Estetine pėdų būkle taip pat svarbu rūpintis ne tik artėjant pavasariui, ilgesnį laiką nekreipdami dėmesio į kojų išvaizdą, galime praleisti pirmuosius ligų atsiradimo požymius.

„Paprastai žmonės nėra linkę sureikšminti pėdų skausmo, dažniausiai nemalonius pojūčius siejame su per dideliu fiziniu aktyvumu ir rūpinamės tik estetine pėdų būkle: bandome vengti kulnų odos suragėjimo, nuospaudų. Žiemą dar aktualus ir odos sausėjimas, padidėjęs prakaitavimas bei kartu su juo atsirandantis nemalonus kvapas, odos ar nagų grybelis,“, – pagrindines pėdų problemas vardija „Eurovaistinės“ vaistininkė Regina Molotkova.

Pasak jos, estetinės problemos dažniausiai yra lengvai sutvarkomos kremais ar šveitikliais, o štai atsiradęs pėdų skausmas, patinimas ar deginimo jausmas gali pranešti ir apie vidaus organų sutrikimus, tad ignoruoti nemalonių pojūčių nereikėtų.

Atpažinti ligą

Farmacijos specialistė atkreipia dėmesį, kad deginimo pojūtis pėdose ar jų tinimas gali būti stipraus nuovargio pasekmė, bet jei intensyviai nesportavote, pakitusi pėdų išvaizda ar nemalonūs pojūčiai dažniausiai signalizuoja apie kraujotakos sutrikimus.

„Jeigu karštis pėdose pereina į dilgčiojimą, skausmą ar nejautrą pėdų srityje, tai gali pranešti apie venų varikozę. O pėdų tinimui pasireiškiant kartu su skausmu pečių srityje, kvėpavimo sunkumu, ar galvos svaigimu, nedelsiant reiktų kreiptis į gydytojus, nes tai gali reikšti, jog formuojasi pavojingi krešuliai, galintys užkimšti kraujagysles“, – įspėja vaistininkė.

Ji pataria atkreipti dėmesį ir į vartojamus vaistus – tinimas gali būti ir vaistų nuo aukšto kraujo spaudimo ar diabeto šalutinis poveikis.

Vaistininkė pataria atidžiai stebėti ir kojų nagų būklę. Nors pageltę nagai dažniausiai yra susiję su grybeline infekcija, pakitusi jų spalva, padidėjęs minkštumas ir nuolatinis lūžinėjimas gali pranešti ir apie kepenų, inkstų, plaučių veiklos sutrikimus ar net širdies nepakankamumą.

Asmeninė higiena ir mankšta

Norint išvengti pėdų problemų, pradėti rūpintis kojomis svarbu nuo tinkamos avalynės parinkimo. Ji turėtų būti pritaikyta pagal kojos dydį, formą ir nereikėtų galvoti, kad batai „prasinešios“. Nors kai kurios medžiagos ilgainiui tempiasi, pasak R. Molotkovos, kojas spaudžianti avalynė gali pakenkti audiniams ir kaulams, kyla pėdos deformacijos grėsmė. Ne ką mažiau svarbu – kruopšti higiena.

„Svarbu kiekvieną dieną kojas plauti šiltu vandeniu, o po to kruopščiai nušluostyti, ypač tarpupirščius, nes būtent juose pradeda veistis grybelinės infekcijos. Atsiradusioms nuospaudoms ir suragėjusiai odai šalinti naudokite pemzą arba kremus su pieno rūgštimi ir šlapalu, kurie drėkina ir šveičia odą“, – pažymi „Eurovaistinės“ specialistė ir primena kojų nagus kirpti tiesiai, jų neapvalinti, antraip gresia įaugimai.

Kojų skausmo ir tinimo gydymas priklauso nuo būklės sunkumo. Jeigu kamuoja lengvas kojų tinimas, svarbu gerinti kraujotaką, tam gali padėti paprasti pratimai. Bent tris kartus per dieną skirkite 5 min., kurių metu pajudinkite kojų pirštus, pramankštinkite kulkšnis kilnojant jas į viršų ir apačią. Pagerinti kraujotaką galite ir tada, jei sėdėdami nekryžiuosite kojų, taip pat laiką leisite aktyviai – daugiau vaikščiosite, bėgiosite, važinėsitės dviračiu ar plaukiosite baseine.

Galimos komplikacijos – labai pavojingos

Paviršinių venų varikozė arba lėtinis venų nepakankamumas – liga, kuri atsiranda dėl paviršinių venų vožtuvų nesandarumo. Kitaip tariant, šią ligą turinčiam žmogui išsiplėčia paviršinės kraujagyslės, o per odą matosi išsiplėtusios ir iššokusios venos, nes kraujas į kojas priteka gerai, tačiau laiku nebesugrįžta atgal į širdį. Pasak specialistų, net jei nemaža dalis žmonių pirmiausia jaudinasi dėl neestetiškai atrodančių kojų, svarbu suprasti, kad ši liga labai kenkia sveikatai.

„Tai nėra tik estetinė problema, tai ir fizinis diskomfortas. Liga sukelia kojų sunkumą, greitą nuovargį, mėšlungio tipo skausmus. Progresuojant ligai, kai žmogus serga kelis metus, išplonėja blauzdų oda, atsiranda rudų dėmių, gali atsiverti žaizdos – trofinės opos. Prisidėjus infekcijai, prasideda pažeistų audinių uždegimas, dėl kurio dar labiau blogėja kraujotaka“, – sako „Ortopedijos technikos“ kraujagyslių chirurgė dr. Žana Kavaliauskienė.

Ž. Kavaliauskienė atlieka venų tyrimą

Specialistai perspėja, kad itin svarbu šią ligą atpažinti kuo greičiau ir imtis gydymo. Maždaug kas ketvirtas žmogus nuo kojų venų varikozės patiria komplikacijų, o negydant ligos baigtis gali būti liūdna.

„Pavojinga varikozinės venų ligos komplikacija yra ūmus tromboflebitas, kai paviršinės venos spindyje susidaro trombas. Laiku nepradėjus jo gydyti, šis plinta ir gali pereiti į giliąją veną sukeldamas giliųjų venų trombozę. Tai labai pavojinga komplikacija, kuri gali baigtis ir staigia paciento mirtimi“, – tvirtina dr. Ž. Kavaliauskienė.

Moterys ligą paveldi dažniau

Specialistai sako, kad svarbiausia vos tik pastebėjus pirmuosius simptomus – patinimus, išryškėjusias venas, kojų skausmus – prašyti medikų pagalbos. Ypač atkreipti dėmesį turėtų moterys. Skaičiuojama, kad moteris ši liga kankina keturis kartus dažniau nei vyrus nepriklausomai nuo amžiaus. Didelę reikšmę šiai ligai atsirasti turi paveldimumas. „Jei vienas iš tėvų sirgo šia liga, tai tikimybė mergaitei paveldėti venų varikozę yra apie 60 proc., o berniukui – 40 proc. Toks žmogus gimsta turėdamas sveikus ir normaliai funkcionuojančius venų vožtuvus, bet genetiškai nulemta, kad jie yra šiek tiek silpnesni", – perspėja Ž. Kavaliauskienė.

Venų varikozė taip pat gali atsirasti ir dėl kasdienės žmogaus veiklos. „Jeigu žmogus daug stovi darbe arba jam tenka kilnoti sunkius daiktus, taip pat, pavyzdžiui, užsiima sunkiąja atletika arba kilnoja sunkumus, rizika turėti šią ligą padidėja“, – pasakoja „Ortopedijos technikos“ kraujagyslių chirurgė. Žana Kavaliauskienė

Gydymas padės net sunkiais atvejais

Pastebima, kad pacientai neretai kompleksuoja dėl šios ligos sukuriamo neestetinio vaizdo. Pavyzdžiui, moterys vengia dėvėti trumpesnius ir kojų nedengiančius sijonus ar sukneles. Visgi, kojų venų varikozė nėra nuosprendis visam gyvenimui. Specialistai dalijasi keletu būdų, kaip galima šią ligą išgydyti:

· Kompresinių kojinių mūvėjimas.

Nors pacientai vis dar įtariai žiūri į tokį gydymo metodą, mat netiki, jog kojinės gali padėti gydyti, specialistai tikina priešingai. „Tai yra efektyvi priemonė, nes kojinės yra kintamosios kompresijos, apspaudžia raumenis ir paviršines venas, pagerina venų vožtuvų darbą ir kraujotaką. Tiesiog svarbu, kad gydytojas konsultacijos metu parinktų tinkamiausią kompresinių kojinių klasę, o pacientas jas mūvėtų nuo ryto iki vakaro kasdien. Kompresinių kojinių terapija gali būti taikoma, esant bet kurios stadijos venų nepakankamumui“, – sako Ž. Kavaliauskienė. Pirmos klasės kompresinės kojinės skiriamos profilaktiniais tikslais – žmonėms, kurie dirba sėdimą ar stovimą darbą, daug ir ilgai keliauja. Kompresinės kojinės suaktyvina kraujotaką ir sumažina nuovargį bei tinimą. Antros, trečios ir ketvirtos klasės kompresinės kojinės jau skirtos rimtesniam gydymui ir gali padėti net pacientui, kuriam išsivysčiusios trofinės opos. Venų tyrimas ultragarsu.

· Putų skleroterapija

Šis gydymas skirtas nedideliems venų pažeidimams gydyti. Procedūros metu į pažeistą veną sušvirkščiamos specialios putos, kurių poveikyje vena per kelias savaites pilnai užanka ir išnyksta.

· Lazerinės venų operacijos

Tai ypač populiarus gydymo būdas, nes išvengiama įprastinių chirurginių pjūvių. „Didelis privalumas, kad operacija atliekama nuskausminant tik operuojamą koją. Po lazerinių operacijų yra mažiau komplikacijų, mėlynių, mažesnis pooperacinis skausmas, nelieka randų. Pooperacinis laikotarpis trunka vos kelias valandas, o po jo pacientai gali grįžti prie įprastų veiklų“, – pasakoja Ž. Kavaliauskienė.

· Klasikinė venų operacija

Klasikinė venų operacija atliekama taikant epidūrinę nejautrą, šalinant poodinės venos kamieną specialiu zondu per kirkšnies arba pakinklio pjūvį. Varikoziniai mazgai šalinami atskirai, atliekant mažus pjūvelius.

Nors nemažai žmonių į gydytojus nesikreipia iki paskutinės minutės, specialistai pataria atidžiai rūpintis savimi ir savo sveikata. Kelią venų varikozei užkirsti gali padėti aktyvus gyvenimo būdas – vaikščiojimas, bėgiojimas, plaukimas ar važinėjimas dviračiu. O jau turintiems įtarimų dėl galimos paviršinių venų varikozės medikai pataria profilaktiškai mūvėti kompresines kojines.

Šaltasis sezonas – ypač palankus metas išsiplėtusių venų šalinimui, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Kraujagyslių ligų centro kraujagyslių chirurgo Artūro Mackevičiaus, neretai pacientams vasarą tenka nusivilti sužinojus, kad tokios procedūros kaip išsiplėtusių venų šalinimas – nerekomenduojamos. Specialistas griauna mitus apie išsiplėtusių venų atsiradimo priežastis ir gydymo būdus.

Mitas nr. 1: išsiplėtusios venos – tik kosmetinė problema

Grožis, pasak specialisto, išties yra viena pirminių priežasčių, kodėl pacientai nusprendžia šalinti išsiplėtusias venas ant kojų. Tačiau pradžioje tik vizualiai pastebimas venų išsiplėtimas su laiku gali peraugti į skausmus sukeliančią ligą.

„Reikia pripažinti, kad venų varikozė – lėtinis venų kraujotakos nepakankamumas – dažniausiai yra kosmetinė problema. Nors iš pradžių tai gali atrodyti kaip nedidelės venos ant kojų, tačiau remiantis pasauliniais duomenimis – 20 proc. paprastų atvejų su laiku pereina į rimtesnes stadijas. Tuomet žmonės kreipiasi pajutę konkrečius negalavimus: kojų tinimą, skausmą, paodžio pokyčius. Tokiose stadijose kyla opų atsiradimo, trombozės grėsmės. Sužeidus atsiradusią opą, ji gali daugiau niekada ir nebesugyti. Dėl šiose vietose susidarančio didelio slėgio galimas ilgas kraujavimas ir žaizdos gijimas“, – ligos eigą komentuoja specialistas.

Nors iš pradžių tai gali atrodyti kaip nedidelės venos ant kojų, tačiau remiantis pasauliniais duomenimis – 20 proc. paprastų atvejų su laiku pereina į rimtesnes stadijas.

Mitas nr. 2: išsiplėtusios venos yra senėjimo ženklas ir tik moterų problema

Nuostata, kad išsiplėtusios venos – senatvės liga, nėra teisinga. Pasak specialisto, sergamumas labiau priklauso nuo įgimto polinkio ar paveldimumo, bet ne nuo amžiaus. Pastebima ir tai, kad moterims varikozė pasireiškia kur kas dažniau, bet polinkį sirgti šia liga turi ir vyrai.

„Varikozė gali pasireikšti įvairiame amžiuje. Esu operavęs ir penkiolikos metų pacientę. Pastebima tai, kad moterys serga tris kartus dažniau nei vyrai. Tam įtakos turi ir biologiniai veiksniai kaip, pavyzdžiui, nėštumo metu augant vaisiui sulėtėjusi mažojo dubens kraujotaka“, – teigia chirurgas.

Nors statistiniai duomenys rodo ženkliai didesnį moterų sergamumą, vis dėlto su šia bėda susiduria ir vyrai. Beje, neretai šie atvejai būna kur kas labiau įsisenėję.

„Mes, kraujagyslių chirurgai, tai vadiname „vyriška varikoze“. Vyrai, nedepiliuodami kojų, šias problemas pastebi rečiau. Prieš operaciją pašalinus plaukus, paaiškėja, kad problema yra ne tik toje vietoje, dėl kurios kreipėsi pacientas. Tokiais atvejais ji būna kur kas labiau įsisenėjusi“, – apie vyrų atvejus kalbėjo gydytojas.

Mitas nr. 3: išsiplėtusios venos gali atsirasti nuo bėgiojimo

Nerimaujančius, kad venų išsiplėtimą lemia tokia fizinė veikla kaip bėgiojimas, gydytojas skuba juos nuraminti. Priešingai – sportinė veikla ne tik gerina kraujotaką, bet ir sumažina varikozės progresą. Tai puiki prevencinė priemonė, sugrąžinanti venoms gyvybingumą.

„Blauzdos raumenys yra pagrindinis organas, kuris grąžina veninį kraują atgal į kraujotaką. Todėl bet koks judėjimas situacijos tikrai nepablogins, o priešingai – fizinė veikla pagerins kraujotaką kojose. Turint galimybę, patartina kelti kojas aukštyn, tarkim, sėdint jas galima sukelti ant stalo. Dirbant sėdimą ar stovimą darbą reiktų prasivaikščioti“, – pataria gydytojas.

Mitas nr. 4: varikozė yra visada matoma problema

Pasak A. Mackevičiaus, venų varikozė gali būti ne tik paviršiuje, bet ir gilesniuose audiniuose, todėl ji ne visuomet akivaizdžiai matoma. Problemos mastą tiksliausiai nustatys tyrimas ultragarsu. Todėl pajutus simptomus, visuomet rekomenduojama kreiptis į specialistus.

„Jeigu žmogus turi stambesnį paodžio sluoksnį, problemos vizualiai gali ir nesimatyti. Tokiu atveju dažniausiai kreipiamasi pamačius tik vieną „šaknutę“. Atlikus nuodugnesnius tyrimus ultragarsu, neretai paaiškėja, kad venų pokyčiai yra kur kas gilesni, nei atrodo vizualiai. Pajutus įtarimus, kad kojos tinsta, maudžia – visuomet rekomenduojama išsitirti. Šiais laikais tyrimai nėra sudėtingi. Ultragarsu greitai ir neskausmingai gaunami aiškūs rezultatai. O jeigu yra priežastis – gydytojas sprendžia, kokių veiksmų imtis toliau“, – teigia angiochirurgas.

Mitas nr. 5: operacija – vienintelis gydymo būdas

Pasak specialisto, esant problemai, operacija – efektyviausias problemos sprendimo būdas. Galima imtis įvairių prevencijos priemonių, tačiau esant polinkiui – papildomos priemonės priežasčių nepašalins.

„Vyrauja nuomonė, kad venų tvarkyti neapsimoka, nes gali pasikartoti. Esant įgimtam polinkiui sirgti varikoze, kompresinių kojinių nešiojimas, venotoniniai vaistai ir panašios prevencinės priemonės gali padėti pristabdyti progresą, bet konkrečios priežasties nepašalins. Kadangi yra priežastis – slėgis kojoms – tai problema tarsi atidedama. Dažniausiai progresuoja visi atvejai, o tai tik padidina operacijos apimtis. Kiekvienu atveju tvarkomas atskiras baseinas. Galbūt po laiko sutvarkius vieną, suaktyvės kitas. Visiškai išgydyti galima tuo metu esančią varikozę, bet ne varikozės ligą. Kaip ir minėjau, ji priklauso nuo įgimto polinkio. Tačiau apie 80 proc. pacientų po problemos šalinimo papildomos intervecijos nebeprireikia“, – sėkmės rezultatais dalinasi gydytojas.

Mitas nr. 6: atsigavimas po operacijos – labai sunkus laikotarpis

Besibaiminantiems dėl sudėtingo pooperacinio laikotarpio, reikėtų žinoti, kad pirmiausia venų šalinimą geriausia yra atlikti šaltuoju laikotarpiu. Šiuo metu nekils papildomo diskomforto nešiojant kompresines kojines ir bus užtikrintas sklandesnis gyjimas.

„Jeigu operacija atliekama lazeriu, tai pacientas namo paleidžiamas tą pačią dieną. Jis gali ir vaikščioti, o kitą dieną net eiti į darbą, nes procedūrai nereikalinga speciali nejautra, pjūviai. Lazeriniu būdu galima sutvarkyti beveik visus probleminius atvejus. Naujausios technologijos leidžia nesudėtingai ir greitai tai padaryti. Operuojant venas chirurginiu būdu reikalinga narkozė, todėl po jos pacientas stebimas dar parą. Vėliau dar keletą savaičių reikia nešioti kompresines kojines, atvykti išsiimti siūles“, – operacijos metodus apžvelgė kraujagyslių chirurgas.

Uždelsus gydymą, moterims tenka kęsti ir estetines problemas: kapiliarų tinklas plečiasi, išryškėja stambios venos, formuojasi gumbai. Specialistų teigimu, kitaip nei dažnai manoma, šios ligos toli gražu nėra būdingos tik vyresnio amžiaus žmonėms ir gali pasireikšti net paauglystėje.

Pagrindinė kojų venų ligų priežastis – susilpnėję venų vožtuvėliai. Jų tvirtumą labiausiai lemia paveldimumas, rašoma pranešime spaudai. Tyrimai rodo, kad jei bent vienas iš tėvų turi venų varikozę, net 60 proc. tikimybė, kad šią problemą paveldės ir dukra. Tiesa, vyrams statistika palankesnė: tikimybė paveldėti ligą yra kiek mažesnė – siekia apie 40 proc.

Tyrimai rodo, kad jei bent vienas iš tėvų turi venų varikozę, net 60 proc. tikimybė, kad šią problemą paveldės ir dukra.

Delsia kreiptis į specialistą

Pastebėta, kad moterims kojų venų problemos dažniausiai išryškėja nėštumo metu, nuo jų dažniau kenčia ir dirbančios sėdimąjį darbą, taip pat turinčios antsvorio, patiriančios hormonų pusiausvyros svyravimų.

Pasak „Perfectus Clinica“ kraujagyslių chirurgo dr. Rolando Dagilaičio, dažnai žmonės į specialistus kreipiamasi per vėlai, kai liga jau gerokai progresavusi.

„Į gydytoją reikia kreiptis tada, kai kojos ima tinti, bėgant dienai darosi sunkios, juntamas nuovargis, kamuoja mėšlungis ir net tuomet, kai ant kojų pamatote smulkias venų „šakeles“ ar kapiliarus, nes estetinis išryškėjimas gali būti pirmasis ligos simptomas“, – pabrėžia specialistas.

Visgi, dr. R. Dagilaičio teigimu, dažniausiai profesionalų pagalbos prašoma tada, kai prasideda skausmai: „Skausmas jau yra progresuojančios ligos simptomas. Svarbiausia stebėti save ir pastebėjus bet kokius neįprastus reiškinius nedelsiant kreiptis į patyrusius specialistus, kurie tiksliai nustatys venų būklę. Kuo ilgiau delsiama, tuo labiau liga progresuoja ir tuo sudėtingesnis tampa gydymas“.

Gali padėti išvengti ir operacijos

Pastebėjus pirmuosius simptomus, reikėtų nedelsti registruotis konsultacijai. Tiesa, kreipiantis į valstybinę polikliniką, kitaip nei į privačią, konsultacijos gali tekti palaukti, kartais – net iki pusmečio. Tačiau poliklinikos paslaugos yra nemokamos, pacientas turi padengti reikalingų papildomų įrankių (kompresinių kojinių, pooperacinio gydymo priemonių ir pan.) ir medikamentų išlaidas.

Konsultacijos pas kraujagyslių specialistą metu gydytojas atlieka ultragarso tyrimą. Ultragarsu skenuojamos kojų kraujagyslės ir ieškoma ligos simptomų priežasčių. Tai saugus, šiuo metu – bene tiksliausias ir visiškai neskausmingas tyrimas.  Tik įvertinus ultragarso tyrimo rezultatą galima paskirti  individualų gydymą.

Dr. R. Dagilaitis pabrėžia, kad toli gražu ne visuomet ligos gydymui būtina operacija, tačiau tai galima pasakyti tik atlikus apžiūrą, tyrimus ir įvertinus paciento būklę.

„Atminkite – ne visuomet reikia operacijos: konsultacijos metu jums bus parinktas tinkamiausias problemos sprendimo būdas. Tai gali būti medikamentinis gydymas, skleroterapija – metodas, kai vena suklijuojama suleidžiant specialų medikamentą, o gal tiesiog pakaks nešioti kompresines kojines“, – teigia chirurgas ir pabrėžia, kad net jei optimaliausias gydymas vistik bus operacija, jos nereikėtų bijoti. Šiandien daromos kojų venų operacijos yra „draugiškos“ pacientui: atliekamos be narkozės, be pjūvių ir siūlių, nereikia gulėti ligoninėje, o pooperacinis periodas nėra sudėtingas.

Į išsiplėtusias paviršines venas dažnai ilgą laiką nekreipiama jokio dėmesio, o varginantys simptomai priskiriami įprastam kasdieniam nuovargiui. Tačiau už tokių, atrodo, nekaltų požymių gali slėptis sunki, negydoma iki sudėtingų komplikacijų galinti privesti liga – venų varikozė.

Dažniau vargina moteris

Kojų kraujotakos sutrikimai mūsų šalyje vargina kas ketvirtą moterį ir kas šeštą vyrą. Iš viso šiuo negalavimu skundžiasi iki 300 tūkst. žmonių. Dažniausiai diagnozuojama kojų venų liga – venų varikozė. Ji vystosi sutrikus atgaliniam veninio kraujo grįžimui.

Dėl pasikeitusio gyvenimo būdo ir įpročių – ilgo stovėjimo ar sėdėjimo, nutukimo, vidurių užkietėjimo, rūkymo, ankštų drabužių dėvėjimo šiandien vis dažniau pažengusi ir agresyvaus gydymo reikalaujanti liga diagnozuojama jauniems, iki 35 metų amžiaus, žmonėms.

„Krau­jo te­kė­ji­mą vie­na kryp­ti­mi už­tik­ri­na ve­no­se esan­tys vož­tu­vai. Kai vož­tu­vai yra pa­žeis­ti, ve­nos spin­dis iš­si­ple­čia, at­si­ran­da są­ly­gos krau­jui te­kė­ti at­gal, kaup­tis ko­jų ve­no­se ir taip dar la­biau plės­ti jos spin­dį. Net jeigu vožtuvas yra sveikas, plečiantis venos spindžiui jis tampa nesandarus, todėl negali tinkamai atlikti savo funkcijos. Vos prasidėjus šiam procesui kojos apsunksta, o ligai progresavus pradeda aiškiai matytis kapiliarai, o vėliau – ir stambesnės venos“, – aiškino Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos, AB „Ortopedijos technika“ gydytojas kraujagyslių chirurgas Tadas Danilevičius. Taigi būtent išoriniai simptomai – išryškėjusios, prasiplėtusios, melsvos paviršinės venos ir yra pirmieji ligos pranašai. Apie ligą įspėja ir „sunkios“, patinusios, ypač vakarais, kojos. Taip pat – maudžiančio, geliančio pobūdžio skausmas, kojų perštėjimas, dažni mėšlungiai.

Priežasčių – ne viena

Taisyklingai kraujo cirkuliacijai būtina sąlyga yra judėjimas – tik dirbdami raumenys suspaudžia veną ir stumia kraują širdies link. Dėl pasikeitusio gyvenimo būdo ir įpročių – ilgo stovėjimo ar sėdėjimo, nutukimo, vidurių užkietėjimo, rūkymo, ankštų drabužių dėvėjimo šiandien vis dažniau pažengusi ir agresyvaus gydymo reikalaujanti liga diagnozuojama jauniems, iki 35 metų amžiaus, žmonėms.

„Tačiau net šešiais atvejais iš dešimties venų vožtuvų silpnumas bei per silpnas venų sienelės tonusas yra paveldimas. Taip pat dailiosios lyties atstovės susirgti rizikuoja dar ir dėl hormonų pokyčių, ypač daugiau kaip dešimt metų vartojančios kontraceptines tabletes. Be to, ši liga išryškėja per nėštumą, padidėjus moters svoriui, o vaisiui spaudžiant klubinę veną“, – paaiškino T.Danilevičius.

Kuo anksčiau kreiptis

Pašnekovas pastebėjo, kad venų varikozė neatsiranda staiga. Nuo ligos pradžios iki ryškaus simptomų pasireiškimo dažnai praeina ne vieneri metai, o kartais net ir dešimtmečiai.

Tačiau ligos negydant laiku vystosi lėtinis veninis nepakankamumas. Jam progresuojant atsiranda hiperpigmentacija, gresia sunkios komplikacijos: gali atsiverti trofinės opos (negyjančios žaizdos blauzdose), susidaryti trombai. Ne mažiau pavojingas ir paviršinių venų uždegimas – tromboflebitas. Tuomet daliai pacientų krešuliai gali pasiekti giliąsias venas, o iš ten nukeliauti į plaučius, sukeldami plaučių arterijos trombemboliją ir galimą ūmią mirtį.

„Kuo anksčiau kreipiamasi į gydytoją, tuo ligą lengviau suvaldyti tiek estetiškai, tiek sveikatos prasme. Dar nesant pažengusiai venų varikozei gali užtekti vaistų – vadinamosios skleroterapijos. Tačiau jei venų kamienų vožtuvai nėra sandarūs, gali prireikti rimtesnės intervencijos ar operacijos, – sakė T.Danilevičius.

Į pagalbą – kompresinė terapija

Siekiant išvengti kojų venų ligų gelbsti specialūs pratimai, masažai, svorio reguliavimas, darbo ir poilsio režimo laikymasis, dieta, kontrastinis dušas. Tačiau pažengusių venų ligų vien sportu išgydyti neįmanoma.

Gydytojas pabrėžė, kad viena efektyviausių priemonių tiek kojų venų varikozės profilaktikai, tiek ligos progresavimui stabdyti – kompresinė terapija. Jos tikslas – veninio kraujo refliukso, kraujospūdžio venose bei kojų patinimų ir uždegimų sumažinimas.

Dažniausiai ir plačiausiai naudojamos įvairios specialios elastinės kojinės, kurios pasižymi laipsnišku apspaudimu (stipriausias apspaudimas ties čiurna, kuris palaipsniui mažėja, kylant į viršų link šlaunies). Šios kojinės aktyvina venų kraujotaką ir tokiu būdu saugo nuo venų plėtimosi. Ypač jas dėvėti rekomenduojama besilaukiančioms moterims.

Tačiau, jei profilaktiškai išsirinkti kojines gali padėti vaistininkas, jau atsiradus pirmiesiems ligos simptomams (venoms dar tik prasiplėtus) tą padaryti gali tik gydytojas.

„Netinkamai naudojamas kompresinis trikotažas, kuris išoriškai spaudžia venas, dėl netinkamo kompresijos lygio gali dar labiau joms pakenkti“, – kalbėjo T.Danilevičius.

Šio amžiaus rykštė

Pagrindinė kojų venų varikozės priežastis – sutrikusi kraujotaka. Sveikų venų vožtuvai leidžia kraujui tekėti viena kryptimi – aukštyn. Tam būtina sąlyga yra judėjimas – tik dirbdami raumenys suspaudžia veną ir stumia kraują, jis tarsi laiptais specialiais vožtuvėliais „lipa“ į viršų.

„Du trečdalius paros laiko žmogui praleidžiant vertikalioje pozicijoje, sumažėjus fiziniam aktyvumui šie vožtuvėliai nusilpsta. Tuomet venos ima persipildyti krauju, didėti, pūstis, raitytis ir sutrūkinėję kapiliarai pradeda matytis ant kojų“, – aiškino kraujagyslių chirurgas flebologas Arūnas Grinkevičius.

„Kuo daugiau artimųjų sirgo venų varikoze, tuo didesnė progresavimo rizika. Svarbus yra darbo pobūdis – sėdimas ar stovimas, įtakos turi vaistų vartojimas, hormoninė kontracepcija, net ūgis – kuo žmogus aukštesnis, tuo liga greičiau progresuoja“, – sako kraujagyslių chirurgas flebologas Arūnas Grinkevičius.

Moterys susirūpina anksčiau

Daug dažniau kojų venų varikozė vargina moteris, vyrai sudaro vos vieną ketvirtadalį pacientų. Gydytojo pastebėjimu, būtent dailiosios lyties atstovių didesnis dėmesys išvaizdai neretai padeda šį sutrikimą nustatyti anksčiau.

Du trečdalius paros laiko žmogui praleidžiant vertikalioje pozicijoje, sumažėjus fiziniam aktyvumui šie vožtuvėliai nusilpsta. Tuomet venos ima persipildyti krauju, didėti, pūstis, raitytis ir sutrūkinėję kapiliarai pradeda matytis ant kojų.

„Jos ateina susirūpinusios estetiniu kojų vaizdu – ant kojų išryškėjusiais kapiliarais, atsiradusiais guziukais (veniniais išsiplėtimais). Estetinį diskomfortą kartu lydi ir kojų sunkumas. Jis ima varginti ypač dabar, atšilus orui, kai žmonės būna fiziškai aktyvesni, daugiau vaikšto, stovi“, – kalbėjo gydytojas.

Jo pastebėjimu, kita problema, kad kartais patys šeimos gydytojai nuramina pacientą – kol neskauda kojų, jos labai netinsta, neatsiranda žaizdų, gal ir neverta gydyti. „Tačiau toks požiūris nėra teisingas. Skausmas venų ligoms nėra būdingas, o tinimas (nekalbu apie nežymiai į dienos pabaigą imančias tinti kojas kelionėje ar ilgiau pavaikščiojus) rodo jau pažengusią ligą. Vėliau gydymas pacientui yra skausmingesnis, būna ilgesnis gijimo periodas, atsiranda didesnė komplikacijų rizika“, – aiškino A. Grinkevičius.

Liga niekada nesustoja

Kalbėdamas apie venų varikozę gydytojas pabrėžė, kad ši liga niekada nesustoja. Kaip greitai ji progresuos, įtakos turi ne vienas veiksnys.

„Didelė reikšmė tenka paveldimumui. Kuo daugiau artimųjų sirgo venų varikoze, tuo didesnė progresavimo rizika. Svarbus yra darbo pobūdis – sėdimas ar stovimas, įtakos turi vaistų vartojimas, hormoninė kontracepcija, net ūgis – kuo žmogus aukštesnis, tuo liga greičiau progresuoja. Moterims svarbu įvertinti ir nėštumų, gimdymų skaičių. Dažnas aukštakulnių avėjimas yra vienas greitesnį ligos vystymąsi skatinančių veiksnių“, – vardijo A.Grinkevičius.

Specialistas pridūrė, kad laiku negydant ligos galimos ir labai skaudžios pasekmės. „Kai pačiose venose susidaro trombai – tam užtenka užsigauti, išgerti nepakankamai skysčių, į gerą pirtį nueiti, ilgiau lėktuvu paskristi ar pašildyti saulėje, – prasideda venų uždegimas – tromboflebitas. Gerai, jei tas trombas yra toje vietoje, kur venos, tačiau jam „nukeliavus“ aukščiau į giliąsias venas galima ir gyvybei pavojingą būsena – plaučių arterijos embolija. Tai – reti, bet labai pavojingi atvejai“, – aiškino kraujagyslių chirurgas.

Kita galima komplikacija – giliųjų venų trombozė, kada dėl paviršinių venų problemų užsikiša giliosios venos, tada žmogus invalidizuojamas visam gyvenimui: atsiranda žaizdos ant blauzdų, opos, jos negyja, šlapiuoja. Tai – jau paskutinė ligos stadija.

Kaip gydoma

Ištyrus kraujotaką echoskopu, įvertinama, kiek liga yra pažengusi. „Gydant venų varikozę svarbiausia ne pašalinti išryškėjusius kapiliarus, o atkurti kraujotaką kojų venose. Viską teisingai atlikus ligą neatsinaujina. Šiandien atsiranda vis daugiau modernių būdų venų varikozei gydyti, tačiau auksiniu standartu laikomas lazerinis arba endovaskulinis gydymas. Jo metu vena ne šalinama kaip chirurginės operacijos metu, o paveikiama lazeriniu spinduliu ir per metus laiko tiesiog sunyksta“, – pabrėžė kraujagyslių chirurgas.

Gydytojas pridūrė, kad gali pakakti ir vaistų suleidimo – vadinamosios skleroterapijos (ji taikoma kaip antras pasirinkimas net ligai pažengus). Svarbiausia pacientams įsisąmoninti, kad anksčiau kreipiamasi, tuo lengviau ligą suvaldyti tiek estetiškai, tiek sveikatos prasme. Pastebėjus pirmus simptomus reikia pradėti dėvėti elastinį trikotažą, o jau atsiradus ligai skubėti gydytis.

Verta žinoti

Kol liga bus išgydyta, reikia vengti aukštakulnių, ilgo stovėjimo ir kitų venų būklę bloginančiūų veiksnių.

Norint turėti sveikas venas būtinas aktyvus gyvenimo būdas, kas valandą darbo metu reikėtų bent minimaliai pasimankštinti – pajudinti pėdas, kelių sąnarius ir pan., profilaktiškai mūvėti kompresines kojines. Pagelbėti gali ir specialūs pratimai – vadinamoji venų gimnastika.

Dėl nejudrumo, sėdimo ar stovimo darbo ar, priešingai, per didelio krūvio kojoms, jose sutrinka veninė kraujotaka, kraujas ima tvenktis venose, šios pradeda plėstis, ligai progresuojant, vystosi venų varikozė, vėliau venų nepakankamumas. Kojų venų ligas sukelia ir kiti rizikos veiksniai bei būklės, tokie kaip antsvoris, paveldimumas, nėštumas, hormoninių preparatų vartojimas, rūkymas, operacijos, traumos. Nuo venų varikozės kenčia ir sportininkai, o ypač tie, kurie kilnoja svarmenis ir štangas. Sveikatine.lt cituoja Pasaulinės sveikatos organizacijos statistiką, jog venų varikozė diagnozuojama net 30–40 proc. pasaulio gyventojų.

Vėsusis metų laikas – pats geriausias metas pasirūpinti venomis, nes vasarą, kai karšta, venos ligos linkę ūmėti.

Liga pričiumpa vis jaunesnius

Pasak medikų, venų ligos Lietuvoje – labai dažnos. Žmones vargina venų varikozė, lėtinis venų nepakankamumas. Moterys šia liga serga 4 kartus dažniau nei vyrai, o venų varikozė gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms – ir paaugliams, ir senjorams. Nuo venų ligų kenčiančiųjų amžius jaunėja.

Susirūpinti savo sveikata ir kreiptis į medikus reikėtų jau tada, kai kojose pajuntamas sunkumas, veržimas, nuovargis (ypač dienos pabaigoje), jei naktį kankina mėšlungis.

Venų ligoms gydyti yra keletas būdų: neinvaziniai (medikamentai ir kompresinė terapija) ir invaziniai (operacinis gydymas). Kiekvienas atvejis yra individualus, tad specialistas, ištyręs kojų venas ultragarsu, rekomenduos tinkamiausią gydymą.

Simptomus palengvina kompresinės kojinės

Vaistai ir kompresinės kojinės problemos nepanaikina, tačiau palengvina simptomus ar kuriam laikui pristabdo ligos progresavimą.

Natūralus, patogus ir stilingas gydymo būdas – kompresinės kojinės. Šiuolaikinės kompresinės kojinės ne tik apsaugo nuo ligos progresavimo, suteikia komfortą, lengvumą kojose, bet ir puikiai atrodo. Dienos metu jas būtina mūvėti nuolat, ypač patartina, kai tenka be pertraukų ilgai sėdėti ar stovėti. Ne tik apsaugosite savo kojas nuo venų ligų, bet ir jausitės daug geriau – kojos bus lengvos, išvengsite nuovargio ir sunkumo.

Kompresinės kojinės suaktyvina kraujotaką venose ir atlieka venų ligų profilaktiką, panaikina kojų skausmą ir tinimą.

Kai nėra kitos išeities, belieka operacija

Skleroterapija – tai būdas, kai į smulkias venas suleidžiamas sklerozantas (specialios putos), venos užanka ir išnyksta. Kuo didesnė varikozė, tuo operacija sudėtingesnė, ypač atsiradus komplikacijoms – trofinių opų, odos pakitimų, kurie dažniausiai yra negrįžtami.

Esant varikozinėms venoms ir nustačius venų kamienų vožtuvų nesandarumą, ligoniams indikuotinas operacinis gydymas. Operacijos metu reikia pašalinti pakitusį venos kamieną. Tai atliekama atviru būdu arba naudojant lazerį.

„Lietuvoje jau keleri metai atliekamos lazerinės kojų venų operacijos be narkozės. Tai moderniausias kojų venų varikozės gydymas. Po tokios operacijos ligonis iškart išleidžiamas namo ir kitą dieną jau gali užsiimti įprasta veikla, lieka mažiau randų, mėlynių ir skausmo“, – pasakojo dr. kraujagyslių chirurgas Linas Velička.

Norint išvengti venų ligų, kraujagyslių chirurgai skatina daugiau vaikščioti, plaukioti, važinėti dviračiu – ypač, jei tenka dažnai sėdėti. Reikėtų atsikratyti viršsvorio, stengtis kuo rečiau avėti aukštakulnius batus. Sėdimo darbo metu patartina daryti pertraukas, pamankštinti kojas. Patariama pamasažuoti blauzdas (nuo apačios į viršų) vėsia vandens srove. Pasitaikius progai, palaikykite kojas pakeltas horizontalioje padėtyje ar kiek aukščiau.

"Jau seniai esu pastebėjusi, kad mano kojų venos išsiplėtusios, krinta į akis. Nuolatos kamuoja kojų tinimas, sunkumas, todėl po darbo esu priversta daryti voneles, prašau, kad vyras pamasažuotų kojas. Įtariu, kad gali būti venų varikozė. Teko girdėti, kad geriausiai šią ligą gydo elastiniai bintai ir kompresinės kojinės. Ar toks gydymas yra efektyvus?",– domėjosi 52 m. Regina.

Medicinos centro kraujagyslių chirurgas med. dr. doc. Gintaris Vilkevičius bandė atsakyti į iškilusius klausimus.

– Rekomenduočiau nedelsti ir pastebėjus kojų kapiliarų ar venų išsiplėtimą, kojų tinimą antroje dienos pusėje, jaučiant kojų skausmus, nuovargį, niežėjimą, naktinį mėšlungį kreiptis į kraujagyslių chirurgą. Matomas progresuojančios venų varikozės simptomas yra išsiplėtusios venos. Vėlesnėse ligos stadijose atsiranda blauzdos audinių pakitimai. Laiku nepradėjus gydyti, gresia komplikacijos: gali atsiverti trofinės opos, susidaryti trombai.

Dažniau kamuoja moteris

Didesnė tikimybė, kad susiformuos venų varikozė yra tiems, kurių giminėje pasitaikė šios ligos atvejų, taip pat besilaukiančioms kūdikio moterims, vyresniems nei 50 metų, dirbantiems stovimą darbą, turintiems antsvorio žmonėms. Taip pat žinoma, kad venų varikozės paplitimas didėja su amžiumi. Šia liga serga 30–40 proc. darbingo amžiaus ir apie 70 proc. vyresnio amžiaus žmonių.

Maždaug 60 proc. moterų ir 40 proc. vyrų polinkį sirgti venų varikoze paveldi iš tėvų. Neretai venų varikozė atsiranda nėštumo metu, padidėjus moters svoriui ir vaisiui spaudžiant klubinę veną. Kelis vaikus pagimdžiusios moterys varikoze serga dažniau nei negimdžiusios. Moterų kojų venų būklei įtakos turi ir hormoniniai pokyčiai nėštumo, priešmenstruaciniu ar menopauzės metu. Veikiant moteriškiems hormonams, venų sienelės atsipalaiduoja, praranda tonusą. Venų varikozės riziką didina ir pakaitinė hormonų terapija. Kojų kraujagyslėms taip pat kenkia aukštakulnių batelių nešiojimas, stovimas ar sėdimas darbas, ilgalaikis sėdėjimas kelionėse. Venų varikozės vystymuisi didelės įtakos turi per didelis svoris, nejudrus gyvenimo būdas, alkoholio vartojimas.

Delsti neverta

Išsiplėtusių venų liga – ne tik estetinė problema, nors ši problemos pusė irgi svarbi. Sergantiesiems dėl estetinių sumetimų tenka pakeisti gyvenimo būdą, stilių, įpročius.

Iš pradžių kėlęs rūpesčių tik dėl prastėjančios kojų išvaizdos, venų išsiplėtimas pamažu tampa rimta sveikatos problema ir negydomas gali grėsti labai rimtomis komplikacijomis. Viena sunkiausių – trofinės opos. Veninės opos sukelia skausmą, kuris trukdo pacientams dirbti, miegoti. Opos reikalauja pastovios priežiūros, tvarstymo, keičia paciento higieninius įpročius. Dažnai jos sukelia nemalonų kvapą, o tai keičia paciento socialinius įpročius. Opos gali komplikuotis kraujo užkrėtimu, inkstų funkcijos nepakankamumu. Daliai pacientų dėl atsivėrusių trofinių opų tenka amputuoti kojas. Trofinės opos – nesirūpinimo savo sveikata požymis.

Taip pat venų išsiplėtimas grasina ir kitomis rimtomis ligomis. Viena jų – tromboflebitas, arba paviršinių venų uždegimas, kylantis susidarius trombams venose. Varikozės pažeistose venose kraujas teka lėtai. Dėl nesandarių venų vožtuvų dalis kraujo, užuot keliavusi viena kryptimi – širdies link, grįžta atgal, užsistovi, todėl gana dažnai tokiose venose susidaro trombai.

Tromboflebitu suserga 1 iš 10 dėl kojų venų varikozės kenčiančių asmenų. Be to, tromboflebitą minėtiems ligoniams gali sukelti net nedidelės traumos, kurių patys pacientai vėliau net neprisimena. Daliai pacientų krešuliai gali pasiekti giliąsias venas, o iš ten nukeliauti į plaučius, sukeldami plaučių arterijos tromboemboliją ir ūmią mirtį.

Efektyviausias gydymas – chirurginis

Efektyviausias poodinių venų varikozės gydymo būdas yra chirurginis – atvira arba endovaskulinė (lazerinė arba radiodažnuminė) operacija. Jeigu pacientas nenori operuotis arba yra chirurginio gydymo kontraindikacijų, taikoma kompresinė terapija, tai yra gydymas elastiniais bintais arba kompresinėmis kojinėmis. Kompresinė terapija yra efektyvi venų varikozės gydymo priemonė, kai kuriais atvejais ir vienintelė. Elastinis bintavimas ir kompresinės kojinės taikomos ir po intervencinio gydymo – operacijos arba skleroterapijos. Vis dėlto dėl reikalingo gydymo reikėtų pirmiausia pasikonsultuoti su gydytoju.

Patarimas:

Poodinių venų varikozės padeda išvengti reguliarus bėgiojimas, vaikščiojimas, kompresinių kojinių nešiojimas. Naudinga yra vakarais apsipilti kojas drungnu vandeniu, nepiktnaudžiauti pirtimi, vengti sunkaus fizinio darbo.