Kaip veiktų naujoji sistema ir ką ji reikštų skolininkams plačiau komentavo finansų viceministrė Rūta Bilkšytė. 

– Kiek šiuo metu yra skolininkų? Ar valstybei susikaupusios didelės skolos?

– Pirmiausia, viso projekto esmė, kad dabar skolų išieškojimas, prievolių valstybei, yra teikiamas trimis kanalais: mokesčių skolas išieško VMI, administracinių nusižengimo kodekso baudas – antstoliai, o visos kitos baudos yra paskirtos daugiau nei 40 institucijų. Jos labai įvairiai išieškomos. Pavyzdžiui, dalis atiduodama VMI, dalį atiduoda antstoliams, dalį patys išieško. Siekiama padaryti taip, kad visos prievolės valstybei būtų suadministruotos, paprasčiau suskaičiuotos ir būtų bendras „vienas langelis“.

– Sudėtinga suskaičiuoti, kiek ir kas yra skolingi, kai skirtingos institucijos skirtingai tas skolas administruoja. Ar tai tikrai padės suskaičiuoti bendrą skolą, kai visas skolų išieškojimas atsiranda per „vieną langelį“? 

– Galėčiau pasakyti gyventojų pajamų mokesčių (GPM) skolą, nes yra ir mokesčių mokėtojai, ir gyventojai, ir įmonės, ir įvairūs mokesčiai. Pavyzdžiui, kitą dieną po mokėjimo termino pasibaigimo būna apie 73 tūkst. gyventojų, kurie nesusimokėję už 54 mln. eurų. Galima sakyti, kad gegužės antrą dieną bus nesusimokėję apie 50 tūkst. gyventojų. Taip pat galima paskaičiuoti, kad pusė gyventojų jau bus susimokėję skolą per 30 dienų, o po kažkiek laiko dar mažiau. Ir tada tik pas dalį skolininkų eis antstoliai. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip elgsis VMI, ar informuos gyventoją, kad jis skolingas ir netrukus tuos pinigus nuskaičiuos nuo jo sąskaitos? Ar, jei VMI gauna prieigą prie bankinių sąskaitų ir mato, kad gyventojas turi pakankamai lėšų, tiesiog nurašo tą skolą ir tada informuoja žmogų? 

– Mokesčių nepriemokų institutas, esantis VMI, ko gero, gana efektyviai ir tvarkingai veikia. Be abejo, visi mokesčių mokėtojai turi teisę sudaryti mokestinės paskolos sutartį, išsidėstyti mokėjimą, o VMI informuoja, kad bus nurašoma nuo sąskaitos. Visa tai daroma daugiau ne dėl mokesčių, ne dėl pačių mokestinių prievolių, ne dėl mokesčių išieškojimo, o būtent dėl to, kad norime perkelti į visas kitas prievoles valstybei, kaip yra administracinių nusižengimų baudos arba kitos įvairios baudos, paskirtos kitų institucijų. 

– Kaip vyks skolos išskaičiavimas? Ar gyventojas liks su apskritu nuliu, ar bus kažkokios numatytos taisyklės, kad žmogui liktų pinigų ir pragyvenimui?  

– Didžiausią projekto naudą pajus gyventojai, nes kai VMI išieško, tada kaštai siekia du eurus, o minimalūs kaštai antstoliui – apie 20 eurų ir daugiau. Pavyzdžiui, jeigu skola – 50 eurų, tai kaštai antstoliui gali būti ir apie 100 eurų.  

Dėl išieškojimo, tikriausiai daugelis yra gavę kažkokią baudą. Pavyzdžiui, už greičio viršijimą. Su bauda būna ir pranešimas iš VMI, kad turite sumokėti per 30 dienų, o jeigu nesusimokate per tą laikotarpį, tada automatiškai skola pereina antstoliams ir prisideda tie papildomai kaštai. Dabar VMI galės pranešti, kad ne tik turite sumokėti per 30 dienų, bet jeigu nesusimokėsite, tada VMI galės iš karto nurašyti sumą be didelių papildomų kaštų. Be abejo, bus visi apribojimai, kad liktų sąskaitoje tiek, kiek reikia. 

– Kaip antstoliai reaguoja į šią situaciją? Bent jau iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jiems gerokai sumažės darbo? 

– Sumažės nereikalingo darbo. Jie labiausiai ir skundėsi, kad turi tų tokių skolininkų, kurie neturi pinigų, neturi lėšų, neturi net banko sąskaitų. Tad administracinė našta jiems labai sumažės.

Bet iš kitos pusės, kadangi bus „vienas langelis“, tai skolininkams bus paprasčiau, nes nebebus taip, kad dalį skolų administruoja VMI, dalį antstoliai. Manau, kad šis projektas naudingas tiek gyventojams, tiek valstybei, tiek antstoliams. 

Uostų pasirengimas skaitmenizavimui

Vieno langelio principas uostuose, vadinamas MSW (Maritime Single Window), yra Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) rekomendacija, kuri pradedama taikyti nuo 2024 m. sausio 1 d.

Priimti privalomą sprendimą dėl visuotinio uostų skaitmenizavimo kol kas nesiryžtama. IMO duomenimis, maždaug trečdalis pasaulio uostų nėra pasirengę taikyti skaitmenizavimo. Tokia išvada padaryta apklausus maždaug 200 pasaulio uostų administracijų.

Daugelyje Europos uostų skaitmenizavimas yra palyginti neblogai išvystytas, o Afrikos, iš dalies ir Azijos bei Pietų Amerikos uostuose padėtis gerokai blogesnė.

Akcentuota, kad nemažai skaitmenizavimo problemų uostuose kyla ir dėl atskirų šalių vidaus reikalų sistemų administravimo. Kai kurios šalys itin nenoriai dalijasi su uostų veikla susijusia informacija per tarptautines platformas.

Vieta: vakarinė sunkvežimių kamšatis Taikos ir Baltijos prospektų žiedinėje sankryžoje. / Redakcijos archyvo nuotr.

Vienas langelis Klaipėdos uoste

Baltijos šalių, įskaitant ir Lietuvą, skaitmenizavimo lygis jūrų uostuose yra laikomas gana aukšto lygio.

Lietuvos jūriniame sektoriuje veikia Krovinių ir prekių informacinė sistema (KIPIS). Ji skirta keistis elektroniniais duomenimis tarp uosto įmonių, krovinių siuntėjų, laivų agentų ir savininkų, Klaipėdos uosto veiklą kontroliuojančių valstybinių institucijų.

Per KIPIS tvarkomi maždaug 20 rūšių dokumentai. Ši sistema yra integruota su muitinės tranzito deklaracijų įforminimo, laivų, uosto vartų techninėmis ir apsaugos, Lietuvos geležinkelio informacinėmis sistemomis.

KIPIS sistema Klaipėdos uoste buvo diegiama nuo 2005 m. Ji praėjo daugybę etapų, tobulinimų.

Tai jau dabar leidžia teigti, kad Klaipėdos uoste veikia vieno langelio principas, tai yra Klaipėdos uoste neva įdiegta visa tai, ką IMO pasauliniu mastu rekomenduoja pradėti naudoti nuo 2024 m. sausio 1 d.

Konteinerių terminalų bėdos

Kaip veikia Klaipėdos uoste įdiegta vieno langelio principo sistema, galima spręsti pasikalbėjus su automobilinio transporto vežėjais.

Klaipėdos gatvių ir uosto vartų pralaidumas piko valandomis yra per mažas.

„Tai, kas vyksta Klaipėdoje atiduodant konteinerį į uostą, kai pildomas jo gabenimas į trečiąsias šalis, yra protu nesuvokiama. Muitinės postuose tenka praleisti keturias, o kartais ir šešias valandas, kol įforminami dokumentai“, – teigė vienas vairuotojas, kuris sunkvežimiu dažnai gabena konteinerius į Klaipėdos uostą.

Ne ką geresni atsiliepimai yra ir apie konteinerių atidavimo tvarką Klaipėdos konteinerių terminaluose. Kiek geresnė tvarka neva esanti „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminale. Tačiau jei jame būtų tokie konteinerių srautai, kokie į Klaipėdos konteinerių terminalą, sistema taip pat greičiausiai strigtų, svarstė vienas sunkvežimių vairuotojas.

Jis prisiminė, kad ėmęs konteinerį iš Lenkijos Gdynės terminalo, kur sistema paprastesnė – pats vairuotojas suveda minimalią informaciją į kompiuterį, kuris nurodo, iš kur paimti arba kur padėti konteinerį.

Klaipėdos konteinerių terminale visos šios procedūros atliekamos per darbuotojas tarpininkes, todėl pirmiau prie įvažiavimo, o po to ir prie tarpininkių susidarančios ilgos eilės. Jau senokai žadama, kad ir Klaipėdos uosto konteinerių terminaluose bus įdiegtos automatinės konteinerių priėmimo ir išdavimo sistemos, tačiau niekas nesikeičia.

Kamšatys prie jūrų keltų

Didžiulis nepasitenkinimas prieš Visų Šventųjų ir Vėlinių dienas kilo Baltijos prospekte. Į centrinį Klaipėdos terminalą judantis sunkvežimių srautas 1–2 valandas stovėjo netgi iki Taikos prospekto ir Baltijos prospekto sankryžos. Iš dalies šioje žiedinėje sankryžoje buvo paralyžiuojamas miesto transporto eismas.

Tai, kad Baltijos prospekte retkarčiais, ypač piko valandomis prieš keltų išplaukimą, susidaro sunkvežimių kamšatys, pirmiausia kalta mažo pralaidumo Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryža.

Galima įžvelgti ir Centrinio Klaipėdos terminalo problemų, kurios susijusios su vartų skaitmenizavimu. Vartų pralaidumas piko valandomis yra per mažas. Galbūt problema būtų iš dalies išspręsta, jei atsirastų dar kokie 2–3 papildomi įleidimo į terminalą vartai.

Kita problema, kad Lietuva, skirtingai nei Latvija ar Estija, priima pernelyg daug darbo jėgos iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Vidurinės Azijos. Šviežiai „iškepti“ vairuotojai nesigaudo vakarietiškose uostų skaitmenizavimo sistemose, kartais prie įvažiavimo vartų dyzeliniai automobilių varikliai būna įjungti po 20–30 minučių, kol užpildoma skaitmeninė vartų forma.

Būtų gerai, jei terminalas piko valandomis paskirtų bent 2–3 padėjėjus, kurie padėtų vairuotojams iš Azijos šalių naudotis vakarietiškomis uostų skaitmeninėmis sistemomis.

Anot ministerijos, juose į vieną tinklą savivaldybėje bus telkiamos bazinės sveikatos paslaugos. Šie centrai užtikrins daugiau gaunamų paslaugų, jos bus teikiamos vieno langelio principu.

Numatoma, kad pradėsiančių veikti centrų šeimos gydytojų darbas bus sklandesnis, nes jie dėl pacientų sveikatos būklės galės iš karto pasikonsultuoti su centre dirbančiais gydytojais specialistais.

Pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, kartu su sveikatos centrais savivaldybės galės konsoliduoti gydymo išteklius rajone, didžioji dalis būtiniausių sveikatos paslaugų pacientams bus teikiamos šalia namų.

„Ilgai laiką sveikatos apsaugos sistema fragmentavosi, smulkėjo, buvo daug nesusikalbėjimo tarp gydymo įstaigų, pametant pacientų interesus. Kartu su sveikatos centrais vėl atsisukama į pacientų poreikius. Aiškesnis paciento kelias, daugiau bendradarbiavimo tarp gydymo įstaigų įvairiais klausimais, pokyčius lydinčios investicijos – visą tai ateina su sveikatos centrais“, – pranešime cituojamas ministras.

Nors sveikatos centrai aktualiausi mažoms savivaldybėms, kur sunkiausiai pasiekiamos medicinos paslaugos, tačiau jų steigimas vyksta visoje Lietuvoje.

„Nors sveikatos centrai aktualiausi mažoms savivaldybėms, kur sunkiausiai pasiekiamos medicinos paslaugos, tačiau jų steigimas vyksta visoje Lietuvoje“, – pridūrė A. Dulkys.

Pasak pranešimo, sprendimus, ar steigti sveikatos centrą, priima savivaldybės. Įvertinusios visų teritorijoje esančių gydymo įstaigų efektyvumą ir teikiamų sveikatos paslaugų skaičių, jos nuspręs – įstaigas jungti ar pasirašyti bendradarbiavimo sutartis, kad būtų teikiamas bazinis paslaugų paketas.

Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė pabrėžė, kad dabar turimi finansiniai, žmogiškieji ir infrastruktūros resursai naudojami neefektyviai.

„To alternatyva – sveikatos centras, kur struktūriškai arba funkciškai bendradarbiaujančios įstaigos padėtų viena kitai, atsirastų galimybė geriau išnaudoti vietos gydytojų resursus, jiems tarpusavyje konsultuotis ir visapusiškai pasirūpinti pacientu“, – pranešime cituojama D. Jankauskienė.

Ji pridūrė, kad laisvas gydymo įstaigos ir gydytojo pasirinkimas gyventojams ir toliau nebus ribojamas.

Anot SAM, įsikūrus sveikatos centrui nesikeis nei šeimos gydytojas, nei jo darbo vieta.

Nuo šių metų kovo sveikatos centras kol kas įkurtas tik Švenčionių rajone.

Pasak ministerijos, iki tol veikusi Švenčionių rajono ligoninė dirbo nuostolingai, todėl siekiant sumažinti išlaidas ir toliau užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugas, nutarta  sujungti rajono ligoninę su poliklinika.

Anot naujojo sveikatos centro vadovės Editos Urbanienės, sujungus įstaigas, įvykdyta perteklinių administracijos darbuotojų atranka, tai sumažino įstaigai tenkančią finansinę naštą.

„Įvertinus darbuotojų darbo krūvį bei teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, sutrumpintas Vaikų ligų ir Chirurgijos-traumatologijos-ginekologijos skyrių darbo laikas. Minėtų skyrių nedarbo metu pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Vilniaus miesto klinikine ligonine dėl skubiosios pagalbos, konsultacijų ar dėl hospitalizacijų tęstiniam gydymui po stebėjimo ar konsultacijų, esant II lygio stacionarinės paslaugos būtinybei“, – sakė E. Urbanienė.

Sveikatos centrams įkurti skirta 122,5 mln. eurų investicijų iš Europos Sąjungos. Joms gauti savivaldybės paraiškas gali teikti iki šių metų gruodžio.

Parlamentas praėjusią savaitę savaitę po pateikimo vienbalsiai 112 balsų „už“ pritarė tokioms Ne­for­ma­lio­jo su­au­gu­sių­jų švie­ti­mo ir tęs­ti­nio mo­ky­mo­si įsta­ty­mo pataisoms, kurias inicijavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

„Pakeitimais sudarome galimybę su­kur­ti ir įveik­lin­ti vie­no lan­ge­lio prin­ci­pu vei­kian­čią su­au­gu­sių­jų švie­ti­mo plat­for­mą, kurioje be­si­mo­kan­tie­ji, o at­ei­ty­je ir įmo­nės ga­lės turėti sa­vo in­di­vi­du­a­lias pa­sky­ras, gau­ti nuo­to­li­nes kar­je­ros kon­sul­ta­vi­mo pa­slau­gas“, – pristatydama projektą Seime sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Projektas toliau bus svarstomas Seimo Švietimo ir mokslo komitete, o į Seimo salę svarstymui grįš gegužės pabaigoje. Ministerija nori, kad naujai kuriama sistema pradėtų veikti nuo rudens.

Pristatydama pataisas ministrė teigė, kad lie­tu­vių po­žiū­ris į mo­ky­mą­si vi­są gy­ve­nimą kei­čia­si tei­gia­ma lin­kme ir su­au­gu­sių­jų da­ly­va­vi­mas ne­for­ma­lia­ja­me švie­ti­me pamažu auga, tačiau Lietuva išsiskiria Europoje dideliais įgū­džių dar­bo rin­ko­je ne­ati­ti­ki­mais.

Suaugusiųjų švietimo platformoje užsiregistravęs asmuo galės valdyti individualią mokymosi paskyrą, rasti aktualią informaciją apie mokymosi galimybes, rinktis mokymosi programą. Tikslinės suaugusiųjų grupės galės pretenduoti ir į valstybės paramą mokymuisi.

Ministerijos pateikiamais duomenimis, vertinant per paskutines keturias savaites besimokiusių suaugusiųjų skaičių, Lietuvoje tokių asmenų yra 8,5 proc., o Europos Sąjungos vidurkis – 10,8 procento.

Taip pat daugiau nei 40 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jų turimi gebėjimai neatitinka poreikio pagal turimą profesiją, 26 proc. iš jų susiduria su kompetencijų trūkumu.

Planuojama, jog naujomis mokymosi galimybėmis iki 2026 metų pasinaudos ir baigs mokymo programas bent 21,6 tūkst. 18–65 metų amžiaus asmenų. Tikimasi, kad bent 40 proc. užbaigtų programų būtų skirtos skaitmeniniams įgūdžiams tobulinti.

Platformai sukurti iki 2030 metų bus skirta daugiau nei 58 mln. eurų iš Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano bei Europos socialinio fondo lėšų. Pasak ŠMSM, tai sudarys sąlygas daugiau nei 100 tūkst. asmenų dalyvauti kompetencijų plėtojimo programose.

Vieno langelio principu Kauno rajono savivaldybės administracijos pastato (Savanorių pr. 371, Kaunas) pirmajame aukšte bus aptarnaujami visi rajono gyventojai, kuriems teikiamos įvairios paslaugos: priimami prašymai, raštai ir skundai, teikiamos socialinių išmokų ir paslaugų, statybos ir teritorijų planavimo, mokesčių, paramos būstui ir licencijų išdavimo, žemės ūkio ir viešosios tvarkos konsultacijos.

Taikant šį principą savivaldybėje pradėta dirbti prieš savaitę. Gyventojų priėmime kiekvieną interesantą pasitinka darbuotojas, padedantis pasirinkti jam reikiamą paslaugų sritį. Specialistai priima prašymus, juos užregistruoja ir suformuoja užduotis prašymą toliau nagrinėsiančiam padaliniui ir atsakingam specialistui.

„Gyventojų priėmime galima pateikti prašymą dėl visų Savivaldybėje teikiamų paslaugų, tačiau būtina žinoti, kad didžiąją dalį reikiamų paslaugų galima užsisakyti arčiausiai gyvenamosios vietos esančioje seniūnijoje“, – pasakojo savivaldybės gyventojų aptarnavimo specialistė Raminta Grėbliauskienė.

Pasak Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Antano Nesteckio, įdiegiant vieno langelio principą įstaigoje iškeltas pagrindinis tikslas – kokybiškas, skaidrus ir tinkamas paslaugų suteikimas gyventojams.

Vieno langelio principu gyventojus aptarnaus šeši savivaldybės administracijos skyrių specialistai, turintys ne vienerių metų darbo šioje įstaigoje patirtį. Ateityje darbuotojų kvalifikacija bus keliama.

Savivaldybės darbuotojai primena, kad visus prašymus, raštus ir skundus ir toliau galima pateikti parašius laišką elektroniniu paštu info@krs.lt. Tokiu būdu pateikti prašymai, skundai turi būti išnagrinėti per tą patį laiką, kaip ir pačiam gyventojui atvykus pateikti dokumentus į savivaldybę. Daugeliu atvejų jie turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų pateikimo.

Pranešime teigiama, kad šiuo projektu siekiama efektyviau įgyvendinti vieno langelio principą - mokėtojams nereikės vykti į dviejų įstaigų padalinius, o informaciją jie galės gauti paprasčiau.

Vilniaus apskrities VMI viršininkė Edita Glumbakienė teigia, kad vienas Kauno VMI specialistas, dirbantis „Sodros“ skyriuje, aptarnavo 319 mokesčių mokėtojų, o „Sodros“ darbuotojas Kauno VMI patalpose priėmė 609 žmones.

„Artėjant gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo laikotarpiui norime, kad gyventojai atsakymus į mokestinius ir socialinio draudimo klausimus gautų patogiai vienoje vietoje, o šis projektas tokią galimybę ir suteikia“, - pranešime cituojama E. Glumbakienė.

Kauno apskrities VMI duomenimis, VMI specialisto paslaugos aktualiausios įvairias deklaracijas teikiantiems gyventojams, jų susidarė beveik 60 proc. nuo bendro aptarnautų mokesčių mokėtojų skaičiaus.

Dar 15 proc. gyventojų buvo reikalinga informacija, susijusi su individualia veikla ir verslo liudijimais. VMI darbuotojas taip pat priėmė įvairius prašymus ir teikė kito pobūdžio informaciją.

Bandomasis bendras gyventojų aptarnavimo tobulinimo projektas pernai buvo pradėtas Kaune. Planuojama, kad panašus bendradarbiavimas bus pradėtas ir Šiauliuose bei Panevėžyje.

Valstybės ir savivaldybių institucijos, teikdamos elektronines paslaugas, nėra įgyvendinusios vieno langelio principo, paslaugos nepritaikytos ir neįgaliesiems, nurodė Valstybės kontrolė (VK).

„Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sukurtos el. paslaugos vis dar nėra teikiamos vieno langelio principu, nes nesudarytos veiksmingo jas kuriančių ir teikiančių institucijų bendradarbiavimo prielaidos. Be to, elektroninės paslaugos teikimas ne visada efektyvesnis, palyginti su tradicine paslauga, o teikiama elektroninė paslauga ne visada atitinka naudotojų poreikius“, – pranšime spaudai teigė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

VK nurodo, kad elektroninės valdžios projektai vykdomi tik institucijų lygmeniu, tačiau naujų el. paslaugų poreikis nėra vertinamas centralizuotai, kaip ir nėra centralizuotai sprendžiami jų kūrimo klausimai. Institucijos, pasak auditorių, ne visada tarpusavyje derina susijusias veiklas, iki šiol nėra galimybės tiksliai nustatyti, kiek ir kokių paslaugų teikia asmenims valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos. Tad e-valdžios politika apima tik dalį valdžios sričių - gyventojai ne visus duomenis gali pasiekti per bendrą Valstybės informacinių išteklių sistemą, neužtikrinama galimybė tobulinti paslaugų teikimo procesus.

VK pripažįsta, kad 70 proc. audito metu vertintų paslaugų, perkeltų į el. erdvę, sumažino administracinę naštą vartotojams, tačiau vartotojai vistiek renkasi tradicinius paslaugų teikimo būdus. Pavyzdžiui, tai daryti priversti neįgalieji, nes daugumos el. paslaugų interneto svetainių vis dar nėra jiems pritaikytos. Taip pat nurodoma, kad ne visos institucijos vertina besinaudojančių paslaugomis nuomones, todėl neužtikrina paslaugų patrauklumo vartotojams.

Valstybės auditoriai turėjo priekaištų ir dėl to, jog institucijos, kurdamos el. paslaugas, neprižiūri vidinių procesų, neužtikrinama, kad paslaugos būtų teikiamos mažesnėmis sąnaudomis, neatliekama šių sąnaudų analizė valstybės lygiu.

VK Vyriausybei, Vidaus reikalų ministerijai ir Informacinės visuomenės plėtros komitetui pateikė rekomendacijas, kaip pagerintį el, paslaugų teikimą vieno langelio principu.

Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos teisingumo ministras Juozas Bernatonis teigia, kad Liuksemburge pirmadienį posėdžiavę ministrai iš esmės sutartė dėl "vieno langelio" principo reformuojant duomenų apsaugą.

Šis principas nustatytų, kad, jei įmonė savo veiklą vykdo daugiau nei vienoje ES valstybėje narėje, jai tektų pareiga bendradarbiauti tik su tos šalies nacionaline duomenų apsaugos priežiūros institucija, kurioje yra įmonės pagrindinė buveinė, teigiama pirmadienį išplatintame Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pranešime.

"Norėčiau pasakyti, kad Taryba iš esmės pritaria principui, jog svarbiais tarpvalstybiniais atvejais reglamento projekte turėtų būti nustatytas vieno langelio mechanizmas, kad būtų galima priimti vieną sprendimą keliose valstybėse narėse veikiančių įmonių atžvilgiu. Siekiama sukurti nesudėtingą, greitą mechanizmą, kuris prisidėtų prie nuoseklesnio duomenų apsaugos taisyklių taikymo ES, būtų užtikrintas teisinis tikrumas ir sumažinta administracinė našta. Tai svarbus veiksnys siekiant tarptautiniam verslui sumažinti duomenų apsaugos taisyklių laikymosi išlaidas ir taip skatinti skaitmeninės ekonomikos augimą", – pranešime teigė J.Bernatonis.

Ministrai sutarė tolesnėse ekspertų diskusijose remtis modeliu, pagal kurį vieną priežiūros sprendimą priima pagrindinės buveinės priežiūros institucija, bet tos institucijos išimtinė jurisdikcija tam tikra apimtimi galėtų būtų apribota. Ekspertai toliau nagrinės ir galimą būsimos Europos duomenų apsaugos valdybos vaidmens ir galių stiprinimą.

Taryba taip pat sutarė dėl direktyvos, nustatančios baudžiamosios teisės sankcijas už euro ir kitų valiutų padirbinėjimą ir stiprinančios teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą šioje srityje.

"Tai yra tikrai labai reikšmingas susitarimas, kurį konstruktyvaus darbo dėka pasiekėme per itin trumpą laiką. Šis dokumentas ypač svarbus siekiant saugesnės Europos valiutų sąjungos", – teigė J.Bernatonis.

Taryba dėl euro ir kitų valiutų apsaugos nuo padirbinėjimo baudžiamosios teisės priemonėmis direktyvos pasirengusi pradėti trišalį dialogą su Europos Parlamentu ir Europos Komisija.