Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska pakomentavo ne tik apie bausmių griežtinimą, bet ir švelninimą.

– Lietuvoje per daugiau nei 30 metų Baudžiamasis kodeksas (BK) keistas ne kartą. Siūlote griežtinti bausmes už genocidą, už gyvybes, už sveikatos sutrikdymą. Tarp pakeitimų yra ir daugiau įvairių siūlymų. Ką konkrečiai norite keisti?

– Didžiausias iššūkis, kad BK buvo daugybę kartų keistas, bet labai fragmentiškai. Kiekvienoje kadencijoje, kiekvieno Seimo nario garbės reikalas buvo užregistruoti bent vieno straipsnio pakeitimą. Dėl to per 30 metų turime labai išbalansuotą BK. To pasekmė, ką mato ir pati visuomenė, ypatingai rezonansinėse bylose, bausmė dažnai būna neproporcinga arba sunkiai suprantama, kodėl už smurtinius nusikaltimus turime švelnesnes bausmes negu už visiškai nesmurtinius ar galimai mažiau pavojingas nusikalstamas veikas.  

Iš statistikos matome, kad Lietuva išsiskiria bausmių neproporcingumu, ypatingai už seksualinio pobūdžio nusikaltimus, už smurtinius, už tarptautinius nusikaltimus žmoniškumui. Deja, tos bausmės – labai neproporcingos. Apatinė riba dažnai – net nenustatyta. Arba nustatyta žymiai per žemai. Tvarkome šią dalį, dėl smurtinių, seksualinių, nusikaltimų žmoniškumui. Apatinė riba yra keliama. Taip pat neretai peržiūrima ir maksimali riba. Sugriežtinama atsakomybė, kad pavojingos veikos, kurios turi ilgalaikes pasekmes žmonėms, galėtų būti proporcingai nubaudžiamos. Labai svarbu paminėti veikas, susijusias su vaikais, nepilnamečiais asmenimis ar seksualinio pobūdžio nusikaltimais. Tos bausmės turėtų būti proporcingesnės ir griežtesnės, tą ir numato mūsų projektas.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Paminėjau kelis siūlymus, tai sveikatos sutrikdymas, genocidas, riaušės, bet tarp siūlymų yra ir prostitucija. Kodėl ir čia reikėjo keisti Baudžiamąjį kodeksą?  

– Įtraukimas į prostituciją, prekyba žmonėmis – nemažą žmonių ratą paliečiančios, ypatingai jautrios sritys. Dažniausiai tai yra vienišos moterys arba moterys su vaikais. Taip pat matome tiek Europos Sąjungoje (ES), tiek Lietuvoje, tai yra ir pabėgėlės iš Ukrainos. Atsakomybė turėtų būti griežtesnė ir proporcingesnė.  

– Esate žinoma, kaip ministrė, kuri keičia kalėjimų sistemą Lietuvoje ir nenori, kad žmonės kalėtų už mokesčių mokėtojų pinigus. Ar tie žmonės turėtų leisti laiką kalėjimuose?

– Būtent todėl ir turime visas tris BK peržiūros sistemas. Visas kodeksas yra subalansuojamas. Tais atvejais, kai turėjome, pavyzdžiui, laisvės apribojimo skyrimą arba alternatyviai areštą, taip pat tai vertinta. Kai kuriems nusikaltimams, kurie nėra seksualinio pobūdžio, nėra smurtinio pobūdžio, kurie nekelia pavojingumo visuomenei, yra įvedamos alternatyvios bausmės. Pavyzdžiui, laisvės apribojimas, galimas elektroninis monitoringas, įvedami viešieji darbai ir būtent taip yra subalansuojama. Puikiai suprantame, kad tiems asmenims, kurie gali susimokėti baudą, atlikti viešuosius darbus, išlaikyti patį save, tokia bausmė – proporcingesnė.  

Jeigu kalbame apie seksualinio arba smurtinio pobūdžio nusikaltimus, izoliavimas nuo visuomenės yra būtinas. Proporcingai sudėliojus, turime proporcingą baudžiamąją politiką. Per pastaruosius metus pavyko pasiekti, kad Lietuva nebėra lyderė tarp įkalintų asmenų skaičiaus, nebesame tarp TOP trijų valstybių. Labai svarbu pasiekti ES vidurkį, kad už labai sudėtingus nusikaltimus būtų griežta atsakomybė, o už tuos, kur galėtume neišlaikyti tų asmenų kalėjime, turėti alternatyvas. 

Jeigu kalbame apie seksualinio arba smurtinio pobūdžio nusikaltimus, izoliavimas nuo visuomenės yra būtinas.

– Jūs taip pat siūlote sušvelninti tam tikras bausmes, kurios dabar yra pakankamai griežtos. Apie ką čia kalbama?  

– Kalbame apie nusikaltimus, kurie visiškai nesusiję su laisvu asmens apsisprendimu, fizine sveikata. Tai – labai specifiniai nusikaltimai, pavyzdžiui, pašto ženklų klastojimai ir kitos nusikalstamos veikos, kurios yra visiškai kito pobūdžio. Be abejo, alternatyvų įvedimas, pavyzdžiui, viešieji darbai arba baudos – žymiai proporcingesnės. Tikėtina, kad jos gali būti žymiai paprasčiau realizuojamos. Jeigu kalbėtume apie viešųjų darbų įvedimą kaip alternatyvą baudoms, dažnai tai užtikrintų ir teisingumo jausmą. Nusikaltę asmenys dažnai neturi pajamų, kad susimokėtų. Tokiu atveju, neužtikrinamas teisingumo jausmas. Tai viešieji darbai arba areštas yra tos alternatyvos, kur asmuo galėtų jausti pasekmes.

– Ar su teisingumo jausmu matote kažkokių rizikų, kurios taip pat galėtų ateiti ir apie kurias reikėtų pagalvoti, galbūt iš anksto jas užkardyti?

– Didžiausia rizika, kad net priėmus jau ir trečiąją BK dalį, atlikus Steven analizę, po kurio laiko matysime atskirų straipsnių iniciatyvas. Jie gali išbalansuoti BK. Labai norėtųsi, kad būtų BK tvarumas, kad sisteminiai pakeitimai numatytų, kuo skiriasi sunkūs, apysunkiai ir baudžiamieji nusižengimai. Galėtume turėti proporcingą sistemą.  

Kaip skelbia teismas, įrodyta, jog praėjusių metų liepos 3 d. A. K. ėjo per šviesoforu reguliuojamą perėją degant draudžiamam šviesoforo signalui ir sudarė neišvengiamą kliūtį pirma eismo juosta važiavusiam motociklui „Harley Davidson“.

Motociklininkas, siekdamas išvengti susidūrimo su pėsčiuoju, guldė motociklą ant dešiniojo šono, krito ant žemės ir taip įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Bylos nagrinėjimo metu A. K. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino. Jis teigė, kad tuomet per draudžiamą šviesoforo signalą ėjo būdamas stipriai neblaivus ir sutiko, kad sukėlė avariją, o motociklininkas dėl jo rizikavo savo gyvybe.

Ketvirtadienį teismo nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo, jam paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kas mėnesį išdirbti po 20 valandų visuomenės labui.

A. K. nukentėjusiajam teks atlyginti 5318 eurų turtinę žalą, taip pat visiškai tenkintas 2000 eurų ieškinys neturtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas.

Jurga S. aštuonis mėnesius turės dirbti viešuosius darbus visuomenės labui po 30 valandų per mėnesį, pranešė teismas.

Be to, pirmadienį paskelbtu nuosprendžiu teismas jai uždraudė trejus metus laikyti naminius gyvūnus bei užsiimti jų veisimu, konfiskavo 27 šunis ir perdavė juos nuolatinei globai gyvūnų globos įmonei „Būk mano draugas“. Į šį skaičių patenka ir byloje minima dešimt šunų.

„Visi šunys rasti bute per patikinimą“, – BNS sakė Tauragės teismo atstovas Mindaugas Radvila.

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, nusprendė, jog akivaizdu, kad dešimties šunų balso stygų pažeidimas yra tyčinis, tikslingas šunų laikytojos veiksmas, atsižvelgiant į tai, kad didelis kiekis šunų laikytas daugiabutyje esančiame bute, ir vykdyta neteisėta verslinio gyvūnų augintinių veisimo veikla, siekiant neatskleisti, kad kaimynystėje laikomas didelis kiekis šunų.

Bylos duomenimis moteris ne vėliau nei 2021 metų sausio sudarė sąlygas jai priklausantiems dešimčiai šunų atlikti draudžiamas veterinarines procedūras – balso stygų pašalinimą. Šunys buvo laikomi daugiabučiame name Tauragėje.

„Tokiu būdu žiauriai elgėsi su gyvūnais, juos kankino ir dėl to gyvūnai yra suluošinti“, – rašoma teismo pranešime.

Per baudžiamosios bylos nagrinėjimą kaltinamoji savo kaltę neigė. Ji per teismo posėdį nurodė, kad buvo sumaniusi važiuoti gyventi į Ispaniją ir ieškojo, kas prižiūrėtų jos šunis.

Pasak kaltinamosios, moteris rado atsitiktinai žmogų, vardu Paulius, jis sutiko nupirkti iš jos šunis. Jie pasirašė sutartį, kad jeigu jai nepasiseks užsienyje ar atsirastų galimybė šuniukus išsivežti į užsienį, ji per du mėnesius šuniukus pasiims.

Kadangi moteris į užsienį neišvyko, ji minėtus šuniukus susigrąžino. Jos manymu, per tą laiką, kai šuniukai buvo pas asmenį vardu Paulius, šis galėjo sudaryti sąlygas, kad šunims būtų pašalintos balso stygos.

Tačiau kaltinamosios versija teismo neįtikino.

„Jos versiją paneigė byloje apklausti liudytojai bei surinkta rašytinių įrodymų visuma. Teismas atkreipė dėmesį, kad kaltinamosios parodymai buvo nenuoseklūs ir nelogiški, kintantys ir prisitaikantys prie naujai nustatytų aplinkybių“, – paskelbė teismas.

Pasak teismo, per ikiteisminį tyrimą ji nenurodė, kad savo šunis būtų pardavusi kitam asmeniui. Taip pat nenustatyta, kad veisėjos šunys būtų priklausę kam nors kitam.

Vėliau, apklausiama per ikiteisminį tyrimą, ji jau nurodė, kad šunys buvo laikomi ne tik pas ją, bet ir pas kitus asmenis. Šios versijos tauragiškė laikėsi ir nagrinėjant baudžiamąją bylą.

Pasak teismo, kaltinamoji neįrodė, jos iškeltos versijos jokiais pagrįstais duomenimis. Teismas taip pat nelogiškais laikė kaltinamosios parodymus, kad ji, laikydama ne vienerius metus didelį kiekį šunų nepastebėjo, kad dauguma jų nelojo, nekaukė ir necypė.

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgė, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas dorovei. Nenustatyta, kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, ji anksčiau neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą, turi aukštąjį išsilavinimą, nedirbanti, todėl turi pagrindo manyti, kad geriausiai bausmės tikslai bus pasiekti jai paskyrus viešuosius darbus.

Nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

A. Hanninenas turės atlikti šią bausmę per dvejus metus, taip pat apmokėti beveik 500 eurų kainavusias procedūrines išlaidas.

Pasak prokurorų vyras praėjusią savaitę išniekino vėliavą, nusivalęs į ją kojas.

Anot teismo, A. Hannineno kaltė buvo visiškai įrodyta, nes vaizdo įraše aiškiai matyti išniekinimo veiksmai, taip pat girdėti kaltinamojo pareiškimas, kad jis jaučiasi patenkintas, kai „šių“ žmonių vėliava yra jam po kojomis.

Ikiteisminio tyrimo metu vyras savo kaltės nepripažino ir teigė, kad įraše parodytas daiktas tebuvo atsitiktinė audeklo skiautė, panaši į Ukrainos vėliavą. Tačiau teisme jis pakeitė savo poziciją – pripažino kaltę ir gailėjosi dėl savo veiksmų.

Vyras pernai rugsėjį telefonu per „Messenger“ programą bendravo su nepažįstama moterimi ir jos paprašytas nusirengė bei filmavosi nuogas, vėliau iš jo buvo reikalaujama pinigų už tai, kad įrašas nebūtų viešinamas.

Už pornografinio turinio vaizdo medžiagos pagaminimą ir platinimą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai kaltinamajam skyrė keturių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 30 valandų visuomenės labui.

„Kaltinamasis, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žinodamas ir suprasdamas, kad filmuojasi, pagamino pornografinio turinio vaizdo įrašą, kurį išplatino siųsdamas ir transliuodamas per ikiteisminį tyrimą nenustatytam asmeniui“, – pranešime cituojama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Giedrė Kairienė.

Kaltinamasis žinutėmis susirašinėjo lietuvių kalba, tačiau socialiniam tinklui pateikus atsakymą dėl IP adreso, iš kurio jungėsi moteris, paaiškėjo, kad IP adresus administruojanti įmonė galimai yra Afrikoje.

Per vaizdo pokalbį vyras pamatė, kad moteris, kuri jam skambina, yra nuoga. Ji paprašė, kad vyras taip pat nusirengtų. Kaltinamasis sutiko.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad internetu susipažino su moterimi, kuri jam atsiuntė kvietimą draugauti per socialinį tinklą. Tą pačią dieną su ja apie dvi valandas susirašinėjo lietuviškai, ši nurodė, kad yra iš Vilniaus, jai 20 metų. Vakare moteris paprašė prisijungti prie „Messenger“ programos. Per vaizdo pokalbį vyras pamatė, kad moteris, kuri jam skambina, yra nuoga. Ji paprašė, kad vyras taip pat nusirengtų. Kaltinamasis sutiko.

Tuo metu kaltinamasis buvo išgėręs alkoholio, tačiau nurodė, kad savo veiksmus suvokė. Po vaizdo skambučio moteris parašė žinutę, kad, jei nesumokės 10,5 tūkst. eurų, ji išplatins vaizdo įrašą ir atsiuntė sąskaitos numerį. Vyras parašė, kad neturi tokių pinigų ir nemokės. Vėliau paaiškėjo, kad vaizdo medžiaga yra įdėta į internetinį puslapį. Kas tai padarė, vyras nurodė nežinąs.

Teismas pripažino, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; kaltinamasis neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko. Kaltinamajam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 d. nuo dokumento gavimo dienos, vyras turi teisę pateikti prašymą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.

Moteris įpareigota kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui, ketvirtadienį pranešė Šiaulių apylinkės teismas.

R. L. turės sumokėti 100 eurų proceso išlaidų Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui už išlaidas, patirtas atliekant patologinį tyrimą ir Teisminę veterinarinių dokumentų ekspertizę.

Baudžiamasis įsakymas priimtas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.

Teismas nustatė, kad kaltinamoji R. L. tyčia žiauriai elgėsi su gyvūnu. Per ikiteisminį tyrimą tiksliai nenustatyta, kiek kartų neblaivi R. L. kirviu smogė šuniui į galvos sritį. Šuo nugaišo.

Kaltinamoji prisipažino, kad būdama neblaivi, kirviu užmušė savo šunį. Tai įvyko šiemet gegužės 18-ąją, po pietų, namuose. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi.

Kaltinamoji nurodė, kad šuniui galėjo būti maždaug treji metai. Jį augino nuo mažens. Anot R. L., šuo darėsi vis agresyvesnis, ne kartą jai ir sugyventiniui buvo įkandęs.

Gegužės 18-ąją kaltinamoji su sugyventiniu vartojo alkoholį. Tą rytą šuo pabėgo iš aptvaro ir lakstė po kaimą. R. L. šunį rado kaime ir norėjo parsivesti namo, tačiau jis du kartus jai įkando į ranką. Vėliau šuo parbėgo į namus ir kaltinamosios sugyventinis jį uždarė voljere. Tačiau augintinis vėl pabėgo.

Kaltinamoji tvirtino tuomet ir nusprendusi užmušti šunį, kad nekeltų pavojaus jai ir kaimo gyventojams.

Kaltinamoji neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio.

Kadangi byla baigta priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamoji prisipažino, R. L. skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Kaltinamoji, nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, kitomis sąlygomis, turi teisę per keturiolika dienų nuo dokumento gavimo paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Įvairioms frakcijos atstovaujančių parlamentarų grupė įregistravo tai numatančias Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo kodeksų pataisas.

Atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų rekomendacijas bei Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, jie siūlo papildyti Baudžiamojo kodekso kai kuriuos straipsnius, įtraukiant neapykantos skatinimą dėl lytinės tapatybės, odos spalvos, pilietybės bei etninės kilmės kaip vieną iš nusikalstamos veikos požymių.

Į Administracinių nusižengimų kodeksą siūloma kovai įtraukti naują straipsnį, kuris numatytų administracinę atsakomybę už tyčiojimąsi ar niekinimą dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės.

„Lytinė tapatybė suprantama kaip kiekvieno asmens lyties pajautimas bei su tuo susijęs savęs (ne)priskyrimas konkrečiai lyčiai. Įtraukus šį požymį, būtų užtikrintas teisinis tikslumas, išvengiama plečiamo Baudžiamojo kodekso nuostatų aiškinimo, padidėtų translyčių asmenų apsauga nuo neapykantos kurstymo veikų, taip pat būtų atspindėta jų padėtis oficialioje kriminalinėje statistikoje“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Jei Seimas pritartų, būtų taikoma administracinė atsakomybė tam, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi ar niekinama žmonių grupė ar jai priklausantis asmuo, taip pat tam, kas viešai tyčiojosi ar niekino žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Už neapykantos skatinimą kaip vieną iš sankcijų siūloma numatyti ir viešuosius darbus.

Tokios veikos užtrauktų baudas nuo 560  eurų  iki 1200 eurų, pakartotinai padarytas administracinis nusižengimas galėtų užtraukti baudą asmenims nuo 1200 eurų iki 2000 eurų, ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1100 eurų iki 3000 eurų.

Taip pat siūloma numatyti, kad už neapykantos kurstymo tyrimą bei protokolų surašymą būtų atsakinga policija. 

Už neapykantos skatinimą kaip vieną iš sankcijų siūloma numatyti ir viešuosius darbus. Baudžiamajame kodekse siūloma numatyti, kad "tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų".

Pagal projektą, „tas kas viešai skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“.

Siūloma taip pat  įteisinti, kad „tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų“. Už tokias  veikas atsakytų  ir juridinis asmuo.

Viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų būtų baudžiamas, pagal projektą, „tas, kas kūrė bendrininkų ar organizuotą grupę arba organizaciją, turinčią tikslą diskriminuoti žmonių grupę dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba skatinti neapykantą ar kurstyti smurtauti prieš ją, arba dalyvavo tokios grupės ar organizacijos veikloje, arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią grupę ar organizaciją“.

Beje, dalį neapykantos kurstymo veikų (tyčiojimasis ir niekinimas) siūloma perkelti iš Baudžiamojo kodekso į Administracinių nusižengimų kodeksą.

Atsižvelgiant į tai, kad Baudžiamajame kodekse naudojama formuluotė „siekiant išreikšti neapykantą“ ne visiškai atskleidžia visas neapykantos nusikaltimų sudėtines dalis, kurių vienas pagrindinių elementų yra priešiškumas dėl individo priklausymo socialiai pažeidžiamai grupei, siūloma papildyti neapykantos kurstymo motyvą, įtraukiant „išankstinių neigiamų nuostatų grįstą priešiškumą“.

Administracinių nusižengimų  ir Baudžiamojo kodeksų pataisas įregistravo Seimo nariai Evelina Dobrovolska, Silva Lengvinienė, Tomas Vytautas Raskevičius, Ieva Pakarklytė, Monika Ošmianskienė, Morgana Danielė, Gintautas Paluckas, Kasparas Adomaitis, Matas Maldeikis,  Vytautas Mitalas, Artūras Žukauskas, Marius Matijošaitis, Linas Jonauskas, Dovilė Šakalienė,  Julius Sabatauskas, Domas Griškevičius, Algirdas Sysas.

Kaip teigiama pranešime, Vilniuje gyvenanti 27-erių Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentė šių metų kovo pirmą dieną į matavimosi kabiną vienoje prekybos centro „Mega“ parduotuvėje nusinešė jai patinkančių drabužių ir specialiu prietaisu nuėmė apsaugos priemones ir sudėjo jas į metalinę dėžutę.

Du „Nike“ megztinius ir dvejas tampres, „Tommy Hilfiger“ megztinį ir keturis moteriškus marškinėlius „Levis“, kurių vertė 375 eurai, moteris susikrovė į krepšį ir pasišalino. Netrukus ją sulaikė apsaugos darbuotoja, kuri stebėjo merginą, nes ji pasirodė įtartina.

Mergina kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, dėl savo poelgio gailėjosi. Kaip teigiama teismo pranešime, mergina paaiškino, kad tiesiog norėjo nemokamai įsigyti drabužių. 

Buvęs Lietuvos kariuomenės Didžiojo etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko instruktorius Donatas Kuchta nubaustas 180 valandų viešųjų darbų, kuris turės atidirbti per devynis mėnesius – po 20 valandų kas mėnesį.

„Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų. Kadangi asmuo yra jaunas, darbingo amžiaus, fiziškai stiprus, todėl, teismo nuomone, viešieji darbai geriausiai atitiks bausmės paskirtį bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą”, – teigia bylą išnagrinėjusi ir pirmadienį nuosprendį paskelbusi teisėja Laima Šeputienė.

Bylos duomenimis, 30-metis D.Kuchta pernai liepos 21-ąją būdamas neblaivus (1,69 prom.) po eismo įvykio nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų grįžti į įvykio vietą, iš kurios pasišalino.

D. Kuchtai nepaklusus policijos pareigūnų reikalavimams, pastarieji bandė prie jo prieiti arčiau. Tačiau D.Kuchta aktyviai priešinosi spardydamasis abejomis kojomis, mosuodamas rankomis. Vienam bandančiam prisiartinti policininkui jis spyrė į dešinės kojos šlaunį ties keliu. Sumušimą apžiūrėję ekspertai nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų.

Teisme nukentėjusysis pasakojo, kad patruliuodami su kolege sulaukė iškvietimo, jog Kuršių gatvėje Kaune eismo įvykio metu galėjo nukentėti žmonės, buvo apgadinti automobiliai. Pareigūnai įvykio vietoje rado sudaužytą BMW ir apgadintus dar kelis automobilius. Įvykį matę žmonės pasakojo, kad jį sukėlę vyrai pasišalino ir nubėgo į šalimais esančio namo laiptinę.

Pareigūnai šiuos vyrus rado liudininkų nurodytame bute. Nuo alkoholio apsvaigęs D. Kuchta neigė sukėlęs eismo įvykį ir nepakluso pareigūnų reikalavimams sugrįžti į įvykio vietą. Vyras aktyviai priešinosi pareigūnams, todėl jam buvo uždėti antrankiai.

Taip pat jis atsisakė tikrintis girtumą, todėl buvo nuvežtas į Kauno klinikas kraujo mėginiui paimti.

Dėl automobilio vairavimo neblaiviam ir turto sugadinimo D.Kuchtai iškelta atskira baudžiamoji byla taip pat nagrinėjama Kauno apylinkės teisme.

Šį nuosprendį per 20 dienų galima skųsti Kauno apygardos teismui.