Apeliacinis teismas ketvirtadienį atmetė H. Daktaro skundą dėl spalį priimtos Kauno apygardos teismo nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam H. Daktarui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme.

Nuteistasis ir jo jo advokatas skunde Apeliaciniam teismui pažymėjo, jog Kauno apygardos teismas, teigiamus elgesio pokyčius įvardindamas kaip formalias aplinkybes, visiškai demotyvavo nuteistąjį, ypač šiuo atveju, kuomet bausmės vykdymo vietos įstaigos teikimas nebuvo patenkintas jau ketvirtą kartą.

„Jei 23 paskatinimų nuo ankstesnio teikimo išnagrinėjimo teismui atrodo per mažai, teismas turėtų nurodyti, jog, pavyzdžiui, pakankamas paskatinimų kiekis turėtų būti 30 ar panašiai, jei dalyvavimas pozityviojo užimtumo priemonėse teismui atrodo nepakankamas, turėtų būti nurodytas konkretus skaičius tokių pozityviojo užimtumo priemonių, kurių pakaktų bausmės švelninimui“, – rašoma H. Daktaro ir jo advokato Vytauto Sirvydžio skunde.

Apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija konstatavo, jog Kauno apygardos teismo sprendimas nekeisti 65 metų nuteistajam H. Daktarui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės terminuota laisvės atėmimo bausme yra teisėtas ir pagrįstas.

„Kaip konstatuota teismo nuosprendyje, H. D. yra labai pavojingas visuomenei, jo nusikalstamų polinkių pakeisti įprasta kriminaline bausme neįmanoma. Nuteistasis nuo pilnametystės nesilaikė įstatymų, nerodė noro keistis, skiriamos bausmės jokios įtakos H. D. nedarė, o šio asmens paskutiniai įvykdyti nusikaltimai buvo itin sunkūs ir pavojingi, kuriais buvo pažeistos pačios svarbiausios, labiausiai visuomenei rūpimos ir saugomos vertybės, nuteistojo sukurtas nusikalstamas susivienijimas ir šio susivienijimo narių daromi nusikaltimai ilgą laiką baugino visuomenę. Todėl tik ilgalaikiai ir esminiai nuteistojo elgesio ir jo nuostatų pokyčiai, savo neteisėto elgesio suvokimas ir gailėjimasis dėl jo gali leisti spręsti apie ženklų nuteistojo pasikeitimą, tokį jo pavojingumo sumažėjimą, kuris galėtų lemti H. D. paskirtos bausmės pakeitimą“, – rašoma teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio priimtoje nutartyje.

Jo nusikalstamų polinkių pakeisti įprasta kriminaline bausme neįmanoma.

Jie sako, kad nuteistojo elgesys vis dar negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas (pakankamai neseniai, 2021 metų vasarą, jam skirta nuobauda už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą), be to, jo vertybinės nuostatos ir požiūris į padarytus labai sunkius nusikaltimus nėra pasikeitę taip, jog leistų konstatuoti jo nepavojingumą visuomenei.

„Pagrindo keisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelnesne, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra“, – galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje konstatavo Apeliacinio teismo teisėjai.

Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę H. Daktarui 2013 metais skyrė Klaipėdos apygardos teismas, 2015 metų birželio 30 dieną ją patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas.

Jis pripažintas kaltu dėl vadovavimo nusikalstamam susivienijimui, kurio nariai 1993–2000 metais naudojo ir planavo naudoti sprogmenis bei ginklus įvairiuose nusikaltimuose – nužudymuose, turto prievartavimuose, plėšimuose.

H. Daktaro įkalinimo pradžia laikomi 2009 metai, tačiau į bausmę įskaičiuojamas ir pagal ankstesnius – Vilniaus apygardos teismo 1997 metų vasario ir 2006 metų gruodžio – nuosprendžius už grotų praleistas laikas.

2008 metų gruodį teismas buvo leidęs H. Daktarą suimti, tačiau jis pasislėpė ir tik kitų metų rudenį buvo sulaikytas Bulgarijoje, netoli Varnos miesto.

Pagal 2019-ųjų pavasarį Seimo priimtas įstatymo pataisas, iki gyvos galvos nuteistas žmogus po 20 metų įkalinimo gali prašyti teismo peržiūrėti bausmę. Įvertinęs nuteistojo elgesį, teismas gali nustatyti terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dešimties metų.

Šios pataisos priimtos įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą. Strasbūro teismas 2017 metais konstatavo, kad Lietuva pažeidžia iki gyvos galvos nuteistų asmenų teises, nesudarydama jokios realios galimybės jiems išeiti į laisvę.

Jei teismas nusprendžia įkalinimo įstaigos teikimo netenkinti, pakartotinai dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės sušvelninimo galima kreiptis praėjus vieneriems metams. 

Kaip pranešė teismas, Pravieniškių pataisos namų teikimą dėl terminuotos bausmės skyrimo įvertinusi teisėjų kolegija nusprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

„Kolegija sutiko, jog nuteistasis H. Daktaras ypač pastaruoju metu deda pastangas, kad po bausmės atlikimo galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę ir daugiau nebenusikalstų, stengiasi keisti savo elgesį teigiama linkme“, – rašoma teismo atsiųstame pranešime.

Tačiau nurodoma, kad „nuteistojo požiūris į savo veiksmus, už juos kylančią atsakomybę, aplinkybė apie palyginti neseniai panaikintą paskutinę drausminę nuobaudą nesuteikia pagrindo manyti, kad nuteistasis jau padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio padarinių ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais“.

Pasak teismo, bausmės pakeitimas galimas tik, kai yra pagrindas manyti, jog asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį.

Apeliacinio teismo nutartis neskundžiama.

Tokį prašymą rugpjūčio 1 dieną jau buvo atmetęs Kauno apygardos teismas.

Tuomet teigta, kad H. Daktaro pakartotinio nusikalstamumo rizika lieka vidutinė, todėl nėra pagrindo keisti bausmės atlikimo laiką,

Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę H. Daktarui 2013 metais skyrė Klaipėdos apygardos teismas. Jis pripažintas kaltu dėl vadovavimo nusikalstamam susivienijimui, kurio nariai 1993–2000 metais naudojo ir planavo naudoti sprogmenis bei ginklus įvairiuose nusikaltimuose – nužudymuose, turto prievartavimuose, plėšimuose.

H. Daktaro įkalinimo pradžia laikomi 2009 metai, tačiau į bausmę įskaičiuojamas ir pagal ankstesnius – Vilniaus apygardos teismo 1997 metų vasario ir 2006 metų gruodžio – nuosprendžius už grotų praleistas laikas.

2008 metų gruodį teismas buvo leidęs H. Daktarą suimti, tačiau jis pasislėpė ir tik kitų metų rudenį buvo sulaikytas Bulgarijoje, netoli Varnos miesto.

Pagal 2019-ųjų pavasarį Seimo priimtas įstatymo pataisas, iki gyvos galvos nuteistas žmogus po 20 metų įkalinimo gali prašyti teismo peržiūrėti bausmę. Įvertinęs nuteistojo elgesį, teismas gali nustatyti terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dešimties metų.

Šios pataisos priimtos įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą. Strasbūro teismas 2017 metais konstatavo, kad Lietuva pažeidžia iki gyvos galvos nuteistų asmenų teises, nesudarydama jokios realios galimybės jiems išeiti į laisvę.

Jei teismas nusprendžia įkalinimo įstaigos teikimo netenkinti, pakartotinai dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės sušvelninimo galima kreiptis praėjus vieneriems metams. 

Ar galima sušvelninti 64 metų nuteistajam paskirtą bausmę, trijų teisėjų kolegija skelbs pirmadienį, pranešė prokuratūra.

Kaunietis H. Daktaras Klaipėdos apygardos teismo 2013 metų birželio 14 dienos nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme už organizuotą ginkluotą susivienijimą sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams vykdyti.

Kartu su juo buvo nuteisti dar keliolika organizuoto nusikalstamo susivienijimo dalyvių. Galutinis nuosprendis H. Daktaro byloje buvo paskelbtas 2016 metų balandį, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė kasacinį skundą.

Per Kauno apygardos teismo posėdį trečiadienį Pravieniškių pataisos namų atstovai nurodė, jog nuteistasis H. Daktaras vadovaujasi visuomenei priimtinomis elgesio normomis ir vertybėmis.

Jie taip pat pažymėjo, kad per bausmės atlikimo laiką nuteistasis keturis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje buvo skatintas 18 kartų.

Posėdyje dalyvavęs Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras nesutiko su pataisos namų teikimu ir prašė teismo jo netenkinti.

Prokuroras atkreipė teismo dėmesį į H. Daktaro elgesį atliekant bausmę ir tai, kad nuteistasis išlieka pavojingas visuomenei. Jis iki šiol savo kaltę pripažįsta tik iš dalies.

Kauno apygardos prokuratūra teismo prašė atsižvelgti ir į tai, kad nuteistojo nusikaltimai buvo vykdomi siekiant finansinės naudos. Nuteistajam buvo priteista atlyginti beveiki 100 tūkst. eurų dydžio civilinius ieškinius, tačiau H. Daktaras geranoriškai yra atlyginęs vos apie 120 eurų, o dar apie 45 tūkst. eurų buvo išieškoti antstolių.

Prokuratūra, prašydama teismo netenkinti pataisos namų teikimo, pabrėžė, kad bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimą – išimtis, kuri gali būti taikoma tik nustačius, kad nuteistasis elgiasi itin nepriekaištingai ir visos kitos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog tokiu būdu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Tai trečias kartas, kai H. Daktaras prašo pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotąją. Kauno apygardos teismas tokius teikimus yra svarstęs pernai vasarį ir 2019 metų gruodį. Tuomet prašymai nebuvo tenkinami.

Vilmanto Raupelio nuotr.

H. Daktaro įkalinimo pradžia laikomi 2009 metai, tačiau į bausmę įskaičiuojamas ir pagal ankstesnius – Vilniaus apygardos teismo 1997 metų vasario ir 2006 metų gruodžio – nuosprendžius už grotų praleistas laikas.

2008 metų gruodį teismas buvo leidęs H. Daktarą suimti, tačiau jis pasislėpė ir tik kitų metų rudenį buvo sulaikytas Bulgarijoje, netoli Varnos miesto.

Pagal 2019-ųjų pavasarį Seimo priimtas įstatymo pataisas, iki gyvos galvos nuteistas žmogus po 20 metų įkalinimo gali prašyti teismo peržiūrėti bausmę. Įvertinęs nuteistojo elgesį, teismas gali nustatyti terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dešimties metų.

Šios pataisos priimtos įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą. Strasbūro teismas 2017 metais konstatavo, kad Lietuva pažeidžia iki gyvos galvos nuteistų asmenų teises, nesudarydama jokios realios galimybės jiems išeiti į laisvę.

Jei teismas nusprendžia įkalinimo įstaigos teikimo netenkinti, pakartotinai dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės sušvelninimo galima kreiptis praėjus vieneriems metams. 

R. Čerapokas už grotų laikomas nuo 2001-ųjų rudens, kai buvo įtartas dviejų žmonių nužudymu – buvusio darbdavio ir pažįstamo. Tiriant šią bylą paaiškėjo, kad 1997 metais jis nužudė ir savo tėvą, o jo kūną užkasė.

Daugiau nei 20 metų kalinamas vyras prieš kelerius metus nusifilmavo kūrybinės dokumentikos filme „Pavyzdingas elgesys“. Dabar jau mirusio režisieriaus Audriaus Mickevičiaus filmas sukurtas apie nuteistųjų iki gyvos galvos Lukiškių kalėjime pavyzdingą elgesį ir pastangas grįžti į visuomenę.

„Pavyzdingas elgesys“ rodytas ne viename tarptautiniame festivalyje. Leipcigo kino festivalyje, kur įvyko filmo premjera, jis pelnė pagrindinį apdovanojimą „Auksinį balandį“.

Pataisos namuose aptiktas neblaivus

Nuteistasis R. Čerapokas teismui nurodė, kad dokumentinis filmas kurtas ketverius metus. Nuteistojo nuomone, filmo kūrėjams per tą laiką pavyko atskleisti  objektyvesnius jo asmenybės bruožus, priešingus nei socialinės išvados rengėjams, kuriems trūksta laiko išsamiai įsigilinti į kiekvieno nuteistojo asmenybę.

Vyras teigė, kad yra įgijęs keletą paklausių specialybių, todėl išėjęs į laisvę nesunkiai galėtų įsitvirtinti darbo rinkoje.

Anot nuteistojo, jis turi gyvenamąją vietą, iš tėvų paveldėtą jam priklausančią sodybą, taip pat žemės, turi planų užsiimti ūkininkavimu. Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pilnai pripažįsta, labai išgyvena ir gailisi.

Bylos duomenimis, nužudymus Šiaulių rajono gyventojas įvykdė būdamas neblaivus.

Apeliacinis teismas atkreipė dėmesį, kad net ir atlikdamas bausmę, nuteistasis šio žalingo įpročio neatsisakė, pataisos įstaigose jis du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą.

Pastarąjį kartą už tai baustas 2021 metų liepą. Patikrinus blaivumą Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje kalinčio R. Čerapoko blaivumą, nustatytas 1,22 promilės girtumas.

Toks nuteistojo elgesys negali būti laikomas nepriekaištingu, priešingai – tokiu savo elgesiu R. Č. parodo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas taisykles.

„Toks nuteistojo elgesys negali būti laikomas nepriekaištingu, priešingai – tokiu savo elgesiu R. Č. parodo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas taisykles ir vidaus tvarkos taisykles. Be to, socialinio tyrimo išvadoje taip pat užfiksuota, kad nuteistasis menkina piktnaudžiavimą alkoholiu, kaip vieną iš veiksnių, turėjusį įtakos nusikaltimų padarymui“, – rašoma trečiadienį priimtoje teismo nutartyje.

Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad nors nuteistasis rodo tam tikras pastangas dalyvauti resocializacijos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, vis dėlto jo vidinė motyvacija pripažinti ir spręsti turimus sunkumus išlieka minimali bei reikalaujanti tęstinio dalyvavimo tikslingose intervencinėse priemonėse.

Teisėjų kolegija palankiai įvertino, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę, reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, ne kartą skatintas, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais.

Teismas mano, kad vien šios aplinkybės, įvertinus jas aptartų faktinių duomenų kontekste, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog R. Čerapokas jau yra padaręs pozityvias išvadas, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis – jo pavojingumas dar nėra sumažėjęs tiek, kad jam galėtų būti skirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, nuteistojo dedamos pastangos nėra pakankamos, kad būtų galima daryti išvadą, jog jis yra pasiruošęs gyventi laisvas ir nenusikalsti.

Lietuvoje galiojantys įstatymai numato, kad, asmuo, kuriam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, gali tikėtis bausmės peržiūrėjimo po tam tikro laiko.

Taip siekiama užtikrinti, kad įkalinimas iki gyvos galvos nereikštų vien nubaudimo, o atitiktų ir nuteistojo reabilitacijos tikslą.

Nuteistasis negali tiesiogiai teikti teismui prašymo sušvelninti jam skirtą bausmę, jis prašymą turi paduoti pataisos įstaigai. Tik pataisos įstaiga turi teisę su teikimu kreiptis į apygardos teismą.

Terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo gali tikėtis tik mažiausiai 20 metų kalėjime išbuvęs nuteistasis.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimu Kauno apygardos teismui  siūlyta R. Čerapokui skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Teismas sausį Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimo netenkino. Ji apskųsta Apeliaciniam teismui.

Nušovė darbdavį

Bylos duomenimis, 2001-ųjų rugpjūčio pabaigoje, tuomet 28 metų R. Čerapokas Šiaulių rajone, Juškaičių kaime, medžiokliniu šautuvu nušovė po išgertuvių miegojusius sodybos šeimininką 41 metų B. Š. bei jo pažįstamą 24 metų raseiniškį A. A. Medžioklinis šautuvas priklausė nužudytajam B.Š.

R. Čerapokas nelegaliai dirbo pas B. Š. Sutartą dieną B. Š. nebuvo atsiskaitęs už darbą su R. Čerapoku. Po išgertuvių išsiskirsčius svečiams, o darbininkams nuėjus miegoti, supykęs dėl neišmokėtų pinigų, R. Čerapokas iš medžioklinio dvivamzdžio šautuvo šovė į miegantį B. Š. ir raseiniškį A. A.

Nušovęs du vyrus, R. Čerapokas sėdo į B. Š. dukters automobilį „Ford Fiesta“, prieš tai į jį sudėjo du benzininius pjūklus, meškeres, dviratį ir šautuvą. Nuvažiavęs iki savo namų, ten iškrovė pavogtus daiktus.

Kadangi bevažiuojant sprogo padanga, R. Čerapokas grįžo į nužudytojo B. Š. sodybą, ten į autombilį „Mercedes-Benz" automobilį sudėjo 30 litrų talpyklą su dyzelinu, iš namo atsineštą B. Š. rankinę su dokumentais, pinigus ir mobiliojo ryšio telefonu.

R. Čerapoką pareigūnai sulaikė, jam grįžus į namus.

Tiriant dviejų vyrų nužudymą, pareigūnai atskleidė ir kitą jaunuolio padarytą nusikaltimą. Paaiškėjo, kad 1997-aisiais metais jis nužudė savo tėvą.

Tų metų gegužės 6 dienos vakarą Čerapokų sodyboje buvo švenčiamos sodybos šeimininko 68 metų Stanislovo Čerapoko vardinės. Išgertuvėms artėjant į pabaigą, S. Čerapokas savo sūnui Rolandui priminė, kad jis iš jo yra pavogęs 500 litų. Tėvas pasipiktino, kad sūnus negrąžina pavogtų pinigų. Kilus konfliktui, tėvas su sūnumi susistumdė. Sūnus tėvui trenkė plaktuku, paskui dūrė peiliu

Norėdamas paslėpti nusikaltimą, R. Čerapokas tėvo kūną suvyniojo į paklodę ir nunešė į kieme esančią malkinę bei ten kūną užkasė.

Teismai atkreipė dėmesį, kad iki įkalinimo iki gyvos galvos R. Čerapokas jau buvo teistas du kartus – 1989 ir 1998 metais. Po antro teistumo jam skyrus dviejų metų laisvės atėmimo bausmę ir turto konfiskavimą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas taikė lygtinį paleidimą iš pataisos namų neatlikus beveik metų bausmės.

Apeliacinis teismas pažymėjo, kad sūnus tėvą nužudė 1997 metų gegužę, t. y. dar prieš antrąjį teistumą, o taip pat 2001 metais, praėjus beveik trejiems metams po lygtinio paleidimo taikymo, jis vėl nusikalto.

Nuosprendžiai keičiami

Nors Aukščiausiasis Teismas prieš kelias savaites dar kartą pripažino jį kaltu dėl smurto prieš ilgametę savo draugę, tačiau sušvelnino už tai skirtą bausmę dar pusmečiu. O Apeliacinis teismas šiandien pakeitė ir nuosprendį M.Mažeikai Igorio Laškevičiaus, kaip ir jis, sieto su agurkiniais, nužudymo byloje.

Kaip jau rašyta, Kauno apygardos teismas nagrinėjo šią bylą daugiau kaip pusantrų metų. Per tą laiką M.Mažeika užsidirbo dar dvi baudžiamąsias bylas, viena iš kurių buvo smurtas prieš jau minėtą ilgametę draugę, tapęs vieša paslaptimi po to, kai Kauno ugniagesiai gelbėtojai ir policija šturmavo vieną Žemaičių gatvės butą.

31-erių I.Laškevičius buvo nužudytas prieš pustrečių metų iki minėtos didelį atgarsį sukėlusios Kauno specialiųjų tarnybų operacijos – 2016-ųjų kovo 29-ąją, t.y. už trijų dienų, kai M.Mažeikai buvo diagnozuota onkologinė liga.

Mindaugas Mažeika/Vilmanto Raupelio nuotr.

Remiantis kaltinamuoju aktu, I.Laškevičius buvo nušautas dviem šūviais į pakaušį kažkur Kaune. O vėliau atvežtas į nuošalų pušynėlį netoli Lapių apylinkių Šatijų kaimo – automobiliu, kuris vėliau rastas sudegintas Domeikavoje. Automobilio, kuriame buvo įvykdyta žmogžudystė, teisėsaugininkams rasti nepavyko. Kaip ir paties nusikaltimo įrankio – anot ekspertų, savadarbio arba perdirbto 9 mm kalibro pistoleto ar pistoleto kulkosvaidžio.

Aukos agonija įamžinta?

Tačiau, operatyvininkams klausantis tą vakarą su Kauno gaujomis siejamo M.Mažeikos pokalbių telefonu, buvo užfiksuota, kaip jis su I.Laškevičiumi važiuoja pirkti kokaino. O apie devintą vakaro M.Mažeika jau skambino tėvui ir pranešė turintis problemų.

Būtent tuo laiku, kai prasidėjo šio pokalbio, kuriame girdimas ir keistas gargaliojimas, įrašas, M.Mažeika kaltintas tyčia nušovęs I.Laškevičių. Tačiau stojęs už tai prieš Kauno apygardos teismą, jis tikino, kad įraše girdimi garsai galėjo būti I.Laškevičiaus reakcija, pavartojus kokainą. Esą šis ne kartą buvo „atsijungęs“ penkioms minutėms.

Pagal M.Mažeikos teismui pateiktą I.Laškevičiaus žūties versiją, likę dviese ir būdami jau gerokai „paišdykavę“, jie ir toliau ieškojo „branduolinio kuro“, t. y. narkotikų. Tačiau šių gauti nesisekė. O vadinamajame MIS’e (Domeikavos gyvenvietės dalyje, sovietmečiu priklausiusioje Mašinų išbandymo stočiai) staiga sugedo tą vakarą jo iš tėvų pasiskolinta „Honda“. Esą palikę šią senieną, jie nuėjo pas netoliese gyvenantį pažįstamą automobilių vagį. Šis davė „VW Golf“, kuriuo jie nuvažiavo pas M.Mažeikos vaikystės draugą, taip pat gyvenantį Domeikavoje. Tačiau šis priėmė tik M.Mažeiką, o I.Laškevičių išprašė lauk. Ir šis esą išvažiavo automobiliu „VW Golf“ narkotikų vienas, tikindamas, kad vis tiek jų gaus. Jam negrįžus, M.Mažeika teigė skambinęs I.Laškevičiui, bet jo telefonas buvo išjungtas.

Spektaklis Temidei

„Daugiau šio savo draugo nemačiau, bet yra žmonių, po to jį dar mačiusių. Tačiau vienas jų – jau miręs. O kiti nenori būti liudytojais, nes apie mane dažnai rašo žiniasklaida, o jie – verslininkai“, – teigė teismui M.Mažeika. O kažkam iš proceso dalyvių pasiteiravus, gal jis žino, kas galėjo nutikti draugui, atsakė turintis ne vieną versiją, nors taip pat negalintis šių atskleisti. Bet netrukus pareiškė: „Visi žino, kur jis nuvažiavo ir įkliuvo! Tik ne teisėsaugininkai, jeigu neapsimeta ir šie! O Igorioko, atidarinėdavusio policijoje duris su koja, jie nemėgo. Jis daug metų buvo už grotų ir visada buvo lyderis bei autoritetas. O, kad taptum lyderiu, turi kažką nuleisti žemyn, todėl jis turėjo ir daug priešų. Bet jums nesuprasti, koks tai pavojingas darbas!“

Tačiau išgirdęs prokuroro ir I.Laškevičiaus našlės klausimus, M.Mažeika ėmė klimpti savo parodymuose. O jo buvo klausiama: „Kodėl nei asmuo, davęs „VW Golf“, nei vaikystės draugas teisme neminėjo, kad jis tąnakt buvo atvažiavęs ne vienas?“ arba „Kodėl jis tąnakt atvažiavo su vaikystės draugu pas Kauno centre gyvenančią pažįstamą moterį purvinais drabužiais ir kruvinas?“

Neįtikinantis buvo M.Mažeikos atsakymas ir klausimą, kokiu tikslu jis tą vakarą pasikvietė I.Laškevičių? Jeigu, kaip teigė, kad šis nuvežtų jį į Vilnių, kur buvo likęs jo automobilis, tai, kodėl važinėta po Kauną, vartojant alkoholį ir narkotikus? „Buvome labai geri draugai“, – toks buvo M.Mažeikos, kaltinto nušovus I.Laškevičių, atsakymas.

Siūlyta maksimali bausmė

Įspęstas tada Kauno apygardos teisme į kampą, M.Mažeika tikino, kad nieko nežudė ir nesiruošia. „Dar nėra tiek prisidirbusio žmogaus, su kuriuo galėčiau taip pasielgti! Žudyti žmones – mafiozų ir banditų reikalas, o aš esu gatvės chuliganas!“ – atsimušinėjo tada M.Mažeika, dėl savo neprognozuojamo elgesio turintis Asilo pravardę.

Prokuroras tokius M.Mažeikos parodymus, beje, duotus tik teisme, pavadino tipiška gynybine versija. Ir teigė, kad jo kaltę pagrindžia įrodymų visuma, nors I.Laškevičiaus nužudymo motyvai ir nenustatyti.

„Tikėtina, kad tai lėmė tuometinė psichologinė teisiamojo, kuriam yra nustatyti mišrūs asmenybės sutrikimai, būsena“, – sakė prokuroras, akcentavęs, kad iki šio įvykio M.Mažeika jau buvo teistas aštuonis kartus. Ir tai rodo, kad ligšiolinės bausmės jokių rezultatų nedavė, todėl šį kartą jam skirtina maksimali bausmė. Šiuo atveju – įkalinimas penkiolikai metų. Ir nėra pagrindo teismui atsižvelgti į M.Mažeikai diagnozuotą ligą, nes ši daryti naujus nusikaltimus ir nusižengimus jam netrukdo.

M.Mažeikos advokatas, savo ruožtu, įrodinėjo, kad duomenų, jog I.Laškevičių nužudė jo ginamasis nėra. Esą jau vien tai, kad būdamas toks apsvaigęs jis dar bandė su peiliu ar kastuvu padalinti aukos kūną dalimis, ką rodo 20, anot ekspertų, tokių trauminių poveikių, yra neįtikėtina. Be to, visi neaiškumai turi būti vertinami teisiamojo naudai.

Prašė apginti ir visuomenę

I.Laškevičiaus našlė, atstovavusi ir judviejų sūnų, kuriam tėvo žūties valandą nebuvo nė dvejų metų, teismo prašė teisingo ir atsakingo ne tik prieš ją bei mažylį, bet ir prieš visuomenę nuosprendžio.

Be to, ji prašė priteisti iš M.Mažeikos jai ir sūnui po 45 tūkst. eurų moralinį atlygį. Ir šio išlaikymui iki pilnametystės arba, kol sūnus baigs mokslus, – po 200 eurų kas mėnesį nuo jo tėvo nužudymo dienos.

Nemačiau to, ką pasakoja prokuroras, net per žiauriausius filmus.

Pats M.Mažeika, suteikus jam teisę į paskutinį žodį, antrino savo advokatui – kad jam pareikštas kaltinimas yra absurdiškas. „Nemačiau to, ką pasakoja prokuroras, net per žiauriausius filmus“, – tikino tada M.Mažeika.

Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Vingilė, 2019-ųjų rugpjūtį konstatavusi, kad neginčijamai nustatyta, jog M.Mažeika padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus, skyrė jam dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę, įskaitydama į šią ir tuos beveik dvejus metus, kuriuos M.Mažeika praleido už grotų per tris priverstinius jo suėmimus dėl naujų nusikaltimų, kuriuos darė ir toliau.

M.Mažeikos veidas, išgirdus tada skiriamą bausmę, buvo bejausmis. Net ir tada, kai teisėja priteisė I.Laškevičiaus našlei bei sūnui po 20 tūkst. eurų moralinį atlygį. Ir po 175 eurus kas mėnesį, indeksuojant šiuos pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, – be tėvo likusio mažylio išlaikymui nuo pat nusikaltimo padarymo dienos iki našlaičio pilnametystės.

Mindaugas Mažeika/Vilmanto Raupelio nuotr.

Belsk ir bus atidaryta

Apeliacinis teismas, gavęs M.Mažeikos skundą dėl minėto Kauno apygardos teismo nuosprendžio, atnaujino jo prašymu įrodymų tyrimą.

O šiandien šio teismo teisėjų Albino Bielskio, Artūro Driuko ir Reginos Pocienės kolegija paskelbė, kad išteisina M.Mažeiką dėl automobilio sudeginimo, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą. Tačiau likusi Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalis liko nepakeista, paliekant ir dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę už I.Laškevičiaus nužudymą, nes ir Apeliaciniam teismui įrodymų dėl to pakako, ir visus velionio našlei bei sūnui priteistus ieškinius.

Pakeistas nuosprendis M.Mažeikai įsiteisėjo nuo jo paskelbimo. Tiesa, jis dar turi teisę apskųsti šį Aukščiausiajam Teismui, kaip pasielgė po to, kai Kauno apygardos teismas išteisino jį minėto smurto prieš draugę byloje dėl disponavimo kvaišalais, turint tikslą šiuos platinti, ir beveik metais sumažino Kauno apylinkės teismo skirtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Ir šioje byloje išteisinimo siekusio M.Mažeikos tai netenkino. Tačiau Aukščiausiasis Teismas taip pat pripažino jį smurtavus prieš draugę, bet sumažino jau sumažintą bausmę dar pusmečiu – iki dvejų metų, šešių mėnesių ir 20-ies dienų, pašalindamas iš kaltinimo M.Mažeikai aplinkybę, kad jis sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą šią kankinant ar kitaip itin žiauriai.

Jau 22-ejus metus už grotų esantis 42-ejų A.Sinkevičius prašė Apeliacinio teismo dar švelnesnės bausmės. Esą nusikalto, būdamas vos devyniolikos. Ir per už grotų praleistą laiką, kuris sudaro beveik pusę jo gyvenimo, padarė išvadas. Todėl nori pagaliau išeiti į laisvę ir sukurti šeimą.

Prie A.Sinkevičiaus skundo Apeliaciniam teismui dėl esą per griežtos įkalinimą iki gyvos galvos jam panaikinusio Kauno apygardos teismo bausmės buvo pridėtas ir A.Sinkevičiaus mamos prašymas šią sušvelninti. Ji teigė priimsianti sūnų ir šiam padėsianti.

Tačiau minėtą Kauno apygardos teismo nutartį tenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą dėl bausmės A.Sinkevičiui peržiūrėjimo apskundė ir piestu prieš tai stojusi Kauno apygardos prokuratūros prokurorė. Ji prašė atsižvelgti ne tik į A.Sinkevičiaus padarytų nusikaltimų pobūdį – vieną asmenį mirtinai subadė, nes šis nenorėjo jam nemokamai duoti naminės degtinės butelį, kitą itin žiauriai subadė už tai, kad šis tarpusavio konflikto metu pagrasino įduosiantis jį policijai už ankstesnę žmogžudystę. Tai įvyko A.Sinkevičiui jau slapstantis Raseinių kolektyviniuose soduose. Nors pirmoji žmogžudystė buvo įvykdyta viename Alytaus daugiabutyje. Abiem atvejais jis buvo neblaivus. O iki sulaikymo dar spėjo įvykdyti kelis išpuolius grįžęs į Alytų, įtraukdamas į juos ir du nepilnamečius. Vienai žiauriai sumuštai ir suspardytai aukai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata dėl dešimties litų, rastų jos piniginėje. Kito užpultojo daugiabučio laiptinėje galva daužyta į duris ir sieną dėl cigarečių pakelio.

Prokurorė savo teiginį, kad A.Sinkevičius ir toliau kelia pavojų visuomenei, grindė tuo, jog ir patekęs už grotų jis keturiolika kartų pažeidė vidaus tvarką. Tačiau pats A.Sinkevičius įrodinėjo, kad paskutinį kartą tai buvo prieš keturiolika metų. Ir buvo labiau linkęs akcentuoti, kad būdamas už grotų 24 kartus buvo skatintas už pavyzdingą elgesį bei gerą darbą.

Tačiau prokurorės bei A.Sinkevičiaus skundus nagrinėjęs Apeliacins teismas konstatavo, kad Kauno apygardos teismo nutartis pakeisti pastarajam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą dešimties metų laisvės atėmimą yra neteisėta ir nepagrįsta. Šis teiginys grindžiamas tuo, kad neišsamiai išanalizuoti ir netinkamai įvertinti A.Sinkevičių charakterizuojantys duomenys. Anot tokį sprendimą priėmusios trijų Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos, tai, kad A.Sinkevičius vis dar pavojingas visuomenei, teigia už grotų jo padaryti pažeidimai – ne kartą grasinta susidoroti su įkalinimo įstaigos darbuotojais bei nuolatiniai konfliktai su pastaraisiais dėl nustatytų vidaus tvarkos pažeidimų. Pavyzdžiui, paklodės suplėšimą, užkemšant ja nuleidimo vamzdį. Be to, per kratą pas dvi žmogžudustes jau įvykdžiusį A.Sinkevičių buvo rastas ir apie 25 cm ilgio užgaląstas metalinis strypas.

V. Beleckas į teismą kreipėsi, nes šių metų liepą Kauno apygardos teismas atsisakė tenkinti Pravieniškių pataisos namų teikimą ir jam skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Skunde nuteistojo advokatas teigė, kad V. Beleckas atitinka visus bausmės pakeitimo pagrindus.

Skunde sakoma, kad iki atsirandant galimybei gauti terminuotą bausmę „nebuvo prasmės“, ką nors daryti ar deklaruoti apie teigiamus pokyčius. Taip pat gynėjas nurodė, kad nuteistojo elgesys ryškiai keičiasi į gerąją pusę.

„Apygardos teismas selektyviai įvertino administracijos teikime išdėstytus faktus ir nutartyje rėmėsi tik tais, kurie (...) leido netenkinti pataisos įstaigos prašymo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota“, – teismo nutartyje aprašomi skundo argumentai.

„Vladas Beleckas buvo kankinamas virš dvidešimt metų, nes iš jo buvo atimta bet kokia viltis prieš mirtį būti paleistam į laisvę“, – tvirtinama skunde.

Tačiau teismo skundo argumentai neįtikino.

Aplinkybių visuma šiuo metu nesudaro pagrindo spręsti, jog pakeitus V. Beleckui laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, bus pasiekti bausmės tikslai.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad atmesdamas skundą apygardos teismas tinkamai aiškino ir taikė Baudžiamojo kodekso nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

„Aplinkybių visuma šiuo metu nesudaro pagrindo spręsti, jog pakeitus V. Beleckui laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, bus pasiekti bausmės tikslai“, – nutarė teismas.

2000 metais V. Beleckas nuteistas už kunigo ir kolekcininko R. Mikutavičiaus nužudymą ir jo meno kolekcijos vagystės organizavimą.

Jis bausmę atliko Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, 2016 metais perkeltas į Pravieniškių pataisos namus.

Kauno kunigas, poetas, kolekcininkas 63 metų R. Mikutavičius nužudytas 1998 metų liepos 1 dieną.

Kunigas 1998 metų birželio 30-osios vakarą buvo įviliotas į svetimą butą. Ten jis apsvaigintas eteriu, po to žudikų automobilio bagažinėje nuvežtas prie Nemuno, kur dar gyvas išrengtas, suvyniotas į tinklą ir nuskandintas. Nusikaltėliai iš kunigo buto pavogė įvairių meno vertybių, įvertintų milijonais litų.

Už kunigo nužudymą kartu su V. Belecku kalėti buvo nuteisti dar trys jo bendrininkai: Ivanas Kvaskovas, Artūras Daškovskis ir Valdas Puodžiūnas. I. Kvaskovas vėliau nusižudė pataisos namuose.

Pagal šių metų kovą Seimo priimtas pataisas, iki gyvos galvos nuteistas žmogus po 20 metų įkalinimo gali prašyti teismo peržiūrėti bausmę. Įvertinęs nuteistojo elgesį teismas gali nustatyti terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dešimties metų.

Šiais metais terminuotos laisvės atėmimo bausmės skirtos trims nuteistiesiems iki gyvos galvos.

Vėl dangstomasi liga

Tai paaiškėjo šiandien – Kauno apylinkės teismui surengus skubų posėdį, kuriame spręsta, ar pratęsti jau devynis kartus teisto 43-ejų metų M.Mažeikos suėmimą. Nors šio terminas baigiasi tik kitą savaitę.

Ir šiandien vėl išsitraukta prieš trejus metus M.Mažeikai diagnozuotos onkologinės ligos korta. Esą už grotų jo sveikata vėl pradėjo blogėti.

Kaip jau rašyta, baigiantis praėjusiai darbo savaitei, Kauno apylinkės teismui buvo perduota dar viena šio kauniečio, paskui kurį velkasi nesibaigiančių skandalų šleifas, byla, pradėta po didelį atgarsį sukėlusio vieno Žemaičių gatvės buto šturmo, surengto pernai lapkričio 29-ąją. Joje M.Mažeika kaltinamas trim nusikaltimais. 

Per šią Kauno policijos bei ugniagesių gelbėtojų operaciją buvo išlaisvinta M.Mažeikos įkaite tapusi jo sugyventinė. Vienas iš jam pareikštų kaltinimų – nesunkus savo šeimos nario sveikatos sutrikdymas kankinant ar itin žiauriai.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, neprognozuojamu elgesiu garsėjantis M.Mažeika, būdamas apsvaigęs, prieš šią moterį ne tik smurtavo, bet ir iš jos ciniškai tyčiojosi. Nukentėjusiajai pagaliau atsidūrus greitosios pagalbos medikų rankose, labiausiai į akis krito akivaizdaus smurto žymės jos veide. O po kai kurių jos tada pasakytų frazių ji buvo perduota psichiatrams, kurie dėl pacientei tada konstatuotos sunkios psichologinės būklės ne iš karto leido teisėsaugininkams nukentėjusiąją apklausti.

Kaltės pripažinti nelinkęs

Nustatyta, kad M.Mažeika buvo davęs sugyventinei ir kokaino, kurio buvo aptikta šturmuotame bute.

Rado ekspertai, kuriems M.Mažeika buvo nuvežtas po sulaikymo, draudžiamų medžiagų ir jo organizme. Be to, šturmuotame bute, kaip ir per M.Mažeikos asmens kratą policijoje, buvo rasta tablečių su psichotropine medžiaga – lorazepamu. Iš viso rastos aštuonios tokios tabletės.

Kiti du kaltinimai, pareikšti M.Mažeikai, siejami su minėtais radiniais. Jis kaltinamas ir neteisėtu disponavimu narkotikais be tikslo platinti bei turint tokį tikslą. Už pastarąjį nusikaltimą jam gresia griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Už nesunkų sugyventinės sveikatos sutrikdymą kankinant ar itin žiauriai – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Ir abiem atvejais Baudžiamasis kodeksas nenumato jokios kitos alternatyvos. 

M.Mažeika tradiciškai savo kaltės pripažinti nelinkęs. Nors jo aukos paieška pradėta nukentėjusiosios mamai gavus dukters telefonu jai atsiųstą nuotrauką apie užsitęsusios egzekucijos pasekmes. Po ko ji nedelsiant kreipėsi į policiją dėl dukters dingimo.

Lig šiol panašūs prašymai atmesti

Kol kas nukentėjusioji M.Mažeikai, už kurį yra jaunesnė keturiolika metų, jokio ieškinio nepareiškė. Tačiau, dar gali tai padaryti iki įrodymų tyrimo teisme pradžios.

Kauno apylinkės teismas leido suimti M.Mažeiką ir jau du kartus pratęsė jo suėmimą, konstatavęs, kad jis darosi vis pavojingesnis. O Kauno apygardos teismas, motyvuodamas tuo, kad kitos galimybės užkirsti kelią naujoms M.Mažeikos nusikalstamoms veikoms nėra, visais atvejais jo skundus dėl taikomos pačios griežčiausios kardomosios priemonės atmetė.

Dar viena M.Mažeikos byla yra įstrigusi Kauno apygardos teisme. Šioje jis kaltinamas savo draugo, taip pat siejamo su agurkiniais, nužudymu 2016-ųjų kovą. Šis nusikaltimas buvo įvykdytas už kelių dienų po to, kai M.Mažeikai buvo diagnozuota onkologinė liga. Minėta byla jau buvo beveik išnagrinėta, konfiskuojant valstybės naudai ir teisiamojo mamos 2016-ųjų lapkritį paleidžiant jį iš suėmimo sumokėtą 20 tūkst. eurų užstatą, ko pinigų savininkė neapskundė. Tačiau dėl bylą nagrinėjusio teisėjo ligos ne per seniausiai ji paskirta kitai teisėjai. Ir vėl bus nagrinėjama iš naujo.

Ar pratęsia M.Mažeikos suėmimą, ar vietoj jo skiria skandalingajam ligoniui švelnesnę kardomąją priemonę jo naująją bylą nagrinėsianti tik pernai rudenį  teisėja paskirta Rasa Paulauskaitė planuoja paskelbti penktadienį.