– Viktorai, gamta ar miestas?

– Gamta man būtina. Jaučiu, kaip jos šaukiasi kūnas, kai signalizuoja poreikį persikrauti. Niekas taip gerai neišvalo minčių ir neatgaivina sielos, kaip pasivaikščiojimas pažintiniu taku, pabuvimas prie ežero ar padūkimas su vaikais apsnigtame miške. Tačiau aš esu miesto žmogus. Judesys, veiksmas, žmonių zujimas, spalvos, šypsena sutikus draugą ir tas jausmas prasilenkiant su nepažįstamais praeiviais – kiekvienas kažkur skuba, kiekvienas turi kažkokį tikslą, kiekvienas juda su sava misija – man reikalingas kasdien.

– Visada buvote kosmopolitiškas, gyvenote keliose skirtingose šalyse, puikiai pažįstate ne vieną kultūrą, kalbate šešiomis kalbomis. Kodėl Vilnius buvo tas, kuris privertė čia pasilikti ilgam?

– Į Lietuvą mane sugrąžino didžiausia aistra – muzika. Norėjau nuveikti kažką reikšmingo su grupe SKAMP. Paauglystėje, kai gyvenau Vokietijoje, jaučiausi toli nuo namų, o pakeliui į Lietuvą nė kiek nedvejojau, kad sostinė namų jausmą sugrąžins. Neklydau.

Vilnius – mano miestas. Čia aš gimiau, jaučiuosi savas ir nepertraukiamai gyvenu jau 25-erius metus. Vilnius man davė daug patirčių, atradimų ir daug ko išmokė. Todėl visada norėjosi kurti būtent čia, grąžinti miestui kažką, burti žmones. Taip atsirado menų fabrikas „Loftas“, o vėliau ir pirmasis Lietuvoje tokio formato būtent miesto festivalis, tapęs vienu ryškiausių Vilniaus kultūrinių reiškinių – „Loftas Fest“. Jis šiemet, beje, įvyko jau dvyliktą kartą. Džiaugiuosi prisidėjęs prie tam tikrų tradicijų kūrimo būtent Vilniuje ir galėdamas jas tęsti.

Kažkokių atradimų miestas padovanoja kasdien, todėl norisi taip, kaip gebu, atsakyti į tą ryšį – šiuo metu kuriu muziką filmui, kuris pasirodys jau rudenį ir yra skirtas ypatingai progai – 700-ajam Vilniaus jubiliejui.

– Papasakokite apie šį filmą.

– Yra tokia programėlė „Once in Vilnius“. Ji visiškai nemokama ir bet kas gali ją parsisiųsti į savo telefoną. Programėlės vartotojai filmuoja ir fotografuoja Vilnių pačiose įvairiausiose situacijose, fiksuoja mėgstamiausias vietas, dokumentuoja kasdienybę savo rajone, pastebi komiškų ar keistų įvykių ir dalijasi jais programėlėje. Kiek kitaip nei kituose socialiniuose tinkluose, čia galima dalytis ne tik šios akimirkos įvykiais, bet ir įdėti į telefono archyvą turimą lobį.

Vilnius jubiliejų švenčia visus metus, todėl ir šis Živilės Diavaros projektas – tęstinė šventė. Jo kulminacija taps metų pabaigoje pasirodysiantis septynių serijų ilgametražis filmas apie Vilnių, įprasminantis 700-ąsias miesto metines – „Kartą Vilniuje“. Filmo tikslas – parodyti, koks įvairus yra Vilnius ir kaip kiekvienas iš mūsų jį matome skirtingai.

Labai smagi ir išskirtinė dalis, aktuali tikrai kiekvienam, – kino profesionalų komanda jau spalio mėnesį iš visos į programėlę sudėtos medžiagos atrinks vaizdus, kuriuos panaudos montuodami filmą. Todėl tikrai raginu tuos, kurie programėlės dar neturi, ją parsisiųsti jau dabar ir aktyviai ten transliuoti viską, ką veikiate, pastebite ir patiriate. Gal būtent jūsų vaizdo medžiaga ar nuotrauka bus atrinkta filmui. Ne kasdien pasitaiko galimybė tapti unikalaus filmo apie Lietuvos sostinę bendraautoriu.

– Koks jūsų vaidmuo šiame projekte?

– Man „Once in Vilnius“ idėja gražiausia tuo, kad iniciatyva į bendrą kūrybos procesą įtraukia ir miesto gyventojus, svečius, turistus, ir meno pasaulio profesionalus. Profesionalų vaidmuo – žmonių sukurtą turinį sutvarkyti ir įvilkti į bendrą rūbą. Svarbiausia tai, ką užfiksuoja ir įkelia žmonės.

Programėlėje veikia nauja funkcija, kurią pasitelkę vartotojai gali kurti savo trumpametražius filmus apie miestą, panaudodami tam ne tik savo į programėlę įkeltą medžiagą, bet ir pasirinkdami bet kurio kito vartotojo turinį. Šiems trumpiems filmams priskiriant muzikinį takelį, galima jį rinktis iš įvairiausio spektro garsų ir efektų, kuriuos sukurti buvo patikėta man. Vilniuje tiršta, čia daug ir skirtingo veiksmo, todėl programėlėje galima rasti pačių įvairiausių muzikinių takelių trumpiesiems filmams: nuo ambiento ir chill iki dub ir garage UK stilistikos, nuo latino muzikos iki hiphopo, atspindinčių romantišką, pozityvią nuotaiką, iliustruojančių naktinį Vilniaus gyvenimą ar tinkančių sportui. Šiuo metu dalyvauju filmo „Kartą Vilniuje“ procese – kuriu filmui muziką.

– Kaip atrodo kūrybos procesas, kai kuriama ne šokių muzika, ne hitas radijo stotims, o garsai ir muzika miestui?

– Techniškai procesas nesiskiria – naudojama ta pati įranga ir programos. Tačiau bendruomeniški projektai duoda kur kas daugiau, todėl tik iš techninės perspektyvos žvelgti būtų neteisinga.

Galvodamas ir kurdamas tiek garsus programėlės „Once in Vilnius“ trumpametražiams žmonių filmams, tiek muziką ilgametražiam filmui „Kartą Vilniuje“, tapau labai atidus kasdien mane supančiai aplinkai ir galiu pasakyti – Vilnius išskirtinis savo skambesiu.

Garsinis Vilniaus portretas labai turtingas. Atkreipkite dėmesį, kaip skamba riedlentė, kuria Katedros aikštėje praskrieja paauglys, judesys Geležinio Vilko gatvėje, Senamiesčio bažnyčių varpai, virš Vilniaus praskrendantys lėktuvai, šurmulys miesto statybų aikštelėse. Jei vaikščiosite po žaliąsias Vilniaus zonas, jums atsivers visai kitoks garsų pasaulis. 

Žmonės, flora ir fauna, miesto vyksmas, skirtingų metų laikų gamtos reiškiniai – Vilnius turi tiek daug, viskas čia labai gyva ir formuoja tai, kaip miestas skamba. Į visa tai įsiklausiau ir tiek programėlės garsų, tiek filmo muzikos kūrimui pats miestas mane ir įkvėpė.

– Koks jausmas savo aistra ir talentu – muzika – prisidėti prie istorinio įvykio – filmo 700-osioms Vilniaus metinėms kūrimo?

– Vilnius – kupinas netikėtumų. Ši patirtis mane ne tik turtina, bet ir yra šis tas naujo. Vilnius tuo ir nuostabus, kad nenustoja stebinti, keistis, progresuoti, bet visada lieka atviras ir priima visus, kad ir kokie skirtingi būtume.

Abi jos yra kanapių dekriminalizavimo šalininkės. Seimo narės savo nuomonę ir pasipiktinimą dėl Ž.Diawaros sulaikymo išreiškė feisbuke.

I. Pakarklytė mano, kad būtina dekriminalizuoti kanapių turėjimą, o Ž.Diawaros nusižengimas yra mažareikšmis ir dėl jo moteris neturėtų būti persekiojama.

Priminsime, kad delfi.lt pranešė, kad Vilniaus apskrities policijos akiratyje atsidūrė buvusi V. Diawaros mylimoji Živilė.

Pasak Vilniaus pareigūnų, lapkričio 17 d. apie 22 val. Vilniuje, Švitrigailos gatvėje, vidiniame namo kieme, pareigūnai pamatė įtartinai besielgiančią moterį.

Kiek dar Seimas lauks su įstatymų pakeitimais ir kiek dar gyvensime šiame absurde?

Anot pareigūnų, moters, gimusios 1979-aisiais, dalinės apžiūros metu rankinėje rasta metalinė dėžutė su augalinės kilmės galimai narkotinių medžiagų liekanomis. Taip pat vienas polietileninis maišelis su, kaip įtariama, narkotine medžiaga (įtariama, kad haliucinogeniniais grybais).

Kaip pranešama, verslininkė nakčiai buvo uždaryta į areštinę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

„Absurdiška, apgailėtina ir labai labai pikta, kai valstybės resursai yra švaistomi ir žmonės persekiojami pagal BK straipsnius už mažareikšmius nusižengimus“, – savo feisbuko paskyroje parašė I. Pakarklytė.

Anot jos, daugybėje Vakarų valstybių nedideli narkotinių medžiagų kiekiai yra dekriminalizuoti, kai kur ir legalūs.

„Tuo metu Lietuvoje net svarstant labai minimalistinį ir konservatyvų kanapių dekriminalizavimo projektą, neapsieinama be gąsdinimų ir faktų iškraipymo“, – piktinosi I. Pakarklytė.

Pasipiktinimo savo feisbuko paskyroje neslėpė ir Morgana Danielė.

„Toliau vyksta kova su „kriminaliniais nusikaltėliais“. Kiek dar Seimas lauks su įstatymų pakeitimais ir kiek dar gyvensime šiame absurde?

Ir dar – projektas šiuo metu yra TIK kanapėms. Tačiau Seimo narių pasisakymai niekuo nesiskiria nuo praėjusių metų – vis tie patys mitais ir asmeninėmis nuomonėmis, o ne mokslo įrodymais ir faktais, grįsti „argumentai“ ir moralinės panikos kurstymas.

Štai jūsų moralinės panikos veidas – gerai įsižiūrėkite, kokioms „kovoms“ švaistomi teisėtvarkos resursai, laikas ir mokesčių mokėtojų pinigai“, – parašė M.Danielė.

Kai įsisuka buitis, sako ji, viskas apvirsta aukštyn kojomis. Ir būtent karantinas, sustingdęs visus verslus, davė daugiau laiko pamąstyti ir priimti sprendimą skirtis. „Tiesiog supranti, kad kažkada buvom labai jauni, labai įsimylėję ir negalvojom apie tam tikrus ir psichologinius sutapimus, šeimos modelius. Labai palengvėjo priėmus sprendimą skirtis. Aš šeimoje labai daug prisitaikydavau. Aišku, gali tą daryti, tačiau pradėjau užduoti sau klausimą – ar esu laiminga tą darydama?“ – šį pirmadienio vakarą, 20 val., LNK laidoje „Nuo...Iki“ pasakos kultūros ir menų centro „Loftas“ bendrasavininkė Ž. Diawara.

Moteris atvira – skirtis niekada nėra lengva. Iš pradžių Živilei teko susidurti su depresija. Tačiau išsikapstyti padėjo darbas. „Net ir dabar turiu beprotiškai mažai laiko, nes be visų renginių organizuoju ir paskutinės minutės kalėdinę mugę. Esu visiškai panirusi į dizainerių, menininkų, amatininkų paieškas. Kurdama tokius renginius visiškai atsipalaiduoju ir grįžtu į save. Tai mane ir ištraukė iš duobės, kurioje buvau gerą pusmetį“, – apie būdus, kurie padeda išbristi iš poskyrybinės depresijos pasakos Ž. Diawara.

Viktoras ir Živilė ilgą laiką tai, kas vyksta šeimoje slėpė nuo visų. Apie skyrybas pusę metų nuo sprendimo nesakė nei bendradarbiams, nei draugams, nei vaikams. „Daug verkiau. Ir abu verkėm. Ir iš tikrųjų buvo ir abejonių, ir visokių minčių, ir atrodo, kaip čia liksi vienas. Taip neįprasta. Ir kas čia bus. Ir kaip vaikai? Jiems šią žinią pranešėme praėjus pusei metų, tačiau iki šiol tą akimirką prisimenu su siaubu. Na, sakau, vaikai, reikia atsisėsti, pašnekėti ir jie dar taip linksmai nusiteikę. Juk žinau, kad tokią naujieną tuoj pasakysiu... Kipras apsiverkė, Izabelė pradėjo juoktis, sakydama, kad netiki“, – atvirais išgyvenimais dalinsis Ž. Diawara.

Nemažai klausimų iš pradžių kilo ir dėl jų bendro projekto „Loftas“, kurį kaip savo trečią vaiką myli abu – ir Viktoras, ir Živilė. Kadangi pavyko išlikti draugais, verslas dėl pasikeitusių šeimyninių aplinkybių nenukentėjo. Živilė atvira – dabar santykiu su Viktoru ji kartais džiaugiasi net labiau nei šeimoje. Konfliktų kyla žymiai mažiau. „Mes abu supratom, kad esam daug geresni draugai nei vyras su žmona. Todėl dabar santykiai nuostabūs, lūkesčių vienas kitam keliam žymiai mažiau. Toks yra keistas įsivaizdavimas visuomenėje, kad jei likai viena su dviem vaikais ant rankų – tai čia jau didžiausias gyvenimo košmaras. Ir turi kuo greičiau griebti bet kokį pasitaikiusį. Ačiū, ir prieš tai geras vyras buvo, todėl ant pirmo pakliuvusio tikrai nešoksiu. Vienišumas – ne liga. Galima ir be vyro puikiai ir laimingai gyventi. Pirmiausia save turi padaryti laimingą, tuomet žmonės norės šalia tavęs būti. Pritrauksi ir tinkamą vyrą, ir draugus“, – pasakos Ž. Diawara.

Apie naują gyvenimo etapą pora pranešė socialiniuose tinkluose.

„Šiandien prieš 19 metų paprašiau šios nuostabios panelės telefono numerio. Per 19 metų tiek daug nuveikta: Rio De Janeiro karnavalas, kelionė mašinomis į Afriką (Malį), „Eurovizija“ Graikijoje, „Loftas“, „Loftas Fest“ (bei daug kitų veiklų ir projektų) ir, aišku, du patys nuostabiausi vaikai (Kipras ir Izabelė). Šiandien Zee skrenda į Barseloną. Aš skrendu į Italiją“, – rašė V. Diawara.

„Facebook“ nuotr.

Ž. Diawara pasidalijo ta pačia nuotrauka ir paliko trumpą prierašą: „19 metų kartu. Ačiū už nuostabią kelionę visus šiuos metus! Šiandien aš – į Ispaniją, Vee –  į Italiją Gyvenimas – anas dinamiškas.“

Moteris, kaip ir V. Diawara, šalia savo įrašo paliko grotažymes „geriausi draugai amžinai“, „viengungio gyvenimas“, „naujos pradžios“.

„Šis sprendimas labai sunkus ne tik mums, bet ir visiems renginius pas mus planavusiems organizatoriams bei atlikėjams. Tačiau jis yra būtinas norint, kad visi būtume saugūs ir sveiki, – sako menų fabriko „Loftas“ vadovas Victoras Diawara. – Jau deriname naujas renginių datas, stengsimės, kad visi mūsų laukti renginiai anksčiau ar vėliau įvyktų, pažadame informuoti apie tai kuo greičiau. O kol kas – būkime kantrūs, būkime sveiki ir nepamirškime dažnai plauti rankų.“

V. Diawara primena, jog „Lofto“ prieigose iš naujo atgimęs baras „Elfa“ durų neuždaro – kviečia užsukti į svečius ir pasimėgauti gyva muzika.

Šiandien menų fabrike „Loftas“ turėjo pasirodyti amerikiečiai „X Ambassadors“, rytoj – ukrainietis Ivanas Dornas, nukeliama konferencija „What‘s Next?“, lietuvių „jautì“ pasirodymas, amerikietis Ghostemane atšaukė visą savo turą po Europą. Neįvyks ir keletas elektroninės muzikos vakarėlių.

Vilniaus miesto savivaldybė, reaguodama į koronaviruso pandemiją pasaulyje, nuo penktadienio atšaukia visus renginius, stabdo kino teatrų, sporto klubų ir kitų poilsio ar pramogų vietų veiklą.

„Blitzrave“ yra „Lofto“ vakarėlių serija, stipriai pasižyminti žmonių mase ir kokybišku reivu. Renginio organizatorius Viktoras Diawara papasakojo, kad „Blitzrave“ gimė išties netikėtai ir visai neplanuotai.

„Šis vakarėlis atsirado visai netyčia. Kiek pamenu, 2014 m. gegužės mėnesį „Lofte“ turėjo groti Brodinski Louisahhhh!!! ir Club Cheval. Tai nebuvo „Lofto“ organizuojamas renginys, tačiau jam buvo ilgai ir kruopščiai ruoštasi. Dvi paras „Lofte“ statė LED ekranus, apšvietimą ir garso aparatūrą. Gal dabar tai yra įprasta reivo renginiuose, tačiau tuomet tai atrodė lyg kosminis laivas“, – dokumentiniame filme pasakojo V. Diawara.

Menų fabriko „Loftas“ savininkas ir muzikantas V. Diawara savo pasakojime tęsė, kad renginio dieną garsus didžėjus pranešė, jog susirgo ir atvykti negalės. „Kadangi „Lofte“ jau buvo tiek įdėta darbo, aš organizatoriams pasiūliau padaryti nemokamą renginį ir jį pavadinome „Blitzrave“, nes tai buvo tiesiog „blitz“ idėja“, – sakė V. Diawara.

Vakarėlis buvo išties sėkmingas, šokių ir tikro reivo ištroškusi minia pripildė pilną salę ir klubinėtojai nesiskirstė net išaušus rytui. Viktoras prisimena, kad praėjus mėnesiui panaši istorija ir vėl pasikartojo. „Šį kartą mes organizavome vakarėlį į kurį turėjo atvykti Finnebassen, tačiau renginio dieną gavau elektroninį laišką, kur buvo pranešta, kad atlikėjas atvykti negalės. Aš greitai susisiekiau su visais pažįstamais didžėjais: Manfredu, Anna Hanna, The Sneekers ir kitais, ir vėl padarėme „Blitzrave“ vakarėlį“, – dalijosi jis.

Renginio organizatorius prisimena, kad būtent taip prasidėjo vakarėlių serija, kurioje grojo tokie garsūs vardai kaip: Marcel Dettmann, Chicago Loop, Reflec, Coeter, Marla Singer, Mono Voice ir daugelis kitų.

Šį penktadienį „Blitzrave“ minės savo penkerių metų sukaktį, kur pasirodys Paryžiaus urbanistinė legenda – François X. 

François Xavier-Zoumenou, kitaip žinomas kaip François X yra DJ ir muzikantas iš Paryžiaus. Savo vietą elektroninės muzikos pasaulyje užkariavo kaip menininkas, jaučiantis aistrą šiltoms, žemiškoms ir dinamiškomis kompozicijoms.

Didžėjaus kūryba nukelia į neužmirštamą ekstazės būseną, kur ausis paliečia klasikiniai ir laiko užmiršti perlai – muzika nuo 90-ųjų „Nu Groove“ eros iki negailestingo Čikagos techno žanro, kurie kiekvieną panardina į futuristinę nuotykių istoriją.

„Blitzrave“ penktajame gimtadienyje veiksmo netruks, nes savo palaikymą iš Lietuvos suteiks gerai reiveriams pažįstamas, tamsiosios elektronikos kūrėjas – Alex Krell.

Ilsėtis neleis „Lizdo“ klubo savininkas bei didžėjus Pakas, kuris suks geriausią savo elektroninės muzikos selekciją. 

Na, o vakarėlį uždarys tikras reivo maestro – Jogaila. Gerai pažįstamas didžėjus, kuris ne kartą grojęs „Blitzrave“ vakarėlių serijose užsitarnavo pripažinimą iš šokių ištroškusių miesto klubinėtojų.

„Blitzrave“ jubiliejinį gimtadienį ir jo viziją išpildyti padėjo renginio draugai „Power Hit Radio“ bei „Red Bull“.

Jubiliejinė ir reivo prisotinta naktis gegužės 3 dieną, penktadienį, menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29, Vilniuje.