojamas šviesusis paros metas. Kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), vykdant ES direktyvą, dėl vasaros keičiamas dukart per metus.

Europos Komisija ir Europos Parlamentas remia idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo, bet dauguma valstybių narių sprendimui kol kas nepritaria.