Tačiau nuo 2015 m. metų Vilniaus miesto savivaldybės politikų sprendimai ir investicijos, deja, tik didino viešojo transporto išlaikymo kaštus, nors keleivių kelionių skaičius, nepaisant atnaujinto viešojo transporto priemonių, mažėjo. O ir investicijos į viešojo transporto atnaujinimą, deja, buvo nukreiptos labiau į praeitį, o ne į ateitį.

Pagal Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ JUDU pateiktus duomenis, nepaisant didesnio maršrutų ir transporto priemonių skaičiaus, kelionių skaičius 2019 metais nepasiekė 2014 m. lygio (nevertiname COVID-19 laikotarpio, nes kelionių skaičius dėl suprantamų priežasčių dar labiau sumažėjo).

Keleivių sumažėjimo priežasčių Vilniaus savivaldybėje niekas detaliai nenagrinėja, nors, mano vertinimu, iš automobilių dalinimosi platformų, kurių mieste tik daugėja, gauti duomenys rodo, kad jų klientų kelionių skaičius beveik identiškai sutampa su Vilniaus viešojo transporto kelionių praradimais. Ir tokia tendencija matoma ne tik Vilniuje, bet ir kituose pasaulio miestuose. Todėl būtina į miesto viešojo susisiekimo sistemą įtraukti visus, taip pat ir privačius paslaugų tiekėjus: visas automobilių, dviračių, paspirtukų dalinimosi platformas, pavėžėjus ir taksi paslaugų tiekėjus, ir tik tada modeliuoti keliones. Tai leistų geriau organizuoti susisiekimą mieste ir svarbiausia protingai panaudoti viešuosius finansus. 

Keleivių pervežimo kompensacijos ir dotacijos 2015 m. buvo 57 mln. eurų, šiais metais jau 110 mln. eurų, o bendras poreikis pagal JUDU pateiktus skaičiavimus didės iki 150 mln. eurų.

Kai Ryga ir Talinas investavo į hibridinius ar gamtinėmis dujomis varomus autobusus, Vilnius 2018 metais pirko dyzelinius, kurių lizingavimas baigsis 2026 m.

Dabar Vilniaus miestas vėl skolinasi pinigus ir planuoja pirkti  91 troleibusą su autonominės ridos galimybe. Tai vėl investicija į praeitį, nes už tuos pačius pinigus galima įsigyti modernius elektrinius autobusus, įsirengti greito įkrovimo stotelių infrastruktūrą. Kam autobusas su „ūsais“, kai galima turėti be jų. Kartu tai leistų atsisakyti pasenusio kontaktinio tinklo, kuriam būtinos didelės investicijos ir kuris yra gana didelė vizualinė tarša mieste. Pagal JUDU pateikus duomenis matome, kad dabartiniai troleibusai sukuria 460 eismo įvykių per metus ir beveik 300 tūkstančių eismo dalyvių patiria nepatogumus. Ir tai viena eismo kamščių mūsų gatvėse priežasčių. Deja, numatyta troleibusų autonominės ridos galimybė šių problemų neišspręs, nes jos panaudojimas gana sudėtingas ir nepatogus.

Šiuo metu Vilnius turi viso apie 600 autobusų ir troleibusų.  Pagal „Susiekimo paslaugų“ ir JUDU planus, 2030 metais Vilnius turės apie 750 autobusų ir troleibusų. Dalį maršrutų Vilniuje – apie 22 proc. – dabar aptarnauja konkurso būdu parinkti privatūs vežėjai su savo transporto priemonėmis.

Vilniaus savivaldybė per pastaruosius metus nupirko 200 dyzelinių autobusų ir perka papildomai 159 naujus troleibusus. Tačiau tuo pačiu dar šiais metais ruošiasi skelbti konkursą ir papildomai atiduoti dar 30 proc. Vilniaus viešojo transporto maršrutų privatiems vežėjams. Kitaip tariant – 50 proc. rinkos! Toks kelias galimas ir juo eina daugelis ES miestų, nors tai daugiau primena R. Šimašiaus kerštą profsąjungoms už viešojo transporto surengtą streiką praėjusių metų žiemą.

Tačiau, niekaip nesuprantamas sprendimas vienu metu skolintis ir pirkti naujas transporto priemones, o kartu tuo pačiu metu pusę maršrutų atiduoti privatiems vežėjams. Tai kur ir kaip bus panaudoti įsigyti autobusai ir troleibusai pagal ilgalaikes lizingo sutartis, nes privatūs vežėjai maršrutus aptarnaus su savo transporto priemonėmis. Ir tai vyksta nueinančio mero kadencijos pabaigoje.

Vilniaus savivaldybės vadovai nežino ir visiškai nesidomi vykstančiais procesais savo vadovaujamoje įstaigoje. Meras ir Tarybos dauguma vienu metu nori įpareigoti savivaldybės įmonę, atsakingą už viešojo transporto organizavimą „Susisiekimo paslaugos-JUDU“ skelbti „Vežėjų parinkimo keleivių vežimo paslaugoms teikti vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Vilniaus miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose pirkimą viešo konkurso būdu‘‘ ir tuo pačiu metu kitai savivaldybės įmonei UAB „Vilniaus viešasis transportas‘‘ leisti įsigyti 159  autonominės ridos troleibusus už 92 mln. eurų, kurių didžiąją dalį finansuotų bankas. EBRD bankas kaip garantiją paskolai suteikti naudos Vilniaus savivaldybės ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ pasirašytą keleivių pervežimo sutartį, kurioje aiškiai numatyta metinė rida ir apmokėjimo suma. Greičiausiai bankas net nežino, kad net 30 proc. metinės ridos planuojama iš UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atimti.

Kad Vilniaus vadovai niekuo nesidomi puikiai atspindi ką tik įvykęs viešas skandalas, kai SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pasidalino informacija apie besikeičiančią el. bilietų sistemą, pagal kurią visi keleiviai turėtų žymėti visus bilietus, net ir ilgalaikius. Po vilniečių pasipiktinimo „grįžimu į praeitį“ draugiškai nustebo ir esamas meras R. Šimašius, ir būsimasis meras Valdas Benkunskas, išreiškę nuostabą, kad tokie „patobulinima“ jiems naujiena ir pagrasino pavaldžios įmonės vadovams, kad „bus labai rimta kalba su pro šalį pridžiazavusia ir į melodiją net po pastabų nesugrįžtančia vadovybe“. Tačiau, noriu priminti, kad visi šie „patobulinimai‘‘ jau už mokesčių mokėtojų pinigus nupirkti, o pirkimo sąlygos turėjo būti aptartos ir patvirtintos paslaugos užsakovo –Vilniaus miesto savivaldybės vadovų ir administracijos. Ar tuo tiesiog niekas nesidomėjo?

Štai taip vyksta modernus Vilniaus miesto valdymas, kai dešimtys milijonų eurų mokesčių mokėtojų lėšų tiesiog leidžiami vėjais. Pirmyn į praeitį.

„Kiekvieną kartą įlipus į autobusą reikės pasižymėti bilietą. Jeigu keleivis turės trumpalaikį bilietą, (...) niekas nesikeis. Turint ilgalaikį bilietą, jį reiks pasižymėti kiekvieną kartą įlipus į viešąjį transportą“, – BNS nurodė savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ komunikacijos specialistė Greta Vasiliauskaitė.

Įdiegus naują sistemą, turimą bilietą – trumpalaikį, ilgalaikį ar esantį mobiliosiose programėlėse – reikės pažymėti, nepriklausomai nuo to, ar turimas bilietas yra aktyvuotas ar neaktyvuotas.

Jei bilietas arba vilniečio kortelė bus neaktyvuoti, sistema bilietus tuo pačiu metu ne tik pažymės, bet ir aktyvuos, ketvirtadienį išplatiname pranešime nurodo „Susisiekimo paslaugos“.

„m.Ticket“ turės QR kodą ir lygiai taip pat keleivis, nusipirkęs trumpalaikį bilietą, (...) atsidarys programėlę, pasispaus ant dinaminio kodo, prieis prie naujojo komposterio ir prie kameros pridės tą kodą ir tuo pačiu metu įvykis ir bilieto aktyvavimas, ir žymėjimas“, – teigė G. Vasiliauskaitė.

Sistemą planuojama įdiegti gegužės pabaigoje. Pasak įmonės, ji leis išvengti dabartinės e. bilieto sistemos dažno susidūrimo su gedimais ir techniniais sutrikimais.

Projektas vykdomas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą. Įrangos ir montavimo darbų kaina siekia per 4,5 mln. eurų, apie 3,7 mln. eurų iš jų yra finansuojami Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Pasak JUDU, sistemos ir jos diegimo suma siekia 1,9 mln. eurų, bendra viso projekto vertė – virš 7 mln. eurų.

Pažymima, jog įdiegus naują sistemą bilietų įsigijimo procesas bei bilietų kainos nesikeis. Turimi trumpalaikiai ir ilgalaikiai bilietai automatiškai persikels į naują sistemą.

„Faktas, mes suprantame, kad nepatogumų kils, nes formuosis naujas įprotis. Duosim šiam įpročiui susiformuoti pusę metų, jeigu matysime, kad neužteks pusmečio, duosime ilgesnį laikotarpį“, – kalbėjo JUDU atstovė.

Pasak G. Vasiliauskaitės, naujoji sistema leis tiksliau planuoti autobusų, troleibusų maršrutus bei tvarkaraščius.

„Tas žymėjimas suteiks daugiau galimybių ateityje, nes pats žymėjimas kaups, rinks duomenis apie keleivių keliavimo įpročius“, – sakė ji.

Šiuo metu darbai atliekami naktimis, anot pranešimo, vyksta naujos įrangos montavimas, autobusuose ir troleibusuose tiesiami nauji elektros kabeliai, kabinami komposterių laikikliai, diegiami borto kompiuteriai ir patys komposteriai.

„Kai gegužės pabaigoje pasileis nauja sistema mes suteiksime pereinamąjį laikotarpį. Bus laikotarpis, kada mes nebausime už tai, kad nepažymėtas“, – teigė G. Vasiliauskaitė.

Anot įmonės, naujos sistemos diegimas vykdomas etapais: šiuo metu sistema programuojama. Balandžio mėnesį prasidės duomenų migracija, jos metu duomenys iš senosios sistemos persikels į naują ir toliau tęsis įrangos montavimo darbai.

Saugesnėms kelionėms ir keleivių patogumui Tėvo dienos proga:

– birželio 4 d. 63 autobusų maršrute važiuos talpesni autobusai, o birželio 5-6 d. jie važiuos dažniau.

– birželio 4-6 d. 37 maršrute važiuos talpesni autobusai, 88 maršruto autobusai papildomai sustos Tyzenhauzų stotelėse

Be to, birželio 4 d. dėl vykdomų darbų Verkių–Kareivių sankryžoje keisis 6 troleibusų maršruto ir 7 autobusų maršruto trasos bei eismo tvarkaraščiai. Taip pat keisis 1G, 2G, 3G, 5G, 8, 9, 10, 24, 25, 27, 29, 33, 34, 35, 36, 37, 40, 46, 48, 49, 52, 53, 56, 63, 66, 87, 89,  91, 92, 93, 94 autobusų maršrutų trasos tais reisais, kai transporto priemonės važiuoja į autobusų parką. Pakeitimai planuojami iki birželio 10 d. imtinai.

Eismo pokyčiai Verkių–Kareivių sankryžoje

Darbų metu bus susiaurinta važiuojamoji gatvės dalis Verkių–Kareivių sankryžoje ir draudžiamas kairiojo posūkio eismas Kareivių gatve į Verkių gatvę, atvažiuojant nuo Kalvarijų g. pusės.

Eismo pakeitimai planuojami ir Verkių gatvėje – atvažiuojant nuo autobusų parko pusės, sankryžoje visas eismas bus nukreiptas tik į dešinę įvažiuojant į Kareivių gatvę.

Prašome keliones planuotis su laiko atsarga ir darbų zoną rekomenduojame apvažiuoti gretimomis gatvėmis. Atsiprašome už laikinus nepatogumus.

Kaip keisis viešojo transporto maršrutų trasos?

– 6 maršruto troleibusai, važiuodami iš Žemųjų Panerių iki Pramogų arenos stotelės, kursuos įprasta trasa, o toliau Kareivių ir Lizdeikos gatvėmis iki Antakalnio žiedo. Atgal troleibusai važiuos tokia pačia trasa. Važiuodami pakeista trasa troleibusai papildomai stos stotelėse – Verkių (Kareivių g.), Kareivių (Kareivių g. Antakalnio kryptimi), Valakampių tiltas, Oskaro Milašiaus, Lizdeikos bei Antakalnio žiedas. Pasikeitus maršruto trasai troleibusai laikinai nestos šiose stotelėse – Verkių (Verkių g.), Autobusų parkas, Šaltinėlio, Žirmūnų žiedas, Žirmūnų seniūnija. Keleiviai, vykstantys iš Žirmūnų žiedo, 6 maršruto troleibusus galės pasiekti 9, 12, 17, 20 ir 21 maršrutų troleibusais atvykę iki Kareivių stotelės (Žirmūnų g.) ir pasiekę Kareivių stotelę (Kareivių g.), kurioje kaip įprasta stos 6 maršruto troleibusai.

– 7 maršruto autobusai, važiuodami iš Lazdynų iki Pramogų arenos stotelės, kursuos įprasta trasa, toliau tęs kelionę Kareivių g. iki Kareivių ir Žirmūnų g. sankryžos, nuo kurios Žirmūnų g. važiuos į Šiaurės miestelį nepakeista trasa. Atgal 7 maršruto autobusai važiuos tokia pačia trasa. Važiuodami pakeista trasa 7 maršruto autobusai papildomai stos Verkių stotelėje (Kareivių g. Antakalnio kryptimi). Pasikeitus maršruto trasai 7 maršruto autobusai laikinai nestos stotelėse – Verkių (Verkių g.), Autobusų parkas, Žirmūnų seniūnija.

– 1G, 2G, 3G, 5G, 8, 9, 10, 24, 25, 27, 29, 33, 34, 35, 36, 37, 40, 46, 48, 49, 52, 53, 56, 63, 66, 87, 89,  91, 92, 93 ir 94 maršrutų autobusai į Autobusų parką Verkių g. ir iš jo važiuos Žvalgų g. Važiuodami pakeista trasa, šių maršrutų autobusai, papildomai stos stotelėse – Jono Kazlausko (Centro kryptimi), Pramogų arena (Kalvarijų g. Santariškių kryptimi), tačiau nestos stotelėse – Verkių (Verkių g.), Autobusų parkas, Verkių (Kareivių g. Kalvarijų g. kryptimi).

Papildomi viešojo transporto eismo tvarkaraščių pakeitimai numatyti atsižvelgiant į vykdomus Liepkalnio–Žirnių g. sankryžos rekonstrukcijos darbus bei eismo ribojimus Žalgirio g. nuo Kalvarijų g. Rinktinės g. kryptimi ir siekiant užtikrinti viešojo transporto punktualumą. Dėl to nuo birželio 4 d. keisis 2, 5, 12, 16, 19, 34, 58, 61, 82, 88 maršrutų autobusų eismo tvarkaraščiai. Taip pat atsižvelgiant į gautus gyventojų pageidavimus keisis 25, 68 maršrutų autobusų eismo tvarkaraščiai.

Papildomai šį savaitgalį, birželio 5–6 d., 36 autobusų maršrute važiuos talpesni autobusai.

Nauji viešojo transporto maršrutų tvarkaraščiai nuo birželio 3 d. skelbiami stops.lt ir judu.lt.

Sausio pabaigoje darbo dienų viešojo transporto kelionių skaičius siekė per 178 tūkst., vasario pradžioje – apie 190 tūkst., tokius skaičius nurodo įmonė „Susisiekimo paslaugos“. Lyginant su pernai, bendri keleivių srautai sumažėję apie 65 proc., sakoma įmonės pranešime. Automatizuota šviesoforų valdymo sistema Vilniuje rodo, kad automobilių gatvėse mažiau. Lyginant šį sausį ir praėjusį gruodį, eismo srautai darbo dienomis per parą sumažėjo apie 12 proc., o pikų vidutinė trukmė – 53 proc.

Įmonė „Susisiekimo paslaugos“ viešojo transporto darbą organizuoja ir pritaiko remdamasi kasdienių kelionių analizėmis, daugiau dėmesio skiria rytinio ir vakarinio piko situacijai, keleivių pasiskirstymui konkrečiuose maršrutuose.

„Siekiame, kad vilniečiai galėtų saugiai nuvykti į jiems būtinas vietas, o transporto priemonių talpa leistų tai užtikrinti. Dalyje maršrutų fiksuojame didesnius srautus, ypač – piko metu, todėl atitinkamai keičiame jų tvarkaraščius. Jei pastebime atvirkštinę situaciją, kai tam tikri maršrutai neužpildomi, stengiamės keisti jų talpą, tam tikru atveju išleisti mažiau transporto priemonių. Nors bendri keleivių srautai pastaruoju metu sumažėję ir pakankamai stabilūs, situacija varijuoja skirtinguose maršrutuose ir skirtingu paros laiku. Todėl ir stebime ne vien bendrą situaciją, o visų autobusų ir troleibusų judėjimą“, – sako „Susisiekimo paslaugų“ direktorė Modesta Gusarovienė.

Nuo vasario 8 d. numatyti viešojo transporto pokyčiai. Dažniau kursuos 2G, 3G, 4G, 73 maršrutų autobusai ir 6, 7, 16, 17, 18 maršrutų troleibusai, keisis 3G, 4G, 73 autobusų maršrutų tvarkaraščiai ir 7, 18 troleibusų maršrutų tvarkaraščiai. Autobusai bei troleibusai rytinio ir vakarinio piko metu kursuos dažniau.

Taip pat keisis 2G autobusų maršruto ir 6, 17 troleibusų maršrutų tvarkaraščiai. Rytinio ir vakarinio piko metu bei dienos metu autobusai ir troleibusai kursuos dažniau. Dažniau rytinio piko ir dienos metu važinės ir 16 maršruto troleibusai.

„Susisiekimo paslaugos“ primena, kad laikinai nekursuoja 65, 88, 89 maršruto autobusai ir 3, 14, 15, 20, 21 maršrutų troleibusai.

Apsilankiau Taline, išbandžiau viešąjį transportą. Susitikau su savivaldybės atstovais ir drauge įvertiname skaičius bei pasiektus rezultatus. Išvada viena: teisingas ir Talino gyventojams naudingas sprendimas.

Talinas nebuvo pirmasis miestas padaręs viešąjį transportą (VT) nemokamu, tačiau buvo pirmoji sostinė pasaulyje. Šiuo metu vien Europoje yra apie 50 miestų, kurių viešojo susisiekimo transporto paslaugos nemokamos. Ir apie tokius planus skelbia vis daugiau miestų Prancūzijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, o Estijos valdžia planuoja nuo šių metų liepos padaryti tarpmiestinį transportą nemokamu. Ir vėl planuoja būti pasaulyje pirmieji. Ne tik ,,e-nation’’, bet ir ,,free public transport nation’’.

Kaip tai padarė Talinas 2013 metais? Ne paslaptis, kad viešasis transportas yra visame pasaulyje yra subsidijuojama ir dotuojama paslauga. Subsidijos ir dotacijos vidutiniškai siekia nuo 60 iki 90 proc. viešojo transporto pajamų. Panaši situacija ir Vilniuje, kur šiais metais iš beveik 60 mln. eurų planuojamų viešojo transporto pajamų, 40 mln. sudarys Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto dotacijos ir kompensacijos.

Talinas VT nemokamas paslaugas skiria tik savo gyventojams, kurie registruoti pagal nustatytą tvarką. Talinas ir toliau skiria buvusias iki 2013 m. dotacijas bei kompensacijas, o praradimus iš bilietų pardavimo, 12 mln. eurų, kompensavo padidėjusiomis pajamomis dėl naujai prisiregistravusių 34 tūkst. gyventojų. Skaičiuojama, kad 1000 naujų registruotų gyventojų papildomai duoda apie 1 mln. eurų į Estijos sostinės biudžetą. Panaši taisyklė galioja ir Lietuvoje, tik 1000 gyventojų tenka apie 450 000 eurų. Be to, Talinas papildomai surenka apie 5 mln. eurų už bilietus, kuriuos perka miesto svečiai. Galima mokėti grynais, kortele ir naudojantis mobilia aplikacija.

Lengvatos įprasta praktika viešojo transporto sistemoje. Taline iki 2013 m. visi nuo 65 m. amžiaus galėjo nemokamai naudotis viešuoju transportu. Lietuvoje pensininkai turi mokėti 50 proc. bilieto kainos, nors pensijos trečdaliu mažesnės. Studentai ir moksleiviai Lietuvoje moka 20 proc. bilieto kainos. Senjorai virš 80 metų, mokiniai iki 4 klasės, gynėjai Vilniuje moka nepilnus 3 eurus už metinį viešojo transporto bilietą.

Kokia situacija Vilniuje? 2017 m. Vilniaus viešojo transporto apyvarta buvo 59 mln. eurų. Iš jų dotacijos ir kompensacijos už lengvatinius keleivius – 32 mln. eurų. 2018 m. metų biudžete dotacijos ir kompensacijos padidėjo iki 40 mln. eurų, o apyvarta planuojama 56 mln. eurų. Reikia pažymėti, kad naudojimasis viešuoju transportu Vilniuje nuo 2015 m. sumažėjo: 20 mln. kelionių buvo įvykdyta pasirinkus kitą, ne visuomeninį transportą.

Projektuokime, kad nemokamo transporto biudžetas Vilniuje bus 60 mln. eurų. Išlaikome tokį pat dotacijų ir kompensacijų lygį kaip ir 2018 m. – 40 mln. eurų. Bilietų pajamos – 5 mln. eurų iš miesto svečių. Planuojame, kad įvedus nemokamą transportą vilniečiams savo gyvenamąją vietą sostinėje papildomai deklaruos nuo 30 iki 40 tūkstančių gyventojų. Tai pagal LRV Finansų ministerijos nustatytą savivaldybių biudžeto formavimo metodiką garantuotų apie 17 -20 mln. eurų papildomų pajamų, kurių pakaktų kompensuoti prarastas pajamas už bilietus. Manau, būtų sąžininga bent 50 proc. parkavimo pajamų nukreipti nemokamo viešojo transporto išlaidoms kompensuoti, o tai būtų dar apie 5-6 mln. eurų pajamų.

Finansus aptarėme, tačiau nemokamas viešasis transportas turi aibę pridėtinių verčių, iš kurių paminėsiu keletą.

Pirma – transporto kamščių ir taršos mažėjimas miesto centre. Talinas deklaruoja 6 proc. privataus transporto srautų sumažėjimą miesto centrinėje dalyje. Kartu fiksuojama mažesnė tarša ir triukšmas. Tai – įspūdingas skaičius. Palyginimui: Vilniaus Geležinio Vilko transporto žiedo apkrovimas, įrengus Vilniaus miesto Pietinį ir Vakarinį aplinkkelius, rekonstravus Laisvės prospekto ir Ukmergės g. sankryžas, įrengus viaduką prie Spaudos rūmų, Šeškinės kalno estakadą ir atlikus kitus darbus 2004-2017 m., kurių vertė apie 300 mln. Eur., ir įvertinus automobilių skaičiaus augimą, sumažėjo apie 2 proc.

Antra – socialinės atskirties mažinimas ir mobilumo darbo rinkoje padidinimas.

Trečia – miestas tampa draugiškesnis jaunimui ir senjorams, o padidėjęs viešojo transporto naudojimasis vakarais ir savaitgaliais yra naudingas centre dirbančiam verslui bei kultūros įstaigoms. Ne veltui Vilniaus darnaus judrumo plane planuojama pasiekti, kad iki 2030-ųjų m. 30 proc. vilniečių naudotųsi viešuoju transportu. Tai yra įmanoma: 2016 m. viešuoju transportu Taline naudojosi net 74% miesto gyventojų, iš kurių 47 proc. šiuo metu viešą transportą naudoja kaip pagrindinę susisiekimo priemonę. Anot Talino savivaldybės, tai pasiekta nemokamo viešojo transporto dėka.

Ketvirta – suaugęs vilnietis per metus vidutiniškai sutaupys apie 90 eurų: tiek vidutiniškai mokama už viešojo transporto bilietus.

Talinas nėra vienintelis miestas pasaulyje, kuris turi nemokamą viešąjį transportą – tokių miestų yra daugiau nei 200. Daugiausia tokių miestų yra Prancūzijoje: nemokamą transportą jau turi 20 miestų. Štai keli pavyzdžiai: Chantilly gyventojai už susisiekimą nemoka nuo 1992 m., Niort nemokamo transporto projektą pradėjo 2017 m., o Dunkerque tokį įves dar šiais metais. Prancūzus vejasi lenkai: Zory ir Lubin miestai savo gyventojams jau siūlo nemokamą transportą. Vokietijos Aplinkos ministerija paskelbė, kad 5 miestai – Bonn, Essen, Herrenberg, Reutlingen ir Mannheim – planuoja viešą transportą padaryti nemokamu iki 2018 m. pabaigos. Prie šių miestų jungiasi ir Vokietijos sostinė Berlynas.

Ar į miestų su nemokamu viešu transportu gretas turėtų įstoti ir Vilnius? Esu įsitikinęs, kad taip: mūsų mylima sostinė gali ir privalo sekti pažangiausių miestų pavyzdžiu.