V. Volodinas pratrūko absurdiškais pareiškimais per Rusijos parlamento posėdį.

„Kalbant apie Emmanuelį Macroną, Joe Bideną, Volodymyrą Zelenskį, Olafą Scholzą – tai žmonės iš praeities, jų nebus ateities gražiame pasaulyje, nes jie padarė viską, kad pasaulis būtų įtrauktas į karą, o Ukraina taptų bandymų poligonu“, – sakė jis.

Pasak V. Volodino, minėtų politikų laukia Tarptautinis baudžiamasis teismas – tas pats, kurio jurisdikcijos Rusija nepripažįsta.

„E. Macronas šiandien būtų pralaimėjęs rinkimus Marine Le Pen. Jo komentarai ir prasimanymai su Kinija ir Rusija susijusiais klausimais yra ne kas kita kaip bandymas nukreipti Prancūzijos gyventojų, piliečių dėmesį nuo problemų, kurios egzistuoja šioje šalyje. Apie J. Bideną – ką aš galiu pasakyti, tiesiog sergantis žmogus“, – sakė Valstybės Dūmos pirmininkas.

V. Volodinas apkaltino Vokietijos kanclerį O Scholzą sunaikinus Vokietijos ekonomiką ir sugriovus istoriškai nusistovėjusius ekonominius ryšius su Rusija.

„Tai liečia eilinius Vokietijos piliečius, todėl nei dabartinė, nei būsimoji karta jam to neatleis“, – sakė jis.

Kaip ir dauguma aukščiausių Rusijos pareigūnų, Valstybės Dūmos pirmininkas V. Volodinas mėgsta daryti absurdiškus pareiškimus. Anksčiau jis pagrasino JAV, kad Maskva reikalaus kompensacijos iš Vašingtono už koronaviruso, išplitusio po pasaulį iš Kinijos, sukūrimą.

V. Volodinas taip pat anksčiau pagrasino Amerikai, kad Rusija atims Aliaską, jei Vašingtonas konfiskuos Rusijos turtą, kuris buvo įšaldytas dėl Rusijos atakos prieš Ukrainą.

Šie nauji įstatymai grindžiami taisyklėmis, priimtomis Maskvai prieš daugiau nei metus pasiuntus savo karius į Ukrainą ir kurios, Kremliaus oponentų teigimu, buvo parengtos siekiant kriminalizuoti karo kritiką.

Antradienį Valstybės Dūma – žemieji parlamento rūmai – pritarė, kad už „savanorių grupių“, tokių kaip „Wagner“, ir asmenų, kariaujančių drauge su Rusijos kariuomene, kritiką būtų skiriama iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

Pastaraisiais mėnesiais „Wagner“ sulaukė didelio atgarsio viešumoje, teigiant, kad vadovauja Maskvos puolimui prieš Ukrainos miestą Bachmutą.

„Nuo šiandien žmonės, kurie rizikuoja savo gyvybe, kad apsaugotų mūsų šalį ir piliečius, yra apsaugoti nuo provokacijų ir melo“, – teigė Rusijos žemųjų parlamento rūmų pirmininkas Viačeslavas Volodinas.

„Tokie veiksmai yra nepriimtini“, – pridūrė jis išplatintame pareiškime.

Tikimasi, kad įstatymo projektą patvirtins parlamento aukštieji rūmai – Federacijos Taryba – ir pasirašys Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Įstatymų leidėjai taip pat sugriežtino bausmes, taikomas už pažeidimus galiojančių įstatymų, priimtų po praėjusių metų vasario 24-osios, kai Kremlius pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Už Rusijos karių ar savanorių, kovojančių su Ukrainos pajėgomis, „diskreditavimą“ bus baudžiama iki septynerių metų laisvės atėmimo bausme, o prieš tai buvo numatyta penkerių metų įkalinimo bausmė.

Maksimali laisvės atėmimo bausmė už „melagingos informacijos“ apie Rusijos pajėgas skleidimą – 15 metų kalėjimo, teigiama įstatymų leidėjų sprendime.

Šis teisės aktas buvo priimtas, nors Rusijoje samdinių grupių veikla vis dar yra neteisėta.

Provokuojantys pareiškimai

Kai anksčiau iš rusų šovinistų lūpų išsprūsdavo Aliaskos vardas, net didžiausias pesimistas šioje atokiausioje JAV valstijoje nelabai ko nors baiminosi. Po vasario 24-osios ir didžiausias optimistas negali nejausti apmaudo, kad net ir šiais laikais civilizuotoje planetos dalyje teberusena nesveikos aistros ir pretenzijos į kaimynų žemes.

Kas, jei Kremliaus šeimininkas, žengęs net racionaliu išskaičiavimu absurdišką žingsnį į pietvakarius nuo savo valstybinės sienos, susigundys tokiai pat aferai ir prie tolimiausio valstybės taško rytuose? Kas bus, jei netradicinius hibridinius žaidimus maniakiškai pamėgęs Kremlius subręs atidaryti antrąjį frontą ir tai bus Aliaskoje?

Ar atsitiktinai liepą Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas viešai priminė amerikiečiams, kad Aliaską 1867 m. jie pirko iš Rusijos už net ir anuomet juokingą 7,2 mln. dolerių sumą (skaičiuojant šių dienų verte – apie 144,393 mlrd. dolerių)? 1799–1867 m. Aliaską valdė Rusijos ir Amerikos bendrovė – pusiau valstybinė Rusijos imperijos prekybinė kolonijinė organizacija. Aliaska buvo parduota po Krymo karo.

Tegul Amerika visada prisimena: yra dalis jos (Rusijos) teritorijos – Aliaska. Kai jie pradės bandyti disponuoti mūsų ištekliais užsienyje, prieš tai pagalvokite, kad ir mes turime ką grąžinti.

„Tegul Amerika visada prisimena: yra dalis jos (Rusijos) teritorijos – Aliaska. Kai jie pradės bandyti disponuoti mūsų ištekliais užsienyje, prieš tai pagalvokite, kad ir mes turime ką grąžinti“, – viešai transliuotame parlamento posėdyje sakė V.Volodinas. Jo pavaduotojas Piotras Tolstojus esą net siūlęs  surengti referendumą šia tema.

Kad pretenzijos į Aliaską nėra vien lengvas paerzinimas, netrukus parodė ir Kremliaus trolių darbo rezultatai. Dabar dažniausiai gūgle ieškomos frazės rusų kalba nedviprasmiškos: „Kada Aliaska bus mūsų; kas išnuomojo Aliaską; kam buvo parduota Aliaska; kam priklauso Aliaska; kada baigiasi Aliaskos nuomos sutartis; kur Aliaskoje gyvena rusai?"

Krasnojarske net atsirado didžiulis plakatas su ta pačia spalva nudažytu Rusijos ir Aliaskos plotu ir užrašu „Aliaska – mūsų!“ Jo atsiradimo istorija panaši į rebusą. Stendą išsinuomojo lengvųjų automobilių priekabų gamybos kompanija „Aliaska“, sugalvojusi tokią ne itin subtilią reklamą.

Buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas, pastaraisiais metais nusiritęs iki tikro politikos komiko, tik dažniau pasireiškiančio socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje, o ne humoro klubuose, viename savo naktinių įrašų apskritai pareiškė, kad Rusija neturi sienų. Todėl jautresnis su Rusija besiribojančių teritorijų gyventojas gali pagrįstai nerimauti, kad vieną dieną žalieji žmogeliukai išdygs ir po jų langais, net jei jie – Aliaskoje?

Kelionės laiku

„Ten, pačiame gale, – Rusija", – rodydamas nuo pietvakarinės Aliaskos pakrantės vandens link žurnalistams iš Europos sako Jimas Stimpfle'as. Šia kryptimi jis žvelgė su viltimi, kol neįvyko tai, kas apvertė aukštyn kojomis bemaž viso pasaulio gyvenimą.

Užuomina: akimirksniu tiek Rusijos valstybinės žiniasklaidos, tiek socialinių tinklų vartotojų dėmesio sulaukęs Krasnojarske iškabintas dviprasmiškas reklaminis priekabų gamybos įmonės „Aliaska“ plakatas skelbia „Aliaska – mūsų!“ / Redakcijos archyvo nuotr.

74-erių amerikietis prieš tris dešimtmečius buvo turbūt vienas didžiausių JAV ir SSRS suartėjimo entuziastų visame Nome – prie Beringo jūros esančiame mieste. Nekilnojamojo turto agentui patiko Michailas Gorbačiovas ir jo persitvarkymo, viešumo idėjos. Entuziazmo pagautas, J.Stimpfle'as išmoko rusų kalbą ir 1986-aisiais Eurazijos žemyno link paleido dujų balionus su Providenijos – gyvenvietės Rusijoje, Čiukčių pusiasalio rytiniame gale, merui skirtais laiškais rusų kalba.

Po dvejų metų išsipildė dar viena J.Stimpfle'o svajonė: iš Nomo į Provideniją išskrido Aliaskos oro linijų lėktuvas „Boeing 737-200“ su 82 amerikiečiais keleiviais. J.Stimpfle'as sako anuomet net mąstęs apie keltą tarp abiejų šalių. Tai neįvyko, tačiau Nome įsikūrusi oro bendrovė „Bering Air“ nuo 1988 m. reguliariai skraidė pirmyn ir atgal į Čiukčių pusiasalį.

Aliaskos ir Rusijos gyventojai tarsi prisiminė tai, ką daugybę šimtmečių darė jų protėviai: vėl ėmė keliauti vieni pas kitus. Skraidė verslininkai, mokytojai, Rotary klubų nariai, turistai. Pastaruosius viliojo daug kas. Dar atšiauresnė nei Aliaskoje Rusijos Tolimųjų Rytų gamta, egzotiška buitis, galimybė įkelti koją į tiek dešimtmečių šalia buvusią uždraustą žemę. Jau nekalbant apie tai, kad šis skrydis buvo tikrų tikriausia kelionė laiku: kirsdami tarptautinę datos liniją, keleiviai persukdavo laikrodį 20 valandų į priekį.

Tokios kelionės buvo naudingos pačiam Nomui ir 3 700 jo gyventojų. Aliaskos sostinė Ankoridžas tapo Magadano partneriu – draugystę simbolizavo prie rotušės kabanti Rusijos vėliava. Regionų abipus Beringo sąsiaurio gyventojus siejo dar ir tai, kad jie, nepaisant daugybės skirtumų, yra už tūkstančių kilometrų nutolę nuo savo šalių politinio centro.

Plataus masto karo prieš Ukrainą, kuriuo virto „specialioji karinė operacija“, aidas akimirksniu pasiekė ir už tūkstančių kilometrų nuo fronto esantį Beringo sąsiaurio regioną. „Bering Air“ skrydžiai nutrūko.

Pratrūko kažkada seniai pažintas, vėliau į pasąmonės užkaborius užkištas nerimas.

Slėptuvės ir ginklai

Tuoj po vasario 24-osios, Rusijos invazijos į Ukrainą aktyviosios fazės pradžios, vietos laikraštis „Nome Nugget“ sulaukė nerimaujančių skaitytojų laiškų su klausimais apie čia pat esančios Rusijos keliamą pavojų ir slėptuves oro atakų atveju. Juk ties Beringo sąsiauriu Aliaską nuo Rusijos skiria tik 85 km, o JAV priklausančią Mažojo Diomedo salą (JAV), kur esama ir „Nome Nugget“ prenumeratorių, nuo Rusijai priklausančios Didžiojo Diomedo salos (Rusijoje vadinamos Ratmanovo sala) – vos 4 km.

Vietos žurnalistai, kaip ir nepartinis Nomo meras Johnas Handelandas jaučiasi ramiau. „Užaugau Nome Šaltojo karo metais. Kai buvome vaikai, kartais šokinėdavome po stalais – treniravomės, kaip elgtis invazijos atveju, „Die Welt“ pasakojo meras, prisimindamas bunkerius, – žinojome, kur eiti, jei kas nors nutiktų.“ Nors dauguma namų Nome buvo mediniai, mokykla ir ligoninė buvo pastatytos iš betono. Negana to, miestelyje netgi buvo įrengta požeminė priešlėktuvinė slėptuvė.

Meras sako niekada nesijaudinęs, kad kažkas gali nutikti. Nei dabar, nei anuomet. Jis buvo tarp pirmųjų garsiojo Draugystės skrydžio keleivių 1988-aisiais. Kai Šaltojo karo ledai ėmė tirpti, jis taip pat turėjo vilčių. Nors, prisipažįsta, nebuvo apimtas tokios euforijos kaip J.Stimpfle'as.

Tačiau šiandien J.Handelandas skeptiškas: „Rusai veikia, taip sakant, mūsų kieme. Jie ten žvejoja. Jie gabena gamtines dujas ir kitas prekes Beringo sąsiauriu.“ Tai, jo manymu, reiškia, kad ateityje Nome vis dažniau bus girdimi naikintuvai, įskrendantys į Aliaskos oro erdvę arba artėjantys prie jos.

Tačiau kalbėdamas apie Maskvos gąsdinimus jis šypsosi. „Visi iš to juokiasi“, – sako jis. Tačiau kai kurie žmonės Nome galvoja: „Galbūt mes esame pačioje ugnies linijoje. Jei iš tikrųjų kiltų konfliktas su JAV, galbūt jis prasidėtų ne Vašingtone ar Niujorke. Būtų labai akivaizdu, jei jis prasidėtų čia.“

V.Volodino pareiškimas kelia šypseną ir vietos deputatui Andy Josephsonui: 1867-ųjų sandoris seniai baigtas. Apie anuos laikus, kai šias žemes valdė Rusijos imperatorius, mena tik stačiatikių cerkvė ir alkoholinių gėrimų parduotuvių asortimentas: Aliaskoje degtinės pasiūla gerokai didesnė nei kitur JAV.

Jei rusų desantas išsilaipintų Aliaskoje, jis netruktų įsitikinti, kad vietos gyventojai yra gerai ginkluoti. Anot A.Josephsono, žmonės imtųsi ginklų panašiai kaip ukrainiečiai. Aliaskoje, kur gerokai didesnė tikimybė sutikti ne rusų desantininką, bet laukinį žvėrį, bent vieną ginklą turi du iš trijų namų ūkių. Pagal šį rodiklį Aliaska užima trečią vietą tarp visų 50 JAV valstijų.

Kol kas iš Rusijos pusės Aliaską pasiekia tik privatūs „desantininkai“. Tiksliau, tie, kurie sakosi nenorį vilktis karinę uniformą. Spalio pradžioje du rusai valtimi atplaukė iš Egvekinoto Rusijoje į Gambelo miestelį JAV priklausančioje Šventojo Lauryno saloje. Įveikę gyvybei pavojingą 250 jūrmylių kelionę, rusai pasiprašė politinio prieglobsčio, kurį bėgantiems nuo mobilizacijos pažadėjo suteikti JAV.

Kita vertus, A.Josephsonas supranta: Aliaskos užpuolimas išprovokuotų trečiąjį pasaulinį karą. „Tuomet turėtume didesnių problemų nei tik mūsų pačių maži gyvenimai“, – sako jis.

„Tie, kurie atitinka dalinės mobilizacijos reikalavimus, turėtų padėti dalyvaudami specialioje karinėje operacijoje. Deputatams apsaugos nėra“, – ketvirtadienį savo „Telegram“ kanale sakė V. Volodinas.

Trečiadienio rytą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė pradėti dalinę mobilizaciją – pašaukti rezervistus, kad sustiprintų pajėgas Ukrainoje po to, kai rusų kariai patyrė virtinę nesėkmių.

Pasak Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu, bendras pašauktų rezervistų skaičius gali siekti 300 tūkst.. Tačiau V. Putino dekrete, leidžiančiame imtis veiksmų, buvo pateikta nedaug detalių, todėl kyla įtarimų, kad projektas gali būti bet kada išplėstas.

Kaip praneša UNIAN, Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius tviteryje papasakojo, kaip bus reaguojama į tokį žingsnį.

Pasak jo, žmonės, gavę Rusijos pasą supaprastinta tvarka, bus deportuojami iš Latvijos.

„Šiuo atveju naujai iškepti Rusijos piliečiai negalės gauti leidimo gyventi šalyje ir turės palikti Latviją, todėl reikės įtraukti atitinkamus paaiškinimus į nacionalinius įstatymus“, - pažymėjo E. Rinkevičius.

Nepiliečio statusą turi gana daug Latvijos ir Estijos gyventojų, daugiausia – rusų kilmės. Jis buvo suteikiamas buvusiems SSRS piliečiams ir jų vaikams, gimusiems iki 1992 metų. Nepiliečių skaičius Latvijoje ir Estijoje laipsniškai mažėja vykstant natūralizacijos procesui.

Pranešimas pasirodė Maskvai kaltinant Oslą, kad šis blokuoja Rusijos krovinių gabenimą į Svalbardo salyną, o Kremliaus ryšiams su Europos šalimis trūkinėjant dėl rusų karinės invazijos Ukrainoje.

2010 metais Rusija ir Norvegija pasirašė sutartį dėl jūros sienos nustatymo ir bendradarbiavimo Barenco jūroje bei Arkties vandenyne, taip užbaigdamos 40 metų trukusį ginčą.

Tačiau antradienį Rusijos parlamento žemųjų rūmų pirmininkas V. Volodinas pavedė deputatams svarstyti „susitarimo su Norvegija dėl bendradarbiavimo Barenco jūroje ir Arkties vandenyne denonsavimo klausimą“, paskelbė Valstybės Dūma.

V. Volodinas parėmė komunistų deputatą Michailą Matvejevą, sakiusį, kad 2010-aisiais Rusija „užleido Norvegijai 175 tūkst. kv. km Barenco jūros“.

„Šiandien Norvegija neleidžia gabenti maisto ir krovinių į Špicbergeną“, – sakė M. Matvejevas. Jo žodžiai cituojami Valstybės Dūmos pareiškime.

Praėjusią savaitę Rusijos Užsienio reikalų ministerija iškvietė Norvegijos reikalų patikėtinę, apkaltino Oslą blokuojant krovinių gabenimą į Svalbardą ir pagrasino atsakomaisiais veiksmais.

Norvegijos Užsienio reikalų ministerija antradienį pabrėžė, kad Oslas ir Maskva „abu suinteresuoti“ palaikyti susitarimą.

„Susitarime dėl demarkacinės linijos nėra nutraukimo išlygos. Bendra praktika ta, kad tokios sutartys dėl sienų nustatymo taikomos neribotam laikui“, – elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP nurodė Norvegijos Užsienio reikalų ministerijos komunikacijos direktorė Ane Haavardsdatter Lunde (Anė Hovardsdater Lundė).

„Manome, kad Rusija tai gerbia“, – pridūrė ji.

Norvegija turi suverenias teises į Svalbardą, tačiau leidžia daugiau nei 40 šalių piliečiams lygiomis teisėmis eksploatuoti salose esančias gamtinių išteklių atsargas.

Maskva jau seniai siekia turėti didesnę įtaką šiame salyne, kuriuo nuo XVI a. naudojosi jos medžiotojai ir žvejai.

Rusija primygtinai vadina salyną Špicbergenu, o ne Svalbardu. Taip salynas oficialiai vadinamas nuo 1920 metų, kai buvo pasirašyta sutartis dėl jo perdavimo Norvegijai.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario mėnesį pasiuntus savo kariuomenę į Ukrainą, Vakarai įvedė kelis beprecedenčių sankcijų Rusijai paketus.

Praėjusią savaitę Norvegija paskelbė apie beveik milijardo eurų pagalbą Ukrainai.

„Tai netiesa! Prezidentas Kijeve. Jis su savo tauta!“ – penktadienį pareiškė valstybinė informacijos saugumo tarnyba.

Ukrainos institucijos kaltina Rusiją informaciniu karu ir melagienų platinimu užimtose Ukrainos teritorijose.

Rusijos parlamento pirmininkas Viačeslavas Volodinas prieš tai, remdamasis Ukrainos „parlamentarais“, žinių kanale „Telegram“ rašė, kad V. Zelenskis išvyko iš šalies. „Jis Lenkijoje“, – tvirtino V. Volodinas.

Tai netiesa! Prezidentas

Kijeve. Jis su savo tauta!

Ketvirtadienį Ukrainos slaptosios tarnybos įspėjo, kad Rusija gali platinti melagingus pranešimus apie tariamą V. Zelenskio pabėgimą.

Prezidentas karo pradžioje du kartus demonstratyviai nusifilmavo vyriausybiniame kvartale Kijeve. Jis reguliariai komentuoja padėtį, o ketvirtadienį Kijeve surengė spaudos konferenciją.

Pageidavimą preambulėje paminėti Dievą pareiškė įtakinga Rusijos stačiatikių bažnyčia, taip sukeldama audringas diskusijas. Kovo 10-ąją Dūma antrą kartą svarstys didžiausią Rusijos istorijoje konstitucinę reformą. Balandžio pabaigoje planuojamas referendumas.

Rusijos visuomenėje Dievo paminėjimo klausimas buvo aštriai kritikuojamas. Daugelis atkreipė dėmesį į ilgą komunistinę tradiciją Sovietų Sąjungoje bei griežtą Bažnyčios ir valstybės atskyrimą. V. Putinas, kuris sovietiniais metais buvo pavyzdingas funkcionierius ir KGB narys, netrukus po savo gimimo 1952-aisiais buvo pakrikštytas.

Daugelis taip pat kritikavo, kad Dievo paminėjimas daugiakonfesinėje valstybėje, kokia yra Rusija, yra nederamas. Ekspertai mano, kad V. Putinas šia prieštaringai vertinama tema pirmiausiai nori nukreipti dėmesį nuo kitų ginčytinų pataisų konstitucijoje.

Vienas Valstybės Dūmos komitetas tirs užsienio žiniasklaidos pranešimus ir „ambasadų, platinusių informaciją“ apie demonstracijas, veiksmus, sakė parlamento žemųjų rūmų atstovas Viačeslavas Volodinas.

Pastarosiomis savaitėmis dešimtys tūkstančių žmonių buvo išėję į Maskvos gatves protestuoti prieš tarnybų sprendimą neleisti kai kuriems opozicijos veikėjams balotiruotis vietos valdžios rinkimuose.

Maskva iškvietė JAV ambasados reikalų patikėtinį, kad pareikštų nepasitenkinimą jos išsiųstu „perspėjimu apie demonstraciją“. Anot pareigūnų, šis pranešimas dėl jame pateiktų detalių prilygsta „mėginimui kištis“ į Rusijos reikalus.

Ambasados pranešimu JAV piliečiai buvo raginami laikytis atokiai nuo protestų.

Rusijos ryšių priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ taip pat apkaltino interneto milžinę „Google“, jog ji neva „reklamavo nesankcionuotas masines akcijas“ per „YouTube“.

Be to, Užsienio reikalų ministerija kritikavo Vokietijos visuomeninį transliuotoją „Deutsche Welle“ už, anot pareigūnų, raginimus dalyvauti mitinge.

Eitynės, rengtos didėjant visuomenės nepasitenkinimui dėl prastėjančios gyvenimo kokybės ir stagnuojančios ekonomikos, buvo didžiausios Rusijoje nuo 2012 metų, kai prezidentas Vladimiras Putinas grįžo į Kremlių po vienos kadencijos premjero poste.

Policija per pastarąjį mėnesį sulaikė daugiau kaip 3 000 žmonių, o Vakarų šalys kritikavo „per didelį jėgos naudojimą“ prieš taikius protestuotojus. Per šias demonstracijas pareigūnai nevengdavo panaudoti gumines lazdas prieš protestuotojus ir netgi atsitiktinius praeivius.

Valstybės Dūma, parlamento žemieji rūmai, nubalsavo prieš tai, kad į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) posėdžius šiemet nebūtų siunčiami Rusijos atstovai, ir kad struktūrai būtų sumokėta apytiksliai 30 mln. eurų suma.

ET, kurios sudėtyje, be kita ko, yra Turkija ir Ukraina, skatina demokratiją bei teisės viršenybę Europos teritorijoje.

Kaip pareiškė Valstybės Dūmos vadovas Viačeslavas Volodinas, parlamentarai nubalsavo „išimtinai mūsų šalies piliečių interesų labui“.

Balsavimas buvo surengtas ETPA ruošiantis pirmadienį pradėti plenarinę sesiją Strasbūre.

Rusijos įstatymų leidėjai išplatino pareiškimą, kuriame pabrėžė „nematantys pagrindo“ siųsti delegacijos ar vėl pradėti mokėti įmokas.

Jau dvejus metus įmokų nemokanti Rusija gali būti formaliai pašalinta iš organizacijos vykdomojo komiteto ar pati nuspręsti nutraukti narystę.

Jei Rusija paliktų 47 nares turinčią ET, ji taptų pirmąja šalimi, išstojusia iš organizacijos nuo pat jos įkūrimo 1949-aisiais. Be to, tai reikštų, kad Rusijos piliečiai nebegalėtų kreiptis į EŽTT.

Rusija prie ET prisijungė 1996 metais, kai EŽTT buvo užplūdusi gausybė bylų, kuriose rusų aktyvistai kaltino šalį pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvenciją.

Teismas yra paskelbęs sprendimų, kuriais Rusija buvo įpareigota atlyginti nuostolius ir sumokėti kompensacijas daugybei aktyvistų, įskaitant rusų opozicijos lyderį Aleksejų Navalną ir kalintas pankroko grupės „Pussy Riot“ nares.

Rusų deputatai ketvirtadienį pareiškė, kad jų šalis nedalyvavo renkant daugiau kaip pusę EŽTT teisėjų, „todėl kyla abejonių dėl EŽTT sprendimų, susijusių su Rusija, legitimumo“.

2014 metų balandį Rusija dėl Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos neteko balso teisės ETPA ir daugumos kitų savo įgaliojimų.

2015 metų sausį ETPA pratęsė sankcijas, dėl kurių Rusijos delegacijos nariai negali būti įtraukti į Asamblėjos vadovaujančias struktūras ir dalyvauti stebėjimo misijose.

Protestuodama Rusijos delegacija atsisakė dalyvauti Asamblėjos sesijose, vykstančiose keturis kartus per metus. Ji pareiškė vėl grįšianti prie normalaus darbo Asamblėjoje, kai visiems Rusijos delegacijos nariams bus grąžinti visi įgaliojimai ir pataisytas reglamentas, kad ateityje nebūtų galima varžyti nacionalinių delegacijų teisių.

2017 metais Maskva įšaldė dalies savo įnašo į Europos Tarybos biudžetą išmokėjimą.

Iki tol Rusijos metinis įnašas į Europos Tarybos biudžetą buvo vienas didžiausių tarp valstybių narių ir sudarė apie 30 mln. eurų.