Per biržą pranešta, kad 40 mln. eurų pasiskolinta 3 metams ir beveik 6 mėnesiams.

Numatoma, kad vertybiniai popieriai bus išpirkti 2027 m. liepos 13 d.

Bendra konkurencingų ir nekonkurencingų pavedimų apimtis sudarė 214,7 mln. eurų.

Per biržą pranešta, kad 50 mln. eurų pasiskolinta 3 metams ir beveik 9 mėnesiams.

Numatoma, kad vertybiniai popieriai bus išpirkti 2027 m. liepos 13 d.

Bendra konkurencingų ir nekonkurencingų pavedimų apimtis sudarė 84,5 mln. eurų.

„Yra ir tokių, kurie nusipirko kaip investiciją, ketina nuomoti“, – sakė „Capital“ brokerė Patricija Burbulaitė-Jankauskienė.

Kad lietuviai būstą perka ne sau, o investavimui, nekilnojamojo turto (NT) brokeriai pastebi vis dažniau. Spėja, kad galbūt NT suprantamesnis už kriptovaliutas ar vertybinius popierius.

„Su NT viskas aišku: atėjau, apžiūrėjau, pačiupinėjau, žinau, ką su juo darysiu, kaip valdysiu. Ar nuomosiu, ar pats gyvensiu“, – komentavo „Capital“ brokerė.   

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Taigi brokeriai nesistebi, kad INVL surinkti duomenys rodo, jog būtent investicija į NT atnešė daugiausiai naudos.

„NT praėjusiais metais vienareikšmiškai buvo geriausia investicija, nes brango pats NT, taip pat papildomos naudos davė iš nuomos gautos pajamos“, – teigė INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.

Tačiau dalis bankų įsitikinę, kad būstą lyginti su investicija – neteisinga.

„Jei perki būstą sau gyventi, galbūt tie kainų pasvyravimai nėra tokie reikšmingi ar svarbūs“, – sakė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Dovydas Poderys.

Investicijos į kitas klases, pavyzdžiui, vertybinius popierius, pastaraisiais metais taip pat augo.

 

„Didelei daliai gyventojų rūpi ne tiek investicinė grąža, kiek būtinybė turėti nuosavą būstą. Nes nenori mokėti nuomos įmokų. Ir praėjusieji metai tą daryti leido“, – teigė „Swedbank“ ekonomistė Greta Ileikytė.

Investicijos į kitas klases, pavyzdžiui, vertybinius popierius, pastaraisiais metais taip pat augo.

Be to, bankai pastebi, kad NT sandorių apskritai mažėja, nes ne visi šiuo metu gali sau leisti nusipirkti namus.

„Akivaizdu, kad ta rinka dar yra inertiška, bet matome, kad ji yra mažėjanti. Paskutiniai sandorių skaičiai yra mažiausi per pastaruosius dvejus metus“, – komentavo „Citadele“ Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis.  

„Daugiausiai lemia, matyt, didėjančios palūkanų normos, kurios atitinkamai reiškia ir didesnes palūkanų įmokas ir galbūt didesnę finansinę būsto naštą“, – pastebėjo D. Poderys.

Tačiau bendrovės INVL analitikas tikina, kad tikrąsias karo Ukrainoje pasekmes pajausime tik šiemet. Tad dabar pirkti būstą rizikų daugiau.

„Jei prisimintume 2007–2008 metų krizę, tai tuomet, nors debesys tvenkėsi, NT kainos vis dar kilo“, – sakė V. Rūkas. 

Vis dėlto bankininkai prognozuoja, kad NT užleis vietą kitoms investicijoms – obligacijoms ar terminuotiesiems indėliams.  

Žmonės gal anksčiau buvo linkę investuoti į NT, nes turėjo lūkestį, kad kainos augs ir jie iš to uždirbs prieaugį. Dabar tas lūkestis yra gerokai sumažėjęs.

 

„Žmonės gal anksčiau buvo linkę investuoti į NT, nes turėjo lūkestį, kad kainos augs ir jie iš to uždirbs prieaugį. Dabar tas lūkestis yra gerokai sumažėjęs“, – sakė D. Burdaitis.

Netgi pastebima, kad lietuviai jau dabar atsigręžia į tam tikras alternatyvas.

„Investicijos į kitas klases, pavyzdžiui, vertybinius popierius, pastaraisiais metais taip pat augo. Tai rodo vis didesnį visuomenės finansinį išprusimą, kad domimasi ir kitomis investicijomis“, – konstatavo G. Ileikytė. 

Vis dėlto investicijų specialistas patarė investuoti ne tik į mūrus, bet pinigus paskirstyti keliose srityse.

„Jeigu investicijos yra išskaidytos į šiuo atveju, mūsų skaičiavimu, keturias turto klases, tai bendras rezultatas svyruoja pakankamai nedaug ir duoda stabilią, gerą grąžą“, – patarimą davė V. Rūkas. 

Anot investicijų ekspertų, Lietuvoje galima išskirti keturias pagrindines investicijas: NT, obligacijas, indėlius ir akcijas. Be investicijų į būstą, 2021-aisiais būtent akcijos davė didžiausią grąžą.

„Finansų sistemoje trūkinėja ryšiai, vertybiniai popieriai, Rusijos skolos popieriai yra pripažįstami šlamštu. Vadinasi, dėl to tam tikras poveikis įvairiais kanalais bus globaliai ekonomikai“, – ketvirtadienį Vyriausybėje, spaudos konferencijoje, sakė I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovė atkreipė dėmesį, kad daugelis Rusijos rinkoje veikiančių įmonių yra paveiktos, joms net ir nepritaikius tiesioginių ribojimų.

„Daug kompanijų traukiasi iš Rusijos rinkos savo sprendimu. Ne dėl to, kad yra įvestos kažkokios sankcijos“, – pažymėjo ji.

Pasak premjerės, karinis konfliktas jau paveikė ir naftos kainas, tačiau tolesnės kainų tendencijos, jos teigimu, priklausys ir nuo OPEC+ valstybių veiksmų.

„Šiuo metu matome, kad naftos kainos reaguoja į tą situaciją kuri vyksta. Tačiau yra ne vienas veiksnys, kuris pokytį gali įvairiai paveikti. Įskaitant ir OPEC valstybių sprendimus“, – tvirtino I. Šimonytė.

ELTA primena, kad, reaguojant į jau aštuntą dieną besitęsiančią Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga kartu su kitomis Vakarų ir Azijos valstybėmis pritaikė Kremliui griežtas ekonomines sankcijas.

Rusijos lėktuvams uždaryta ES ir JAV oro erdvė, siekiant blokuoti šalies prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje finansavimą, taip pat bus įšaldytas visas bankų turtas ES.

Be to, šeštadienį nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT atjungiami septyni rusiški bankai.

Įšaldytas ir rusų oligarchų bei asmenų iš V. Putino aplinkos turtas, apribota jų kelionių laisvė. Tarp sankcionuojamų asmenų yra Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kelionių milžinės TUI didysis akcininkas Aleksejus Mordašovas, artimas V. Putino bendražygis ir valstybinio koncerno „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas, milijardierius ir „Alfa“ banko vadovas Michailas Fridmanas, taip pat minimi verslininkai Ališeras Usmanovas, Piotras Avenas ir Nikolajus Tokarevas.

Pritaikius ekonomines sankcijas, iki rekordinių žemumų nusirito Rusijos rublis.

Iš viso balandį Lietuvos bankas (LB) antrinės rinkos aukcionuose ir dvišaliais sandoriais Lietuvos rinkoje jau nupirko VVP už 370 mln. eurų. Taip siekiama įlieti daugiau pinigų į šoką patiriančią ekonomiką, sakoma LB pranešime.

„Visos euro zonos mastu pirmieji išskirtinių vertybinių popierių pirkimų rezultatai rodo, kad ir į mūsų šalies ekonomiką pavyks įlieti daugiau lėšų, kurios dabar yra ypač reikalingos. Vertybinių popierių būtų galima pirkti ir dar daugiau, jei šalies įmonės aktyviau pasitelktų Eurosistemos reikalavimus atitinkančių skolos vertybinių popierių išleidimą“, – sako Lietuvos banko Bankininkystės tarnybos direktorius Jonas Kanapeckas.

Lietuvos bankas kartu su ECB ir kitų euro zonos šalių centriniais bankais balandį pradėjo įgyvendinti 750 mlrd. eurų apimties SPPP. Nuo šio mėnesio Lietuvos bankas aukcionus organizuoja ne vieną, o du kartus per savaitę. Per pirmuosius keturis aukcionus balandį Lietuvos bankas nupirko 162,6 mln. eurų vertės VVP – beveik šešis kartus daugiau negu iki šiol vidutiniškai per mėnesį.

Pirkdami VVP, centriniai bankai įgyvendina skatinamąją pinigų politiką, kuri veikia finansų sistemą ir ekonomiką šiais kanalais: išlaiko žemas ilgalaikes palūkanų normas tiek už VVP, tiek ir netiesiogiai už įmonių obligacijas; užtikrina VVP rinkos stabilumą padidėjus vyriausybių poreikiui skolintis ir tiesiogiai paremti nuo karantino nukentėjusias įmones bei darbuotojus; sukuria papildomas paskatas įmonėms skolintis išleidžiant obligacijas; suteikia VVP parduodantiems bankams papildomą likvidumą ir taip palengvina jiems paskolų refinansavimą šiuo sunkiu laikotarpiu ir didina paskatas kredituoti ūkį; suteikia VVP parduodantiems kitiems investuotojams lėšų ir paskatų investuoti į kitą finansinį turtą (obligacijas, akcijas ir kt.) ir taip perduoti pinigų politikos skatinamąjį pobūdį kitoms finansų rinkoms.

Minėta programa leidžia pirkti ir privačių įmonių skolos vertybinius popierius, tačiau jų kol kas Lietuvoje išleista nepakankamai, kad Lietuvos ekonomika pasinaudotų visomis skatinamosios pinigų politikos galimybėmis. Šalies įmonės lėšų galėtų pritraukti ne tik besikreipdamos į bankus, bet ir išleisdamos skolos vertybinius popierius. O Lietuvos bankas kartu su Eurosistema per vertybinių popierių pirkimo programas prisidėtų padidindami tinkamą reitingą arba garantijas turinčių vertybinių popierių paklausą.

Galimybės didinti likvidumą pinigų politikos priemonėmis dar labiau padidėjo, kai praėjusią savaitę ECB laikinai pandemijos krizės laikotarpiu sušvelnino turto, kuris naudojamas kaip užstatas pinigų politikos operacijose, reikalavimus.

Pinigų politikos tikslais Lietuvos banko organizuojamų vertybinių popierių pirkimo aukcionų rezultatai skelbiami Lietuvos banko interneto svetainėje.

Aukcione dalyvavo aštuoni dalyviai iš Lietuvos ir užsienio, obligacijas išplatinti pavyko už 1,2 proc. metinį pajamingumą.

Per pirmąjį platinimą pirmadienį išplatinta obligacijų už 20 mln. eurų. Iš viso per trejus metus Finansų ministerija išplatins 68 mln. eurų vertės obligacijų.

Tai pirmoji Baltijos šalyse Vyriausybės vertybinių popierių emisija, kurios pritrauktos lėšos bus panaudotos žaliesiems projektams įgyvendinti.

Lietuvos Vyriausybės žaliųjų obligacijų emisijos trukmė - 10 metų, obligacijos išperkamos 2028 m. gegužės 3 d. Nominali vienos obligacijos vertė - 100 eurų. Lietuvos Vyriausybė pritrauktas lėšas ketina panaudoti daugiabučių modernizavimui ir energetiniam efektyvumui didinti.

Pirmadienį žaliųjų obligacijų išleidimui skirtas renginys Vilniaus „Nasdaq“ akcijų biržoje. Jame finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad Lietuva yra pirmoji tai padariusi valstybė regione, išleidusi tokias obligacijas, ir tai dar vienas žingsnis Lietuvai tampant finansinių technologijų centru.

Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius Audrius Želionis Eltai anksčiau sakė, kad žaliosios obligacijos bus platinamos įprastiniu VVP aukciono būdu, tai yra kiekvieną pirmadienį rengiami VVP aukcionai ir vienas iš jų bus skirtas šios emisijos platinimui. Projektas sudaro 68 mln. eurų, palūkanos nustatomos rinkos sąlygomis - pagal pateiktus pasiūlymus aukciono metu.

Ministerija ketina perskolinti 68 mln. eurų Viešųjų investicijų plėtros agentūrai už 0,101 proc. padidintas palūkanas.

Pinigai bus skirti „Daugiabučių namų modernizavimo fondo“ programai, tačiau nurodoma, kad kitos už žaliąsias obligacijas gautos lėšos galės būti naudojamos ir kitiems projektams.

Planuojama, kad paskolos lėšomis bus finansuoti 156 daugiabučių namų modernizavimo projektai. Prognozuojama esamo daugiabučių namų atnaujinimo projektų vidutinė vertė - 464 tūkst. eurų, trukmė - 18 mėnesių.

Pirmoji Lietuvoje žaliąsias obligacijas pradėjo platinti „Lietuvos energija“, kuri šiuo būdu pernai vasarą pritraukė 300 mln. eurų. 10 metų trukmės žaliųjų obligacijų emisija, kaip teigiama, tapo didžiausia ir ilgiausios trukmės iš visų kada nors išplatintų emisijų tarp Lietuvos bendrovių bei didžiausia ir ilgiausios trukmės žaliųjų korporatyvinių euroobligacijų emisija visose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse.

Vagystė Masionių kaime pastebėta penktadienį apie 17.30 val., pranešė policija.

Gyvenamojo namo durys buvo atrakintos pasisavintu raktu.

Nuostolis – apie 10 000 eurų.

Būsto vertės pokyčio ir nuomos grąža buvo apie 10 proc., o ilgalaikių obligacijų – 2 proc. Indėliai nedavė jokios grąžos.

Prognozuojama, kad ateityje vertingiausia būtų investuoti ne tik į akcijas, bet ir nekilnojamąjį turtą nuomai didžiuosiuose miestuose, mat mažuose miesteliuose demografinė padėtis blogėja.

Tačiau ekspertai įspėja, kad siekiantiems taip užsidirbti reikėtų būti atsargiems, nes dėl didelės pasiūlos nuomos kainos gali kristi.

„Kitais metais vėlgi iš indėlių nereikėtų nieko tikėtis, obligacijos uždirbtų labai nedidelę grąžą, nebent obligacijų krepšelį išskaidyti per įmones ir valstybes, o iš tiesų didžiausias galimybes uždirbti, aišku prisiimant riziką, yra akcijos arba nekilnojamasis turtas“, – sakė „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo departamento direktorius Vaidotas Rūkas.

Ši emisija pradėta platinti birželio 27 dieną, jos papildymo aukcione rugsėjo 5 dieną obligacijų taip pat išplatinta už 15 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,224 procento. Po pirmadienio aukciono bendras emisijos nominalus dydis pasiekė 70 mln. eurų.

Pirmadienį aukcione pasiūlyta mažiausia palūkanų norma buvo 0,305 proc., patvirtinta didžiausia - 0,320 procento. Šiai VVP emisijai nustatytas 2,1 proc. atkarpos dydis.

VVP paklausa aukcione siekė 41,462 mln. eurų, iš jų 37,745 mln. eurų sudarė konkurenciniai pasiūlymai.

Ši VVP emisija bus išperkama 2023 metų birželio 29 dieną.

Ši emisija pradėta platinti gegužės pradžioje, jos papildymo aukcione rugpjūčio 22 dieną obligacijų parduota už 15 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,035 procento. Po pirmadienio aukciono bendras emisijos nominalus dydis pasiekė 80 mln. eurų.

Pirmadienį aukcione pasiūlyta mažiausia palūkanų norma buvo minus 0,05 proc., patvirtinta didžiausia - 0 procentų. Šiai VVP emisijai nustatytas 0,3 proc. atkarpos dydis.

VVP paklausa aukcione siekė 72,85 mln. eurų, iš jų 70,25 mln. eurų sudarė konkurenciniai pasiūlymai.

Ši VVP emisija bus išperkama 2021 metų gegužės 4 dieną.